Administracinė byla Nr. eAS-159-602/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00185-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.8.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

        Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Lazdynų gyvenamojo rajono detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) nebuvo patvirtintas ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių ištaisyti klaidingus Teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – ir Registras) duomenis bei išregistruoti iš Registro neegzistuojantį, teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintą Detalųjį planą (registracijos Nr. T00055928); 2) jei teismas pripažintų, kad Detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V (toliau – ir Sprendimas), panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį dėl Detaliojo plano patvirtinimo (b. l. 1–10).

        Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. liepos 9 d. jo pasitelktas projektuotojas kreipėsi į Administraciją dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo, tačiau Administracija 2018 m. liepos 11 d. raštu atsakė, kad minėta užduotis negali būti patvirtinta, nes Lazdynų teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjo sklypai, galioja Detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos Sprendimu. Administracija nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti savo statybos planus, turi koreguoti šį Detalųjį planą. Pareiškėjas norėjo susipažinti su Detaliuoju planu, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo, kad Detaliojo plano archyvinis egzempliorius nėra išlikęs. Vilniaus regioninis valstybės archyvas 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu taip pat nurodė, kad Detaliojo plano neturi.

        Pasak pareiškėjo, tik jam yra kildinamos pareigos iš nežinomo turinio Detaliojo plano, nors kitiems subjektams (taip pat ir pačiai Vilniaus miesto savivaldybei Lazdyno baseino komplekso statybos atveju) reikalavimas koreguoti neegzistuojantį Detalųjį planą nėra taikomas. Jei vis dėlto teismas prieitų prie išvados, kad Detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos Sprendimu, tai ši Sprendimo dalis, pasak pareiškėjo, turėtų būti panaikinta kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 1.2 punktui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją ištaisyti klaidingus Registro duomenis bei išregistruoti iš Registro neegzistuojantį, teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintą Detalųjį planą, tačiau atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti, kad Detalusis planas nebuvo patvirtintas ir panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį dėl Detaliojo plano patvirtinimo (b. l. 74–75).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas pripažinti tam tikrus faktus pagal savo pobūdį yra skundo motyvas ir negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį 10 metų terminą reikalavimui panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį dėl Detaliojo plano patvirtinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį dėl Detaliojo plano patvirtinimo, jeigu teismas pripažintų, kad Detalusis planas buvo patvirtintas šiuo Sprendimu (b. l. 77–81).

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą, t. y. jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pareiškėjas paaiškina, kad šiuo metu dar nėra aišku, ar Vilniaus miesto valdybos Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl skundo padavimo terminas šiam reikalavimui dar nėra prasidėjęs. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, pasak pareiškėjo, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad minėtas terminas yra praleistas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 113–116).

Pasak Administracijos, įstatymų leidėjas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurio priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Administracija nurodo, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė praėjus 23 metams nuo Vilniaus miesto valdybos Sprendimo priėmimo. Taigi, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujintas, todėl pirmosios instancijos teismas, pasak Administracijos, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šį pareiškėjo skundo reikalavimą (panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį, kuria buvo patvirtintas Detalusis planas). Administracija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog nėra aišku, ar Vilniaus miesto valdybos Sprendimas pažeidžia jo teises. Administracija laiko nesuprantamu pareiškėjo reikalavimą panaikinti šio Sprendimo dalį, jeigu minėtas Sprendimas nepažeidė pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti (b. l. 127–128). Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį dėl Detaliojo plano patvirtinimo, nes nuo šio Sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“, kreipdamasis į teismą nurodė, kad yra žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas ir planuoja juose projektuoti bei statyti parduotuvę. 2018 m. liepos 9 d. pareiškėjo pasitelktas projektuotojas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo, tačiau Administracija pateikė atsakymą, kad projektinių pasiūlymų užduotis negali būti patvirtinta, nes Lazdynų teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjo sklypai, neva galioja Lazdynų gyvenamojo rajono detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V ir įregistruotas Registre numeriu T00055928. Minėtame atsakyme atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti savo tikslus, turi koreguoti Lazdynų gyvenamojo rajono detalųjį planą.

Minėta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Lazdynų gyvenamojo rajono detalusis planas nebuvo patvirtintas ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ištaisyti klaidingus Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis bei išregistruoti iš Registro neegzistuojantį, teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintą Detalųjį planą (registracijos Nr. T00055928); 2) jei teismas pripažintų, kad Detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V, panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį dėl Detaliojo plano patvirtinimo.

Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją ištaisyti klaidingus Registro duomenis bei išregistruoti iš Registro neegzistuojantį, teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintą Detalųjį planą, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti, kad Detalusis planas nebuvo patvirtintas ir panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį dėl Detaliojo plano patvirtinimo. 

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto valdybos Sprendimo dalį dėl Detaliojo plano patvirtinimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti, konstatavęs, kad nuo skundžiamo Sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju dar nėra prasidėjęs (atitinkamai, nėra ir pasibaigęs ar praleistas).

V.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenumatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu)  ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas minėtą teisės aiškinimą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, sprendė, kad tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, kad administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimu teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu.

Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos tam tikros išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 str. 1 d.) nustatytą naikinamąjį terminą ir būtų būtina priimti nagrinėti skundą teisme.

Šio vertinimo nekeičia ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, kad reikalavimas dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų, yra alternatyvus. Teismas priėmė nagrinėti vieną iš pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusį su pareiškėjo kvestionuojamais klausimais dėl teritorijų planavimo dokumento privalomumo. Be to, teismo atsisakymas priimti reikalavimą dėl teritorijų planavimo dokumento, nuo kurio patvirtinimo praėjo daugiau negu dešimt metų, nepaneigia pareiškėjo teisės kreiptis dėl šio plano keitimo arba skųsti institucijų veiksmus ir sprendimus, kuriais, pareiškėjo manymu, yra trukdoma vystyti investicinį procesą teritorijų planavimo ir statybų srityje.