Administracinė byla Nr. I-1068-281/2012

Proceso Nr. 3-61-3-02092-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 11.12; 74.

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012-03-29

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Inos Kirkutienės ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos J. S. atstovams Vytautui Jazukevičiui ir advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus atstovei J. B., trečiųjų suinteresuotų asmenų BĮ Vilniaus universiteto atstovei advokatei Vaidai Pacenkaitei ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo atstovui Audriui Skridailai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. I. (P. I.), BĮ Vilniaus universitetui, Vilniaus universiteto Botanikos sodui dėl sprendimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja J. S. 2011-10-06 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) vedėjos 2011-05-04 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 dėl P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografavimo 2009-12-03 akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2011-09-16 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-100; 3) panaikinti 2011-09-14 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298 (1 t., b. l. 1-4).

Pareiškėja paaiškino, kad ji nuo 2000 m. siekia atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos pareiškėjos tėvo P. I. valdytą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos. Remiantis šiuo teismo sprendimu, 2009-12-03 pakartotinai atlikta sklypo kartografija, tačiau pareiškėja buvo informuota, jog sklypas negali būti grąžintas natūra, nes nuo 2003-03-05 apskrities viršininko administracija su Vilniaus universitetu sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu minėtą sklypą perdavė Botanikos sodui. 2010-12-06 Vilniaus universitetas kreipėsi į atsakovą dėl pareiškėjos tėvui priklausiusio sklypo kartografinės medžiagos panaikinimo. Pakartotinai kartografuojant sklypo ribas, nebebuvo likusių liudininkų, kurie parodė ginčo vietą 2003 m. ir 2009 m. Dėl to kartografija nebuvo atlikta, konstatuota, kad P. I. turėtos žemėvaldos planinės medžiagos nėra. Ginčijamu 2011-05-04 įsakymu buvo pripažinti negaliojančiais 2009-12-03 žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas bei prie jo pridedami sklypo planai. Pareiškėja pažymėjo, kad buvusios P. I. žemėvaldos kartografavimo darbai atlikti vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 3.6 p., leidžiančiu žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas nustatyti remiantis liudytojų parodymais. Pažymėjo, kad priimant ginčijamą įsakymą negauta jokios informacijos, paneigiančios 2009-12-03 atliktos kartografijos duomenis. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju būtina remtis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, jog žemės sklypo buvimo vietą patvirtinančios medžiagos nėra, todėl ji nustatytina remiantis liudininkų parodymais.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti.

Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 1-8).

              Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 p., žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto sklypo ribas, remdamasis turima arba kartografuota planine medžiaga. Vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau ir – Metodiniai nurodymai) 3.3 p., žemės reformos projektą rengiantis specialistas turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prioritetas nustatant nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietą ir ribas teikiamas planinei medžiagai ir tik po to liudininkų parodymams. Nagrinėjamu atveju liudininkės L. Š. ir J. B. 2003 m. nurodė, kad žemė buvo iš dviejų masyvų, o 2009 m., - kad iš vieno, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Dėl to darytina išvada, kad galima remtis išlikusia archyvine planine medžiaga. NŽT Vilniaus skyriuje iki šiol nėra jokios planinės medžiagos, galinčios patvirtinti, kad P. I. valdė vieną vientisą sklypą, todėl darytina išvada, kad 2009-12-03 atlikta kartografija prieštaravo Metodinių nurodymų nuostatoms. Dėl to, atsakovų nuomone, 2011-05-04 įsakymas yra teisėtas. Pažymi, kad 2011-08-31 pasitarime, kuriame buvo priimtas sprendimas atlikti naują kartografiją, dalyvavo ir pareiškėjos atstovas, tačiau paties sprendimo atlikti naują kartografiją jis neskundė.

              2011-09-14 atlikus naują kartografiją buvo nustatytos sklypo valdos: (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr. 2. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d., NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjos reikalavimas dėl 2011-09-14 sklypo kartografijos akto panaikinimo turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėja nesilaikė minėtos tvarkos. Be to, pareiškėjos esminis argumentas yra tai, kad atsakovas nesivadovavo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu. Pažymi, kad pareiškėja į šį teismą kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl to, kad P. I. įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypą ir valdė jį iki nacionalizacijos, bet ne dėl to, ar šis sklypas buvo vientisas ar jį sudarė keli sklypai.

              Remiantis 1922 m. Kairėnų valstybinės žemės planu, matyti pirmykštė Kairėnų dvaro teritorija, bet konkrečios informacijos apie P. I. turėtą žemėvaldą nėra. 2000-12-05 archyvo pažymėjime nurodyta, kad P. I. skiriama (duomenys neskelbtini) ha žemės, ji pažymėta J. E. sudarytame 1933 m. plane. 1934-04-06 Vilniaus-Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 p. nurodyta, kad P. I. nuomojama žemė padalinta į 2 sklypus, išsidėstę su kitais sklypais, administruojamais ligoninės, todėl kyla būtinybė jam skirti kitą sklypą, suprojektuotą J. E.. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad P. I. leista išsipirkti (duomenys neskelbtini) ha žemės, priklausančios Kairėnų dvarui, administruojamos ligoninės. Taigi, atsakovų teigimu, atliekant 2011-09-14 kartografiją, atsižvelgta į visą turimą medžiagą. 

Per teismo posėdį atsakovų atstovė prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos 2011-05-04 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693, kitoje dalyje ginčą spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 10-11).

Nurodė, kad NŽT 2010-12-23 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo Vilniaus universiteto skundą dėl 2009-12-03 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto panaikinimo ir pasiūlė pakartotinai kartografuoti ginčo sklypo ribas. Pareiškėja minėto sprendimo neskundė, todėl jos reikalavimas panaikinti 2011-05-04 įsakymą yra nepagrįstas. Atliekant pirminę kartografiją, nebuvo atliktos visos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl ši kartografija neatitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Tai, kad pakartotinai kartografuojant sklypą nebuvo rasta planinės medžiagos, patvirtinančios, kad P. I. įsigijo nuosavybėn vieną (duomenys neskelbtini) ha sklypą, nepaneigia minėtų pirminės kartografijos pažeidimų. 

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universiteto Botanikos sodas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. I. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja 2000-12-14 pateikė prašymą Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko P. I. turėtą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (1 t., b. l. 168).

Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2002-06-14 parengė išvadą, kuria konstatavo, kad esamų dokumentų – 2000-12-05 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. T-3151-I ir giminystės ryšius nustatančių dokumentų – pakanka nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko P. I. turėtą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemę (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 17).

Remiantis 2000-12-05 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr. T-3151-I, archyviniame fonde yra 1934-04-06 nutarimas, kuriuo P. I. skiriama (duomenys neskelbtini) ha žemės iš (duomenys neskelbtini), žemė pažymėta J. E. 1933 m. sudarytame plane (1 t., b. l. 142).

Remiantis 1934-04-06 nutarimu, P. I. pripažinta teisė išsipirkti (duomenys neskelbtini) ha (duomenys neskelbtini) žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri yra valstybės turto nuosavybė Vilniaus valstybinės psichiatrinės ligoninės administracijoje, pagal 1933 m. matininko J. E. projekte pavaizduotas teritorijos ribas (1 t., b. l. 143b, 145-145a).

Remiantis 1933 m. J. E. sudarytu valstybinio Kairėnų dvaro planu, P. I. valdė (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypą, susidedantį iš 2 dalių: (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypo Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypo Nr. 2 (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 67-68).

2003-05-28 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, prašydama kartografuoti ginčo sklypą (1 t., b. l. 162).

2003-12-11 Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius apžiūrėjo vietoje P. I. ir J. S. nurodytą sklypą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-228, kuriame nustatė, kad 1 sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha, o 2 sklypas patenka į Vilniaus rajono teritoriją. Pagrindas – liudininkių J. B. ir L. Š. parodymai, 1933 m. planas (1 t., b. l. 162-163).

2004-02-19 Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 31/03/17-567 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio savininko P. I. turėtoje žemėvaldoje (1 t., b. l. 161).

2004-06-22 Vilniaus m. savivaldybės meras raštu Nr. 51-6501-(3.6) informavo, kad buvusio savininko P. I. turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, nes užimta privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į Vilniaus universiteto Botanikos sodui naudojamą žemės sklypą (1 t., b. l. 160a).

2005-03-18 Vilniaus universitetas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydamas panaikinti Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus sprendimą atstatyti J. S. ir P. I. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha sklypą (duomenys neskelbtini), kuris priimtas po 2003-12-11 sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto sudarymo (1 t., b. l. 141).

Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2005-07-15 posėdyje pripažino, kad pakartotinai išnagrinėjus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, ir pripažino 2002-06-14 išvadą negaliojančia (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 18).

2005-12-05 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja priėmė įsakymą Nr. V-180, kuriuo pripažino negaliojančiu Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2003-12-11 žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietoje apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-228 bei prie jo pridedamą planą (1 t., b. l. 127).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu civ. byloje Nr. 2-65-803/2008 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 p., ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos (1 t., b. l. 93-95).

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu ir liudininkių L. Š. bei J. B. parodymais, atliko ginčo sklypo ribų kartografavimą ir 2009-12-03 surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-252, kuriuo ginčo teritorija pažymėta kaip vienas (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypas (1 t., b. l. 97-99).

2010-01-11 Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S17-2 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas nustatyti, ar 2009-12-03 kartografuota žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, ir tokiu atveju atlikti kitus teisės aktų numatytus veiksmus (1 t., b. l. 96).

2010-04-19 Vilniaus m. savivaldybės administracija raštu Nr. A51-8339 nurodė, kad P. I. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes užimtas privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į Vilniaus universiteto Botanikos sodo panaudos teise naudojamą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (1 t., b. l. 95).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-23 įsakymu Nr. 5918-01 valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir suteiktas Vilniaus universitetui (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 101-102, 105-106). Šio įsakymo pagrindu, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003-03-05 valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. K01/2003-26740 suteikė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus universitetui Botanikos sodo pastatų kompleksui eksploatuoti (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 103-104).

Nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2162-727/2011 pagal ieškovės J. S. ieškinį dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-11-25 nutartimi civilinės bylos Nr. 2-2162-727/2011 nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

2010-08-19 Vilniaus universitetas padavė skundą NŽT dėl 2009-12-23 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-252 panaikinimo, pateikė 1922 m. Kairėnų valstybinės žemės planą (adm. byla Nr. I-1895-437/2011, 1 t., b. l. 6-11). 2010-12-23 NŽT raštu Nr. 3B-(7.5)-S-98/2;98/3-1899, išnagrinėjus Vilniaus universiteto skundą, nurodė, kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius nedisponavo ir nesivadovavo 1922 m. Kairėnų valstybinės žemės planu; pasiūlė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui pakartotinai kartografuoti buvusio savininko P. I. turėtos žemės sklypo ribas, įvertinant Vilniaus universiteto pateiktą 1922 m. Kairėnų valstybinės žemės planą; dėl šios medžiagos pasiūlė kreiptis į archyvus (1 t., b. l. 65-66).

NŽT Vilniaus skyrius 2010-12-31 raštu Nr. SS18-949 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Vilniaus apskrities archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl planinės medžiagos, kurioje būtų nurodyta P. I. turėta žemė buvusio Kairėnų dvaro, Palėliškių ir Galgių kaimų teritorijoje (1 t., b. l. 75).

Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2011-01-12 raštu Nr. R10-13 nurodė, kad archyve saugomi dokumentai, kurie nėra juridinis pagrindas piliečių nuosavybės teisių atstatymui (1 t., b. l. 73).

Vilniaus apskrities archyvas 2011-01-14 raštu Nr. (8.12)-V5 pateikė 1945-1946 m., 1949-1951 m. ūkinėse knygose esančio P. I. ūkio žinių lapų kopijas (1 t., b. l. 68-72).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011-01-17 raštu Nr. R4-52 nurodė, kad P. I. turėtų žemės sklypų planų nerasta, o 2011-01-17 raštu Nr. R4-58 pateikė valstybinio Kojrany dvaro dalies 1933 m. plano kopiją, kuriuo vadovautasi atliekant 2003-12-11 kartografiją (1 t., b. l. 73-74).

NŽT Vilniaus skyrius 2011-02-17 raštu Nr. 49SJ-137 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir Vilniaus apskrities archyvą, prašydamas skubiai pateikti planinę medžiagą, liudijančią apie 1934-1940 m. buvusias Kairėnų dvaro, Palėliškių ir Galgių kaimų ribas (1 t., b. l. 61).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011-03-02 raštu Nr. R2-24 pateikė Kojrany dvaro valstybinės žemės sklypų 1934 m. plano kopiją, o Vilniaus apskrities archyvas 2011-02-25 raštu Nr. (8.12)-V5-388 nurodė, kad tokių planų neturi (1 t., b. l. 56-60).

2011-04-20 NŽT Vilniaus skyrius pakartotinai apžiūrėjo vietoje ginčo sklypą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-283. Šio akto aiškinamuoju raštu konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog NŽT Vilniaus skyriuje yra tik 1933 m. planas, sudarytas J. E., tai, kad 2011-04-20 kartografavimo metu liudininkų nebuvo, o planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. turėjo vieną (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypą, nėra, kartografija fiksuojama kaip nebaigta (1 t., b. l. 51-53).

2011-05-04 NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693, atsižvelgus į tai, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. I. turėtos žemėvaldos ribos 2009-12-03 kartografavimo metu nustatytos nesilaikant Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 3.3 p., bei į tai, kad nėra planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. įsigijo nuosavybėn vieną (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pripažintas negaliojančiu Vilniaus skyriaus 2009-12-03 žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-252 bei prie jo pridedami sklypo planai (1 t., b. l. 12).

2011-05-06 NŽT Vilniaus skyrius raštu Nr. 49SF-221 informavo pareiškėją, kad 2011-04-20 nuvykus pakartotinai kartografuoti buvusio savininko P. I. turėtos žemėvaldos ribas, nustatyta, jog nėra liudininkų, galinčių nurodyti šios žemėvaldos teritorijos ribas. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Vilniaus skyriuje yra tik 1933 m. planas, 2003-12-11 kartografija panaikinta 2005-12-05, 2011-04-20 liudininkų nebuvo, planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. įsigijo ginčo sklypą, taip pat nėra, kartografija fiksuojama kaip nebaigta (1 t., b. l. 5-6).

2011-08-31 NŽT įvyko pasitarimas dėl pareiškėjos skundo, kuriuo ji skundė NŽT Vilniaus skyriaus 2011-05-06 raštą; pasitarimo metu nutarta iš naujo kartografuoti ginčo sklypą (1 t., b. l. 46-47). 

2011-09-14 NŽT Vilniaus skyrius apžiūrėjo ginčo sklypą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298, kuriame nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas Nr. 1 patenka į Vilniaus m. teritoriją iki 1995-06-01 ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas Nr. 2 patenka į Vilniaus m. teritoriją po 1995-06-01 (1 t., b. l. 40-41).   

2011-09-16 NŽT direktoriaus sprendimu Nr. 1T-(7.5)-100 pareiškėjos atstovo 2011-05-20 pateiktas skundas dėl NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2011-05-04 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 panaikinimo atmestas (1 t., b. l. 13-17).

2011-09-21 NŽT Vilniaus skyrius raštu Nr. 49SFN-707 informavo, kad siekiant visapusiškai ištirti pareiškėjos skundą, 2011-08-31 vyko administracinės procedūros nagrinėjimas, išnagrinėjus archyvinius dokumentus, nutarta kartografuoti buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribas. 2003-12-11 kartografavimo metu dalyvavę liudininkai L. Š. ir J. B. nurodė, kad žemė buvo iš dviejų masyvų, o 2009-12-03 – kad iš vieno, todėl jų parodymai laikytini neteisingais. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje yra tik 1933 m. archyvinis planas, kitų senbuvių, galinčių nurodyti sklypo ribas, nėra, ginčo sklypo ribos nustatytos remiantis 1933 m. archyviniu planu ir 2011-09-14 surašytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktas Nr. R17-298 (1 t., b. l. 38-39).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo kartografavimo 2009-12-03 akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo bei pakartotinai 2011-09-14 atliktos sklypo kartografijos teisėtumo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 3D-187 redakcija), 7.5.2 p. nustatyta, kad NŽT, vykdydama savo uždavinius, organizuoja kartografinės ir projektavimo tyrinėjimo medžiagos, kurios reikia žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo, valstybinės žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto kadastro darbams vykdyti bei žemei ir kitam nekilnojamam turtui registruoti, rengimą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka, 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija), 1061 p. numatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634.

Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintų Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – Nurodymai), 3.3 p. nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus. Remiantis Nurodymų 5 p., teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal minėtus Metodinius nurodymus sklypai kartografuojami, kai jų vieta nėra aiški, nustatant žemėvaldas panaudojama įvairi planinė medžiaga, gali būti pasitelkiami atitinkamų vietovių senbuviai. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai išvardyti Tvarkos 12 p., kuris nukreipia ir į kitus poįstatyminius teisės aktus (Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349, 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407), kuriais patvirtinti Žemės valdymo nuosavybės teise valdymo faktą patvirtinančių papildomų dokumentų sąrašai. Rėmimasis liudytojų parodymais nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas yra galimas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama. Liudytojų parodymais gali būti remiamasi ir kaip papildomu informacijos šaltiniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-31 sprendimas adm. byloje Nr. A146-901/2009).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmą kartą ginčo sklypo kartografija atlikta 2003-12-11, remiantis liudininkių J. B. ir L. Š. parodymais ir 1933 m. matininko J. E. parengtu valstybinio Kairėnų dvaro planu. Konstatavus, kad minėtų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005-12-05 įsakymu Nr. V-180 minėtas aktas pripažintas negaliojančiu. Įsakymas nebuvo ginčytas. Pakartotinai žemės sklypo kartografija atlikta 2009-12-03, remiantis tų pačių liudininkių parodymais bei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 p., ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos. Nustatyta, kad liudininkių parodymai 2003-12-11 ir 2009-12-03 skyrėsi, pirmuoju atveju jos nurodė, kad ginčo sklypą sudarė dvi dalys, o atliekant sklypo kartografiją antrą kartą, - kad P. I. turėtą žemėvaldą sudarė viena dalis. Atsižvelgiant į tai, kad liudininkių parodymai prieštaringi, jie nevertintini kaip objektyvūs ir dėl to turėto žemės sklypo ribos nustatytinos remiantis turimais faktiniais duomenimis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju archyvine medžiaga siekiama patvirtinti, kad ginčo žemės sklypas buvo sudarytas iš vienos dalies. Iš 1933 m. plano matyti, kad P. I. valdė du atskirus (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto žemės sklypus. Atsakovas, siekdamas išsamiai ištirti aplinkybes, kreipėsi į archyvus dėl turimos planinės medžiagos suteikimo apie P. I. turėtą žemę. Nustatyta, kad papildomos medžiagos, kuri galėtų patvirtinti, jog P. I. turėjo būtent vientisą žemės sklypą ginčo teritorijoje, nepateikta. 2011-04-20 ginčo sklypas buvo apžiūrėtas dar kartą, liudininkai apžiūros metu nedalyvavo – kaip paaiškino pareiškėjos atstovas, liudininkės J. B. ir L. Š. yra mirusios, kitų senbuvių, kurių parodymais galima būtų remtis, taip pat nėra. Teismo vertinimu, iš byloje esančios archyvinės medžiagos spręsti, jog P. I. valdė vientisą žemės sklypą, vienareikšmiai negalima. Pareiškėjos atstovo teigimu, minėtą faktą patvirtina Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad šiuo sprendimu pripažinta ir atsakovas to neginčija, jog P. I. turėjo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą ginčo teritorijoje, tačiau sprendime nesprendžiamas klausimas dėl sklypo sudėties, kas nagrinėjamu atveju ir sudaro ginčo esmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo išvada, jog 2009-12-03 atliktos kartografijos, kuria nustatyta, kad P. I. priklausė vientisas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, nepagrindžia faktiniai byloje surinkti duomenys, yra pagrįsta.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo 2011-05-04 įsakymas, kuriuo 2009-12-03 atlikta kartografija pripažinta negaliojančia, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja prašo panaikinti ir NŽT 2011-09-16 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-100.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą, veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir teisingai išnagrinėjo pareiškėjos skundą (ABTĮ 25 str., 32 str., Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir priima sprendimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (ABTĮ 3 str., 2 str., 89 str.). Nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad administracinis teismas priima sprendimą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo. Administracinis teismas nagrinėja šį ginčą iš naujo, teisminio nagrinėjimo dalyku yra ir teismo sprendimas yra priimamas dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, nepriklausomai nuo to ar ginčas nagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ar nenagrinėtas. Jeigu ginčas nenagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tokiu atveju, kai tai buvo privaloma, yra sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą tvarkos tinkamo realizavimo, t.y. skundo palikimo nenagrinėtu ar bylos nutraukimo. Ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje neišplečia teisminio nagrinėjimo dalyko, kuriuo bet kokiu atveju yra viešojo administravimo priimto sprendimo revizavimas ir su tuo susijusių pasekmių taikymas, kuriuo išsprendžiamas klausimas dėl materialinės teisės normose nustatytų pareiškėjo teisių gynimo ar atsisakymo ginti tokias teises (ABTĮ 92 str.).

Dėl to nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, nes šio sprendimo panaikinimas neišsprendžia ginčo iš esmės.

Pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011-09-14 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298 paliktinas nenagrinėtu.

Ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pagal teisės aktuose nustatytą nagrinėjimo tvarką gali būti skirstomi į dvi kategorijas: 1) ginčai, atsiradę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir 2) ginčai, kilę dėl tokio sprendimo priėmimo. Pirmieji nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p.), o antrieji – Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo gyvendinimo tvarkos 123 punkto nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-04 nutartis adm. byloje Nr. AS143 - 223/2009).

Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. ir Tvarkos 122 bei 123 punktų sisteminė analizė leidžia padaryti išvadą, kad išankstinė ginčų, kilusių iš nuosavybės teisių atkūrimo procese priimamų sprendimų iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nagrinėjimo ne teisme tvarka nustatyta tik konkrečiai įstatymu apibrėžtiems ginčams, t. y. tiems, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) jau atliktų veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su žemėnaudos formavimu, dokumentų žemės privatizavimui ar nuomai parengimu (2006-05-30 nutartis adm. byloje Nr. A15 - 1006/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą teismui padavė dėl NŽT Vilniaus skyriaus surašyto žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto panaikinimo, t. y. ginčas nuosavybės teisių atkūrimo procese iš esmės kilo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Nurodymų 5 p. nustato, kad kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, skundas nagrinėjamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, šia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu pagal ABTĮ 101 str. 3 p.

Dėl išlaidų atlyginimo

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas prašė priteisti jam iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pagal šio įstatymo 45 str. 1 d., suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų apie jo patirtas išlaidas, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl jų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 3 p., 127 str.,                  

                                                          n u s p r e n d ė:

bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011-09-14 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298 palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                            Gintaras Dzedulionis             

Ina Kirkutienė

Mefodija Povilaitienė