Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-47-56/2010
Teisėja D.Zeniauskaitė Proc. sprendimo kategorijos:121.14;
121.18; 122.4;128.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės Henricho Jaglinskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Vytenio Stungurio atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-12 nutarties, kuria atsisakyta priimti antstolio pareiškimą dėl notaro vykdomojo įrašo vykdymo išaiškinimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Antstolis Vytenis Stungurys su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė išaiškinti 2007-10-08 Vilniaus rajono 7 notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. JŠ-14981, išduoto 2007-06-20 vekselio pagrindu, – vykdymo tvarką. Prašė išaiškinti, ar išieškojimas sutinkamai su Civilinio kodekso 3.109 straipsniu gali būti solidariai vykdomas ir iš skolininko sutuoktinės I. B..
Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0001/07/001681 dėl 552833,00 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš S. B. išieškotojo B. A. naudai. Nuo 2007-10-15 išieškotas tik 100 000 Lt suma, kita suma ir palūkanos nepadengtos. Skolininkas su žmona santuokoje gyvena nuo 1986-02-02, vedybinė sutartis nesudaryta, separacija neįregistruota, ginčijamas sandoris įvykdytas santuokos metu. Jokių oficialių pajamų šalys neturi. Asmeninio turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas nenustatyta, išskyrus skolininko vardu registruotą 0,0600 ha žemės sklypą Kryžiokų kaime, Vilniaus rajone, sklypo vertė 2008-01-28 VĮ Registrų centro duomenimis 110252 Lt, kurio vertė šiuo metu sumažėjo. Remdamasis teismų praktika nustatančia, jog santuokos metu išrašius vekselį už jo įvykdymą yra atsakingi abu sutuoktiniai, bei tuo, kad teismų praktika suformavo nuostatą, jog turi būti aiškinama ne tik teismo sprendimai, bet ir kitų suinteresuotų institucijų išduoti vykdomieji dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-607/2007; 3K-7-149/2008; 3K-7-242/2009, prašė išaiškinti ar išieškojimas sutinkamai su Civilinio kodekso 3.109 straipsniu gali būti solidariai vykdomas ir iš skolininko sutuoktinės I. B..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-12 nutartimi buvo atsisakyta priimti antstolio Vytenio Stungurio pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui S. B., I. B., išieškotojui B. A. dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Teismas pažymėjo, jog iš antstolio pateiktų: 2007-10-08 vykdomojo įrašo, 2007-06-20 Paprastojo vekselio, 2009-08-05 Gyventojų registro tarnybos informacijos, 2009-08-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo – matyti, kad skolininko S. B. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas), jam priklausantis žemės sklypas yra taip pat Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys nesklebtini) (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas), todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 590 straipsniu sprendė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nėra įgaliotas kontroliuoti antstolio atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumo, kadangi antstolio prcesinę veiklą kontroliuoja teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas.
Teismas konstatavo, kad nustatant teismą, įgaliotą kontroliuoti antstolio procesinę veiklą, kai antstolis veikia kelių apylinkės teismų veiklos teritorijose Civilinio proceso kodekso 594 straipsnio 1 dalį būtina aiškinti ir taikyti sistemiškai su Civilinio proceso kodekso 590 straipsniu, kuris apibrėžia vykdymo vietą. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tai vykdymo vieta gali būti šio asmens gyvenamoji, jo turto buvimo arba jo darbo vieta, o kai skolininkas yra juridinis asmuo, - tai skolininko buveinės arba jo turto buvimo vieta (CPK 590 str. 1, 2 d.), todėl antstolis su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo turi kreiptis į vykdymo vietos teismą (CPK 510 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Antstolis Vytenis Stungurys atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį; išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką pagal pirmos instancijos teismui pateiktą pareiškimą.
Nurodo, kad teismo argumentas, jog pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išaiškina teisėjas, kurio teritorijoje veikia antstolis, o antstoliui veikiant kelių teismų teritorijoje, šią normą reikia aiškinti sistemiškai su Civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nepagrįstas. Teismas netinkamai aiškina Civilinio proceso kodekso 594 straipsnio nuostatas dėl pareiškimo teismingumo skolininko gyvenamosios vietos ar turto buvimo vietos teismui. Nesutiko su teismo išvada, jog antstolis veikė kelių teismų teritorijose, nes tik kai kurie vykdymo veiksmai buvo atlikti kito teismo teritorijoje. Be to, antstolio veiklos teritorija apima Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teritoriją. Nurodo, kad išduoti vykdomieji dokumentai turi būti aiškinami, juos išdavusios institucijos ar jos teritorijoje veikiančios, vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos, apylinkės teismo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolio prašymas išaiškinti vykdymo tvarką pagal Vilniaus rajono 7 notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo solidariai iš skolininko bei jo sutuoktinės neteismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.).
Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsniai). Tokį pareiškimas teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalimi nustatančia, antstolio veiksmų apskundimo tvarką, tačiau toks procesinės normos taikymas yra nepagrįstas, kadangi antstolis kreipiasi su pareiškimu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, o ne suinteresuoti asmenys nesutinkantys su antstolio veiksmų teisėtumu skundžia teismui antstolio atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus. Šioje dalyje teismui nukreipiant antstolį su pareiškimu kreiptis į vykdymo vietos teismą buvo privalu vadovautis Civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, nustatančiu pareiškimų nagrinėjimo vykdymo procese tvarką.
Teismas pagrįstai atsisakė priimti antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kaip neteismingą.
Byloje nustatyta, kad paprastasis vekselis ir jo pagrindu padarytas vykdomasis įrašas išduotas Vilniaus rajono 7 notarų biure. Iš bylos duomenų, VĮ Registrų Centras Nekilnojamojo turto Registro Centrinio duomenų banko 2009-08-05 išrašo (b.l. 7) matyti, kad skolininko žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje (duomenys nesklebtini)“. Teismas nutartyje nurodė, kad ši teritorija yra aptarnaujama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, tačiau remiantis teismų aptarnavimo teritorijų duomenimis nurodytais teismų administracijos tinklalapyje, ši teritorija priskiriama Verkių seniūnijai, kurią aptarnauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas. Be to, skolininko gyvenamoji vieta (duomenys nesklebtini), yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, pagal kurią kreditorius pateikė vykdymui vykdomąjį įrašą (b.l.3).
Civilinio proceso kodekso 590 straipsnyje nustatyta, jeigu skolininkas fizinis asmuo antstolis vykdomąjį dokumentą vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba skolininko darbo vietą. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 594 straipsnio 1 dalimi, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Teisingumo ministras 2003-09-30 priimdamas įsakymą Nr. 242 ,,Dėl Teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymo Nr. 432 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo ir patvarkymų vykdyti vykdomąjį dokumentą formų patvirtinimo pakeitė sprendimo vykdymų instrukcijos 2 punktą nustatydamas, kad tuo, atveju kai vykdymo veiksmai atliekami kelių teismų teritorijose, antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja, skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisėjas. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, kad reikia skirti antstolio kontoros buveinės vietą nuo vykdymo vietos, nes tik pagal vykdymo vietą nustatomas apylinkės teismas, turintis kontroliuoti antstolio procesinę veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 7 dienos konsultacijoje taip pat išaiškino, jog antstoliui atliekant vykdymo veiksmus ne tik toje veiklos teritorijoje, pagal kurią išieškotojo pateiktas ir antstolio priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, bet ir kitose jo aptarnaujamose teritorijose, kurios yra kitų apylinkės teismų veiklos teritorijose, apylinkės teismas, įgaliotas kontroliuoti antstolio veiksmų teisėtumą, nesikeičia (Teismų praktika 22, 2005). Taigi, nepriklausomai nuo to, kad vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų teritorijose, antstolio procesinės veiklos teisėtumo kontrolė išlieka apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra pirminė vykdymo vieta, nagrinėjamu atveju skolininko gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), kurią aptarnauja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas.
Vadovaujantis nurodytomis procesinės teisės normomis, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei į tai, jog kreditorius dėl priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo kreipėsi į antstolį pagal skolininko gyvenamąją vietą, kurią aptarnauja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, teisėjų kolegia sprendžia, kad antstolis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo turi kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Atskirajame skunde antstolis remiasi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimis civilinėse bylose Nr. 2S-419-485/2009 bei 2S-785-345/2008. Su tuo sutikti negalima, kadangi kaip minėta anksčiau Civilinio proceso kodekso 594 straipsnis nustato teismą kontroliuojantį antstolio veiksmų procesinių veiksmų teisėtumą, todėl abu teismai nagrinėtais atvejais pagrįstai nurodė, vienu atveju būtina kreiptis į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, kitu atveju į Ukmergės rajono apylinkės teismą.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš antstolio Vytenio Stungurio priteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos 2,80 Lt valstybės naudai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3183-494/2009 palikti nepakeistą, o antstolio Vytenio Stungurio atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš antstolio Vytenio Stungurio 2,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai.
Kolegijos pirmininkas Petras Jaržemskis
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Henrichas Jaglinskis