Civilinė byla Nr. 2VP-9958-558/2023
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02474-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 19 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. K., UAB „Swedbank lizingas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas (skolininkas) A. L. pateikė skundą dėl antstolės A. K. veiksmų, prašydamas sumažinti antstolės 2023 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S-23-133-24401 nustatytą nekilnojamojo turto: 1/3 dalies iš 3,5000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ekspertizės atlikimo kainą arba pagrįsti ekspertizės kainos padidėjimo aplinkybes.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas gavo antstolės 2023 m. spalio 17 d. „Patikslintą patvarkymą dėl skolininko prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę“, Nr. S-23-133-24401, kuriuo antstolė paskyrė pakartotinę ekspertizę pareiškėjo nekilnojamajam turtui (1/3 dalies iš 3,5000 ha bendro ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei pareikalavo iki 2023 m. lapkričio 1 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti 800 Eur sumą už pakartotinės ekspertizės atlikimą, nurodant, jog priešingu atveju bus skelbiamos varžytynės vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu. Pareiškėjas nurodo iš dalies nesutinkantis su minėtu antstolės patvarkymu, t. y. sutinka, kad būtų atlikta pakartotinė turto ekspertizė, tačiau nesutinka su ekspertizės atlikimo kaina. Pažymi, jog pirminės ekspertizės, atliktos 2023 m. rugsėjo mėnesį, kaina buvo ženkliai mažesnė, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių taip skiriasi pirminės ir pakartotinės ekspertizių kainų dydis. Be to, antstolė nepasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis inicijuoti ekspertizės atlikimą savo lėšomis. Tokiu būdu, pareiškėjo vertinimu, antstolei pareikalavus pervesti nepagrįstai didelę pinigų sumą už ekspertizės atlikimą, buvo suvaržytos jo, kaip turto savininko ir vykdymo proceso dalyvio teisė į proceso sąžiningumą bei pažeistas proceso dalyvių lygiateisiškumo principas.
Antstolė A. K. 2023 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-23-13327279 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0133/10/04313 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1030-574/2010 dėl 8703,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“ naudai. Kvestionuodama skolininko skunde nurodytus motyvus, be kita ko, pažymi, jog nurodyta pakartotinės ekspertizės 800 Eur kaina, kurią skolininkas turėjo sumokėti iki 2023 m. lapkričio 1 d., yra preliminari, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) mieste veiklą vykdanti teismo ekspertė R. V. jau išsakė savo nuomonę dėl skolininko nekilnojamojo turto vertės, todėl kitas teismo ekspertas, atlikdamas pakartotinę ekspertizę, turės atvykti iš savo gyvenamosios ir darbo vietos, kas sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą. Teismo ekspertui apmokama už paslaugas pagal PVM sąskaitą – faktūrą, todėl likutis grąžinamas skolininkui, nes lėšų paskirtis tikslinė – už ekspertizės atlikimą. Antstolės teigimu, vykdomojoje byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą atleisti skolininką nuo įmokos už ekspertizės atlikimą sumokėjimo, be to, skolininkas ir jo atstovė neteikė tokio prašymo. Skolininko gyvenamoji vieta, nurodyta teisinių paslaugų sutartyje, yra (duomenys neskelbtini), duomenų apie skolininko pajamas byloje nėra, skolininkas nebuvo sąžiningas ir nenurodė savo gaunamų ir užsienio valstybėje deklaruojamų pajamų. Skolininkas vykdymo procese naudojasi mokamomis advokatės paslaugomis, nesikreipė dėl VGTP paslaugų jam suteikimo. Be to, antstolis turi teisę, bet ne pareigą savo iniciatyva skirti ekspertizę. Šiuo atveju pakartotinė turto ekspertizė skiriama ne jos, antstolės, iniciatyva, bet tenkinant skolininko atstovės prieštaravimus. Taigi, teikiant prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, konkliudentiniais veiksmais sutinkama su ekspertizės atlikimo apmokėjimu. Taip pat pažymima, kad antstolė jau patyrė ekspertizės atlikimo išlaidas, todėl neturi prievolės didinti išlaidas.
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu dėl antstolės veiksmų ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad pakartotinė ekspertizė šiuo atveju skiriama ne antstolės iniciatyva, bet tenkinant skolininko prašymą, jam nesutinkant su pirmine ekspertize. Teikiant prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo skolininkas turėjo suprasti, jog už jos atlikimą reikės sumokėti pačiam. Antstolė jau patyrė ekspertizės atlikimo išlaidas, todėl neturėtų be pagrindo didinti vykdymo išlaidų. Išieškotojos vertinimu, antstolė tinkamai reagavo į pareiškėjo prašymus, paskirdama ekspertizę skolininkui nesutinkant su atliktu turto įkainojimu, po to priimdama patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės, skolininkui nesutinkant su pirminės ekspertizės nustatyta turto verte. Skolininkas, atsisakydamas pats apmokėti prašomos pakartotinės ekspertizės išlaidas, vilkina vykdymo procesą, todėl skundas turėtų būti atmestas. Pabrėžė ir tai, jog savo skunde pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad paskirtos ekspertės kaina yra nepagrįstai didelė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0133/10/04313 medžiagos nustatyta, kad antstolė A. K. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1030-574/2010 dėl 8703,21 Eur skolos ir 5440,98 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“ naudai. Antstolė, atlikdama minėtos skolos išieškojimo veiksmus, areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė 2023 m. birželio 8 d. priėmė „Patvarkymą dėl turto įkainavimo“, kuriuo skolininkui priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą įkainojo 6000 Eur. Skolininkas (jo atstovė advokatė) 2023 m. birželio 14 d. pateikė antstolei prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. Antstolė 2023 m. liepos 26 d. priėmė „Patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo“, kuriuo skolininkui priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertei R. V.. Vykdomojoje byloje 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. V., teismo ekspertės, skolininko nekilnojamąjį turtą įvertino 3900 Eur. Teismo ekspertės paslaugų kaina 350 Eur buvo apmokėta iš antstolės depozitinės sąskaitos. Skolininkas (jo atstovė advokato padėjėja) 2023 m. spalio 5 d. pateikė antstolei prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos turto vertės, motyvuojant, kad ekspertės nustatyta turto vertė yra per maža bei pateikė prašymą paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę. Antstolė, tenkindama skolininko prieštaravimus, 2023 m. spalio 17 d. priėmė „Patikslintą patvarkymą dėl skolininko prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę“, Nr. S-23-133-24401, kuriuo įpareigojo skolininką iki 2023 m. lapkričio 1 d. į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą įmokėti 800 Eur sumą už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Antstolės nustatytu terminu pareiškėjas antstolės patvarkyme nurodytos sumos už pakartotinę ekspertizę neįmokėjo.
Skolininkas, skųsdamas antstolės 2023 m. spalio 17 d. „Patikslintą patvarkymą dėl skolininko prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę“, Nr. S-23-133-24401, teigia, kad antstolė savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti bei apmokėti iš savo sąskaitos. Taip pat, jo vertinimu, ekspertizės atlikimo kaina turi būti sumažinta arba pagrįstas ekspertizės kainos padidėjimas (lyginant su pirminės ekspertizės kaina). Tuo tarpu antstolės teigimu, vykdomojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų būti pagrindu atleisti skolininką nuo įmokos už ekspertizės atlikimą sumokėjimo, o be to, skolininkas ir jo atstovė tokio prašymo net neteikė. Pakartotinė ekspertizė patvarkymu skiriama ne jos iniciatyva, bet tenkinant skolininko prieštaravimus, todėl ji neturi prievolės didinti vykdymo išlaidas, juolab, ji jau patyrė pirminės ekspertizės atlikimo byloje išlaidas.
Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei pakartotinė ekspertizė skiriama dėl pateiktų prieštaravimų atliktai ekspertizei, prieštaravimus pareiškęs asmuo turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu įstatymas numato teisę prašyti atidėti šios sumos sumokėjimą (skolininko atveju) arba atlesti nuo šių sumų mokėjimo (išieškotojo atveju) (CPK 682 straipsnio 4 dalyje).
Šiuo atveju, skolininkui nesutikus su antstolės atliktu nekilnojamojo turto įkainojimu, vykdymo procese buvo paskirta ekspertizė turto vertės nustatymui, ekspertizė apmokėta iš antstolės depozitinės sąskaitos. Teismo ekspertei ekspertizės aktu nustačius nekilnojamojo turto vertę, skolininkas vėl nesutiko su nustatyta turto verte, dėl ko, patenkinus jo prašymą ir buvo antstolės patvarkymu nutarta skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, pagrįstai pareikalaujant skolininko už jos atlikimą į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti 800 Eur sumą. Tačiau antstolės reikalavimas dėl sumos, būtinos pakartotinei ekspertizei atlikti, sumokėjimo nebuvo įvykdytas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs aukščiau minėta įstatyme įtvirtinta teise prašyti atidėti sumos už prašomos pakartotinės turto vertės ekspertizės sumokėjimą. Skolininko skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad pakartotinės ekspertizės kaina yra per didelė ir, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, nepagrįstai teigiama, kad antstolė pati turi už ją sumokėti. Matyti, kad skolininkas pakartotinės ekspertizės atlikimo kainą (800 Eur) ginčija lygindamas ją su pirminės ekspertizės kaina (350 Eur). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė būtų dirbtinai padidinusi pakartotinės ekspertizės atlikimo kainą, kuri gali, ir įprastai, būna, ženkliai skirtinga, vertinant skirtingų ekspertų ekspertizių atlikimo kainas. Juolab, kaip minėta, antstolė pažymėjo, jog nurodyta kaina yra preliminari ir tai, dėl kokių priežasčių skiriasi nuo pirminės, atliktos skolininko nekilnojamojo turto vietovėje veiklą vykdančios teismo ekspertės. Nors skolininkas neteikė prašymo dėl sumos už prašomos pakartotinės ekspertizės atlikimą sumokėjimo atidėjimo, tačiau antstolė įvertino ir aplinkybes, kad skolininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdymo procese nesielgia sąžiningai, nenurodydamas savo gaunamų užsienio valstybėje deklaruojamų pajamų, taip pat tai, jog skolininkas vykdymo procese naudojasi mokamomis advokatės teisinėmis paslaugomis, bei tuo remdamasi padarė išvadą, jog nebūtų jokio pagrindo skolininkui nemokėti už prašomą atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Šioje vietoje dar kartą atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pakartotinė ekspertizė paskirta būtent jo prašymu, t. y. nesant antstolės abejonių dėl nustatytos turto vertės pirmine ekspertize, už kurios atlikimą buvo sumokėta iš antstolės sąskaitos. Dėl to antstolė neturi pareigos sumokėti už pareiškėjo prašymu paskirtą pakartotinę ekspertizę. Atitinkamai, antstolė, tenkinusi pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę bei už tai pareikalavusi iki 2023 m. lapkričio 1 d. įmokėti į jos depozitinę sąskaitą įmokėti 800 Eur sumą, nepažeidė procesinės teisės normų, kaip ir nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/04313.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui neįrodžius, taip pat ir teismui nenustačius pagrindo tenkinti skundą, nenustačius vykdomojo proceso pažeidimų antstolės veiksmuose, pareiškėjo skundas atmetamas (CPK 510-513 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais,
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė