Civilinė byla Nr. e2YT-1079-291/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07957-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.4.5.19.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,
sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjai L. L., jos atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. B. ir VĮ Turto bankas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja L. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas, likęs po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusio Šiaulių mieste, mirties buvo priimtas, faktiškai pradedant turtą valdyti, J. B. sutuoktinės R. B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti terminą priimti palikimui, likusiam po R. B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškime nurodė, kad J. B. ir R. B. B. iki mirties gyveno Šiaulių mieste. Ji su seserimi N. B. liko vienintelės paveldėtojos. Tėvai santuokos metu buvo įgiję butą adresu Lyros g. 10-21 Šiaulių m. Mama po savo sutuoktinio mirties šiame bute toliau gyveno, o vėliau butą pardavė. Apie jokį kitą nekilnojamąjį turtą mama dukroms nėra užsiminusi. Šių metų liepos mėnesį į jas kreipėsi giminaitė, kuri pasiūlė parduoti mamai priklausiusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tik tada jai tapo žinoma, kad mama iki mirties turėjo ne tik butą, bet ir kito nekilnojamojo turto. Kaip vėliau pavyko išsiaiškinti, be žemės sklypo Radviliškio rajone, mirusios R. B. B. vardu yra dar vienas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Pastarasis žemės sklypas įgytas 1995-04-21, taigi, tėvų santuokoje ir tėvui dar esant gyvam.
Pradėjus tvarkytis su palikimu susijusius klausimus Šiaulių m. 4-ame notarų biure, paaiškėjo, kad R. B. B. po J. B. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog R. B. B. po J. B. mirties priėmė palikimą. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, likusį po R. B. B. mirties, todėl prašo nustatyti juridine reikšme turintį faktą, kad R. B. B. priėmė palikimą, likusi po savo sutuoktinio J. B. mirties, faktiškai pradėdama valdyti turtą. R. B. B. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems priklausančiame bute Lyros g.10-21 Šiaulių m. Ji faktiškai paveldėjo šį butą, nes juo kurį laiką naudojosi, o vėliau pardavė. Mama po sutuoktinio mirties taip pat paveldėjo likusius buitinius daiktus, baldus bei sutaupytas pinigines lėšas. Mama rūpinosi butu, jo tvarkymu, priežiūra, mokėjo mokesčius už buto išlaikymą, tačiau į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. J. B. turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad R. B. B. kaip mirusiojo turto paveldėtoja, paveldėjo jo turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas į po J. B. mirties likusį turtą niekam nėra išduotas
Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti, prašo Teismo kartu išspręsti klausimą dėl praleisto termino palikimui, likusiam po R. B. B. mirties, priimti atnaujinimo, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. L. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad paaiškėjus faktui apie likusį palikimą, nedelsiant kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, taip pat kreipiausi į VGTPT Šiaulių skyrių dėl teisinės pagalbos suteikimo bei ėmiausi teisinių veiksmų dėl paveldėjimo proceso pradėjimo. Turto, likusio po R. B. B. mirties, paveldėjimas pagerintų jos turtinę padėt| ir gyvenimo sąlygas, nes aš esu išsituokusi, viena išlaikau nepilnametę dukrą, o mano atlyginimas yra nedidelis.
Turto, likusio po R. B. B. mirties, paveldėjimas pagerintų ir jos sesers turtinę padėtį: sesuo šiuo metu gyvena nuomojamame bute, neturi savo gyvenamojo būsto, pajamų ir pastovaus darbo.
Pareiškėjos atstovė advokatė Vitalija Mataitė prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo N. B. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui bei praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui bei praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui.
Pareiškimas tenkintinas.
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra mirusių J. B. ir R. B. B. dukra. Iš mirties liudijimų matyti, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė R. B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių m. 4-ame notarų biuras liudijimuose, išduotuose 2017-08-09, patvirtino, kad R. B. B. po J. B. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog R. B. B. po J. B. mirties priėmė palikimą, bei kad niekas nepriėmė palikimo po R. B. B. mirties. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini). 273/1636 dalys žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypas registruoti R. B. B. vardu. R. B. B. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems priklausančiame bute Lyros g.10-21 Šiaulių m. Ji faktiškai paveldėjo šį butą, nes juo kurį laiką naudojosi, o vėliau pardavė. R. B. B. po sutuoktinio mirties taip pat paveldėjo likusius buitinius daiktus, baldus bei sutaupytas pinigines lėšas, rūpinosi butu, jo tvarkymu, priežiūra, mokėjo mokesčius už buto išlaikymą, taigi po sutuoktinio J. B. mirties ji faktiškai priėmė visą jo palikimą, tačiau į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė.
Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. B. B.. Kaip teigia pareiškėja, nei ji, nei sesuo N. B. nežinojo, kad po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas, todėl pasiėmė tik motinos asmeninius daiktus, o į notarą dėl paveldimo turto nesikreipė.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. palikimą jo sutuoktinė R. B. B. priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame bute, juo rūpinosi, tačiau į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirė R. B. B.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad R. B. B. priėmė palikimą pradėjusios faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesių nuo palikėjo J. B. mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. B. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) faktiniu daikto valdymu yra priėmusi mirusio savo sutuoktinio J. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą.
Pareiškėja teismui nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių nepriėmė palikimo atsiradusio po motinos mirties, t. y. dėl to, jog nežinojo, kad motina turi jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo juridinio fakto nustatymui ir termino palikimui priimti atnaujinimui.
Kaip minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjos paaiškinimus, jog nebuvo žinoma, kad palikėja R. B. B. mirties momentu turėjo paveldimo turto, todėl laiku po motinos mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėja į notarą ir nesikreipė. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti. Pareikšimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).
Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas, likęs po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties buvo priimtas, faktiškai pradedant turtą valdyti, J. B. sutuoktinės R. B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atnaujinti pareiškėjai L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po motinos R. B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Vida Žostautienė