Civilinė byla Nr. e2S-1156-775/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00036-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7;

3.4.1.11.4.1; 3.4.1.11.5; 3.3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė, 

veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas A. R. (toliau – ieškovas) dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – atsakovas) 11 640 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių 2024 m. sausio 2 d. buvo sudaryta sutartis dėl teleskopinio krautuvo nuomos. Ieškovas atsakovui sutarties pagrindu išnuomojo teleskopinį krautuvą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui buvo išrašyta 2024 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra TPK Nr. 267, tačiau atsakovas sutartyje numatytu terminu ieškovui nesumokėjo nuomos mokesčio, praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, tokiu būdu pažeidė prievolės vykdymą.

2.       Ieškovo reikalavimai tenkinti 2025 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir preliminarų teismo sprendimą, atsakovui įteikti 2025 m. vasario 25 d. jo nurodytu elektroninio pašto adresu.

3.       Atsakovas 2025 m. kovo 26 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kartu su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti ir priimti atsakovo prieštaravimus. Atsakovas prašyme nurodė, kad jis faktiškai procesinių dokumentų negavo, apie procesą sužinojo jau įsiteisėjus preliminariam sprendimui. Šioje byloje preliminarus sprendimas atsakovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Kadangi atsakovas faktiškai nesinaudoja elektroniniu paštu, apie procesą jam nebuvo žinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl įstatymo nustatyto termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-2291-1048/2025 atnaujinimo. Teismas atsisakė priimti atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovui preliminarus sprendimas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2025 m. vasario 20 d., tačiau atsakovas teismui apie procesinių dokumentų gavimą patvirtino 2025 m. vasario 25 d. Teismas sprendė, kad nors faktiškai atsakovas preliminarų sprendimą gavo 2025 m. vasario 20 d., t. y. procesinio dokumento išsiuntimo elektroniniu paštu dieną, nuo kurios atsakovui ir turėjo būti žinoma apie procesinius dokumentus, terminą prieštaravimams pateikti teismas skaičiavo nuo atsakovo gavimo patvirtinimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 25 d.

6.       Atsakovo prieštaravimai teisme gauti 2025 m. kovo 26 d., todėl teismas sprendė, kad atsakovas įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti praleido 8 dienas.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas pats išreiškė norą teismui atsiųsdamas elektroniniu paštu rašytinį sutikimą procesinius dokumentus gauti jo nurodytu elektroninio pašto adresu, be to, kartu su sutikimu atsakovas pateikė ir jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – paso – kopiją bei nurodė teismui, kad ketina teikti prieštaravimus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovui procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai, t. y. jo pasirinktu būdu.

8.       Su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis (žr. 3 punktą) teismas nesutiko ir jas pripažino kaip tikrovės neatitinkančias. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pats išreiškė norą jam skirtus procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu, nurodė teismui elektroninio pašto adresą bei tuo pačiu elektroninio pašto adresu pateikė sutikimą gauti procesinius dokumentus. Atsakovui 2025 m. vasario 20 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, su jais kartu ir preliminarus sprendimas. Atsakovas 2025 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu patvirtino, jog procesinius dokumentus gavo, papildomai pažymėdamas, jog su laiško turiniu nesutinka, nes ieškovas krautuvo jam nebuvo pristatęs ir pateiks rašytinius prieštaravimus. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas preliminarų sprendimą 2025 m. vasario 25 d. gavo, su juo susipažino ir nuo 2025 m. vasario 25 d. jam apie priimtą preliminarų sprendimą neabejotinai buvo žinoma. Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis nesinaudoja elektroniniu paštu ir preliminaraus sprendimo negavo, teismas atmetė kaip tikrovės neatitinkančias.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo su advokate V. V. 2021 m. rugsėjo 23 d. sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 31/2021 patvirtina, jog atsakovas su advokate ilgalaikę atstovavimo sutartį sudarė dar 2021 metais, todėl nuo 2025 m. vasario 25 d. jam papildomai nereikėjo laiko ieškoti teisinę pagalbą teiksiančio asmens ir jis turėjo galimybę iš karto kreiptis teisinės pagalbos į advokatę, kad būtų tinkamai ir laiku pasinaudota įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

10.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad termino prieštaravimams pateikti praleidimą lėmė aplaidus, nerūpestingas paties atsakovo naudojimasis procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurias teismui būtų pagrindas pripažinti svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą įstatymo nustatyto termino prieštaravimams pateikti atnaujinimui, todėl atsakovo prašymo dėl įstatymo nustatyto termino prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti atnaujinimo teismas nutarė netenkinti.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti šio CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 430 straipsnio 1 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad su ieškovu tą pačią dieną jis pasirašė teleskopinio krautuvo nuomos sutartį ir krautuvo priėmimo–perdavimo aktą, tačiau atsakovui krautuvas nebuvo perduotas, kadangi atsakovui pasidomėjus krautuvo rinkos kainomis, atsakovas išsinuomojo kitą krautuvą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad krautuvas atsakovui nebuvo perduotas dėl paties jo apsisprendimo. Savo prieštaravimuose išdėstytų aplinkybių, kuriomis atsakovas motyvuoja nesutikimą su preliminariu sprendimu, jis nepagrindė jokiais įrodymais, kaip tai numatyta CPK 430 straipsnio 1 dalyje.

13.       Teismas, netenkinęs atsakovo prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, įvertinęs, kad prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo neatitinka CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, nutarė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (CPK 430 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

14.       Atskiruoju skundu atsakovas J. K. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025  m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir juos priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Apeliantas teigia, kad elektroniniu paštu faktiškai naudojasi jo sutuoktinė. Šios aplinkybės neabejotinai būtų išsiaiškintos ją apklausiant kaip liudytoją. Apelianto sutuoktinė manė, kad jis iš ieškovo niekada nesinuomojo teleskopinio krautuvo, todėl laikė, jog preliminarus sprendimas neįsiteisės. Apeliantas apie procesą sužinojo tik įsiteisėjus preliminariam sprendimui. Tuomet ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teisininkę, kuri ir pateikė teismui prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo. Vien aplinkybė, kad apeliantas turi ilgalaikę sutartį su atstove, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuo 2025 m. vasario 25 d. jis galėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos, tačiau, kaip minėta, į atstovę kreipėsi iš karto sužinojęs apie preliminaraus sprendimo įsiteisėjimą.

14.2.       Terminas prieštaravimams pareikšti praleistas nežymiai, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais, teismas turėjo įvertinti ir suteikti apeliantui galimybę apsiginti nuo pareikšto reikalavimo. Juolab, kad apeliantas elektroniniame laiške nurodė, kad su preliminariu sprendimu jis nesutinka, kadangi faktiškai jis nesinuomojo teleskopinio krautuvo. Galimai dėl neteisėto reikalavimo apeliantui gali tekti atlyginti preliminariu sprendimu priteistą solidžią 11 640 Eur sumą. Šiuo atveju teismas sprendimą priėmė formaliai įvertinęs rašytinius įrodymus, nesiekdamas objektyviai nustatyti byloje tiesą.

14.3.       Teismas nurodė, kad prie apelianto prieštaravimų nėra pridėta nei vieno rašytinio įrodymo, paneigiančio ieškinio reikalavimą, todėl prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo neatitinka CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų. Šiuo atveju teismas nevertino aplinkybių, kad byloje nėra pateikta teleskopinio krautuvo grąžinimo akto, be to, nesuteikė galimybės tiek apeliantui duoti detalius paaiškinimus, tiek pasitelkiant liudytojus, paaiškinti visas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku.

14.4.       Teismo atsisakymas priimti atsakovo prieštaravimus galėtų būti proporcingas, jei terminas prieštaravimams pateikti būtų ženklus, tačiau aštuonių dienų terminas negalėtų būti taip vertinamas. Apeliantui turi būti suteikta galimybė gintis nuo pareikšto reikalavimo, o jos nesuteikimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl manytina, kad yra pagrindas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas apeliantui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes iki preliminaraus sprendimo priėmimo jam apie ieškinį nepranešta, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis).

14.5.       Šalies teisė, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka, suformuluota Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo". Pagal ją šalims paprastai turėtų būti garantuojama teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Jeigu asmuo byloje neturėtų teisės reikalauti peržiūrėti nustatytus faktus ir teisinius santykius apeliacine tvarka, o kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių negalėtų pradėti, tai reikštų nepagrįstą jo teisės į teisminę gynybą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2006).

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atsakovo prieštaravimams dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

18.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato proceso terminus. Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. CPK 430 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą, teismas juos priimti atsisako. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.

19.       CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013).

21.       Nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodo, kad terminą prieštaravimams pateikti jis praleido dėl to, kad jam apie procesą nebuvo žinoma. Apelianto teigimu, apie procesą jis sužinojo tik įsiteisėjus preliminariam sprendimui, tačiau sutikti su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo.

22.       Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš apelianto ieškovui 11 640 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme – 2025 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23.       Preliminarus teismo sprendimas, kartu su ieškiniu apeliantui 2025 m. sausio 15 d. išsiųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai teismui grąžinti neįteikti. Teismui su apeliantu susiekus telefonu, jam 2025 m. vasario 18 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas, kuriuo teismas prašė apeliantą patvirtinti, kad jis sutinka procesinius dokumentus byloje gauti elektroniniu paštu ir pranešti teismui apie jų gavimą. Apeliantas minėtu pranešimu taip pat informuotas apie galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo.

24.       Apeliantas 2025 m. vasario 18 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) teismui atsiuntė patvirtinimą apie gautą elektroninį laišką, nurodydamas, kad sutinka dokumentus gauti elektroniniu paštu. Prie šio elektroninio laiško jis pridėjo ir savo asmens dokumento kopiją. Jo atsakymas į teismo elektroninį laišką priimtas 2025 m. vasario 19 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija, nurodant apeliantui procesinius dokumentus išsiųsti elektroninio pašto adresu. 2025 m. vasario 20 d. teismo pažyma patvirtina, kad ieškinys, preliminarus sprendimas kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo apeliantui išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Apeliantas 2025 m. vasario 25 d. teismui iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė patvirtinimą apie elektroninio laiško gavimą, nurodė, kad su jo turiniu nesutinka, nes pakrovėjo nebuvo pristatęs ir apeliantas juo nesinaudojo. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad pateiks teismui rašytinį prieštaravimą.

25.       Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad ieškinys ir preliminarus sprendimas apeliantui buvo įteikti 2025 m. vasario 25 d., todėl priešingai nei teigia apeliantas, apie procesą ir priimtą teismo preliminarų spendimą jam tapo žinoma iki šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Terminas apeliantui pateikti prieštaravimus pasibaigė 2025 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teisme per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos nebuvo gauti apelianto prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 18 d.

26.       Pažymėtina, kad apelianto atstovės prašymas suteikti prieigą prie civilinės bylos gautas 2025 m. kovo 24 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo procesinių dokumentų apeliantui įteikimo. Prieiga atstovei suteikta 2025 m. kovo 25 d. Prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo apeliantas pateikė 2025 m. kovo 26 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams pateikti.

27.       Nors apeliantas tiek prieštaravimuose, tiek atskirajame skunde nurodė, kad jis faktiškai procesinių dokumentų negavo, kadangi faktiškai elektroniniu paštu nesinaudoja, sutikti su šiais apelianto argumentais taip pat nėra jokio pagrindo. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad pats apeliantas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 18 d. teismui atsiuntė patvirtinimą apie gautą elektroninį laišką, nurodydamas, kad sutinka dokumentus gauti elektroniniu paštu. Visas procesinis susirašinėjimas vyko apeliantui naudojantis jo vardu ir pavarde pavadintu elektroniniu paštu (t. y. (duomenys neskelbtini) ), iš kurio teismui taip pat buvo atsiųsta jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, kad apeliantas nesinaudojo savo vardu ir pavarde nurodytu elektroninio pašto adresu ir jam nebuvo žinoma apie civilinės bylos procesą.

28.       Be to, 2025 m. vasario 25 d. teismui patvirtindamas apie gautą elektroninį laišką, apeliantas jame nurodė, kad pateiks teismui rašytinį prieštaravimą, kurio nustatytu terminu nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas preliminarų sprendimą 2025 m. vasario 25 d. gavo, su juo susipažino ir nuo 2025 m. vasario 25 d. jam apie priimtą preliminarų sprendimą neabejotinai buvo žinoma.

29.       Apeliantas teigia, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais teismas turėjo įvertinti ir suteikti apeliantui galimybę apsiginti nuo pareikšto reikalavimo. Jo nuomone, teismas šiuo atveju sprendimą priėmė formaliai įvertinęs rašytinius įrodymus, nesiekdamas objektyviai nustatyti byloje tiesą.

30.       Pažymėtina, kad apeliantas dokumentiniame procese privalo pateikti prieštaravimus taip, kad iš jų būtų pagrindas spręsti, jog peržiūrėjus preliminarų sprendimą gali iš esmės pasikeisti teismo pozicija dėl ieškinio reikalavimų. Apeliantas turėtų aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuoti savo prieštaravimus, nurodyti bylai išnagrinėti reikšmingus faktus, pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 

31.       Apeliantas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų pagrindžiama jo nesutikimo su teismo priimtu preliminariu sprendimu priežastis, taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje pareikštą reikalavimą ar pagrindžiančių jo poziciją, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis. Apelianto deklaratyvus teiginys, kad jis nesinaudojo krautuvu, nes šis esą nebuvo jam pristatytas, nėra grindžiamas jokiais objektyviais įrodymais. Tiek pateikdamas prieštaravimus, tiek ir teikdamas atskirąjį skundą, apeliantas jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog 2024 m. sausio 2 d. tarp šalių buvo sudaryta mašinos nuomos sutartis Nr. JCB531-70, kurią savo parašais patvirtino abi šalys. Taip pat tą pačią dieną surašytas ir apelianto pasirašytas turto perdavimo–priėmimo aktas aiškiai įrodo, kad ratinis traktorius buvo perduotas apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Perduoto turto modelis ir identifikacinis numeris visiškai atitinka sutartyje nurodytus duomenis, todėl akivaizdu, kad traktorius apeliantui buvo faktiškai perduotas. Dar daugiau – 2024 m. balandžio 30 d. apeliantui buvo išrašyta sąskaita–faktūra Serija TPK Nr. 267 bendrai 11 640 Eur sumai, kurią apeliantas patvirtino savo parašu. Tą pačią dieną apeliantas pateikė ieškovui rašytinį prašymą atidėti šios sumos mokėjimą iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., kurį patvirtino tiek pats apeliantas, tiek ieškovas. Šis dokumentas nedviprasmiškai įrodo, kad apeliantas pripažino skolą ir išreiškė sutikimą su išrašyta sąskaita, todėl jo teiginiai, kad krautuvas jam nebuvo perduotas, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad apelianto pozicija yra deklaratyvi, neįrodyta ir laikytina bandymu vilkinti procesą bei išvengti teisinių įsipareigojimų vykdymo.

32.       Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai netenkino apelianto prašymo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prieštaravimų dėl ieškinio bei preliminaraus teismo sprendimo priėmimą. Atskirajame skunde nurodytais motyvais panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                            Edita Šliumpienė