Baudžiamoji byla Nr. 1-191-806/2013

    Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00569-2011-5

                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei, Rimantui Binzai, Rugilei Dičkalnytei,

dalyvaujant prokurorams Edmundui Bagdonui, Žydrūnui Katkevičiui, Audronei Nastulevičienei,

kaltinamiesiems A. B., R. J.,

R. J. gynėjams advokatams Stasiui Sandai, Benediktui Paulauskui,

A. B. gynėjui advokatui Zigmantui Benečiui,

nukentėjusiesiems V. J., E. S., L. B., Č. S., A. B., T. S.,

nukentėjusiojo V. J. atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

Vaiko teisių apsaugos atstovei D. G.,

specialistei Vaivai Martinkienei,

vertėjams Eglei Smailienei, Vandai Žitkauskaitei, Eglei Vensevičienei, Olgai Macijauskienei, Audriui Krušnai, Ritai Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (5 epizodai),

R. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (3 epizodai), 178 str. 1 d., 302 str. 1 d (2 epizodai).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

A. B., laikotarpiu nuo 2010 metų spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, prie uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos rūmai“, esančios Laisvės pr. 60, Vilniuje, apgaule pažadėjęs G. G. už 5500 Lt padėti išlaikyti vairavimo teorijos ir praktikos egzaminą bei gauti vairuotojo pažymėjimą, laikotarpiu nuo 2010 metų spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., prie uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos rūmai“, esančios Laisvės pr. 60, Vilniuje, vairuojamame automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. G. paėmė 5500 Lt grynųjų pinigų, po ko nuo 2011 metų sausio mėnesio pradėjo vengti susitikimų ir pokalbių dėl vairavimo egzaminų išlaikymo bei vairuotojo pažymėjimo gavimo su nukentėjusiuoju, nekėlė telefono ragelio, galiausiai šį išjungė ir savo įsipareigojimo neįvykdė bei pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam G. G. priklausantį, 5500 Lt vertės turtą.

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2010 metų lapkričio 1 d. iki 2011 m. sausio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, prie uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos rūmai“, esančios Laisvės pr. 60, Vilniuje, apgaule pažadėjęs G. G. už 7000 Lt padėti eksternu gauti Mykolo Romerio universiteto bakalauro diplomą, laikotarpiu nuo 2010 metų gruodžio 1 d. iki 2011 m. sausio 30 d., prie uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos rūmai“, esančios Laisvės pr. 60, Vilniuje, vairuojamame automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. G. paėmė 7000 Lt grynųjų pinigų, po ko pradėjo vengti susitikimų ir pokalbių dėl Mykolo Romerio universiteto bakalauro diplomo gavimo su nukentėjusiuoju, nekėlė telefono ragelio, galiausiai šį išjungė ir savo įsipareigojimo neįvykdė bei pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajam G. G. priklausantį, 7000 Lt vertės turtą.

Taip pat jis, 2010 metų birželio 12 d. apie 17 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepkalnio g. 112, Vilniuje, apgaule pažadėjęs V. J. už 3500 Lt padėti susigrąžinti už padarytą administracinės teisės pažeidimą paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007-11-16, vairuojamame automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. J. paėmė 3500 Lt grynųjų pinigų, po ko 2010-06-15 apie 10 val. minėtu automobiliu nuvežė V. J. į VĮ „Regitra“, Lentvario g. 7, Vilniuje, kur liepė pastarajam nusifotografuoti, užpildyti prašymą grąžinti neva prarastą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas V. J. pasitikėjimu ir jo sąmonėje suformavęs klaidingą objektyviai egzistuojančių faktų įsivaizdavimą, 2010-06-19 nukentėjusiajam atsiėmus naują vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, t.y. suvokdamas, jog sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją, savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam V. J. priklausantį, 3500 Lt vertės turtą.

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2010 metų birželio 15 d. iki 2010 m. liepos 30 d., apie 12 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, prie valstybinės įmonės „Regitra“, esančios Lentvario g. 7, Vilniuje, apgaule pažadėjęs V. J. už 2500 Lt padėti panaikinti LR VRM Centrinėje duomenų bazėje esantį įrašą apie nukentėjusiojo baustumą administracine tvarka ir padėti įdarbinant vidaus reikalų sistemoje statutiniu pareigūnu. 2010 m. liepos 25 d. apie 14 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepkalnio g. 112, Vilniuje, vairuojamame automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. J. paėmė 2500 Lt grynųjų pinigų, po ko pradėjo vengti susitikimų ir pokalbių dėl įrašo apie V. J. baustumą administracine tvarka panaikinimo ir pastarojo įdarbinimo vidaus reikalų sistemoje, nekėlė telefono ragelio, galiausiai šį išjungė ir savo įsipareigojimo neįvykdė bei pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajam V. J. priklausantį, 2500 Lt vertės turtą.

Taip pat jis, 2010 metų rugpjūčio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su R. J., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, apgaule pažadėjęs Č. S. padėti eksternu gauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro diplomą, R. J. laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitikus su Č. S. prie uždarosios akcinės bendrovės „Olandų laidojimo rūmai“, Olandų g. 22, Vilniuje, esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir paėmus iš nukentėjusiojo 5000 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos rūmai“, Laisvės pr. 60, Vilniuje, paėmęs dalį pinigų iš R. J., laikotarpiu nuo 2010-08-15 iki 2010-08-27 R. J. paskambinus nukentėjusiajam, pasakius, kad 5000 Lt neužtenka ir reikia sumokėti dar 2000 Lt, neva kyšiams duoti VGTU darbuotojams dėl Č. S. įstojimo į minimą universitetą, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroma“ priklausančiame autoservise, esančiame Metalo g. 7, Vilniuje, iš Č. S. paėmus antrąją grynųjų pinigų dalį - 2000 Lt, po ko jis ir R. J. pradėjo vengti susitikimų ir pokalbių dėl VGTU bakalauro diplomo gavimo su nukentėjusiuoju, nekėlė telefonų ragelių, galiausiai šiuos išjungė ir savo įsipareigojimo nei jis, nei R. J. neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam Č. S. priklausantį, 7000 Lt vertės turtą.

R. J., laikotarpiu nuo 2010 metų birželio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 30 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyti laiku, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroma“ priklausančiame autoservise, esančiame Metalo g. 7, Vilniuje, apgaule pažadėjo nukentėjusiajam A. B. už 2500 Lt padėti išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą, gauti vairuotojo pažymėjimą bei vidurinės mokyklos baigimo atestatą, po ko paėmė iš A. B. L. B. priklausančią pirmąją grynųjų pinigų dalį - 1000 Lt, po savaitės, t.y. nuo 2010 metų birželio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į pastarojo namus - (duomenys neskelbtini), kur paėmė iš A. B. L. B. priklausančią antrąją grynųjų pinigų dalį - 500 Lt, o dar po kelių dienų, t.y. laikotarpyje nuo 2010 metų birželio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 30 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroma“ priklausančiame autoservise, esančiame Metalo g. 7, Vilniuje, paėmė A. B. L. B. priklausančią trečiąją grynųjų pinigų dalį - 1000 Lt, po ko pradėjo vengti susitikimų ir pokalbių dėl vairavimo teorijos egzaminų bei vidurinės mokyklos baigimo atestato gavimo su nukentėjusiuoju, nekėlė telefono ragelio, galiausiai šį išjungė ir savo įsipareigojimo neįvykdė bei pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajai L. B. priklausantį, 2500 Lt vertės turtą.

Taip pat jis, 2010 metų rugpjūčio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, apgaule pažadėjęs Č. S. per A. B. už 5000 Lt padėti eksternu gauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro diplomą, nuo 2010 metų rugpjūčio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitiko su Č. S. prie uždarosios akcinės bendrovės „Olandų laidojimo rūmai“, Olandų g. 22, Vilniuje, esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir paėmė iš nukentėjusiojo 5000 Lt, prie uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos rūmai“, Laisvės pr. 60, Vilniuje, perdavė dalį pinigų A. B. į rankas, po to jis, laikotarpiu nuo 2010-08-15 iki 2010-08-27, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino nukentėjusiajam, pasakė, kad 5000 Lt neužtenka ir reikia sumokėti dar 2000 Lt, neva kyšiams duoti VGTU darbuotojams dėl Č. S. įstojimo į minimą universitetą, bei uždarajai akcinei bendrovei „Hidroma“ priklausančiame autoservise, esančiame Metalo g. 7, Vilniuje, iš Č. S. paėmė antrąją grynųjų pinigų dalį - 2000 Lt, po ko pradėjo vengti susitikimų ir pokalbių dėl VGTU bakalauro diplomo gavimo su nukentėjusiuoju, nekėlė telefono ragelio, galiausiai šį išjungė ir savo įsipareigojimo nei jis, nei A. B. neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam Č. S. priklausantį, 7000 Lt vertės turtą.

Taip pat jis, 2011 m. sausio 18 d., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, priklausantį E. S., apgaule pažadėjo nukentėjusiajam Č. S., kad parduos minėtą lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), už 3500 Lt, 2011 m. sausio 31 d., apie 08.30 val., prie VĮ „Regitra“, Lentvario g. 7, Vilniuje, E. S. perdavus jam minėtą automobilį ir šio transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), išduotą 2010-12-18, bei pažymą apie transporto priemonės išregistravimą, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-01-31, kuriuos laikė iki 2011 m. sausio 31 d. kol minėtus dokumentus ir automobilį perdavė A. S. automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo metu, po ko 2011 m. vasario 7 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku telefonu susisiekė su Č. S., paprašė iki 2011 m. kovo 1 d. paskolinti jam 3500 Lt, pažadėjęs grąžinti 3846 Lt, o nukentėjusiajam sutikus, savo įsipareigojimo neįvykdė ir negrąžino nukentėjusiesiems nei pinigų, t.y. 3500 Lt, nei automobilio, tokiu būdu nukentėjusiųjų Č. S. ir E. S. sąmonėje suformavęs klaidingą objektyviai egzistuojančių faktų įsivaizdavimą, tyčia, t.y. suvokdamas, jog sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją, savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam Č. S. priklausantį 3500 Lt vertės turtą, o taip pat neteisėtai - apgaule, įgijo ir laikė fizinio asmens – E. S. vardu išduotus, transporto priemonės registracijos liudijimą, (duomenys neskelbtini), išd. 2010-12-18, bei pažymą apie transporto priemonės išregistravimą, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-01-31.

Taip pat jis, 2011-11-01 apie 17.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie prekybos centro „Mada“, esančio Viršuliškių g. 40, Vilniuje, po to, kai 2011-11-01, apie 16.50 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Gabijos g. 30, Vilniuje, iš nukentėjusiojo T. S. už 1900 Lt nusipirko automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusįjį, pavežė iki Viršuliškių mikrorajono, Vilniuje, kur T. S. išlipus iš minėto automobilio ir ant galinės sėdynės palikus voką, kuriame buvo minimo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, 1900 Lt grynųjų pinigų už parduotą automobilį bei T. S. priklausantys 2400 Lt, grynųjų pinigų, T. S. tai pamačius ir skambinant jam mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bei pranešus, kad automobilyje liko minėtas vokas, jis pažadėjo grįžti prie nukentėjusiojo T. S. ir grąžinti voką su pinigais bei pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau savo pažado neįvykdė ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą - nukentėjusiajam T. S. priklausantį 4300 Lt vertės turtą.

R. J. dar buvo kaltinamas ir tuo, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, esant toms pačioms aplinkybėms neteisėtai įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko transporto priemonės - automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-01 pirkimo-pardavimo sutartį, t.t. pagal LR BK 302 str. 1 d.

Sukčiavimo G. G. atžvilgiu epizodas

Kaltinamasis A. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu pasiūlius duoti parodymus dėl šio epizodo parodymų nedavė, jokių aplinkybių teismui neaiškino, o baigiant įrodymų tyrimą teisme parodė, kad jis, A. B. pažinojo G.G., susipažino autoservise. Jis, A. B. dažė ten mašiną, G.G. ten buvo, dirbo. K. jo, G.G. mašiną dažė, šiek tiek jis, A. B. su G.G. bendravo. Neprisimena apie ką bendravo. Jis, A. B. su G.G. nesipyko, jokių priešiškumų tarp jų nebuvo, kodėl G.G. davė tokius parodymus jis, A. B. nežino.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. (nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių) buvo pagarsinti liudytojo G. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis, G.G. 2010 metų rudenį per pažįstamą S. susipažino su A. B.. S. buvo minėjęs, kad pažįsta A. B., kuris, anot pastarojo, galėjo padėti jam, G. G. išsilaikyti vairavimo kategorijas „A“, „C“, „E“, „D“. S. pasakė, kad duos A. B. jo, G. G. mobiliojo telefono numerį ir pastarasis jam pats paskambins. Kitą dieną, t.y. 2010-11-16 apie 11:50 val. jam, G. G. į mobilųjį telefoną paskambino A. B., pastarasis jam pasakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti ne telefonu. 2010-11-16 apie 17:00 val. jis, G. G. susitiko su A. B. prie „Spaudos rūmų“, esančių Laisvės prospekte, Vilniuje, tikslaus adreso nežino. A. B. atvažiavo savo automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyšninės spalvos. Jis, G. G. įsėdo į A. B. automobilį, pastarasis jam pasakė, kad gali padėti gauti vairavimo kategorijas, atestatus, baigimo diplomus, gydytojų išrašus, receptus, įvairias pažymas, gali padėti dėl įvairiausių kursų. A. B. pasakė, kad viską gali „gauti“ legaliai, t.y. kad pastarasis įrašo į kursus, padeda išsilaikyti egzaminus, viską daro su čekiais, viskas yra oficialiai ir nėra jokių apgaulių. A. B. su juo, G. G. kalbėjo rusiškai, o jis - lietuviškai. A. B. pasakė, kad nuo 2011 metų sausio mėnesio įrašys jį, G. G. į vairavimo kursus kategorijoms gauti, po to padės išsilaikyti egzaminus. Vėliau, kai išsilaikys egzaminus, A. B. pažadėjo greičiau gauti visus oficialius dokumentus. Jam, G. G. sutikus, A. B. pasakė, kad iš pradžių susižinos visas kainas vairuotojų rengimo mokykloje „Dorkanas“, nuvažiuos į „Regitrą“, ten susižinos pažymėjimų ir pažymų kainas, tada jie susitiks. Jis, G. G. sutiko. Jis, G. G. kreipėsi į A. B., nes tikėjo tuo, kad pastarasis jam padės, t.y. kad jam pačiam nereikės važinėti po instancijas, registruotis, laukti eilėse. Manė, kad su A. B. pagalba iš karto eis į kursus, iš karto eis laikyti egzaminą ir be eilės gaus vairuotojo pažymėjimą. Jis, G. G. tikrai patikėjo A. B., be to, pastarasis labai įtikinamai kalbėjo. Jam, G. G. abejonių nekilo, kad A. B. jį nori apgauti, pastarasis jį įtikino, kad viskas bus oficialiai padaryta. Kitą dieną, t.y. 2010-11-17 apie 18:00 val., jam, G. G. į mobilųjį telefoną paskambino A. B., kuris pasiūlė susitikti toje pačioje vietoje, prie „Spaudos rūmų“. Susitikus A. B. jam, G. G. pasakė, kad už kursus, egzaminus, vairuotojo pažymėjimo, kitų dokumentų, susijusių su vairavimo kategorijai gauti, dokumentų gavimą bei savo teikiamas paslaugas norėtų gauti viso 5500 Lt. Jam, G. G. tokia suma nepasirodė per daug didelė, nes reikėjo ne vienos vairavimo kategorijos, o net keturių. Žinojo, kad „A“ kategorija kainuoja apie 1000 Lt, „C“, „E“ kategorijos - apie 3000 Lt. Kai A. B. pasakė sumą - 5500 Lt, jis, G. G. pasakė, kad pagalvos ir duos pastarajam žinot. Po kelių dienų jis, G. G. paskambino A. B.. Tai galimai buvo 2010-11-20 apie 19:00 val. Jie susitiko prie „Spaudos rūmų“. A. B. jį, G. G. įtikino, kad viskas bus gerai. Jis, G. G. paklausė, ar gali A. B. duoti pusę nurodytos sumos. A. B. pasakė, kad pastarasis nesiruošia mokėti savo pinigų už jo, G. G. egzaminus ir pasakė, kad reikia sumokėti visą sumą iš karto. Jis, G. G. iš savo kelnių kišenės išsitraukė grynuosius pinigus., kupiūros buvo po 100, 200 ir 500 Lt. Jis, G. G. padavė A. B. 5500 Lt į rankas automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. jam, G. G. pasakė, kad kursus jis pradės lankyti 2011 metų sausio mėnesį. Jis, G. G. A. B. patikėjo. Neskambino A. B. iki 2011 metų sausio mėnesio. Minimo susitikimo metu A. B. paklausė ar jam, G. G. nereikia pagalbos užbaigiant Romerio universitetą, į kurį jis tuo metu kaip tik buvo įstojęs, turėjo daug skolų, nes ilgą laiką gydėsi po patirtų avarijoje kūno sužalojimų, buvo labai atsilikęs nuo visų studentų. A. B. jam, G. G. pasakė, kad per savo pažįstamus susižinos, kiek jam su nuolaida reikės sumokėti už mokslus. A. B. akcentavo į nuolaidas, nes pastarajam buvo sakęs, kad nelabai turi daug pinigų. Metinis mokestis universitete buvo 3600 Lt. A. B. jam, G. G. pasakė, kad per pažįstamus „padarys“ didelę nuolaidą ir reikės mokėti mažiau. A. B. pasakė, kad nuvažiuos į Romerio universitetą ir susižinos egzaminų ir pusmetinių mokesčių dydžius, pasakė, kad reikės „pamokėti“ ir pastarajam už suteiktas paslaugas ir tiems jo pažįstamiems už pagalbą. Savo pažįstamų A. B. neįvardino, nesakė, kiek reikės mokėti, sakė, kad kai susižinos viską, paskambins ir pasakys. Maždaug po penkių dienų, t.y. 2010-11-25, vakare, galimai apie 19:00 val. paskambinęs A. B. pasakė, kad reikia susitikti ir pasišnekėti dėl Romerio universiteto. Jie susitiko prie „Spaudos rūmų“ 2010-11-25 apie 21:00 val. A. B. atvažiavo minėtu automobiliu „Audi 100“. A. B. pasakė, kad buvo susitikęs su savo pažįstamu, kurio neįvardino, ir viską susižinojo dėl skolų laikymo, mokesčių už mokslą. A. B. pasakė, kad už keturis mokslo metus Romerio universitete, skolų išlaikymą, egzaminų laikymą, mokesčius už mokslą, reikės viso sumokėti 7000 Lt. Jis, G. G. A. B. pasakė, kad pagalvos. Kitą dieną, paskambino A. B. ir pasakė, kad sutinka su pastarojo pasiūlymu dėl Romerio universiteto. Jie sutarė susitikti. Susitiko 2010-11-26 apie 19:00 val. prie „Spaudos rūmų“. A. B. atvažiavo minėtu automobiliu „Audi 100“. Jis, G. G. įlipo į A. B. automobilį. Padavė A. B. 7000 Lt, pinigai buvo po 100, 200, 500 Lt kupiūromis. A. B. pasakė, kad viską sutvarkys, bet jam, G. G. reikės laukti ketverius metus, kol pasibaigs mokslo metai ir visą tą laiką nereikės mokėti už mokslus ir už egzaminų perlaikymą. Jis, G. G. A. B. sutiko sumokėti 7000 Lt, nes jį įtikino, kad visi ketveri mokslo metai kainuos su nuolaida 7000 Lt ir į tą sumą įeitų skolų laikymas ir mokestis už suteiktas paslaugas, nes vien tik mokslas, mokant per banką, kainuotų 14400 Lt. Jis, G. G. jau nekalba, kad reikėtų sumokėti už egzaminų perlaikymą ne mažą pinigų sumą. Kad kažkas yra negerai, pradėjo įtarti, kai 2011 metų sausio mėnesį pradėjo A. B. skambinti ir teirautis dėl vairavimo kursų. A. B., nors ir kėlė ragelį, bet nuolat būdavo užimtas, sakydavo, kad perskambins, nors neperskambindavo. Laikas ėjo, o jis, G. G. negalėjo susižinoti kada gi reikės pradėti lankyti vairavimo kursus. Galutinai suprato, kad yra apgautas tada, kai A. B. liepė važiuoti į Regitrą ir nusifotografuoti vairuotojo pažymėjimui. Jis, G. G. negalėjo suvokti, kodėl reikia fotografuotis pažymėjimui, nelankius kursų ir neišlaikius egzaminų. Jis, G. G. bandė skambinti A. B., bet pastarasis jo arba vengė, t.y. nekėlė ragelio arba pakėlęs sakydavo, kad užimtas ir, kad perskambins, nors neperskambindavo, arba sakydavo, kad tuoj viską pasitikslins ir perskambins, bet neperskambindavo. Dėl minimo įvykio jam, G. G. padaryta 12500 Lt turtinė žala. Prašo patraukti A. B. baudžiamojon atsakomybėn (t. 1., b.l. 61-64).

Taip pat vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. teisme buvo pagarsinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto nukentėjusiojo G. G. parodymai. G. G. parodė, kad duotais parodymais tyrėjai galima remtis, jie yra teisingi. Su A. B. susipažino praėjusį rudenį. B. jam, G. G. paskambino. Jo, G. G. numerį A. B. davė jų bendras pažįstamas S., pavardės nežino. Prieš tai vyko jo, G. G. ir S. pokalbis, apie tai, jog galėtų užsirašyti į vairavimo kursus, išlaikyti egzaminą ir gauti pažymėjimą. S. pasakė, kad turi pažįstamą, kuris jam, G. G. paskambins. Tą pačią dieną, kai jam, G. G. paskambino A. B., vakare, jie susitiko prie „Spaudos rūmų“, Vilniuje, pastarasis kalbėjo rusiškai, bet jis viską suprato. Susitikimas sutartoje vietoje įvyko. Buvo tik jis, G. G. ir A. B., pastarasis sakė, kad gali padėti gauti vairavimo kategorijas, atestatus, baigimo diplomus, gydytojų išrašus, receptus, įvairias pažymas, gali padėti dėl įvairių kursų. Jis, G. G. A. B. paklausė ar viskas ten gerai, pastarasis jam atsakė, kad čia viskas legalu, jam nereikia lankyti kursų, o gaus atestatą, už paslaugas suteiktas gaus visus čekius, nereikės laukti ilgai eilėse „Regitroje“, sakė, kad nuo 2011 m. sausio mėn. įrašys jį į vairavimo kursus UAB „Dorkanas“, nuvažiuos į „Regitrą“ ir nuveš visas reikiamas pažymas dėl vairavimo kursų ir užrašys jį į egzamino „Regitroje“ laiką, nes ten eilės labai didelės, jis sutaupytų 1,5 mėnesio. Jam, G. G. reikėjo pagalvoti ir apsispręsti po A. B. šitokio pasiūlymo. Prieš tai A. B. dar sakė, kad sužinos visas kainas, kiek jam, G. G. viskas kainuos ir jis sutiks arba nesutiks. Apie kainą jam, G. G. pranešė po valandos, po jų susitikimo ir pasakė, kad kaina - 5500 Lt. Jis, G. G. B. pasakė gerai, nes kaina maždaug tokia ir turėjo būti. Jam, G. G. nekilo jokių įtarimų, kad kažkas gali būti ne taip. Keleto dienų bėgyje po šio pokalbio, jie vėl susitiko prie „Spaudos rūmų“, Vilniuje. A. B. susitikimo metu jam, G. G. pasakė, kad už kursus, egzaminus, vairuotojo pažymėjimo, kitus dokumentus, susijusius su vairavimo kategorijomis gauti, dokumentų gavimą bei savo teikiamas paslaugas norėtų gauti 5500 Lt. Jam, G. G. ši suma buvo normali, nes jis žinojo kiek kainuoja A, C, E, D kategorijos. Šio susitikimo metu nurodytos sumos A. B. nedavė ir pasakė pastarajam, kad dar pagalvos. A. B. nurodydamas 5500 Lt kainą sakė, kad nereikės lankyti jokių kursų, nereikės vairuoti, reikės tik į „Regitrą“ ateiti egzaminus laikyti. Gal po 1-2 dienų jis, G. G. paskambino B., pasakė, kad reikia susitikti, pastarasis laukė jo skambučio. Jis, G. G. susitikimo metu siūlė pusę sumos, o po kursų kitą pusę, tačiau B. pasakė, kad savo pinigų už jį nemokės. Tada jis, G. G. padavė A. B. visus 5500 Lt, dar padavė savo paso kopiją, nuotraukas, vairuotojo pažymėjimo kopiją. B. gavęs pinigus pasakė, kad užrašys jį, G. G. į kursus ir praneš jam tikslią dieną ir laiką. Tokią pinigų sumą jis, G. G. buvo susitaupęs. Minėto susitikimo metu A. B. paklausė ar jam, G. G. nereikia pagalbos užbaigiant Romerio universitetą. Negali pasakyti tiksliai, kurio susitikimo metu, bet B. jo, G. G. klausė kuo jis užsiima - dirba ar mokosi. Jis, G. G. A. B. pasakė, kad dirba ir studijuoja Romerio universitete. Tuo metu dėl šeimyninių aplinkybių, patyręs avariją, turėjo skolų ir moksluose buvo atsilikęs. Jis, G. G. B. atsakė, kad gal ir reikia pagalbos dėl mokslų ir po to jie išsiskyrė. A. B. gavo pinigus. Tokią sumą 5500 Lt jis, G. G. laikė namie. Jie bendravo telefonu, nueidavo kartu į kavinę po šių susitikimų. Vieno susitikimo metu jis, G. G. B. paklausė „kaip ten dėl to Romerio“, pastarasis jam pasakė, kad ten turi pažįstamų, padarys jam didelę nuolaidą dėl mokesčių. A. B. paklausė jo, G. G. asmens kodo, vardo, pavardės, pasakė, viską susižinos ir tada jam paskambins. Pažįstamų Romeryje jam, G. G. neįvardino. Jis, G. G. žinojo, kad reikės mokėti, nes „už ačiū“ niekas nieko nedaro. Po šio susitikimo, dėl nuolaidų Romeryje, jie susitiko po 1-2 dienų. Susitikimo metu jam, G. G. pasakė kainą - 7000 Lt, jam suma pasirodė nedidelė, nes reikėjo mokėti už mokslą, plius visos skolos. Per metus už mokslą reikėjo mokėti virš 14000 Lt, t.y. už visus mokslo metus, už metus - 3600 Lt. Jis, G. G. A. B. paklausė kaip viskas vyks, pastarasis atsakė, kad viskas bus legalu, per bankus ir į 7000 Lt įeis ir pastarojo mokesčiai - lakstymai ir pan. Viską jam, G. G. išaiškino ir prieš išsiskiriant A. B. pasakė, kad pagalvos ir paskambins. Kitą dieną jis, G. G. paskambino A. B. ir pasakė, kad sutinka su pastarojo pasiūlymu dėl Romerio universiteto. Jie vėl susitiko prie „Spaudos rūmų“ sekančią dieną ir jis, G. G. A. B. padavė 7000 Lt. A. B. jam, G. G. sakė, kad viską sutvarkys, bet jam reikės laukti ketverius metus, kol baigsis jo mokslo metai ir visą tą laiką jam nereikės mokėti už mokslus ir už egzaminų perlaikymus. Jį, G. G. A. B. pasiūlytos sąlygos tenkino ir jam nuo visų mokslo metų dar būtų likę 7000 Lt, nes jis buvo sumokėjęs tiesiogiai Romerio universitetui. Iki tol nebuvo girdėjęs, kad Romerį kas būtų baigęs ir tiek sumokėjęs. Jis, G. G. prieš tai nėjo į Romerio universitetą ir nesiaiškino dėl lengvatinių sąlygų už mokslą, kad būtų galima mokėti mažiau. Dėl Romerio pasiūlymo B. jokių abejonių nesukėlė. Pinigų dalį pasiskolino, dalį turėjo susitaupęs, savo turėjo 2800 Lt, likusius skolino iš tėvų. Notariškai neįformino. Po pinigų perdavimo kažkurį laiką su B. bendravo, tačiau naujų paslaugų pastarasis jam nesiūlė. Kad kažkas yra negerai jis, G. G. pradėjo įtarti 2011 metų sausio mėnesį ir pradėjo A. B. skambinti ir teirautis dėl vairavimo kursų. Kai jis, G. G. A. B. paskambindavo, pastarasis jam vis sakydavo, kad yra užimtas, paskambins vėliau, bet jam neskambindavo. Į vairavimo kursus jis, G. G. nepateko, vairuotojo pažymėjimo už tuos pinigus negavo, Romerio universitete skolos iki šiol, jokių pinigų B. Romerio universitetui nepervedė, jokių kvitų jam nepateikė. Papildo, kad labiausiai įtarimų sukėlė, kad liepė važiuoti į „Regitrą“ nusifotografuoti vairuotojo pažymėjimui. Prie „Regitros“ susitiko ir B. Jis, G. G. nusifotografavo, bet nežino kam to reikėjo, nes nelankė kursų ir egzaminų. Tada suprato, kad yra apgautas. Po to A. B. visai dingo, telefonas buvo išjungtas, pasikeitė ir numerį. Važiuojant su draugu, buvo pavasaris, 2011 m., su draugu R. buvo susitikę B., pastarasis buvo labai nustebęs, po šio susitikimo B. jam, G. G. grąžino 400 Lt ir pažadėjo dalimis grąžinti likusią sumą. Po šio susitikimo, sekančią dieną grąžino 400 Lt. Po to dar vasarą buvo A. B. susitikęs prie „Akropolio“. Jis, G. G. buvo vienas, klausė A. B. kur dingo, kada bus pinigai. Tada A. B. paprašė, kad jis, G. G. atsiimtų pareiškimą, jis pasakė, kad neatsiims pareiškimo, kol negrąžins pinigų. Tada A. B. pasakė, kad susitiks pirmadienį, apiformins pas notarą skolą ir tada jis, G. G. nueis į policiją ir pasakys, kad pretenzijų neturi. Tačiau atėjus pirmadieniui, jis, G. G. A. B. skambino, tačiau niekas nepakėlė, po to jis pastarąjį pamatė šiandien teismo salėje. R. pažįsta nuo to laiko, kai pastarasis jam, G. G. paskambino vasario mėnesį. Iš kur žinojo jo, G. G. mobilųjį numerį nežino. R. paskambinęs prisistatė ir pasakė, kad reikia pakalbėti apie A. Jis, G. G. susitiko su R. ir paaiškėjo, kad pastarasis irgi nukentėjęs nuo A. R. jam, G. G. pasiūlė parašyti policijoje pareiškimą. Dėl patirtos žalos jis, G. G. parašė pareiškimą ir nunešė į policiją. R. dar minėjo, jog nuo B. yra daugiau nukentėjusių asmenų. Norėtų, kad jam, G. G. atlygintų patirtą žalą ir būtų nubaustas B. Į prokuroro klausimą: jam, G. G. B. liko skoloje 12100 Lt. Atnešęs 400 Lt. A. jam, G. G. pasakė, kad dingo pastarojo pažįstamas iš „Regitros“ S. ir negali padėti dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo, o dėl Romerio universiteto jis A. neklausė. Pirmą kartą su B. susitiko 2010 m. lapkričio-spalio pradžioje. Tiksliai dienos neatsimena. 5500 Lt B. perdavė 2010 m. lapkričio mėnesį, tiksliau pasakius po kelių dienų po pirmo susitikimo. 7000 Lt B. perdavė ar tai 2010 m. gruodžio mėn., ar tai 2011 m. sausio mėn. Į teisėjo klausimą: iki R. skambučio, jis, G. G. nebuvo padavęs pareiškimo policijoje dėl B. veiksmų. Iki susitikimo su R. jis, G. G. vis dar galvojo nešti pareiškimą į policiją ar ne, galvojo atsiras žmogus. Jo, G. G. neskatino apkalbėti A. B.. Jis, G. G. iš A. B. jokių raštelių dėl atiduotų pinigų nepaėmė. Jis, G. G. patikėjo B., kad viskas yra normalu, galvojo sutaupys pinigų. Jis, G. G. B. iki to laiko nepažinojo ir jokių piktumų neturi ir apkalbėti pastarojo nenori (t. l., b.l. 73-81 ).

Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, kad jų įmonė atlikdavo paslaugas G. G. mamos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų įmonė atlikdavo kai kuriuos darbus, su G. G. yra pažįstami, su J. jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. užsiminė, kad turi pažįstamą, kuris sutvarko dokumentus, jis, V. P. suprato, kad dokumentai tvarkomi už pinigus, nelegaliai, J. davė A. telefono numerį, A. yra salėje (rodo į kaltinamąjį B.), tarėsi su A. dėl kategorijos. Pasak V. P., jo tėvui reikėjo vairuotojo pažymėjimo, tėvas pats davė pinigus, 2000 Lt, B. sakė, kad teisės bus po kelių mėnesių, girdėjo, kad B. sakė, kad gali „diplomus padaryti“, gauti teises ir atgauti vairuotojo pažymėjimą, kai policija paima. Anot V. P., jis G. davė J. telefono numerį, galbūt davė B. telefono numerį, ko tiksliai G. reikėjo neprisimena, kaip viskas toliau buvo nesidomėjo. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.) duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pažįsta G. G. beveik ketverius metus, juos sieja darbiniai santykiai. Jis, V. P. pažįsta A. B. tik iš matymo, su A. B. jį supažindino buvęs bendradarbis R. J., nes jam reikėjo pagalbos tvarkant dokumentus vairuotojo pažymėjimui gauti. Kadangi jis, V. P. pats buvo labai užimtas ir neturėjo laiko lakstyti po instancijas, pradėjo klausinėti, gal kas gali padėti greičiau įforminti visus dokumentus gaunant vairuotojo pažymėjimą. R. J. jam, V. P. pasakė, kad turi pažįstamą A. B., kuris gali padėti greičiau sutvarkyti dokumentus. R. J. jam, V. P. davė A. B. telefono numerį, jis pastarajam paskambino, jie susitiko. Už tarpininkavimą tvarkant dokumentus A. B. jis, V. P. sumokėjo 2000 Lt grynaisiais pinigais, pinigus B. perdavė Trakuose. Jis, V. P. nežino, ar B. vėliau davė R. kiek nors pinigų už tai, kad R. „suvedė“ pastarąjį su juo. A. B. nepadėjo, pinigų negrąžino, dėl to pareiškimo nerašė ir nerašys. Susitikimo metu A. B. minėjo, kad gali padėti visose srityse, kad pastarasis gali padėti gaunant reikiamas pažymas, atestatus, diplomus, sakė, kad A. B. vos ne policijoje dirba ir gali padėti bet kur, bet ką įdarbinti. Jo, V. P. nedomino A. B. siūlomos paslaugos, jis ir nesigilino į tai, kaip pastarasis gali padėti visur viską gauti. Apie tai, kad A. B. jį, V. P. apgavo suprato 2011 metų pradžioje, kai A. B. pradėjo jo vengti, nekėlė ragelio ir nesutvarkė dokumentų. G. G. jam, V. P. buvo užsiminęs, kad pastarajam reikia pagalbos tvarkant dokumentus gauti vairuotojo pažymėjimui. Galimai tai buvo 2010 metų rudenį. Jis, V. P. pasakė G., kad turi pažįstamą A. B., kuris ir jam padeda tuo klausimu. Tada dar negalvojo, kad A. B. jį, V. P. apgaus. Nieko blogo nepagalvojęs jis, V. P. davė G. A. B. telefono numerį. Tik 2011 metų kovo mėnesį jis, V. P. sužinojo, kad G. A. B. apgavo. Jam, V. P. apie tai pats G. pasakė, nežino kokiai sumai apgavo. Jam, V. P. asmeniškai R. J. niekada nebuvo sakęs, kad pastarąjį apgavo A. B.. Šiuo metu su J. santykių nepalaiko (t. 1., b.l. 98-99) – liudytojas teigė, kad tokius parodymus davė, nes nenorėjo painioti tėvo, jokių pretenzijų nereiškia. Pasak V. P., B. sakė, kad nieko daryti nereikės tik reikia nuotraukos ir paso kopijos, jis pats pateikė paso kopiją ir nuotrauką, tėvas perdavė pinigus B. kažkur Trakuose, galutinis rezultatas buvo vairuotojo pažymėjimas. Anot V. P., jis neprisimena ar R. J. prašė G. G. numerio, J. sakė, kad B. pastarajam skolingas pinigų. Pasak V. P., tikriausiai G. G. ikiteisminio tyrimo metu jį paminėjo.

2011-10-14 Mykolo Romerio universiteto pažymoje Nr. 3A(11.21-301)-184 nurodyta, kad G. G. Mykolo Romerio universiteto rektoriaus 2010-08-12 įsakymu Nr. 2IT-143 „Dėl studentų priėmimo į Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto bakalauro nuolatinių, nuolatinių (vakarinių) ir ištęstinių studijų I kursą 2010/2011 mokslo metams“ buvo priimtas į Teisės fakulteto Teisės ir valdymo programos bakalauro ištęstinių valstybės nefinansuojamų studijų I kursą. 2010/2011 studijų metų žiemos įžanginių paskaitų sesija jam vyko nuo spalio 12 iki spalio 22 d. Jo studijų metinė kaina buvo 2724,00 Lt. Mykolo Romerio universiteto rektoriaus 2011-06-10 įsakymu Nr. 2IT-248 „Dėl išbraukimo iš studentų sąrašų“ buvo pašalintas iš universiteto Teisės fakulteto Teisės ir valdymo programos bakalauro ištęstinių valstybės nefinansuojamų studijų studentų sąrašų, laiku nesumokėjus už studijas. (t. 1., b.1.86)

2011-10-11 UAB „Dorkanas“ pranešime Nr. 11-10/03 nurodyta, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-10-05 į UAB „Dorkanas“ nesikreipė G. G. ir/ar A. B. G. G. vardu dėl vairavimo kategorijų „A“, „C“, „E“ ir „D“ gavimo, egzaminų laikymo, minėtų kategorijų gavimo eksternu. (t. l., b.l. 88)

2012-01-18 kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį pažymoje nurodyta, kad lengvasis automobilis „Audi 100“, 1991 metų laidos, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas L. B. vardu (t. 1, b.l. 132-134).

Iš 2013-05-07 – 06-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, ekspertizės akto Nr. 75U-II-54/2013 (T. 3, b.l. 197-204) matyti, kad abejonių dėl kaltinamojo A. B. pakaltinamumo nėra, jis nusikalstamų veikų padarymo metu suprato, supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. B. atsisakė duoti parodymus dėl sukčiavimo G. G. atžvilgiu epizodo.Tik baigiant įrodymų tyrimą davė parodymus, kad G. G. žino, yra bendravęs nepamena apie ką susitikęs autoservise. Nežino, kodėl G. G. duoda tokius parodymus, jie nesusipykę, nėra priešiškuose santykiuose. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kad jam, G.G. A. B. pažadėjo padėti išlaikyti vairavimo teorijos ir praktikos egzaminą bei gauti vairuotojo pažymėjimą legaliai už 5500 Lt. Jam, G. G. tokia suma nepasirodė per daug didelė, todėl su tokiu A. B. pasiūlymu sutiko ir 2010-11-20 apie 19.00 val. perdavė A. B. 5500 Lt į rankas automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie „Spaudos rūmų“. Minėto susitikimo metu A. B. pasiteiravo, ar jam, G. G. nereikia pagalbos užbaigiant Mykolo Romerio universitetą, į kurį jis tuo metu kaip tik buvo įstojęs, turėjo daug skolų, nes ilgą laiką gydėsi po patirtų avarijoje kūno sužalojimų, buvo labai atsilikęs nuo visų studentų. A. B. pažadėjo nuvažiuoti į Mykolo Romerio universitetą ir sužinoti egzaminų ir pusmetinių mokesčių dydžius, pasakė, kad reikės „pamokėti“ ir pastarajam už suteiktas paslaugas ir tiems jo pažįstamiems už pagalbą. A. B. pasakė, kad už keturis mokslo metus Mykolo Romerio universitete, skolų išlaikymą, egzaminų laikymą, mokesčius už mokslą reikės sumokėti viso 7000 Lt. Jis, G. G. paskambino A. B. ir pasakė, kad su pastarojo pasiūlymu dėl Mykolo Romerio universiteto sutinka, susitarė susitikti 2010-11-26 apie 19.00 val., prie „Spaudos rūmų“, kur automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė A. B. 7000 Lt. Jis, G. G. bandė skambinti A. B., bet pastarasis jo arba vengė, t.y. nekėlė ragelio arba pakėlęs sakydavo, kad užimtas ir, kad perskambins, nors neperskambindavo, arba sakydavo, kad tuoj viską pasitikslins ir perskambins, bet neperskambindavo. Pasak G. G., A. B. jam liko skolingas 12100 Lt, kadangi A. B. jam grąžino 400 Lt. G. G. paaiškino, kad iki to laiko A. B. nepažinojo ir jokių piktumų neturi ir apkalbėti pastarojo nenori. Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, kad R. J. davė A. B. telefono numerį, užsiminė, kad pažįstamas sutvarko dokumentus. Pasak V. P., jis suprato, kad dokumentai tvarkomi už pinigus, nelegaliai. Kadangi jo, V. P. tėvui reikėjo vairuotojo pažymėjimo, jis paskambino A. B. ir jie susitarė susitikti. Už tarpininkavimą tvarkant dokumentus A. B. jis, V. P. sumokėjo 2000 Lt grynaisiais pinigais Trakuose. Anot V. P., jis nežino, ar A. B. vėliau davė R. kiek nors pinigų už tai, kad R. „suvedė“ pastarąjį su juo. Apie tai, kad A. B. jį, V. P. apgavo suprato 2011 metų pradžioje, kai A. B. pradėjo jo vengti, nekėlė ragelio ir nesutvarkė dokumentų. G. G. jam, V. P. buvo užsiminęs, kad pastarajam reikia pagalbos tvarkant dokumentus gauti vairuotojo pažymėjimui. Galimai tai buvo 2010 metų rudenį. Jis, V. P. pasakė G. G., kad turi pažįstamą A. B., kuris ir jam padeda tuo klausimu. Tada dar negalvojo, kad A. B. jį, V. P. apgaus. Nieko blogo nepagalvojęs jis, V. P. davė G. G. A. B. telefono numerį. Tik 2011 metų kovo mėnesį jis, V. P. sužinojo, kad G. G. A. B. apgavo. Jam, V. P. apie tai pats G. G. pasakė, nežino kokiai sumai apgavo. Jam, V. P. asmeniškai R. J. niekada nebuvo sakęs, kad pastarąjį apgavo A. B.. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatyta, kad tarp nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo A. B. iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, jie nebendravo, kažkokių bendrų reikalų apart šiuo atveju aktualių kaltinime nurodytų aplinkybių, jie neturėjo, todėl teismo nuomone, dėl šių aplinkybių nenustatyta, jog nukentėjusysis ir liudytojas galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį A. B.. Teismas kaltinamojo A. B. parodymus vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad norint gauti vairuotojo pažymėjimą teisėtu būdu reikia lankyti vairavimo mokyklą, o ją pabaigus laikyti teorijos ir vairavimo egzaminus ,,Regitroje‘‘, ir tik po tokios procedūros asmeniui yra išduodamas vairuotojo pažymėjimas, tas pats pasisakytina ir apie Romerio Universitete nustatytą mokymosi ir universiteto baigimo tvarka. Todėl A. B. įtikinamai žadėdamas kitokiais būdais, nei nustatyta tvarka padėti G. G. išlaikyti vairavimo egzaminus bei gauti vairuotojo pažymėjimą, bei eksternu gauti M.Riomerio Universiteto diplomą suklaidino G. G. ir šis dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai perleido A. B. grynuosius pinigus. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, siekiant užvaldyti turtą. Šiuo atveju A. B. sukčiavo panaudojant apgaulę, t.y. B. veikė nuosekliai apgaulės būdu. Pranešė G.G. apie neva galimybę už pinigus padėti išlaikyti vairavimo egzaminus, gauti vairuotojo pažymėjimus, gauti universiteto baigimo diplomą. Iš pradžių A. B. susitikimo metu įtikino G.G., kad viskas oficialu, su čekiais, su nuolaidomis. Pinigų A. B. pradžioje neėmė, sakė išsiaiškins dėl kainų. Tik vėliau paėmė pinigus. Sukčiavimo mechanizme A. B., siekiant įtikinti asmenį, reikalaudamas pinigų, kartu prašė G.G. pateikti asmens duomenis, nuotraukas, ir kt., ir tokiu būdu įgijo nukentėjusiojo pasitikėjimą, po ko jis tokios apgaulės būdu ir užvaldė svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą. Nustatyta, kad nukentėjusysis savo turtą A. B. savanoriškai perdavė apgaulės įtakoje, o sudarydamas susitarimą su G.G.,  A. B. neketino vykdyti iš šių susitarimų kylančių pareigų, o tik siekė suklaidinti G.G. dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. G.G. paaiškino, kad galutinai suprato, kad yra apgautas tada, kai A. B. liepė važiuoti į ,,Regitrą“ ir nusifotografuoti vairuotojo pažymėjimui. Jis, G. G. negalėjo suvokti, kodėl reikia fotografuotis pažymėjimui, nelankius kursų ir neišlaikius egzaminų. Taigi A. B. panaudodamas apgaulę siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį sąmoningai pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl ko nukentėjusysis G.G. suklaidinimo įtakoje perleido A. B. kaltinime nurodytas pinigų sumas. G.G. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad A. B. jam grąžino 400 Lt.  A. B. apie tokias aplinkybes jokių parodymų teisme nedavė. Teismas vertina, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. padarė epizoduose susijusiuose su G. G. nusikalstamas veikas, jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. G. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 12500 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas iš dalies. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad A. B. jam grąžino 400 Lt, A. B. jam liko skolingas 12100 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareikštas G. G. civilinis ieškynis sumažintinas iki 12100 Lt. Nors kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka, tačiau teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, G. G. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas.

Sukčiavimo V. J. atžvilgiu epizodas

Apklaustas teisme kaltinamasis A. B. savo kaltę nepripažino ir parodė, jog susipažino su J. bare, kada neprisimena, įsikalbėjo, kad gali padėti mokytis vairavimo teisėms, padėti nueiti į kursus, J. prašė padėti padaryti kursus, jis atsakė, kad gali padėti, J. sutiko su pagalba, toliau nieko neatsimena. Pasak A. B., susitiko dar su J., pastarajam davė savo telefoną, nepamena kada, J. paskambino, paprašė padėti padaryti vairavimo mokyklos kursus, jis paprašė pateikti dokumentus: nuotrauką, paso kopiją, medicininę pažymą. Jis, A. B. J. pasakė, kad reikia iš pradžių mokyklą lankyti, tada „Regitrą“, pasakė, kad vairavimo mokykloje reikia pateikti dokumentus ir reikia, kad pats J. lankytų mokyklą, tas pokalbis vyko prieš pusantrų metų. J. pasakė gerai, atveš dokumentus. Pasak A. B., jis pasiūlė padėti padaryti mokyklos dokumentus ir teises, pasakė, kad gali padėti dėl mokyklos. Tada J. pradėjo skambinti, grasinti, atvažiuodavo pas jį, A. B. namo, kad dar kažkam padėtų, daugiau nieko nepamena. A. B. paaiškino, kad J. buvo atvažiavęs su dviem automobiliais su kažkokias vaikinais, užtvėrė kelią, jis norėjo pasikalbėti žmoniškai, bet jį iš karto sumušė, dėl ko jį mušė neaiškino, tada liepė sėsti į automobilį ir liepė rašyti, kad jis skolingas J. pinigų. Jis, A. B. parašė tą raštelį, neatsimena ką ten rašė, tada liepė važiuoti į Šumsko kelią, kažkas paskambino, ten kažkas laukė. Pasak A. B., liepė jam pačiam vairuoti, kai sustojo ir išlipo, kažkas nuėmė žiedą, atidarė bagažinę, paėmė raktus, įrankius ir pradėjo jį mušti. Jis, A. B. dėl įvykio kreipėsi į policiją, daugiau su J. nesusitiko, grįžo namo, jį pamatė žmona, pamatė, kad nėra dokumentų ir jie nuvažiavo rašyti pareiškimą. Pasak A. B., jis nėra skolingas J. pinigų, jokių pinigų neėmė, jį mušė, kad „padarytų mokyklą“ ir vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė, kad reikia žmogaus dėl mokyklos, kad jis pats išlaikyti negali, sakė J., kad gali „padaryti kursus“. Anot A. B., jis neturi problemų su sveikata, jokių psichinių ligų neturi. A. B. paaiškino, kad J. pasakė, kad gali „padaryti mokyklą“, nurodė J. UAB „Tagua“ mokyklą Naujininkuose, ten dirba pažįstamas A., pareigų ir pavardės neatsimena, A. dirba vairavimo instruktoriumi, šiuo metu su A. nebendrauja, telefono neturi, jį su A. supažindino, dabar jokių santykių su A. neturi, ankščiau A. sakė, kad gali padėti su kursais, gali padėti išlaikyti egzaminą ir praktiką, egzaminą sudaro kompiuteris ir vairavimas. Pasak A. B., jis pasakė J., kad reikia žmogaus ir reikia dokumentų, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbuotojo pareigose, nėra registravęs pagalbos teikimo ir mokesčių nemoka, padėjo tik J., kvitų nerašė, pinigų neėmė, jis nebuvo matęs J. ankščiau prieš susitinkant bare. A. B. paaiškino, kad nors J. sakė, kad jis pastarajam padėjo dėl darbo, bet jis nieko J. nepadėjo ir neėmė pinigų, su J. nebuvo „Regitroje“. Pasak A. B., jo automobilis yra Audi 100, savo automobiliu niekada nevežė J. Kada antrą kartą susitiko prie Liepkalnio Maximos, jis, A. B. neprisimena. Anot A. B., jis nepažįsta M. S., kalbėjosi su J., su J. buvo kažkoks žmogus, pastarasis sėdo vienas. Jis, A. B. padėjo savo patarimais, nebuvo kalbos dėl įsidarbinimo, nebuvo su S. jokių susitikimų, niekas jam neskambino, neprisimena, kokie asmenys vežė jį į mišką ir naudojo smurtą.

Apklaustas teisme liudytoju R. J. dėl V. J. epizodo parodė, kad J. yra jo draugas, buvo kaime ir sužinojo, kad V.J. važiuoja į Vilnių, automobilyje buvo J., du broliai ir S., nuvažiavo prie Liepkalnio Maximos. Jis, R. J. su J. broliais pasiliko automobilyje, o V. J. su S. nuėjo į B. automobilį Audi 100. Kai nukentėjusysis grįžo atgal, pastarasis pasakė, kad žmogus paėmė pinigus ir jam sutvarkys reikalą dėl administracinio teisės pažeidimo. Po kiek laiko buvo kartu su J., kai paskambino B., ir pasakė, kad viskas sutvarkyta ir kad jam grąžins teises ir reikia nuvažiuoti į „Regitrą“. Jie, t.y. jis, R. J., J. ir B. kartu nuvažiavo į „Regitrą“, B. liepė V.J. nusifotografuoti ir parašyti prašymą, kad pametė vairuotojo pažymėjimą, B. žadėjo, kad bus normalus pažymėjimas ir, kad viskas per aukščiausius teismus sutvarkyta. Tada J. nusifotografavo ir perdavė B. likusią sumą pinigų, jam, R. J. tuo metu susidarė įspūdis, kad B. gali „padaryti pažymėjimą“. V.J. dar kartą paskambino ir pasakė, kad važiuoja pas tą B. ir jie kartu nuvažiavo prie Neste kolonėlės, Viršuliškėse. B. žadėjo, kad ištrins duomenis iš kompiuterio, kad J. buvo neblaivus ir liepė dar perduoti pinigų, J. perdavė. Pasak R. J., pirmą kartą prie Liepkalnio Maximos V.J. perdavė 1000 Lt ir „Regitroje“ V.J. perdavė 2500 Lt, perdavė 3500 Lt už duomenų iš kompiuterio ištrynimą. Anot R. J., B. pasakė, kad per teismus panaikins teistumą, sakė, kad paduos į teismą, pastarasis rinko dokumentus. Jis, R. J. susidarė klaidingą nuomonę, kai B. padarė vairuotojo pažymėjimą per aukščiausius teismus, pagalvojo, kad B. įtakingas, kai J. grąžino teises. Pasak R. J., nebuvo atvejo, kad važiuotų link Šalčininkų dėl perduotų pinigų pasikalbėti su B., B. buvo mušamas dėl to, kad paėmė pinigus ir nieko nedaro, B. nepasirašydavo, kad paima pinigus. Anot R. J., B. buvo įvardinęs mokyklą „Daugva ir Ko“, ten buvo liudytojas V. P., apie A. nieko negirdėjo, girdėjo apie T. ar T., kad dirba toje mokykloje, B. nesakė kuo pastaroji dirba, tik girdėjo, kad ji priiminėja sutartis. R. J. paaiškino, kad žinojo, kodėl J. važiuoja susitikti su B. į Liepkalnio gatvę, tikslas buvo gauti vairuotojo pažymėjimą, J. buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą, o B. siūlė per aukščiausius teismus atgauti pažymėjimą. Pasak R. J., jis sėdėjo kitame automobilyje, todėl pinigų perdavimo nematė, sumą pasakė J., kitas perdavimas buvo po savaitės ar dviejų savaičių, kitame perdavime dalyvavo Neste degalinėje, Viršuliškėse, jie kartu su J. sėdo į tą vyšninės spalvos Audi 100 automobilį, kokius veiksmus atliko B. paėmęs pinigus neprisimena. Anot R. J., jis girdėjo, kad B. dirba 2 PK ir siūlė darbą policijoje, tačiau negirdėjo vardo per kurį asmenį B. žadėjo J. įdarbinti policijoje, girdėjo, kad davė telefono numerį moters, kuri dirba 2 PK. R. J. paaiškino, kad prie „Regitros“ važiavo su B. automobiliu, sustojo ne prie pačios „Regitros“, o šalia aikštelėje, B. pasakė, kad J. parašytų prašymą, kad pametė teises ir nusifotografuotų, B. kažkam paskambino ir tada  pasakė J. eiti padaryti nuotraukos. Pasak R. J., kai nebuvo J. kurį laiką jie su B. tiesiog šnekėjosi, neprisimena, ar skambino J. Jis, R. J. buvo užėjęs į „Regitrą“, tik neprisimena ar vienas, ar su B., kai grįžo į automobilį kaltinamasis B. skambino kažkam telefonu dėl teisių. Anot R. J., B. įtikino tuo, kad grąžino teises, B. sakė, kad dirba 2 PK vairuotoju, turi daug pažįstamų, turi pažįstamų Aukščiausiajame teisme ir kad viskas bus legaliai, dėl nuobaudos B. sakė, kad bauda bus anuliuota.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. J. parodė, kad dirbo VRM sistemoje, pasienyje Pagiegių rinktinėje, ten dirbo ir važiuodamas namo padarė administracinį nusižengimą, vairavo neblaivus, teismas nutarė skirti baudą ir atimti teisę vairuoti, jis turėjo pranešti apie tai savo vadui, jis pranešė rinktinei ir už tokį pažeidimą jį atleido iš tarnybos. Tada jis, V. J. per draugus sužinojo apie A., kuris turi daug pažinčių ir gali padėti, jam pasakė, kad A. teisėtu būdu gali padėti grąžinti į darbą, jis pasakė, kad nereikia, nes galvojo, kad jo neatleis, bet jį atleido ir jis paskambino S. ir paklausė ar tas A. gali padėti. Jam, V. J. žadėjo, kad A. paduos per aukštesnius teismus skundus ir jį grąžins į darbą ir dar nereikės mokėti baudos. Pasak V. J., jis surinko visus dokumentus, 2010 m. birželio 12 dieną susitarė telefonu su B. susitikti prie Liepkalnio Maximos, dar buvo jo du broliai, S. ir J., visi matė kiek turi pinigų, nes dar automobilyje skaičiavo, jie su S. nuėjo į Audi automobilį, padavė B. 3500 Lt ir nuvažiavo, B. pasakė, kad jam paskambins. B. paskambino ir susitiko prie Liepkalnio g. Maximos, ten dar susitiko su J., įsėdo į B. automobilį ir nuvažiavo į „Registrą“, B. liepė parašyti prašymą, kad grąžintų teises, nes jas prarado. B. sakė, kad viskas susitarta ir viskas bus gerai. Anot V. J., dar jis nusifotografavo ir pridavė tą prašymą, šeštadienį su broliu nuvažiavo į „Registrą“ ir pasiėmė tas teises, B. dar sakė, kad gali jam padėti įsidarbinti policijoje. Jis, V. J. paaiškino B. situaciją, paklausė, kiek tai kainuotų, B. paaiškino, kad reikia anuliuoti tą nusižengimą, kaltinamasis pasakė, kad tai kainuos 2500 Lt, jis sutiko, tą pokalbį girdėjo J. V. J. paaiškino, kad į policiją siūlė įdarbinti B., minėjo, kad turi pažįstamą antrame policijos komisariate, B. paėmė iš jo visus diplomus. Pasak V. J., su B. susitiko dar kelis kartus, atidavė pastarajam diplomus, kitą kartą sveikatos pažymėjimą ir pasakė, kad po dviejų savaičių įdarbins, B. sakė, kad nereikės mokėti baudos. Jis, V. J. bandė B. prisiskambinti, tačiau pastarasis vis sakydavo, kad yra užimtas ir kad perskambins. Tuomet jis, V. J. nuvažiavo prie Mindaugo g. Maximos, kur yra komisariatas, B. ten nebuvo, pastarajam paskambinus paaiškino, kad visi ten viską žino. Tada jis, V. J. nuėjo pas tokį komisarą ir pasakė, kad yra nuo A. B., komisaras paaiškino, kokia priėmimo į darbą tvarka ir pasakė, kad nepažįsta jokio A. B.. Pasak V. J., tą dieną nesusiskambino, vakare susiskambino su B., pastarasis pasakė, kad penktadienį reikės vėl nuvažiuoti į komisariatą, jis penktadienį niekur nevažiavo, paskambino ir pasakė, kad nieko nebuvo ir jo nepriėmė, kaltinamasis sakė, kad viską sutvarkys. Jis, V. J. suprato, kad kaltinamasis jį apgaudinėja, po to paskambino iš Trakų ir pranešė, kad reikia priduoti kvitukus dėl baudos mokėjimo, jis nuvažiavo į Trakus ir išsiaiškino, kokia mokėjimo tvarka, iki balandžio sumokėjo visą baudą. Anot V. J., gegužės mėnesį iš antstolės gavo laišką ir antstolė norėjo priskaičiuoti dar 1000 Lt, jis pradėjo skambinėti A. ir pradėjo klausinėti, B. žadėjo išsiaiškinti ir perskambinti. Pasak V. J., pora dienų neprisiskambino, po poros dienų perskambino ir pasakė, kad viską sutvarkys, po to pradėjo nekelti ragelio, jis pradėjo ieškoti A. B., sužinojo, kur kaltinamasis gyvena, nuvažiavo su broliu ir keliais draugais, kur pastarasis gyvena, (duomenys neskelbtini), tai buvo 2010 m. gruodžio mėnesį. V. J. paaiškino, kad pamatė B. Audi automobilį, pastatė savo automobilį taip, kad B. Audi automobilis nepravažiuotų, tada nuėjo pašnekėti su B. paklausė B. kaip ten dėl pinigų, B. pradėjo bėgti, bet buvo slidu ir A. pargriuvo. Tada priėjo draugai, jie visi atsisėdo į B. Audi automobilį ir paklausė kaip ten dėl pinigų, B. sakė, kad viską atiduos ir viską padarys, sakė, kad dabar piniginėje turi tik 80 Lt ir jei jis, V. J. nori gali pasiimti, B. atidarė piniginę ir parodė, jis paėmė tuos pinigus ir jie išvažiavo. Po kelių dienų jis, V. J. buvo darbe, paskambino jo motina ir pasakė, kad atvažiavo policija ir kažko iš jo nori. Pasak V. J., grįžęs iš darbo sužinojo, kad B. parašė pareiškimą, kad jis pastarąjį apiplėšė, jį ir jo brolį nuvežė į komisariatą ir sulaikė 2 paroms, jis nusisamdė advokatą, kad jį apgintų, tada parašė pareiškimą dėl B. V. J. paaiškino, kad A. B. sumokėjo 6000 Lt, viską turėjo matyti R. J., antrą kartą nepamena kur buvo ar prie Liepkalnio g. Maximos, ar prie Laisvės pr. poliklinikos. Anot V. J., R. J. paskambinęs paklausė ar gali važiuoti kartu, jis sutiko, jie su R. J. seniai yra pažįstami, viename kaime vaikščiojo į šokius. Jis, V. J. gražino tuos 80 Lt, prašo grąžinti 6000 Lt ir dar 5000 Lt, ką sumokėjo advokatui, po 1000 Lt neperdavė. Pasak V. J., už 5000 Lt B. turėjo grąžinti jam teises ir dar per aukštesnius teismus padaryti taip, kad nereikėtų mokėti tos baudos, vairuotojo pažymėjimą atgavo, bet neteisėtu būdu, prašydamas nežinojo koks yra teisėtas būdas atgauti teises. Anot V. J., norėjo važiuoti pas pusseserę į gimtadienį, paėmė J., nes pastarasis norėjo važiuoti į Vilnių, dar S. paėmė, nes nebuvo matęs B. Jis, V. J. nežino iš kur S. gavo informaciją, kad B. gali padėti atgauti teises. Jis, V. J. mokėsi Medininkuose ir taip gavo darbą pasienyje, žinojo, kokiu būdu galima patekti į valstybės tarnybą, buvo tokia situacija, tai mano, kad taip įsidabinti galima policijoje. Pasak V. J., tą raštelį B. parašė, bet nepasirašė, pradėjo šnekėti apie pinigus ir raštelis liko automobilyje. Anot V. J., pirmą kartą B. paaiškino, kad gal nereiks mokėti tos baudos, bet pastarajam reikia paskambinti į teismą.

Apklaustas teisme liudytojas J. J. parodė, kad su B. susipažino per S., B. žadėjo, kad padės broliui grąžinti teises, nes brolis prarado teises, brolis buvo sulaikytas išgėręs ir atėmė teises, viską žino iš brolio žodžių. A. B. 2010 metų birželio mėn. paskambino apie šešioliktą val. ir pasakė, kad reikia pinigų. Pasak J. J., ruošėsi važiuoti pas pusseserę į gimtadienį, važiavo jis, J. J., brolis V. J., V. J., paėmė R. J. ir M. S., nuvažiavo prie Liepkalnio g. „Maximos“, ten stovėjo automobilis Audi. Anot J. J., jis matė, kad brolis turėjo pinigus, brolis nuėjo į kitą automobilį ir po kelių minučių grįžo be pinigų. J. J. paaiškino, kad jis nematė ar buvo S. per pinigų perdavimą, S. pasiliko pas B. automobilyje, o jie nuvežė į stotį. Pasak J. J., dar B. žadėjo, kad V. įdarbins policijoje, brolis sakė, kad B. ten irgi pinigus perdavė 2500 Lt už tai, kad įdarbins policijoje, bet neįdarbino. Kurį laiką broliui nepavyko prisiskambinti B., todėl nuvažiavo pasikalbėti, buvo jis, J. J., V. ir dar vienas draugas. B. važiavo namo ir jie pastarąjį sutiko, B. žadėjo, kad pinigus grąžins rytoj ar poryt, bet negrąžino. Pasak J. J., pinigų negrąžino, tik atidavė 80 Lt, nežino ar perdavinėjo dar kokius nors daiktus, broliui reikėjo praeiti kažką dėl medicinos apžiūros. Anot J. J., S. buvo Šalčininkuose, skambino B., nežino, kodėl užvažiavo pasiimti J.

Apklaustas teisme liudytojas V. J. parodė, kad 2010 m. birželio 10 dieną norėjo važiuoti pas pusseserę švęsti gimtadienio, buvo jis, J. J. ir V. J. V. paskambino tikriausiai S. ir pasakė, kad skubiai reikia važiuoti į Vilnių, V. J. paėmė 3500 Lt ir pasakė, kad S. žadėjo atgauti pastarojo vairuotojo prarastą pažymėjimą. Sėdo į automobilį Mersedes Benz prie Liepkalnio g. „Maximos“, ten jau laukė vyšninės spalvos automobilis Audi, į tą automobilį nuėjo S. ir V. J., nuėjo į kitą automobilį, kuriame buvo B., J. pasiliko su jais automobilyje. Pasak V. J., jis pats vairavo, V. iš namų paėmė pinigus ir atidavė B. už tai, kad padėtų grąžinti teises, V. nuėjo į automobilį su pinigais, o grįžo be pinigų. Anot V. J., dar brolis sakė, kad B. žadėjo įdarbinti policijoje ir kad reikės dar pinigų, matė, kad vėl iš motinos paėmė 2500 Lt. Jis, V. J. žino, kad J. J. ir V. J. buvo nuvažiavę pakalbėti, bet jis nedalyvavo. V. J. paaiškino, kad užsirašė automobilio valstybinį numerį, nes nežinojo, kas čia per žmogus, kuriam duoda pinigų, V. J. sakė, kad viską dėl teisių sutvarkys.

Apklaustas teisme M. S. parodė, kad kaltinamieji yra jo pažįstami. Su B. susipažino per savo brolį, A. B. jam per brolį pasiūlė, kad gali padėti su vairuotojo teisėmis, nes sunkiai išlaikyti teoriją gavosi. Tai buvo gal prieš 2 metus. Jis, M.S. su B. susitiko ir pakalbėjo, sakė, kad gali padėti, atidavė jam, M.S. visus popierius ir nuotraukas ir pinigus 3000 Lt Ir už tai nieko jis, M.S. negavo. A. B. sakė, kad bus greitai, bet nieko neišėjo. Daugiau nelabai bendravau su juo. Jis sakė, kad greitai bus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo M.S. parodymus, kad A. B. yra jo brolio S. R. geras draugas. Būtent per brolį A. jis ir pažįsta. Su juo susipažino kažkur prieš metus, gal daugiau. Tuo metu jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Teoriją norėjo išsilaikyti pats, o vairavimą „Regitroje" per pažįstamus. S. pasakė, kad turi žmogų, kuris gali padėti išlaikyti egzaminą „Regitroje". Taip su A. jis ir susipažino. Netrukus su juo susitiko Vilniuje, prie „Spartos“ esančioje degalinėje ir jis pasakė, kad per mėnesį už 3000 Lt padarys vairavimo egzaminą. Jis sutiko sumokėti tokią pinigų sumą, todėl kitą kartą su juo susitikęs padavėjam visus popierius, kurių jis prašė ir pinigus - 3000 Lt. Tuo metu A. B. naudojosi telefono nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nei per mėnesį, nei iki šiol, A. vairuotojo egzaminą nepadėjo išlaikyti ir pinigų negrąžino. Susitikimų metu A. B. sakė, kad „duotų“ dar daugiau žmonių, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo, neva jis galintis padėti ir jiems. Todėl jį dar supažindino ir su savo draugu V. J. Jis žino, kad A. V. taip pat pažadėjo atgauti vairuotojo pažymėjimą už 3500 Lt. Jis kartu V. J. važiavo į Vilnių susitikti su A. B. ir matė, kaip V. J. jam davė pinigus - 3500 Lt. Tačiau V. sakė, kad vairuotojo pažymėjimo A. B. nepadėjo gauti ir pinigų negrąžino. Gali patvirtinti, kad A. B. yra aferistas, paimantis iš žmonių pinigus, pažadėdamas padėti, tačiau pažadų nevykdo ir pinigų negrąžina. Žino, kad jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra pas jį buvęs kelis kartus ir prašė, kad grąžintų pinigus, tačiau dabar A. B. slapstosi. (1 t., b.l. 194)-M.S. patvirtino, kad jo parodymai teisingi. Be to M.S. paaiškino, kad V. J. atvažiavo ir pasakė kad A. B. gali padėti. V.J. norėjo atsiimti vairavimo teises. Važiavo kartu su R. J., nelabai pažinojo jo. Liepkalnio g. susitiko su A. B., po to V. perdavė A. pinigus, jis, M.S. matė kaip perdavė pinigus. Patį faktą perdavimo matė, buvo gryni pinigai ir tiesiai A. B. į rankas. Nieko negirdėjo, jokių kalbų. Iki jo, M.S. kas buvo nieko nežino. Faktas tas, kad su juo, M.S. V. J. nuvažiavo. J. su B. jis, M.S. supažindino. Pasakė, kad yra vienas žmogus kuris jam, M.S. padeda dėl teisių. Pinigus V.J. perdavė Liepkalnyje prie kolonėlės, automobilyje. Jis, M.S. sėdėjo šalia. Perdavus pinigus tiksliai jis, M.S. nežinojo už ką. Pokalbis buvo automobilyje tarp minėtų asmenų. Jis, M.S. turėjo pretenzijų dėl pinigų A. B., praktiškai jam tuos pinigus padovanojo.

2012-01-25 Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymoje Nr. (1.25)-24-332 nurodyta, kad V. J. 2010-06-15 kreipėsi į valstybinės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialą su prašymu vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbti prarastu ir išduoti naują vairuotojo pažymėjimą. 2010-06-16 buvo išrašytas ir 2010-06-19 įteiktas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (t. 1, b.l. 157-158 ).

2012-02-10 Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. J. vardu. (t. 1, b.l. 148-153)

2011-09-12 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą prieš V. J., J. J., T. M., V. K. ir T. S. pagal LR BK 180 str. 2 d. nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę.

Kaltinamasis A. B. nuo pat tyrimo pradžios kategoriškai tvirtino, kad V. J. nedavė jam pinigų už tai, kad padėtų atgauti pastarojo vairuotojo pažymėjimą ar padėtų įsidarbinti policijoje. A. B. parodė, kad jam paskambino V. J. ir paprašė padėti „padaryti“ vairavimo mokyklos kursus. Pasak A. B., jis pasiūlė padėti „padaryti“ mokyklos dokumentus ir teises, pasakė, kad gali padėti dėl mokyklos. Tada V. J. pradėjo skambinti, grasinti, atvažiuodavo pas jį, A. B. namo, kad dar kažkam padėtų, daugiau nieko nepamena. A. B. paaiškino, kad V. J. buvo atvažiavęs su dviem automobiliais su kažkokias vaikinais, užtvėrė kelią, jis norėjo pasikalbėti žmoniškai, bet jį iš karto sumušė, dėl ko jį mušė neaiškino, tada liepė sėsti į automobilį ir liepė rašyti, kad jis skolingas V. J. pinigų. Jis, A. B. parašė tą raštelį, neatsimena ką ten rašė. Pasak A. B., jis nėra skolingas V. J. pinigų, jokių pinigų neėmė, jį mušė, kad „padarytų mokyklą“ ir vairuotojo pažymėjimą. A. B. paaiškino, kad nors V. J. sakė, kad jis pastarajam padėjo dėl darbo, bet jis nieko V. J. nepadėjo ir neėmė pinigų, su V. J. nebuvo „Regitroje“. Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai yra paneigti ir juos vertina kaip kaltinamojo A. B. gynybinę poziciją. Apklaustas nukentėjusysis V. J. parodė, kad jis per draugus sužinojo apie A. B., kuris turi daug pažinčių ir gali padėti teisėtu būdu grąžinti į darbą ir dar nereikės mokėti baudos. 2010-06-12 jis, V. J. su A. B. susitarė susitikti prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepkalnio g., kartu su A. B. buvo du jo broliai, M. S. ir R. J., visi jie matė, kiek jis turi pinigų, nes automobilyje dar skaičiavo, jis su M. S. nuėjo prie automobilio „Audi“ ir padavė A. B. 3500 Lt, A. B. žadėjo jam paskambinti. A. B. paskambino ir susitiko prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepkalnio g., ten dar susitiko su R. J., įsėdo į A. B. automobilį ir nuvažiavo į „Regitrą“, A. B. liepė parašyti prašymą, kad grąžintų teises, nes jas prarado. A. B. sakė, kad viskas susitarta ir viskas bus gerai. Anot V. J., dar jis nusifotografavo ir pridavė tą prašymą, šeštadienį su broliu nuvažiavo į „Registrą“ ir pasiėmė tas teises, A. B. dar sakė, kad gali jam padėti įsidarbinti policijoje. Jis, V. J. paaiškino A. B. situaciją, paklausė, kiek tai kainuotų, A. B. paaiškino, kad reikia anuliuoti tą nusižengimą, kaltinamasis pasakė, kad tai kainuos 2500 Lt, jis sutiko, tą pokalbį girdėjo R. J. V. J. paaiškino, kad į policiją siūlė įdarbinti A. B., minėjo, kad turi pažįstamą antrame policijos komisariate, A. B. paėmė iš jo visus diplomus. Jis, V. J. bandė prisikambinti A. B., tačiau pastarasis vis sakydavo, kad yra užimtas, ir kad perskambins. Nesulaukęs A. B. skambučio, V. J. nuvažiavo prie Mindaugo g. Maximos, kur yra komisariatas, neradęs ten A. B. nuėjo pas komisarą ir pasakė, kad jis yra nuo A. B., komisaras paaiškino, kokia yra priėmimo į tarnybą tvarka ir pasakė, kad jokio A. B. nepažįsta. Tuomet jis, V. J. suprato, kad A. B. jį apgaudinėja, po to paskambino iš Trakų ir pranešė, kad reikia priduoti kvitus dėl baudos sumokėjimo, jis nuvažiavo į Trakus ir išsiaiškino, kokia mokėjimo tvarka, iki balandžio sumokėjo visą baudą. Po to, kai porą dienų neprisiskambino A. B., pradėjo pastarojo ieškoti, sužinojęs kur gyvena A. B., kartu su broliu ir keliais draugais nuvažiavo pas A. B. į namus. A. B. žadėjo, kad visus pinigus grąžins ir viską sutvarkys, sakė, kad dabar piniginėje turi tik 80 Lt ir jei nori gali pasiimti, jis, V. J. paėmė tuos pinigus. Pasak V. J., grįžęs iš darbo sužinojo, kad A. B. parašė pareiškimą, kad jis pastarąjį apiplėšė, jį ir jo brolį nuvežė į komisariatą ir sulaikė 2 paroms, jis nusisamdė advokatą, kad jį apgintų, tada parašė pareiškimą dėl A. B.. V. J. paaiškino, kad jis A. B. sumokėjo 6000 Lt, viską turėjo matyti R. J. Apklaustas liudytoju R. J. parodė, kad su V. J., pastarojo abejais broliais ir M. S. nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepkalnio g. Jis, R. J. su V. J. pasiliko automobilyje, o V. J. su M. S. nuėjo į A. B. automobilį „Audi 100“. Kai V. J. grįžo, pasakė, kad paėmė pinigus ir pastarajam sutvarkys reikalą dėl administracinio teisės pažeidimo. Po kiek laiko, kai buvo kartu su V. J., paskambino A. B. ir pasakė, kad viskas sutvarkyta, ir kad V. J. grąžins teises, tereikia nuvažiuoti į „Regitrą“. Pasak R. J., jis kartu su V. J. ir A. B. nuvažiavo į „Regitrą“, A. B. liepė V. J. nusifotografuoti ir parašyti prašymą, kad pametė vairuotojo pažymėjimą. Tada V. J. nusifotografavo ir perdavė A. B. likusią sumą pinigų. Anot R. J., V. J. dar kartą paskambino ir pasakė, kad važiuoja pas A. B. ir jie kartu nuvažiavo prie Neste kolonėlės, Viršuliškėse. A. B. žadėjo, kad ištrins duomenis iš kompiuterio, kad V. J. buvo neblaivus ir liepė dar perduoti pinigų, V. J. perdavė. Pasak R. J., pirmą kartą prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepkalnio g., V. J. A. B. perdavė 1000 Lt ir „Regitroje“ perdavė 2500 Lt, viso perdavė 3500 Lt už duomenų iš kompiuterio ištrynimą. Pasak R. J., jis sėdėjo kitame automobilyje, todėl pinigų perdavimo nematė, sumą pasakė V. J., kitas perdavimas buvo po savaitės ar dviejų savaičių, kitame perdavime jis dalyvavo Neste degalinėje, Viršuliškėse, jie kartu su V. J. sėdo į automobilį „Audi 100“, kokius veiksmus atliko A. B. paėmęs pinigus neprisimena. Anot R. J., jis girdėjo, kad A. B. dirba 2 PK ir siūlė darbą policijoje, tačiau negirdėjo vardo per kurį asmenį A. B. žadėjo V. J. įdarbinti policijoje, girdėjo, kad davė telefono numerį moters, kuri dirba 2 PK. R. J. paaiškino, kad prie „Regitros“ važiavo su A. B. automobiliu, sustojo ne prie pačios „Regitros“, o šalia aikštelėje, A. B. pasakė, kad V. J. parašytų prašymą, kad pametė teises ir nusifotografuotų, A. B. kažkam paskambino ir tada  pasakė V. J. eiti padaryti nuotraukos. Dėl nuobaudos A. B. sakė, kad bus anuliuota. Apklaustas liudytojas J. J. parodė, kad A. B. žadėjo broliui V. J. grąžinti vairavimo teises, viską žino iš brolio žodžių. A. B. paskambino ir pasakė, kad reikia pinigų, tuomet jis, J. J., V. J., V. J., R. J. ir M. S. nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepkalnio g., ten laukė automobilis „Audi 100“. Pasak J. J., jis matė, kad brolis V. J. turėjo pinigų, brolis nuėjo į kitą automobilį ir po kelių minučių grįžo be pinigų. J. J. paaiškino, kad jis nematė ar buvo M. S. per pinigų perdavimą, M. S. pasiliko pas A. B. automobilyje. Pasak J. J., dar A. B. žadėjo, kad V. J. įdarbins policijoje, brolis sakė, kad A. B. ten irgi pinigus perdavė 2500 Lt už tai, kad įdarbins policijoje, bet neįdarbino. Kurį laiką broliui nepavyko prisiskambinti A. B., todėl jis, J. J. kartu su V. J. ir dar vienu draugu nuvažiavo pasikalbėti su A. B.. Pasak J. J., A. B. žadėjo, kad pinigus grąžins V. J., bet negrąžino, tik atidavė 80 Lt. Apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad V. J. paėmė 3500 Lt ir pasakė, kad M. S. žadėjo atgauti pastarojo prarastą vairuotojo pažymėjimą. Pasak V. J., V. J. nuėjo į automobilį, kuriame buvo A. B., su pinigais, o grįžo be pinigų. A. V. J., dar brolis sakė, kad A. B. žadėjo įdarbinti policijoje ir kad reikės dar pinigų, matė, kad vėl iš motinos paėmė 2500 Lt. Jis, V. J. žino, kad J. J. ir V. J. buvo nuvažiavę pakalbėti su A. B., bet jis nedalyvavo. Vertinant nukentėjusiojo V. J., liudytojų R.J., J. J., V. J. parodymus, teismas daro išvadą, kad nors nukentėjusysis V. J. su R. J. yra pažįstami iš ankščiau, liudytojai J. J., V. J. yra nukentėjusiojo broliai, tačiau netikėti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai nuoseklūs ir išsamūs, neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų duoti klaidinančius parodymus. Be to nukentėjusiojo V.J. parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. 2012-01-25 Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymoje Nr. (1.25)-24-332 nurodyta, kad V. J. 2010-06-15 kreipėsi į valstybinės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialą su prašymu vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbti prarastu ir išduoti naują vairuotojo pažymėjimą. 2010-06-16 buvo išrašytas ir 2010-06-19 įteiktas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (t. 1, b.l. 157-158 ).2012-02-10 Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. J. vardu. (t. 1, b.l. 148-153)

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. B. šiame epizode padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiuose epizoduose A. B. nukentėjusiajam V.J. sudarė įspūdį, kad yra patikimas ir įtakingas asmuo, kuris gali padėti, paduodamas skundus į aukštesniuosius teismus dėl V.J. atimtų vairuotojo teisių, padėti panaikinti įrašą apie nukentėjusiojo baustumą administracine tvarka ir padėti įsidarbinti Vidaus reikalų sistemoje. V. J. A. B. surinko reikalingus dokumentus, vėliau A. B. liepė V.J. rašyti pareiškimą dėl vairavimo teisių grąžinimo, nusifotografuoti vairuotojo teisėms, vėliau V.J. pasiėmė vairuotojo pažymėjimą. Siūlydamas įdarbinti policijos sistemoje A. B. paėmė V.J. diplomus, sveikatos pažymėjimą. Tokie A. B. veiksmai suklaidino nukentėjusįjį, o šis dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai perleido A. B. grynuosius pinigus. Akivaizdu, kad A. B. buvo žinoma kokia tvarka asmuo yra priimamas į darbą, kokia tvarka anksčiau laiko yra grąžinamas vairuotojo pažymėjimas, tačiau A. B. pasinaudojo jam žinoma situacija, kad tuo metu ,,Regitra“ negaudavo duomenų apie teismo atimtas vairuotojo teises ir tuo siekdamas užvaldyti V.J. pinigus suklaidino V.J. iš anksto žinodamas, kad jokių susitarimų su V.J. jis nevykdys. A. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Teismų praktikoje turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 10920 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nors kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka, tačiau teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, V. J. priklausntį turtą – 6000 Lt. Apklaustas teisme V. J. parodė, kad A. B. jam grąžino 80 Lt. Šioje dalyje V.J. civilinis ieškinys pagrįstas, žala atsirado dėl A. B. neteisėtų veiksmų, todėl  iš A. B. priteistina 5920 Lt.

V.J. teisme parodė, kad už advokato paslaugas mokėjo 5000 Lt kitoje byloje dėl A. B. kaltinimų jam, V.J. Baigiamosiose kalbose V. J. atstovas advokatas tvirtino, kad V. J. patyrė papildomus turtinius nuostolius ikiteisminiame tyrime, pagal A. B. skundą-pareiškimą neva V. J. bandė apiplėšti ir atėmė turtą, V. J. sumokėjo 5000 Lt honorarą, kai buvo sprendimas nutraukti tyrimą, tai netiesioginiai nuostoliai, kuriuos V. J. patyrė dėl A. B. veiksmų.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

Byloje nėra duomenų, kad V. J. sumokėjo 5000 Lt advokatui šioje byloje už nukentėjusiojo atstovavimą ir prašytų priteisti atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. atstovas pagal įstatymą advokatas Džiugintas Žebelys pateikė pinigų priėmimo kvito Nr. 572519 kopiją apie teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų apmokėjimą, iš kurios matyti, kad 2012-02-10 advokatui už teisines paslaugas buvo sumokėti 5000 Lt. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau pateiktus paaiškinimus minėtas honoraras advokatui buvo sumokėtas kitoje byloje, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat šis advokato honoraras nėra netiesioginiai nuostoliai, nes tai nėra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Sukčiavimo L. ir A. B. atžvilgiu epizodas

Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog jie bendravo su V. J., vieną dieną sužinojo, kad J. važiuoja į Vilnių su tokiu S. ir taip susipažino su A. B.. A. B. pažinojo jau pora mėnesių, gal mėnesį, tai buvo 2010 metų birželio-liepos mėnuo. Žinojo, kad B. padėjo J. gauti vairuotojo pažymėjimą, todėl jam, R. J. susidarė įspūdis, kad B. gali padėti ir turi pažinčių. Tada pažinojo B. ir žinojo, kad pastarasis negali išsilaikyti teisių. Jis, R. J. paklausė B., pastarasis pasakė, kad gali padėti ir kad jam reikia tik pinigų. Iš A. B. darbo paėmė 1000 Lt ir tuos pinigus perdavė B., pinigus davė pirmą kartą  T. S., nuvežė pinigus prie „Spaudos rūmų“ ir perdavė B. Po kelių dienų ar savaitės B. paskambino ir pasakė, kad reikia antros pinigų dalies, nežino, kodėl B. prašė pinigų dalimis, nuvažiavo pas B. į darbą ir pasakė, kad reikia antros dalies, tada B. atidavė pinigus, kitą dalį davė vėl 1000 Lt. Tada jis, R. J. vėl nuvežė prie „Spaudos rūmų“ ir perdavė tuos pinigus B., po to jis skambino B., bet pastarasis pradėjo vengti jo skambučių, pradėjo neatsiliepinėti į skambučius. Pasak R. J., prisimena, kad davė 1000 Lt, dar 1000 Lt ir dar 200 Lt, visus pinigus jam padavė A. B.. Anot R. J., L. B. nepažįsta, tik bendravo telefonu, iš pradžių B. sakydavo, kad yra žmogus iš policijos ir viską sutvarkys, bet po to pradėjo vengti pokalbių, B. B. turėjo sutvarkyti reikalus su mokykla, su vairavimo egzaminais, dėl mokyklos kalbų nebuvo. Jam, R. J. susidarė įspūdis, kad B. turi visur pažinčių ir gali padėti, B. žadėjo, kad kai viską sutvarkys, tai ir su juo atsiskaitys. Pasak R. J., jis pradėjo reikalauti, kad B. grąžintų pinigus, žiemos metą buvo sutikęs B. prie darbo biržos, tada B. sakė, kad grąžins pinigus. Tada B. susitiko dar su vienu žmogumi, tokiu V., kuriam išrašė skolos lapelį. Dar kartą B. buvo sutikęs prie B. namų, tada B. sakė, kad tikrai atiduos pinigus, tik negalėjo jam, R. J. prisiskambinti. Anot R. J., B. žinojo, kad jis pinigus perdavė B. R. J. paaiškino, kad dirbo tuo metu neoficialiai elektromontuotoju, nežinojo, kad pinigai nėra A. B., jam visus pinigus duodavo A. B., neprisimena, kodėl paėmė dar 200 Lt, B. vengė susitikimų, jis su Č. S. važinėjo ir gaudė B., dar turi įrašą, kur B. žada atiduoti pinigus, tai buvo dėl visų pinigų. Pasak R. J., B. jam sakė ieškoti žmonių, kuriems reikia paslaugų, B. liudytojui V. M. žadėjo įdarbinti policijoje, Č. S. žadėjo VGTU diplomą. Jam, R. J. neteko vykti į 8 suaugusiųjų mokyklą, ten jis pats baigė mokyklą, A. B. atestato jis nesiūlė, buvo kalba tik apie vairuotojo pažymėjimą, jokių nuotraukų niekas nedarė. Anot R. J., tuo metu važinėjo su mėlynu Sport Tranzitas ir Alfa Romeo, B. niekur nevežė, dėl atestato gavimo jį apkaltino nepagrįstai. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010 metų vasarą, tikslios datos neatsimena, galimai gegužės mėnesį, susipažino su Č. S. per savo pažįstamą A. B.. Su A. B. susipažino 2010 metų gegužės mėnesio pabaigoje, galimai birželio pradžioje per jo, R. J. vieną pažįstamą, vardu M. Jis, R. J. su A. B. apsikeitė telefonų numeriais. Tikrai manė, kad B. iš tiesų gali padėti gaunant tam tikrus dokumentus, juo labiau, kad pastarasis labai įtikinamai kalbėjo apie tai, kad visur turi pažįstamų, gyrėsi, kad netgi gali padėti įsidarbinti policijoje. Jis, R. J. turi daug pažįstamų, iš jų kalbų sužinodavo, kad vieniems reikia diplomo, kitiems - pagalbos stojant, tretiems - pagalbos išlaikant egzaminus, jis pastariesiems sakė, kad turi pažįstamą, kuris jiems gali padėti. Realiai jis, R. J. nematė, kaip A. B. derintų visus reikalus, susijusius su dokumentų įgijimu. Iš A. B. kalbų žinojo, kad pastarasis niekaip negali išlaikyti vairavimo teorijos. Jis, R. J. A. B. ir pasakė, kad turi pažįstamą, kad tas pažįstamas yra A. B., kuris gali padėti pastarajam išlaikyti vairavimo egzaminus. Kai A. B. pasakė, kad sutinka, kad pastarajam padėtų išlaikyti egzaminus jo, R. J. pažįstamas A. B., jis jam paskambino telefonu, Nr. (duomenys neskelbtini). Jis, R. J. įjungė garsiakalbį tam, kad jo ir A. B. pokalbį girdėtų A. B.. Tuo metu jis, R. J. buvo pas A. B. darbe (duomenys neskelbtini), kur pastarasis dirbo autoservise pas Č. S. Kai telefoną pakėlė A. B., jis, R. J. pastarojo paklausė ar jis gali padėti jo pažįstamam išsilaikyti vairuotojo teorijos egzaminą. A. B. pasakė, kad pastarasis gali padėti ir, kad tai kainuos 1500 Lt. A. B. pasakė, kad jei reikia pagalbos, kad pinigus paimtų jis, R. J. ir pastarajam nuvežtų prie „Spaudos rūmų“, Viršuliškėse. B. pasakė, kad kai jis, R. J. gaus pinigus, kad pastarajam paskambintų ir, kad jie tada suderins susitikimo laiką. Tai buvo 2010 metų birželio-liepos mėnesį. A. B. kalbėjo įtikinamai ir judviejų pokalbį girdėjo A. B. bei Č. S. A. B. paprašė Č. S. paskolinti pastarajam 1000 Lt. Č. sutiko ir padavė B. 1000 Lt grynais. Šiuos pinigus A. B. perdavė jam, R. J. tame pačiame servise tą pačią dieną. Kai gavo pinigus, jis, R. J. paskambino A. B., jis neatsimena, ar šį pokalbį girdėjo B. ir Č. S. Su A. B. sutarė susitikti prie „Spaudos rūmų“, tikslaus susitikimo laiko neatsimena, bet tai buvo ta pati diena, kai A. B. perdavė 1000 Lt grynais. Jis, R. J. susitiko su A. B. prie „Spaudos rūmų“ ir pastarajam į rankas perdavė 1000 Lt grynųjų pinigų, kuriuos paėmė iš A. B.. Pinigus perdavė prie jo automobilio. A. B. pasakė, kad viską padarys ir jam, R. J. paskambins. Dėl likusios pinigų sumos vyko kalba, bet jis, R. J. neatsimena kada turėjo šiuos perduoti. Labai didelį įspūdį ir pasitikėjimą sukėlė tai, kad A. B. V. J. padėjo „atgauti“ vairuotojo pažymėjimą. Po kurio laiko, jam, R. J. paskambino A. B., kada tai buvo, neatsimena, ir pasakė, kad reikia primokėti dar 1000 Lt. Jis, R. J. paskambino A. B. ir jie sutarė susitikti, jis atvažiavo pas pastarąjį į darbą (duomenys neskelbtini). Tada su A. B. nuvažiavo pas pastarąjį namo į Naujininkus, važiavo prie troleibusų žiedo, tai buvo Dariaus ir Girėno gatvė, tikslaus adreso neatsimena. A. B. pasakė, kad ten pastarajam pinigus perduos mama. Naujininkuose A. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Iš ten A. B. atėjo su pinigais, t.y. 1000 Lt grynųjų. Šiuos pinigus A. B. perdavė jam, R. J. jo automobilyje, kuriuo ir buvo atvažiavę į Naujininkus. Jis, R. J. neatsimena, kokį automobilį tada vairavo. A. B. nesakė, kad perduoda mamos pinigus, pastarasis sakė, kad tie pinigai yra jo, bet šiuos jam duoda jo mama. Jis, R. J. parvežė A. B. į darbą. Tada paskambino A. B.. Jis, R. J. neatsimena, ar šį pokalbį su A. B. girdėjo A. B.. Su A. B. sutarė susitikti prie „Spaudos rūmų“, kada tiksliai tai buvo, neatsimena. Tai buvo 2010 metų birželio-liepos mėnesį. Kelintą valandą susitiko su A. B. neatsimena, bet susitiko tą pačią dieną, kai A. B. perdavė antrą pinigų dalį, t.y. 1000 Lt grynųjų pinigų. Visus pinigus jis, R. J. perdavė A. B.. Iš to jokios turtinės naudos neturėjo. Iš A. B. ir A. B. jokių pinigų už tarpininkavimą negavo. Atsimena, kad A. B. vežė į Regitrą fotografuotis, pastarąjį vežė A. B. liepimu, kada tiksliai tai buvo, neatsimena. Dar atsimena, kad A. B. jam, R. J. davė 500 Lt grynųjų pinigų už vidurinės mokyklos baigimo atestato gavimą. Šiuos pinigus jis, R. J. perdavė A. B.. Viskas vyko, 2010 metų birželio-liepos mėnesį. Neturėjo jokios turtinės naudos. Neturėjo tikslo apgauti A. B. ir iš pastarojo paimti pinigus bei šiuos pasisavinti. Visus pinigus perdavinėjo A. B. (t. 2, b.l. 108-109) - kaltinamasis teigė, kad neprisimena kodėl davė tokius parodymus, neprisimena ar davė tokius parodymus, kad jis, R.J. B. kažkur vežė, nes pastarojo niekur nevežė, neprisimena, kad būtų taip sakęs, su atmintimi problemų neturi, į Naujininkus pas L. B. nevažiavo, vieną kartą su mėlynu autobusiuku buvo tik prie jų namų atvažiavęs, paėmė 1000 Lt. Anot R. J., pirmą 1000 Lt davė T. S. (duomenys neskelbtini), antrą kartą perdavė pats B. prie namų, neprisimena, kur kitus 200 Lt perdavė. Jis, R. J. nepripažįsta, kad tarėsi dėl mokyklos baigimo atestato, jokios piniginės naudos neturėjo.

Apklausta teisme nukentėjusioji L. B. parodė, kad paskambino sūnus iš darbo ir pasakė, kad yra žmogus, kuris gali padėti išlaikyti vairuotojo teises, tai buvo prieš 2 metus. Sūnus A. B. pasakė, kad atvažiavo J. ir reikia 1000 Lt, kad sūnus išlaikytų vairavimo teises. Ji, L. B. pasakė, kad jai reikia pagalvoti, kad nepažįsta J. Po valandos atvažiavo J. ir jos, L. B. sūnus B. pas ją namo, ji paskambino T. S. ir paklausė ar J. galima pasitikėti, pastarasis tuo metu dirbo kartu. T. S. pasakė, kad J. patikimas, tada ji, L. B. paprašė T. S. paskolinti jai pinigų ir pastarasis sutiko. Ji, L. B. pasakė, kad pinigus duotų jos sūnui B., po savaitės sūnus paskambino ir pasakė, kad reikia dar 1000 Lt, nes dar per mažai. B. vėl atvažiavo su J., tik šį kartą prie namų, atėjo tik sūnus. Ji, L. B. dar paklausė, kodėl tas J. neužeina, sūnus pasakė, kad kažkur paliko automobilį ir daug automobilių. Pasak L. B., tada nunešė J. dar 1000 Lt, B. dar primokėdavo tai po 100 Lt, tai po 200 Lt, kai pamatė, kad niekas nevyksta paprašė sūnaus, kad duotų J. telefoną. Anot L. B., po pusės metų jos buvo sunki padėtis, todėl paskambino J. ir paprašė, kad atvažiuotų ir parašytų skolos raštelį, bet J. žadėjo, žadėjo, bet pinigų neatiduodavo, po metų jai kantrybė trūko ir nuėjo į policiją parašyti pareiškimą. L. B. paaiškino, kad pirmą 1000 Lt perdavė per darbą, antrą tūkstantį atidavė namuose, sūnus atiduodavo tai po 100 Lt, tai po 200 Lt, jai asmeniškai padaryta 2200 Lt žala. Pasak L. B., ji mokėjo už vairavimo teises, girdėjo iš sūnaus, kad pastarasis dar moka už vidurinės mokyklos baigimo atestatą, J. pasakė, kad norint įgyti teises reikia turėti vidurinės mokyklos baigimo atestatą. Ji, L. B. žino, kad už pinigus negalima įgyti teisių, bet Jurevič žadėjo tai padaryti teisiniu keliu. Anot L. B., ji mokėjo pinigus už egzamino išlaikymą, vėliau suprato, kad J. niekur nedirba, J. įtikino, kad gali padėti, ji teiravosi S. ir sūnaus ar galima pasitikėti J., sūnus pasakė, kad J. padės išlaikyti vairavimo egzaminą. L. B. paaiškino, kad

R. J. yra salėje, J. žadėjo, kad parašys raštelį, pirmą 1000 Lt perdavė T. S., o antrą 1000 Lt perdavė sūnus, ji paprašė T. S., kad pastarasis jai paskolintų 1000 Lt ir perduotų J., 200 Lt perdavė per sūnų.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. B. parodė, kad su R. J. mokėsi vienoje mokykloje, prieš 2 metus pradėjo laikyti teises, bet sunkiai sekėsi su teorijos egzaminu, J. jam paskambino į darbą, tada J. atvažiavo ir paklausė, ar norėtų išlaikyti teises, pasakė, kad gali padėti tai padaryti teisėtai už pinigus. Tada J. atvažiavo į darbą, jis, A. B. pinigų neturėjo, todėl paskambino motinai ir pasakė kaip yra, motina paskambino T. S. ir jam pasakė, kad T. paskolins 1000 Lt. Kai atvažiavo J. T. S. jam, A. B. davė pinigus ir 1000 Lt padavė J. į rankas, kaltinamasis pasakė, kad per 3 ar 4 mėnesius bus teisės, tuo momentu nieko neaiškino. Po poros savaičių jis, A. B. padavė dar 1000 Lt, pirmą kartą J. pasakė, kad iš viso už teises reikės 2500 Lt, antrą 1000 Lt davė motina, J. sakė, kad bus gerai ir kad bus teisės. Pasak A. B., iš darbovietės nuvažiavo namo, paėmė pas motiną pinigus ir atidavė J. Po poros dienų J. paskambino, kad persirengtų, nuvažiavo į Regitrą, padarė nuotrauką. Anot A. B., davė likusius pinigus dalimis po 100 Lt, po 200 Lt, tuos pinigus skolinosi iš Č. S. ir T. S., J. pasakė, kad prie tos sumos pliusuojasi ir vidurinės mokyklos baigimo atestatas, J. sakė, kad nieko daryti nereikės. Kartą nuvažiavo į Kauno gatvę, ten yra mokykla, J. užėjo su jo, A. B. pasu, jis laukė už durų. Po kelių minučių J. išėjo ir pasakė, kad po poros dienų galės jis, A. B. pats ateiti pasiimti atestato, neprisimena tai buvo prieš ar po Regitros. Pasak A. B., su J. bendraudavo, pastarasis nuolat kartodavo, kad viskas eina, kas ten darosi jis netikslino. Teisėja pagarsina nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad pažįsta R. J., su pastaruoju mokėsi vienoje mokykloje. Praeitų metų vasarą, galimai rugpjūtį (buvo labai šilta), jam, A. B. į mobilųjį paskambino R. J., kuris pasakė, kad nori susitikti ir pasikalbėti. Jis, A. B. R. J. pasakė, kad pastarasis atvažiuotų pas jį į darbą. Tuo metu jis, A. B. dirbo Č. S. autoservise, (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs R. J. jam, A. B. pasakė, kad žino, kad jam reikia teisių. Jis, A. B. nežino, iš kur R. J. žinojo, kad jam reikalingos teisės ir, kad jis negali išlaikyti teorijos egzamino. R. pasakė, kad vairuotojo pažymėjimą gaus legaliai ir jam, A. B. tereikės nueiti į Regitrą, atsisėsti prie kompiuterio ir pasėdėti. Jis, A. B. žinojo, kokiu būdu yra gaunamos teisės. Taip pat R. dar pats jo, A. B. paklausė, ar jam reikia vidurinės baigimo atestato. Nežino, iš kur R. žinojo, kad jam, A. B. reikia ir atestato. R. pasakė, kad gali gauti ir vidurinės baigimo atestatą. R. J. jam, A. B. pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas ir atestatas jam kainuos du su puse tūstančio litų. R. jam, A. B. pasakė, kad reikia duoti avansu vieną tūkstantį litų, o po to dar reikės pusantro tūkstančio. R. jam, A. B. pasakė, kad ne pats jam gaus vairuotojo pažymėjimą ir atestatą, o gaus pastarojo kažkoks pažįstamas, kurio R. neįvardino, vairuotojo pažymėjimą ir atestatą gautų maždaug už pusantro mėnesio. Jis, A. B. sutiko su R. pasiūlymu, juo labiau, kad niekaip negalėjo išlaikyti teorijos egzaminų ir negalėjo baigti vidurinės. Tuo metu jis, A. B. nesimokė mokykloje, dirbo. Jam, A. B. reikėjo vairuotojo pažymėjimo ir atestato, jis galvojo, kad viskas yra legaliai, R. kalbėjo labai įtikinamai. Jis, A. B. iš karto paskambino savo mamai L. ir pastarajai pasakė, kad yra galimybė gauti vairuotojo pažymėjimą ir atestatą, nelaikant egzaminų, pasakė, kad tai kainuos du su puse tūkstančio ir vieno tūkstančio reikia avansu sumokėti šiandien. Pasakė, kad tokį pasiūlymą gavo iš savo pažįstamo. Mama iš pradžių nenorėjo duoti pinigų. Jis, A. B. mamai sakė, kad šį pasiūlymą davė buvęs bendramokslis R. J., pasakė, kad pastaruoju pasitiki. Mama pasakė, kad paskambins jo, A. B. darbdaviui Č. S. ir pastarojo pasiklaus, ar jis jos neapgaudinėja. Č. tuo metu R. dar nepažinojo, bet po kurio laiko Č. jam, A. B. atnešė vieną tūkstantį litų, pasakė, kad jo mamai skolina šiuos pinigus. Jis, A. B. šiuos pinigus padavė R. J. Jokio raštiško patvirtinimo apie paimtus pinigus R. jam, A. B. neparašė. Jo, A. B. mama Č. grąžino tą pačią dieną vieną tūkstantį litų. R. jam, A. B. paskambino po savaitės. Tai buvo galimai rugpjūtis praeitų metų. R. pasakė, kad reikia sumokėti likusius pinigus, t.y. pusantro tūkstančio litų, jis, A. B. sutiko. Jis, A. B. pasakė, kad R. pas jį atvažiuotų, pastarasis atvažiavo pas jį į darbą. Jie R. automobiliu atvažiavo pas jį, A. B. namo. R. liko jo, A. B. laukti automobilyje, o jis nuėjo namo. Iš mamos pasiėmė penkis šimtus litų, motina sakė, kad turi tik tiek. Jis, A. B. iš mamos paėmė pinigus ir šiuos nunešė R. Pinigus jis, A. B. R. padavė automobilyje, netoli jo namų, kur pastarasis jo ir laukė. R. nebuvo su juo, A. B. užėjęs namo. Jis, A. B. mamai sakė, kad jo R. laukia automobilyje. R. pasakė, kad penkių šimtų yra mažai, kad reikės dar tūkstančio litų, pastarasis sakė, kad dar reikia likusios sumos, t.y. tūkstančio litų. Pirmą tūstantį ir penkis šimtus litų jis, A. B. R. davė mamos. Likusį tūkstantį pasakė, kad atiduos po algos. Po to jam, A. B. paskambino R. ir pasakė, kad jis turi su pastaruoju nuvažiuoti į mokyklą prie Stoties, kur jam duos atestatą. Jie nuvažiavo į mokyklą Kauno gatvėje, tai buvo suaugusių mokykla. R. liepė jam, A. B. pastarojo palaukti koridoriuje. R. užėjo į kažkokį kabinetą ir užtruko kelias minutes, jis pastarojo laukė koridoriuje. Kai R. išėjo iš kabineto, pastarasis jam, A. B. pasakė, kad jam reikės čia atvažiuoti, kai jis paskambins, ir pasiimti atestatą. Dar po kelių dienų su R. važiavo į Regitrą, čia jis, A. B. nusifotografavo, jokių dokumentų nepildė. R. jam, A. B. pasakė, kad „ten sėdintis žmogus viską užfiksavo“. Į Regitrą važiavo jis, A. B. ir R. R. jam, A. B. neminėjo apie jokį A. B., pastarasis tik sakė, kad visus dokumentus darys per kažkokį pažįstamą. Kai jis, A. B. nusifotografavo Regitroje, R. jį nuvežė į darbą. Po kelių dienų jis, A. B. R. dar davė tūkstantį litų, kuriuos pasiskolino iš mamos. Juos jis, A. B. atidavė R. grynais į rankas greičiausiai darbe. Viso R. jis, A. B. davė du tūkstančius penkis šimtus litų, kurie priklausė jo mamai. Dėl to žalą turtinę patyrė mama. Jis, A. B. nukentėjusiuoju nesijaučia, bet jo mama tikrai nukentėjo. Apie tai, kad R. jį, A. B. apgavo suprato, kai R. pradėjo nekelti ragelio, ieškoti kažkokių priežasčių, kad jo dokumentai dar nepadaryti, vėliau iš viso nekėlė ragelio, vėliau pakeitė telefono numerį. (t. l, b.l. 113-114) Pasak A. B., bijo sumeluoti, dabar jis neprisimena ar R.J. sakė, kad visus dokumentus darys per kitą asmenį, nes praėjo jau du metai, jis davė teisingus parodymus. Anot A. B., visi pinigai 2500 Lt priklauso mamai, sunkiai sekėsi mokslai, todėl nuėjo dirbti, nenorėjo atestato ir nuėjo dirbti, žino, kaip gaunamas mokyklos baigimo atestatas, toj pačioj mokykloj mokėsi ir J., ar J. baigė mokyklą nežino. A. B. paaiškino, kad J. atvažiavo su tokiu draugu, kuris žinojo kur jis dirba ir parodė J. kelią. Pasak A. B., J. siūlė įsigyti vairuotojo teises, paaiškino kaip jas nusipirkti, kad reikia nueiti į mokyklą, kurios nežino, nueiti prie kompiuterio, pasėdėti ir į Regitrą su automobiliu aikštelėje pasivažinėti, vairuoti jis moka. A. B. paaiškino, kad nuvažiavo į Regitrą, J. nuvedė jį į kabinetą, sakė, kad pastarasis paskambins žmogui, kad nuotrauką reikės padaryti, sakė reikės 50 Lt. Anot A. B., jis nematė kaip kiti daro tas nuotraukas, visus reikalus atliko J., jis tik sėdėjo, dar reikėjo 4 nuotraukų dėl mokyklos atestato, jie nuėjo į Kauno gatvėje netoli stoties esančią mokyklą, užlipo į antrą aukštą, kabineto neprisimena. Pasak A. B., jis pasitikėjo J., motina žinojo, kad ne iki galo išlaikė teises, nes sunkiai ėjosi teorija ir sakė motinai, kad yra pažįstamas žmogus. Neprisimena kiek pinigų skolinosi iš Č. S. ar 100 Lt, ar 200 Lt. Anot A. B., kiek suprato, kad jam reikės tik nueiti į mokyklą, pasėdėti prie kompiuterio, kad užfiksuotų kameros. A. B. paaiškino, kad jis mokėsi teisėtai, tik nebaigė, iki to lankė vairavimo mokyklą, kol J. pasiūlė paslaugas. Jis, A. B. lankė vairavimo mokyklą ir neišlaikė teorijos egzamino, todėl jo neprileido prie Regitros egzamino, J. sakė, kad bus vairavimo teisės, o ne dėl egzamino laikymo. Pasak A. B., jis žinojo, kad J. perduoda pinigus kitam asmeniui, tik neprisimena kokiam.

2012-01-18 (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymoje Nr. SD-2.4.-174 nurodyta, kad R. J. 2008-2009 m. m. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje 10 B klasėje. Į mokyklą atvyko 2008 m. rugpjūčio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos. 2009 m. birželio 17 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-l.4-193 R. J. buvo išduotas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas H Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. (duomenys neskelbtini) mokykloje nesimokė, nelaikė jokių egzaminų ir nėra pateikta jokių dokumentų. (t. l, b.l. 119)

2012-01-20 (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), pažymoje Nr. SD-82 nurodyta, kad A. B. ir R. J. nuo 2010 metų sausio 1 dienos iki 2011 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į šią mokymo įstaigą dėl mokymosi ar dėl vidurinės mokyklos baigimo atestato gavimo. Jų duomenų nėra jų gimnazijos Mokinių registre (t. l, b.l. 121 )

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2010 metų birželio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 30 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyti laiku, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroma“ priklausančiame autoservise, esančiame Metalo g. 7, Vilniuje, apgaule pažadėjo nukentėjusiajam A. B. už 2500 Lt padėti išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą, gauti vairuotojo pažymėjimą bei vidurinės mokyklos baigimo atestatą, po ko paėmė iš A. B. L. B. priklausančią pirmąją grynųjų pinigų dalį - 1000 Lt, po savaitės, t.y. nuo 2010 metų birželio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į pastarojo namus - (duomenys neskelbtini), kur paėmė iš A. B. L. B. priklausančią antrąją grynųjų pinigų dalį - 500 Lt, o dar po kelių dienų, t.y. laikotarpyje nuo 2010 metų birželio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 30 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroma“ priklausančiame autoservise, esančiame Metalo g. 7, Vilniuje, paėmė A. B. L. B. priklausančią trečiąją grynųjų pinigų dalį - 1000 Lt, po ko pradėjo vengti susitikimų ir pokalbių dėl vairavimo teorijos egzaminų bei vidurinės mokyklos baigimo atestato gavimo su nukentėjusiuoju, nekėlė telefono ragelio, galiausiai šį išjungė ir savo įsipareigojimo neįvykdė bei pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajai L. B. priklausantį, 2500 Lt vertės turtą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino tik epizode dėl vairuotojo teisių įgijimo nustatytas faktines aplinkybe, tačiau parodė, kad visus paimtus iš A. B. pinigus jis perdavė A. B.. J. susidarė įspūdis, kad A. B. turi visur pažinčių ir gali padėti, A. B. žadėjo, kad kai viską sutvarkys, tai ir su juo atsiskaitys. R. J. paaiškino, kad A. B. žinojo, jog jis pinigus perdavė A. B.. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė aplinkybes, kad jis žadėjo A. B. padėti dėl vidurinės baigimo atestato gavimo, kad vežė A. B. vairuotojo teisėms fotografuotis. Tačiau tiek nukentėjusysis A. B., tiek pastarojo motina L.B. tokias aplinkybes, kad R.J. žadėjo padėti gauti ir vidurinės mokyklos baigimo atestatą, nurodė viso proceso metu. Tokias aplinkybes, kad tarėsi su A. B. dėl vidurinės mokyklos baigimo atestato gavimo, kad vežė A. B. fotografuotis ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir R.J. Objektyvių aplinkybių kodėl R.J. iš dalies pakeitė savo parodymus teisme R.J. nenurodė. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. J. šiame epizode padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. R. J. nukentėjusiajam A. B. sudarė įspūdį, kad yra jo pažįstamas patikimas ir įtakingas asmuo, kuris gali padėti teisėtai už pinigus išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą ir gauti vairuotojo pažymėjimą bei vėliau įtikino, kad galima gauti ir vidurinės baigimo atestatą. R.J. A. B. pats aiškino kokia tvarka bus laikomas teorijos egzaminas vairuotojo teisėmis ir kaip bus gaunamas vairuotojo pažymėjimas. Vežė A. B. į Regitrą, padarė nuotrauką vairuotojo pažymėjimui, važiavo į mokyklą Kauno gatvėje, R.J. mokykloje buvo nuėjęs į kabinetą, užtruko porą minučių, išėjęs pasakė, kad A. B. čia reikės atsiimti atestatą, R.J. nuolat kartodavo kad viskas gerai einasi. Tokie R.J. veiksmai suklaidino nukentėjusįjį ir šis dėl suklydimo apgaulės įtakoje R.J. savanoriškai perleido skolintus mamos A. B. grynuosius pinigus už neva paslaugas, kurios bus suteiktos A. B.. Nors R.J. teisme aiškino, kad jis tik kaip tarpininkas padėjo savo pažįstamam A. B. pats manydamas, kad A. B. gali padėti dėl tokių dalykų. Tačiau akivaizdu, kad kaltinamojo aukščiau aptarti veiksmai-ėjimas į Regitra, nuotraukų darymas, ėjimas į mokyklą, pažadai, aiškiai rodo jo paties tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, neturint tikslo vykdyti susitarimą. Akivaizdu, kad R.J. buvo žinoma kokia tvarka yra išduodamas vairuotojo pažymėjimas, baigiama vidurinė mokykla, tačiau pastarasis imitavo tam tikrus veiksmus, kad suklaidinti nukentėjusįjį ir užvaldyti pastarojo pinigines lėšas. Šiuo atveju nukentėjusiųjų, kaltinamojo parodymuose yra minimas kitas asmuo A. B., tačiau nenustatyta, kad jis atliko kažkokius aktualius kaltinimui veiksmus šiame epizode. R. J. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL, nusikaltimas dėl aukščiau aptartų aplinkybių padarytas veikiant tiesiogine tyčia.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 2500 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Apklausta teisme nukentėjusioji L. B. parodė, kad jai asmeniškai padaryta 2200 Lt turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, pareikštas L. B. civilinis ieškynis mažintinas iki 2200 Lt. Nors kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka, tačiau teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. J. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, L. B. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas.

Sukčiavimo Č. S. atžvilgiu epizodas

Apklaustas teisme kaltinamasis A. B. dėl Č. S. epizodo parodė, kad nieko negali papasakoti, Č. S. pažįsta, R.J. prašė padėti „padaryti universiteto diplomą“, jis pasakė, kad negali padėti gauti universiteto diplomo, kodėl pastarasis kreipėsi į jį, nežino. Pasak A. B., kur vyko pokalbis, nepamena, buvo dviese, prie bažnyčios buvo susitikę, Olandų gatvėje, kokiu klausimu buvo ten susitikę, neprisimena. Anot A. B., Č. S. yra matęs, su juo nebendravo, jis neturi su Č. S. nesuvestų sąskaitų, ant Č. S. nepyksta, su Č. S. buvo susitikęs dėl diplomo pagalbos, su Č. S. kiek kartų buvo susitikę, neprisimena, buvo kalba su Č. S. dėl diplomo. A. B. paaiškino, kad jam nieko neperdavė, pinigų neėmė, jis nesakė J., kad gali padėti „padaryti mokyklas, universitetus“ ir viską padaryti, jis nėra dirbęs policijoje.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. dėl Č. S. epizodo parodė, kad susipažino su Č. S. per A. B. darbe, sužinojo, kad Č. S. reikia diplomo, Č. S. pasakė, kad nori gauti universiteto bakalauro diplomą, jis paskambino B., tai turėjo girdėti ir Č. S. ir pasakė, kad Č. S. reikia bakalauro diplomo, B. pasakė pinigų sumą ir pasakė, kad gali padėti ir dar sakė, kad duos sąrašą specialybių. Pasak R. J., jis su B. susitiko prie „Olandų žiedo“, Č. S. jam perdavė 5000 Lt,  jis nuvežė juos prie „Spaudos rūmų“ ir perdavė pinigus B., pastarasis pasakė, kad po mėnesio bus sutvarkyta. R. J. paaiškino, kad pinigus davė vienas be jokių raštelių, tiesiog į rankas, B. buvo su žmona, pastaroji sėdėjo automobilyje, jis pinigus perdavė lauke. Po kurio laiko B. paprašė dar 2000 Lt, sakė, kad jų reikia kyšiams. Č. S. perdavė jam, R. J. pinigus prie „Mcdonald“ ir jis nuvežė prie „Spaudos rūmų“, kur yra ginklų parduotuvė, ten perdavė B. pinigus. B. sakė, kad po mėnesio viską sutvarkys. Po to Č. S. buvo susitikęs su B. prie Argotiekimo. Anot R. J., jie kurį laiką negalėjo surasti B., G. G. susitarė susitikti su B. prie Petro ir Povilo bažnyčios, prie tos bažnyčios ir jie su Č. S. atvažiavo, Č. S. dar su juo važinėjo ir kalbėjo su B. Pasak R. J., jis pats kalbėjo telefonu su B., Č. S. neturėjo galimybės girdėti ką jis kalba su B. R. J. paaiškino, kad B. išėmė iš „Regitros“ vairuotojo pažymėjimą ir jam susidarė įspūdis, kad pastarasis gali padėti, B. sakė, kad dirba 2 PK, Č. S. žinojo, kad pinigus perdavė B., jis naudos neturėjo, B. žmona matė pinigų perdavimą, B. jam atlyginimą žadėjo tada, kai Č. S. gaus diplomą, B. atlygį žadėjo nuo pat pradžių.

Apklaustas teisme nukentėjusysis Č. S. parodė, kad 2009 metais susipažino su R.J., iš pradžių nebendravo, jis paklausė R.J. kaip įstoti į VGTU, J. pasakė, kad pastarajam reikia paskambinti pažįstamam, tai buvo 2010 metais. Pasak Č. S., iš pradžių negirdėjo, kad J. kalbėjo su A., J. pasakė, kad jokių problemų nebus, J. jam atvežė dokumentus ir parodė kokias profesijas galima rinktis. Jis, Č. S. paklausė, kiek reikia mokėti, J. atsakė, kad reikia sumokėti iki sesijos 5000 Lt už įstojimą, paprašė dar paso kopijos. Jis, Č. S. nuvažiavo namo, paėmė pinigus, susitarė susitikti su J. aikštelėje, Olandų gatvėje prie laidojimo rūmų, jis atidavė pinigus ir J. išvažiavo. Pasak Č. S., kai skambino J., sakė viskas gerai, bet po to pasakė, kad trūksta pinigų, paprašė duoti dar  1800 Lt, pirmą kartą padavė 5200 Lt, antrą kartą 1800 Lt. Č. S. paaiškino, kad kai susitiko, jis buvo vienas ir R. vienas, susitiko jie prie jo darbo ir padavė R. kitą dalį pinigų. Anot Č. S., iš pradžių kalbėjo tik apie įstojimą, kai padavė antrą sumą pinigų, spalio gale pažadėjo jam diplomą. Pasak Č. S., J. pasakė, kad tuos reikalus tvarko ne pastarasis, o toks A., R. žadėjo atiduoti pinigus. Jis, Č. S. girdėjo telefonu kalbančius J. ir B., kad B. grąžins jam pinigus. Teisėja pagarsina nukentėjusiojo Č.S. parodymus (BPK 276 str. 1 d. 2 p.) duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009 metais susipažino su R. J., kurį laiką su pastaruoju bendravo. R. J. nuolat gyrėsi, kad visur turi pažįstamų. 2010 metų rugpjūčio mėnesį (tikslios datos dabar nurodyti negali), pastarasis jam pasiūlė greičiau, t.y. eksternu gauti VGTU bakalauro diplomą. Kaip R. J. aiškino, kad diplomą jis, Č. S. gaus po 3 -jų mėnesių, kad tai teisėta ir kad minėta paslauga jam kainuos 7000 Lt. Po kiek laiko jis, Č. S. sutiko. Pinigus jis, Č. S. R. J. sumokėjo dviem dalim. Vieną dalį sumokėjo 5000 Lt, pinigus perdavė 2010 metų rugpjūčio mėnesį viduryje, Vilniuje, Laisvės pr. 60. Antrą dalį - 2000 Lt jis, Č. S. R. J.  sumokėjo 2010 metų spalio mėnesio pradžioje, Vilniuje, Metalo g. 7. Po to laiko jis, Č. S. R. J. matė vis rėčiau. Jis, Č. S. R. J. skambindavo, tačiau pastarasis vis meluodavo dėl pinigų. Vėliau jis, Č. S. sužinojo, kad eksternu jokio diplomo VGTU gauti negalima. Tada jis, Č. S. suprato, kad R. J. jį apgavo. Jis, Č. S. daug kartų bandė susisiekti su R. J., tačiau to padaryti jam nepavyko. R. J. nuolat rašė jam, Č. S. trumpąsias žinutes, kad pinigus grąžins, jei jis nerašys pareiškimo policijoje. (t. 2, b.l. 1-2) Papildomai parodė, kad maždaug prieš dvejus metus susipažino su R. J. savo servise, kai pastarasis atvažiavo pas jo buvusį pavaldinį A. B.. Tuo metu A. B. mokėsi vairavimo mokykloje ir niekaip negalėjo išlaikyti vairavimo egzaminų. Jis, Č. S. išgirdo kaip A. B. guodėsi R., kad niekaip negali išlaikyti egzaminų ir negali gauti vairuotojo pažymėjimo. R. J. A. B. pasakė, kad turi pažįstamą, kažkokį A., kuris pastarajam gali padėti gauti vairuotojo pažymėjimą. Jis, Č. S. girdėjo jų pokalbį, nes buvo šalia jų. Jam, Č. S. pasidarė smalsu ir jis paklausė R. ką pastarasis dar gali. R. pasakė, kad pastarojo pažįstamas A. turi begalę pažįstamų įvairiose srityse ir gali gauti bet kokius diplomus, pažymas, pažymėjimus ir viską, ką tik nori. Jis, Č. S. paklausė, ar R. J. gali per savo tą pažįstamą padėti jam įstoti į universitetą. Jis, Č. S. nesakė į kokį universitetą nori įstoti. R. pasakė, kad be problemų padės jam, Č. S. įstoti, t.y. R. pasakė, kad jam padės įstoti į universitetą pastarojo pažįstamas A. R. prie jo, Č. S. paskambino tam A. Jis, Č. S. negirdėjo, ką tiksliai R. sakė pašnekovas, bet girdėjo, kad R. kalbėjo su vyriškiu, klausė pašnekovo ar pastarasis gali padėti įstoti į universitetą. Į pašnekovą R. kreipėsi A. vardu. Negirdėjo, ką atsakė pašnekovas, bet girdėjo ragelyje tokias frazes, kaip „be problemų“, „kur tik nori“, „viskas įmanoma už pinigus“. Jie kalbėjosi rusiškai, jis, Č. S. gerai supranta rusų kalbą. Po pokalbio R. J. pasakė, kad jis, Č. S. išsirinktų bet kurį universitetą, į kurį norėtų įstoti ir pasakė, kad jam tai kainuos 5000 Lt. Jis, Č. S. sutiko. R. pasakė, kad jam, Č. S. geriausia būtų įstoti į Vilniaus universitetą. Jis, Č. S. pasakė R., kad nori pamatyti tą A., bet R. kažką atsakė, kad negali jo suvesti su tuo A. Jis, Č. S. tiksliai neatsimena, ką R. konkrečiai pasakė, kodėl negali jo suvesti su A. R. jam, Č. S. pasakė, kad A. pastarajam liepė viską derinti per jį, t.y. R. R. pasakė, kad kai jis, Č. S. galutinai apsispręs, tai turės pastarajam paskambinti ir jie turėtų susitikti, o susitikus, jis turėjo R. perduoti pinigus, t.y. 5000 Lt grynųjų pinigų. 2010 metų jam, Č. S. atrodo rugpjūčio 12 d. ar 15 d., R. paskambino iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). R. J. pakeitė begalę telefono numerių, jie buvo tokie: (duomenys neskelbtini). R. J. vis iš kito numerio jam, Č. S. skambindavo. 2010-08-12 ar 15 d. kai R. paskambino, jie sutarė, kad susitiks prie Olandų laidojimo rūmų, kad jis, Č. S. atveš pastarajam grynuosius pinigus, t.y. 5000 Lt. Šiuos pinigus jis, Č. S. turėjo perduoti A., o šis turėjo jam padėti įstoti į Vilniaus universitetą. R. taip įtikinamai kalbėjo, kad pastarojo pažįstamas A. turi visur pažįstamų, kad A. gali tikrai padėti, kad jau ne vienam yra padėjęs. Jis, Č. S. ir patikėjo, be to tikrai labai norėjo įstoti į universitetą ir gauti aukštąjį išsilavinimą. Jis, Č. S. atvažiavo prie Olandų laidojimo rūmų apie 17:00 - 17:30 val. Jis, Č. S. atvažiavo vienas į šį susitikimą, R. taip pat buvo vienas, pastarasis buvo atvažiavęs baltu FORD TRANSIT automobiliu, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjo. Jis, Č. S. įsėdo į R. J. vairuojamą automobilį, automobilyje pastarajam į rankas perdavė 5000 Lt, suma buvo įvairiomis kupiūromis. Kai R. paėmė pinigus, pastarasis jam, Č. S. pasakė, kad jam turės paskambinti A. ir pranešti, kaip eina reikalai dėl jo įstojimo. Jis, Č. S. prašė, kad R. duotų A. telefono numerį, nes norėjo su pastaruoju susitikti asmeniškai, bet R. jam nedavė A. telefono numerio. Jis, Č. S. neatsimena, kuo R. motyvavo ir kodėl nedavė jam A. telefono numerio. Asmeniškai iki to laiko jis, Č. S. nebendravo su A., bendravo su pastaruoju tik per R. Jis, Č. S. girdėjo kaip jie kalbėjosi telefonu. R. jį, Č. S. įtikino, kad rugsėjo mėnesį jam bus pranešta į kokį fakultetą jis įstojo ir nuo kada prasidės mokslai. Praėjus maždaug dviem savaitėm po šio pinigų perdavimo, R. jam, Č. S. paskambino ir pasakė, kad 5000 Lt neužtenka ir, kad reikia sumokėti dar 2000 Lt, kad procesas greičiau judėtų. Jis, Č. S. sutiko. Antrą kartą su R. susitiko Metalo gatvėje, Vilniuje. R. atvažiavo automobiliu Alfa Romeo, juodos spalvos, numerio neatsimena. Jis, Č. S. perdavė R. į rankas dar 2000 Lt prie pastarojo vairuojamo automobilio. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis. Jis, Č. S. pasitikėjo žmogumi, tikėjo, kad pastarasis jam padės įstoti į universitetą. Kai jis, Č. S. antrą kartą perdavė R. 2000 Lt, pastarasis prie jo du kartus skambino A., jie tarėsi, kur jiems susitikti. Jis, Č. S. negirdėjo ką konkrečiai A. atsakinėjo R., bet iš R. kalbos daugmaž įsivaizdavo, kad kalba ėjo apie jo perduotus 2000 Lt, kad R. šiuos pinigus turėjo nuvežti A. prie stoties ir perduoti ten. R. jam, Č. S. pasakė, kad lauktų skambučio iš A. Praėjus keliems mėnesiams, kai nesulaukė jokio atsakymo, pradėjo skambinti R., R. pasakė, kad niekaip neranda A. Jis, Č. S. R. pasakė, kad pastarasis iš jo tuos pinigus paėmė, jis ir turi grąžinti. Todėl R. yra atsakingas už tai, kas įvyko. R. jį, Č. S. įtikino, kad gali padėti. 2010 metų žiemą, tiksliai kada pasakyti negali, jam, Č. S. paskambino R. ir paprašė susitikti, kad pasiimti pinigus iš A. Jie susitiko prie A. namų Justiniškių rajone. Su A. susitiko prie namo, pastarasis kaip tik tuo metu atvažiavo namo. Jis, Č. S. su R. priėjo prie A., paklausė, kada pastarasis grąžins jo 7000 Lt. A. pasakė, kad nežino apie jokius 7000 Lt, sakė, kad R. pastarajam perdavė tik 3000 Lt. R. į tai atsakė, kad pastarasis A. perdavė 7000 Lt, jie susiginčijo. R. tvirtino, kad perdavė A. 7000 Lt, o A. tai neigė ir sakė, kad R. pastarajam perdavė tik 3000 Lt. Jis, Č. S. nematė, ar R. perdavė A. jo pinigus ir kiek tiksliai perdavė A. pinigų. Žino, kad A. neigė iš R. paėmęs 7000 Lt, pastarasis sakė, kad iš R. paėmė tik 3000 Lt. Jis, Č. S. nežino, kuo tikėti, ir vienas ir kitas labai įtikinamai kalbėjo. Žino tik tai, kad buvo apgautas ir patyrė 7000 Lt turtinės žalos. Šią žalą patyrė dėl R. kaltės. Jie išvažiavo nieko neišsiaiškinę. A. jam, Č. S. tik pasakė, kad grąžins 3000 Lt, kuriuos paėmė už įstojimą ir nieko nepadarė, kad įstotų. 2011 metų pavasarį, tikslios datos neatsimena, jam, Č. S. paskambino R. ir paprašė susitikti. Jie susitiko apie 17:30 val. Naujininkuose. R. pasakė, kad atvažiuos A. ir atveš pinigus. A. R. atvežė pinigus, nežino už ką buvo tie pinigai. Girdėjo, kad R. šaukė ant A. ir reikalavo grąžinti pinigus, sakė A., kad pastarasis juos visus apgavo. A. tik tvirtino, kad visiems grąžins pinigus, pastarasis daugiau nieko nesakė, tik sakė, kad grąžins pinigus. R. labai pyko. Jis, Č. S. nelaukė, kuo viskas pasibaigs, išvažiavo. Nežino kiek A. atvežė pinigų R., nežino už ką pastarasis šiuos atvežė. Jų pykimosi metu girdėjo, kad R. užsiminė apie kažkokią I., sakė A., kad pastarasis ir I. kažką turėjo padaryti. R. daug žmonių vardų minėjo, bet jis, Č. S. neatsimena. (t. 2, b.l. 3-4) – nukentėjusysis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak Č. S., daugiausia bendravo su J., likę skolingi 9300 Lt, gali būti 9100 Lt, J. sakė, kad skambins A. Kai jis, Č. S. paprašė suvesti su B., J. sakė, kad gali važiuoti. Jo, Č. S. išsilavinimas vidurinis. Anot Č. S., jis neatsimena ar buvo įjungtas garsiakalbis Metalo gatvėje, kai J. skambino B., neprisimena, kur kitą kartą susitiko su B., jam atrodo pastarasis buvo atvažiavęs prie Agrotiekimo. Pasak Č. S., kai susitiko kitą dieną B. sakė, kad bus viskas gerai ir kad mokslai bus eksternu, jie su B. susitiko dėl R. skambučio, J. paskambino B., to neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, nes pamiršo. Č. S. paaiškino, kad J. paskambino ir pasakė, kad B. yra prie Petro ir Povilo bažnyčios, jis nuvažiavo ir ten rado B., B. tik pasakė, kad atiduos pinigus, ten dar buvo J., B., B. žmona ir dar toks plikas G., ir dar kažkoks, kurio nepažįsta. Anot Č. S., jis skambino B., bet pastarasis atmesdavo ragelį, J. davė B. telefono numerį, J. niekada nevengė telefono pokalbio ar susitikimo. Pasak Č. S., jis tik girdėjo, kai jie tarpusavyje aiškinosi dėl 3000 Lt. Anot Č. S., prie Petro ir Povilo bažnyčios jis B. pasivedė į šalį kelis metrus, buvo ir J. pareiškimas į policiją, jau buvo perduoti pinigai, kai sužinojo apie B.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad A. B. 2010 metų rugpjūčio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su R. J., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, apgaule pažadėjęs Č. S. padėti eksternu gauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro diplomą, R. J. laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio 1 d. iki 2010 metų rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitikus su Č. S. prie uždarosios akcinės bendrovės „Olandų laidojimo rūmai“, Olandų g. 22, Vilniuje, esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir paėmus iš nukentėjusiojo 5000 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos rūmai“, Laisvės pr. 60, Vilniuje, paėmęs dalį pinigų iš R. J., laikotarpiu nuo 2010-08-15 iki 2010-08-27 R. J. paskambinus nukentėjusiajam, pasakius, kad 5000 Lt neužtenka ir reikia sumokėti dar 2000 Lt, neva kyšiams duoti VGTU darbuotojams dėl Č. S. įstojimo į minimą universitetą, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroma“ priklausančiame autoservise, esančiame Metalo g. 7, Vilniuje, iš Č. S. paėmus antrąją grynųjų pinigų dalį - 2000 Lt, po ko jis ir R. J. pradėjo vengti susitikimų ir pokalbių dėl VGTU bakalauro diplomo gavimo su nukentėjusiuoju, nekėlė telefonų ragelių, galiausiai šiuos išjungė ir savo įsipareigojimo nei jis, nei R. J. neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam Č. S. priklausantį, 7000 Lt vertės turtą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. atsisakė duoti parodymus dėl sukčiavimo Č. S. atžvilgiu epizodo. Apklaustas teisme A. B. parodė, kad R. J. prašė padėti „padaryti universiteto diplomą“, jis nesakė R. J., kad gali padėti gauti universiteto diplomą, jam R. J. nieko neperdavė, pinigų neėmė. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia kaltinamojo R. J. parodymai, kuris nurodė, kad paimtus iš Č. S. 7000 Lt perdavė A. B., bei iš dalies nukentėjusiojo Č. S. parodymai, jog jis girdėjo kaip A. B. sakė R. J., kad R. J. pastarajam perdavė tik 3000 Lt, neigė, kad jam perdavė 7000 Lt. Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sužinojęs, jog Č. S. reikalingas diplomas, paskambino A. B., pastarasis pasakė pinigų sumą ir kad gali padėti. Pasak R. J., jam Č. S. perdavė 5000 Lt, kuriuos jis nuvežė prie „Spaudos rūmų“ ir perdavė pinigus A. B.. R. J. paaiškino, kad pinigus davė vienas be jokių raštelių, tiesiog į rankas, A. B. buvo su žmona, pastaroji sėdėjo automobilyje, jis pinigus perdavė lauke. Po kurio laiko A. B. paprašė dar 2000 Lt, sakė, kad jų reikia kyšiams. Č. S. perdavė jam, R. J. pinigus prie „Mcdonald“ ir jis nuvežė juos prie „Spaudos rūmų“, kur perdavė pinigus A. B., pastarasis sakė, kad po mėnesio viską sutvarkys. R. J. paaiškino, kad jis naudos neturėjo, pinigus perdavė A. B., neturėjo tikslo apgauti Č. S., tikėjo, kad A. B. iš tiesų turi daug pažįstamų, kurie gali padėti, jam nekilo jokių abejonių, kad A. B. gali jį apgauti. Apklaustas teisme Č. S. parodė, kad jis paklausė R. J. kaip įstoti į VGTU, pastarasis pasakė, kad jam reikia paskambinti pažįstamam A. Pasak Č. S., R. J. pasakė, kad jokių problemų nebus ir atvežė jam dokumentuis bei parodė kokias profesijas galima rinktis. Jis, Č. S. paklausė kiek reikės mokėti, R. J. atsakė, kad iki sesijos reikia sumokėti 5000 Lt už įstojimą, paprašė dar paso kopijos. Jis, Č. S. nuvažiavo namo, paėmė pinigus ir nuvažiavo prie laidojimo rūmų, esančių Olandų gatvėje, kur pinigus perdavė R. J. Po kiek laiko R. J. dar paprašė 1800 Lt, pirmą kartą jis, Č. S. R. J. padavė 5200 Lt, antrą kartą 1800 Lt. Anot Č. S., iš pradžių R. J. kalbėjo tik apie įstojimą, kai padavė jam antrą pinigų sumą, pažadėjo diplomą. Č. S. paaiškino, kad R. J. minėjo, jog tuos reikalus tvarko ne pastarasis, o A. B., R. J. žadėjo jam pinigus grąžinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Č. S. parodė, kad jis R. J. už VGTU bakalauro diplomą sumokėjo per du kartus, pirmą kartą sumokėjo 5000 Lt, antrą kartą 2000 Lt. Č. S. paaiškino, kad visus reikalus R. J. derino per A. B., jis girdėjo kaip R. J. kalbėjo su A. B., jis tiksliai negirdėjo ką R. J. sakė pašnekovui, tačiau girdėjo kaip R. J. klausė pašnekovo, ar gali padėti įstoti į universitetą, ir nors negirdėjo ką į tai atsakė pašnekovas, bet išgirso tokias frazes, kaip „be problemų“, „kur tik nori“, „viskas įmanoma už pinigus“. Pasak Č. S., paprašius R. J. supažindinti jį su A. B., pastarasis pasakė, kad negali jo supažindinti su A. B., kadangi A. B. liepė viską derinti per jį, R. J. Č. S. paaiškino, kad jis buvo susitikęs su R. J. ir A. B., priėjus prie A. B. paklausė kada grąžins jo 7000 Lt, A. B. atsakė, kad nežino apie jokius 7000 Lt, minėjo, kad R. J. pastarajam perdavė tik 3000 Lt. R. J. su A. B. susiginčijo, R. J. tvirtino, kad perdavė A. B. 7000 Lt, o A. B. tai neigė ir sakė, kad R. J. pastarajam perdavė tik 3000 Lt, A. B. žadėjo jam atiduoti 3000 Lt, kuriuos paėmė už įstojimą ir nieko nepadarė, kad įstotų.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad A. B. ir R. J. veikė pagal bendrą susitarimą, turėdami išankstinę tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veiką padarė veikdami kaip bendravykdytojai. Nors nenustatyta, kad kaltinamieji būtų detaliai aptarę svetimo turto įgijimą savo naudai iš nukentėjusiojo Č. S., pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, kad R. J. pasiūlo Č. S. pagalbą eksternu gaunant Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro diplomą, paskambina A. B. ir klausia kiek kainuos diplomas, R. J. atveža Č. S. dokumentus ir parodo kokias profesijas galima rinktis, paprašė paso kopijos, R. J. paiima pinigus iš Č. S. ir galimai perduoda juos A. B., rodo kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą. Nors kaltinamasis R. J. tvirtino, kad jis jokios turtinės naudos neturėjo, neturėjo tikslo apgauti Č. S., tačiau tokius jo parodymus paneigia jo pačio parodymai, kad iš pat pradžių A. B. žadėjo atlygį, A. B. žadėjo atlygį tada, kai Č. S. gaus diplomą, taigi darytina išvada, jog R. J. pagrįstai tikėjosi, kad už pagalbą A. B. jam bus atlyginta. Aplinkybę, jog kaltinamasis R. J. neturėjo tikslo apgauti Č. S., paneigia nukentėjusiojo Č. S. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, jog R. J. pakeitė begalę telefono numerių, R. J. jam skambindavo vis iš kito numerio. R.J. aktyviai dalyvavo Č.S. įtikinime dėl diplomo gavimo, R. J. nuolat gyrėsi, kad visur turi pažįstamų. Perduodant pinigus R.J. Č.S. su A. B. nesuvedė, pats paimdavo pinigus, paaiškindavo kiek reikia pinigų, už ką. R. J. nuolat rašė jam, Č. S. trumpąsias žinutes, kad pinigus grąžins, jei jis nerašys pareiškimo policijoje, kas visiškai nelogiška asmeniui neprisidėjusiam prie šios nusikalstamos veikos. Byloje įrodyta, kad kaltinamieji veikė vienas kito pagalba, vieninga tyčia. Byloje nėra nustatyta, jog Č. S. siektų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius, prieš įvykį tarp jų konfliktų ar nesutarimų nebuvo, todėl nėra pagrindo Č. S. parodymus laikyti nepatikimais.

Taigi sukčiavimo mechanizmas šioje byloje buvo toks, kad A. B. ir R.J. veikdami išvien apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad R.J. pažįstamam asmeniui Č.S., įgijęs pasitikėjimą, praneša apie neva galimybę už pinigus gauti universiteto baigimo diplomą. Nurodo, kad tai padarys jo pažįstamas asmuo turintys visur pažinčių ir galintis gauti bet kokį diplomą, pažymą ar pan. Nei R.J., nei A. B. neketino vykdyti šio susitarimo, o tik siekė suklaidinti nukentėjusįjį-išpradžių paaiškino galintys tik padėti be problemų įstoti į universitetą, vėliau jį eksternu ir baigti, atvežė dokumentus ir pasiūlė pasirinkti specialybę, apgaulės būdu gavo pinigus, vėliau žinodami, kad jokių įsipareigojimų jie nevykdys, paprašė dar pinigų kyšiams, t.y. apgaulės būdu dar gavo pinigų. Įtraukdamas nukentėjusįjį į nenaudingą sandorį, kaltinamieji sąmoningai, veikdami tiesiogine tyčia sudarė situaciją, kad nukentėjysis Č.S. jiems perduotų pinigus. Abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL.

Sukčiavimo Č. ir E. S. atžvilgiu bei fizinio asmens dokumentų įgijimas ir laikymas neturint teisėto pagrindo

Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. dėl E. S. epizodo parodė, kad bendravo su Č. S., pastarasis pasakė, kad nori parduoti automobilį WV Golf, jis susitiko su E. S. ir pastarasis jam pardavė automobilį su dokumentais, po kiek laiko jis pardavė automobilį S., kainos neprisimena. S. apžiūrėjo automobilį ir perdavė jam, R. J. pinigus, jis pasakė, kad reikia automobilį nurašyti. Pasak R. J., tada E. S. buvo atvažiavęs prie „Regitros“, S. nebuvo ir jis paskambino S., pastarasis padiktavo savo asmens kodą ir jis įrašė jį į pirkimo pardavimo sutartį. Anot R. J., dalį pinigų 1500 Lt grąžino Č.S., liko atiduoti 2000 Lt. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, Č. S. pasakė, kad nori parduoti savo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis, R. J. pasakė, kad gali padėti parduoti Č. S. automobilį, pasakė, kad paieškos pirkėjų. Jis, R. J. pirkėją rado, tai buvo jo pažįstamas A. S., pastarasis sutiko iš pradžių apžiūrėti automobilį  ir jei šis jam patiks, nupirkti. Č. S. sakė, kad nori parduoti automobilį už 3500 Lt. Apie tai pasakė A. S.. Prieš tai jis, R. J. sutiko parduoti Č. S. automobilį už 3500 Lt, t.y. pastarajam pasakė, kad jo automobilį parduos už jo norimą kainą. 2011 metų sausio mėnesį, jis, R. J. paprašė Č., kad pastarasis jam perduotų automobilį, nes šį norėjo parodyti pirkėjui. Č. S. pasakė, kad automobilį perduos pastarojo sūnus E. S. Č. jam, R. J. davė E. numerį, jis pastarajam paskambino. Jie susitiko(duomenys neskelbtini), nors tikslaus adreso neatsimena. Jis, R. J. apžiūrėjo automobilį ir su Č. sutarė, kad automobilį pasiims. E. perdavė jam, R. J. automobilį, kada tiksliai perdavė, neatsimena. Tai buvo 2011 metų sausis. Su Č. sutarė ir tai, kad kai jis, R. J. parduos automobilį už 3500 Lt, pinigus pastarajam grąžins. Po savaitės jis, R. J. paskambino Č., pasakė, kad rado klientą, koks tai klientas, nesakė. Jis, R. J. pasakė, kad E. jį paimtų iš namų ir nuvežtų į Regitrą. E. jis, R. J. pasakė, kad rado pirkėją automobiliui pirkti, nesakė pastarajam, kad automobilį nori pirkti sau. E. atvažiavo pas jį, R. J. namo į Kauno gatvę ir nuvežė jį į Regitrą. Ten jie įformino pirkimo-pardavimo sutartį, E. nuėmė automobilį nuo įskaitos, jie išsiskyrė. Jis, R. J. paskambino Č. kitą dieną po Regitros, paklausė, ar pastarasis gali jam paskolinti pinigų, kokios sumos prašė, neatsimena. Č. pasakė, kad jis, R. J. paimtų pinigus iš automobilio pardavimo ir kovo pabaigoje šiuos pastarajam jis grąžintų. Po to, kai susitvarkė su Regitra, jis, R. J. tą pačią dieną automobilį pardavė A. S., už kiek pardavė, neatsimena. Pirkimo-pardavimo sutartyje iš pradžių buvo įrašyti E. duomenys, kaip pardavėjo, o pirkėjo duomenis jis, R. J. įrašė pats, kai automobilį perdavinėjo A. S.. Č. pinigų kovo mėnesį jis, R. J. negrąžino, nes neturėjo. Jis, R. J. sakė Č., kad pastarojo automobilį parduos kazachams, bet apie tai, kad pardavė A. S., nesakė. A. S. pasiūlė didesnę kainą ir automobilį jis, R. J. pardavė pastarajam. Jis, R. J. neturėjo tikslo apgauti Č., neturėjo tikslo pavogti pastarojo pinigų ir neturėjo tikslo apgaulės būdu užvaldyti jo automobilio. Jis, R. J. su Č. atsiskaitinėja ir pastarajam po truputį pinigus grąžina, liko atiduoti 3500 Lt (t. 2, b.l. 108-110) – kaltinamasis patvirtino, kad viskas buvo taip, tik nesakė, kad automobilį pirks sau. Pasak R. J., 2011 metų rugpjūčio mėnesį jis atidavė 1500 Lt, į užsienį išvyko gegužės pabaigoj, neprisimena kada rašė žinutes, kad pinigus grąžins, automobilį S. pardavė kažkur sausio gale, sumos neprisimena, Č. S. automobilį norėjo parduoti už 1000 eurų (3400 Lt), galėjo automobilį parduoti pigiau, Č. S. davė jam automobilį, kad parduotų, Č. S. neatidavė pinigų, nes jis prašė juos paskolinti. Anot R. J., Č. S. reikalavo pinigų, jis Č. S. sakė, kad grąžins pinigus, kai turės.

Č. S. teisme paaiškino, kad pirko automobilį Volkswagen Golf už 3500 Lt ir E. S. su juo važinėjo, pasakė savo vaikui, kad R. atvažiuos paims iš jo, E. automobilį ir parodys jį kazachams. Paskui R.J. pasakė, kad E. turi važiuoti kartu ir išregistruoti automobilį, susitarė su J., kad pinigus jie susitvarkys, o automobilį išregistruos E., po to skambino, klausė kada bus pinigai, J. paprašė palaukti ir žadėjo pinigus atiduoti su procentais, visa tai vyko po tų visų reikalų su universitetu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Č.S. parodė, kad 2010 metų žiemos vidurį, R. pasakė, kad gali padėti parduoti jo, Č. S. pirktą automobilį VW GOLF, pastarasis žadėjo šį automobilį parduoti kazachams, sakė, kad gali parduoti už 3500 Lt. Jis, Č. S. asmeniškai su R. derino visus klausimus dėl automobilio pardavimo. Raktus R. perdavė jo, Č. S. sūnus E. nuo automobilio Žirmūnuose. Išėjo taip, kad R. automobilį pasiėmė, o pinigų negrąžino. Dėl R. kaltės viso patyrė 10500 Lt. Iš tos sumos R. jam, Č. S. grąžino 1400 Lt. Likusius pinigus R. žadėjo grąžinti artimiausiu laiku, labai prašė, kad jis, Č. S. parašytų pareiškimą, kad pastarasis jam atlygino visą žalą, įtikino jį, kad pinigus tikrai grąžins. Jis, Č. S. R. eilinį kartą patikėjo ir parašė pareiškimą apie tai, kad pastarajam pretenzijų neturi, kad jis žalą atlygino, tačiau taip nebuvo. R. liko skolingas 9100 Lt. Jis, Č. S. atsisako savo pareiškimo apie tai, kad R. atlygino žalą, turi pretenzijų R. J., reikš civilinį ieškinį 9100 Lt. Prašo R. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 2, b.l. 3-4). Papildomai parodė, kad laikosi savo pirminių parodymų, tačiau norėtų papildyti ir patikslinti, kad po to, kai R. J. jo, Č. S. sūnus E. S., 2011-01-31 apie 09:00 val. prie Regitros perdavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio raktelius bei dokumentus, R. J. maždaug po savaitės, galimai 2011 metų vasario 7 d. jam, Č. S. paskambino ir paprašė paskolinti pinigų, t.y. 3500 Lt. Šios pinigų sumos paskolinti R. J. prašė po to, kai jis, Č. S. pastarajam pradėjo skambinti ir klausti, kada jis grąžins 3500 Lt už parduotą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, kai sūnus E. S. perdavė R. J. minėtą automobilį 2011-01-31, jis, Č. S. R. skambino beveik kasdien ir klausė, kada pastarasis jam grąžins pinigus už parduotą automobilį. R. J. konkrečiai negalėjo pasakyti, kada šiuos pinigus atiduos, vis sakė, kad pirkėjų nėra, po to sakė, kad pirkėjai pastarajam neperveda pinigus, po to sakė, kad pirkėjai turi E. pinigus į sąskaitą pervesti. Jo, Č. S. sūnus nebuvo davęs R. savo sąskaitos numerio, bet sąskaitos numerį jis, Č. S. pastarajam buvo davęs. Jis, Č. S. laukė. Tada, kaip minėjo 2011-02-07, R. pats paskambino ir labai prašė paskolinti pastarajam 3500 Lt. Jam, Č. S. pasirodė įtartina, kad R. J. prašo būtent tokią pinigų sumą pastarajam paskolinti, už kurią R. J. turėjo parduoti automobilį, bet tada to nesureikšmino. R. sakė, kad atiduos iki 2011 metų kovo 1 d. su palūkanomis, t.y. 346 Lt viršaus. Viso turėjo grąžinti 3846 Lt. Jis, Č. S. sutiko R. J. paskolinti 3500 Lt su 346 Lt palūkanomis, t.y. pasakė, kad R. J. paimtų tuos pinigus iš tų, už kuriuos ir pardavė automobilį. R. J. nei pinigų, nei automobilio negrąžino, nei iki 2011-03-01, nei iki 2012-01-30, vis žada atiduoti, bet savo pažadų netęsi. Šiai dienai R. J. skolingas 9100 Lt (t. 2, b.l. 5)

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2010 m. žiemą buvo nusipirkęs automobilį už 3500 Lt, pavažinėjo kokius tris mėnesius, nutarė parduoti, tėvui pasiūlė, pastarasis buvo nieko prieš, įdėjo skelbimą į internetą. Tėvas pasiūlė parduoti automobilį R., o pastarasis parduos kitam žmogui. R. pasakė, kad reikės paimti automobilį parodyti žmogui. R. išvažiavo ir vakare grąžino pasakęs, kad reikės patvarkyti. Jis, E. S. paprašė draugo, kad jį pavežtų iki Regitros, J. buvo ten su draugu. Pasak E. S., jis išregistravo automobilį ir atidavė R.J. visus dokumentus ir raktelius, J. pasakė, kad pinigus atiduos ar perves tėvui, kas vyko toliau nežino. Anot E. S., kai gavo pranešimą atvykti į policiją, tėvas jam paaiškino, kad nebuvo grąžinti pinigai, J. sakė, kad tą automobilį išsiųs į kitą šalį, J. iš pradžių norėjo ant savęs registruoti, tik paskui pasakė, kad išsiųs automobilį į kitą šalį, asmeniškai jis žalos nepatyrė.

Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad su R. J. yra pažįstamas, nes jo senelė gyvena vienam kaime, su J. kartu vaikščiojo į šokius, iš J. pirko raudonos spalvos automobilį Golf, kurio valstybinio numerio neprisimena, už 900 Lt, tai buvo daugiau nei prieš pusantrų metų. Pasak A. S., surašė pirkimo-pardavimo aktą, automobilis Golf buvo registruotas ne J. vardu, J. žinojo visus jo duomenis. Po to jis, A. S. nuvažiavo į „Regitrą“ ir automobilis Golf buvo perregistruotas jo vardu, prieš tai dieną apžiūrinėjo automobilį aikštelėje Naujininkuose, buvo jis, jo brolis ir R.J. R.J. pasakė, kad kitą dieną gali perrašyti, ryte R.J. paskambino ir paprašė padiktuoti savo duomenis. Pasak A. S., automobilyje buvo sugedusi pavarų dėžė, pasiūlė D. automobilį, D. pasakė, kad automobilio reikia pastarojo giminaitei, tada nuvarė automobilį pas ją į kiemą, susitarė, kad jei po savaitės neparduos tai ji nupirks automobilį, po savaitės nuvažiavo į Regitrą ir perrašė automobilį. Teisėja pagarsina liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pažįsta R. J., jie yra iš vieno Akmenynės kaimo. 2011 metų pradžioje, tikslios datos neatsimena, susitiko su R. J., pastarajam užsiminė, kad ieško automobilio savo žmonai. 2011 metų sausio vasario mėnesį, tikslios datos neatsimena, jam, A. S. paskambino R. J. ir paklausė, ar jis vis dar ieško automobilio, pasakė, kad turi automobilį VW GOLF, raudonos spalvos, kurį nebrangiai parduotų. Jis, A. S. R. J. pasakė, kad norėtų šį apžiūrėti. Jie sutarė, kad jis, A. S. automobilį apžiūrės prie R. J. namų, Akmenynės kaime. Jis, A. S. atvažiavo pas R., prie pastarojo namų pamatė stovintį trečią Golfą, kurio valstybinio numerio jau neatsimena. Automobilis buvo raudonos spalvos. Jis, A. S. R. paklausė, už kiek pastarasis parduos automobilį, R. atsakė, kad norėtų gauti 1000 Lt. Jis, A. S. jau tiksliai neatsimena kokią sumą pasakė R., galimai pastarasis pasakė 900 Lt. Jis, A. S. apžiūrėjo automobilį, automobilis pasirodė neblogas ir jis nusprendė jį nusipirkti iš R. Tiksliai kada tai buvo, neatsimena, galimai 2011 metų sausio mėn. R. pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje pardavėju buvo įvardintas E. S. Jam, A. S. tereikėjo tik savo duomenis kaip pirkėjo įrašyti. Jis, A. S. nuvažiavo į Regitrą su R. Jis, A. S. patikrino ar automobilis yra nuimtas nuo įskaitos, viskas buvo gerai. Važiuojant iš Regitros link namų, jis, A. S. R. J. į rankas padavė 1000 Lt grynųjų pinigų. Kaip minėjo, neatsimena tikslios sumos, galimai sumokėjo R. J. 900 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta 400 Lt. R. nesakė, iš kur pastarasis gavo tą automobilį. Dokumentai buvo tvarkingi, jam, A. S. nekilo jokių abejonių, kad su tuo automobiliu kažkas gali būti ne taip. R. pažįsta apie 5-6 metus. Girdėjo gandus, kad R. daug ką yra apgavęs. Asmeniškai nuo R. nenukentėjo. Iš R. pirktą automobilį pardavė savo bendradarbio S. pažįstamai. Kadangi iš R. pirktas automobilis pradėjo byrėti, jis, A. S. šį nusprendė parduoti. Jis, A. S. perspėjo S., kad automobilis byra, bet pastarasis vis tiek pasakė, kad jo pažįstama norėtų šį nusipirkti. Automobilyje pradėjo gesti greičių dėžė, starteris ir t.t. Jis, A. S. pardavė automobilį 2011 metų vasario pabaigoje maždaug už 2000 Lt, tikslios sumos neatsimena. (t. 2, b.l. 21) Pasak A. S., neprisimena, kokią sumą įrašė pirkimo-pardavimo sutartyje, galimai 400 Lt, neprisimena, kiek J. prašė už automobilį.

Apklaustas teisme liudytojas S. D. parodė, kad brolio žmona K. D. ieškojo automobilio, S., su kuriuo jis dirbo, pasiūlė nebrangų automobilį, S. pasakė, kad pastarasis pats nusipirko sau automobilį ir dabar pardavinėja. Jis, S. D., K. D. ir S. susitiko Ateities rajone apžiūrėti automobilio, S. norėjo nebrangiai jį parduoti, tik nepamena, kiek tiksliai, tada K. D. nupirko automobilį, jis pardavime-pirkime nedalyvavo. Pasak S. D., S. nepasakojo, kodėl pardavinėja automobilį. Teisėja pagarsina liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pažįsta K. D., kuri yra jo brolio buvusi žmona, jie tebebendrauja iki šiol. 2011 metų pradžioje, vieno iš susitikimų metu, K. pasakė, kad norėtų nusipirkti nedidelį, pigų automobilį. 2011 metų sausio mėnesio antroje pusėje, tikslios datos neatsimena, buvęs bendradarbis A. S. pasakė, kad nori parduoti savo žmonai pirktą automobilį VW GOLF už 2000 Lt, nors tikslios sumos jau neatsimena. Jis, S. D. paskambino K. ir pasakė apie tai. Jie sutarė, kad K. automobilį apžiūrės prie savo namų Ateities gatvėje. A. sakė, kad automobilis „byra“, sakė, kad yra problemos su greičių dėže. Kai K. apžiūrėjo automobilį, pastaroji sutiko pirkti šį. Jie nuvažiavo į Regitrą, kur sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Tai buvo 2011 metų vasario pabaiga, tikslios datos neatsimena. A. minėjo, kad šį automobilį iš kažko pigiai nusipirko, bet kadangi šis pradėjo „byrėti“, nusprendė parduoti. Kadangi automobilis buvo nelabai tvarkingas, A. šį taip pigiai ir pardavė. A. nesakė, už kiek pirko automobilį, neminėjo iš ko pirko. Kai iš A. K. pirko automobilį, pastaroji užpildė pirkimo-pardavimo sutartį. A. S. K. davė ir kitą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pastarasis pirko tą automobilį. Toje pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas buvo nurodytas E. S. Asmeniškai nepažįsta R. J., nepažįsta ir A. B.. Jis, S. D. nėra artimas A. S. draugas, bendrauja tik tiek, kiek tai liečia darbą. (t. 2, b.l. 22) Pasak S. D., važiavo į „Registrą“, A. S. sakė, kad pardavinėja, nes automobilis pradeda byrėti.

Apklausta teisme liudytoja K. D. parodė, kad jis maždaug prieš du metus, žiemą, ieškojo automobilio, jos vyro brolis pasakė, kad pastarojo bendradarbis nebrangiai parduoda automobilį, A. S. privažiavo automobiliu WV Golf prie jos namų, apžiūrėjo automobilį, A. S. pasakė, kad automobilio kaina apie 2000 Lt. Pasak K. D., buvo ji, S., S. ir jos vienas pažįstamas, susitarė susitikti „Regitroje“, buvo ji, S. ir S., tada perrašė automobilį ir ji atidavė pinigus, pirkimo-pardavimo sutartį sudarė, už automobilį mokėjo apie du tūkstančius, tuo metu nežinojo iš kur S. turi automobilį.

2012-01-18 Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pažymoje nurodyta, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2011-01-31 buvo registruotas E. S. vardu ir išregistruotas, 2011-02-15 minimas automobilis išregistruotas antrą kartą, nuo 2011-02-26 automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. D. (t. 2, b.l. 15-20).

2011-01-31 transporto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas E. S., A. S. minimo automobilio pirkėjas (t. 2, b.l. 24).

2011-02-26 transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas A. S., pirkėjas – K. D. (t. 2, b.l. 25).

2012-01-26 automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas minimas automobilis (t. 2, b.l. 28-34)

Teismas vertina, kad ir šiame epizode įrodyta, kad kaltinamasis R.J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. Ir 302 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad R. J. turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, priklausantį E. S., apgaule pažadėjo nukentėjusiajam Č. S., kad parduos lengvąjį automobilį VW GOLF, už 3500 Lt, prie VĮ „Regitra“, Lentvario g. 7, Vilniuje, E. S. perdavus jam minėtą automobilį ir šio transporto priemonės registracijos liudijimą bei pažymą apie transporto priemonės išregistravimą,  kuriuos jis laikė iki 2011 m. sausio 31 d. kol minėtus dokumentus ir automobilį perdavė A. S. automobilio VW GOLF pirkimo-pardavimo metu, po ko telefonu susisiekė su Č. S., paprašė iki 2011 m. kovo 1 d. paskolinti jam 3500 Lt, pažadėjęs grąžinti skolą su procentais 3846 Lt, o nukentėjusiajam sutikus, savo įsipareigojimo neįvykdė ir negrąžino nukentėjusiesiems nei pinigų, t.y. 3500 Lt, nei automobilio, tokiu būdu nukentėjusiųjų Č. S. ir E. S. sąmonėje suformavęs klaidingą objektyviai egzistuojančių faktų įsivaizdavimą, tyčia, t.y. suvokdamas, jog sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją, savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam Č. S. priklausantį 3500 Lt vertės turtą, o taip pat neteisėtai – apgaule žadėdamas Č.S., kad parduos minėtą automobilį už 3500 Lt, apgaule įgijo ir laikė fizinio asmens – E. S. vardu išduotus, transporto priemonės registracijos liudijimą, (duomenys neskelbtini), išd. 2010-12-18, bei pažymą apie transporto priemonės išregistravimą, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-01-31.

Kaltinamasis R.J. šiame epizode parodė, kad jis, R. J. neturėjo tikslo apgauti Č., neturėjo tikslo pavogti pastarojo pinigų ir neturėjo tikslo apgaulės būdu užvaldyti jo automobilio. Pinigų iškarto po automobilio pardavimo negrąžino, nes neturėjo, vėliau prašė Č.S. tuos pinigus, 3500 Lt už parduotą automobilį paskolinti, jis, R. J. su Č. atsiskaitinėja ir pastarajam po truputį pinigus grąžina. Č.S. parodymai dėl automobilio pardavimo aplinkybių yra kitokie, o būtent iš Č.S. parodymų matyti, kad automobilį R.J. įgijo ne norėdamas padėti jį parduoti, o norėdamas apgaule įgyti svetimą turtą. Pasak Č.S., R. pasakė, kad gali padėti parduoti jo, Č. S. pirktą automobilį VW GOLF, pastarasis žadėjo šį automobilį parduoti kazachams, sakė, kad gali parduoti už 3500 Lt, t.y. R.J. pažadėjo parduoti minėtą automobilį už norimą, įsivaizduojamą Č.S. kainą. Toliau pasak Č.S., kai R. J. jo, Č. S. sūnus E. S., 2011-01-31 apie 09:00 val. prie Regitros perdavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio raktelius bei dokumentus, R. J. maždaug po savaitės, galimai 2011 metų vasario 7 d. jam, Č. S. paskambino ir paprašė paskolinti pinigų, t.y. 3500 Lt. Šios pinigų sumos paskolinti R. J. prašė po to, kai jis, Č. S. pastarajam pradėjo skambinti ir klausti, kada jis grąžins 3500 Lt už parduotą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, kai sūnus E. S. perdavė R. J. minėtą automobilį 2011-01-31, jis, Č. S. R. skambino beveik kasdien ir klausė, kada pastarasis jam grąžins pinigus už parduotą automobilį. R. J. konkrečiai negalėjo pasakyti, kada šiuos pinigus atiduos, vis sakė, kad pirkėjų nėra, po to sakė, kad pirkėjai pastarajam neperveda pinigus, po to sakė, kad pirkėjai turi E. pinigus į sąskaitą pervesti. Jo, Č. S. sūnus nebuvo davęs R. savo sąskaitos numerio, bet sąskaitos numerį jis, Č. S. pastarajam buvo davęs. Jis, Č. S. laukė. Tada, kaip minėjo 2011-02-07, R. pats paskambino ir labai prašė paskolinti pastarajam 3500 Lt. Jam, Č. S. pasirodė įtartina, kad R. J. prašo būtent tokią pinigų sumą pastarajam paskolinti, už kurią R. J. turėjo parduoti automobilį, bet tada to nesureikšmino. R. sakė, kad atiduos iki 2011 metų kovo 1 d. su palūkanomis, t.y. 346 Lt viršaus. Viso turėjo grąžinti 3846 Lt. Jis, Č. S. sutiko R. J. paskolinti 3500 Lt su 346 Lt palūkanomis, t.y. pasakė, kad R. J. paimtų tuos pinigus iš tų, už kuriuos ir pardavė automobilį. R. J. nei pinigų, nei automobilio negrąžino, nei iki 2011-03-01, nei iki 2012-01-30. Tokie Č.S. parodymai akivaizdžiai parodo, kad R.J. neketino grąžinti Č.S. pinigų už parduotą automobilį, o tik tempė laiką nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad po to, kai Č.S. sūnus perdavė R.J. minėtą automobilį, dokumentus ir raktelius, pastarasis tą pačią dieną juos perduoda A. S., tačiau apie tai, kad pardavė automobilį ir už kiek jis automobilio savininkui nepraneša. R.J. tiesioginę tyčia apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą patvirtina ir tai, kad jis jau dieną prieš automobilį parduodant A. S., su pastaruoju suderino automobilio kainą, R.J. už automobilį prašė 1000 Lt ir už tokią kainą ar 100 Lt mažesnę tą automobilį ir pardavė. Tai tik patvirtina, kad R.J. dar prieš parduodant automobilį turėjo tik tikslą įgyti svetimą turtą ir pažadai Č.S. parduoti automobilį už 3500 Lt buvo tik apgaulė siekiant perimti automobilį ir savo naudai įgyti svetimą turtą. Kaltinamojo R.J. parodymai, jog jis pinigus nukentėjusiajam Č.S. grąžino-1500 Lt, pagal Č.S. parodymus grąžino -1400 Lt, R.J. atsakomybės atsakomybės už padarytą veiką nešalina, nes turtinė žala nukentėjusiajam iš dalies buvo atlyginta tik nukentėjusiajam parašius pareiškimą dėl šios veikos dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareiškus nukentėjusiajam civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu. Pagal R.J. parodymus jis Č.S. dalį pinigų atidavė 2011 metų rugpjūčio mėnesį (3 t. B.l. 184), Č.S. 2011-06-27 nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje (2 t. B.l. 8).

Šiuo atveju teismas vertina, kad R.J. veikos kvalifikavimas pagal LR BK 302 str. 1 d. taip pat pagrįstas ir įrodytas. Dokumento pagal LR BK 302 str. 1 d. neturint teisėto pagrindo įgijimas, laikymas yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dokumentus užvaldo ar įgyja kitokiu atveju. Šiuo atveju R.J. apgaulės būdu žadėdamas parduoti automobilį už 3500 Lt gavo iš E.S. ir minėtus dokumentus: E. S. vardu išduotus, transporto priemonės registracijos liudijimą, (duomenys neskelbtini), išd. 2010-12-18, bei pažymą apie transporto priemonės išregistravimą, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-01-31. Minėtus dokumentus gavęs 2011-01-31 R.J. tą pačią dieną perduoda automobilio pirkėjui A. S.. Taigi R.J. suprato kad ne tik automobilį, bet ir minėtus dokumentus jis įgyjo ir laikė neteisėtai, apgaule turėdamas tikslą parduoti automobilį ir gauti turtinės naudos. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal LR BK 302 str. 1 d.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Č.S. dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų 2011-06-27 pareiškė civilinį ieškinį padarytai 10500 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. 2011-07-25 Č. S. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis R. J. pretenzijų neturi, kadangi pastarojo motina jam grąžino turtinę žalą. Apklaustas teisme nukentėjusysis Č. S. parodė, kad R. J. grįžęs iš Anglijos jam atidavė 1000 Lt, po to dar atidavė 700 Lt ar 800 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu Č. S. parodė, kad dėl R. J. viso patyrė 10500 Lt turtinę žalą. Iš tos sumos jam, Č. S. R. J. grąžino 1400 Lt, likusius pinigus žadėjo grąžinti artimiausiu metu, labai prašė, kad jis parašytų pareiškimą, kad R. J. jam atlygino visą žalą, įtikino jį, kad pinigus tikrai grąžins. Jis, Č. S. eilinį kartą patikėjo R. J. ir parašė pareiškimą apie tai, kad R. J. jis pretenzijų neturi, kad pastrasis žalą atlygino, tačiau taip nebuvo. Pasak Č. S., R. J. jam liko skolingas 9100 Lt. Jis, Č. S. atsisako savo pareiškimo apie tai, kad R. J. atlygino žalą, turi pretenzijų R. J., reiškia pastarajam civilinį ieškinį 9100 Lt. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Č. S. 2011-10-24 pareiškė civilinį ieškinį padarytai 9100 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Nors kaltinamieji parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka, tačiau teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. J. kartu su A. B. apgaulės būdu savo naudai iš Č.S. įgijo svetimą turtą-7000 Lt (sukčiavimas Č.S. atžvilgui),  bei dėl R.J. nusikalstamų veiksmų Č.S. patyrė 3500 Lt turtinę žalą (sukčiavimas Č. ir E. S. atžvilgiu), tačiau R.J. 1400 Lt grąžino. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą iš A. B. ir R. J. solidariai Č. S. priteistina 7000 Lt turtinei žalai atlyginti bei iš R.J. -2100 Lt turtinei žalai atlyginti.

T. S. turto pagrobimo bei fizinio asmens dokumento įgijimo ir laikymo neturint teisėto pagrindo epizodas

Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. dėl nukentėjusiojo T. S. epizodo parodė, kad jam asmeniškai reikėjo automobilio, 2011-11-01 per „Autogidą“ susirado WV Passat, nusipirko automobilį, su juo buvo draugas, susitarė su T.S. susitikti prie „Maximos“ Gabijos gatvėje, pažiūrėjo automobilį, apvažiavo ratą, automobilį jam pardavė už 1900 Lt, S. davė dokumentus, jis prie S. namų padavė pinigus. Pasak R. J., S. surašė pirkimo pardavimo sutartį, S. paprašė padėti sunešti ratus į rūsį, tada S. paprašė, kad pavežtų iki „Mados“, nes ten dar pardavinėjo vieną automobilį, jie jį, S. išleido ir išsiskyrė. Anot R. J., jis padavė pinigus grynais be jokio voko, kai jis padavė pinigus S. nuėjo namo paimti raktų nuo rūsio. R. J. paaiškino, kad tą WV Passat pardavė Č. S. po 3 ar 4 dienų, jokio voko automobilyje nematė, jo draugas, K. dar lipo į galą automobilio pataisyti vis atšokančio uždangalo ir nieko nesakė apie jokį voką. Pasak R. J., S. gal skambino jam, jokio skambučio nepamena, neprisimena, nekalbėjo su S. telefonu. Anot R. J., jis pirko automobilį sau, pardavė automobilį Č. S. ir neprisimena už kiek tą automobilį pardavė, automobilio savo vardu neperregistravo ir padavė tą pirkimo pardavimo sutartį Č. S.

Apklaustas teisme nukentėjusysis T. S. parodė, kad neatsimena tiksliai kada praėjusiais metais rudenį susitiko prie Maximos su R.J. ir su kažkokiu draugu. Jis, T. S. dėjo skelbimą dėl automobilio pardavimo ir taip jį surado J., nuvažiavo į Medeinos gatvės kiemą, kuriame apžiūrėjo automobilį ir jis jiems pardavė, jis parašė sutartį, pasirašė, pinigus įsidėjo į kišenę 4500 Lt, 2300 Lt ar 2400 Lt turėjo savo, tai buvo iš mamos paskolinti pinigai. T. S. paaiškino, kad turėjo savo pinigų ir už automobilį gavo 1900 Lt, visus pinigus įsidėjo į voką ir įsidėjo į kišenę, sutarė, kad J. paveš jį iki ,,Mados“, išlipęs pastebėjo, kad neturi voko. Anot T. S., jis paskambino R.J., pastarasis pasakė, kad vokas guli ant galinės automobilio sėdynės ir kad jis tuoj privažiuos ir atiduos pinigus, jis dar palaukė prie Mados prekybos centro, bet J. nepasirodė, dar bandė skambinti, bet J. telefonas buvo išjungtas. Pasak T. S., jie kalbėjo rusų ar lenkų kalba, J. pinigų negrąžino, norėjo atgauti 4400 Lt. T. S. paaiškino kad atsimena kaip tiksliai jis, T.S. buvo apsirengęs, žino, kad buvo apsirengęs žieminę striukę, kišenė į kurią įdėjo pinigus buvo neužsegama, jis sėdėjo automobilio gale vienas, priešais vairuotoją. Pasak T. S., jis skambino J. po kokių 10 minučių, kai pastebėjo, kad nėra voko su pinigais.

Apklausta teisme liudytoja H. S. parodė, kad sūnus T. S. su ja negyvena, T. S. atvežė lapkričio mėnesį ją iš kapinių ir paprašė 3000 Lt pinigų, sakė, kad pastarajam pinigai reikalingi kompiuteriui pirkti, ji davė sūnui pinigus. T. S. sakė, kad pastarasis greitai grįš ir atiduos pinigus, ji, H. S. dar nuėjo į bažnyčią, sūnus, kai grįžo sakė, kad viskas gerai, pastarasis nenorėjo jos gąsdinti, po to sūnus pasakė, kad vyrai pastarąjį apgavo ir paėmė pinigus, automobilį ir nuvažiavo, tai buvo lapkričio 1 d., po pietų. H. S. paaiškino, kad automobilis buvo sesers ir T. sesuo sakė, kad automobilį parduotų ar priduotų į laužą, automobilis buvo pas jos sūnų, pastarasis ją paėmė pavažinėti, sesuo T. S. davė raktus, tada atvažiavo vyrai, kurie turėjo pristatyti kompiuterį, ir paėmė automobilį. Pasak H. S., ji tik davė pinigus ir tada dingo pinigai ir automobilis, atvažiavo berniukai ir paėmė pinigus, automobilį, kompiuterio nepristatė, sūnus sakė, kad patikėjo vyrais ir pastarąjį apgavo, ji suprato, kad T. S. visus pinigus atidavė. Anot H. S., už automobilį T. S. sumokėjo savo pinigais, iš jos sūnus pasiskolino 3300 Lt. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad turi sūnų T. S., 2011 metų pabaigoje, gal spalio mėnesį, sūnus T. S. iš jos sesers vyro J. Š. nusipirko automobilį „VW Passat“, kurio valstybinio numerio neatsimena. Kiek jai, H. S. T. sakė, tai automobilį pastarasis nusipirko oficialiai. Pati ji, H. S. nematė pirkimo-pardavimo sutarties. 2011 metų pabaigoje, gal spalio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, sūnus T. S. nusprendė parduoti minėtą automobilį. Ji, H. S. nežino, ar T. S. buvo patalpinęs skelbimą dėl automobilio pardavimo internete. T. turėjo 2400 Lt grynųjų pinigų. Šie pinigai gulėjo jos, H. S. namuose, vokelyje. Šiuo metu T. gyvena Viršuliškėse, ten su žmona nuomoja butą ir augina mažą vaiką. 2011-11-01 T. nuvežė ją, H. S. ir jos vyrą į kapines, vėliau, apie pietus, pastarasis juos parvežė namo į Pašilaičius. Ji, H. S. buvo virtuvėje ir negirdėjo, ar T. kažkas skambino. Apie 18:00 val. ji, H. S. matė kaip T. trumpam buvo užbėgęs namo, pastarasis prieš tai buvo kažkur išėjęs. Kai T. trumpam 2011-01-11 apie 18:00 val. užbėgo namo, tai tik pasiėmė vokelį su grynaisiais pinigais, pasakė, kad pardavė automobilį ir išbėgo. Ji, H. S. dar T. paklausė, kam pastarasis ima pinigus, o T. atsakė, kad juos nusiveš pas save namo. Ji, H. S. nematė žmogaus, kuriam T. pardavė automobilį. T. išėjus, ji, H. S. taip pat išėjo į bažnyčią. Grįžusi namo gal kiek po 19:00 val. iš savo vyro sužinojo, kad pastarajam skambino T. ir pasakė, kad automobilio pirkėjas automobilyje išsivežė vokelį su visais pinigais ir automobilio pardavimo dokumentais. T. nepasakojo smulkmenų, kaip pirkėjas išvežė voką su pinigais, nenorėjo jos nervinti, nes žino, kad ji silpnos sveikatos. Gali patvirtinti, kad T. – jos, H. S. sūnus, iš tiesų turėjo 2400 Lt grynaisiais pinigais, kuriuos laikė jos bute Pašilaičiuose ir 2011-11-01 šiuos pinigus, buvusius vokelyje, pasiėmė apie 18:00 val., pasakęs, kad juos parsiveš namo. Asmeniškai matė tuos pinigus (t. 2, b.l. 81) – liudytoja teigė, kad nežino, kaip buvo dėl automobilio, gal ir buvo pirkimo-pardavimo sutartis, neprisimena, kaip tiksliai ten buvo, dėl sveikatos negali visko prisiminti. Pasak H. S. T. S. iš jos paėmė pinigus, 3300 Lt, atsimena, kad T. S. jos prašė paskolinti pinigų ir ji juos davė. H. S. paaiškino, kad ji turėjo narkozės po 4 val., jai daro operacijas ir ji negali atsiminti, kaip ten buvo, prisimena, kad ten buvo T. pinigai, bet kiek ten buvo tikrai nežino, iš jos dar pasiskolino pinigų, 3300 Lt, o kiek turėjo savo pinigų tiksliai nepasakys. Pasak H. S., visų pinigų neatidavė, nes sakė, kad neturi, sunku T. atiduoti pinigus, nes augina mažą vaiką. Anot H. S., T. S. turėjo savo kambaryje savo pinigų, T. S. pasiskolino 3300 Lt lapkričio 1 dieną apie 17 val., sūnus sakė, kad pirks kompiuterį, sūnus visai negrįžo, per telefoną sakė, kad atėmė pinigus, T. S. nuvažiavo pas žmoną, kadangi sūnus pas ją negyvena, pastarasis kitur nuomoja butą, ji retai lankosi pas sūnų, pas juos yra trys kambariai, T. S. turėjo savo kambarį su savo daiktais ir dabar ten T. turi savo daiktų. Pasak H. S., į kapines sūnus buvo nuvežęs su nauju automobiliu, naujas automobilis stovėjo ten kur T. gyvena, pinigus paėmė kai atvažiavo po kapinių.

Apklaustas teisme liudytojas V. K. parodė, kad atsimena, jog pirko automobilį „Volkswagen Passat“, tada nuvažiavo prie kito automobilio „Audi“. Kadangi daug laiko jau praėjo, jis, V. K. tiksliai neprisimena, davė pinigus tam asmeniui R., prisimena, kad į rankas asmeniui davė pinigus. Atsimena, kad nusipirko automobilį Pašilaičiuose ir nuvažiavo prie prekybos centro „Mada“, tada tas vaikinukas dar parodė vieną automobilį, vėliau paleido pastarąjį prie jo automobilio, jis dar automobilį „Audi“ jiems parodė. Dabar jis, V. K. negali pasakyti tiksliai, neprisimena ar liko automobilyje pinigų, ar girdėjo skambinant R., jiems nuvažiuojant su nusipirktuoju automobiliu nuo antro automobilio. Teisėjai pagarsinus liudytojo V.K. parodymus (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kad jis pažįsta R. J., juos sieja draugiški santykiai, su R. susipažino mokykloje - (duomenys neskelbtini), jokių bendrų reikalų su R. neturi, kartais susitinka. 2011-11-01 ryte, apie 10:00 val., galimai 11:00 val., jis, V. K. atvažiavo pas R. namo į Perkūnkiemio gatvę. Kai jis, V. K. atvažiavo pas R., sužinojo, kad pastarasis ketina pirkti automobilį „VW Passat“. R. sakė, kad rado skelbimą internete. R. minėjo sumą, už kurią pardavėjas norėjo parduoti minėtą automobilį, bet jis, V. K. neatsimena kokia tai suma buvo. Suma buvo didesnė nei 2000 Lt. Po pietų su R. jis, V. K. atvažiavo prie Pašilaičių Maximos, kur R. buvo sutaręs apžiūrėti automobilį. Jis, V. K. su R. pamatė tamsiai mėlynos spalvos automobilį „VW Passat“, kurio valst. Nr. neatsimena. Automobilis R. patiko, bet kaina buvo per aukšta, pastarasis nusiderėjo su pardavėju iki 1900 Lt. Pardavėjas sutiko parduoti R. tą automobilį už 1900 Lt. Pardavėjas paprašė nuvežti pastarąjį iki jo namų, kad iš automobilio iškrauti padangas. Trise nuvažiavo prie pardavėjo namų Pašilaičiuose, ten iškrovė padangas. Pardavėjas, jam, V. K. atrodo, trumpam buvo nubėgęs pas save namo. Kai padangos buvo iškrautos, R. ir pardavėjas užpildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo rašoma ant automobilio kapoto, ją pildė pardavėjas, pastarasis sutartyje įrašė tik savo, kaip pardavėjo duomenis, o R. duomenų jis nerašė. Pardavėjas pasakė, kad R. duomenų jam nereikia. Pardavėjas paprašė pavežti pastarąjį iki Viršuliškių Mados, kur stovėjo kitas jo automobilis Audi. R. sutiko. Pardavėjas įsėdo ant galinės automobilio sėdynės. R. vairavo automobilį, o jis, V. K. sėdėjo keleivio pusėje ant priekinės sėdynės. Jis, V. K. nekreipė dėmesio į tai, kur pardavėjas padėjo pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigus pardavėjui į rankas padavė jis, V. K. prie pastarojo namų Pašilaičiuose. Pinigus buvo davęs jam, V. K. R., pastarasis pasakė, kad jis perskaičiuotų pinigus ir paduotų pardavėjui. Ten buvo 1900 Lt. Pinigus pardavėjas įsidėjo į striukės išorinę šoninę kišenę. Prieš tai pardavėjas pinigus perskaičiavo. Pardavėją R. pavežė iki Viršuliškių ir išleido prie automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės „Mada“. Trise išlipo iš automobilio. Pardavėjas parodė savo kitą automobilį Audi, kurį taip pat pardavinėjo, sakė, kad 14000 eurų norėtų gauti. Jie apžiūrėjo tą automobilį. Jis, V. K. su R. įsėdo į nupirktą automobilį „VW Passat“. Prieš išvažiuojant, jis, V. K. buvo įlipęs į automobilį „VW Passat“, kurį nupirko R. Buvo įlipęs ant galinės sėdynės, žiūrėjo, kodėl automobilio lubų apmušalas krenta. Jis, V. K. ranka pataisė tą apmušalą, ant galinės sėdynės nematė jokio voko. Jis, V. K. neatsimena, ar pardavėjas skambino R. iš karto po to, kai jie nuvažinėjo nuo „Mados“. Po kelių dienų jam, V. K. paskambino R., kuris pasakė, kad pardavėjas pastarąjį kaltino kažkokio voko su pinigais pagrobimu. Kaip minėjo, jis, V. K. nematė jokio voko ant galinės automobilio sėdynės, juo labiau, kad buvo įlipęs į automobilį ant galinės sėdynės ir taisė nukritusį automobilio lubų apmušalą. Ant galinės sėdynės jis, V. K. lipo ir pakeliui namo, kai R. jį vežė, nes tos lubos vis krisdavo (t. 2, b.l. 85-86) - liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak V. K., sakė, kad jį nuvežė namo ir viskas, ankščiau R. J. buvo jo draugas, buvo apklaustas prieš du metus, dar buvo tuo metu draugas su kaltinamuoju. V. K. paaiškino, kad neprisimena tiksliai įvykio aplinkybių, tuo metu kai davė parodymus, sakė visą tiesą, jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuo prekybos centro „Mada“ važiavo namo, arba dar pas mamą, kad pasiekti šiuos rajonus gal ir reikėjo važiuoti per Karoliniškes.

2011-11-01 T. S. pareiškime nurodė, kad parduodamas VW Passat (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo pardavimo sutartį. Medeinos gatvėje jų paprašė, kad jį pametėtų iki Viršuliškių ,,Mados“, išlipęs iš mašinos iškart pastebėjo, kad neturi savo pinigų 4500 Lt. Pradėjo juos stabdyti, mojuoti. Iškart pradėjo skambinti į pirkėjo telefoną, jis numetinėjo, o vėliau išjungė. S. sėdėjo gale vienas, o jis su draugu priekyje. Pinigai buvo voke kartu kartu su pirkimo pardavimo sutartimi. Voką jis, T.S. buvo įsidėjęs į kišenę ir lipant jis jam iškrito iš kišenės.

2011-12-01 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad T. S. atpažino asmenį, kuris iš jo pirko automobilį kaip R. J (t. 2, b.l. 62-64).

2012-01-18 gauta informacija iš Vilniaus apskr. VPK OVV, kad nuo 2011-11-01 17:42 val. nukentėjusysis T. S. skambino į R. J. mobilaus ryšio telefoną 32 kartus ir parašė 6 SMS pranešimus, tačiau pastarasis nekėlė ragelio (t. 2, b.l. 75-80 ).

Ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymų visumą šiame epizode teismas vertina, kad jų pakanka pripažinti R.J. kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. Kaltinamasis R.J. dėl šio epizodo kaltu neprisipažino viso proceso metu. Anot R. J., jis padavė pinigus T.S. grynais be jokio voko, kai jis padavė pinigus S. nuėjo namo paimti raktų nuo rūsio. R. J. paaiškino, kad tą WV Passat pardavė Č. S. po 3 ar 4 dienų, jokio voko automobilyje nematė, jo draugas, K. dar lipo į galą automobilio pataisyti vis atšokančio uždangalo ir nieko nesakė apie jokį voką. Pasak R. J., T.S. gal skambino jam, jokio skambučio nepamena, neprisimena, nekalbėjo su S. telefonu. Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V.K. paaiškino, kad dabar įvykio aplinkybių neprisimena patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. V.K. apklaustas ikteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-11-01 ryte, apie 10:00 val., galimai 11:00 val., jis, V. K. atvažiavo pas R. namo į Perkūnkiemio gatvę. Kai jis, V. K. atvažiavo pas R., sužinojo, kad pastarasis ketina pirkti automobilį „VW Passat“. Po pietų su R. jis, V. K. atvažiavo prie Pašilaičių Maximos, kur R. buvo sutaręs apžiūrėti automobilį. Pardavėjas sutiko parduoti R. tą automobilį už 1900 Lt. Pardavėjas paprašė nuvežti pastarąjį iki jo namų, kad iš automobilio iškrauti padangas. Trise nuvažiavo prie pardavėjo namų Pašilaičiuose, ten iškrovė padangas. Pardavėjas, jam, V. K. atrodo, trumpam buvo nubėgęs pas save namo. Kai padangos buvo iškrautos, R. ir pardavėjas užpildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo rašoma ant automobilio kapoto, ją pildė pardavėjas, pastarasis sutartyje įrašė tik savo, kaip pardavėjo duomenis, o R. duomenų jis nerašė. Pardavėjas pasakė, kad R. duomenų jam nereikia. Pardavėjas paprašė pavežti pastarąjį iki Viršuliškių Mados, kur stovėjo kitas jo automobilis Audi. R. sutiko. Pardavėjas įsėdo ant galinės automobilio sėdynės. R. vairavo automobilį, o jis, V. K. sėdėjo keleivio pusėje ant priekinės sėdynės. Jis, V. K. nekreipė dėmesio į tai, kur pardavėjas padėjo pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigus pardavėjui į rankas padavė jis, V. K. prie pastarojo namų Pašilaičiuose. Pinigus buvo davęs jam, V. K. R., pastarasis pasakė, kad jis perskaičiuotų pinigus ir paduotų pardavėjui. Ten buvo 1900 Lt. Pinigus pardavėjas įsidėjo į striukės išorinę šoninę kišenę. Prieš tai pardavėjas pinigus perskaičiavo. Pardavėją R. pavežė iki Viršuliškių ir išleido prie automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės „Mada“. Trise išlipo iš automobilio. Pardavėjas parodė savo kitą automobilį Audi, kurį taip pat pardavinėjo, sakė, kad 14000 eurų norėtų gauti. Jie apžiūrėjo tą automobilį. Jis, V. K. su R. įsėdo į nupirktą automobilį „VW Passat“. Prieš išvažiuojant, jis, V. K. buvo įlipęs į automobilį „VW Passat“, kurį nupirko R. Buvo įlipęs ant galinės sėdynės, žiūrėjo, kodėl automobilio lubų apmušalas krenta. Jis, V. K. ranka pataisė tą apmušalą, ant galinės sėdynės nematė jokio voko. Jis, V. K. neatsimena, ar pardavėjas skambino R. iš karto po to, kai jie nuvažinėjo nuo „Mados“. Po kelių dienų jam, V. K. paskambino R., kuris pasakė, kad pardavėjas pastarąjį kaltino kažkokio voko su pinigais pagrobimu. Kaip minėjo, jis, V. K. nematė jokio voko ant galinės automobilio sėdynės, juo labiau, kad buvo įlipęs į automobilį ant galinės sėdynės ir taisė nukritusį automobilio lubų apmušalą. Ant galinės sėdynės jis, V. K. lipo ir pakeliui namo, kai R. jį vežė, nes tos lubos vis krisdavo (t. 2, b.l. 85-86). Teismas neatmeta galimybės, kad V.K. buvo R.J. draugas, todėl galėjo duoti subjektyvius, kaltinamajam palankius parodymus, tačiau neatmestina galimybė, kad voko pastarasis galėjo ir nepastebėti. Todėl šiuo atveju labai svarbu išanalizuoti nukentėjusiuoju pripažinto T.S. parodymus. Palyginus kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymus duotus viso proceso metu T.S. parodymai apie tai, kada ir kurioje vietoje jis turėtus pinigus-gautus už automobilio pardavimą ir savo turėtus pinigus įsidėjo į striukės kišenę liko nepaneigta, kad pinigus T.S. įsidėjo į striukės kišenę dar neįlipęs į R.J. jau parduotą automobilį. Teisme T.S. paaiškino, kad turėjo savo pinigų ir už automobilį gavo 1900 Lt, visus pinigus įsidėjo į voką ir įsidėjo į kišenę, sutarė, kad J. paveš jį iki ,,Mados“, išlipęs pastebėjo, kad neturi voko. Ikiteisminio tyrime metu T.S. 2011-11-25 parodė, kad pardavus automobilį jis pasirašė deklaraciją, vietoje paėmė iš to vaikino 1900 Lt ir kartu su deklaracija įdėjo juos su savimi į turėtą voką, kuriame buvo padėti jo asmeniniai pinigai 2400 Lt. (2 t. b.l. 57). Papildomai apklaustas 2012 sausio 25 d. T. S. jau parodė, kad voką su pinigais jis įsidėjo sėdėdamas mašinoje į striukės kišenę, todėl jo Medeinos gatvėje pamesti negalėjo. (2 t. b.l. 59). Be to T.S. parodė, kad iškarto kai vaikinai nuvažiavo jis bandė paskambinti į prieš tai R. nurodytą telefoną. Jis, T.S. R. pasakė, kad ant galinės sėdynės paliko voką su pinigais ir dokumentais, R. pasakė, kad tuojau grįš, o po sekančio skambučio telefono nekėlė. Vėlesniuose parodymuose T.S. papildomai pasakoja, kad jis paskambino R. kai dar matė automobilį. Jis tolo. Ragelį pakėlė R.J. Jis, T.S. jam pasakė, kad ant galinės sėdynės paliko voką su pinigais ir pirkimo pardavimo sutartimi. R. pasakė, kad mato voką ant galinės sėdynės ir pasakė, kad tuoj apsisuks ir privažiuos. Pats R.J. paaiškino, kad ar T.S. jam, R.J. skambino nežino, gal skambino, nepamena, nekalbėjo su T.S. telefonu. 2012-01-18 gauta informacija iš Vilniaus apskr. VPK OVV, kad nuo 2011-11-01 17:42 val. nukentėjusysis T. S. skambino į R. J. mobilaus ryšio telefoną 32 kartus ir parašė 6 SMS pranešimus, tačiau pastarasis nekėlė ragelio. Išanalizavus minėtos išklotinės duomenis matyti, kad R.J. buvo pakėlęs telefoną (t. 2, b.l. 75-80 ), kas atitinka T.S. parodymus apie tai, kad jis su R.J. dėl galimai palikto voko kalbėjo. Be to kreiptinas dėmesys ir į tai, kad T.S. R.J. skambino net 32 kartus ir parašė 6 SMS pranešimus, todėl nelogiški kaltinamojo parodymai, kad apie T.S. skambučius jis nežinojo ir su T.S. nekalbėjo. Taip pat nelogiškas kaltinamojo R.J. elgesys, po šitiek praleistų skambučių nepasidomėti ko reikėjo T.S., nelogiška R.J. po pokalbio su T.S. nesant automobilyje palikto voko su pinigais ir dokumentais, negrįžti ir neišsiaiškinti situacijos. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad (2 t. b.l. 87) po šio įvykio pakeitė telefoną.

Ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, kad R.J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. R.J. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad neteisėtai pagrobia nukentėjusiajam priklausantį turtą ir to norėjo.

Pagal  302 str. 1 d. R. J. išteisintinas, kadangi byloje nėra įrodymų, kad pastarasis neteisėtai įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko transporto priemonės - automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-01 pirkimo-pardavimo sutartį  veikdamas tiesiogine tyčia. R.J. šiuo atveju turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą-pinigus, jo tyčia buvo nukreipta į pinigus, byloje nėra duomenų apie tai, kada R.J. pastebėjo minėtą sutartį, neatmetama galimybė, kad jis ją iškarto sunaikino, todėl šiuo atveju nenustatyta, kad R.J. suprato, kad neteisėtai pagrobdamas pinigus, įgijo ir voke buvusią pirkimo pardavimo sutartį ir ją laikė suprasdamas, kad nukentėjęs asmuo neteks šios sutarties ir norėjo tokių padarinių.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. S. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 4300 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Nors kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka, tačiau teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. J. pagrobė svetimą, T. S. priklausantį turtą, bei neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens domumentą – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas.

Kaltinamųjų A. B. ir R. J. atsakomybę atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaulės būdu savo naudai įgijo Č. S. turtą, pažadėję eksternu gauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro diplomą) - veiką padarė bendrininkų grupe.              

Skirdamas bausmę A. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos penkios veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, į tai, kad veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant A. B. asmenybę nustatyta, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bylos duomenimis nedirbantis, paskutinio teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ liejiku, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. laisvės apribojimo bausmes.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. B. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

A. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Skirdamas bausmę R. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos keturios veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, jo padaryta viena veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, į tai, kad veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant R. J. asmenybę nustatyta, kad jis teistas ne kartą, baustas administracine tvarka, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. J. laisvės atėmimo bausmes.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. J. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

R. J. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. J. taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – naikintina paskelbus nuosprendį. 

Byloje (1 t., b.l. 153) esančiame voke V. J. vairuotojo pažymėjimo dublikatas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendį paskelbus sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule pažadėjo G. G. išlaikyti vairavimo teorijos ir praktikos egzaminą bei gauti vairuotojo pažymėjimą), ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule pažadėjo G. G. padėti eksternu gauti Mykolo Romerio universiteto bakalauro diplomą), ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule pažadėjo V. J. padėti susigrąžinti už padarytą administracinės teisės pažeidimą paimtą vairuotojo pažymėjimą), ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule pažadėjo V. J. padėti panaikinti LR VRM Centrinėje duomenų bazėje esantį įrašą apie nukentėjusiojo baustumą administracine tvarka ir padėti įsidarbinant vidaus reikalų sistemoje statutiniu pareigūnu), ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule pažadėjo Č. S. padėti eksternu gauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro diplomą), ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 9 mėnesius išdirbti 150 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Bausmės pradžią kaltinamajam A. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule pažadėjo A. B. padėti išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą, gauti vairuotojo pažymėjimą ir vidurinės mokyklos baigimo atestatą), ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule pažadėjo Č. S. padėti eksternu gauti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro diplomą), ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule pažadėjo Č. S. parduoti automobilį WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė E. S. vardu išduotus transporto priemonės registracijos liudijimą, bei pažymą apie transporto priemonės išregistravimą), ir paskirti jam laisvės atėmimą  7 mėnesiams.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (vagystė T. S. atžvilgiu) paskirti jam laisvės atėmimą 10 mėnesių.

R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir R. J. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 9 d., paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės  ir paskirti galutinę subendrintą bausmę R. J. laisvės atėmimą  5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią kaltinamajam R. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliką ir įskaitytą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nuosprendį.

R. J. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. J. taikytą kardomąją priemonę – dokumento LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – panaikinti paskelbus nuosprendį ir grąžinti R.J. perduodant jį bausmės atlikimo vietos administracijai. 

Byloje esantį V. J. vairuotojo pažymėjimo dublikatą Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbus nuosprendį sunaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. 12100 Lt turtinės žalos atlyginimo G. G. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. 5920 Lt turtinės žalos atlyginimo V. J. naudai, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Č. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. B. ir R. J. 7000 Lt turtinės žalos atlyginimo Č. S. naudai bei iš R. J. 2100 Lt Č. S. naudai .

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. J. 2200 Lt turtinės žalos atlyginimo L. B. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. J. 4300 Lt turtinės žalos atlyginimo T. S. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė