Civilinė byla Nr. 2S-2615-260/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16490-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.11.; 3.3.2.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos I. B. skundas dėl antstolio M. P. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-23453-454/2017 pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė antstoliui M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama atšaukti pareiškėjos nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti šio pareiškėjos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad antstolis nustatė turto vertę pažeisdamas turto vertinimo procedūrą, nes turto vertintojas neatitinka ekspertui keliamų reikalavimų. Antstolis turėjo paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir ją paskirti atlikti į ekspertų sąrašą įrašytam asmeniui; turto vertės ekspertizė negali būti suprantama kaip turto vertinimo ataskaita.

Antstolis 2017 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, perdavė jį Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje ekspertizė nebuvo paskirta, antstolis turto kainą nustatė pagal išieškotojo pasiūlytą kainą, skolininkė nepateikia jokių įrodymų, kad nustatyta kaina yra nereali bei iš skundo neaišku ar ši kaina, pareiškėjos nuomone, yra per didelė ar per maža.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų.

Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje vykdomas 2016 m. gruodžio 27 d. Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 29 480,65 Eur skolos išieškojimas iš skolininkės I. B. išieškotojo UAB „Kredito garantas“ naudai. Išieškojimas nukreiptas į skolininkės turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 13 d. antstolio kontoroje buvo gauta UAB „LATMAS“ skolininkei priklausančio buto turto vertinimo ataskaita, kuri buvo atlikta išieškotojos iniciatyva. 2017 m. birželio 22 d. antstolis, remdamasis išieškotojos pateikta UAB „LATMAS“ parengta skolininkei priklausančio turto vertinimo ataskaita, priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir turtą įvertinto 27 800 Eur. Pareiškėjai patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo nuorašas įteiktas 2017 m. birželio 22 d. asmeniškai, pasirašytinai. Pareiškėja patvarkymo neskundė bei nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise siūlyti parduodamo turto pirkėją.

Teismas nurodė, kad skolininkei priklausančio turto įvertinimo klausimas yra išspręstas, jai buvo sudaryta galimybė reikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės nustatymo, teikti siūlymus dėl paduodamo turto pirkėjo, tačiau šia teise ji nepasinaudojo. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkei nebuvo daroma jokių kliūčių aktyviai dalyvauti turto vertinimo procese. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad antstolis įvertino pareiškėjos areštuotą turtą neskirdamas ekspertizės, taip siekdamas proceso koncentruotumo ir operatyvumo. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio nustatyta turto vertė įvertinta neteisingai, teismas pareiškėjos deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl netinkamo turto vertinimo atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis neturėjo pagrindo abejoti išieškotojos pasiūlyta ginčo turto verte, sudarė visas sąlygas pareiškėjai pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis vykdymo procese, sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė pareiškėjos teises, teisėtus interesus patvarkymu nustatydamas ginčo turto vertę. Taip pat, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti antstolį skirti pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir nepagrįstai jį atmetė. Iš skundžiamoje nutartyje pateiktų teismo motyvų matyti, kad teismas iš esmės tik bendrai nagrinėjo turto vertinimo procedūrą antstolio M. P. užvestoje vykdomojoje byloje, tačiau visiškai neįsigilino į pačią skundo esmę, t. y. ar antstolis M. P. veikė teisėtai pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę paskirdamas atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjos ir antstolio nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas visiškai nebuvo aktyvus, netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, pareiškėjos skundą išnagrinėjo pernelyg formaliai.

Antstolis M. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės I. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja nesupranta ir neskiria CPK 681 straipsnio nuostatų, susijusių su areštuoto turto vertinimu. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertė buvo nustatyta CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka – antstolio patvarkymu pagal išieškotojo pateiktą įrodymą, patvirtinantį skolininkės turto – 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 27 800 Eur. Vykdomojoje byloje, skirtingai nei nurodo pareiškėja, ekspertizė turto vertei nustatyti nebuvo skiriama. Nei išieškotojas, nei skolininkė neišreiškė noro skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolio patvarkymu ekspertizė nebuvo paskirta, todėl ir jos atlikimo tvarka negalėjo būti pažeista. 2017 m. birželio 13 d. antstolis nuvyko apžiūrėti I. B. buto. Butas yra apleistas, neprižiūrėtas, užkrautas įvairiais daiktais pagal nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus panašaus parduodamo turto vertė skelbiama 26 000 – 31 500 Eur. Tačiau skelbimuose nurodytas parduodamas turtas yra žymiai geresnės būklės. Skolininkės turto vertė pagal jo esamą būklę galėjo būti 22 000 - 24 000 Eur. Išieškotoja pateikė antstoliui UAB „LATMAS“ atlikto turto vertinimo išvadą, kurioje nustatyta turto vertė 27 800 Eur. Skolininkė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kitokią turto vertę, arba įrodymų, kurie paneigtų UAB „LATMAS“ išvadą dėl nustatytos turto vertės. Skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio nuostatomis, negalėjo įvertinti areštuoto skolininkės turto, o turėjo skirti ekspertizę. 2017 m. birželio 22 d. antstolio patvarkymu buvo nustatyta skolininkės turto vertė, patvarkymas skolininkei įteiktas antstolio kontoroje 2017 m. birželio 22 d. Skundo padavimo terminas dėl antstolio nustatytos turto vertės pasibaigė 2017 m. liepos 12 d. Skolininkė skundą pateikė 2017 m. rugpjūčio 11 d. praleidusi skundo padavimo terminą. Skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nenurodo. Skolininkės skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jis nepagrįstas įrodymais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Byloje nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. gruodžio 27 d. Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 29 390,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. išieškotojo UAB „Kredito garantas“ naudai. Antstolis 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu apskaičiavo vykdymo išlaidas. Antstolis 2017 m. balandžio 24 d. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą skolininkei, kuris jai įteiktas asmeniškai. 2017 m. birželio 5 d. gautas skolininkės prašymas nepradėti turto pardavimo veiksmų, nurodant, kad giminaičiai pažadėjo sumokėti skolą. 2017 m. birželio 13 d. antstolio kontoroje gauta UAB „LATMAS“ 2017 m. sausio 4 d. atlikta skolininkei priklausančio turto – dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita. 2017 m. birželio 13 d. antstolis atliko buto apžiūrą. 2017 m. birželio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo. Patvarkymas skolininkei 2017 m. birželio 22 d. įteiktas antstolio kontoroje pasirašytinai. 2017 m. rugpjūčio 11 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos I. B. skundas dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriame pareiškėja prašė atšaukti vykstančias pirmąsias pareiškėjos nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti pareiškėjos nekilnojamojo turto – buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Antstolis 2017 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu dėl pateikto skundo pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų – turto vertės nustatymo ir jos procedūros atmetė kaip nepagrįstą, paskelbtų varžytynių nestabdė, skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdymo procese ekspertizė nebuvo skiriama, todėl negalėjo būti pažeista ir jos atlikimo procedūra. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolis neturėjo pagrindo abejoti išieškotojos pasiūlyta ginčo turto verte, buvo sudaręs visas sąlygas pareiškėjai pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis vykdymo procese, todėl teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė pareiškėjos teises, teisėtus interesus patvarkymu nustatydamas ginčo turto vertę. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog skundžiama nutartis priimta pernelyg formaliai išnagrinėjus pareiškėjos skundą ir tik bendrai nagrinėjant turto vertinimo procedūrą antstolio užvestoje vykdomojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnio ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Taip pat antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko (lot. inter alia), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013). Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis nustato areštuoto turto rinkos vertę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi, vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai artima kaina.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

Nagrinėjamu atveju antstolis įkeisto turto vertę nustatė remdamasis išieškotojos UAB „Kredito garantas“ 2017 m. sausio 4 d. pateikta UAB „LATMAS“ atlikta turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad antstolis turto vertinimo ekspertizės neskyrė, nei išieškotojas, nei skolininkė nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Ekspertizė galėjo būti skiriama antstolio iniciatyva, jeigu būtų kilę abejonių dėl turto vertės teisingumo, tačiau nagrinėjamu atveju antstoliui abejonių dėl turto rinkos kainos nekilo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja gautais rezultatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28). Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad antstolis veikė neteisėtai pasirinkdamas turto vertintoju UAB „LATMAS“ vertintoją, kuris nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.

Nors atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio veiksmus, pernelyg formaliai ir tik bendrai nagrinėjo turto vertinimo procedūrą, tačiau neįsigilino į pačią skundo dėl antstolio veiksmų esmę, tačiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodomos abstraktaus pobūdžio aplinkybės negali būti pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis, patvirtinančiomis neteisingą turto vertės nustatymą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė pareiškėjos teises, teisėtus interesus patvarkymu nustatydamas ginčo turto vertę.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Nr. 57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Nr. 41510/98). Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkė, bet ir išieškotoja suinteresuota, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotoja turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Vertinant antstolio veiksmus šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad veiksmai buvo neteisėti, nes buvo siekiama tiek teisingo turto įvertinimo, tiek kuo greitesnio turto realizavimo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi antstolio veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą skolininkė nepareiškė prieštaravimų, pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju antstolis, nustatydamas skolininkei priklausančio turto vertę, nei pareiškėjos interesų, nei procesinių teisės normų nepažeidė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Raimondas Buzelis