Civilinė byla Nr. e2-3772-301/2021
Teisminio proceso kategorija 2-28-3-01288-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 6 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė,
sekretoriaujant Erikai Šelmienei,
dalyvaujant ieškovei N. B.,
institucijos duodančios išvadą, VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui E. G., institucijai duodančiai išvadą VVTAĮT prie LR SADM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto materialinio išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais: pakeisti šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai K. G., g. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad po šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo dukrai išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas periodinėmis išmokomis mokant po 90 Eur kas mėnesį, priėmimo praėjo 5-eri metų, todėl per tą laiką dėl amžiaus pakito (padidėjo) vaiko poreikiai, pablogėjo sveikata (atsirado regėjimo problemos, ko pasekoje būtina periodiškai keisti akinius, reikalingi vitaminai ir papildai). Nurodė, kad dukra mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 4-oje klasėje, nuo (duomenys neskelbtini) 2 val. per dieną lanko prailgintos dienos grupę. Nurodė, kad dukros K. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400-450 Eur suma, o būtent: maistas 150 Eur (mokykloje dukra gauna nemokamą maitinimą), rūbai ir avalynė (tame tarme sporto apranga ir sporto prekės) 50 Eur, komunaliniai patarnavimai (elektra, šiukšlės, šaltas vanduo, gyv. patalpos šildymas kietu kuru – malkos, dujos maisto gaminimui, dukros asmenimis telefonas su sąskaitos papildymais, TV ir internetas) – vienam asmeniui 50 Eur, mokymo priemonės ir kanceliarinės prekės 20 Eur, gydymo išlaidos/ vežiojimas pas gydytojus/ vaistai/vitaminai/maisto papildai 50 Eur, higienos priemonės 20 Eur, laisvalaikiui/vasaros atostogoms 50 Eur. Nurodė, kad jos (ieškovės) turtinė padėtis po teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pasikeitė: ji sukūrė naują šeima, turi sūnų K. B., (duomenys neskelbtini). Jos mėnesio pajamas sudaro valstybės mokamai pinigai už, sutuoktinio pajamos – 225 Eur (dirba UAB „C“). Kiti du nepilnamečiai vaikai, t.y. K. P., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnus P. P., g. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena globos namuose (šiame teisme nagrinėjama byla dėl vaikų atskyrimo nuo motinos). Nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad iš atsakovo daugiabučio namo gyventojos S. žino, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) pradžioje išvyko į JK ir negrįžta. Todėl mano, kad atsakovas realiai gauna didesnes pajamas, nei ji ir jis prie dukros išlaikymo turi prisidėti didesne sumos (o ne 90 Eur), kad būtų patenkinti dukros poreikiai.
Atsakovas, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų iš jo negauta. Atsiliepimo nepateikė.
Institucijos duodančios išvadą atstovės nuomone ieškinys tenkintinas, teisme patvirtino byloje pateiktą išvadą (DOK-32784).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( CK 3.3 str. ).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo dukrai K. G., g. (duomenys neskelbtini), priteistas materialinis išlaikymas mokant periodinėmis išmokomis po 90 Eur iki dukros pilnametystės. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo iki 200 Eur, kadangi iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai – nuo ankstesnio sprendimo priėmimo jau praėjo 5-eri metai, per tą laiką dukra išaugo, su amžiumi išaugo ir dukros poreikiai.
Atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl ir ieškovės nurodytų vaiko poreikių neginčijo.
Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sūnų K. B., (duomenys neskelbtini), gauna VSDFV Marijampolės skyriaus mokamas išmokas ir išmokas už vaikus iš Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus ( po 111 Eur vaikui); kiti du nepilnamečiai ieškovės vaikai, t.y. K. P., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnus P. P., g. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena globos namuose (šiame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaikų atskyrimo nuo motinos). Sutuoktinis dirba, gaudamas 225 Eur dydžio darbines pajamas. Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Turi automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šeima gyvena jai prižiūrėti patikėtoje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), todėl nuomos nemoka.
Iš ieškovės aiškinimo, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas yra 39 –erių metų amžiaus, o pagal ieškovės teigimą jis nuo (duomenys neskelbtini) pradžios išvykęs ir gyvena JK. Todėl jo (atsakovo) turtinė padėtis - gaunamos pajamos , gyvenant ir dirbant JK, neabejotinai realiai yra netgi didesnės, nei dirbant Lietuvoje (Lietuvoje atsakovas dirbdavo įvairius darbus pas ūkininkus, automobilių plovykloje).
Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė nedirba, nes šiuo metu augina mažametį sūnų K. B., (duomenys neskelbtini), todėl jos galimybės gauti didesnes pajamas (dirbti) ribotos. Atsakovas yra tik 39-erių amžiaus, išvykęs dirbti į JK, todėl realiai jo gaunamos pajamos yra didesnės, nei dirbant Lietuvoje. Minėta, kad šalių dukra gyvena kartu su motina – ieškove, todėl jai (ieškovei) neišvengiamai tenka didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo.
Pažymėtina, kad tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais (CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tarp jų ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.
Iš ieškovės aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukros K. G., g. (duomenys neskelbtini), poreikiai po (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas po 90 Eur kas mėnesį, tai yra praėjus 5-eriems metams, pasikeitė , tai yra padidėjo: dukra jau sukako 10 metų, jos poreikiai išaugo ryšium su amžiumi (žymiai padidėjo poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, taip pat atsirado naujų poreikių -bendravimas su bendraamžiais, akiračio plėtimas, pramogos, higienos priemonės ir pan.). Dėl regėjimo sutrikimo (abiejų akių astigmatizmas; akomodacijos spazmas) jai būtina periodiškai keisti akinius bei patiriamos papildomos išlaidos vaistams bei vitaminams. Taigi, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad vaiko poreikiai po teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo ženkliai pakito, kadangi jai reikia daugiau pinigų laisvalaikiui, jai reikalingi papildai, vitaminai, atsirado specialių poreikių, be to, augančiam vaikui reikalingas kokybiškas ir įvairiapusis maistas. Šiuo metu K. G., g. (duomenys neskelbtini), mokosi M. R. S. pagrindinė mokyklos 4-oje b klasėje.
Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga yra 642 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti dukros K. G., g. (duomenys neskelbtini), poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, o šalių vaiko išlaikymo našta tarp šalių tenkinant būtinuosius vaiko poreikius paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos tenkinant būtinuosius dukros poreikius vienai ieškovei, kuri šiuo metu augina mažametį į sūnų ir nedirba, taip suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.
Teismo išreikalauti byloje esantys rašytiniai įrodymai (Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyrius (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad valstybė ieškovei už dukrą K. G., g. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) moka išmoką vaikui po 111,20 Eur kas mėnesį.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020-04-02 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020, išaiškino, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.
Kadangi šalių dukra K. G., g. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gauna kiekvieną mėnesį po 111,20 Eur dydžio išmoką vaikui, todėl šia suma atitinkamai mažintinas nustatytas vaikui kas mėnesį reikalingas 400 Eur išlaikymo dydis (400 Eur – 111 Eur = 289 Eur). Nustačius, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro: nuo (duomenys neskelbtini) po 145 Eur (289 Eur:2), - todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai K. nuo ieškinio padavimo dienos – tai yra nuo (duomenys neskelbtini) - iki vaiko pilnametystės po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas ( CK 3.192 str.,3.196 str.1d.1 p., 3.200 str., 3. 208 str.).
Ieškovei byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos yra 282,06 Eur (DOK 36163). Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo patenkintas 73 %, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 206 Eur antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama ieškovei, išlaidų atlyginimo (CPK 96 str.).
Iš atsakovo valstybei priteisti: 20 Eur žyminio mokesčio (pagal sumą, kuria padidintas išlaikymas – CPK 85 str. 1 d. 6 p.) ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo (proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai - CPK 96 str. 1 d.).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str., 282 str, 1 d. 1 p.
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti šio teismo pakeisti šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovo išlaikymo dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo E. G., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai K. G., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos – tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė N. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. G. valstybės naudai: 206 Eur (du šimtus šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama ieškovei, išlaidų atlyginimo (įmokos kodas 5630), 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo (įmokos kodas 5660), sumokant VMI prie LR FM sąskaiton.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Teresė Klimienė