Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S - 816 - 252 - 2015
Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05229-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6384-812-2015 pagal pareiškėjo (ieškovo) UAB „Autodis“ prašymą atsakovui UAB „Kelias“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ir
n u s t a t ė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo UAB „Autodis“ prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015, motyvuojant tuo, kad patenkinus ieškinį šioje byloje susiklostytų situacija, jog išieškojimas pagal vykdomąjį raštą buvo vykdomas neteisėtai. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje ieškinyje bus reiškiamas reikalavimas užpildyti 2013-11-19 sutarties Nr. LT 006484/TPP dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo spragą tokia sąlyga: „Šalių sutartos kainos likusią dalį, t. y. už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą – 50 000 Lt plius PVM Pirkėjas sumokės Pardavėjui per 7 kalendorines dienas nuo šios Sutarties 4.1. punkte numatytų įsipareigojimų įvykdymo“. Nagrinėjamu atveju, yra akivaizdu, jog ieškovas, pasirašydamas ketinimų protokolą ir sutartį, turėjo tikslą įsigyti pastatus, tuo metu valdomus atsakovo, kurie buvo rekonstruoti, o rekonstrukcijos darbai nebuvo įteisinti įstatymų numatyta tvarka. Tiek Protokolu, tiek Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas savo jėgomis ir lėšomis atliks šių pastatų rekonstrukcijos įteisinimo darbus, o juos atlikus ieškovas atsakovui sumokės likusią pastatų kainos dalį bei trumpalaikio ir ilgalaikio turto kainos dalį. Tokiu būdu, yra pagrindas skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tik jas pritaikius bus tinkamai įgyvendintos civilinio proceso normos ir užtikrintas šalių interesų pusiausvyros principas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino. Sustabdė išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015 ir nustatė UAB „Autodis“ 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos ieškiniui, kurio užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pateikti. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad sustabdžius išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015, iki kol bus priimtas sprendimas, atsakovas UAB „Kelias“ patirs finansinius ar kitokio pobūdžio sunkumus, nebus suvaržyti jo interesai.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir UAB „Autodis“ skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad nutartis yra nemotyvuota, pareiškėjo prašyme išdėstyti samprotavimai jau buvo įvertinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-23 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015 ir apeliacine tvarka išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo 2015-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-173/2015. UAB „Autodis“ prašyme naujų aplinkybių nenurodo, o remiasi teismo atmestais motyvais. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principų. Pareiškėjas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nepagrindė svarbiausio momento – dėl kokių priežasčių ieškinys negalėjo būti paduotas iš karto, o teismas ignoravo būsimo ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo nebuvo pridėti Alytaus rajono apylinkes teismo 2015-02-23 sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2015-06-22 nutartis, tai darytina išvada, jog teismas su minėtais dokumentais nesusipažino. Teismo motyvas, kad sustabdžius išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015 iki kol bus priimtas sprendimas atsakovas nepatirs finansinių ar kitokio pobūdžio sunkumų, niekuo nėra pagrįstas. Priešingai, atsakovas patirs dilelių nuostolių dėl negautų lėšų už parduotą turtą, už kurį finansines lėšas turėjo gauti dar 2013 m. pabaigoje, tačiau dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo savo teisėmis šių lėšų atsakovas negauna, privalo kreditoriams mokėti netesybas bei palūkanas. Šiuo atveju netinkamas pareiškėjo procesinių pareigų įgyvendinimas jau turi ir vėliau turės įtakos UAB „Kelias“ veiklai ir patiriamai žalai. Tokie pareiškėjo veiksmai neatitinka civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.), todėl pripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką pareiškėjui skirtina maksimali 5 792 Eur bauda (CPK 95 str. 2 d.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principo, tinkamai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios nagrinėjamoje situacijoje iš esmės netrukdo atsakovo įmonės normaliai ūkinei komercinei veiklai. Pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė iki ieškinio padavimo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; kt.).
Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių negalima iš karto paduoti ieškinio, tačiau gresia pavojus, jog kita šalis gali tuo pasinaudoti, būtina nedelsiant užtikrinti suinteresuoto asmens interesus ir sutrukdyti atsakovui išnaudoti laiką iki ieškinio pareiškimo tam, kad būtų apsunkintas būsimo galimai atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2013; kt.) (CPK 147 str. 3 d.). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę jo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 str. numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą, todėl turi itin atidžiai vertinti pateiktus faktus ir aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2015/2014; kt.).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas iki ieškinio pareiškimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015. Prašymą motyvavo aplinkybėmis, kad ruošiasi pateikti ieškinį dėl 2013-11-19 sutarties Nr. LT 006484/TPP dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo spragos užpildymo. Taip pat nurodė ieškinio pateikimo būtinumo argumentus ir savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas UAB „Autodis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jį įvertino formaliai, apsiribojo vieninteliu argumentu, neva atsakovas nepatirs finansinių ar kitokio pobūdžio sunkumų, nebus suvaržyti jo interesai, kartu visiškai neatsižvelgė į įstatymo – aukščiau minėto CPK 147 str. 3 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Visiškai sutiktina su apeliantu, jog pareiškėjo prašyme nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių objektyvių priežasčių jis negalėjo pateikti ieškinio iš karto. Teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjo interesams, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o apsiribota tik samprotavimu, jog teismui priėmus palankų sprendimą ieškovo atžvilgiu būtų laikytina, kad ieškovui nekilo pareiga apmokėti atsakovo pateiktos sąskaitos. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neanalizavo visų trijų aplinkybių, kurios būtinos nustatyti taikant laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015 patenkino UAB „Kelias“ ieškinį ir priteisė iš UAB „Autodis“ 17 522,01 Eur skolą už parduotą įrangą, baldus ir kitą trumpalaikį turtą, 1 224,06 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014-01-31 iki 2014-12-03 ir 8,30 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2015-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1297-173/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas galimybę naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, turėjo patikrinti įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimo sąsajumą su pareiškėjo UAB „Autodis“ ruošiamu reikšti ieškinio reikalavimu ir atitinkamai įvertinti, ar iš UAB „Autodis“ išieškojus lėšas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą galimai palankaus ieškovui sprendimo byloje atveju, priimto sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
Prašyme pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje ieškinyje bus reiškiamas reikalavimas užpildyti 2013-11-19 sutarties Nr. LT 006484/TPP dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo spragą atitinkama sąlyga. Tačiau pastebėtina, jog net ir patenkinus tokį būsimo ieškovo ieškinio reikalavimą, sutartis pilna apimtimi, t. y. su ieškovo įvardyta sąlyga, galiotų tik nuo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo sprendimu vykdomas išieškojimas skolos, kurią iš UAB „Autodis“ teismas priteisė iki sutarties sąlygos modifikavimo.
Atsakovas atskirajame skunde prašo spręsti dėl pareiškėjui CPK 95 str. 2 d. numatytos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Teismo vertinimu, konstatuoti, kad pareiškėjas UAB „Autodis“ nesąžiningai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, šiuo atveju nėra pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo teise ginti savo interesus būtent tokiu būdu (CPK 147 str. 3 d.). Prašyme pateiktų argumentų negalima vertinti kaip nesąžiningo pareiškėjo elgesio, todėl nenustačius UAB „Autodis“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovo UAB „Kelias“ prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.
Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Autodis“ prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė