Civilinė byla Nr. e2S-106-894/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00842-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8.; 3.3.2.5. (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T.D.  atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T.D.  ieškinį atsakovei K. D. ir atsakovės K. D. priešieškinį ieškovui T. D. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto padalijimo ir prievolių vykdymo, tretieji asmenys A.  D., B. D., V. R., E. R., Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Atsakovė K. D. (toliau – atsakovė) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas šalių ginčas, priėmimo: 1) nustatyti vaiko J. D. gyvenamąją vietą su atsakove; 2) nustatyti ieškovo T.D.  (toliau – ieškovas) laikiną bendravimo su vaiku tvarką: 2.1. tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos 13 val., o jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą, iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val., 2.2. kas antrą mėnesio savaitgalį tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos 13 val., o jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą, iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val., 2.3. apie objektyvias priežastis, trukdančias tėvui pasiimti vaiką, vaiko tėvai informuoja vienas kitą nedelsiant tuo atveju, jeigu pasiėmimas negalimas dėl tėvų arba vaiko ligos, o kitu atveju, ne vėliau kaip prieš vieną parą laiko, 2.4. buvimo pas tėvus metu vaikas ir/arba vaiko tėvai, turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis, o jeigu dėl objektyvių priežasčių negalės būti pasiekiami, tėvai privalo perskambinti kitam iš tėvų iš karto, kai tik atsiras galimybė, 2.5. vaiko tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus, abipusiu susitarimu, užfiksuotu SMS žinutėse, gali pakeisti nustatytą bendravimo tvarką; 3) priteisti iš ieškovo vaikui J. D. laikiną išlaikymą po 300 Eur per mėnesį, pavedant mokėti periodines išmokas į atsakovės sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos.

2.       Atsakovė nurodė, kad vykstant bylos nagrinėjimui šalys kreipėsi į mediatorę, siekdamos susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuris tam tikroje dalyje buvo pasiektas ir pradžioje susitarimo buvo laikomasi. Tačiau ieškovas po 2022 m. rugsėjo 8 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio pradėjo nesilaikyti susitarimų ir vaiko nustatytu laiku negrąžino. Ieškovas neleido atsakovei pasikalbėti su vaiku ir vaiką grąžino tik pirmadienį. Ieškovo veiksmai įrodo, kad jis negeba vaikui užtikrinti šeiminių ryšių, formuoti vaikui drausmės ir atsakingumo, sukurti situacijos, kad vaikas turėtų artimą ryšį su abiem tėvais. Ieškovo šiuo metu mokamas  150 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui  yra aiškiai per mažas, neatitinkantis vaiko poreikių. Ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, todėl ieškovas privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

3.       Ieškovas atsiliepime prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti nustatant ieškovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, pagal kurią ieškovas pasiimtų sūnų kas antrą pirmadienį 13 val. arba 17 val. iš darželio ir bendrautų su sūnumi iki sekančio pirmadienio 8 val., nuvedant vaiką į darželį, likusioje dalyje atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovė savaip interpretuoja aplinkybes ir pateikia jai palankiu aspektu, norėdama sumenkinti jo požiūrį į sūnaus auklėjimą ir priežiūrą. Atsakovės prašyme nurodyti faktai yra iškraipyti, netinkamai interpretuojami ir žeminantys jį kaip vaiko tėvą, pažeidžiantys tėvų pareigų lygiateisiškumo principą.  Nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatyta maksimali jo bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovas nurodė, kad reguliariai teikia sūnui išlaikymą po 150 Eur, o atsakovės prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis nėra pakankamai pagrįstas įrodymais apie vaiko poreikius.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečio vaiko J. D., gimusio 2016 m. gegužės 12 d., laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakove; nustatė  laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu J. D. tvarką, pagal kurią:

1) ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos kiekvieną trečiadienį 13 val., o jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą, iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val.,

2) kas antrą mėnesio savaitgalį ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį 13 val., o jei vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą, iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.,

3) apie objektyvias priežastis, trukdančias tėvui pasiimti vaiką, vaiko tėvai informuoja vienas kitą nedelsiant tuo atveju, jeigu pasiėmimas negalimas dėl tėvų arba vaiko ligos, o kitu atveju, ne vėliau kaip prieš vieną parą laiko,

4) buvimo pas tėvus metu vaikas ir/arba vaiko tėvai, turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis, o jeigu dėl objektyvių priežasčių negalės būti pasiekiami, tėvai privalo perskambinti kitam iš tėvų iš karto, kai tik atsiras galimybė,

5) vaiko tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus, abipusiu susitarimu, užfiksuotu SMS žinutėse, gali pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.

priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui J. D. po 227,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant periodines išmokas mokėti į atsakovės  sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

paskyrė atsakovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

5.       Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad šalys gyvena skyrium, o atsakovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena pas savo tėvus. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, abi šalys sutarė, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove. Teismas įvertinęs tai, kad šalių sūnus visą laiką gyveno su motina, pas kurią sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą,  iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną vaiko gyvenamą vietą su atsakove.

6.       Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas pripažino, kad dėl šalių susiklosčiusių itin konfliktiškų santykių šalių bendravime trūksta bendradarbiavimo ir šalims ne visada pavyksta rasti bendrą sutarimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku, todėl, siekiant išvengti tarp šalių konfliktinių situacijų ir apsaugoti vaiko interesus, turi būti nustatyta laikina ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka. Teismas atsižvelgė į atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, vaiko išsakytą nuomonę, jog jis tiek su motina, tiek su tėvu sutaria gerai, vaiko amžių (šešeri metai), tai, kad šalys iš esmės yra sutarusios dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos, kurios buvo kurį laiką laikomasi, šalių sūnus žino, kad su tėvu susitinka trečiadieniais bei savaitgaliais, o vaikui norint atsakovė neprieštarauja ir sutinka, jog sūnus pas tėvą pasiliktų ir ilgiau (su nakvyne ne tik savaitgalį, bet ir darbo dienomis), atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, teismas sprendė, jog atsakovės prašoma laikina bendravimo tvarka šiuo metu geriausiai atitiks šalių mažamečio sūnaus interesus.

7.       Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.  Teismas nustatė, kad ieškovas šiuo metu vaikui išlaikyti kas mėnesį moka po 150 Eur. Nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatyti šalių sūnaus poreikius bei proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą, nėra galimybės, todėl teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio rėmėsi  orientaciniu minimalios mėnesinės algos, kurios dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur, kriterijumi. Teismas atsižvelgė į vaiko amžių (6 m.), įvertino valstybės vaikui teikiamą paramą (80,50 Eur) ir sprendė, kad  kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti po 227 Eur ((533,65 Eur – 80,50 Eur) / 2) kas mėnesį, todėl ieškovo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra nepakankamas nepilnamečio vaiko minimaliems poreikiams patenkinti.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskirajame skunde ieškovas prašė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti, nutarties dalį dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos išdėstyti taip: ieškovas pasiima sūnų kas antrą pirmadienį 13 val. arba 17 val. iš darželio ir bendrauja su sūnumi iki sekančio pirmadienio 8 val., nuvedant vaiką į darželį; nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti ir šioje dalyje atsakovės prašymą atmesti, kitos nutarties dalies nekeisti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Ieškovas mano, kad nustačius „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio taikymą, būtų patenkinami tiek ieškovo, tiek vaiko interesai;

1.2.                      Ieškovo siūloma laikina bendravimo su sūnumi tvarka nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukeltų vaikui streso, nereikalautų didelių tėvų resursų, nes visi reikalingi sūnui daiktai yra tėvo gyvenamojoje vietoje, kurioje anksčiau sūnus ir gyveno;

1.3.                      Ieškovas tikslins ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo pagal „50:50 procentų laiko“ modelį;

1.4.                      Kadangi ieškovas prašo nustatyti laikiną jo bendravimo su sūnumi tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, t. y. lygiomis dalimis su atsakove, dėl ko ieškovas patirtų analogiškas vaiko išlaikymo išlaidas, kaip ir atsakovė, todėl nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo po 227 Eur/mėn. naikintina. Ieškovas sutinka ir toliau geranoriškai teikti sūnui išlaikymą po 150 Eur/mėn., todėl priteisti iš jo laikiną išlaikymą nėra jokio pagrindo.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1.                      Ieškovas ieškiniu nereiškė materialaus reikalavimo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką tokią, kokią prašo atskirajame skunde, t. y. pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Ieškovas neprašė laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ modelį;

2.2.                      Dėl tokios ieškovo pozicijos, išreikštos atsiliepime ir atskirajame skunde nėra pateikta jokių įrodymų, dėl jos nepasisakė ir vaiko teisų apsaugos institucija;

2.3.                      Vaikas jau daugiau kaip metai gyvena su atsakove. Sprendžiant ginčą būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Nėra jokių duomenų, kad vaiko gyvenamoji aplinka jam tapo netinkama ar nesaugi. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesni nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tarp vaiko ir atsakovės tėvų (vaiko senelių) susiformavo glaudus ryšys. Nei teismas, nei vaiko teisų apsaugos institucija neturi duomenų, kokia aplinka būtų sudaryta vaikui gyvenant savaitę su ieškovu. Ieškovas vyksta į darbą, ilgam laikui į karines pratybas ir pan., todėl vaiko priežiūra vaikui gyvenant su ieškovu, nebūtų užtikrinta;

2.4.                      Ieškovo reikalavimas panaikinti nutarties dalį dėl laikino išlaikymo yra nepagrįstas, prieštarauja vaiko interesams, jo teisei gauti išlaikymą, tenkinantį būtinus poreikius ir kasacinės instancijos teismo praktikai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11.       Ieškovas prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus 2022 m. gruodžio 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą Nr. 1SD-3937 ir   2022 m. gruodžio 6 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 11VAIK-202. Nurodė, kad pateikiami nauji dokumentai buvo gauti jau po atskirojo skundo išsiuntimo iš pirmos instancijos teismo dienos, jie yra svarbūs, nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą.

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Nustatyta, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai jau yra byloje. Jie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla yra tvarkoma elektronine forma, apeliacinės instancijos teismui nėra kliūčių susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais, įskaitant ir prašomais prijungti, bei dėl jų pasisakyti tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus priimti atsisakytina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo

14.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir laikino išlaikymo iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas), priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020). 

Dėl  nutarties (ne)teisėtumo

17.       Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko  J. D. (šešerių metų amžiaus)  tėvai. Šalys nuo 2021 m. gruodžio 10 d. gyvena atskirai, vaikas gyvena su atsakove. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, dėl kurios šalys jau buvo sutarusios ir kurios iki 2022 m. rugsėjo mėn. laikėsi. Patvirtinta laikina bendravimo tvarka taip pat iš esmės atitiko ieškovo pradiniu ieškiniu prašomą patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką. Prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovas ieškinyje nebuvo pareiškęs materialinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ modelį nustatymo. Minėtą reikalavimą ieškovas pareiškė vėliau, t. y. 2022 m. spalio 24 d. pateiktame patikslintame ieškinyje. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę nuo pirmadienio 13 val. arba 17 val. iki kito pirmadienio 8 val., t. y. pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, iš esmės skyrėsi nuo jo pradiniu ieškiniu reikalaujamos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti nusistovėjusios ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimų tenkinimo paskirtys ir tikslai skiriasi. Nagrinėjamu atveju, įvertinus patikslintu ieškiniu pareikšto ieškovo materialinio teisinio reikalavimo ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo turiniu iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo (CPK 145 straipsnio 1 dalis), nes pritaikius apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas.

19.       Atskirajame skunde teigiama, kad nustačius ieškovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, būtų patenkinami tiek ieškovo, tiek vaiko interesai, būtų išvengta kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą ir su tuo susijusio streso, ieškovas taptų atsakingu už sūnaus laisvalaikio užtikrinimą, prisiimtų ir kasdienių rūpesčių naštą. 

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos („50:50 procentų laiko“) taikymo, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“) pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismas neturėjo galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek ieškovo, tiek vaiko interesus. Šios nutarties 20 punkte nurodytos reikšmingos aplinkybės dėl vaiko bendravimo su ieškovu tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį taikymo gali būti nustatytos ir įvertintos tik bylos išnagrinėjimo iš esmės metu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovo noras daugiau laiko praleisti kartu su vaiku nėra pakankamas pagrindas ieškovo prašomai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti nusistovėjusios bei vaikui žinomos ir priimtinos tvarkos, kuria ieškovas bendravo su sūnumi iki 2022 m. rugsėjo mėn. Laikinos bendravimo tvarkos nustatymu iš esmės buvo siekiama išvengti šalių konfliktų, susijusių su jų susitarimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymu. 

22.       Atskirajame skunde iš ieškovo priteisto laikino išlaikymo sumažinimas iki 150 Eur/mėn. yra siejamas su laikinos bendravimo tvarkos pakeitimu. Teigiama, kad nustačius ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, ieškovas patirtų analogiškas vaiko išlaikymo išlaidas kaip ir atsakovė. Netenkinus ieškovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo,  neliko apelianto nurodyto pagrindo mažinti iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą. 

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovo, tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes  ir byloje pateiktus įrodymus, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                             Rasa Urbanavičiūtė