Nr. DOK-2787
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00920-2024-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. liepos 28 d. paduotu atsakovės mažosios bendrijos „B. sodyba“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. sprendimo peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
atsakovė MB „B. sodyba“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Visapusiškas tobulėjimas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „B. sodyba“ dėl nuostolių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 10 d. sprendimu panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės ieškovei 6288,92 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6288,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8189,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai motyvavo teismo sprendimą ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje esant įtvirtintai nuostatai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, Kauno apygardos teismas, darydamas išvadą, kad nei CK 4.76 straipsnyje nėra reglamentuota, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta, kad tik esant ekspertizės įmonės nustatytai stogo avarinei būklei, išlaidos, reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti atitiktų būtinumo kriterijus, turėjo plėtoti keliamo klausimo aiškinimą bei išaiškinti ar bendro turto išsaugojimo (išlaikymo) išlaidos, dėl kurių nėra ekspertizės įmonės nustatytos turto avarinės būklės, atitinka būtinumo kriterijus ir bendraturtis turi jas atlyginti, nors nėra išreiškęs tam pritarimo.
2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų akto, kaip atliktus darbus bei jų apimtį įrodančio dokumento, pagrįstumo, sprendė ne pagal eksperto išvadą, o pagal byloje esančius kitus, ieškovės neturint bendraturčių sutikimo, sudarytus dokumentus, peržengė savo kompetencijos ribas. Pažeisdamas CPK 176, 212 straipsnių nuostatas, pats teismas atliko ginčo aplinkybių ekspertinį vertinimą, nors tokiam vertinimui reikėjo specialių žinių, dėl ko turėjo būti skiriama ekspertizė byloje faktiškai atliktiems ginčo pastato stogo darbams, panaudotų medžiagų apimčiai, darbų kokybei ir kainai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas tam, kad būtų atskleista bylos esmė - turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, savo iniciatyva pateikti ekspertui klausimus teismo posėdyje ir savo iniciatyva skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, o ne vadovautis neobjektyviais ieškovės į bylą pateiktais, dokumentais, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti suklastotais.
3. Pastato stogo avarinė grėsmė nebuvo nustatyta ekspertizės įmonės, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo sprendimais pastato stogo avarinė būklė konstatuota taip pat nebuvo. Ginčo pastatas nebuvo avarinės būklės, todėl ieškovės patirtos išlaidos nebuvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, t. y., neatitiko būtinumo kriterijaus, ir išlaidos nebuvo skirtos nekilnojamojo turto išsaugojimui nuo žuvimo ar jo vertės išlaikymui. Išlaidos, kurioms pastato bendraturčiai nebuvo davę sutikimo ir kurios neatitinka būtinumo kriterijaus, bendraturčių neturi būti atlyginamos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti mažajai bendrijai „B. sodyba“ (j. a. k. 185177957) 142 (šimtą keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 27 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 173, kodas ZO55181.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė
Eglė Zemlytė