Administracinė byla Nr. I-3760-643/2018

                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02309-2018-8

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;

                                                 55.1.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

        teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

        Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (1t., b. l. 1–13, 21–29), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

        Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kameros Nr. 90 plotas buvo apie 7,94 kv. m, jis visą laiką kalėjo su kitais asmenimis, todėl trūko laisvo ploto, buvo apribotas jo judėjimas. Atskaičius kameroje baldais užimamą plotą, jam tekdavo tik 2,17 kv. m. Pažymi, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu, kad nori sėdėti kameroje vienas, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguota, o jeigu ir buvo, tai prašymai-skundai buvo atmetami arba tenkinami, bet labai pavėluotai.

        Nurodo, kad kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas nebuvo uždaras, o tik atitvertas apie vieno metro aukščio sienele, todėl atliekant gamtinius reikalus galėjo būti stebimas ir matomas kitų kameroje esančių asmenų bei pareigūnų. Dėl to jautė įtampą, buvo pažemintas jo orumas. Be to, dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę ir ne daugiau kaip 15 min. Suteikiamo laiko ir dažnumo naudotis dušu neužtenka, nes jis sportuoja. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K jam neišduodavo jokių higienos priemonių.

Pareiškėjas paaiškina, kad kamerose nėra karšto vandens, o jis jam būtinas, nes laisvėje buvo nušalęs rankas, kojas bei veidą, todėl gydytojai rekomendavo darytis kontrastines šalto ir šilto vandens voneles.

        Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra nustatyti apribojimai naudotis elektra: darbo dienomis elektra išjungiama nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o savaitgaliais – nuo 23.00 val. iki 7.00 val., todėl naktį negali atsigerti arbatos. Be to, kameroje naktį visada buvo įjungta šviesa, todėl neišsimiegodavo ir visada jautėsi pavargęs. Teigia, kad nuolatinis būvimas šviesoje kenkia jo sveikatai.

        Nurodo, kad pasivaikščiojimams Lukiškių TI-K suteikiama kasdien po 1 arba 1,5 val. Mano, kad tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Nurodo, kad I korpuso pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra 18 kv. m, jis nėra tvarkomas, danga nelygi, todėl po lietaus telkšo vandens balos, kurios trukdo bėgioti arba pasivaikščioti.

        Nurodo, kad jam buvo suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai. Per pasimatymus su artimaisiais arba draugais nei jis, nei pasimatymo lankytojai negalėjo atsinešti maisto ir gėrimų. Be to, jie jam negalėjo perduoti ir krepšio ar lagamino su ratukais. Taip pat nurodo, kad jam kameroje reikalingas šaldytuvas, nes nusipirkti maisto produktai greitai genda, tačiau Lukiškių TI-K administracija šio prašymo netenkino. Nurodo, kad jam leidžiama sportuoti tik vieną kartą per savaitę, o norėtų tris kartus. Kadangi pareiškėjas sportuoja, jam būtini maisto papildai, nes turi suderinti mitybą. Lukiškių TI-K parduotuvėje maisto papildai kainuoja dvigubai brangiau nei laisvėje, o iš laisvės jų perduoti jam niekas negali, todėl buvo priverstas mažiau sportuoti. Mano, kad maisto papildus reikėtų leisti perduoti iš laisvės arba papildų pirkimas neturėtų būti įskaičiuojamas į apsipirkimo limitą.   

        Pažymi, kad norėtų, jog su juo būtų vykdoma daugiau psichologinių užsiėmimų – tiek grupinių, tiek individualių, o ne tik psichologinių konsultacijų. Pažymi, kad jam trūksta socialinių užsiėmimų.

        Paaiškina, kad 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo laikomas kameroje su kitu asmeniu, kuris sirgo burnos infekcija, todėl bijojo užsikrėsti. Informavo pareigūnus, jog nori sėdėti vienas, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

        Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K patiekiamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų reikalavimų, jis yra nekokybiškas. Lukiškių TI-K nebuvo išduodama vaisių, todėl jis negavo vitaminų. Pabrėžia, kad dėl laisvėje patirtų nušalimų jam gydytojai rekomendavo gerti vitaminus ir kuo daugiau sportuoti, todėl mano, kad Lukiškių TI-K turi į jo valgiaraštį įtraukti vaisių. Taip pat norėtų įsigyti bičių medaus.

               Nurodo, kad jam buvo leidžiama tik vieną kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, o suimtiesiems buvo leidžiama du kartus per mėnesį kirptis.

        Įvedus naujus pakeitimus, pareiškėjas gali turėti tik pasirinktinai arba asmeninį kompiuterį, arba kompiuterinių žaidimų aparatą, o jam reikia jų abiejų. Naudotis kompiuteriu leidžiama 6 valandas per parą, tačiau jam šio laiko neužtenka, nes mokosi nuotoliniu būdu ir turi daug skaityti kompiuteryje. Be to, dauguma jo artimųjų gyvena užsienyje, todėl prašė administracijos, kad leistų jiems paskambinti per internetinę programą „Skype“ ir šis vaizdo skambučio pokalbis būtų užskaitytas kaip pasimatymas, tačiau jo prašymo netenkino.

         Nurodo, kad jis gali turėti daiktų, kurie sveria iki 30 kg, tačiau jam šio svorio neužtenka, nes visi daiktai yra svarbūs, todėl nori turėti daiktų iki 50 kg. Taip pat nori turėti oro ventiliatorių, kad būtų palengvintas buvimas kameroje vasarą.

        Pareiškėjas taip nurodo, kad Lukiškių TI-K atliekamų kratų niekas nefilmavo, kratos metu nėra užtikrinta, kad bent vienas kameros gyventojas stebėtų kratos procedūrą, dėl to gali būti surašomi neteisėti nutarimai dėl galimų pažeidimų.

        Taigi, pareiškėjo teigimu, jis visą laiką Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją, todėl prašo jam atlyginti neturtinę žalą.

         Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1t., b. l. 49–66).

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus užimamų baldų plotą, kadangi nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai to nenustato.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atsakovės atstovo teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Taip pat nurodo, kad tam tikrose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atkreipia dėmesį, kad su nuteistuoju visada buvo elgiamasi ir bendraujama mandagiai, nešališkai, nežeminant jo garbės ir orumo, vadovaujantis pareigūnų etikos principais.

        Nurodo, kad nuteistiesiems higienos priemonės, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant tik šių asmenų rašytiniam prašymui.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengiamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nurodo, kad tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Šios taisyklės nenustato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.

Lukiškių TI-K administracija atjungdama elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, užtikrina, kad įstaigoje laikomi suimtieji, nuteistieji ir nuteistieji areštu laikytųsi režimo reikalavimų. Pažymi, jog suteikiant galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebūtų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje kameroje laikomų asmenų teisės į nepertraukiamą miegą ir ramybę.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dušuose yra karštas vanduo. Kirpėjo paslaugos nuteistiesiems suteikiamos kartą per mėnesį.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

Nurodo, jog pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę.

Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad visuose Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti skersiniai, todėl nuteistieji ir suimtieji turi galimybę sportuoti ir pasivaikščiojimo kiemeliuose. Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų užimtumą bei įdomesnį laisvalaikio praleidimą, į kameras yra duodami šachmatų, domino ir kiti žaidimai. Nurodo, kad J. B. lankėsi laisvalaikio užimtumo patalpoje, šachmatų būrelyje bei kituose užsiėmimuose (būreliuose) atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintus sąrašus (grafikus).

Nurodo, kad nuteistąjį J. B. per jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį Psichologinės tarnybos specialistai konsultavo 28 kartus. Individualių pokalbių metu taip pat buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir remiantis nustatytais kriminogeniniais poreikiais buvo vykdoma individuali kognityvinė - bihevioristinė pataisos programa „Tik tu ir aš“. Taip pat jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti kituose psichologiniuose ir socialiniuose užsiėmimuose.

Pažymi, kad nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos naudotis ribota prieiga prie interneto, tačiau naudotis programa „Skype“ nėra galimybės. Taip pat pažymi, kad teisės aktai nenustato šaldytuvų ir ventiliatoriaus įrengimo kamerose, nenumato ir galimybės įsigyti medaus. Pabrėžia, jog jokių išimčių dėl leidžiamų įsigyti ar turėti daiktų bei maisto produktų teisės aktai nenustato.

Atsakovės atstovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinasi pagal patvirtintas mitybos normas. Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atkreipia dėmesį, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo.

Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti.

Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjo skunde minimi trūkumai ir kilę neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo išdėstyti argumentai nepatvirtina privalomų deliktinei atsakomybei kilti sąlygų, t. y. nėra nustatyta Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

        Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1056-189/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04027-2017-6) pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo. Šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. imtinai. Minėtas teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs.

        Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, už 2017 m. lapkričio 20 d. paliekamas nenagrinėtu. Taigi teismas šioje byloje nagrinės pareiškėjo J. B. skundą dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).

Iš atsiliepime į skundą ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (1t., b. l. 49, 67–69) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kameroje buvusių asmenų skaičiaus ir kameros ploto, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kameroje Nr. 90. 

Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. – 2018 m. vasario 9 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 90 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018 m. vasario 10 d. – 2018 m. kovo 4 d. toje pačioje kameroje jis kalėjo su kitu asmeniu. 2018 m. kovo 5 d. toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo vienas. 2018 m. kovo 6 d. – 2018 m. kovo 8 d. toje pačioje kameroje jis kalėjo su kitu asmeniu. 2018 m. kovo 9 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių.

Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d., t. y. 108 paras. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo vienas arba kartu su kitu asmeniu. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpį ir kamerą, kurioje buvo pareiškėjas, jos plotą bei joje buvusių asmenų skaičių. Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (1t., b. l. 52).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas visas 108 paras buvo laikomas Lukiškių TI-K nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiškėjui kameroje tekdavo nuo 3,97 kv. m iki 7,94 kv. m). Pažymėtina, kad net ir į kameros ploto apskaičiavimą neįtraukus sanitarinio mazgo užimamo ploto, matyti, jog pareiškėjui vis tiek teko 3,69 kv. m, t. y. pareiškėjui teko minimalus plotas kameroje, nepažeidžiantis nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigūnų elgesio

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu. Pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas nebuvo uždaras, o tik atitvertas apie vieno metro aukščio sienele, todėl jį galėjo matyti ir stebėti kameroje esantys kiti asmenys bei pareigūnai. Pareiškėjo teigimu, dauguma pareigūnų turi sadistinių asmenybės sutrikimų.

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies taip, kad būtų užtikrintas kaliniams minimalus privatumas. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgdamas į nurodytą EŽTT praktiką, teismas daro išvadą, kad jei suimtasis kameroje laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida) yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešimo „Dėl J. B. skundo“ (1 t., b. l. 72–74) matyti, jog tam tikrose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau kameroje, kurioje gyveno pareiškėjas, sanitarinio mazgo kabinos nebuvo. Nurodoma, kad kameroje (kurioje gyveno pareiškėjas) įrengti sanitarinio mazgo kabiną nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad užuolaidos įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose, tačiau kartu ir nurodytos kameros, kuriose yra įrengtos užuolaidos, bet nenurodyta, kad kameroje Nr. 90 buvo užuolaida (1t., b. l. 52).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir į atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus prieštaringus argumentus, daro išvadą, kad kameroje Nr. 90 sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo įrengta užuolaida.

Kaip jau nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 90 praleido 108 paras (nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. – 2018 m. vasario 9 d. bei 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas kameroje nors ir buvo vienas, tačiau nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu, nes joje nebuvo užuolaidos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu,  t. y. 108 paras, nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniu įrenginiu. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad Lukiškių TI-K 108 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu. Taigi pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį sąlygomis.

Pažymėtina, jog, teismo nuomone, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, užuolaidų įrengimas ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas sanitarinių mazgų įrengimas.

        Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas atsiliepime akcentavo, kad su nuteistuoju J. B. visada buvo elgiamasi ir bendraujama mandagiai, nešališkai, nežeminant jo garbės ir orumo. Pareiškėjas skunde neįvardija, kokie konkrečiai pareigūnai, kokiomis dienomis su juo galimai neteisėtai elgėsi, ar dėl šio galimai neteisėto elgesio jis patyrė žalą ir kokią, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Dėl kalinimo kartu su sergančiu asmeniu

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo laikomas kameroje su kitu asmeniu, kuris sirgo burnos infekcija, todėl bijojo užsikrėsti. Nurodo, kad informavo pareigūnus, jog nori sėdėti vienas, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

Pažymėtina, jog šioje byloje teismas nagrinėja pareiškėjo J. B. neturtinę žalą, kildinimą iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. 96-5721 rašte, adresuotame J. B., nurodo, kad 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas kameroje liko vienas, nes kitas nuteistasis buvo perkeltas į kitą kamerą (1t., b. l. 32). Pažymi, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę perkelti suimtuosius ar nuteistuosius iš vienos gyvenamosios kameros į kitą, užtikrindami suimtųjų ir nuteistųjų saugumą, įstaigos saugumo ir valdymo interesus bei atsižvelgdami į įstaigos kriminogeninę būklę, vadovaudamiesi Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. I-184 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atkreipia dėmesį, kad asmenys, sergantys užkrečiamomis ligomis, nelaikomi vienoje kameroje su kitais.

Iš byloje esančios J. B. asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2013/2489 matyti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas skundėsi (duomenys neskelbtini), jam išrašyti vaistai (1t., b. l. 177). Pažymėtina, kad iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos nematyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų buvęs užsikrėtęs ir jam būtų buvusi diagnozuota burnos infekcija. Tokiais pačiais peršalimo simptomais (duomenys neskelbtini) pareiškėjas skundėsi dar ir iki ginčo laikotarpio pradžios (1t., b. l. 111–112, 117–118, 123, 130–133, 137, 139–141, 147, 149–152, 154, 156–158, 164–165, 167, 174). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. vasario 9 d. kalėjo kameroje Nr. 90 vienas (1t., b. l. 49).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad ginčo laikotarpio pradžioje jis kalėjo kameroje kartu su kitu asmeniu, kuris serga burnos infekcija, ir galėjo užsikrėsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis kalėjo vienas ir nesirgo burnos infekcija.

        Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemelių

        Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog pasivaikščioti gryname ore Lukiškių TI-K suteikiama kasdien po 1 arba 1,5 val. Pareiškėjo teigimu, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Nurodo, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Taip pat nurodo, kad I korpuso pasivaikščiojimo kiemelio plotas 18 kv. m, jo danga nelygi, po lietaus joje telkšo balos, todėl jam trukdo bėgioti arba pasivaikščioti.        

        Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 Antrosios bendrosios ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) [CPT/Inf (92)3] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Taigi minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose (t. y. už kameros ribų ir šis laikas apima įvairią veiklą kalinimo metu, pvz., darbą, sportą, švietimą ir pan.), o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Taip pat pažymėtina, kad Ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 48 punkte nurodoma, jog reikalavimas, kad kaliniams būtų leidžiama kiekvieną dieną mažiausiai vieną valandą mankštintis lauke, yra pripažįstamas pakankamu.

        Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už dorą elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriama paskatinimo priemonė – pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. 

        Pažymėtina, jog pareiškėjas neįvardijo jokių imperatyvaus (privalomo) pobūdžio teisės aktų, kurie jam suteiktų teisę į ilgesnį nei 1,5 valandos pasivaikščiojimo laiką, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kuriuose toks pasivaikščiojimo laikas būtų buvęs pripažintas nesuderinamu su Konvencijos 3 straipsniu. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad jam buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, kad pasivaikščiojimo laikas turi būti ilgesnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 20 d. Nr. 96-728 Lukiškių TI-K raštu „Dėl laikymo sąlygų“ atsakė į pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. prašymą ir nurodė, kad ilgesnė nei 1,5 valandos pasivaikščiojimo trukmė nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime ir priskirtiems paprastajai grupei, nenustatyta (1 t., b. l. 35). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teisės dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nebuvo pažeistos, todėl jo teiginys, kad teisė pasivaikščioti lauke jam nebuvo tinkamai užtikrinta dėl laiko trukmės, yra nepagrįstas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 28 d.) 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pagal TIĮET 22 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 20 d.) 21 punktas nustato, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) 233 punkte nustatyta, kad, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. 

Iš byloje esančio atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse, kuriame buvo pareiškėjas, yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m (1t., b. l. 57). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K įrengti vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET reikalavimais (1t., b. l. 73). Juose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos. Pasivaikščiojimo kiemelius tvarko nuteistieji, atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojų pareigas. Akcentuojama, kad švarą ir tvarką pasivaikščiojimo kiemeliuose turi palaikyti ir patys nuteistieji.

Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kuriame iš I korpuso kiemelių jam buvo mažai vietos, kurio kiemelio danga jam buvo netinkama bėgioti ar vaikščioti, ir kuriomis dienomis telkšojo balos. Taip pat pažymėtina tai, kad minėti teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K kameroje Nr. 90 buvo vienas arba su kitu asmeniu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę pasivaikščioti gryname ore. Akcentuotina, kad pasivaikščioti gryname ore yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga, todėl jis pats, įvertinęs lauke esančias klimato sąlygas, gali apsispręsti, ar pasinaudoti šia teise, ar ne. 

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamumo laikomi nepagrįstais.

Dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko

        Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareigūno iškvietimo sistema įrengta neseniai, tačiau ne prie visų kamerų. Duše, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose, kur būna nuteistieji, šios pareigūnų iškvietimo sistemos nėra.

         PĮĮET 13.10 bei 16.11 papunkčiuose nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

        Pažymėtina, kad iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju buvo pažeistos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip pareigūno iškvietimo sistemos neįrengimas duše, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareigūno iškvietimo sistemos neįrengimas duše, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala. Vien abstraktaus pobūdžio pretenzijos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

        Dėl higienos priemonių išdavimo

        Pareiškėjas nurodo, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo išduodamos jokios higienos priemonės.

        Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Aprašo 4 punkte nurodoma, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodoma, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Aprašo 13 punkte nurodoma, jog laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur). Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

        Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu teikti higienos priemones nemokai (1t., b. l. 34). 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. 96-728 Lukiškių TI-K atsakė į pareiškėjo prašymą ir pacitavo Aprašo 13 punktą bei priminė, kad higienos priemonių galima nusipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje (1t., b. l. 36). Iš rašto turinio matyti, kad pareiškėjui atsisakyta teikti nemokamai higienos priemones, nes pagal Aprašo 13 punktą jis yra mokus. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu jis neturėjo finansinių ar kitokių galimybių įsigyti reikiamų higienos priemonių. Apraše yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant išduodamos arba neišduodamos higienos priemonės. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 5 ir 13 punktuose įtvirtintų sąlygų, kad galėtų gauti nemokamų higienos priemonių.

        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d. Lukiškių TI-K veikė teisėtai, neišduodama pareiškėjui higienos priemonių, todėl jo argumentai dėl nemokamų higienos priemonių neišdavimo atmestini kaip nepagrįsti.

        Dėl dušo, sporto ir kirpėjo paslaugų 

        Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę ir ne daugiau kaip 15 min. Suteikiamo laiko ir dažnumo naudotis dušu jam neužtenka, nes jis sportuoja. Nurodo, kad jam leidžiama sportuoti tik vieną kartą per savaitę, o norėtų tris kartus. Taip pat nurodo, kad jam buvo leidžiama apsikirpti tik vieną kartą per mėnesį, o norėtų du kartus.

Pagal TIVTT 107 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), kurios 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikas), Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus (1 t., b. l. 55). Tas pats nurodyta ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl J. B. skundo“ (1t., b. l. 73). Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis Išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiko 16 punktu, kirpėjo paslaugos nuteistiesiems suteikiamos kartą per mėnesį (1t., b. l. 63).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu leisti jam naudotis dušu ir sportuoti kiekvieną dieną (1t., b. l. 34). 2018 m. vasario 20 d. Nr. 96-728 Lukiškių TI-K atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodoma, kad, vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių TI-K tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių TI-K tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktu, nuteistieji, pageidaujantys apsilankyti mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal Išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką (1t., b. l. 35). Pažymima, kad pareiškėjui suteikiama galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę apsilankyti mankštos kambaryje. Atkreipiamas dėmesys, kad apsilankymų mankštos kambaryje skaičius priklauso nuo Lukiškių TI-K kalinamų asmenų skaičiaus ir jų noro apsilankyti minėtame kambaryje. Tai reiškia, kad kuo daugiau asmenų atsisako apsilankyti mankštos kambaryje, tuo greičiau vėl suteikiama galimybė juo pasinaudoti kitam norinčiam. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sportuoti galima ir pasivaikščiojimų metu, nes pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti skersiniai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laisvėje buvo nušalęs rankas, kojas bei veidą, todėl gydytojai jam rekomendavo kuo daugiau sportuoti, tai patvirtinta pažyma Nr. 56-225. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 56-225 nurodoma, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 17 d. buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo, jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini), atsiradęs po ilgalaikio žemos temperatūros poveikio, todėl jam rekomenduotas fizinis aktyvumas, sportas (1t., b. l. 30). Pažymėtina, kad šioje pažymoje nėra nurodyta kiek konkrečiai kartų per savaitę pareiškėjas turėtų sportuoti, jam tiesiog rekomenduota būti fiziškai aktyviam.

Akcentuotina, kad pareiškėjas neginčija faktų, kad jam buvo suteikta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 min. išsimaudyti po dušu, kad jam buvo užtikrinta teisė vieną kartą per savaitę sportuoti mankštos kambaryje, kad jis turėjo galimybę apsikirpti vieną kartą per mėnesį, t. y. Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad Lukiškių TI-K negali suteikti pareiškėjui galimybės sportuoti tris kartus per savaitę ne todėl, kad to nenustato teisės aktai, o dėl to, kad neturi tam galimybių, nes yra daug norinčių sportuoti nuteistųjų ir jų pageidavimai pildomi eilės tvarka, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių ir kitas aplinkybes. Akcentuotina, kad nors pareiškėjas ir negali tris kartus per savaitę pasinaudoti mankštos kambariu, tačiau jis turi galimybę kiekvieną dieną mankštintis lauke pasivaikščiojimo metu, nes pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengti skersiniai, t. y. jis kiekvieną dieną gali būti fiziškai aktyvus ir vykdyti sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas ginčo individualias aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių pasinaudoti dušu, sporto sale ir kirpėjo paslaugomis, todėl jo argumentai dėl šių teisių nepakankamo užtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atskiros ventiliacijos

Pareiškėjas neturtinę žala taip pat kildina iš to, kad kameroje nebuvo atskiros ventiliacijos.

Pagal HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

 Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus (1t., b. l. 53). Lukiškių TI–K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl J. B. skundo“ nurodoma, kad kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti (1t., b. l. 73).

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiškėjas nenurodė, kad langai kameroje Nr. 90, kurioje jis kalėjo buvo netinkami vėdinimui, todėl teiginys, kad nebuvo atskiros ventiliacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti Lukiškių TI–K pažeidimą.

Dėl karšto vandens

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K neužtikrina jam karšto vandens tiekimo į kamerą. Nurodo, kad jam karštas vanduo būtinas kontrastinėms šalto ir šilto vandens vonelėms darytis.

HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime nurodoma, kad galiojančiuose teisės aktuose karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nenustatytas (1 t., b. l. 73). Taip pat priduriama, kad į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, jame veikia karšto bei šalto vandens tiekimo sistema.

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 56-225 nurodoma, kad pareiškėjui rekomenduojama daryti kontrastines šalto ir šilto vandens voneles (1t., b. l. 30), tačiau nenurodyta, kiek konkrečiai kartų per savaitę tai rekomenduojama daryti. Akcentuotina, jog iš pareiškėjo nusiskundimų, kad jis negali naktį esant poreikiui atsigerti arbatos, nes ribojamas naudojimasis elektra, matyti, jog jis turi galimybę kameroje pasišildyti vandens, todėl darytina išvada, kad jis turi galimybę pasidaryti kameroje kontrastines šalto ir karšto vandens voneles, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, nes į kameras yra tiekiamas šaltas vanduo, o karštu vandeniu jis gali pasirūpinti pats, išsivirdamas šaltą vandenį.    

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog galiojantys teisės aktai nenustato karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus dėl karšto vandens netiekimo į gyvenamąsias kameras, o minėtas pareiškėjo nusiskundimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl apribojimo naudotis elektra

        Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K yra nustatyti apribojimai naudotis elektra: darbo dienomis elektra išjungiama nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o savaitgaliais – nuo 23.00 val. iki 7.00 val., todėl naktį negali atsigerti arbatos. Pažymi, kad už elektrą turi mokėti pats, todėl mano, kad jokie apribojimai negali būti taikomi.

Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K administracija, atjungdama elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, užtikrina, kad įstaigoje laikomi suimtieji, nuteistieji ir nuteistieji areštu laikytųsi režimo reikalavimų, bei siekia įgyvendinti Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, 27 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, jog suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu (1t., b. l. 54). Negali trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ir laisvės atėmimo vietų darbuotojams. Suteikiant galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebūtų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje kameroje laikomų asmenų teisę į nepertraukiamą miegą ir ramybę. Nurodoma, jog išimtiniais atvejais, kai vyksta sporto varžybos ar kiti visuomenėje didelį susidomėjimą turintys renginiai, įstaigos direktorius, siekdamas pagerinti įstaigoje laikomų asmenų sąlygas, priima sprendimą pratęsti elektros tiekimo į kištukinius elektros lizdus laiką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Akcentuotina, jog šiuo atveju turi būti vertinamos ne tik pareiškėjo teisės ir pageidavimai, bet ir kitų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, teisės ir teisėti interesai į nepertraukiamą nakties miegą.

        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas nepagrįstai reikalauja netaikyti apribojimų naudotis elektra, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Dėl kameroje įjungtos šviesos miego metu

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kameroje nakties metu visada buvo įjungta šviesa, todėl jis neišsimiegodavo ir jausdavosi pavargęs. Teigia, kad nuolatinis buvimas šviesoje kenkia sveikatai.

PĮĮET 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymi, kad dieninio ir naktinio elektros apšvietimo įrengimas kamerose yra viena iš priemonių, skirtų pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Minėtos taisyklės nenustato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime papildomai nurodoma, kad dirbtinis naktinis apšvietimas reikalingas ir dėlto, kad nuteistieji ir suimtieji atsikėlę naktį gali prarasti orientaciją (1t., b. l. 73).  

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo kuo konkrečiai pasireiškia kenkimas jo sveikatai, t. y. kas dėl miegojimo prie dirbtinio naktinio apšvietimo jam atsitiko, kuo jis susirgo. Pažymėtina ir tai, kad tam tikri kilę neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, nes kalinimo įstaigose yra nustatytos tvarkos ir režimai, kurių privalo laikytis jose esantys nuteistieji bei suimtieji, įskaitant ir pareiškėją.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog teisės aktai nustato, kad kamerose turi būti įrengiamas ne tik dirbtinis dieninis, bet ir naktinis elektros apšvietimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad Lukiškių TI-K kameroje naktį visada buvo įjungta šviesa, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl maisto kokybės Lukiškių TI-K ir neišduotų vaisių

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K tiekiamas maistas nuteistiesiems neatitinka fiziologinių mitybos normų reikalavimų, ruošiamas nekokybiškai. Pabrėžia, kad dėl laisvėje patirtų nušalimų jis turi gerti vitaminus, o Lukiškių TI-K nebuvo išduodama vaisių, todėl jis negavo natūralių vitaminų.

Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

        Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 52-1923) patvirtintomis mitybos normomis, pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2017 m. birželio 14 d.), 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018 m. sausio 1 d.).

        Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 20 d.) 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims, valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017 ir kt.).

        Atsakovės atstovas nurodo, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime nurodoma, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo (1 t., b. l. 74). Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą. Maistą dalija užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų, jiems išduotos vienkartinės pirštinės.

        Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 56-225 nurodoma, kad pareiškėjui rekomenduojami vitaminų kompleksai, kurių sudėtyje yra vitaminų C, PP, A, E (Vitamax, ABC). Pažymėtina, kad šioje pažymoje nėra nurodoma, kiek laiko rekomenduojama pareiškėjui gerti vitaminus, be to, pažyma išrašyta prieš 8 mėnesius iki ginčo laikotarpio pradžios (iki 2017 m. lapkričio 21 d.). Pareiškėjas skunde pats pabrėžia, kad jis nuolat vartoja vitaminų kompleksus, ir nenurodo, kokių konkrečių vitaminų, jo manymu, neužtikrina Lukiškių TI-K tiekiamas maistas. Akcentuotina, jog minėtoje pažymoje nieko neužsimenama apie mitybą, joje nėra nurodoma, kad pareiškėjui atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus būtinas kažkoks dietinis ar kaloringesnis maistas, t. y. kad jam turi būti subalansuotas specialus valgiaraštis. Pareiškėjo skunde nenurodoma, kad dėl netinkamos kokybės maisto būtų kreipęsis su skundais į Lukiškių TI-K administraciją ar Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri būtų galėjusi patikrinti maisto kokybę, be to, jis nedetalizuoja, kokiomis dienomis koks patiekalas, jo manymu, neatitiko fiziologinių mitybos normų. Pareiškėjas nenurodo konkrečių tinkamo maitinimo neužtikrinimo atvejų. Teiginys, kad Lukiškių TI-K nebuvo išduodama vaisių, todėl jis negavo natūralių vitaminų, laikytinas subjektyvia pareiškėjo nuomone, nes ne tik vaisiai turi vitaminų. Akcentuotina, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas į savo individualius poreikius, turi galimybę įsigyti maisto produktų, įskaitant ir vaisius Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje.

        Pareiškėjas skunde nurodo, kad vegetariško maisto neįmanoma valgyti, vien vizualiai pažiūrėjus į maistą darosi bloga, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis yra vegetaras ir jam skiriamas vegetariškas maistas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pateikė fiziologinės mitybos normų lentelę, tačiau nepateikė jokių duomenų, kaip apskaičiavimo jam tenkančio maisto energetinę vertę, todėl visi šie argumentai laikytini subjektyviu vertinimu ir neįrodytomis aplinkybėmis.

        Iš apžvelgto teisinio reguliavimo matyti, kad kalinimo įstaigose nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo paskirtas tam tikras specialus maitinimas. Taip pat nėra duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiškėjas būtų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui maitinimas Lukiškių TI-K buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Dėl draudimo perduoti maistą, gėrimus ir kitus daiktus siuntiniu iš laisvės bei nesuteiktos galimybės įsigyti medaus ir turėti kameroje šaldytuvą bei ventiliatorių

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad atėję į pasimatymą lankytojai jam negali atnešti maisto, gėrimų, maisto papildų, lagamino ar krepšio su ratukais, bei dėl to, kad jis negali įsigyti medaus ir turėti kameroje šaldytuvą bei ventiliatorių. Nurodo, kad nupirkti maisto produktai greitai genda, todėl jam kameroje reikalingas šaldytuvas. Pabrėžia, kad nori turėti oro ventiliatorių, kad būtų komfortiškiau būti kameroje vasarą.

        Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų yra viena iš nuteistųjų specialiųjų teisių. BVK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato PĮVTT (BVK 92 straipsnio 4 dalis). PĮVTT 76 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato PĮVTT 18 priedas. PĮVTT 18 priedu nustatomas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuris yra baigtinis. Pažymėtina, kad medus į PĮVTT 18 priedo sąrašą nėra įtrauktas, todėl juo nėra leidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Pažymėtina ir tai, kad šaldytuvas bei oro ventiliatorius taip pat nėra įtraukti į PĮVTT 18 priedo sąrašą. Jokių išimčių dėl leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų bei maisto produktų nenustato nei PĮVTT, nei kiti teisės aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad BVK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų ir teisės aktai nenustato nuteistųjų teisės besąlygiškai visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-858/2015).

        PĮVTT 83 punkte nustatyta, kad nuteistajam siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Pažymėtina, kad PĮVTT nenustato galimybės siuntiniu nuteistajam perduoti maistą, gėrimų, maisto papildų, lagaminą ar krepšį su ratukais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde nepagrindė, kodėl konkrečiai jam reikalingas lagaminas ar krepšys su ratukais. Tačiau pareiškėjas pagal individualius poreikius maistą ir kitus daiktus gali įsigyti kalinimo įstaigos parduotuvėje. Akcentuotina, jog Lukiškių TI-K negali savavališkai nepaisydamas teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų sudaryti pareiškėjui išskirtines galimybes gauti siuntiniu iš laisvės maisto produktų, gėrimų ir kitų daiktų.

        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K veikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl apribotų teisių turėti šaldytuvą, oro ventiliatorių, gauti maistą, gėrimus, maisto papildus ir kitus daiktus siuntiniu iš laisvėje esančių draugų ar artimųjų atmestini kaip nepagrįsti.

        Dėl trumpalaikių pasimatymų ir nesuteiktos teisės jų metu turėti maisto bei gėrimų

        Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam buvo skiriami tik trumpalaikiai pasimatymai ir tai tik kartą per du mėnesius. 2018 m. vasario 7 d. karantino metu buvo uždrausti pasimatymai. Taip pat nurodo, kad pasimatymo metu jis negalėjo atsinešti maisto ir gėrimų. 

        Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas priskiriamas paprastajai nuteistųjų grupei. BVK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. BVK 73 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą.

Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 2 dalis). Pagal BVK 94 straipsnio 3 dalį, ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas BVK 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais.

BVK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.

        Pagal Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-356 „Dėl trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymo suteikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 priedo nuostatas, nuteistajam, einančiam į trumpalaikį pasimatymą, kuris suteikiamas pagal BVK 85 straipsnio 2 dalies nuostatas (be pareigūnų priežiūros), be kita ko, leidžiama su savimi pasiimti kavos (iki 50 g), arbatos (iki 50 g), kakavos (iki 50 g), plastikinius puodelius ir šaukštelius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimą kaip ir suimtųjų atveju sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valią dėl pasimatymo išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018).

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo skundų ar prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar pasimatymų suteikimo karantino metu Lukiškių TI-K nebuvo gauta. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų jam suteikimo, ir nedetalizuoja, kodėl jam turėtų būti suteikiamas ilgalaikis pasimatymas atsižvelgiant į BVK 94 straipsnio 3 dalį. Taip pat nenurodo, ar jam nebuvo galima atsinešti kavos ar arbatos į trumpalaikį pasimatymą, kuris vyko be pareigūnų priežiūros pagal BVK 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nedetalizuoja, nei kada, nei kokioms aplinkybėms esant, jam nebuvo galima atsinešti norimų gėrimų.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs Lukiškių TI-K konkrečiai 2018 m. vasario 7 d. jam suteikti trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą. Pareiškėjas pateikė 2018 m. vasario 20 d. skundą, adresuotą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), kuriame nurodoma, kad 2018 m. vasario 7 d. pareiškėjas neturėjo galimybių pasimatyti su artimaisiais net per stiklą (1t., b. l. 38). 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. 25-659 Departamentas persiuntė pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K direktoriui ir prašė atsakyti į pareiškėjo skunde minimus klausimus (1t., b. l. 39). Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 14 d. rašte Nr. 96-1083 į 2018 m. vasario 20 d. skundą Nr. 29-644 nurodoma, kad 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai įteikė prašymą Nr. 87-171, 2018 m. vasario 20 d. skundo nenagrinėti, nes skunde išdėstytos problemos išspręstos, todėl šio skundo nagrinėjimo procedūra nutraukta (1t., b. l. 40). Nurodoma, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnyje ir BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Akcentuotina, jog pareiškėjas šioje byloje nekelia ginčo dėl Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 14 d. atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos kalinimo įstaigos administracijai leisti kalinimo įstaigoje esančiam nuteistajam į pasimatymą atsinešti maisto, todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai ar neveikimas nenustatyti, o pareiškėjo argumentai dėl draudimo turėti maisto pasimatymo metu atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K administracija neprivalėjo pareiškėjui suteikti ilgalaikių pasimatymų ginčo laikotarpiu, nes jis neteikė prašymų suteikti minėtus pasimatymus. Taigi pareiškėjas neįrodė skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ilgalaikių pasimatymų jam nesuteikimu, bei neįrodė, kad jam buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas be pareigūnų priežiūros, kurio metu nebuvo užtikrinta galimybė atsinešti į pasimatymą kavos arba arbatos.

        Dėl leidžiamos turėti daiktų masės apribojimo

        Pareiškėjas nurodo, kad jis gali turėti daiktų, kurie sveria iki 30 kg, tačiau jam šio svorio neužtenka, nes visi daiktai yra svarbūs, todėl nori, kad bendroji leistina daiktų masė būtų iki 50 kg.

                PĮVTT 57 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, iki 3 metų vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše ir (ar) kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, paimami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, jie paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.

        Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų nuteistas iki gyvos galvos. Tai, kad pareiškėjo netenkina nustatyta leidžiamų jam turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė, nesudaro pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas neįrodė, kad jam neišvengiamai reikia turėti kažkokius svarbius daiktus. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad J. B. nepriklauso turėti didesnės nei 30 kg daiktų masės, todėl Lukiškių TI-K, neleisdamas pareiškėjui turėti didesnę daiktų masę nei 30 kg, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

        Dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu, kompiuterinių žaidimų aparatu bei nesuteikiamų vaizdo skambučių per programą „Skype“ 

        J. B. nurodo, jog gali turėti tik pasirinktinai arba asmeninį kompiuterį, arba kompiuterinių žaidimų aparatą, o jam reikia jų abiejų. Nurodo, kad jam leidžiama naudotis kompiuteriu 6 valandas per parą, tačiau šio laiko neužtenka, nes jis mokosi nuotoliniu būdu ir turi daug skaityti kompiuteryje.

        PĮVTT 18 priedo 5.2 papunktyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą. Šiame papunktyje įtvirtinta norma leidžia nuteistajam pasirinktinai turėti vieną iš šių elektros prietaisų. Reglamentavimas nenustato jokių išimčių, kai gali būti leidžiama turėti šiuos du elektros prietaisus vienu metu, todėl pareiškėjo pageidavimas turėti asmeninį kompiuterį ir kompiuterinių žaidimų aparatą atmestinas kaip nepagrįstas.

        Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime nurodoma, kad suimtiesiems ar nuteistiesiems suteikiama teisė naudotis kompiuteriu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašo) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 20 d.) (1 t., b. l. 70). Aprašo 30 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Aprašo 34.3 papunktyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą vadovaudamasis šiuo kriterijumi: studijuojantiems aukštojoje mokykloje – iki 6 valandų per parą mokslo metų laikotarpiu, įskaitant ir studijų atostogas. Aprašo 35 punkte nurodyta, kad leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant padalinių, atsakingų už nuteistųjų ir suimtųjų priežiūrą, socialinę reabilitaciją ir vykdančių kriminalinę žvalgybą, atsakingų pareigūnų sutikimui (šių padalinių atsakingų pareigūnų vizoms). Šis sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą.

        Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistasis, pageidaujantis naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgesnį laiką, turi kreiptis su motyvuotu prašymu į įstaigos direktorių. Taip pat matyti, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas turi teisę, bet ne pareigą leisti nuteistiesiems ir suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau nei 3 valandas per parą, vadovaudamasis Aprašo 34 punkte nurodytais kriterijais.

        Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad kai įstojo į universitetą, naudojimosi kompiuteriu laikas buvo pratęstas nuo 3 iki 6 valandų per parą. Tačiau jam neužtenka 6 valandų per parą naudotis kompiuteriu, nes turi daug skaityti ir rašyti. Skunde nenurodoma, kad jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei 6 valandas per parą. Pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. prašyme pagerinti gyvenimo sąlygas, adresuoto Lukiškių TI-K direktoriui, taip pat nenurodomas pageidavimas naudotis kompiuteriu ilgiau nei 6 valandas per parą (1 t., b. l. 34).

        Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui galimybę studijuojant nuotoliniu būdu naudotis kompiuteriu 6 valandas per parą, kaip tai nustatyta Aprašo 34.3 papunktyje, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta.

        Pareiškėjas nurodo, kad dauguma jo artimųjų gyvena užsienyje, todėl jis norėtų jiems paskambinti per internetinę programą „Skype“.

        Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos naudotis ribota prieiga prie interneto, tačiau naudotis programa „Skype“ nėra galimybės.

        Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato PĮVTT.

PĮVTT 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Analogiška nuostata įtvirtinta TIVTT 74 punkte, kuriame nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl internetinės telefonijos konstatavo, kad teisė skambinti internetinės telefonijos būdu nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia daryti išvadą, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybei –  ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kalinimo įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu (pvz., per „Skype“ programą) nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į kalinimo įstaigoje esančias technines galimybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip ir pareiškėjui buvo nurodęs atsakovės atstovas, šiuo metu kol kas nėra techninių galimybių įrengti „Skype“ programą Lukiškių TI-K, todėl tokia teisė pareiškėjui nesuteikiama dėl objektyvių priežasčių.

        Dėl kratų kalinimo įstaigoje

        Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K atliekamos kratos nefilmuojamos, kratų metu nėra užtikrinama, kad bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti jos procedūras, taigi dėl to gali būti surašomi neteisėti nutarimai dėl galimų pažeidimų.

        Kratos ir apžiūros įstaigoje atliekamos pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 27 d.), VIII skyriaus nuostatas. Instrukcijos 148 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Instrukcijos 149 punkte nustatyta, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Pagal Instrukcijos 173.1 papunkčio nuostatas, atliekant kratą kamerose, ten laikomi suimtieji (nuteistieji) išvedami iš kameros ir išrikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Išvestiems iš kameros suimtiesiems, nuteistiesiems atliekama dalinė krata.

        Įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisės normos imperatyviai neįpareigoja kratą atliekančius pareigūnus filmuoti atliekamą kratą. Be to, Instrukcijos 173.1 papunkčio nuostatos imperatyviai įpareigoja išvesti nuteistuosius iš kameros kratos atlikimo metu. Pareiškėjas skunde teismui iš esmės nepagrindė ir nenurodė, kada ir kokios buvo atliktos kratos pareiškėjo atžvilgiu, kokie atlikti pareigūnų galimai neteisėti veiksmai, ar dėl šių galimai neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą ir kokią. Pareiškėjas nenurodo nė vieno galimai neteisėto nutarimo, kuris buvo priimtas jo atžvilgiu, po atliktos kratos, todėl vien abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

        Dėl psichologinių ir socialinių užsiėmimų

        Pareiškėjo teigimu, su juo buvo įvykdyta tik viena individuali elgesio korekcijos programa pavadinimu „Tik Tu ir AŠ“, daugiau psichologinių programų nebuvo vykdoma. Pareiškėjas pageidauja, kad su juo būtų vykdoma daugiau psichologinių ir socialinių užsiėmimų, tiek grupinių, tiek individualių, o ne tik psichologinių konsultacijų. Nurodo, kad visi jo užsiėmimai sporto salėje, socialinės reabilitacijos poilsio ir narkomanijos prevencijos kambaryje, šachmatų, kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos mokymai trunka tik 6 val. per savaitę.

        BVK 136 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. BVK 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta,  kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistąjį J. B. per jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį Psichologinės tarnybos specialistai konsultavo 28 kartus (1 t., b. l. 60). Pažymi, kad, be minėtos įvykdytos programos, J. B. dalyvavo 3 grupiniuose programos „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ užsiėmimuose, tačiau tęsti užsiėmimus atsisakė. Nuteistasis dalyvavo „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ programoje, orientuotoje į motyvacijos, įvertinti savo veiksmų pasekmes, ieškoti tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stiprinimą. Pagal situacinį poreikį nuteistasis dalyvavo „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo programoje“, „Emocijų valdymo“ bei meno terapijos užsiėmimuose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus psichologė vedė nuteistajam dailės terapiją „R.A.K.T.A.S.“. Esant psichologinės pagalbos poreikiui, nuteistasis galėjo kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybos klinikinį psichologą.

Socialinis darbas ir užimtumas su nuteistaisiais vykdomas tiek kamerose, tiek už kamerų ribų. Lukiškių TI-K veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, naudotis riboto interneto prieiga, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, jie vedami pasivaikščioti. Visuose Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti skersiniai, todėl ir čia nuteistieji ir suimtieji turi galimybę sportuoti. Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų užimtumą bei įdomesnį laisvalaikio praleidimą, į kameras duodami šachmatai, domino ir kiti žaidimai.

Atsakovės atstovas pažymi, kad laisvalaikio užimtumo, skatinimo atsisakyti žalingų įpročių, suimtųjų subkultūros apraiškų mažinimo, sveiko gyvenimo būdo, sveikatos tausojimo, fizinio lavinimo ir pozityvaus mąstymo tikslais Lukiškių TI-K organizuojami konkursai bei kiti sporto ir kultūriniai renginiai, kuriuose išreiškę norą gali dalyvauti visi nuteistieji (suimtieji). J. B. lankėsi laisvalaikio užimtumo patalpoje, šachmatų būrelyje bei kituose užsiėmimuose (būreliuose) atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintus sąrašus (grafikus) (1t., b. l. 59).

        Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime nurodoma, kad nuteistasis J. B. nebuvo įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą Lukiškių TI-K (1t., b. l. 75). Pažymi, kad psichologai profesinėje veikloje teikia reikalingą paramą suimtiesiems ir nuteistiesiems, atsižvelgę į jų asmenybę, rizikos ir poreikių vertinimą. Psichologinių konsultacijų ir intervencinių užsiėmimų skaičius gali būti koreguojamas esant objektyvioms priežastims ir subjektyvūs pageidavimai dėl psichologinių konsultacijų ar pataisos programų vykdymo poreikio yra svarstomi.

        Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas turi išreikšti norą dalyvauti tam tikruose psichologiniuose ir socialiniuose užsiėmimuose, o įstaigos darbuotojai, atsakingi už šių programų vykdymą su suimtaisiais ir nuteistaisiais, sprendžia dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, atsižvelgę į aplinkybių visumą.

        Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės lankė ir lanko tiek psichologinius, tiek socialinius užsiėmimus. Tai, kad pareiškėjo netenkina psichologinių ir socialinių užsiėmimų kiekis kalinimo įstaigoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamai vykdomų psichologinių ir socialinių programų užsiėmimų atmestini kaip nepagrįsti.

        Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją.

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 108 paras), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančias, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti 3 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 432 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 432 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą patenkinti iš dalies.

        Pareiškėjo J. B. skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, už 2017 m. lapkričio 20 d. palikti nenagrinėtą.

Priteisti pareiškėjui J. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 432 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

         Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                   Margarita Stambrauskaitė