Civilinė byla Nr. e2-8-314/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07880-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2; 3.2.6.5

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovui E. V., jo atstovui Jonui Valickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir – AB) „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui E. V. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo M. S..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2019 m, sausio 23 d. patikslinusi (t2, p.b.l. 46-50;), prašo priteisti iš atsakovo E. V. 7 241,99 Eur žalos atlyginimą, 394,72 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovė nustatė, kad sulieta buvo patalpų 5-2 ir 5-3 lubos ir sienos, patalpos 5-6 lubos. Sulietas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 5 remonto kaina sudaro 767,00 Eur, todėl draudėjai išmokėjo 738,04 Eur draudimo išmoką (28,96 Eur besąlyginė išskaita). Apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio virš ieškovės apdrausto buto. Atsakovas žalos neatlygino, todėl prašo priteisti 736,12 Eur žalą, atsižvelgiant į 1,92 Eur nusidėvėjimą. Be to, 2017 m. vasario 14 d. pakartotinai buvo sulietas ieškovės Būsto draudimu apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovė nustatė, kad buvo sulieta patalpų 5-1, 5-4, 5-5, 5-6 lubos ir sienos, patalpų 5-6 grindys, elektros instaliacija ir namų turtas. Pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 5 remonto kaina sudaro 5 971,59 Eur, namų turtui padaryta 558,40 Eur žala, todėl draudėjai išmokėjo 6 530,09 Eur draudimo išmoką. Apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. virš ieškovės apdrausto buto. Atsakovas žalos neatlygino, todėl prašo priteisti 6 505,87 Eur žalą, atsižvelgiant į 24,22 Eur nusidėvėjimą. Taigi viso prašoma priteisti iš atsakovo (736,12 + 6505,87) 7241,99 Eur žalos atlyginimo, taip pat kompensacinių palūkanų (33,78 + 360,94) 394,72 Eur.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Atsakovas E. V. pateikė atsiliepimus į ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriais su ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, užliejimo metu (2016 metų gruodžio mėn.) nebuvo jokio vandens panaudojimo šaltinio, todėl aplieti žemiau esantį butą nebuvo galimybės. Ieškovės atstovas, atvykęs apžiūrėti buto, nenustatė fakto, kad iš buto būtų bėgęs vanduo, kad bute būtų vandens padavimo šaltinis ar būtų aplieta buto grindys, tik konstatavo, jog vanduo galėjo bėgti per kanalizacijos vamzdžio alsuoklį, kuris išvestas virš namo stogo. Ieškovės atstovas nustatė, kad buto Nr. 5 patalpose 5-3, 5-2 sulietos lubos, roletai, patalpoje 5-6 sulieta lubos, permontuojama spinta. Ieškovės atstovui pakartotinai atliekant buto Nr. 5 apžiūrą 2017 m. sausio 19 d., taip pat nenustatyta, jog jis yra kaltas dėl apliejimo. Namą prižiūri ir administruoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Kauno centro būstas“, iš kurios vadybininko sužinojo, jog sujungti du namai, gali būti, kad tarp dviejų sujungtų namų sienų yra neužtaisytas tarpas ir ten patenka vanduo, dėl ko vanduo galimai bėga per dūmtraukį, kurį įsirengė O. M. Pirmojo apliejimo atveju ieškovės atstovas nufotografavo bei konstatavo dar ir tai, jog ir jo bute per stogą bėga vanduo, kuris nuo stogo per jo buto sieną sunkiasi žemyn ir galėjo pasiekti 5 buto lubas. Stogas ir jo remontas priklauso visam namui ir juo rūpinasi namą prižiūrinti bei administruojanti bendrovė, todėl atsakovas neatsakingas už stogo bendrosios nuosavybės turto priežiūrą ir remontą bei negali būti atsakingas dėl O. M. 2016 m. gruodžio 16 d. sugadinto turto. Taip pat nurodo, kad 2016 m. birželio 1 d. Buto nuomos sutartimi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. butą, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, išnuomojo M. S., kuris 2017 m. vasario 14 d. informavo, jog naktį iš vasario 13 d. į 14 d. buvo sugadintas radiatorius, ko pasekoje ant grindų pradėjo veržtis vanduo ir taip aplietas žemiau esantis butas. Užliejimo metu butą nuomos sutarties pagrindu valdė M. S., kuris buvo prisiėmęs visą atsakomybę už savo ar su juo susijusių asmenų veiksmais padarytą žalą butui ar tretiesiems asmenims, todėl būtent jis yra atsakingas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, padarytą žalą. Be to, atsakovas atsiliepimuose nurodo, kad ieškovė netinkamai apskaičiuoja žalos dydį, nes draudimo išmoką nepagrįstai padidina PVM ir pridėtinių išlaidų suma, draudimo išmokos dydį apskaičiuoja pagal sugadintos buto apdailos, įrangos ir kito turto pakeitimu naujais sąmatas, t. y. ignoruoja turto nusidėvėjimą bei pažymi, jog nesutampa 2017 m. vasario 20 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuoti sugadinimai/pažeisti objektai ir sąmatose nurodytų darbų apimtis. Atsakovas taip pat nurodo, jog galimas atvejis, kad ankstesnio įvykio pasekmėje atsiradę sugadinimai ginčo vandens avarijos metu nebuvo pašalinti, todėl apskaičiuota žala apima ankstesnio įvykio pasekmes.

Teismo posėdyje atsakovas E. V. ir jo atstovas palaikė atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes ir jų pagrindu ieškovės reikalavimus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.

Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir sutinka, kad būtų pripažintas atsakovu, nes buto apliejimas įvyko dėl jo kaltės. Jis, būdamas neblaivus, susimušė su sugėrovu ir dėl to nusitraukus radiatoriaus vamzdžiui išbėgo pora kibirų vandens, tačiau nesutinka su ieškovės pareikšto ieškinio dydžiu, nes namas yra 1840 m. statybos, kapitalinis remontas atliktas 1961 m., o butas remontuotas 2013 m., todėl turėtų būti taikomas nusidėvėjimas. Be to, nėra aišku, ar tam tikri buto pažeidimai buvo padaryti šio apliejimo metu, ar anksčiau fiksuoto apliejimo metu, nes tie patys pažeidimai buvo fiksuoti ir pirmojo apliejimo metu, tokiu būdu dubliuojant tuos pačius darbus. Mano, kad antrą kartą apmokėjus už užlieto buto remontą, o jo po pirmo apliejimo nesuremontavus, išmoka gaunama du kartus už to paties buto ir tos pačios vietos bute remontą, antrą kartą apmokant tuos pačius sugadinimus, tokiu būdu nukentėjusioji be pagrindo praturtėja. Be to, nurodo, jog nutrauktas apšildymo sistemos vamzdis vandenį išleido tik apatinio buto 5-6 kambario ribose, bet ne visame apatiniame bute, todėl neprivalo mokėti už tą buto remonto dalį, už kurios apliejimą yra nekaltas. 

Trečiasis asmuo M. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Ieškovės atstovės, atsakovo, jo atstovo paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (draudikas) su draudėju (O. M.) sudarė būsto draudimo sutartį ir laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. taikė draudėjo butui esančiam (duomenys neskelbtini), Kaunas draudimo apsaugą (t1, p.b.l. 9-10). Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu apdraustas butas buvo užlietas du kartus: pirmą kartą 2016 m. gruodžio 13 d. (t2, p.b.l. 52-55;), antrą kartą po dviejų mėnesių 2017 m. vasario 14 d. (t1, p.b.l. 11;). Draudėjos butas Nr. 5 yra gyvenamojo namo pirmajame aukšte, atsakovo butas Nr. 9 - antrajame aukšte, virš draudėjos buto. Pagal VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra dviejų aukštų gyvenamasis namas (sienos plytinės, stogo danga – keramika), namas pastatytas 1840 metais, rekonstruotas 1961 metais, kapitalinio remonto darbų pradžia 2005 metai, kapitalinio remonto pabaiga 2017 metai (t1, p.b.l. 25). Apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmokas ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67 ir išmokėjo draudimo išmokas draudėjui: pirmą kartą užliejus butą 738,04 EUR (t2, p. b.l. 60-61; 64;), antrą kartą užliejus butą (558,40+5971,69) 6530,09 EUR (t1, b.l. 19-24;).

Dėl 2016 m. gruodžio 13 d. buto apliejimo

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Ieškovas viršuje esančių patalpų savininko (atsakovo) draudėjos buto užliejimą, atlygintinos žalos faktą ir dydį grindžia tokiais pateiktais rašytiniais įrodymais: turto sunaikinimo sugadinimo aktu surašytu 2016-12-16 ir jo priedais (toliau ir - Aktas Nr. 1) (t2, p.b.l. 52-55;), dviem lokalinėmis sąmatomis (t2, p.b.l. 56-59;), draudimo išmokos apskaičiavimu žalos byloje Nr. 1795254 (t2, p.b.l. 61;), mokėjimų nurodymais (t2, p.b.l. 64-65;), foto nuotraukomis (be paaiškinimų) (t2, p.b.l. 66-133;), tačiau teismas sprendžia, kad ieškovo su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad 2016 m. gruodžio 13 d. draudėjo buto užliejimo židinys buvo būtent viršuje esantis atsakovo butas. Visų pirma, Akto Nr. 1 grafoje „numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo“ aktą surašęs ieškovo darbuotojas tokio asmens nenurodė, kadangi šioje grafoje įrašyta „tikslinti“. Grafoje įvykio aprašymas nurodyta „... buvo bendraujama su viršutinio buto Nr. 9 kaimynu, bet savo bute jis avarijos neranda. Nurodo tikėtiną priežastį nuotekų vamzdžio alsuoklį ar panašiai ... „.  Atlikus papildomą buto apžiūrą praėjus daugiau nei vienam mėnesiui 2017-01-19 ieškovo darbuotojas nurodė, kad apžiūros metu fiksuota pažeista apdaila dėl vandens poveikio patalpose 5-3, 5-2 lubos ir sienos, patalpoje 5-6 lubos, taip pat nurodoma, kad „... 2017-01-19 d. žala neišnyko, o padidėjo t. y. matomas vandens poveikis ...“. Taigi Akte Nr. 1 nėra konstatuota, kad būtent iš atsakovo buto vanduo pateko į apdraustą butą, kaip ir nėra nurodyta, kokius būtent neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko atsakovas, nes už įvykį atsakingas asmuo neįvardintas.

Kitų įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad apliejimo židinys yra būtent atsakovo butas ieškovas nepateikia.

Atsakovas savo iniciatyva kreipėsi į atestuotą ekspertą statinio projekto ir statinio ekspertizės srityje V. Ž. (turintį 31 metų darbo stažą) su užsakymu išvadai pateikti. Specialistas 2019-06-21 pateikė išvadas ir atsakymus į atsakovo užduotus viso 23 klausimus (e. b. dok. Nr. 27890;). Vienas iš klausimų (Nr. 23) buvo užduotas dėl pastato ((duomenys neskelbtini), Kaunas) fasado, stogo ir kitų konstrukcijų būklės. Eksperto atsakyme konstatuota: pastato fasado ir atitvarinių sienų pažaidos dėl jų įmirkimo lietaus vandeniu per netinkamai įrengtą stogą, stogo latakus ir tinkamų fasado apsaugos nuo įmirkimo priemonių (skardinimo) nebuvimas pablogino pastato sienų būklę; dėl stogo, sienų viršaus skardinimo ir lietaus nuvedimo nuo stogo sistemos defektų šio pastato 9 buto sienos įmirkę, sienų kampai padengti pelėsiu, o drėgmė skverbiasi į žemiau esančio buto konstrukcijas; tyrimo metu nustatyta, kad pastato stogas neatitinka STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ šlaitinių stogų įrengimo reikalavimų: 1. stogas nėra atsparus atmosferos ir eksploatacijos poveikiams, 2. Stogo dangoje ir švieslangių plokštumų susikirtimo vietose dėl stogo čerpių nesandarių jungčių vanduo skverbiasi į patalpą, 3. Netinkamai įrengto stogo sandūros prie sienų, 4. Netinkamai įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema, karnizo iškiša mažesnė už 400 mm, 5 kanalizacijos alsuoklis neužsandarintas - vanduo bėga į pastogę ir įmirko pastato perdangų ir sienų mūro konstrukcijos (t4, e.b.l. 15;). Taigi atsakovo pateiktas rašytinis dokumentas (specialisto išvada) suteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad draudėjos ir atsakovo butai yra name, kuriame dėl netinkamai įrengto stogo, vandens nuvedimo nuo stogo sistemos, neužsandarinto kanalizacijos alsuoklio - vanduo bėga į pastogę ir dėl to įmirko pastato perdangų ir sienų mūro konstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po įvykio (2017-01-19) draudėjo patalpose rado nepakitusį, bet dar ir padidėjusį vandens poveikį buto sienom ir lubom (t2, p.b.l. 54;), darytina prielaida, kad vandens poveikio šaltinis yra tęstinio ir nežymaus pobūdžio ir kad tokio vandens poveikio šaltiniu tikėtina galėtų būti tame tarpe ir netinkamai įrengti gyvenamojo namo stogas, vandens nuvedimo nuo stogo sistemos, neužsandarintas kanalizacijos alsuoklis. Kartu teismas pažymi, kad šis dokumentas nėra tiesioginis įrodymas patvirtinantis atsakovo aiškinamą aplinkybę, kad 2016 m. gruodžio 13 d. draudėjo bute kambarių sienos ir lubos sudrėko būtent dėl pirmiau išvardintų namo konstrukcijų defektų ir pažaidų, nes specialistas aplinkybių tyrimą atliko ir išvadą surašė praėjus daugiau nei dviem metams po buto apliejimo. 

Minėta, tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Teismas sprendžia, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2016 m. gruodžio 13 d. draudėjo buto užliejimo šaltinis yra atsakovo bute, ieškovė nepateikė. Teismo vertinimu taip pat ir visumos įrodymų nepakanka konstatuoti esant labiau tikėtinai išvadai, kad apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo atsakovo bute. Nenustačius, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovo bute ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos nėra ( CK 6.246-6.248 str.).

Dėl 2017 m. vasario 14 d. buto apliejimo

Ieškovė viršuje esančių patalpų savininko (atsakovo) draudėjos buto užliejimą, atlygintinos žalos faktą ir dydį grindžia tokiais pateiktais rašytiniais įrodymais: Turto sunaikinimo sugadinimo aktu, surašytu 2017-02-20 (toliau ir - Aktas Nr. 2) (t1, p.b.l. 11;). Akte be kito nurodyta: grafoje „įvykio data“ 2017-02-14; grafoje „įvykio pavadinimas“ – vandens prasiskverbimas iš viršaus; grafoje „įvykio aprašymas“ – Draudėja parodė buvusio apliejimo pasekmes. Draudėjos sūnus nufilmavo apliejimo vyksmą. Video medžiagoje matyti vandens liejimasis nuo lubų ir sienomis abiejose patalpose. Apžiūros metu matomi sugadinimai, užfiksuoti defektiniame akte. Akto dalyje, pavadintoje „pastato nuostolių aprašymas“, nurodyta, kad bute reikalingas: 1) lubų dažymas patalpose pažymėtose indeksais (t1, p.b.l. 165-166;) 5-6, 19,53 kv.m.; 5-5, 17,50 kv.m.; 5-4, 6,94 kv.m.; 5-1, 4,28 kv.m., nes ištižęs glaistas, dėmės, gali būti patižęs GKP (gipso kartono plokštė) patalpoje 5-6; 2) vinilo tapetai sienų apdaila patalpoje 5-6 viso 33,91 kv.m., nes matomi pabėgimai, dėmės; 3) emulsinis sienų dažymas patalpose 5-5; 5-4; 5-1; viso 42,69 kv. m., nes dėmės, nubėgimai, glaisto patižimai; 4) trisluoksnis parketas kambaryje 5-6, kurio plotas 19,53 kv. m., nes matoma deformacija grindų plokštumoje; (priedas: sienų, baldų apsaugas plėvele 20 kv. m.; sieninės spintos demontavimas ir montavimas patalpoje 5-6 prie sienos 3,57 m.); 5) patikrinus elektros instaliaciją neveikia apšvietimo lempos patalpoje 5-5, liuminescencinės 2 vnt. ir halogenai 2 vnt.; 6) durų staktos faneruotė sutrūkinėjusi. Akto dalyje, pavadintoje „namų turto nuostolio aprašymas“, nurodyta: 1) virtuvinio baldų komplekto lempa liuminescencinė nešviečia; 2) televizorius Sony neveikia - patikra; 3) čiužinys latekso dvigulis – valyti; 4) romanetės langų 0,8x3 m. 1 vnt. – valyti. Ieškovas lokalinėmis sąmatomis (t1, p.b.l. 13-18;), draudimo išmokos paskaičiavimais nustatė, kad užlieto buto remonto kaina sudaro 5971,69 Eur (t1, p.b.l. 21;), namų turtui padaryta žala 558,40 Eur (t1, p.b.l. 22;). Mokėjimo nurodymai (t1, p.b.l. 23-24;) patvirtina, kad ieškovas buto savininkei 2017-03-16 sumokėjo viso (5971,69 + 558,50) 6530,09 Eur draudimo išmokos. Pritaikius buto nusidėvėjimą (24,22 Eur) bendra ieškovo patirta žala dėl draudiminio įvykio sudaro (6530,09-24,22) 6505,87 Eur.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėta, kad pagal teismų praktiką buto savininko veiksmai pripažįstami neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Akte Nr. 2 nustatyta, kad vanduo į draudėjos butą prasiskverbė iš viršuje esančio atsakovo buto. Tokią aplinkybę patvirtina ir pačio trečiojo asmens pripažinimas bei atsakovo paaiškinimai. Atsakovas teikdamas vieną iš atsiliepimų (t1, p.b.l. 176-180;) nurodė, kad jis nėra atsakingas už buto apliejimą, kadangi apliejimas įvyko dėl buto nuomininko trečiojo asmens M. S. kaltės. Buto nuomos sutartimi, sudaryta 2016-06-01 (t1, p.b.l. 183-184;) nustatyta, kad atsakovas išnuomojo savo butą trečiajam asmeniui laikotarpiui nuo 2016-06-01 iki 2017-06-01. M. S. paaiškinime rašytame 2017-02-14 nurodė, kad jis 2017-02-14 atsakovo bute girtavo ir nutraukė vieną iš šildymo sistemos vamzdelių būtent dėl to išsiliejo vanduo (t1, p.b.l. 185;). M. S. savo atsiliepime (t2, p.b.l. 1; 17;) be kito nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl buto apliejimo. Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad draudėjos butas ir jame esantis turtas 2017-02-14 buvo sugadintas dėl vandens išpylimo, kurio židinys buvo atsakovo bute. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad nuomininkui pripažinus kaltę dėl buto apliejimo šis asmuo turi pareigą atlyginti žalą ieškovui, bet ne atsakovas. Byloje pateikta nuomos sutartis kokių nors civilinių teisių ar pareigų ieškovui nesukuria, kadangi nuomos sutarties sąlygos reguliuoja tik šios sutarties šalių tarpusavio santykius, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens. Nuomos sutartis nereguliuoja trečiojo asmens ir ieškovo tarpusavio santykių bei nepaneigia civilinio kodekso nuostatų, todėl ieškovas neabejotinai neturi pareigos žalos atlyginimo reikalauti iš trečiojo asmens, t. y. buto nuomininko.

CK 6.251 straipsnyje apibrėžta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Byloje ieškovas pateikė lokalines sąmatas (t1, p.b.l. 13-18;), kuriose išsamiai apskaičiavo reikalingų atlikti darbų, įsigyti medžiagų padarytiems nuostoliams ištaisyti sumą. Nors ieškovas nepateikė įrodymų, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, tačiau jos yra realiai tikėtinos, kadangi kiti byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos, Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas Nr. 2) patvirtina, jog žala buvo realiai patirta, minėtos išlaidos pagrįstos skaičiavimais (CPK 178 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio. Minėta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra ta, jog su žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (t1, p.b.l. 27-35; 49-50; 58-60; 67-71; 90-94;) matyti, kad dėl drėgmės buto lubose atsirado dėmės, patižo glaistas. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad reikalinga išardyti pakabinamų lubų plokštes ir mineralinės vatos izoliaciją, įrengto perdangos garso izoliaciją, lubų karkasus aptaisyti gipso kartono plokštėmis, sumontuoti aliuminio konstrukcijas, glaistyti lubų paviršių, paruoštų lubų dažymas. Atsižvelgiant į tai, kad lubos sugadintos dėl drėgmės, todėl visi sąmatoje (t1, p.b.l. 17;) nurodyti darbai ir išlaidų paskaičiavimas teismo vertinimu yra pagrįsti. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (t1, p.b.l. 52-27; 59-64;) matyti, kad dėl drėgmės sienose matomi pabėgimai ir dėmės. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad reikalingas senų tapetų nuplėšimas, paviršiaus tarpinis gruntavimas, išlyginimas glaistu, paruoštų sienų dažymas, patalpų valymas po remonto, grindų dangą padengti apsauga, baldų išnešimas, įnešimas, lentynų, užuolaidų ir kitų daiktų perkabinimas remontuojant sienas, spintos permontavimas remonto metu. Atsižvelgiant į tai, kad sienos sugadintos dėl drėgmės, todėl visi sąmatoje (t1, p.b.l. 17;) nurodyti darbai ir išlaidų paskaičiavimas teismo vertinimu yra pagrįsti. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (t1, p.b.l. 51; 72-73;) matyti, kad dėl drėgmės buto grindų parketlentės išbrinko atsirado deformacija. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad reikalinga išardyti parketlentes, betono pagrindą šlifuoti du kartus, surenkant dulkes, betoninį paviršių gruntuoti, klijuoti trijų sluoksnių parketlentes, pakeisti medines grindjuostes. Atsižvelgiant į tai, kad parketlentės sugadintos dėl drėgmės, todėl visi sąmatoje (t1, p.b.l. 16;) nurodyti darbai ir išlaidų paskaičiavimas teismo vertinimu yra pagrįsti. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (t1, p.b.l. 37-44; 84-99;) matyti, kad dėl drėgmės buvo pažeista elektros instaliacija, neveikė apšvietimo lempos. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad reikalinga atlikti vienos lempos šviestuvų montavimą, permontuoti apsauginius daviklius, jungiklius, rozetes, termostatus, reikalingas laidų komplektavimas ir tiesimas lubų apšvietimui. Atsižvelgiant į tai, kad elektros instaliacija sugadinta dėl drėgmės, todėl visi sąmatoje (t1, p.b.l. 15;) nurodyti darbai ir išlaidų paskaičiavimas teismo vertinimu yra pagrįsti.

Atsakovas pateiktais dokumentais grindžia, kad paskaičiuotas patirtos žalos dydis yra per didelis, kadangi darbai ir statybinių medžiagų kainos lokalinėse sąmatose turėjo būti paskaičiuotos mažesnės. Komercinių pasiūlymų, išankstinių sąskaitų faktūrų pagrindu (t2, p.b.l. 147; t3, p.b.l. 56-59; 104-105; 107; 109; 124-126; 187-90; ) atsakovas teigia, kad tapetus, lempas, keisti įvairius daviklius, laidus, atlikti lubų, sienų kitus remonto darbus buvo galima pigiau nei nurodyta ieškovo sąmatoje. Su tokiu teiginiu teismas sutikti neturi pagrindo, nes visų pirma sąskaitose faktūrose nurodytos kainos yra ne žalos atsiradimo laikotarpiu, bet praėjus keliems metams, be to, visiškas žalos atlyginimo principas reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, tai reiškia, kad buto sugadinimas turi būti atkurtas ne pačiomis pigiausiomis medžiagomis, bet tokios pačios kokybės kokios buvo iki sugadinimo. Taip pat pateiktomis lokalinėmis sąmatomis (t3, p.b.l. 16-22; 48-53;) atsakovas grindžia teiginį, kad buto remonto darbų ir medžiagų kaina buvo paskaičiuota per didelė. Iš pateiktų sąmatų matyti, kad jos sudarytos praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio t. y. 2019 metais. Sąmatose nurodyta skirtingi darbų paskaičiavimo kainų laikotarpiai. Sąmatoje (t3, p.b.l. 16-17;) nurodyta, kad kaina paskaičiuota pagal 2019 m. kovo mėn. buvusias kainas, sąmatoje (t3, p.b.l. 20-21;) nurodyta, kad kaina paskaičiuota pagal 2018 m. spalio mėn. buvusias kainas, sąmatoje (t3, p.b.l. 48-49;) nurodyta, kad kaina paskaičiuota pagal 2016 m. spalio mėn. buvusias kainas, sąmatose (t3, p.b.l. 50-53;) nurodyta, kad kaina paskaičiuota pagal 2016 m. kovo mėn. buvusias kainas. Iš pateiktų sąmatų galima daryti prielaidą, kad atsakovas specialistams pateikė bylos duomenis, kurių pagrindu buvo atliktas paskaičiavimas, tačiau kokios apimties jie buvo pateikti ir ar tie duomenys nebuvo iškreipti atsakovo naudai nėra žinoma. Nurodyto pagrindu teismas neturi galimybės pripažinti, kad specialistų paskaičiavimai yra atlikti remiantis visais bylos duomenimis, susijusiais su 2017 m. vasario 14 d. buto apliejimu. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas aptariamomis lokalinėmis sąmatomis neįrodė bei nepagrindė aplinkybės, kad ieškovas paskaičiavo didesnę negu buvo reikalinga darbų ir medžiagų kainą apliejus butą 2017 m. vasario 14 d. 

Dėl kompensacinių palūkanų

Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Byloje nustatyta, kad atsakovui kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Jis gavęs ieškovo 2017-03-22 išsiųstą pretenziją (t1, p.b.l. 26;) ir žinodamas, kad privalo atlyginti ieškovui patirtą žalą, elgėsi pasyviai, į ieškovę nesikreipė, su ja nebendradarbiavo ir jokio susitarimo, kad nebūtų skaičiuojamos palūkanos, nesudarė. Kadangi atsakovas atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto žalos atlyginimo. Nurodyto pagrindu iš atsakovo priteistina (6505,87 Eur x 0,05 palūkanos x 405 praleista dienų) 360,94 Eur kompensacinių palūkanų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės atstovė pateikė duomenis, kad nagrinėjant bylą teisme viso ieškovė turėjo 140,16  Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t2, p. b. l. 168-173; e.b.dok. Nr. 11047;). Įvertinus advokato padėjėjos suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir sudėtingumą bei vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.18, 8.19 ir 9 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos pagrįstos. Tenkinus ieškinio reikalavimus dalinai (90 procentų), iš atsakovo ieškovei priteistinos (140,16 Eur x 90 proc.) 155,73 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.) ir dalis sumokėto žyminio mokesčio (155 Eur +17 Eur x 90 proc.) 154,80 Eur. Be to, ieškovė prašo priteisti patirtas kelionės į teismą išlaidas (pateiktos PVM sąskaitos faktūros) 92,74 Eur sumai (t4, p.b.l. 1-4;). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Tai reiškia, kad teismui turi būti pateikti dokumentai patvirtinantys, kad ieškovė apmokėjo deklaruojamas kelionės į teismą išlaidas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ieškovės atstovei nepateikus duomenų, kad ieškovė atlygino atstovei kelionės į teismą išlaidas, prašymas šioje dalyje netenkinamas (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 90 procentų teismo turėtų išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (66,46 Eur x 90 proc.) 59,81 Eur (CPK 88 str.). Tenkinus ieškovės reikalavimą dalinai, likusi išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, priteistina valstybei iš ieškovės (66,46-59,81) 6,65 Eur.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė kvitus, kasos pajamų orderius, sąskaitas faktūras ir prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas viso 1 285,73 Eur (t4, p. b. l. 92-103; e. b. dok. Nr. 42599;). Teismas sprendžia, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, nes rašytiniai įrodymai buvo pateikiami paskirtą bylos nagrinėjimo dieną arba teismo posėdžio išvakarėse ir dėl to bylos nagrinėjimai buvo atidedami keliolika kartų, kas bylos nagrinėjimą užvilkino. Dėl nurodyto teismas daro išvadą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro (1285,73 Eur x 10 proc.) 128,57 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui E. V. tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 6 505,87 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkis eurus 87 centus) žalos atlyginimo, 360,94 (tris šimtus šešiasdešimt eurų 94 centus) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (6 866,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 155,73 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 154,80 Eur žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 59,81 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 81 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, valstybei teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 6,65 Eur (šešis eurus 65 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas                                        Antanas Šeštokas