Administracinė byla Nr. A-684-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01671-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V. (dabar – B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. (B.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja S. V. (B.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2017 m. balandžio 24 d. išvadą Nr. 10-IL-11393 (toliau – ir 2017 m. balandžio 24 d. Išvada), 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 10-IL-11864 (toliau – ir 2017 m. balandžio 27 d. Protokolas) ir įpareigoti Vilniaus AVPK priimti naują sprendimą – įvertinti pareiškėjos einamas pareigas ir kvalifikaciją „labai gerai“.
2. Pareiškėja nurodė, kad tiesioginis viršininkas 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-9192 ją įvertino „labai gerai“, tačiau Vertinimo komisija 2017 m. balandžio 24 d. Išvadoje ją įvertino gerai bei paliko tą patį pareiginės algos koeficientą. Vilniaus AVPK viršininkas patvirtino 2017 m. balandžio 27 d. Protokolą ir priėmė galutinį sprendimą. Pareiškėja paaiškino, jog Vertinimo komisija nepagrįstai savo sprendimą grindžia tuo, kad nėra išlaikyta bendrojo fizinio pasirengimo įskaita. Pareiškėja nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 148 punktą tai, ar pareigūnas atitinka specialiuosius reikalavimus, yra nagrinėjama tik neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, jeigu pareigūnas prašo perkelti į aukštesnes pareigas, o sprendžiant dėl pasiūlymo pareiškėjai nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) priede pareiškėjos pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus, neturėjo būti nagrinėjama, ar pareiškėja atitinka specialiuosius reikalavimus, t. y. neturėjo būti vertinamas pareiškėjos fizinis pasirengimas. Pareiškėja nurodė, kad bendrojo fizinio pasirengimo įskaitos ji neišlaikė ir dėl to, kad buvo (duomenys neskelbtini) (apie tai įstaigos vadovas buvo informuotas 2016 m. gruodžio 27 d.).
3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime bei atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad Vertinimo komisijos siūlymas pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „gerai“ nesukelia pareiškėjai jokių neigiamų pasekmių, pareiginės algos koeficientas išlieka toks, koks buvo iki vertinimo. Vilniaus AVPK viršininko pritarimas Vertinimo komisijos siūlymui yra savarankiškas sprendimas, priimtas jo kompetencijos ribose, teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas galioti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVPK viršininkas turi diskrecijos teisę sutikti su vertinimo komisijos siūlymu arba vertinimo komisijos siūlymui nepritarti, o nagrinėjamu atveju nusprendė, kad „labai gerai“ negali būti vertinama pareigūnė per vertinimo laikotarpį nepatvirtinusi atitikties jos pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams.
5. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėja Vilniaus AVPK viršininko įsakyme nustatytu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. bendrojo fizinio pasirengimo įskaitos nelaikė, jokių nelaikymą pateisinančių medicininių pažymų nepristatė. Atsakovas teigė, jog vertinant pareiškėjos kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms negalima nevertinti tos aplinkybės, kad pareigūnė, kurios pareigybės aprašyme numatytas specialusis reikalavimas – atitiktis tam tikriems fizinės parengties reikalavimams, 2016 metais nelaikė bendrojo fizinio pasirengimo įskaitos, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos ir organizuoti papildomi įskaitų laikymai. Atsakovas nurodė, kad medicininė pažyma apie 4–5 savaičių (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduota 2016 m. gruodžio 20 d., tačiau tuo metu, kai pagal Vilniaus AVPK viršininko įsakymu patvirtintą tvarkaraštį pareiškėja privalėjo patvirtinti savo atitiktį pareigybės aprašyme numatytiems specialiesiems reikalavimams (nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d.), ji to nepadarė be objektyvių, svarbiomis pripažintinų priežasčių. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog beveik visu minėtu laikotarpiu pareiškėja nesirgo, neatostogavo, todėl turėjo galimybę (ir pareigą) patvirtinti savo atitiktį keliamiems reikalavimams.
6. Atsakovas akcentavo, kad kasmetinio vertinimo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vertinamos ne tik pareiškėjai ataskaitiniam laikotarpiui tiesioginio vadovo suformuluotos užduotys ir jų įvykdymas, tačiau kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms – atitikimas tiek bendriesiems, tiek ir specialiesiems konkrečiai pareigybei keliamiems reikalavimams. Fizinio pasirengimo atitiktis įtvirtinta pareiškėjos pareigybės aprašyme kaip specialusis reikalavimas, keliamas tą pareigybę užimančiam asmeniui. Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigė, jog Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 24 d. Išvada, 2017 m. balandžio 27 d. Protokolas ir Vilniaus AVPK viršininko pritarimas Vertinimo komisijos siūlymui yra pagrįsti, teisėti, todėl paliktini galioti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos S. V. (B.) bylos dalį dėl prašymo panaikinti Vilniaus AVPK Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 24 d. Išvadą ir Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 27 d. Protokolą nutraukė, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 metais ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas (Tarnybos bylos Nr. 10TB-546 medžiaga). Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas A. B. 2017 m. vasario 27 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-9192 (iš jos turinio matyti, kad ji surašyta atlikus pareiškėjos tarnybinės veiklos kasmetinį vertinimą), kurioje pateikė motyvuotą pasiūlymą nustatyti pareiškėjai nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jos pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Š. 2017 m. vasario 27 d. su pareiškėjos 2017 m. vasario 27 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5-TVV-9192 sutiko. Vilniaus AVPK Vertinimo komisija 2017 m. balandžio 24 fd. parengė Išvadą, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino gerai ir pateikė pasiūlymą palikti jai tą patį pareiginės algos koeficientą. 2017 m. balandžio 24 d. vykusio Vertinimo komisijos posėdžio rezultatai užfiksuoti 2017 m. balandžio 27 d. Protokole, kurį 2017 m. balandžio 27 d. patvirtino Vilniaus AVPK viršininkas S. G.
9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo tyrimo ribų, 2017 m. balandžio 24 d. Išvados ir 2017 m. balandžio 27 d. Protokolo, nurodė, jog Statuto 25 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas, o pagal 24 dalį pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra nepatenkinta ir teismui skundžia jos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2016 metus rezultatus – palikti tą pačią pareiginę algą, kuri galutinai įforminta Vilniaus AVPK viršininko S. G. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu – patvirtinti 2017 m. balandžio 27 d. Protokolą ir pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 metus vertinti gerai (toliau – 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimas). Teismas nusprendė, jog būtent 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimas laikytinas Statuto 25 straipsnio 22 dalyje minimu galutiniu sprendimu dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Teismas nurodė, jog nesutikdama su 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimu pareiškėja prašė teismo įpareigoti Vilniaus AVPK priimti naują sprendimą – įvertinti pareiškėjos einamas pareigas bei kvalifikaciją „labai gerai“. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aktyvaus teismo principas, kuriuo vadovaudamasis, prireikus, teismas nustato tyrimo mastą, nusprendė vertinti 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat nuspręsti, ar yra pagrindas įpareigoti Vilniaus AVPK priimti naują sprendimą – įvertinti pareiškėjos einamas pareigas bei kvalifikaciją „labai gerai“.
10. Teismas nurodė, kad teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi, be kita ko, buvo priimtas pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2017 m. balandžio 24 d. Išvadą ir 2017 m. balandžio 27 d. Protokolą, kurie nelaikytini Statuto 25 straipsnio 22 dalyje nurodytais sprendimais. Teismas pažymėjo, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą; vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas; šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra; jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.); argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1927/2014). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 24 d. Išvadą ir Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 27 d. Protokolą įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas konstatavo, kad šie dokumentai yra tarpiniai, kuriais remiantis Vilniaus AVPK viršininkas priėmė pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantį ir šioje byloje skundžiamą 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimą, todėl administracinės bylos dalį dėl Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 24 d. Išvados ir Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 27 d. Protokolo nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
11. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo neteisėtumą pareiškėja grindžia iš esmės dviem argumentais. Pirma, jos nuomone, Vertinimo komisija neturėjo teisinio pagrindo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinti jos fizinio pasirengimo (t. y. ar pareiškėja atitinka specialiuosius reikalavimus), nes pagal Taisyklių 148 punktą pareigūno atitikimas specialiems reikalavimams vertinamas tik neeilinio vertinimo metu. Antra, Vertinimo komisija neatsižvelgė į tai, kad fizinio pasirengimo įskaitos ji nelaikė, nes buvo (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pareiškėja neginčija jos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad vidaus sistemos pareigūnai reguliariai privalo teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtinti, kad jie atitinka bendruosius fizinio pasirengimo reikalavimus, keliamus konkrečiai pareigybei, t. y. kasmet išlaikyti įskaitą.
12. Teismas dėl pareiškėjos atitikimo specialiems reikalavimams vertinimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas reglamentuojamas skundžiamo 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Statuto 25 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (1 dalis). Teismas, vadovaudamasis to paties straipsnio 6 dalimi nurodė, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas; tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai, 2) gerai, 3) patenkinamai, 4) nepatenkinamai (7 dalis). Pagal Statuto 25 straipsnio 9 dalį tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Statuto 25 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Pagal Statuto 25 straipsnio 15 dalį vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Statuto 25 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Pagal Statuto 25 straipsnio 23 dalį, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
13. Teismas nurodė, kad Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 17 d.) VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“ detaliau reglamentuota Statute įtvirtinta pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste paminėjo, kad Taisyklių 133 punkte nustatyta, jog pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skunde minimame Taisyklių 148 punkte nustatyta, ką vertinimo komisija vertina pareigūno neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu nagrinėdama jo tarnybinę veiklą.
14. Teismas Statuto 25 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 133 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškino sistemiškai kitų paminėtų Statuto ir Taisyklių nuostatų kontekste ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju juo vadovaudamiesi visi pareiškėjos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procese dalyvavę subjektai, taigi ir Vertinimo komisija, atlikdami šį vertinimą turėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti tiek pareiškėjos „kvalifikaciją“, tiek „pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus“, tiek „tinkamumą einamoms pareigoms“.
15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti pareiškėjos „tinkamumą einamoms pareigoms“ ir „kvalifikaciją“ turėjo būti vertinama, ar ji, inter alia (lot. be kita ko), atitinka jos pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, įskaitant specialiuosius reikalavimus. Teismas vertino 2016-aisiais metais galiojusį pareiškėjos veiklą tiesiogiai reglamentavusį Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymą (Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 10-V-590 ir 2016 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 10-V-204 redakcijos) (toliau – Pareigybės aprašymas) (Tarnybos bylos Nr. 10TB-546 medžiaga) ir nustatė, kad vienas iš specialiųjų reikalavimų Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo pareigoms užimti – atitikti III fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais lygį (žr. atitinkamai Pareigybės aprašymo 6.9 ir 5.9 punktus). Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos teiginius, kad nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija neturėjo teisinio pagrindo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinti jos fizinio pasirengimo (t. y. ar pareiškėja atitinka specialiuosius reikalavimus) ir, kad pagal Taisyklių 148 punktą pareigūno atitikimas specialiems reikalavimams vertinamas tik neeilinio vertinimo metu. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atitikimas bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tiesiogiai siejamas su pareigūno „kvalifikacija“ (ji taip pat vertinama kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu), matyti ir iš Statuto 14 straipsnio „Pareigūnų profesinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas“ konstrukcijos ir jo 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus.
16. Teismas, pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini). įtakos vertinimui, nurodė, jog pareiškėjos teigimu, Vertinimo komisija neatsižvelgė į tai, jog fizinio pasirengimo įskaitos ji nelaikė, nes buvo (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendime jau konstatavo, jog atliekant pareiškėjos kasmetinį vertinimą už 2016 metus, be kita ko, turėjo būti vertinama, ar ji atitiko bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, nurodė, jog būtina nustatyti, ar pareiškėjos pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir pats (duomenys neskelbtini) faktas nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas to nedaryti.
17. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėjos atitikimas fizinio pasirengimo reikalavimams paskutinį kartą patvirtintas 2015 m. rugsėjo 24 d. fizinių pratimų atlikimo rezultatų suvestinėje (Tarnybos bylos Nr. 10TB-546 medžiaga), o pažymą apie tai, kad pareiškėja yra 4–5 savaites (duomenys neskelbtini) ir jai rekomenduojamas apsaugos režimas, pareiškėja pateikė 2016 m. gruodžio 20 d. Teismas, remdamasis Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 10-V-570 patvirtintu Vilniaus AVPK pareigūnų 2016 metų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraščiu, nustatė, kad Vilniaus AVPK pareigūnų bendrojo fizinio parengimo įskaitų laikymas buvo organizuojamas nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d., o Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10-V-1147 – nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 10-V-1682 – nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 10-V-1855 – nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. organizuotas bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų laikymas Vilniaus AVPK pareigūnams nelaikiusiems arba neišlaikiusiems šių įskaitų nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. Teismas, remdamasis 2016 m. gruodžio 19 d. Atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestine Nr. 92, nustatė, kad pareiškėja neatitinka III fizinio pasirengimo lygio.
18. Teismas nurodė, jog Statuto 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, o pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Teismas nustatė, jog ginčui aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo teisiniu reguliavimu įtvirtintas nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 patvirtinto Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) VII skyriuje. Pagal Aprašo 116 punktą pareigūnų atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinama vieną kartą per kalendorinius metus aprašo 120 punkte nurodytuose tvarkaraščiuose ar planuose nustatytu laiku, o pagal 117 punktą – pareigūnų atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai galioja vienerius kalendorinius metus, laiką skaičiuojant nuo jų tikrinimo dienos, arba iki kito vidaus reikalų įstaigoje vykdomo atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo organizavimo. Teismas nurodė, jog Aprašo 120 punkte nustatyta, kad pareigūnams atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas privalo būti organizuojamas pagal vidaus reikalų įstaigos, kurioje pareigūnai eina pareigas, vadovo patvirtintą tvarką, tvarkaraštį, o Aprašo 122 punkte rekomenduojama pareigūnų atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimą organizuoti balandžio–spalio mėnesiais. Taip pat Apraše nustatyta, kad jei pirmą kartą tikrinant pareigūno fizinis pasirengimas neatitinka bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų, pakartotinis atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas organizuojamas aprašo 120 punkte nurodytuose tvarkaraščiuose nustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, laiką skaičiuojant nuo ankstesnio tikrinimo dienos (125 punktas); jei Aprašo 125 punkte nustatyta tvarka pakartotinai tikrinant pareigūno fizinis pasirengimas neatitinka bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų, jiems Statute nustatytais atvejais rengiamas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas (126 punktas); testuojamasis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė, nedarbingumas ar kt.) nedalyvavęs tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalo kreiptis į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas ir suderinti atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą (127 punktas).
19. Teismas šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs Apraše įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste konstatavo, kad nepaisant to, jog pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 24 d. fizinio pasirengimo įvertinimo rezultatai (Tarnybos bylos Nr. 10TB-546 medžiaga) galiojo iki 2016 m. rugsėjo 24 d. (Aprašo 117 punktas), Vilniaus AVPK viršininkui 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 10-V-570 patvirtinus Vilniaus AVPK pareigūnų 2016 metų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštį, pareiškėjai kilo pareiga nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. laikyti bendrojo fizinio parengimo įskaitą, o esant svarbioms priežastims (liga, nedarbingumas, atostogos) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių priežasčių išnykimo kreiptis į Vilniaus AVPK sudarytą komisiją ir suderinti tikrinimo laiką ir vietą (Aprašo 127 punktas). Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja pagal Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. balandžio 28 d. įsakyme Nr. 10-V-570 nustatytą 2016 metų fizinio pasirengimo įskaitų nustatytą grafiką, atsižvelgiant į pareiškėjos atostogų ir nedarbingumo laikotarpius, visu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. fizinio pasirengimo įskaitose nedalyvavo nesant svarbių, pateisinamų priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėja be pateisinamų priežasčių nedalyvavo ir Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10-V-1147 nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. organizuotame bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų laikyme Vilniaus AVPK pareigūnams nelaikiusiems arba neišlaikiusiems šių įskaitų nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. Teismas nurodė, jog tam jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. pateikta pažyma apie tai, kad pareiškėja yra 4–5 savaites (duomenys neskelbtini) ir jai rekomenduojamas apsaugos režimas Vertinimo komisijai nebuvo (ir negalėjo būti) pakankamas pagrindas, atliekant pareiškėjos kasmetinį tarnybinį vertinimą už 2016 metus, nevertinti jos atitikimo fizinio pasirengimo reikalavimams. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad vėliau priimtais Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 10-V-1682 ir 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 10-V-1855 atitinkamai nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. (t. y. laikotarpiais, kai pareiškėja buvo objektyviai (duomenys neskelbtini) ir negalėjo laikyti bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų), buvo organizuotas bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų laikymas Vilniaus AVPK pareigūnams nelaikiusiems arba neišlaikiusiems šių įskaitų nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d., kuriuose pareiškėja negalėjo dalyvauti dėl (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja tinkamai atliko pareigą išlaikyti bendrojo fizinio pasirengimo įskaitas už 2016 metus ir atitinka jos Pareigybės aprašyme numatytą III fizinio pasirengimo lygį.
20. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad Vertinimo komisija neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti labai gerai. Teismas nusprendė, jog priešingai, nei teigė pareiškėja, Vertinimo komisija, nagrinėdama pareiškėjos tarnybinę veiklą ir vertindama jos atitikimą einamoms pareigoms, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Vilniaus AVPK viršininko S. G. 2017 m. balandžio 27 Sprendimą ir įpareigoti Vilniaus AVPK priimti naują sprendimą – įvertinti pareiškėjos einamas pareigas bei kvalifikaciją „labai gerai“ – netenkino.
III.
21. Pareiškėja S. V. (B.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti bei panaikinti Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 24 d. Išvadą, 2017 m. balandžio 27 d. Protokolą ir įpareigoti Vilniaus AVPK priimti naują sprendimą – įvertinti pareiškėjos einamas pareigas ir kvalifikaciją „labai gerai“.
22. Pareiškėja teigia, jog teismas pažeidė materialiosios teisės normas, netinkamai jas pritaikė ir išaiškino, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, jog 2017 m. balandžio 24 d. Išvada ir 2017 m. balandžio 27 d. Protokolas nelaikytini Statuto 25 straipsnio 22 dalyje nurodytais sprendimais. Pareiškėja pabrėžia, kad Vilniaus AVPK viršininkas, remdamasis Vertinimo komisijos išvada, pasirašo ant Vertinimo komisijos protokolo, sutikdamas su Vertinimo komisijos išvadomis ir jokio atskiro dokumento (sprendimo) nepriima. Pareiškėja teigia, jog Vilniaus AVPK viršininkas, pasirašydamas įsakymą dėl vertinimo rezultatų patvirtinimo, į tą įsakymą neįtraukia asmens, kurio padėtis nepasikeitė, t. y. kadangi pareiškėjos pareiginės algos koeficientas nepasikeitė, ji nėra minima jokiame įsakyme, kurį ji galėtų apskųsti, todėl pareiškėjos nuomone, Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 24 d. Išvada ir 2017 m. balandžio 27 d. Protokolas, kurį pasirašė Vilniaus AVPK viršininkas, laikytini jai tiesiogiai teisines pasekmes sukeliančiais dokumentais, o Vilniaus AVPK viršininko pasirašymas ant 2017 m. balandžio 27 d. Protokolo šiuo atveju turėtų būti laikomas Vilniaus AVPK viršininko sprendimu.
23. Pareiškėja nurodo, kad teismas pažeidė materialiosios teisės normas, netinkamai išaiškino Taisyklių VI skyriaus „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“ 133 punktą, todėl neteisingai jį pritaikė. Pareiškėja nurodo, kad Taisyklių 133 punkte įtvirtinta, jog „pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūnų tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis“. Pareiškėja akcentuoja, kad remiantis Taisyklių 148 punktu, ar pareigūnas atitinka specialiuosius reikalavimus, yra nagrinėjama tik neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, jeigu yra pareigūno prašymas perkelti jį į konkrečias aukštesnes pareigas.
24. Pareiškėja nurodo, kad jos atitikimas fizinio pasirengimo reikalavimams paskutinį kartą patvirtintas 2015 m. rugsėjo 24 d. fizinių pratimų atlikimų rezultatų suvestinėje (Tarnybos bylos Nr. 10-TB-546 medžiaga) ir galiojo vienerius metus nuo laikymo datos, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. Pareiškėja nurodo, kad AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10-V-1147 buvo organizuojamas fizinio įskaitų laikymas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. bei 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 10-V-1682 – nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja pažymi, kad ji nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. turėjo nedarbingumą, kurį patvirtina prie apeliacinio skundo pridėta Sodros išrašo kopija, bei tam pačiam laikotarpiui 2016 m. spalio 12 d. gydytojo išduotą medicininę pažymą (pridėta prie apeliacinio skundo) dėl fizinių užsiėmimų nelankymo. Pareiškėja nurodo, kad prie apeliacinio skundo pridėtas Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 10-AK-515 patvirtina, kad nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. pareiškėja buvo nemokamose atostogose. Pareiškėja akcentuoja, jog minėtais laikotarpiais ji neturėjo galimybės dalyvauti ir laikyti fizinio įskaitų. Pareiškėja teigia, jog Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 10-V-1855 fizinio įskaitų laikymas buvo organizuojamas nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pažyma jai buvo išduota 2016 m. gruodžio 20 d. bet nepaisant to, dvi iš trijų fizinio įskaitų šiuo laikotarpiu buvo išlaikytos – fizinės prievartos veiksmų atlikimo bei profesinės taktikos ir šaudymo. Pareiškėja nurodo, kad neišlaikyta bendrojo fizinio pasirengimo įskaita, nes fiziškai ji buvo sunkiausia ir (duomenys neskelbtini) metu jos laikyti negalėjo. Pareiškėjos nuomone, kadangi atsakovas teismui šių duomenų nepateikė, teismas negalėjo priimti objektyvaus ir teisingo sprendimo.
25. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos S. V. (B.) apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai pažymi, jog nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 27 d. Protokolas, kurį rezoliucija patvirtino Vilniaus AVPK viršininkas, laikytinas dokumentu, sukeliančiu jai teisines pasekmes. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 10-IL-11864 ir pabrėžia, kad jos skundžiamas dokumentas yra 2017 m. balandžio 27 d. Protokolas, fiksuojantis faktines konkretaus posėdžio aplinkybes, pasibaigiantis siūlymu ir savaime nesukeliantis jai pasekmių. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas negali pripažinti neteisėtu Vertinimo komisijos posėdžio protokolo, nebent būtų konstatuotas jo neatitikimas faktinėms posėdžio aplinkybėms. Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus AVPK viršininko pritarimas Vertinimo komisijos siūlymui (sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjai) yra savarankiškas sprendimas, kuris atsispindi Vertinimo komisijos posėdžio protokolo metaduomenyse ir yra pagrįstas, teisėtas bei priimtas Vilniaus AVPK kompetencijos ribose.
27. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog Vertinimo komisija pagal Taisyklių 133 punktą neturėjo vertinti jos atitikties specialiesiems reikalavimams, nes tai daroma tik neeilinio vertinimo metu (Taisyklių 148 punktas). Atsakovas pabrėžia, jog pagal teisinį reglamentavimą (Statuto 25 str., Taisyklių VI skyrius) vertinama pareigūno kvalifikacija, tarnybinės veiklos rezultatai ir tinkamumas einamoms pareigoms (t. y. atitikimas tiek bendriesiems, tiek ir specialiesiems konkrečiai pareigybei keliamiems reikalavimams), šios nuostatos yra privalomojo pobūdžio, todėl nei Vertinimo komisija, nei atsakovas negali jų ignoruoti. Atsakovas teigia, jog pareiga paisyti teisinio reguliavimo tenka ir tiesioginiam vertinamo pareigūno vadovui, tačiau pareigūno vertinimo procedūra todėl ir yra sudaryta iš atskirų etapų, nėra vienasmenė, būtent taip užtikrinant pareigūno kasmetinio vertinimo objektyvumą.
28. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai medikai (duomenys neskelbtini) (objektyvią priežastį riboti fizinį krūvį) konstatavo tik 2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus AVPK pareigūnams atitikties bendrojo fizinio pasirengimo normatyvams įskaitų laikymas buvo organizuojamas nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. ir vėliau visus 2016 metus, tačiau pareiškėja iki 2016 m. gruodžio 19 d. neskyrė tam laiko ir dėmesio. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėja kovinės savigynos ir šaudybos įskaitas 2016 m. gruodžio 21 d. laikė jau žinodama apie medikų konstatuotą (duomenys neskelbtini) ir, dėl nežinomų priežasčių, apsauginio režimo taikymas ir fizinio krūvio ribojimas tuo metu jai nebuvo svarus argumentas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys buvo informuoti elektroniniu paštu tik 2016 m. gruodžio 27 d. Atsakovas akcentuoja, kad fizinio pasirengimo atitiktis įtvirtinta pareiškėjos Pareigybės aprašyme kaip specialusis reikalavimas, keliamas tą pareigybę užimančiam asmeniui, todėl Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 24 d. Išvada, 2017 m. balandžio 27 d. Protokolas ir Vilniaus AVPK viršininko pritarimas Vertinimo komisijos siūlymui yra pagrįsti, teisėti ir paliktini galioti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 24 d. Išvados, 2017 m. balandžio 27 d. Protokolo ir Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Apeliaciniame skunde visų pirma nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl to, koks teisės aktas laikytinas galutiniu bei sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai (apeliantei) – žr. nutarties 22 p.).
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai identifikavo administraciniam teismui skųstiną dokumentą, kaip sukeliantį teisines pasekmes. Tai – 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimas. Būtent šis teisės aktas ir paneigė/įtvirtino pareiškėjos teisinę galimybę būti įvertintai „labai gerai“. 2017 m. balandžio 24 d. Išvada ir 2017 m. balandžio 27 d. Protokolas, kur išreiškiami tik siūlymai dėl tarnybinės veiklos vertinimo, sudėtinės 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo dalys, kurios vertintinos tikrinant 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimą. Tokia išvada grįstina Statuto 25 straipsnio 22 dalimi (redakcija, galiojusi 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo priėmimo metu), formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019; Teismų įstatymo 33 str.; ABTĮ 10 str. 1 d.).
32. Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu šios nutarties 22 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini.
33. Pareiškėjos galimybė būti įvertintai „labai gerai“ iš esmės netenkinta dėl vienos aplinkybės – neišlaikyta/nelaikyta fizinio pasirengimo įskaita, kas nesuderinama su pareiškėjos pareigybei keliamais specialiaisiais kvalifikaciniais reikalavimais.
34. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atitikimas specialiesiems reikalavimams pagal Taisyklių 148 punktą yra nagrinėjamas tik neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, jeigu yra pareigūno prašymas perkelti jį į konkrečias aukštesnes pareigas.
35. Teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą pažymi, kad neeilinės tarnybinės veiklos vertinimas ir kasmetinis (įprastas) tarnybinės veiklos vertinimas – yra dvi atskiros pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rūšys. Neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas aptartas Statuto 25 straipsnio 20-21 dalyse, detalizuojamas Taisyklėse, kur nurodoma, ką pareigūno neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą vertinimo komisija vertina.
36. Kasmetinis (įprastas) pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas taip pat aptartas Statute bei poįstatyminiuose aktuose (Taisyklėse, Apraše), iš ko galima daryti išvadą, kad šios dvi pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rūšys, pagal savo tikslus, pagrįstai išskirtos ir reguliuojamos ne identiškai, todėl nuostatos taikytinos pareigūno neeiliniam tarnybinės veiklos vertinimui niekaip nepaneigia teisinio reguliavimo, apibrėžiančio kasmetį (įprastą) pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą (Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms – Statuto 25 str. 1 d., redakcija, galiojusi 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo priėmimo metu).
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nebeatkartodama teisinio reguliavimo, nurodyto šio baigiamojo teisės akto 12–15, 18-19 punktuose, sutinka bei patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentaciją, kad kasmetinio pareigūno veiklos vertinimo metu turi būti įvertinta ir pareigūno atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, kas iš pareiškėjos (apeliantės) pusės nebuvo padaryta. Pareigūnė nelaikė, nesant tam objektyvių priežasčių (žr. šios nutarties 19 p.) fizinio pasirengimo testo, o tai ir eliminavo galimybę būti įvertintai “labai gerai”.
38. 37 punkte padaryta išvada tęsia administracinę praktiką ginčo klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1111-1062/2019), nagrinėdamas tokio pat pobūdžio teisinį aspektą, yra nurodęs “<…> matyti, aiški bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų atitikimo vertinimo ir tarnybinės veiklos vertinimo sąsaja. Todėl apeliantės argumentas, kad per tarnybinį veiklos vertinimą neturi būti vertinama atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, atmestinas”.
39. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o S. V. (B.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius