Administracinė byla Nr. I-632-342/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01784-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 11.4.; 11.4.1.; 67.; 74     

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Vidos Stonkuvienės, dalyvaujant sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui B.G., 2012 m. spalio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos P.K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui B.G. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-30 sprendimo Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) O.P.“ panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo,

n u s t a t ė :

pareiškėja P.K. (toliau - ir pareiškėja) skundu (b.l. 1-3) ir patikslinimu (toliau – ir skundas) prašo:

1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2012-05-30 sprendimą Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) O.P.“;

2) įpareigoti atsakovę atlikti būtinas administracines procedūras, neatlygintinai suteikiant žemės sklypus Nr. 11, 14, 29 (Raguviškių kad.v.), Nr. 87, 68, 86 (Padvarių kad.v.), Nr. 11, 21, 22, 27 (Vidmantai), Nr. 16, 45, 8, 44 (Kretinga), Nr. 118 (Rudaičiai), Nr. 137a (Kretingsodis), Nr. 26 (Padvariai), Nr. 97, 114-1, 100, 106 (Kurmaičiai) Kretingos rajone, Klaipėdos apskritis, Nr. 27 (Juodšiliai), Nr. 2 (Vilniaus rajonas), Nr. 18, 19, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29, 34 (Eitminiškes k.v. Girija) Vilniaus rajone ir įtraukti atitinkamus pakeitimus į ginčijamą 2012-05-30 sprendimą Nr. 14S-103;

3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovei atlikti kokias nors procedūras dėl žemės sklypų - Nr. 11, 14, 29 (Raguviškių kadastrinėje vietovėje), Nr. 87, 68, 86 (Padvarių kadastrinėje vietovėje), Nr. 11, 21, 22, 27 (Vidmantai), Nr. 16, 45, 8, 44 (Kretinga), Nr. 118 (Rudaičiai), Nr. 137a (Kretingsodis), Nr. 26 (Padvariai), Nr. 97, 114-1, 100, 106 (Kurmaičiai) Kretingos rajone, Klaipėdos apskritis, Nr. 27 (Juodšiliai), Nr. 2 (Vilniaus rajonas), Nr. 18, 19, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29, 34 (Eitminiškės k.v. Girija) Vilniaus rajone, kitų asmenų naudai, išskyrus O.P.    

Teismas pažymi, kad pareiškėjos patikslintas skundas teisme gautas 2012-10-17, t.y. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dieną. 2012-10-17 teismo posėdyje dalyvaujančios - atsakovės atstovė Dalia Vaičikauskaitė ir tretysis suinteresuotas asmuo B.G., susipažinusios su patikslinto skundo turiniu, pareiškė neprieštaraujančios, jog posėdyje būtų nagrinėjami ir patikslinto skundo reikalavimai. Teismas pareiškėjos patikslintą skundą priėmė, jame nurodytus prašymus dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, išsprendė – šių prašymų netenkino, nurodydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dalyvauja byloje kaip atsakovė, o dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukimo į procesą pareiškėja nenurodė, kokias pasekmes šios ministerijos teisėms ir pareigoms galėtų sukelti būsimas teismo sprendimas. Be to, teismas netenkino pareiškėjos, taip pat 2012-10-17 atsiųsto, prašymo (atsiųsta el.paštu, tekstas tik rusų kalba, prašymo vertimo į lietuvių kalbą nepateikta) dėl bylos nagrinėjimo 2010-10-17 teismo posėdyje atidėjimo, nurodydamas, kad su prašymu nepateikti įrodymai, patvirtinantys atidėjimo priežastis (žr. 2012-10-17 teismo posėdžio garso įrašas).

Skunde pareiškėja nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog B.P. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 36,23 ha žemės Mišučių kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje. Kretingos žemėtvarkos skyriaus 2011-10-10 pažymoje Nr. 14PAŽ-2 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, nurodyta, kad O.P. (mirusi) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 36,23 ha žemės. Teigia, kad pareiškėja yra viena iš pretendentų į minėtą žemę. Nurodo, kad 2012-03-14 ir 2012-05-09 ji pateikė Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymus, kuriuose išreiškė pageidavimą už valstybės išperkamą žemę gauti neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Kretingos žemėtvarkos skyrius 2012-01-25 O.P. vardu priėmė išvadą Nr. 141P-1 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad O.P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 31,73 ha žemės (vertė 56874 Lt) ir 2,06 ha miško (vertė 5209 Lt), kurie priskirti valstybės išperkamai žemei ir miškui. Minėta išvada buvo išsiųsta į Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Baublių kadastrinę vietovę. Šiais priimtais dokumentais pradėta nuosavybės teisių į buvusios savininkės B.P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procedūra.

Paaiškina, kad 2011-11-30 pareiškėja buvo kviečiama atvykti į Kretingos žemėtvarkos skyriaus organizuojamą susirinkimą dėl natūra grąžintino žemės sklypo, tačiau dėl objektyvių priežasčių į susirinkimą neatvyko. Į pretendentų susirinkimą atvyko kito, buvusios savininkės B.P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės, pretendento P.Š. įgaliotas asmuo, B.G., kuri sutiko su natūra grąžinamo 2,44 ha žemės sklypo Mišučių kaime vieta ir ribomis, pasirašydama pretendentų, pageidaujančių gauti žemę natūra Raguviškių kadastro vietovėje, žiniaraštyje. Teigia, jog pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti grąžinamą žemę, ji niekur nepasirašinėjo. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-03-29 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-389 patvirtino Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šiuo žemėtvarkos projektu O.P. suprojektuotas 2,44 ha natūra grąžintinas žemės sklypas (projektinis Nr. 190).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė skundžiamą byloje 2012-05-30 sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.P. Nurodo, kad pareiškėja (jos atstovė O.R.) apie šį sprendimą informuota tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2012-06-08 raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. 14SD-( 14.14.104)-1089.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 punkte nustatyta: „Apskrities viršininko administracija ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką“. Tačiau pareiškėjai jokio pranešimo apie skundžiamo sprendimo priėmimo posėdžio vietą ir laiką negavo, o tai, pareiškėjos teigimu, yra šiurkštus jos kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pažeidimas, nors atsakovui buvo puikiai žinoma apie tokį pretendentą (2012-03-14 ir 2012-05-09 pareiškėjos prašymai). Taip pat paaiškina, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo ir pranešimo gavimo, apžiūrėjusi minėta žemę, nustatė, kad ši  neatitinka jokių reikalavimų, nes per visą sklypą yra grioviai, daubos ir t.t.

Skunde taip pat teigia, kad atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112 punkto nuostatas, taip šiurkščiai pažeidė pareiškėjos teisės ir teisėtus interesus. Pažymi, kad pareiškėja nepasirašinėjo jokiose nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą dokumentuose, taigi galimai jos parašas yra suklastotas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b.l. 19-22) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šią poziciją grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais. Paaiškina, kad atsakovė spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus į buvusios žemės savininkės B.P. iki nacionalizacijos valdytas 36,23 ha žemes Mišučių kaime, Kretingos rajone, vadovavosi ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (Žin., 1997, Nr. 65-1558), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256) „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 (Žin.. 1998, Nr. 33-882, 2005, Nr. 66-2359, 2011, Nr. 105-4924) „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928 (Žin., 2011, Nr. 165-7881) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ bei Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 punktas reglamentuoja, kad natūra grąžinama nedelsiant. Pagal Kretingos skyriaus turimus archyvinius dokumentus, t.y. Kretingos aps., Kartenos vlsč., Mišučių kaimo žemės išskirstymo viensėdžiais 1922 m. planą, patvirtintą 1923 m. gegužės 24 d., eksplikacijoje įrašyti savininkai Š.J. ir P.B. (sūnus ir mama), po išskirstymo gavę 36,2281 ha žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-12-06 pažymoje Nr. R4-2055 nurodyta, kad 1936-02-21 Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktame Kretingos aps., Kartenos vlsč., Baublių seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas Š.J., Mišučių kaime, skl. Nr. 3 ir Nr. 62, turėjęs 36,23 ha žemės. Nuosavybės teisių atkūrimo byla į buvusio žemės savininko J.Š. valdytą 36,23 ha žemės plotą nebuvo suformuota. O.P. (P.K. ir P.Š. teta, buvusios žemės savininkės B.P. dukra iš kitos santuokos) 1992 m. gegužės 27 d. prašymu kreipėsi į Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių žemės savininkų J.Š. ir P.B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Mišučių kaime, Kretingos rajone (pretendentė mirusi (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-584-474/2010 P.K. ir P.Š. atnaujino terminą palikimui priimti į mirusios tetos O.P. turtą. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2010-12-06 pažymoje Nr. R4-2055 „apie J.Š. ir B.P. valdytą nuosavybę“ nurodyta, kad Vyriausiosios žemės išrūšiavimo komisijos archyviniame fonde Kretingos aps. žemės rūšiavimo komisijos Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai 1936-02-21 rašte Nr. 196 pateiktame Kretingos aps., Kartenos valsč., Baublių sen. Mokesniais apdėjimo reikalų paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas Š.J., Mišučių k., skl. Nr. 3 ir skl. Nr. 62 turėjęs 36,23 ha žemės. Pastaboje įrašyta: „(Buv. sav. P.K.)“.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pagal pareiškėjo Prono Šilgalio pareiškimą suinteresuotiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Petrei Komaritsynai, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą kad buvusi žemės savininkė Barbora Petreikienė iki žemės nacionalizacijos 1940 metais nuosavybės teise valdė 36,23 ha žemės sklypuose Nr. 3 ir 62, esančiuose Mišučių kaime, Kretingos rajone. Įsiteisėjus Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimui civ. byloje Nr. 2-585-474-2011, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriuje buvo pradėtas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimas į buvusios žemės savininkės Barboros Petreikienės iki nacionalizacijos valdytą 36,23 ha žemės plotą sklypuose Nr. 3 ir 62, esančiuose Mišučių kaime, Kretingos rajone.

Turtinių teisių perėmėjos P.K. įgaliotas asmuo O.R. 2010-08-23 ir 2011-10-10 Kretingos žemėtvarkos skyriui teikė prašymus „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra bei išvados priėmimo lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kretingos rajone“. Turtinių teisių perėmėjo P.Š. įgaliotas asmuo B.G. 2010-09-15 ir 2011-10-17 Kretingos žemėtvarkos skyriui teikė prašymus „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra bei išvados priėmimo lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kretingos rajone“. Pažymi, kad turtinių teisių perėmėjų P.K. ir P.Š. įgalioti asmenys O.R. ir B.G. sutiko su projektuojamo 2,44 ha natūrinio žemės sklypo ribomis ir pasirašė žemės sklypo ribų 2010-09-15 paženklinimo parodymo akte ir abrise, t.y. sutiko su projektuojamo natūrinio žemės sklypo, esančio Mišučių kaime, Kretingos rajone, ribomis. Be to, turtinių teisių perėmėjų valia išreikšta aukščiau minėtuose prašymuose. Ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad pretendentės O.P. valia išreikšta pirminiame prašyme - natūra.

Kretingos žemėtvarkos skyriuje 2011-10-10 pretendentės O.P. vardu priimta pažyma Nr. 14PAŽ-2 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. Kretingos žemėtvarkos skyrius pretendentei O.P. 2012-01-25 priėmė išvadą Nr. 14IP-1 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Turtinių teisių perėmėjai apie priimtus sprendimus informuoti raštiškai, t.y. P.Š. įgaliotas asmuo B.G. informuota 2012-01-27 raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-125 ir P.K. įgaliotas asmuo O.R. informuota 2012-01-27 raštu Nr. 14SD-( 14.14.104.)-126, tačiau O.R. adresuotas laiškas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, skyriui grąžintas 2012-03-02 su atžyma „Neatsiėmė“. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad P.Š. įgaliotas asmuo B.G. nustatytu laiku, t.y. 2011-12-13 atvyko į Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymą adresu: J.K. Chodkevičiaus g. 10, Kretinga ir sutiko su projektuojamo 2,44 ha natūrinio žemės sklypo, esančio Mišučių kaime, Kretingos rajone ribomis, pasirašydama 5 (penktame) ir susirinkimo prieduose. Kretingos žemėtvarkos skyrius 2011-11-30 raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1624 P.K. įgaliotam asmeniui O.R. išsiuntė kvietimą į Kretingos rajono Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau įgaliotas asmuo dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-29 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-389 „Dėl Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ O.P. suprojektuotas natūra grąžinamo 2,44 ha ploto žemės sklypas Nr. 190 Mišučių kaime, Kretingos rajone. Atsakovė 2012-05-30 sprendimu Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovei pilietei O.P.“ atkūrė nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį, t.y. į 2,44 ha žemės natūra Mišučių kaime, Kretingos rajone. Pretendentės P.K. įgaliotas asmuo O.R. apie priimtą sprendimą informuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2012-06-08 raštu Nr. 14SD-( 14.14.104.)-1089.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog ginčo atveju atsakovė pažeidė pareiškėjos, kaip pretendentės teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 112 punkto nuostatas. Paaiškina, kad Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialus terminas piliečių prašymams išnagrinėti ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tarnyba piliečių prašymus išnagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį pateikimo. Teigia, kad institucija minėtų terminų nepažeidė, turtinių teisių perėmėjai informuoti Atkūrimo įstatyme numatytu būdu raštiškai, tai patvirtina su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai.

Taip pat atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pareiškėja yra viena iš pretendenčių į B.P. iki nacionalizacijos valdytą žemę Mišučių kaime, kadangi pretendentė, atitinkanti Atkūrimo įstatymo straipsnio nuostatas yra O.P., o ne P.K. ar P.Š. Šie asmenys yra tik turtinių teisių perėmėjai. Institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, turtinių teisių perėmėjus apie priimamus sprendimus informavo registruotais laiškais. Be to, kad pareiškėjai buvo žinoma apie projektuojamo 2,44 ha žemės sklypo, esančio Mišučių kaime, Kretingos rajone, ribas, tai patvirtina 2010-09-15 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte pareiškėjos įgalioto asmens O.R. parašas, t.y. įgaliotas asmuo dalyvavo ženklinant žemės sklypą natūroje, todėl visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėja klaidina teismą nurodydama, kad tik po gauto atsakovės 2012-06-08 rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-1089 atvyko apžiūrėti natūrinio žemės sklypo ribas, kai pareiškėjos įgaliotas asmuo O.R. dalyvavo projektuojant natūrinio žemės sklypo ribas natūroje, t.y. vietovėje.

Pareiškėja (jos atstovė) į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą pareiškėja (jos atstovė) informuota tinkamai (b.l. 79). Prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkintas, nes posėdžio data buvo suderinta su pareiškėjos atstove O.R. (b.l. 78-79), pateiktas prašymas nepagrįstas įrodymais, nepasirašytas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai (jos atstovei) nedalyvaujant.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atstovaujamos institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad į pareiškėjos skunde nurodytus žemės sklypus Juodšiliuose, Eitminiškėse, Vilniaus rajone pareiškėja nėra (šiai dienai atsakovė tokių pareiškėjos prašymų nėra gavusi) pateikusi prašymų, t.y neišreiškusi valios į šiuos sklypus. Ginčijamu sprendimu grąžinta žemė yra natūrinė, šis žemė nustatyta pagal archyvinius duomenis. Taip pat nurodė, kad tiek pareiškėja, tiek tretysis suinteresuotas asmuo B.G. dar turės galimybę pasirinkti norimus žemės sklypus, kadangi dar šiais metais turėtų būti rengiamas Baublių, Raguviškių kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektai. Projekto rengimo metu bus sudaromos eilės, nustatomas eiliškumas ir pareiškėja bei B.G. bus kviečiamos šiame procese dalyvauti bei galės išreikšti savo valią dėl pageidaujamų pasirinkti žemės sklypų. 

Tretysis suinteresuotas asmuo B.G. teismo posėdyje iš esmės nepateikė aiškios pozicijos dėl pareiškėjos skundo reikalavimų tenkinimo ar atmetimo ir (ar) pan. Jos nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas, jos teisių šis sprendimas nepažeidžia.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamo sprendimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų, ar vadovavosi tokiam sprendimui priimti teisės aktais reglamentuotomis procedūromis ir kt.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-30 sprendimo Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) Onai Petreikytei“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja ginčijamo akto neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės dviem argumentais. Pirma, pareiškėja teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti grąžinamą žemę, ji niekur nepasirašinėjo, o apžiūrėjusi ginčo žemę po skundžiamo sprendimo priėmimo nustatė, kad ši žemė neatitinka jokių reikalavimų, nes joje per visą sklypą vien grioviai, daubos ir pan.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos P.K. įgaliota atstovė O.R. (pareiškėjos dukra) atkūrimo į ginčo žemę procedūrose veikė ir veikia pareiškėjos vardu ir interesais (b.l. 5-6). Nustatyta, kad 2010-09-15 ginčo 2,44 ha ploto žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte yra pasirašyta B.G. ir O.R. (b.l. 44). O.R. yra pasirašyta ir ant ginčo žemės sklypo ribų abriso (b.l. 45). Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo O.R. 2010-09-15 dalyvavo ženklinant ginčo žemės sklypą natūroje, taigi ji objektyviai turėjo ir galėjo matyti ginčo žemės sklypo faktinę padėtį vietoje, o pasirašydama abrise, sutiko su šio žemės sklypo ribomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, jog jai nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti grąžinamą žemę, jog ji niekur nepasirašinėjo ir pan. Duomenų, kad pareiškėjos įgaliotinės O.R. parašai minėtuose - žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte ir (ar) abrise, ir (ar) kituose dokumentuose yra suklastoti ir pan., byloje nėra.

Antra, pareiškėja tvirtina, jog ji nebuvo atsakovės informuota apie skundžiamo sprendimo priėmimo posėdžio laiką ir vietą, todėl atsakovė pažeidė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 112 punkto nuostatas.

Atkūrimo įstatymo (žr. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Valstybės Žinios, 1997, Nr. 65-1558, byloje taikytina akto redakcija galiojanti nuo 2012-02-01) 18 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad: apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai; piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą (žemę, miškus, vandens telkinius ir kt.) atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Paminėtos nuostatos detalizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (žr. Valstybės Žinios, 1997, Nr. 90-2256, byloje taikytina akto redakcija galiojanti nuo 2011-04-24) (toliau – ir Tvarka).

Tvarkos 112 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką; 115 punkte - priimamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje (šios tvarkos 3 priedas); 119 punkte - sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui.

Sistemiškai aiškinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad tik piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų prasme, taikomos Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies bei Tvarkos 112 punkto nuostatos, reglamentuojančios tokių piliečių informavimą apie sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo laiką ir vietą. Piliečiai, kurie nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reglamentuojamų santykių sritį, tačiau yra suinteresuoti nuosavybės teisių atkūrimu, apie sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti informuoti institucijos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo pasirašytinai arba institucija privalo šį sprendimą išsiųsti jiems registruotu laišku su įteikimu.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog pareiškėja yra O.P. (savo tetos, b.l. 19-22) turtinių teisių perėmėja, o ne pretendentė į B.P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Mišučių kaime, Kretingos rajone. Pažymėtina, kad būtent O.P. (B.P. dukra, mirusi (duomenys neskelbtini), b.l. 7-8, 19-22), 1992-05-27 prašymu (b.l. 36) kreipėsi į Kretingos rajono Žalgirio apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusių žemės savininkų J.Š. ir B.P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Mišučių kaime, Kretingos rajone.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja ginčo atveju nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų taikymo sritį, todėl atsakovei priimant ginčijamą aktą vadovautis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies bei Tvarkos 112 punkto nuostatomis nebuvo juridinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta nepagrįstu pareiškėjos argumentą, jog ji nebuvo informuota apie skundžiamo sprendimo priėmimo posėdžio laiką ir vietą. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė 2012-06-08 raštu informavo O.R. apie ginčijamo akto priėmimą (b.l. 9). O.R. pasirašytinai patvirtino, jog ginčijamą 2012-05-30 aktą gavo 2012-06-22 (b.l. 43). Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovė įteikė ginčijamą aktą pareiškėjai tinkamai bei nepažeisdama minėto 30 dienų termino informuoti .

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė 2011-11-30 raštu (b.l. 40) pareiškėjos įgaliotinę O.R. bei P.Š. įgaliotą asmenį B.G. informavo apie tai, kad 2011-12-13, 09.00 val. įvyks 1-10 eilės pakartotinas pretendentų susirinkimas dėl žemės sklypų projektavimo iš laisvo valstybinio žemės fondo, esančio Kretingos r., Raguviškių k.v. bei, kad neatvykus į šį susirinkimą, žemės sklypų projektavimas bus vykdomas joms nedalyvaujant. Pareiškėja skunde ir neginčija, kad į šį susirinkimą buvo kviečiama, tačiau dėl objektyvių priežasčių neatvyko. Duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu atidėti minėtą aukščiau susirinkimą, nurodydama to priežastis ir pan., byloje nėra.

Kretingos žemėtvarkos skyrius 2012-01-25 priėmė išvadą Nr. 14IP-1 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (b.l. 52), kurioje nurodė, kad O.P. turi teisę atkurti nuosavybę į 31,73 ha žemės ir 2,06 ha miško, kurie priskirti valstybės išperkamai žemei ir miškui. Apie šį sprendimą O.R. informuota 2012-01-27 raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-216 (b.l. 10). Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-03-29 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-389 patvirtino Kretingos rajono, Žalgirio seniūnijos, Raguviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo O.P. suprojektuotas 2,44 ha natūra grąžintinas ginčo žemės sklypas (projektinis Nr. 190) (b.l. 29-30, 31).

Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-05-30 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovei pilietei O.P.“, kuriuo atkūrė O.P. nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį, t.y. į 2,44 ha miško natūra Mišučių kaime, Žalgirio sen., Kretingos r. Atsakovės argumentus, jog vykdant ginčo nuosavybės teisių atkūrimą, turtinių teisių perėmėjai – pareiškėja (atstovaujama O.R.) ir tretysis suinteresuotas asmuo B.G. apie priimamus sprendimus informuoti registruotais laiškais, patvirtina atsakovės pateikti duomenys iš Lietuvos pašto (b.l. 68-76).

Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Turi būti nustatyta, ar individualus administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar jame aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ar nurodyta apskundimo tvarka, ar jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Pastarosios taisyklės interpretavimo kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos (Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Vertinant skundžiamo sprendimo turinį, nustatytas faktines aplinkybes ir juridinius ginčo aspektus, darytina išvada, kad: sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus; sprendime nurodytos jo priėmimo faktinės aplinkybės ir juridiniai pagrindai; sprendimo turinys suprantamas ir aiškus - jame tiksliai nurodyta kam, kiek ir į kokios paskirties žemę atkuriama nuosavybės teisė, kur ši žemė yra ir kt., sprendime taip pat įrašyta, kad vienas jo egzempliorius įteikiamas turtinių teisių perėmėjams (b.l. 43). Aplinkybė, jog ginčijame akte nenurodyta apskundimo tvarka, nelaikytina priežastimi laikyti šį aktą neteisėtu, kadangi tai nesudarė jokių kliūčių pareiškėjai ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad skundą dėl ginčijamo akto panaikinimo administraciniam teismui pareiškėja padavė 2012-07-02 paštu (b.l. 1-3, 14). Skundžiamo sprendimo forma atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintą tokio sprendimo formą (žr. 3 priedą), kurioje apskundimo tvarkos ir nenurodoma.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas ginčijamą aktą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu, priimtą atsakovei įvertinus visas reikšmingas nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę aplinkybes, išlaikant tokiems aktams priimti teisė aktais reglamentuotos procedūros, formos, terminų ir tvarkos. Teismas nenustatė skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje, kuriais sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

Byloje įrodžius, kad ginčijamas aktas teisėtas ir pagrįstas, teismas neturi pagrindo nagrinėti iš esmės išvestinio skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovę atlikti būtinas administracines procedūras neatlygintinai suteikiant žemės sklypus Nr. 11, 14, 29 (Raguviškių kad.v.), Nr. 87, 68, 86 (Padvarių kad.v.), Nr. 11, 21, 22, 27 (Vidmantai), Nr. 16, 45, 8, 44 (Kretinga), Nr. 118 (Rudaičiai), Nr. 137a (Kretingsodis), Nr. 26 (Padvariai), Nr. 97, 114-1, 100, 106 (Kurmaičiai) Kretingos rajone, Klaipėdos apskritis, Nr. 27 (Juodšiliai), Nr. 2 (Vilniaus rajonas), Nr. 18, 19, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29, 34 (Eitminiškes k.v. Girija) Vilniaus rajone, įtraukiant atitinkamus pakeitimus į ginčijamą 2012-05-30 sprendimą Nr. 14S-103, todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad į kai kuriuos iš nurodytų sklypų pareiškėja nėra išreiškusi savo valios ir tai patvirtina jos 2010-08-23 prašymo turinys (b.l. 37). Šią aplinkybę patvirtino atsakovės atstovė teismo posėdžio metu.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007)

Pareiškėja patikslintu skundu prašo taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti atsakovei atlikti kokias nors procedūras dėl žemės sklypų - Nr. 11, 14, 29 (Raguviškių kadastrinėje vietovėje), Nr. 87, 68, 86 (Padvarių kadastrinėje vietovėje), Nr. 11, 21, 22, 27 (Vidmantai), Nr. 16, 45, 8, 44 (Kretinga), Nr. 118 (Rudaičiai), Nr. 137a (Kretingsodis), Nr. 26 (Padvariai), Nr. 97, 114-1, 100, 106 (Kurmaičiai) Kretingos rajone, Klaipėdos apskritis, Nr. 27 (Juodšiliai), Nr. 2 (Vilniaus rajonas), Nr. 18, 19, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29, 34 (Eitminiškės k.v. Girija) Vilniaus rajone, kitų asmenų naudai, išskyrus O.P.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nepateikė jokių įrodymų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog, uždraudus atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamo akto priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumas nėra patvirtintas bylos medžiaga ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas (ABTĮ 71 straipsnio 1, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos P.K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui B.G. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-30 sprendimo Nr. 14S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) O.P.“ panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos P.K. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą  arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                                                                        Aušrelė Mažrimienė

Dalia Gumuliauskienė

Vida Stonkuvienė