Administracinė byla Nr. eA-2400-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02495-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. F. (K. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00349/171-394 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Ukrainos piliečiui K. F.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas, leidimas laikinai gyventi) ir 2019 m. birželio 5 d. prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (toliau – ir viza) (toliau – ir Prašymai); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas atsakovui neatlikus išsamaus patikrinimo, nevisapusiškai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, pagrįstas tik prielaidomis ir priimtas pažeidus teisės aktuose nustatytas procedūras. Pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti dokumentai yra tikri, o atsakovas padarė klaidingą išvadą dėl šių dokumentų autentiškumo. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų duomenų, dokumentų pateikimo, paaiškinimo. Atsakovui tokiu būdu vykdant procedūrą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam ir teisė į gerą administravimą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

5.       Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jo turimą kvalifikaciją. Pareiškėjas kartu su 2019 m. balandžio 24 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi turimai kvalifikacijai įrodyti pateikė 1999 m. gegužės 24 d. išduotą tinkuotojo (apdailininko) diplomą Nr. LD VE 012615 (toliau – ir Diplomas). Kilus pagrįstų įtarimų dėl pateikto Diplomo autentiškumo, Migracijos departamentas Dneprovsko aukštajai profesinei statybos mokyklai (toliau – ir Mokykla) išsiuntė 2019 m. gegužės 19 d. paklausimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos ir 2019 m. gegužės 20 d. gavo atsakymą, kuriame pranešama, kad pareiškėjui Diplomas nebuvo išduotas. Dėl to buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas, leidimas laikinai gyventi), pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių Migracijos departamento išvadas paneigiančių paaiškinimų ar įrodymų. Migracijos departamento surinkta medžiaga patvirtina pagrįstą abejonę, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgus į tai, vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

6.       Nagrinėjamu atveju atliekant pareiškėjo pateiktų dokumentų patikrinimą, nebuvo atliekama administracinė procedūra, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnyje. Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1v-329 patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašu (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 8 d.) (toliau – ir Aprašas). Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad dėl to, jog nebuvo kreiptasi į jį papildomai, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, yra nepagrįsti, nes Migracijos departamentui, kuriam suteikti įgaliojimai atlikti patikrinimus, suteikta diskrecija pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Migracijos departamentui nėra įtvirtinta besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

7.       Atsižvelgus į Migracijos departamento veiksmus iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, darytina išvada, kad atliktas tyrimas yra išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys yra pakankami padaryti išvadas, nurodytas Sprendime. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokias papildomas aplinkybes jis būtų nurodęs ir (ar) kokius papildomus dokumentus būtų galėjęs pateikti Migracijos departamentui, kurie būtų galėję lemti kitokio Sprendimo priėmimą. Su skundu pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų paneigti Sprendime padarytas išvadas. Sprendime nebuvo apsiribota tik nuorodomis į teisės aktus, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui. Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo skundo argumentais.

 

II.

 

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo Prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi ir vizą iš naujo; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

9.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.        Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui Sprendimu atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose įtvirtintais pagrindais, o vizą atsisakyta išduoti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose įtvirtintais pagrindais. Sprendimas grindžiamas faktine aplinkybe – elektroniniu paštu gautu Mokyklos atsakymu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pateikto Diplomo pavyzdžio Mokykla niekada nebuvo išdavusi, joks įrašas Diplome (Mokyklos pavadinimas, profesija, antspaudas, diplomo formatas) neatitinka Mokyklos išduotų diplomų pavyzdžių. Ši aplinkybė įvertinta ne tik kaip pagrindas išvadai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją, bet ir kaip pagrindas išvadai dėl nelegalios migracijos grėsmės.

6.        Teismas, vertindamas, ar Migracijos departamento surinkti įrodymai yra pakankami, pažymėjo, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.

7.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymus ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo objektyviai išnagrinėti pareiškėjo Prašymus, t. y. išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo Prašymams objektyviai išnagrinėti, ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti bei Sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl Sprendimo rezultato. Nors teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad atsakovas turėjo besąlyginę pareigą kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos ar įrodymų pateikimo, nes ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia besąlyginė atsakovo pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, tačiau teismas sprendė, kad Migracijos departamentui ginčijamą Sprendimą pagrindus tik elektroniniu paštu gautu neoficialiu Mokyklos atsakymu, iš kurio turinio nėra galimybės identifikuoti, kas jį parengė, ir kokiais duomenimis remiantis jis buvo parengtas, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir priimto Sprendimo pagrįstumas. Ginčijamas Sprendimas, kuris grindžiamas minėtu neoficialiu elektroniniu paštu gautu atsakymu, laikytinas neišsamiu ir paviršutinišku. Migracijos departamentas nesiėmė kitų aktyvių veiksmų, siekdamas įsitikinti gautos informacijos objektyvumu ir tikrumu. Todėl ir iš teismui pateiktos bylos medžiagos neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, ar pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktas Diplomas kaip įrodymas yra patikimas, ar nėra suklastojimo požymių.

8.       Teismas Migracijos departamento atstovės nurodytus argumentus, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka ir buvo stengiamasi jį išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką, vertino kaip nepaneigiančius atsakovo pareigos priimti pagrįstus sprendimus. Nustatęs, kad Migracijos departamentas nesurinko patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo išvadas, kuriomis pagrįstas Sprendimas, ir konstatavęs, kad elektoriniu paštu gautas neoficialus Mokyklos atsakymas ir neoficialus jo vertimas į lietuvių kalbą nėra laikytini leistinais įrodymais, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra priimtas pažeidus minėtus iš įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, todėl naikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

9.       Teismas, nustatęs Migracijos departamento padarytą akivaizdų esminį procedūrinį pažeidimą, dėl kurio naikintinas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjo teismui pateiktų naujų dokumentų (tarp jų ir pateiktos kitos Diplomo versijos), kurie nebuvo pateikti Migracijos departamentui kartu su Prašymais ir į kuriuos dėl to atsakovas negalėjo atsižvelgti priimdamas ginčijamą Sprendimą, nevertino.

10.       Teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas nesurinko patikimų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių Sprendime padarytas išvadas, ir panaikinęs Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymus ir surinkti patikimus bei leistinus įrodymus, kurie nekeltų objektyvių abejonių dėl priimto sprendimo rezultato. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas panaikintas konstatavus esminį procedūrinį pažeidimą ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymus, pareiškėjo teismui pateikti su Diplomo autentiškumu susiję dokumentai turės būti įvertinti atliekant pakartotinį pareiškėjo Prašymų tyrimą.

11.       Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas konstatavo, kad tenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl jį atstovavusio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginimą. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VM 0909/19-3, iš kurios matyti, kokios teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos (dokumentų analizė, teisinė konsultacija, skundo rengimas ir atstovavimas administracinėje byloje) ir suteiktų teisinių paslaugų kaina – 600 Eur, bei 2019 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina minėtos sumos sumokėjimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatęs, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 (skundo parengimą) ir 8.19 (pasiruošimą ir atstovavimą teisme) papunkčiuose numatytų maksimalių priteistinų sumų už atitinkamas advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydžių, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, dėl kurių turėtų būti mažinama prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, todėl pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkino visiškai.

 

III.

 

12.       Atsakovas Migracijos departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1.                      Teismas vertindamas įrodymus ir byloje esančią medžiagą padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo sprendime motyvai išdėstyti nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.

13.2.                      Priešingai nei konstatavo teismas, Migracijos departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų kreipiantis į Mokyklą jos nurodytu oficialiu elektroninio pašto adresu, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas laikytinas paviršutinišku ir neišsamiu. Mokykla savo oficialiame internetiniame puslapyje http://www.dvpub.dp.ua/content/index.html, skiltyje „Kontaktai“, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžiusi savo elektroninio pašto adresą, t. y. 5dvpub@ukr.net. Migracijos departamentas Mokyklos nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė paklausimą kartu su pridėta pareiškėjo pateikto Diplomo skaitmenine kopija. Iš to paties elektroninio pašto adreso, t. y. 5dvpub@ukr.net, buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjo pateikto pavyzdžio diplomai niekada nebuvo išduodami šioje mokymo įstaigoje. Atsakyme taip pat buvo pabrėžiama, kad joks įrašas pareiškėjo pateiktame Diplome (Mokyklos pavadinimas, profesija, antspaudas, Diplomo formatas) neatitinka Mokyklos išduodamų diplomų pavyzdžių. Atsakymą į Migracijos departamento užklausą pateikė Mokyklos administracija. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas paklausimą dėl pareiškėjo pateikto Diplomo išsiuntė oficialiu mokymo įstaigos nurodytu elektroninio pašto adresu, bei į tai, kad iš Mokyklos administracijos buvo gautas atsakymas į pateiktą užklausą, nesuprantama, kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad Mokyklos atsakymas nėra leistinas įrodymas. Nėra jokio teisinio pagrindo Migracijos departamento susirašinėjimo su mokymo įstaiga savaime laikyti neleistinu įrodymu.

13.3.                      Ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, o surinktų duomenų pakanka jame nurodytoms išvadoms pagrįsti. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateikto Diplomo, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas teisės aktuose ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotoje išsamioje praktikoje dėl įrodymų vertinimo tinkamumo ir pakankamumo.

13.4.                      Vykstant bylos nagrinėjimui teisme pareiškėjas pateikė kitokio pavyzdžio Mokyklos išduotą diplomą, nei tą, kurį pateikė Migracijos departamentui. Nors abiejų pateiktų diplomų numeriai (Nr. LD VE 012615) ir diplomų registracijos numeriai (Nr. 313) sutampa, tačiau pareiškėjo teismui pateikto Mokyklos išduoto diplomo turinys akivaizdžiai skiriasi savo turiniu nuo Migracijos departamentui pateikto Diplomo. Pateiktuose diplomuose skiriasi juose įrašytos profesijos, o tai ypač svarbi aplinkybė pareiškėjo atveju, nes tik tam tikrų profesijų darbuotojams gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi pagal tą pagrindą, pagal kurį pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 24 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tiek vadovaujantis protingumo principu, tiek visuotinai įprasta administracine praktika, negalimos tokios situacijos, kad būtų išduodami tų pačių rekvizitų diplomai su skirtingu turiniu. Pareiškėjas niekaip šių aplinkybių nepaaiškino teismo posėdžio metu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo Prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi ir vizą iš naujo.

15.       Nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti Lietuvoje, pateikė Prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi ir vizą. Visgi Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir vizą vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi (pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodekso) nustatytų atvykimo sąlygų) ir 10 dalimi (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) bei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, ir 14 punktu (pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu). Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir vizą pagrindė tuo, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo turimą kvalifikaciją, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją (tinkuotojas (apdailininkas) ir šią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – Diplomą.

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu šioje byloje tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo Prašymus išnagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad atsakovas nesurinko patikimų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie turimą kvalifikaciją neatitinka tikrovės, dėl to padarė esminį procedūrinį pažeidimą priimdamas ginčijamą Sprendimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 d. 3 p.)

17.       Atsakovas Migracijos departamentas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Sprendimui priimti buvo surinkta pakankamai duomenų, t. y. buvo pakankamai duomenų konstatuoti, jog pareiškėjo pateiktas Diplomas neatitinka tikrovės.

18.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į atsakovo Migracijos departamento apeliacinio skundo ribas.

19.       Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo pateiktas Diplomas neatitinka tikrovės, t. y. pareiškėjas tinkuotojo (apdailininko) kvalifikacijos Mokykloje neįgijo ir jam Diplomas nebuvo suteiktas, grindžiamas Mokyklos elektroniniu paštu pateiktu atsakymu į Migracijos departamento specialisto elektroniniu paštu pateiktą paklausimą (b. l. 112). Šiuo aspektu nustatyta, kad Migracijos departamento specialistas 2019 m. birželio 19 d. elektroninio pašto adresu 5dvpub@ukr.net, kuris, kaip kontaktinis adresas, nurodytas Mokyklos internetiniame puslapyje www.dvpub.dp.ua, elektroniniu paštu išsiuntė laišką su pridėta Diplomo kopija, kuriame nurodė, kad: „Prašome pasakyti, ar jūsų mokymo įstaigoje mokėsi K. F. <...>. Taip pat patvirtinkite šio liudijimo tikrumą.“ Mokykla tą pačią dieną tuo pačiu elektroniniu pašto adresu 5dvpub@ukr.net atsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad: „Valstybinės profesinės techninės švietimo įstaigos „Dnepro aukštoji profesinės statybos mokykla“ informuoja apie tai, kad šio pavyzdžio diplomai niekada nebuvo išduodami mūsų švietimo įtaigoje. Joks įrašas jūsų išsiųstame dokumente (mokyklos pavadinimas, profesija, antspaudas, diplomo formatas) neatitinka mūsų mokyklos pavyzdžių.“

20.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad Mokyklos elektroniniu paštu pateiktu atsakymu Migracijos departamentas neturėjo pagrindo remtis priimdamas Sprendimą, kadangi, kaip nustatyta, Migracijos departamentas Mokyklos atsakymą gavo jos oficialiame internetiniame puslapyje nurodytu elektroninio pašto adresu. Nors iš Mokyklos elektroniniu laišku atsiųsto atsakymo nematyti, koks konkretus Mokyklos darbuotojas šį atsakymą parengė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankama paneigti, kad tai yra Mokyklos atsakymas. Tiek Migracijos departamento specialisto paklausimas, tiek atsakymas gali būti ir įrodymais administracinėje byloje, kadangi pateikti jų vertimai į lietuvių kalbą, šie vertimai patvirtinti juos išvertusio asmens parašu, o šių vertimų patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti (ABTĮ 9 str. 2 d.).

21.       Vis dėlto pabrėžtina, kad Mokykla elektroniniu paštu pateiktu atsakymu neatsakė į Migracijos departamento specialisto klausimą, ar pareiškėjas mokėsi Mokykloje, o tik nurodė, kad tokio pavyzdžio diplomai (kokį Migracijos departamentui pateikė pareiškėjas) niekada nebuvo išduodami šioje švietimo įstaigoje, joks įrašas Diplome (Mokyklos pavadinimas, profesija, antspaudas) ir Diplomo formatas neatitinka Mokyklos „pavyzdžių“. Taigi iš šio Mokyklos atsakymo, priešingai nei Migracijos departamentas konstatavo Sprendime, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas šioje švietimo įstaigoje nesimokė bei atitinkamos kvalifikacijos ir tai patvirtinančio dokumento neįgijo, nes tokie faktai atsakyme nebuvo nurodyti. Nors Mokyklos atsakyme nurodyta aplinkybė, kad tokio pavyzdžio diplomai (kokį Migracijos departamentui pateikė pareiškėjas) niekada nebuvo išduodami šioje švietimo įstaigoje, kelia abejonių dėl pareiškėjo pateikto Diplomo autentiškumo, tačiau nėra aišku, kuo remiantis Mokyklos atsakyme nurodyta minėta aplinkybė, kadangi ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais išsamesniais duomenimis (pvz., byloje nėra duomenų, kokio formato diplomai 1999 m., kada pareiškėjas galbūt gavo Diplomą, buvo suteikiami Mokykloje įgijusiems išsilavinimą asmenims). Kaip jau nurodyta, iš pateikto Mokyklos atsakymo taip pat negalima nustatyti, koks konkretus asmuo parengė šį Mokyklos atsakymą. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad Migracijos departamentas gavo Mokyklos atsakymą, tačiau, vertinant, ar Mokyklos atsakymas buvo pakankamas pagrindas išvadai, jog Diplomas neatitinka tikrovės, yra svarbu tai, kad nėra galimybės nustatyti, ar Mokyklos atsakyme nurodytą informaciją pateikė tikrai kompetentingas tai padaryti asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vien tik Mokyklos pateiktas atsakymas elektroniniu paštu negalėjo būti pakankamas pagrindas Migracijos departamentui Sprendimu konstatuoti, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Diplomą, neatitinkantį tikrovės, t. y., kad pareiškėjas tinkuotojo (apdailininko) kvalifikacijos Mokykloje neįgijo ir jam Diplomas nebuvo suteiktas.

22.       Teisėjų kolegija, nekartodama išsamių skundžiamame teismo sprendime išdėstytų argumentų, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo vadovautis VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu objektyvumo principu, pagal kurį viešojo administravimo subjektas turi pareigą išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei kritiškai ir nešališkai įvertinti surinktus duomenis siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą administracinį aktą (administracinį sprendimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4459-556/2019).

23.       Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nors Prašymų padavimo metu ir Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Aprašo redakcijoje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 8 d.) nebuvo įtvirtinta besąlyginė Migracijos departamento pareiga užsienietį apklausti (kreiptis į jį dėl papildomų paaiškinimų), tačiau Aprašo 84 ir 84.2 punktuose buvo įvirtinta, kad Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą žodžiu arba raštu.

24.       Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis šio sprendimo 22 ir 23 punktuose nurodytomis nuostatomis, Migracijos departamentas, neturėdamas pakankamai duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją (tinkuotojas (apdailininkas) ir šią kvalifikaciją patvirtinantį Diplomą, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą turėjo pareigą apklausti pareiškėją (kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų) ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus kartu su kitais surinktais duomenimis įvertinti priimant sprendimą dėl pareiškėjo Prašymų. To neatlikęs, Migracijos departamentas pažeidė objektyvumo principą bei Aprašo 84 ir 84.2 punktus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą padarė esminį šio administracinio akto (administracinio sprendimo) priėmimo procedūrinį pažeidimą, dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir Sprendimo pagrįstumas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Todėl pripažintina, kad skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai ginčijamas Sprendimas panaikintas ir Migracijos departamentas įpareigotas pareiškėjos Prašymus išnagrinėti iš naujo.

25.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad, šioje byloje nustačius esminį ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimą ir dėl to panaikinus Sprendimą, nėra pagrindo vertinti pareiškėjo teismui pateiktų kitų duomenų (pvz., kitos Mokyklos diplomo versijos), kurie Migracijos departamentui nebuvo pateikti, kadangi šiuos duomenis Migracijos departamentas galės įvertinti nagrinėdamas pareiškėjo Prašymus iš naujo ir dėl jų priimdamas naują sprendimą.

26.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Mokyklos pateiktas atsakymas negali būti įrodymu byloje, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

        Skirgailė Žalimienė