Civilinė byla Nr. 2S-482-565/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20769-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.2.7.1.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021 nutraukė ieškovės K. L. ir atsakovo R. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3061-861/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo padalintas šalių turtas, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3769-984/2022 išsprendė šalių turto padalijimo klausimą, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą (bylos dalį) antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
4. Atsakovas pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3061-861/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021 dalis dėl šalių turto padalijimo, tačiau nepanaikino sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šios bylos dalies pirmosios instancijos teismui neperdavė nagrinėti iš naujo. Proceso dalyviai apeliacinės instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė, taip pat nesikreipė dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl teismas neturi pagrindo perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinės bylos Nr. 2A-3061-861/2021 rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą ir rezoliucinę dalį papildyti pastraipa dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. teismas nepagristai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepanaikino pirmos instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidu priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3061-861/2021 panaikino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tai patvirtina šios nutarties motyvuojamoje dalyje išreikštas teismo sprendimas - kadangi sprendimas dalyje yra naikinamas ir byla nurodytoje dalyje grąžinama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmos instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės;
6.2. tokia teismo išvada gali būti suprantama tik kaip sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinimas. Vien tas faktas, kad rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat panaikinama ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, negali pakeisti teismo sprendimo esmės, nes esmė aiški - sprendimo dalis dėl turto padalinimo panaikinama, grąžinama nagrinėti iš naujo, o tai reiškia, kad ir susijusi sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinama ir grąžinama nagrinėti iš naujo;
6.3. šioje situacijoje kasaciniam skundui nebuvo jokio pagrindo, nes nėra jokio ginčo dėl teisės;
6.4. tai, kad bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti pirmos instancijos teismas, patvirtina ir CPK 93 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas;
6.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas yra pakeistas, dalyje neperduotas nagrinėti iš naujo, taigi darytina išvada, kad toje dalyje apeliacinės instancijos teismui nepaskirsčius bylinėjimosi išlaidų, tai turi išspręsti pirmos instancijos teismas;
6.6. tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3061-861/2021 yra padaryta rašymo apsirikimo klaida ir ją reikia ištaisyti, teikiamas prašymas dėl klaidos taisymo;
6.7. ginčo situacija galėtų būti aiškinama taip, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-3061-861/2021 rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas - rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamosios dalies, kadangi rezoliucinėje dalyje nenurodytas motyvuojamoje dalyje nurodytas teismo sprendimas pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo;
6.8. CPK 276 straipsnis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pažymėtina, kad klaidos taisymui CPK nenustato jokio termino, todėl darytina išvada, kad rašymo apsirikimas gali būti taisomas ir dabar.
7. Ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
7.1. šalis tinkamai ir laiku neatlikusi teisinių veiksmų, pati prisiėmė neigiamas laiku neatliktų veiksmų pasekmes;
7.2. galimybės taisyti Vilniaus apygardos teismo sprendimo galimos klaidos šiuo metu nėra, nes tokios klaidos taisymas keistų 2022 m. spalio 24 d. pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o toks taisymas yra galimas tik apeliacinio skundo procese, tačiau ne papildomo sprendimo procese. Atsakovas apeliacinio skundo dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų neteikė;
7.3. atsakovo nurodomos CPK 95 straipsnio 5 dalies taikymas taip pat nėra galimas, kadangi minėta norma nustato atvejus, kai byla nėra perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi dalis bylos buvo grąžinta į pirmą instanciją, o dalis teismo sprendimo įsiteisėjo iš karto po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Sprendimo rezoliucijoje nesant nurodytam bylinėjimosi išlaidų perskirstymo grąžinimui į pirmą instanciją, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų laikytina įsitesėjusia nuo nutarties priėmimo dienos. Jei tai buvo teismo klaida, kaip šią problemą bando pristatyti atsakovas, tokios teismo klaidos pobūdis ir teisinė reikšmė, lemianti pirmos instancijos teismo sprendimo dalies įsiteisėjimą/neįsiteisėjimą, galiojimą/negaliojimą, yra pernelyg reikšminga, kad galėtų būti laikoma vien teismo rašymo apsirikimu. Vilniaus apygardos teismo nutarties klaidai nesant rašymo apsirikimu, ji negali būti šiandien taisoma per rašymo apsirikimo instituto taikymą. Toks apsirikimas, kuris keičia priimtų teismų sprendimų esmę, nėra rašymo apsirikimas ir gali būti taisomas tik instancine tvarka skundžiant priimtus sprendimus. Atsakovas nei Vilniaus apygardos teismo nutarties, nei vėlesnio pirmos instancijos teismo sprendimo nei kasaciniu, nei apeliaciniu skundais neskundė;
7.4. papildomo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimas šiandien taip pat negalimas, kadangi yra praleistas tokio sprendimo priėmimo terminas. Kasaciniu skundu neskundęs apeliacinės instancijos teismo nutarties, laiku neprašęs papildomo sprendimo, atsakovas turi prisiimti laiku neatliktų veiksmų neigiamas pasekmes;
7.5. papildomas sprendimas galimas tik tokiu atveju, jei bylinėjimosi išlaidos nebuvo paskirstytos visiškai arba yra konkreti bylinėjimosi išlaidų dalis, kuri nebuvo paskirstyta. Nagrinėjamoje situacijoje, 2022 m. spalio 24 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos. Bylinėjimosi išlaidų perskirstymas yra galimas tik apeliaciniame procese, tačiau ne papildomo sprendimo priėmimo procese. Reikšdamas atskirąjį skundą dėl teismo atsisakymo priimti papildomą sprendimą, atsakovas siekia ne kokių nors konkrečių išlaidų papildomo paskirstymo, tačiau pirmos instancijos teismo sprendimo pakeitimo/peržiūrėjimo. Atsakovo keliamų reikalavimų teisinis neįgyvendinamumas (pirmos instancijos teismo sprendimo pakeitimo per papildomą sprendimą negalimumas) reiškia, jog pareikštas skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas;
7.6. šalių ginčas buvo ne dėl turto padalinimo proporcijos, tačiau tik dėl dalinamo turto rūšinės sudėties. Nei pirmoje instancijoje, nei apeliacinėje instancijoje, nei dar kartą pirmoje instancijoje teismai iš esmės nekeitė turto padalinimo santykio tarp ieškovės ir atsakovo. Nesikeitus turto padalinimo proporcijai, tačiau keitusis tik dalintino turto rūšinei sudėčiai, tokioje situacijoje apskritai neįmanoma įvertinti, jog kuri nors šalis laimėjo ar pralaimėjo bylą dėl bendro turto padalinimo. Atsakovo minimame apeliacinės instancijos teismo sprendime yra aiškiai nurodoma, jog buvo tenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens apeliaciniai skundai, o 2022 m. spalio 24 d. sprendimu turtas tarp šalių kaip buvo, taip ir liko padalintas lygiomis dalimis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą teismo prašydama: 1) nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką; 2) po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: K. L. santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o R. L. – prigimtinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; 3) sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo (2019 m. liepos 11 d.) iki sūnaus pilnametystės (duomenys neskelbtini). ieškovę paskirti sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už 753,17 Eur, kuriuos antstolė V. Meškauskienė nuskaitė nuo ieškovės sąskaitos; 6) santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: 1) ieškovei natūra priteisti: 0,0600 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą (vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis – 21 900 Eur) ir 304,91 kv. m. bendro ploto pastato-gyvenamojo namo (vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis – 159 000 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. priteisti turto natūra už 180 900 Eur; 2) atsakovui natūra priteisti: 2.1.) 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Linresta“ akcijų, kurių nominali vertė – 2896 Eur; 2.2.) gyvenamąją priekabą Caravelair Brasilia 330, kurios preliminari vertė – 1000 Eur; 2.3.) reikalavimo teises pagal 2017 m. gruodžio 5 d. paprastąjį vekselį, išduotą P. J. 160 213 Eur sumai; reikalavimo teises pagal 2018 m. birželio 1 d. paprastąjį vekselį, išduotą P. J. 54 000 Eur sumai; 2.4.) transporto priemonę VW Caddy Life, , kurios preliminari vertė – 1000 Eur, t. y. priteisti turto natūra už 218 896 Eur; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei 18 998 Eur kompensaciją už R. L. tenkančią didesnę turto dalį; 8) nustatyti, kad šie kreditiniai įsipareigojai yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai: UAB „Esco“ pagal 2019 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės patvirtiną vekselį 15 000 Eur sumai; UAB „Sanigis“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10939-1080/2020 ir antstoliui Vytautui Mitkui (vykdymo išlaidos); UAB „Vėjuva“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4052-545/2020 ir antstoliui Daliui Traigiui (vykdymo išlaidos); UAB „Viljurika“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-42676-141/2015 priimtą procesinį dokumentą; UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (j. a. k. 304861942) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-22950-809/2018 priimtą procesinį dokumentą; pagal 2020 m. gegužės 24 d. administracinio teisės nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą byloje Nr. 2VP-39981-592/2019 ir pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą procesinį dokumentą (duomenys neskelbtini) (pažeidimo identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) bei antstolei Brigitai Palavinskienei (vykdymo išlaidos); UAB „Pilūnė“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-15958-566/2019 ir antstoliui Dainiui Šidlauskui (vykdymo išlaidos); Bigbank AS filialui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Sergel“ pagal perimtą iš AS TV play Baltic (ankstesnis pavadinimas – „Viasat“) reikalavimo teisę į skolą, delspinigius, išieškojimo išlaidas; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021 ieškinį tenkino 75 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės) + reikalavimas dėl pavardės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl 753,17 Eur kompensacijos priteisimo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl 18 998 Eur kompensacijos priteisimo patenkintas 0 proc. + reikalavimas dėl prievolių padalinimo patenkintas 100 proc./ 8).
13. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3061-861/2021 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo teisės pagal vekselius bei šalių turto padalijimo, t. y. žemės sklypo, pastato-gyvenamojo namo (turto vertė 90 450 Eur), automobilio VW Caddy Life (vertė 800 Eur), gyvenamosios priekabos Caravelair Brasilia (vertė 550 Eur); 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Linresta“ akcijų (nominali vertė 2 896 Eur) ir 1 546 Eur kompensacijos priteisimo ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas nutarties 57 punkte nurodė, kad: ,,Kadangi skundžiamas sprendimas dalyje yra naikinamas ir byla nurodytoje dalyje grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis)“.
15. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei priteisė asmenine nuosavybe ½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo (½ dalies vertė – 10 950 Eur) ir ½ dalį 304,91 kv. m. gyvenamojo namo (½ dalies vertė 79 500 Eur). Atsakovui asmenine nuosavybe priteisė ½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (½ dalies vertė – 10 950 Eur), ½ dalį 304,91 kv. m. gyvenamojo namo (½ dalies vertė 79 500 Eur), automobilį VW Caddy Life, (675 Eur vertė), gyvenamąją priekabą Caravelair Brasilia 330, (100 Eur vertė) ir 00 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Linresta“ akcijų (nominali vertė 2 896 Eur). Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 835,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
16. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021 vertino, kad yra patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų. Nagrinėjant bylą pakartotinai, teismas vertino, kad teismas tenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų (dėl turtinių teisių - 0 proc; dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalijimo - 50 proc.; dėl UAB „Linresta“ akcijų padalinimo - 100 proc; dėl automobilio padalijimo ir vertės - 90 proc., dėl priekabos padalinimo ir vertės - 10 proc (250 proc./5), taigi, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų turto padalijimo dalyje.
17. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas, kasaciniame teisme – kasacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
18. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo klausimo.
19. Bylą nagrinėjant pirmą kartą, Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendime nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 50 proc.
20. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dalyje dėl turto paskirstymo panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išanalizavus ieškovės ir atsakovo pateiktus apeliacinius skundus, matyti, kad šalys iš esmės nesutiko su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas padalino turtą tarp šalių. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus apygardos teismas gražino šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nagrinėti iš naujo, konstatuotina, kad abi šalys pralaimėjo bylą apeliacinėje instancijoje.
21. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021 laikė, kad yra patenkinta 50 proc. ieškovės turtinių reikalavimų. Nagrinėjant bylą pakartotinai, teismas laiko, kad ieškovės reikalavimai dėl turtinių teisių priteisimo tenkintas 0 proc; dėl gyvenamojo namo padalijimo 50 proc.; dėl UAB „Linresta“ akcijų priteisimo 100 proc; dėl automobilio padalijimo (vertės) 90 proc., o dėl priekabos padalijimo (vertės) 10 proc. Taigi, teismas tenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų, todėl nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų turto padalijimo dalyje.
22. Apibendrinus išanalizuotas aplinkybes, apeliacines instancijos teismas vertina, kad pagal CPK 277 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą papildomas sprendimas gali būti priimtas, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamoje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3769-984/2022 paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims, patirtas bylą nagrinėjant iš naujo. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nei viena iš šalių nebuvo laimėtoja, o bylą dar kartą nagrinėjant pirmojoje instancijoje patenkintų reikalavimų turto padalinimo dalyje proporcija nepakito, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų nėra. Atsižvelgus į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Burdulienė