Civilinė byla Nr. e2-101-339/2022

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01146-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.11; 3.2.6.1

       (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė,

sekretoriaujant Valdonei Kalašinskienei, Inai Visockienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Kęstučiui Andrijonui,

atstovės atstovams V. J., advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti valstybės naudai 17269,55 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimui, penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. sausio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pareigūnams, dalyvaujant atsakovės atstovui, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad D. V. priklausančiame miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kretingos urėdijoje, Vėžaičių girininkijos kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai plynai iškirstas 0,26 ha miško plotas už biržės ribų. Nuo 2017 m. sausio 20 d. šis miško žemės sklypas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovei. 2017 m. gegužės 30 d. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu Nr. VMTN-102076214-17 atsakovės darbuotojui A. S. už savavališką medžių ir krūmų kirtimą privačiuose miškuose pagal pažeidimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsniu paskirta 600 Eur bauda. Atsakovės darbuotojas A. S. 2016 m. spalio 28 d. D. V. priklausančiame minėtame miško žemės sklype, IV miškų grupės brandžiame medelyne savavališkai plynai iškirsto 0,26 ha miško plotą, ištraukė ir išvežė žalius medžius, kurių bendras tūris 75,085 kietmetriai ir padarė žalą aplinkai, nes draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Nenukirstas miškas priskiriamas miško ištekliams ir kaip aplinkos objektas yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai ir dėl to vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1- 249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ 1 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę, padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Kadangi atsakovės darbuotojas neteisėtai iškirto medžius vykdydamas darbines funkcijas, aplinkai padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Kęstutis Andrijonas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Patvirtino ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Pažymėjo, kad neatsižvelgiant į tai, kad iškirstas miškas brandus, tačiau leidimas išpjautiems medžiams miško žemės plote (0,26 ha), išduotas nebuvo. Šiame miške biržė negalėjo būti atrėžta, nes nebuvo išduotas leidimas. Kodėl šiuo atveju dėl žalos aplinkai atlyginimo kreiptasi praėjus beveik penkiems metams, paaiškinti negali. Patvirtino, jog tiek atsakovės su leidimu išpjautas miškas, tiek neteisėtai (be leidimo) išpjautas miškas, buvo panašaus brandumo. Žala aplinkai padaryta todėl, kad miškas išpjautas neturint leidimo. Atsakovė nebuvo pakankamai apdairi, todėl buvo padaryta žala aplinkai, kurią ieškovė privalo atlyginti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir dėstomi motyvai dėl padarytos žalos aplinkai yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas. Paaiškino, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 11 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LM-2587 pagrindu nuosavybės teise priklauso miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba bendrovės prašymu, išdavė leidimą atsakovei minėtame miške atlikti kirtimus. Pažymėjo, jog bendrovės darbuotojas atliko minėto miško kirtimą, tačiau kertamo miško ploto žymėjimui (gairelėms) sutapus su gretimame žemės sklype ketinamo kirsti miško ploto pažymėjimu, pastarasis per apsirikimą, neteisėtai (neturint leidimo), iškirto gretimą miško plotą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kretingos urėdijoje, Vėžaičių girininkijos kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė D. V.. Ši aplinkybė, nurodyta ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje, bendrovės darbuotojo ir vadovo 2017 m. sausio 9 d. pasiaiškinimuose, ir patvirtina, kad tuo metu gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, taip pat ruošėsi miško kirtimo darbams. Ieškovas, teigdamas, jog dėl miško iškirtimo atsiradęs neigiamas pokytis akivaizdus, jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų (kilęs neigiamas poveikis dirvos kokybei, atmosferos ir klimato būklei, gyvūnijos gyvenimui ir pan.) nepateikia. Ieškinį grindžia teiginiais, kad dėl atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų, o būtent, neišduoto tam leidimo, neteisėtai iškirstas miškas, dėl ko jo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė ir padaryta akivaizdi žala aplinkai. Ieškovas darydamas tokią išvadą, preziumuoja žalos aplinkai atsiradimo faktą, nors aplinkai padarytos žalos, jos  atlyginimo klausimas, sprendžiamas civilinio proceso normų nustatyta tvarka, o išvados daromos tik įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriam buvo padarytas projektas ir kirsti išduotas leidimas, įmonės darbuotojai vykdė miško kirtimą. Paaiškino, jog prieš išsirašant leidimą kirsti mišką yra atrėžiamos biržės, kas buvo padaryta ir šiuo minėtu atveju. Netrukus, šalia esančiame miško žemės sklype, kuris priklausė D. V., brandžiame miške, taip pat atrėžta biržė ketinant dalį (0,26 ha) išpjauti. Pažymėjo, jog abi biržės buvo atrėžtos (pažymėtos) tokios pat spalvos dažais ir tais pačiais metais naudotais kuoliukais, sklypų riba pažymėta spindžiu, kurio vizualiai pastebėti, nesant specialistu ar miškininku, tiesiog neįmanoma. Atkreipė dėmesį, jog 0,26 ha plotas miške yra labai mažas, o kadangi biržės sutapo, neapsirikti pjaunant sudėtinga. Taigi gretimo sklypo savininkė D. V., tuo pačiu metu ir analogiškai pažymint atsirėžė biržę labai mažam plotui kirsti, tai ir suklaidino įmonės darbuotoją. Pripažįsta, kad neteisėtai, netyčia suklydus nukirto medžius, kad jis, kaip įmonės direktorius yra atsakingas už savo darbuotojus, tačiau iškirto tiek, kiek buvo pažymėta. Kategoriškai nesutinka su ieškinyje nurodyta padaryta žala aplinkai, kai iškirsta tik 0,26 ha brandaus miško, kuris buvo ruošiamas kirtimui, ir kuriam leidimo išdavimas buvo tik formalumas. Dėl to savaime žala aplinkai neatsirado. Vos tik paaiškėjo, jog buvo nukirsti svetimame sklype buvę medžiai, nedelsiant susiradęs miško savininkę, paaiškino jai įvykusį nesusipratimą ir pasisiūlė iš jos nupirkti jai priklausantį visą miško žemės sklypą (0,46 ha), žalą atlygino. Įmonės darbuotojas už iškirstus medžius sumokėjo paskirtą baudą, o po beveik penkių metų ieškovas nusprendė prisiteisti žalą aplinkai. Nors ieškovo atstovas tvirtina, kad biržė negalėjo būti atrėžta, negalėjo būti pažymėta kuoliukais, tačiau net šiai dienai, gairelės (žymėjimas, kuoliukai) tebėra. Biržių atrėžimą patvirtina ir liudytoju apklaustas A. R.. Be to, šis liudytojas patvirtino, jog medžiai nukirsti brandžiame miške, kur buvo atrėžta biržė ir kur, neabejotinai, būtų kreiptasi dėl leidimo kirsti mišką gavimo. Neišduoti leidimo minėtam miškui kirsti, nebuvo jokio pagrindo. Pažymėjo, jog biržės atrėžimui jokio specialaus prašymo nereikia, pasiskambinus telefonus tai padaro privačių miškų inspektorius, o po to kreipiamasi leidimo.   

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių žalos aplinkai padarymą. Atsakovės darbuotojo per klaidą iškirstas miškas, buvo ruošiamas kirsti, buvo atrėžta biržė, taip pat buvo kreiptasi dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Akivaizdu, jog leidimas kirsti būtų buvęs išduotas, nes tam buvo visos sąlygos. Pabrėžė, kad žala aplinkai neatsirado savaime, tik dėl to, jog tiesiog nespėtas išduoti leidimas kirsti. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas A. R., kuris tuo metu sprendė dėl leidimo kirsti mišką išdavimo teik atsakovei, tiek iškirto miško tuometinei savininkei.

Ieškinys atmestinas.

Liudytojas A. R. parodė, jog šiuo metu yra pensininkas, tačiau prieš maždaug keturis metus dirbo Miškų tarnyboje vyriausiuoju specialistu. Jo kontroliuojamoji teritorija buvo Klaipėdos r., Kretingos miškų urėdijos Kretingos girininkija. Patvirtino, kad D. V. priklausančiame miško žemės sklype buvo atrėžta biržė ir pateikta atrėžimo medžiaga naujam miško pjovimui (leidimui), kurio plotas buvo šiek tiek daugiau nei 20 arų. Šio miško savininkė D. V. ruošėsi kirsti mišką. Atlikdamas savo pareigas, jis turėjo apžiūrėti mišką ir išrašyti leidimą savininkui jį kirsti. Atvykęs pastebėjo, kad miškas iškirstas. Aiškinantis, kas iškirto mišką, nustatė, kad šalia esančiam miško sklypui, kuris priklausė atsakovei, buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Įmonės darbuotojas pjaudamas mišką netyčia išpjovė svetimą, nes biržės buvo atrėžtos pažymint kuoliukais – gairelėmis. Patvirtino, jog įmonės darbuotojas iškirtęs nekertamą mišką, vertinant, tai kaip buvo pažymėta, galėjo nematyti ir nesuprasti, todėl suklysti. Darbuotoją suklaidino ne toje vietoje buvęs kuoliukas, kurį įsmeigė, tas, kas atrėžė biržę, prieš kreipiantis dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Paaiškino, jog prieš išduodant leidimą kirti atžymimos biržės ribos, t. y. kur bus vykdomas kirtimas. Jis pagal nustatytą metodiką suskaičiavo kelmus, apskaičiavo iškirsto miško kubatūrą ir įmonės darbuotojui surašė protokolą. Įmonė bei darbuotojas prisipažino, jog netyčia, per apsirikimą, iškirto nekertamą plotą, sumokėjo paskirtą baudą. Pažymėjo, jog atsakovei buvo išduotas leidimas kirsti minėtą, įmonei priklausantį mišką, nes visi rodikliai atitiko, kad mišką būtų galima kirsti, o gretimo miško sklypo savininkei D. V., tetrūko jo patikrinimo ir leidimo kirsti mišką išdavimo, nes viskas jau buvo atmatuota, pateikti taksavimo rodikliai. Leidimą kirsti D. V. mišką išduoti būtų, ne tik galėjęs, bet privalėjęs, nes miškas brandus, šliejimas netrukdė, ploto vienetas iškirstas atsakovės netrukdė. Pabrėžė, kad tame miško plote buvo ne vieną kartą, dar prieš jį iškertant, ir neabejotinai patvirtina, jog leidimą kirsti mišką D. V. būtų išdavęs, tik, kad miškas buvo jau iškirstas. Paaiškino, kad abiejuose miško žemės sklypuose buvo ruošiamasi kirsti mišką, abejuose branda, kirsti miškui buvo ta pati. Šiuo atveju, jokia žala nebuvo padaryta, nes miškas brandus, šliejimas leido kirsti. Atkreipė dėmesį, jog miškų tarnyba apie biržės atrėžimą sužino tik tada, kad miško savininkas kreipiasi dėl leidimo kirsti išdavimo. Kirtimas buvo įvykdytas neturint leidimo, tačiau laikantis visų reikalavimų, leidimo išdavimas buvo tik formalumas.

Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Taigi, kaip ir minėta, visas minėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A. R. 2017 m. gegužės 29 d. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. VMTP-101980442-17 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. S. atžvilgiu, už tai, jog jis pažeidimo padarymo metu (2016 m. spalio 28 d.) D. V. nuosavybės teise priklausančioje 0,26 ha miško žemės valdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Kretingos miškų urėdijoje, Vėžaičių girininkijos kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), IV grupės brandžiame medyne, savavališkai, be leidimo, plynai iškirto, ištraukė ir išvežė žalius medžius, kurių bendras tūris 75,085 kietmetrių ir padarė žalą aplinkai. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (galiojusių pažeidimo padarymo metu) 20, 21 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą pažeidimo padarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnyje. Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2017 m. gegužės 30 d. administracinio pažeidimo byloje priimtu nutarimu Nr. VMTN-102076214-17 atsakovės darbuotojui A. S. už minėtą administracinį teisės pažeidimą paskirta 600 Eur bauda, nutarimas įsiteisėjąs. 

Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų, o 6 dalis numato draudimą atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog atsakovės darbuotojas išpjovė medžius žemės sklype, kuriame leidimas išduotas nebuvo nėra. Ginčas kilo dėl žalos aplinkai padarymo.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

Nagrinėjamu atveju, pastebėtina, jog administracinės teisės pažeidimo protokolas ir jo pagrindu priimtas nutarimas administracinio pažeidimo byloje patvirtina, kad atsakovės darbuotojas nubaustas už IV grupės brandžiame medyne, savavališkai, be leidimo, plynai iškirstų, ištrauktų ir išvežtų žalių medžių, kurių bendras tūris 75,085 kietmetrių, tačiau savaime, vis tik, tai neįrodo padarytos žalos aplinkai.

Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. LM-2587), o gretimas miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis tuo pačiu adresu, bylai nagrinėti aktualiu laikotarpiu,  asmeninės nuosavybės teise priklausė D. V. (nuo 2017 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise priklauso atsakovei). Iš Kartografinės duomenų bazės fragmentų ir sklypų brėžinių matyti, kad sklypai yra šalia vienas kito. Į bylą pateiktas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui liudija, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovei išdavė leidimą Serija A Nr. 023844, minėtą mišką kirsti, kirtimų rūšis – plynas miško kirtimas (1,6 ha), medžių rūšis: pušis, eglė, beržas.

2021 m. lapkričio 4 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad kirtimai galimi žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 ha ploto. Miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausęs D. V., ženkliai mažesnis. Šiuo atveju vidinės miškotvarkos projektas nebūtinas, tačiau rengiami biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju minėtame miškų ūkio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtent tai ir buvo atlikta. Tai patvirtina ne tik atsakovės atstovas, bet bylai aktualiu laiku Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu dirbęs A. R.. Nors šiame rašte nenurodoma, kad leidimas kirsti mišką D. V. būtų buvęs išduotas, tačiau teorinė galimybė išduoti leidimą šiam miškui kirsti, galimai buvo, o Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu dirbęs A. R. patvirtino, kad miškų ūkio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą kirsti, visgi būtų išdavęs. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo teisme duotais paaiškinimais.

Ieškinio priedu pateiktoje 2017 m. sausio 9 d. Plynų pagrindinių kirtimu pažymoje nurodoma, kad patikrinus miško žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pomiškio nėra, ir nenustatyta: dirvos pažeidimo dėl važinėjimo ne valksmais; miško sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimų, miško kelių ir inžinerinių įrenginių. Pateikta išvada, jog nustatytas pažeidimas – iškirstas plynai 0,26 plotas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už biržės ribų. Jokių kitų objektyvių duomenų apie aplinkai padarytą žalą nepateikta.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. Žalos aplinkai paskaičiavime nurodoma, kad 2016 m. spalio 28 d. miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta žala miškui 17269,55 Eur (75,085 x115 x 2 koef.). Žalos aplinkai paskaičiavimas atliktas vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1- 249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.  

Nupjautų medžių rūšys ir skersmenys užfiksuoti 2017 m. vasario 2 d. kelmų matavimo akte. Tos pačios dienos medienos tūrio paskaičiavimo akte, remiantis kelmų matavimo akte nustatytais duomenimis, išpjautos medienos tūris 75,085 m3. Tūris nustatytas vadovaujantis Medienos tūrio lentelėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-747 „ Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, naudojant Biržės sortimentinės struktūros apskaičiavimo programą ir teismui šių matavimų teisingumas abejonių nekelia.

Į bylą pateikti atsakovės atstovo bei jos darbuotojo A. S. pasiaiškinimai, iš kurių turinio matyti, kad atsakovei priklausanti miško žemės riba bei šalia esančioje, tuo metu D. V. nuosavybės teise priklausiusioje miško žemės valdoje, atrėžiant biržę sutapo žymėjimas (gairelės). Pažymėtina, jog šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojas A. R., kuris bylai nagrinėti aktualiu laikotarpiu dirbo Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu. Liudytojas patvirtino, kad abiejuose miško žemės sklypuose buvo ruošiamasi kirsti mišką (atrėžta biržė), abejuose miško žemės sklypuose miškas buvo brandus, pateikti taksaciniai rodikliai, todėl leidimą kirsti mišką D. V. neabejotinai būtų išdavęs, o neišdavė tik todėl, kad miškas per klaidą buvo iškirstas. Kirtimas buvo įvykdytas neturint leidimo, tačiau laikantis visų reikalavimų, o leidimo išdavimas šiuo atveju buvo tik formalumas, nes miškotvarkos taksavimo duomenys, kaip ir šalia buvusio atsakovės miško žemės sklypo, medyno branda, nekelia abejonių, kad leidimas kirsti būtų išduotas. Patvirtino, kad dokumentai leidimui išduoti D. V. kirsti mišką buvo pateikti, kodėl jų šiuo metu nėra, paaiškinti negali.  

Bylos duomenys patvirtina, jog abiejų miško žemės sklypų, tiek atsakovės iškirsto su leidimu, tiek D. V. priklausiusio pažeidimo padarymo metu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam leidimas kirsti nebuvo išduotas, branda – taksacinis vienetas, buvo tokia pati. Ieškovas dėl padarytos žalos aplinkai į teismą kreipėsi praėjus beveik penkiems metams. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, išpjauto miško brandą, grupę (IV grupė nepriskirtina saugotiniems miškams), palyginus abiejų sklypų taksavimo duomenis, praėjusį laikotarpį, įvertinus pateiktų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų turinio visetą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog objektyvių duomenų apie aplinkai padarytą žalą ieškovas nepateikė ir teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje atsakovas sumokėjo 2420 Eur. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijoje dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovei 2420 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, priteisti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt Eur) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Vitalija Liauzginienė