Baudžiamoji byla Nr. e1-163-363/2021

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00091-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;  

1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.2.14.6.1;

1.2.18.10; 2.12.1.4

                                                             (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „D.“ vadovu, gyvenamąją vietą deklaravęs bei gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl jam patikėto svetimo turto pasisavinimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Teismas

n u s t a t ė :

            kad kaltinamasis pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

            Tai yra kaltinamasis M. U., nuo 2016-05-31 iki 2017-06-16 būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą bei jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „B.“ turtą (pinigines lėšas), laikotarpiu nuo 2016-12-23 iki 2017-02-10, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, gavo pinigines lėšas pagal grynųjų pinigų išdavimo orderius 2016-12-23 1815,00 Eur, 2017-02-10 4664,00 Eur, iš viso 6479,00 Eur iš SIA “L. S.”, tačiau pinigų panaudojimo patvirtinančių dokumentų nepateikė, gautus pinigus į UAB „B.“ kasą, banką neįnešė ir tokiu būdu pasisavino 6479,00 Eur, tuo padarydamas UAB „B.“ 6479,00 Eur turtinę žalą.

            Taip pat M. U., laikotarpiu nuo 2016-05-31 iki 2017-06-16 būdamas UAB „B.“ direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2 dalį, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal 12 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, pagal 16 straipsnio 3 dalį, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 1, 2 dalis 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, numatančius, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, 16 punkto reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, kad dokumentų ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) - minimalus saugojimo terminas 10 metų, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl jo nusikalstamų veikų UAB „B.“ apskaitos informacija bus neišsami, neobjektyvi, netinkama, sąmoningai leisdamas atsirasti, tyčia, laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28, Plungės mieste, apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, nes neorganizavo ūkinių operacijų įtraukimą pinigine išraiška pagal PVM sąskaitas faktūras į buhalterinę apskaitą, neįtraukė visų piniginių lėšų gavimo, nepateikė apskaitos dokumentų dėl jų panaudojimo, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir jų neišsaugojo, t. y.: neužregistravo apskaitos dokumentais 2090,00 Eur užskaitos tarp Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ ir UAB „B.“ pagal trišalę reikalavimų perleidimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią Latvijos Respublikos įmonė SIA „L. S.“ įsipareigojo padengti UAB „B.“ skolą bendrovei „T.“ ir neįtraukė į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, tuo sumažino savo įsiskolinimą „pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini),“; neįtraukė į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą išrašytų Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2016-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini) – 12,98 Eur ir 2016-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3300 Eur likučių; neįtraukė į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą 6479,00 Eur (kasos pajamų orderiais) piniginių lėšų gavimo už suteiktas paslaugas ir nepateikė pinigų panaudojimo apskaitos dokumentų bei jų neišsaugojo: 2016-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų išdavimo orderio 1815,00 Eur sumai už samdomus darbuotojus; 2017-02-10 Nr. (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų išdavimo orderio 4664,00 Eur sumai pagal PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. U., būdamas atsakingas už UAB „B.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „B.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28 negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

           Kaltinamasis M. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Parodė, jog įmonės „B.“ direktoriumi buvo nuo pat bendrovės įkūrimo momento, tai yra nuo 2016 metų, iki bankroto bylos iškėlimo 2017 metais. Taip pat jis buvo šios bendrovės kasininku ir atskaitingu asmeniu. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovėje dirbanti buhalterė L. S., pas kurią buvo saugomi visi įmonės „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Bendrovės „B.“ buvusi veikla: statybos ir remonto darbai, darbuotojų atranka, veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), dirbo ne daugiau 15 darbuotojų. Už UAB „B.“ atliktus darbus pagal sutartis užsakovai dažniausiai atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, tačiau būdavo atvejų, kai užsakovai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jis buvo materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „B.“ pinigines lėšas. UAB „B.“ apskaitoje jokio nekilnojamojo registruoto turto nebuvo. Pripažįsta, kad apskaitos dokumentais nepagrindė 2090,00 Eur užskaitos tarp Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ ir UAB „B.“ pagal trišalę reikalavimų perleidimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią Latvijos Respublikos įmonė SIA „L. S.“ įsipareigojo padengti UAB „B.“ skolą bendrovei „T.“ ir neperdavė įmonės buhalterei į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą įtraukti sandorio. Tai pat buhalterei neperdavė ir į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos išrašytos Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ PVM sąskaitos faktūros, 2016-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini) – 12,98 Eur ir 2016-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3300,00 Eur. Be to, jis būdamas atskaitingas asmuo, gautų piniginių lėšų iš SIA „L. S.“ sumoje 6479,00 Eur į bendrovės kasą ir banko sąskaitą neįnešė. Įmonė 2016 metų pabaigoje ir 2017 metų pradžioje atliko metalo konstrukcijų surinkimo ir suvirinimo darbus pagal įmonės SIA „L. S.“ užsakymą. Darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus pagal sutartį atsiskaitymas buvo atliktas tiek bankiniais pavedimas į „B.“ banko sąskaitą, tiek grynaisiais pinigais pagal grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentus jam. Tikslių gautų grynųjų pinigų sumų nurodyti negali. Gautų grynųjų piniginių lėšų į bendrovės „B.“ kasą ar banko sąskaitą neįnešė dėl didelio darbo krūvio, žinių trūkumo. Kiek pamena, šiuos pinigus panaudojo atlyginimų išmokėjimui įmonės darbuotojams, tačiau dokumentų pagrindžiančių atsiskaitymą neišsaugojo, neišsaugojimo priežasčių nurodyti negali. Pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas, labai gailisi, pažada daugiau nebeprasikalsti ir prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu baigti baudžiamuoju įsakymu. Prašo skirti mažesnę baudą, nes turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingos lėšos išlaikymui. Šiuo metu dėl karantino neturi darbo, yra prastovose, atlyginimo negauna ir ieško kito darbo. Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė atsižvelgti į jo prašymą (V tomas, b. l. 81-82, 84, 101).

Be kaltinamojo savo kaltės prisipažinimo, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti duomenys.

Klaipėdos

1. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes neįtraukė į apskaitą iš 6479,00 Eur (1815+4664) įplaukų; 2090,00 Eur užskaitos tarp Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ ir UAB „B.“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nepagrindė kasos pajamų orderiais iš viso 6479,00 Eur (1815+4664) piniginių lėšų gavimo; nepagrindė apskaitos dokumentu 2090,00 Eur Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ užskaitos su UAB „T.“ pagal UAB „B.“ 2016-11-04 pagrįstą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes neužregistravo apskaitos registruose 6479,00 Eur (1815+4664) įplaukų; 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes neužregistravo apskaitos registruose 6479,00 Eur (1815+4664) įplaukų; 16 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes neužregistravo apskaitos registruose Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ 2090,00 Eur užskaitos su UAB „T.“ pagal UAB „B.“ 2016-11-04 pagrįstą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei neužregistravo 2016-12-01 dienai PVM sąskaitų faktūrų likučių: 2016-11-04 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 12,98 Eur ir 2016-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3300,00 Eur; 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, nes neišsaugojo Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ išrašytų grynųjų pinigų išdavimo orderių: 2016-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1815 Eur ir 2017-02-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4664 Eur;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių: 3 punkto nuostatų, nes nepagrindė kasos pajamų orderiais 6479,00 Eur (1815+4664) įplaukų; 16 punkto nuostatų, nes neužregistravo kasos knygoje viso 6479,00 Eur (1815+4664) įplaukų;

3) Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ išrašytų grynųjų pinigų išdavimo orderių: 2016-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1815 Eur ir 2017-02-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4664 Eur;

4) Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto - t. y. minimalaus dokumentų saugojimo termino - 10 metų. Pagal pateiktus UAB „B.“ dokumentus, laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28 dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, nuosavo kapitalo, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-10-31ir nuo 2017-03-01 iki 2017-05-29 nenustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „B.“ veiklos, nuosavo kapitalo, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (IV tomas b. l. 137-146).

R. K. apygardos teismo 2020-03-02 nutartimi, Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-29 nutartimi UAB „B.“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto vadyba“, nutartis įsiteisėjusi. Pripažinta, jog UAB „B.“ iškeltas bankrotas tyčinis (I tomas b. l. 13-19).

Iš 2021-01-13 BUAB „B.“ (UAB „Bankroto vadyba“ įgalioto asmens L. B.) rašto nustatyta, kad įmonės likvidavimas turi būti baigtas iki 2021-04-06, todėl nelieka laiko teikti civilinį ieškinį bankroto byloje. Išregistravus iš JAR bankrutavusią įmonę, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, kiekvienas kreditorius turi teisę teikti ieškinius buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo (IV tomas b. l. 158).

Liudytoja L. B. parodė, kad UAB „B.“ iškėlus bankroto bylą 2017-05-29 ir teismo paskirtai bankroto administratorei, t. y. jai, 2017-07-05 UAB „B.r“ direktorius M. U. pateikė įmonės dokumentus, pagal priėmimo - perdavimo aktą, kurį buvo pats paruošęs. Bankroto administratorei buvo perduoti 2016-2017 metų UAB „B.“ apskaitos dokumentai: darbo sutartys, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, kasos dokumentai, banko dokumentai, pirkimai - pardavimai, įvairios sutartys, avansinės apyskaitos, ir kiti įvairūs dokumentai susiję su įmonės veikla. Veiklos ataskaitos sudarytos nebuvo, tačiau tam tikri trūkumai, neatitikimai buvo pastebėti pačių dokumentų sutikrinimo metu. Buvo nustatyti neatitikimai tarp pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos pateikė pats M. U. ir buhalterinės apskaitos dokumentų. Iš pateiktų M. U. dokumentų buvo nustatytas debitorių sąrašas: UAB „S.“, UAB „G. S.“ ir SIA „L. S.“. Apie šiems kreditoriams suteiktas paslaugas buvo nustatyta ir pagal UAB „B.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Siekiant pasitikslinti turimą informaciją, bankroto administratoriaus buhalterė atliko naujus buhalterinės apskaitos duomenų perskaičiavimus ir nustatė neatitikimus. Pagal bankroto administratoriaus buhalterės atliktus paskaičiavimus nustatyta, kad SIA „L. S.“ skola yra 21656,02 Eur, kai pagal UAB „B.“ direktoriaus pateiktą debitorių sąrašą matyti šios įmonės skola – 16618,02 Eur. UAB „S.“ atsakingi asmenys informavo, kad UAB „B.“ nėra skolingi, o apie apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateiks esant būtinumui. UAB „G. S.“ pateikė informaciją (dokumentus), kuriuose informavo apie UAB „B.“ nekokybiškai atliktus darbus bei tai, kad UAB „B.“ išrašytos sąskaitos faktūros nebuvo priimtos ir neapmokėtos dėl nustatytų trūkumų apie tai informuojant patį M. U. Pagal dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „Š.“ buvo suteikta UAB „B.“ paslauga pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Pagal šiuos dokumentus, sutikrinus vykdytus atsiskaitymus, duomenų apie gautus apmokėjimus iš UAB „Š.“ nenustatyta. Susisiekus su UAB „Š.“ atsakingais asmenimis, gauta informacija, kad įmonė UAB „B.“ nėra skolinga. Atsiskaitymai buvo įvykdyti trišalėmis sutartimis, kurių tarp perduotų UAB „B.“ dokumentų nebuvo. UAB „Š.“ pateikė savo informaciją pagrindžiančius dokumentus. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad faktiška (suvesta pagal turimus dokumentus) įmonės finansinė padėtis skiriasi nuo UAB „B.“ vadovo pateiktos finansinės ataskaitos 2017-03-31 datai. Pagal turimus dokumentus, kasos likutis sudaro 1021,41 Eur (pateiktame 2017-03-31 balanse kasos likutis sudaro 44,00 Eur), tačiau M. U. bankroto administratoriui neperdavė jokio kasos likučio. UAB „B.“ dokumentų perdavimo metu, t. y. 2017-07-05 M. U. nurodė, kad perduoda visus turimus dokumentus ir daugiau jų perduoti neturi. 2016-10-05 individualiai įmonei „L.“ išrašyta sąskaita yra tarp perduotų UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau trišalė sutartis neperduota, sutartį bankroto administratorei pateikė UAB „Š.“. 2016-10-17 sudaryta trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis su UAB „Ž. l.“ ir UAB „Š.“, pagal kurią 4465,07 Eur skolą UAB „Š.“ perveda UAB „Ž. l.“, kuriai yra įsipareigojusi UAB „B.“. Apie šios sutarties sudarymą informacija buvo gauta iš UAB „Š.“. Jei ši įmonė nebūtų pateikusi dokumentų, susijusių su šia trišale sutartimi, bankroto administratorius nebūtų nustatęs apie šio sandorio egzistavimą. Šios įmonės pateiktų dokumentų pagrindu nustatyta, kad UAB „B.“ įsiskolinimą 4465,07 Eur apmokėjo UAB „Š.“. 2016-10-14 UAB „B.“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido 19239,02 Eur UAB „B. TS G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) skolą, Latvijos įmonei SIA „L. S.“. Šios sutarties originalas buvo pateiktas prie M. U. perduodamų įmonės dokumentų. Aiškindamasi šios sutarties sudarymo ir apmokėjimo aplinkybes išsiaiškino, kad SIA „L. S.“ pagal minimą sutartį apmokėjo tik 7100,00 Eur. Ši suma buvo apmokėta 2017-01-23, tuo tarpu pagal patikrintą UAB „B.“ kasos knygą, nustatyta, kad ši pinigų suma į kasą buvo įnešta 2017-01-17. UAB „B.“ kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini). Abejones kelia tai, kad 2016-10-14 reikalavimo teisių perleidimo sutarties suma iš 19239,02 Eur liko sumažinta iki 7100,00 Eur, 2017-01-23 pasirašant papildomą susitarimą prie 2016-10-14 sutarties ir neaišku kodėl. Aiškindamasi UAB „B.“ vykusias ūkines operacijas, buvo gavusi SIA „L. S.“ išrašytus dokumentus, t. y.: 2016-12-23 kasos išlaidų orderiai 1815,00 Eur sumai ir 2017-02-10 sumai 4664,00 Eur, kuriuose matyti, kad minimas sumas gavo M. U., patvirtindamas savo parašais, tačiau patikrinus įmonės UAB „B.“ kasą, avansines apyskaitas, banko dokumentus, duomenų apie šių sumų įnešimą nėra. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šias įmonei priklausančias pinigines lėšas pasisavino M. U.. Nurodė, kad po apklausos atsiųs visus gautus papildomus dokumentus (I tomas b. l. 111-113, 115).

Iš liudytojos L. B. elektroniniu paštu atsiųstų dokumentų nustatyta, kad buvo pateikti ir Latvijos Respublikos įmonės SIA „L. S.“ išrašyti grynųjų pinigų išdavimo orderiai: 2016-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1815,00 Eur sumai ir 2017-02-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4664,00 Eur sumai, kuriais Latvijos Respublikos įmonė SIA „L. S.“ pagrindė grynųjų pinigų išdavimą UAB „B.“ direktoriui M. U. (II tomas b. l. 52-86).

Pagal 2020-05-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, L. B. savanoriškai pateikė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie jai 2017-07-05 buvo perduoti M. U. (II tomas b. l. 1-3).

Liudytoja L. S. parodė, kad UAB „B.“ buhaltere pradėjo dirbti 2016 metais ir dirbo iki įmonės bankroto iškėlimo 2017 metų. Įmonės apskaitą tvarkė namuose, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „B.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nėra buvusi. Visus įmonės dokumentus jai pristatydavo į namus UAB „B.“ direktorius M. U. Mano, kad M. U. įmonės UAB „B.“ veiklą vykdė pasitelkdamas kitų asmenų pagalbą (nurodyti kokie asmenys negali), nes M. U. neturėjo tinkamo išsilavinimo vadovauti, be to, dažnai nesuprasdavo buhalterinių, darbo saugos įstatymų, jam trūko loginio mąstymo. Visus reikalingus duomenis mokesčių administratoriui (Sodra, VMI) teikė ji. UAB „B.“ buvo vedama ši apskaita (registrai): Kasa, kasos knyga, bankas, pirkimai-pardavimai, avansinės apyskaitos, priskaitymai-išmokėjimai (darbo užmokesčio žiniaraščiai), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, sutartys, darbo sutartys. Įmonės veiklos pradžioje, kai dar buvo gaunamos pajamos į įmonės sąskaitą, darbo užmokestis darbuotojams būdavo išmokamas į banko sąskaitas. Po kokių trijų mėnesių, kai pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais, atlyginimai vėluodavo. Darbo užmokestį grynaisiais pinigais išmokėdavo M. U. Jam iš kasos paėmus grynuosius pinigus ji išrašydavo kasos išlaidų orderius arba fiksuodavo avansinėse apyskaitose. Pinigų išmokėjimą darbuotojams M. U. pagrįsdavo pateikdamas kasos išlaidų orderį, kurį ji išrašydavo, būtent tam darbuotojui, kuriam M. U. nurodydavo, kad išmokės darbo užmokestį, bei konkrečią sumą. Tuomet ji paruoštą kasos išlaidų orderį darbuotojo vardu nusiųsdavo M. U. į jo elektroninius paštus, tačiau ji neprisimena tų adresų. M. U. kasos išlaidų orderius pateikdavo su darbuotojo parašais, patvirtinančiais darbo užmokesčio išmokėjimą. Įmonės bankinius pavedimus atlikdavo ji, turėjo PIN generatorių prie banko sąskaitos, kuri buvo DnB banke, šiuo metu Luminor. PIN generatorių jai davė M. U., tačiau banko kortelės neturėjo. Jos žiniomis, įmonė turėjo vieną spaudą, kurį turėjo M. U., kadangi ji asmeniškai matė, kad M. U. naudojosi UAB „B.“ spaudu. UAB „Š.“, SIA „L. S.“ įmonės žinomos, su šiomis įmonėmis UAB „B.“ turėjo sutartinių santykių. IĮ „L.“ nežinoma, apie tokią nebuvo girdėjusi. Apie trišales sutartis, sudarytas tarp UAB „Š.“, UAB „Ž. l.‘, IĮ „L.“, SIA „L. S.“ nieko nurodyti negali, jai nebuvo pateiktos prie apskaitos dokumentų. Duomenų apie tai, kad M. U. būtų skolingas įmonei UAB „B.“ neturi. L. M. jai žinomas kaip UAB „B.“ dalinis (50 proc.) akcininkas. Jį yra mačiusi tik vieną kartą, kai kartu su M. U. atvežė dokumentus į jos namus. 2017 metų vasarį Sodra automatiškai išregistravo iš įmonės darbuotojus, nes UAB „B.“ nevykdė privalomų įmokų, po ko susidarė skolos. 2017 metų gegužę UAB „B.“ iškelta bankroto byla. 2017 metų birželį telefonu su ja susisiekė bankroto administratorė L. B. ir nurodė, kad iš UAB „B.“ direktoriaus nesulaukia įmonės dokumentų perdavimo, antspaudo. Ji bankroto administratorę informavo, kad visus įmonės dokumentus turi pas save, kadangi nežino kam juos perduoti. Administratorė į elektroninį paštą atsiuntė visų dokumentų paruošimo ir perdavimo aprašą, kuriuo vadovaujantis pilnai suruošė ir turėtus UAB „B.“ dokumentus perdavė M. U. Rašto, kuriuo M. U. perdavė UAB „B.“ dokumentus neturi, t. y. dokumentus perdavė be jokio dokumento. Tik dokumentuose buvo pridėtas jų aprašas, kurį paruošė vadovaujantis administratorės pateiktomis rekomendacijomis. Vėliau su administratore dar bendravo ne vieną kartą, sprendžiant įvairius klausimus susijusius su UAB „B.“ veikla, tačiau apie tai, kad trūksta kokių nors duomenų ar dokumentų, ji neinformavo ir nieko papildomai perduoti neprašė. Papildomai apklausta liudytoja parodė, kad 2016 metais, pagal sudarytą sutartį, UAB „B.“ atliko darbus įmonei „B. TS G.“. Tačiau „B. TS G.“ neatsiskaitė su UAB „B.“, pagal išrašytas sąskaitas, todėl susidarė skola 17239,02 Eur. Sutartis su įmone „B. TS G.“ nebuvo nutraukta, o įmonė „B.“ toliau atlikinėjo darbus. 2016 metų apie lapkričio mėnesį prasidėjo įmonės „B. TS G.“ restruktūrizavimas, visas skolas ir teises perėmė Sia „L. s.“. „Sia L. s.“ ir liko skoloje 17239,02 Eur įmonei „B.“. Per 2016 metų gruodžio mėnesį įmonė „S. L. s.“ perėmė „B. TS G.“ finansinius įsipareigojimus, todėl 2016-12-31 skolos likutis 17239,02 Eur buhalteriškai buvo priskirta „Sia L. s.“ įmonei. Todėl analizuojant 2016-12-31 debitorinius įsiskolinimus, atsiranda „Sia L. s.“ debitorių sąraše, vietoj įmonės „B. TS G.“. Nėra mačiusi 2016-10-14 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pagal kurią UAB „B.“ perleido „B. TS G.“ skolą įmonei „Sia L. s.“, tačiau ji į savo elektroninį paštą gavo, kiek pamena, iš UAB „B.“ direktoriaus M. U. persiųstą laišką, kuriame buvo pateiktas kreditorių reikalavimų sąrašas, kuriame įmonė UAB „B.“ buvo nurodyta kaip atsakovė dėl 17239,02 Eur skolos. 2016 metų lapkričio žiniaraštyje nurodyta, kad 11-04 suma 2102,98 Eur ir 11-30 suma 3300,00 Eur buvo išrašytos sąskaitos faktūros ir jos buvo įtrauktos į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą ir priduotos mokesčiams, tačiau įmonė UAB „B.“ jai nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių sąskaitų apmokėjimą. Kiek pamena, 2016 metų lapkritį tarp įmonės UAB „B.“ ir UAB „T.“ buvo sudaryta trišalė atsiskaitymo sutartis, todėl „Sia L. S.“ 5402,98 Eur skola buvo nurašyta UAB „B.“ ir įsiskolinimas buvo perkeltas ant UAB „T.“. Vadovaujantis šia sudaryta sutartimi, buhalteriškai skolos nebeliko. Jai nėra žinomas 2016-11-10 skolos raštas, kuris buvo sudarytas tarp įmonės „T.“ ir UAB „B.“. Sutartyje nurodyta paskolos suma 2900,00 Eur nebuvo išmokėta grynaisiais pinigais iš UAB „B.“ kasos ir tokia skola į įmonės kasą nebuvo grąžinta. Apie 2016 metų lapkritį UAB „B.“ atsiskaitomoji bankinė sąskaita buvo areštuota, kadangi įmonė buvo skolinga darbuotojams, Sodrai ir mokesčiams, dėl šių priežasčių UAB „B.“ direktorius atlyginimus pradėjo išmokėti darbuotojams grynaisiais pinigais arba bankiniu pavedimu (I tomas b. l. 122-123, 125 128-129, 131).

Liudytoja M. S. parodė, kad UAB „B.“ dirbo vadybininke nuo 2016 metų lapkričio iki 2017-01-20, darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. UAB „B.“ direktorius buvo M. U. Kas buvo šios įmonės akcininkas ar akcininkai, nežino. Kokia pagrindinė įmonės veikla buvo nurodyti negali, tik žino, kad bendrovė vykdė statybos darbus, metalinių konstrukcijų suvirinimo, smėliavimo ir dažymo darbus, taip pat vykdė darbo jėgos (darbuotojų) nuomos paslaugas. Jos, kaip įmonės vadybininkės, pagrindinės funkcijos buvo ieškoti įvairių klientų užsienyje, kuriems reikalingi darbuotojai atlikti metalinių konstrukcijų virinimo, smėliavimo ir dažymo darbus. Per savo darbo laikotarpį UAB „B.“ sutarčių nesudarė ir jų nėra mačiusi. Žino tik keletą įmonių, su kuriomis UAB „B.“ dirbo, tai buvo UAB „Š.“ (girdėjo iš pokalbių su direktoriumi M. U.), ir UAB „B.“, kurios direktoriumi buvo asmuo vardu A. A. buvo latvis, lietuviškai visiškai nekalbėjo, tik anglų kalba, todėl ji, kaip vertėja, su direktoriumi M. U. vyko į pokalbį Klaipėdoje. Kiek prisimena, pokalbis vyko apie A. įmonės įsiskolinimus UAB „B.“. Kiek prisimena, įmonės UAB „B.“ skola UAB „B.“ buvo apie 20000,00 Eur. A. pokalbio metu nurodė, kad jei UAB „B.“ pageidauja gauti visą skolos sumą, tai A. įmonė šį įsiskolinimą gali sumokėti dalimis, o jei pageidauja gauti visą sumą iš karto, tai sutinka sumokėti kažkur apie 10 proc. mažesnę sumą. Kiek prisimena, M. U. sutiko su mažesne suma, nes įmonei UAB „B.“ buvo reikalingi pinigai. Tačiau patvirtinti ar bendrovės UAB „B.“ įsiskolinimas buvo sumokėtas UAB „B.“ negali. Nežino ar UAB „B.“ su kokiomis kitomis įmonėmis turėjo sutartinių santykių, kadangi direktorius niekada neminėjo įmonių pavadinimų. Darbo užmokestis jai buvo išmokėtas grynais pinigais, kuriuos išmokėjo UAB „B.“ direktorius M. U. Išmokėdamas pinigus, M. U. pateikė pasirašyti dokumentą, jei neklysta, tai galėjo būti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis. Žiniaraštyje buvo nurodyta didesnė išmokėtina pinigų suma, apie 800,00 Eur, nei jai išmokėjo M. U. Išmokėta 500,00 Eur suma, tačiau paprašė, kad ji pasirašytų, kad gavo visą žiniaraštyje priskaičiuotą darbo užmokestį. Tačiau su šiuo M. U. prašymu ji nesutiko ir parašė, kad gavo 500,00 Eur. Iki šiol UAB „B.“ jai nėra išmokėjusi 300,00 Eur įsiskolinimo (I tomas b. l. 140-141, 143).

Liudytojas L. M. parodė, kad M. U. pažįsta, buvo draugai. Kadangi M. U. turėjo patirties statybų sektoriuje, pasiūlė atidaryti statybos įmonę. Internete su M. U. rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad įmonė užsiima naujų UAB pardavimu, taip UAB „B.“ nusipirko iš Kauno įmonės. M. U. tapo UAB „B.“ įmonės direktoriumi, taip pat M. U. kartais atlikdavo kai kuriuos statybos darbus, prižiūrėdavo darbuotojus, kaip jie dirba. M. U. atlikdavo smėliavimo - dažymo darbus. Jis UAB „B.“ turėjo 50 proc. įmonės akcijų ir dirbo projektų vadovu nuo įmonės įkūrimo iki 2016 metų spalio ar lapkričio mėnesio. „DNB“ banke su M. U. atidarė UAB „B.“ vardu banko sąskaitą. Prisijungimo kodus gavo M. U., kuris prisijungimo kodus davė ir buhalterei Linai. Jis, kaip projektų vadovas, UAB „B.“ ieškodavo darbuotojų, subrangovų, užsakovų, organizuodavo technikos nuomą ir atliko kitus su įmonės veikla susijusius darbus. M. U. visada pasirašydavo visas sutartis, jis mokėdavo darbuotojams atlyginimus. Atlyginimas UAB „B.“ buvo apie 1000,00 Eur, dalį šių pinigų gaudavo į IĮ „L.“ sąskaitą, o likusią dalį gaudavo grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo M. U.. Jo įmonė IĮ „L.“ 2016 metais vertėsi smėliavimo įrangos nuoma. Buvo išnuomojęs 1 mėnesiui ir UAB „B.“, smėliavimo aparato nuomos kaina 1 mėnesiui buvo 5000,00 Eur. Smėliavimo darbus su išnuomota smėliavimo įranga M. U. atliko UAB „Š.“. M. U. nesumokėjo 5000,00 Eur už smėliavimo aparato nuomą, taip pat buvo skolingas už projektą, susijusį su vėjo malūnų restauracija, skola buvo apie 700,00 Eur. Kadangi nepasitikėjo M. U. ir įtarė, kad skolų gali negrąžinti, be to žinojo, kad įmonė turi įsiskolinimų, todėl M. U. paprašė garantijos. M. U. pasiūlė pasirašyti trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur. Jis sutiko pasirašyti šią sutartį su UAB „B.“ direktoriumi M. U. ir UAB „Š.“ direktoriumi G. Š. Trišalę reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šabloną, su nurodyta 5000,00 Eur suma be parašų atsiuntė elektroniniu paštu kažkas iš UAB „Š.“ administracijos darbuotojų. Elektroniniu paštu išsiuntė G. Š. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su jo ir M. U. parašais. Šios sutarties originalo neturi, turi tik šios sutarties elektroninį variantą. Po šios sutarties pasirašymo į IĮ „L.“ banko sąskaitą UAB „Š.“ pervedė 5000,00 Eur. UAB „B.“ nebedirba nuo 2016-10-24, kadangi su M. U. sukonfliktavo. M. U. perrašė 50 proc. UAB „B.“ akcijų, nes su šia įmone nebenorėjo turėti jokios veiklos (I tomas b. l. 134-135, 137).

Iš Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. K. 2020-11-26 tarnybinio pranešimo „Dėl A. K. nuotolinės apklausos“ nustatyta, kad nuotoliniu būdu apklaustas UAB „T.“ direktorius A. K., gyvenantis Vokietijoje. Apklausos metu A. K. nurodė, kad jis buvo UAB „T.“ direktorius (laikotarpio nurodyti negali), įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini), tačiau biuras buvo Plungėje, kur ir UAB „B.“. A. K. negalėjo nurodyti ar buvo įdarbintas UAB „B.“, tačiau statybos darbus atlikdavo tuose pačiuose objektuose kaip ir UAB „B.“. 2016-11-10 skolos rašte nurodytos 2900,00 Eur sumos jis nėra gavęs iš UAB „B.“ nei grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu. Ši skola susidarė dėl to, kad UAB „T.“ imdavo statybines medžiagas iš dviejų statybinių prekių parduotuvių Plungėje UAB „B.“ vardu, kadangi UAB „B.“ buvo taikomos nuolaidos statybinėms prekėms šiose parduotuvėse. Taip susidarė UAB „T.“ skola UAB „B.“. Pirkdamas statybines medžiagas A. K. UAB „B.“ vardu, dalį sumos apmokėdavo parduotuvėse grynaisiais pinigais, o dėl likusios nesumokėtos sumos parduotuvėms M. U. nurodė pasirašyti 2016-11-10 skolos raštą ir A. K. sutiko. Kadangi tik dalį sumos A. K. apmokėjo statybinių prekių parduotuvėse už gautas prekes bei dalį sumos atidavė grynaisiais pinigais M. U., todėl likusią sumą 2280,00 Eur jis pervedė bankiniu pavedimu iš UAB „T.“ banko sąskaitos į M. U. nurodytą banko sąskaitą, UAB „T.“ nėra skolinga UAB „B.“ (I tomas b. l. 159-160, 161).

Liudytojas G. Š. parodė, kad 2016-2017 metais buvo UAB „Š.“ direktorius. M. U. yra buvęs (laikotarpio nepamena, apie 2013 metus) UAB „Š.“ darbuotojas, smėliuotojo-dažytojo darbus atliko. Po kurio laiko sužinojo, kad M. U. įkūrė UAB „B.“. M. U. kreipėsi į jį, siūlydamas savo bendrovės paslaugas. Su UAB „B.“ buvo sudarytos kelios subrangos sutartys. Už atliktus darbus pagal pateiktas UAB „B.“ sąskaitas UAB „Š.“ bankiniais pavedimais atliko atsiskaitymus į UAB „B.“ banko sąskaitą. UAB „B.“ pagal sudarytas sutartis atliekant darbus M. U. prašė, kad už atliktus darbus UAB „Š.“ atsiskaitymą atliktų pagal trišalį susitarimą, nurodydamas, kad už UAB „B.“ atliktas paslaugas būtų atsiskaitoma su ĮI „L.“. 2016-10-06 trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atnešė pasirašyti M. U., tačiau nepamena ar ant sutarties buvo kitų asmenų parašai. Po sutarties pasirašymo 5000,00 Eur UAB „Š.“ pervedė į IĮ „L.“ sąskaitą, nors darbus atliko UAB „B.“. Šios sutarties originalo neturi (I tomas b. l. 171-172, 174).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. U., aplaidžiai tvarkė UAB ,,B.“ buhalterinę apskaitą bei jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu svetimu UAB ,,B.“ priklausančiu turtu, nes į įmonės kasą bei banko sąskaitą neįnešė ir tokiu būdu pasisavino 6479,00 Eur, tuo padarydamas UAB „B.“ 6479,00 Eur turtinę žalą, todėl šie jo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje bei tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B.“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti judrinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir atsižvelgia į tai, kad M. U. padarė tyčinius nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę, jog yra dirbantis (V tomas b. l. 29-30), neteistas (V tomas b. l. 5-6), anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (V tomas b. l. 8-28). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. U. paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jas subendrinant bausmių dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisykles, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis teismo prašė skirti mažesnę baudą, nes turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingos lėšos išlaikymui, šiuo metu dėl karantino neturi darbo, yra prastovose, atlyginimo negauna ir ieško kito darbo (V tomas, b. l. 81-82, 84). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš M. U. konfiskuotina 6479,00 Eur suma, kurią jis pasisavino iš UAB „B.“.

Byloje saugoma kompiuterinė laikmena (CD diskas) su liudytojo apklausos vaizdo įrašu (I tomas, b. l. 159) - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina, kaip menkavertė BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

M. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, paskirti 80 MGL (4000,00 Eur) baudą,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, paskirti 110 MGL (5500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 150 MGL (7500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. U. galutinę bausmę - 100 MGL (5000,00 Eur) baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą M. U. turi sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn M. U. Turtą - 6479,00 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 00 ct).

Baudžiamojo poveikio priemonės-turto konfiskavimo vykdymo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kompiuterinę laikmeną (kompaktinį CD diską) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškintina, kad nesutinkant su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, M. U. per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistieji per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Teisėja                                                             Irena Šeškauskienė