Civilinė byla Nr. 2S-642-357/2017
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00986-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.;
3.1.7.1.2.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., žemės ūkio bendrovei „Pieno gėlė“ dėl antstolio veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. U. pateikė skundą dėl antstolio V. D. veiksmų. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-47-6961, 2017 m. balandžio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-17-47-6982, 2017 m. balandžio 19 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-17-47-6983, 2017 m. gegužės 8 d. nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-17-47-8027 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. U. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
3. Nustatė pareiškėjui terminą – 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 28 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.
4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis nėra didelis, pareiškėjas nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio, jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra nemotyvuotas, jokie įrodymai, patvirtinantys jo sunkią turtinę padėtį prie prašymo nepateikti. Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą yra aktuali šiuo metu esanti asmens turtinė padėtis, todėl vien tik pareiškėjo nurodytoje Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-2242-225/2016 (2FB-45-225/2017) išdėstytos aplinkybės negali būti priežastis atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. U. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Telšių rajono apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir duomenis.
5.2. Pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai ir prie atskirojo skundo pridedamas išrašas iš banko sąskaitos įrodo, kad antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjo banko sąskaitos, todėl pareiškėjas net jei ir turėtų pinigų, negalėtų padaryti mokėjimo pavedimo iš banko sąskaitos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
7. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016; kt.).
8. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo, kreipdamasis į teismą (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos įstatyme. CPK 83 str. 3 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pagal CPK 84 str. teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Iš to darytina išvada, kad iš dalies atleidžiant nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.
9. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog mokėtinas žyminis mokestis nėra didelis, pareiškėjas nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio, jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra nemotyvuotas, jokie įrodymai, patvirtinantys jo sunkią turtinę padėtį prie prašymo nepateikti, vien tik pareiškėjo nurodytoje Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-2242-225/2016 (2FB-45-225/2017) išdėstytos aplinkybės negali būti priežastis atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš banko sąskaitos, tačiau šis išrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kuris pagrįstų apelianto sunkią turtinę padėtį.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jų tikslą bei paskirtį, nustatęs, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra sunki, pagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirąjame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a :
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė