Civilinė byla Nr. e2-2-743/2017

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00188-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.2.6.4

(S)

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė,

sekretoriaujant Rūtai Stanulienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Sauliui Dambrauskui ir advokato padėjėjui Eimantui Dambrauskui,

atsakovo atstovams advokatei Neringai Žukauskienei ir M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl statybos padarinių įteisinimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo bei pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui K. R. dėl teisės be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą bei naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:       

Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti ieškovo K. R. teisę įteisinti nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris viešame registre pažymėtas šifru 4I1m, pavadinimas – pastatas-viralinė, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), statybos būdu įvykdytus pakeitimus pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenis be atsakovo A. B. sutikimo; 2) nustatyti, kad nekilnojamuoju turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris viešame registre pažymėtas šifru 4I1m, pavadinimas – pastatas-viralinė, esančiu žemės sklype  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), ieškovas K. R. ir atsakovas A. B. naudosis tokia tvarka pagal VšĮ ,,Statybos idėjų centras“ atliktą Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo projektą Nr. 1 (patikslintą pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenis): ieškovas K. R. atskirai nuo atsakovo A. B. naudosis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimis (pažymėta geltona spalva) - pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis šifrais 1-3/9,96 kv. m, 1-4/13,60 kv. m, 1-5/0,72 kv. m, 1-7/7,28 kv. m, 1-6-2/3,00 kv. m, taip pat pastogės patalpa, pažymėta šifru 1-10/25,62 kv. m, viso apie 60,18 kv. m, bei terasos dalimi, pažymėta ,,A“, pripažįstant ieškovo K. R. teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų šifrais 1-6-1 ir 1-6-2 bei įrengti pertvarą tarp terasos dalių, pažymėtų ,,A“ ir ,,B“; atsakovas A. B. atskirai nuo K. R. naudosis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimis (pažymėta žalia spalva) – pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis šifrais 1-1/17,05 kv. m, 1-2/10,33 kv. m, 1-8/2,28 kv. m, 1-6-1/6,00 kv. m, rūsio patalpa, pažymėta šifru R-1/5,19 kv. m, taip pat pastogės patalpa, pažymėta šifru 1-9/28,25 kv. m, viso apie 69,10 kv. m, bei terasos dalimi, pažymėta ,,B“ arba alternatyviai: 3) nustatyti, kad nekilnojamuoju turtu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris viešame registre pažymėtas šifru 4I1m, pavadinimas – pastatas-viralinė, esančiu žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), ieškovas K. R. ir atsakovas A. B. naudosis tokia tvarka pagal VšĮ ,,Statybos idėjų centras“ atliktą Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo projektą Nr. 1 (patikslintą pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenis): ieškovas K. R. atskirai nuo atsakovo A. B. naudosis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimis (pažymėta geltona spalva) – pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis šifrais 1-3/9,96 kv. m, 1-4/13,60 kv. m, 1-5/0,72 kv. m, 1-2/10,33 kv. m, 1-6-2/1,70 kv. m, taip pat pastogės patalpa, pažymėta šifru 1-10/25,62 kv. m, viso apie 61,93 kv. m, bei terasos dalimi, pažymėta ,,A“, pripažįstant ieškovo K. R. teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų šifrais 1-6-1 ir 1-6-2, įrengti pertvarą tarp pirmo aukšto patalpų, pažymėtų šifrais 1-2 ir 1-1, bei įrengti pertvarą tarp terasos dalių, pažymėtų ,,A“ ir ,,B“, taip pat teisę patalpoje 1-2 esantį langą pakeisti langu-durimis be bendraturčio sutikimo; atsakovas A. B. atskirai nuo ieškovo K. R. naudosis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimis (pažymėta žalia spalva) – pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis šifrais 1-1/17,05 kv. m, 1-7/7,28 kv. m, 1-6-1/7,30 kv. m, 1-8/2,28 kv. m, rūsio patalpa, pažymėta šifru R-1/5,19 kv. m, taip pat pastogės patalpa, pažymėta šifru 1-9/28,25 kv. m, viso 67,35 kv. m, bei terasos dalimi, pažymėta ,,B“ (t. 4, el. b. l. 146-153).

Patikslinęs priešieškinio reikalavimus, atsakovas prašo: 1) pripažinti A. B. teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2019 m. rugsėjo mėnesį parengtą Pagalbinio ūkio pastato-viralinės 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 2) nustatyti, kad pastatu-viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai A. B. ir K. R. naudosis pagal architekto K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Rekonstruoto pagalbinio ūkio pastato-viralinės 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką: A. B. atskirai nuo K. R. naudosis Pirmojo aukšto naudojimo plane šifrais 1-1 (kambarys 17,05 kv. m) ir 1-2 (virtuvė 9,85 kv. m) ir Pastogės naudojimo plane šifru 1-9 (kambarys 28,25 kv. m) pažymėtomis patalpomis (iš viso – 55,15 kv. m); K. R. atskirai nuo A. B. naudosis Pirmojo aukšto naudojimo plane šifrais 1-3 (virtuvė 9,96 kv. m), 1-4 (kambarys 13,60 kv. m) ir 1-5 (prausykla 0,72 kv. m) bei pastogės naudojimo plane šifru 1-10 (kambarys 25,62 kv. m) pažymėtomis patalpomis (iš viso 49,90 kv. m); A. B. ir K. R. bendrai naudosis pastato išorės erdvėmis: Pirmojo aukšto naudojimo plane pažymėta atvira veranda, balkonu ir terasa (t. 4, el. b. l. 86-99).

Ieškovas ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Ieškovas K. R. ir atsakovas A. B. yra žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei jame esančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris viešame registre pažymėtas šifru 4I1m, pavadinimas – pastatas-viralinė, bendraturčiai. Bendraturčiai kiekvienas atskirai atliko statybos darbus, kuriais kiekvienas įsirengė atskirai naudojamas pastato dalis ir dėl to pastatas yra esmingai pagerintas. Siekdami šiuos statybos darbus įteisinti, šalys vedė derybas, tačiau jos buvo nutrauktos, nes atsakovas informavo, kad statybos darbų įteisinti nesieks, o konstatavus savavališką statybą – sieks pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant įvykdytus pakeitimus. Tokia atsakovo pozicija pažeidžia ieškovo interesus, nes ieškovas siekia statybą įteisinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengta Kadastrinių matavimų byla, joje užfiksuoti visi bendraturčių statybos metu atlikti pastato pakeitimai, todėl ieškovo reikalavimas leisti įteisinti atliktus statybos darbus pagal Kadastrinių matavimų bylą yra racionaliausias sprendimas, nes tam nereikalingos papildomos išlaidos projektavimui, o kiekvienam iš bendraturčių yra aišku, kokia apimtimi yra siekiama įteisinti atliktus darbus. Atsakovas nesutikimas įteisinti atliktus statybos darbus pagal kadastrinius matavimus iš esmės grindžiamas tik viešųjų teisės normų pažeidimu, atsakovas nenurodo jokių motyvų, kurie leistų daryti išvadą, kad įteisinant pagal kadastrinių matavimų bylos duomenys būtų kaip nors pažeistos jo teisės. Vien tai, kad atsakovas kaip kliūtį nurodo ertmę, esančią po pamatais, negali būti pakankamas argumentas spręsti, kad įteisinimas pagal atliktus kadastrinius matavimus negalimas. Jeigu ertmės kadastriniuose matavimuose nėra, vadinasi ji ir nebus įteisinta. Atsakovo argumentai, kad po pamatais esanti ertmė yra nuotekų įrenginys grįsta tik prielaidomis. Remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, projektas be bendraturčio sutikimo net negali būti parengtas, nes nėra išduotos projektavimo sąlygos, todėl siekis įteisinti pagal pateiktą projektą nekorektiškas, o atsakovo pateiktas projektas neteisėtas, jis neatitinka faktinės situacijos, nes šiuo metu nėra projekte nurodomo rūsio, vandentiekio, nuotekų. Be to, siekiant įteisinti atliktus statybos darbus pagal pateiktą atsakovo projektą, teismas būtų priverstas vertinti, ar jis atitinka viešosioms teisės normoms, o tai daryti teismas nėra kompetentingas. Pažymi ir tai, kad teismui nusprendus leisti įteisinti pagal pateiktą atsakovo projektą, o vėliau paaiškėjus, kad jis neatitinka viešosioms teisės normoms, susidarytų dviprasmiška teisinė situacija. Remiantis aptartais argumentais prašo remiantis CK 1.137 straipsnio 1 punktu, ieškovui pripažinti teisę įteisinti šiuos statybos padarinius be atsakovo sutikimo pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pažymi, kad iki šiol bendraturčiai atskirai naudojosi konkrečiomis pastato pusėmis, tačiau šalys nesutaria dėl naudojimosi pirtimi ir prie jos esančiomis patalpomis (pažymėtos šifrais 1-6, 1-7 ir 1-8). Remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio sutarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad kiekvienam iš bendraturčių priklauso po ½ dalį viralinės. Tol, kol šie duomenys nenuginčyti, negali būti pagrįsti atsakovo argumentai dėl to, kad jo rekonstruota dalis yra didesnė, todėl yra didesnė ir jo dalis nuosavybėje, todėl naudojimosi tvarka turi būti nustatoma laikant, kad kiekvienam iš bendraturčių priklauso po ½ viralinės. Pažymi, kad atsakovo argumentai, kad neįteisinus pastato negalima spręsti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra spekuliatyvūs: viralinėje yra pirtis, ji yra naudojama, todėl ši teisė turi būti ginama, ką patvirtina ir 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015; savavališka statyba nėra konstatuota, todėl sprendžiant reikalavimą dėl leidimo įteisinti be bendraturčio sutikimo, būtina išspręsti ir naudojimosi tvarkos nustatymą, nes taip ginčas bus išspręstas koncentruočiau, nustatyta naudojimosi tvarka bus pagrindas atitinkamai atlikti projektavimo darbus. Abi ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos yra priimtinos ieškovui, jos racionalios, nepažeidžia atsakovo interesų, užtikrina ieškovo prioritetą turėti atskiras izoliuotas patalpas ir jomis naudotis. Atsakovo argumentai, kad nustačius naudojimosi tvarką ieškovo siūlomu būdu bus užstotas vaizdas į ežerą, atsiras būtinybė pertvarkyti židininį šildymą, maisto ruošimo patalpą, yra nepagrįstos, nes šalys, būdamos bendraturčiais privalo kažkokio vaizdo atisakyti, kaminas gali būti prijungtas kitoje vietoje. Atsakovo priešieškinyje nurodytas reikalavimas palikti bendram naudojimuisi pirties patalpas yra visiškai nepagrįstas, nes toks sprendimas neatitiktų įstatymo reikalavimo naudotis izoliuotomis patalpomis, tai neatitinka ieškovo prioriteto turėti atskiras patalpas. 

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, palaiko priešieškinį. Atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Atsakovas pripažįsta, kad šalys atliko pagalbinio ūkio pastato-viralinės 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kuris šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, rekonstrukciją. Rekonstrukcija atlikta neturint statybą leidžiančio dokumento ir nekilnojamojo turto registre neįregistruota, rekonstrukcija atlikta pagal šalių susitarimą: kiekvienas bendraturtis rekonstravo savo naudojamą pusę, o pirtis, priepirtis, koridorius, rūsys, balkonas, terasa ir veranda su vaizdu į ežerą paliktas bendram šalių naudojimui. Atsakovas, siekdamas įteisinti atliktą rekonstrukciją, parengė projektą, pagal kurį siekia atliktą rekonstrukciją įteisinti. Projektas parengtas pagal faktiškai atliktus darbus, panaudotas medžiagas, pateikiami pastato fasado vaizdai su išmatavimais, t. y. pateikiamas aiškus, konkretizuotas ir faktą atitinkantis projektas be paslėptų ar nutylėtų niuansų, kuriais būtų galima manipuliuoti ateityje. Šis projektas atitinka abiejų šalių susitarimą, nepažeidžia nė vieno iš bendraturčio teisių bei teisėtų interesų, jame atsakovo ketinami įteisinti darbai atskleisti išsamiai, jame įtraukta vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis, kadangi tai būtina pastatui eksploatuoti. Atsakovo projektiniame pasiūlyme atsispindi ir ieškovo naudojama rūsio patalpa, į kurią patekimą ieškovas panaikino be bendraturčio sutikimo ir, tikėtina, kad šią patalpą naudojama kaip nuotekų kaupimo rezervuarą. Jeigu taip ir yra, turi būti aiškiai nustatyta, ar toks nuotekų rezervuaras atitinka teisės aktų reikalavimus, o jeigu atitinka, turi būti sprendžiama dėl galimybės šiuo nuotekų rezervuaru naudotis ir atsakovui. Atsakovo pateiktame projekte yra teisingai nurodytas patalpos 1-2 plotis – 2,73 m, nes kadastrinių matavimų metu plotis – 2,86 m matuotas su sienos storiu, be to teisingai nurodyti rūsio, pažymėto šifru R-1, ilgio ir pločio duomenys, nes kadastrinių matavimų byloje jie sukeisti vietomis.

Pateikdamas argumentus dėl naudojimosi tvarkos, nurodo, kad viralinės rekonstrukcija nėra įteisinta, toks pastatas, kurio naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas keliamas, neegzistuoja, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, naudojimosi tvarka negali būti nustatoma. Nežiūrint į tai, ieškovui tokį reikalavimą pareiškus, jis taip pat prašo nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau jo prašomu būdu. Pažymi, kad tariantis dėl viralinės rekonstrukcijos, ieškovas siekė, kad kiekvienas bendraturtis rekonstruotų patalpas esančias jo pasirinktoje pusėje, o pirties erdvė būtų palikta autentiška, bendram naudojimui. Nors atsakovui buvo labiau priimtina griauti seną statinį ir statytis du atskirus pastatus, tačiau jis sutiko su ieškovo reikalavimu rekonstruoti pastatą jo siūlomu būdu. Po dalimi bendro naudojimo patalpų yra rūsys, kuriame yra abiejų bendraturčių vandens įvadas, pastatas turi vieną bendrą kaminą, todėl šiose patalpose tinkamai įrengti dvi funkcionuojančias pirtis nėra galimybės. Atsakovo prioritetinis interesas – pirtis, todėl jos netekus, atsakovui visa rekonstrukcija netektų prasmės ir taip būtų pažeisti jo interesai. Atsižvelgęs į tai siekia, kad pirtis, priepirtis, koridorius ir rūsys, po dalimi šių patalpų, būtų paliktas bendram naudojimui. Nurodo ir tai, kad neatmeta galimybės pastatą įteisinus siekti, kad dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų perskaičiuotos. Rekonstruoto pastato vertė yra padidinta, kadangi ieškovo dalyje dėl architektūrinių sprendinių ypatumų pastatas padidintas mažiau, yra pakankamas pagrindas CK 4.77 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti dėl dalių perskaičiavimo. Atsižvelgus į tai, racionaliausia būtų, kad naudojimosi tvarka būtų palikta tokia, kokia tarp šalių faktiškai yra nusistovėjusi: ieškovas naudotųsi patalpomis 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-10, atsakovas – 1-1, 1-2 ir 1-9, o bendrai šalys ir toliau naudotųsi patalpomis 1-6, 1-7, 1-8, rūsio patalpa R-1, terasa, atvira veranda ir balkonu. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :       

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viešame registre pažymėtas šifru 4I1m, esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini). Šalys ginčo pastatą yra rekonstravę be statybą leidžiančio dokumento, rekonstrukcijos metu pastatas yra iš esmės pasikeitęs, padidėjęs, ši rekonstrukcija viešajame nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Šalys siekia šią rekonstrukciją įteisinti be bendraturčio sutikimo bei nustatyti po rekonstrukcijos esančių patalpų naudojimosi tvarką.

Dėl teisės pripažinimo įteisinti be bendraturčio sutikimo

Iš gyvenamojo namo techninio paso, nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašo bei pažymėjimo matyti, kad K. R. ir A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) esantys pastatai: gyvenamasis namas, du ūkio pastatai, viralinė iš šulinys, kurie yra 0,4 ha ploto žemės sklype, kurio paskirtis – namų valda; viralinė pažymėta 4I1m, jos plotas 63 kv. m (7,92 m x 7,95 m), 1979 m. statybos; K. R. šios dalies savininkas nuo 1995 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutarties, o A. B. nuo 2010 m. gruodžio 31 d. sutarties; žemės sklypas yra šalia Juodojo Kauknorio ežero (t. 1, el. b. l. 9-11, 18-25). Fotonuotraukos, viralinės brėžinys patvirtina, kad viralinė po rekonstrukcijos yra iš esmės pasikeitusi, padidėjusi, pakeista ir padidinta stogo konstrukcija (t. 1, el. b. l. 70-73; t. 2, el. b. l. 90-104). Fotonuotraukos, UAB ,,Destata profil“ komercinis pasiūlymas, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymai patvirtina, kad stogo rekonstrukcijai būtinas medžiagas (čerpių lakėtus, skardą, latakus, profilius, vejalentes ir kt. priedus) įsigijo A. B. ir K. R., viso pastato stogas tvarkytas vienu metu (t. 2, el. b. l. 108-111, 166-189). Fotonuotraukos patvirtina šalių turimą elektros įvadą, skaitiklį ir elektros paskirstymo spintas; fotonuotraukose matyti 2015 m. gegužės 15 d. esanti pertverta pirtis bei skirtingai sutvirtinti balkono turėklai: vienoje medinės pertvaros pusėje jie papildomai sutvirtinti metaliniais elementais (t. 2, el. b. l. 114-122).  2015 m. balandžio 17 d. raštu Lazdijų rajono savivaldybės administracija informavo K. R., kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ nuostatas, atliekant viralinės rekonstrukcijos darbus yra privaloma parengti viso pastato rekonstravimo projektą. Be statinio savininko sutikimo specialiųjų architektūros reikalavimų rekonstravimo projektui išduoti negalima (t. 2, el. b. l. 107). Nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. kovo 19 d. šalys, jų atstovai intensyviai susirašinėjo elektroniniais laiškais, siekdami susitarti dėl viralinės pasidalinimo, įteisinimo, naudojimo tvarkos, siūlė bendrų susitarimų projektus, eskizinius projektų pasiūlymus: šalys negalėjo susitarti, ar pirmiau padalinti ar įteisinti, kas bus paskirtas statytoju, kaip susitarimuose bus vadinamas pastatas, viraline ar dviejų butų gyvenamuoju namu, derėjosi dėl matininkų kandidatūrų ir topografinės nuotraukos, šių susirašinėjimų metu pateikė pretenziją ir atsakymą dėl savavališkai įrengtos pertvaros balkone ir užrakintų durų. Iš šių susirašinėjimų turinio matyti, kad abu bendrasavininkai siekė įteisinti rekonstruotą pastatą, tačiau nesurado abiejų interesus atitinkančio būdo (t. 1, el. b. l. 28-30, 70-100; t. 2, el. b. l. 126-147). 2015 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku atsakovo atstovei pateikti ieškovo eskiziniai pirmo aukšto, pastogės pasiūlymai (t. 2, el. b. l. 148-151). Nors ieškovo atstovas nurodo, kad būtent M. B. nutraukė derybas nurodydama, kad pastato nesieks įteisinti, tačiau šios atstovo išvados nepatvirtina laiškų turinys: 2015 m. kovo 16 d. laiške M. B. nurodė, kad ji vakar bendravo sodyboje su K. R. ir, apibendrinama bendravimo rezultatus, padarė išvadą: mūsų tikslai skirtingi, bet apsisprendimas dėl rekonstruoto statinio sutampa: atvykus statybos inspekcijai ir surašius savavališkos statybos aktą, sumokėjus baudą bei gavus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, mes nesieksime įteisinti šio statinio rekonstrukcijos, o pasirinksime griovimą. Toks laiško turinys, nežinant M. B. pokalbio su K. R. turinio, nėra pakankamas nuspręsti, kad ji, atstovaudama A. B., siekė nutraukti derybas dėl įteisinimo, nes nusprendė pastatą nugriauti; toks laiško turinys labiau patvirtina išvadą, kad abi šalys vien kitai išsakė poziciją griauti savavališkai pastatytą statinį, jeigu bus surašytas savavališkos statybos aktas. Kaip matyti iš toliau vykusio atstovų susirašinėjimo, būtent jie dėl pozicijos ir požiūrio nesuderinamumų nutraukė derybas, ieškovo atstovas nurodė kreipęsis su ieškiniu į teismą ir pasiūlė atsakovo atstovui laukti procesinių dokumentų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2015 m. kovo 2 d. antstolis konstatavo, kad Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) esančios viralinės pastatas padalintas į dvi gyvenamąsias dalis, balkonas pertvertas pertvara, užfiksuotas bendras viralinės, priepirčio patalpų, pirties vaizdas, rūsys, esantis po pirtimi (t. 1, el. b. l. 40-58). Fotonuotraukos patvirtina, kad 2014 m. spalio 26 d. balkone pertvaros nebuvo, 2015 m. kovo 2 d. pertvara įrengta, 2015 m. kovo 15 d. (po 2015 m. kovo 5 d. pretenzijos K. R.), dalis pertvaros nuardyta, 2015 m. balandžio 6 d. pertvara vėl įrengta. 2015 m. balandžio 5 d. fotonuotraukose matyti ir pertvaros pirtyje, pirties koridoriuje (t. 1, el. b. l. 61-69). 2015 m. kovo 5 d. advokatų Viliušio ir Astromskio profesinė bendrija, atstovaudama A. B., pateikė K. R. pretenziją, kurioje nurodė, kad viralinės balkone įrengta pertvara, skirianti balkoną į dvi dalis, ji įrengta be bendrasavininko sutikimo, be to užrakintos iš pirties koridoriaus į lauką esančios durys, taip trukdant bendrasavininkui naudotis turtu, reikalaujama pažeidimus pašalinti (t. 1, e. b. l. 26,27). Advokatas Saulius Dambrauskas, atstovaudamas K. R., pateikė atsakymą į 2015 m. kovo 5 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad pretenzija nepagrįsta, o reikalavimas nugriauti savavališkus pakeitimus neteisėtas (t. 1, el. b. l. 6,7). Ieškovas, siekdamas įteisinti pirtyje, koridoriuje, balkone įrengtas pertvaras (pirminis ieškinys), pateikė UAB ,,Kadastras“ 2015 m. kovo 17 d. atliktus viralinės pirmo aukšto ir pastogės planus, pagal kuriuos viralinės pastatas suprojektuotas kaip dvi izoliuotos gyvenamosios dalys, įrengiant pertvaras pirties ir priepirčio erdvėje, pertvara perskiriant balkoną, siekdamas šiuos pakeitimus įteisinti be bendraturčio A. B. sutikimo (t. 1, e. b. l. 12-17). 2015 m. gegužės 4 d. negatoriniu ieškiniu A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti K. R. pašalinti neteisėtai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje ir pirtyje, patalpas atstatyti į ankstesnę būklę (t. 2, el. b. l. 158-164). 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu teismas A. B. ieškinį patenkino ir įpareigojo jį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti viralinėje ir balkone savavališkai įrengtas pertvaras pagal 2015 m. kovo 6 d. antstolio fiksuotą padėtį (t. 5, el. b. l. 161-170, 180-187). Elektroninis šalių susirašinėjimas, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas, šalių pretenzijos patvirtina, kad viralinėje esančioje pirtyje konstatuoti įstatymų pažeidimai dėl šildymo įrenginio ir dūmtraukio. Pasiūlius pašalinti pažeidimus, ieškovas išreiškė siekį demontuoti pirties šildymo įrenginį, o atsakovas – jį tinkamai įrengti (t. 3, el. b. l. 42-49).  A. B. nusprendus, kad K. R. netinkamai įvykdė 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015, šis fiksavo pirties patalpų būklę fotonuotraukomis ir aktu, atliko pirties sutvarkymo darbus ir paprašė K. R. kompensuoti turėtas išlaidas – 5 733,86 Eur; tuo tarpu K. R. pareiškė pretenziją dėl šių A. B. veiksmų, atliktų be jo pritarimo, nes jis buvo išreiškęs valią tik demontuoti pirties šildymo įrenginį (t. 3, el. b. l. 68-87; t. 4, el. b. l. 9-84, 171-179). Atlikus kadastrinių matavimų ekspertizę apžiūrėtos ir sumatuotos abiejų šalių bendrosios nuosavybės teise valdomos viralinės patalpos. Kadastrinių matavimų metu sumatuotas vienas rūsys R-1, 5,19 kv. m ploto (t. 3, el. b. l. 142-158).  Iš matininkės S. M. paaiškinimų matyti, kad kadastrinių matavimų metu po viraline buvo rasta dar viena ertmė, tačiau patekimas į ją nebuvo galimas, ji jos negalėjo tinkamai išmatuoti, todėl kadastrinių matavimų byloje ši ertmė neatsispindi. Matininkė negalėjo tiksliai atsakyti, ar rūsio patalpos R-1 ilgis ir plotis supainioti, ar patalpos, pažymėtos 1-2, plotis nurodytas su sienos storiu, nurodė, kad kilus abejonėms, jos gali būti pašalintos tik patalpas permatavus. UAB ,,Simper“ atlikti statinio techninės būklės tyrimo aktai, 2017 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos ir filmuota medžiaga patvirtina, kad po viraline, po patalpa, pažymėta 1-4, yra statybinis-inžinerinis įrenginys, į kurį patekimo iš patalpų nėra. Šio įrenginio išorės matmenys – 1,95 m x 2,05 m, aukštis – 1,80 m,  į šį įrenginį sumontuoti plastikiniai vamzdžiai, prie jų primontuotas į alsuoklį panašus įrenginys, kuris naudojamas įrengiant nuotekų sistemą. Nufilmavus šio įrenginio vidų matyti jame esantis tamsios spalvos turinys, kuris pagal išvaizdą gali būti nuotekos (t. 4, el. b. l. 118-121, 189-200; t. 5, el. b. l. 22-24, 27-40, 59-67). Liudytojas A. B. patvirtino, kad prieš trejetą metų jis buvo pas K. R. tualete, esančiame virš šio įrenginio, tai buvo ne biotualetas, o stacionarus tualetas su nuleidžiamu vandeniu. Šis liudytojas patvirtino ir tai, kad matė, kaip buvo statoma ši patalpa, ji buvo statoma iš šulinio žiedų, buvo statoma kaip rūsys. Nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tai rekuperacinė namo sistema, tačiau UAB ,,Simper“ akte konstatuota, kad toks įrenginys pagal jo konstrukciją negali būti panaudotas kaip rekuperacinė sistema. Vertinant visus šiuos įrodymus tikimybių pusiausvyros principo kontekste, jie leidžia spręsti, kad šis įrenginys yra skirtas nuotekoms. Ieškovo atstovo argumentai, kad UAB ,,Simper“ išvados yra nepatikimos, nes M. B. 2015 m. kovo 16 d. laiške (t. 1, el. b. l. 28-30) pripažino, kad jų pažįstamų sūnus Justinas dirba šioje bendrovėje, atmestini kaip nepagrįsti: aukščiau aptartus statinio techninės būklės tyrimo aktus atliko nustatytą kvalifikacijos atestatą turintis K. B., todėl pats pažįstamų sūnaus darbo faktas, neesant kitų objektyvių duomenų apie tai, kad akte nustatyti neteisingi faktai arba jame padarytos išvados aiškiai nepagrįstos, nėra pakankamas pagrindas atmesti šiuos tyrimo aktus kaip įrodymus. Nepagrįsti ieškovo atstovo argumentai ir dėl to, kad iš pateiktų fotonuotraukų ir filmuoto vaizdo negalima spręsti, ar filmuojamas būtent po šia viraline esantis įrenginys: sugretinus tiek ieškovo, tiek atsakovo dėl šio įrenginio per visą bylos nagrinėjimą teiktus įrodymus, matyti, kad pagal konstrukciją, medžiagas, vietą, įrengimo ypatybes, pateikti būtent šio įrenginio vaizdai.         

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.  Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu  (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva. Dėl to bendraturčiai savo poziciją, kad nesutinka su numatomais statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdami, kokios jų teisės ir teisėti interesai,  o ne viešosios teisės normos būtų pažeistos atliekant numatomus statybos darbus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

Šio teisinio reguliavimo kontekste vertinant šalių reikalavimus įteisinti statybą be bendraturčio sutikimo, pažymėtina, kad šalys prašo įteisinti jau esamą pastato rekonstrukciją, dėl kurios apimties nekyla ginčų, nes kiekvienam bendraturčiui aišku, kokia apimtimi statybą siekiama įteisinti. Nė vienas iš bendraturčių nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad esama pastato rekonstrukcija pažeidžia esmines jų bendrosios nuosavybės teises, sudarančias pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą įteisinti atliktus statybos darbus pripažinti motyvuotu. Byloje tarp šalių kyla ginčas tik dėl to, pagal kokį dokumentą ši pastato rekonstrukcija turi būti įteisinta. Sutiktina, kad nesant išskirtinių aplinkybių, tiek pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. suformuotą kadastrinę bylą, tiek pagal K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesio Pastato – viralinės 4I1m, esančios Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, įteisinimas galimas, kadangi abu dokumentai pakankamai aiškūs bendraturčiams ir pakankamai atskleidžia jau rekonstruoto pastato įteisinimo apimtis, kurios galėtų kaip nors įtakoti jų interesus. Tačiau tarp šalių kilo specifinis ginčas dėl vandentiekio ir nuotekų, nes atsakovas siekia, kad jos būtų atskleistos dokumente, pagal kurį bus įteisinama statyba, o ieškovas siekia, kad dėl šių objektų būtų sprendžiama statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros metu. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovas mano, kad ieškovas, pasinaudodamas anksčiau pastate buvusiu įrengtu rūsiu, panaikino įėjimą į šį rūsį ir jį pavertė nuotekų surinkimo rezervuaru. Dėl šio įrenginio, ieškovo pozicija proceso metu nebuvo nuosekli: iš pradžių jis vengė įvardinti, kokiam tikslui naudojamas šis buvęs rūsys, tik tvirtino, kad rūsio nėra, vėliau nurodė, kad tai rekuperacinė sistema, vėliau - laikančioji konstrukcija. Tačiau aukščiau aptarti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, foto nuotraukos, vaizdo įrašai, liudytojo A. B. parodymai, įvertinus ir nenuoseklią ieškovo poziciją, leidžia spręsti, kad šios atsakovo prielaidos yra pagrįstos. Esant vienam iš bendraturčių įsirengus nuotekų kaupimo rezervuarą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, yra pažeidžiamos kito bendraturčio teisės į saugią aplinką, nes kyla grėsmė dėl vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos, todėl į šį teisėtą atsakovo interesą negalima neatsižvelgti. Sutiktina ir su atsakovo argumentu, kad esant galimybei šioje vietoje tokį nuotekų kaupimo rezervuarą turėti, jis taip pat turi teisę bendrai šį inžinerinį įrenginį naudoti ir tokį jo interesą – galimybe naudotis inžineriniais tinklais, taip pat turi būti atsižvelgta. Pažymėtina ir tai, kad pagal tai, kokios patalpos įrengtos ir kaip jos naudojamos, vandens ir nuotekų klausimų išsprendimas būtinas, siekiant kokybiškai naudotis jomis. Šie argumentai pakankami pripažinti, kad atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas, kuriame inkorporuota ir vandentiekio bei nuotekų dalis, nepažeidžia ieškovo interesų, detalesnis jau atliktų darbų ir ketinamų atlikti darbų išviešinimas tik dar labiau užtiktina tiek ieškovo, tiek atsakovo teisę žinoti, kokioje apimtyje rekonstruotą pastatą bus siekiam įteisinti ir kokius darbus ketinama atlikti. Įvertinus tai spręstina, kad abiejų bendraturčių interesus labiau atitinka atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas, todėl įteisinimas leistinas pagal šį dokumentą.

Ieškovo atstovo argumentai, kad leisti įteisinti pagal pateiktą projektinį pasiūlymą yra nekorektiška, nes jis turi būti patikrintas, ar atitinka viešosioms teisės normoms, reguliuojančioms statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras, o tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad jų neatitinka, susidarys situacija, kad rekonstrukcija turi būti įteisinta pagal viešąsias teisės normas pažeidžiantį projektą, atmestini kaip nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad priimtas teismo sprendimas įteisinti rekonstrukciją pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, neužkerta kelio statybą leidžiančio dokumento gavimo procese jį tikslinti pagal teisės aktų reikalavimus. Tai, kad atsakovo pateiktas rekonstrukcijos projektas parengtas neturint projektavimo sąlygų nereiškia, kad jis yra neteisėtas: iš esmės šis rekonstrukcijos projektas vertinamas kaip projektinis pasiūlymas ir būtent tokį vaidmenį atlieka šioje proceso stadijoje; vien tai, kad jis pavadintas rekonstrukcijos projektu, nekeičia jo paskirties. Ieškovo atstovo argumentai, kad atsakovo pateiktame projekte yra numatyta atlikti darbus, kurie rekonstrukcijos metu neatlikti (vandentiekis, nuotekos), atmestini kaip nepagrįsti, nes tai nėra kliūtis leisti šiuos darbus ateityje atlikti, jeigu nebus įrodyta, kad jie kaip nors pažeidžia kito bendraturčio interesus. Ieškovas gi nenurodė jokių argumentų, kurie leistų pripažinti, kad atsakovo siekis įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemas kaip nors jo interesus bendrojoje nuosavybėje pažeidžia. Tai, kad atsakovo pateiktame projektiniame sprendinyje nurodytas rūsys, kuris šiuo metu kaip tokia patalpa neegzistuoja, taip pat nėra kliūtis leisti įteisinti pagal šį projektinį sprendinį, nes statybą leidžiančio dokumento gavimo procese, šalims išsprendus nuotekų klausimą, atitinkamai bus išspręstas ir šio įrenginio klausimas.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Siekdamas nustatyti po rekonstrukcijos esamų patalpų naudojimosi tvarką, ieškovas pateikė VšĮ ,,Statybos idėjų centras“ 2016 m. atliktus priešprojektinius pasiūlymus: juos įgyvendinus patalpa 1-6 (šis žymuo ir toliau nurodomi žymenys pagal 2016-08-22 kadastrinių matavimų bylą) bei balkonas turėtų būti pertverti; taip padalijus pastatą į dvi dalis, patalpomis 1-3, 1-4, 1-5, 1-7 ir patalpos 1-6 dalimi (padalijus ją į dvi atskiras patalpas), pastogės patalpa 1-10, terasa ir dalimi balkono naudotųsi ieškovas; kita dalimi – patalpomis 1-1, 1-2, 1-8, iš patalpos 1-6 sukurta patalpa, pastogės patalpa 1-9, rūsiu, terasa ir dalimi koridoriaus naudotųsi atsakovas (t. 3, el. b. l. 36-41). 2016 m. rugpjūčio 22 d. atlikus kadastrinių matavimų ekspertizę ir patikslinus šalių turimų patalpų dydžius, pateikė patikslintą VšĮ ,,Statybos idėjų centras“ 2016 m. rugsėjo mėnesį atliktus priešprojektinius pasiūlymus, naudojimosi tvarką siūlydamas nustatyti taip: pirmuoju alternatyviu pasiūlymu, tik patikslinus patalpų plotus, paliko aukščiau aptartą naudojimosi tvarką, tačiau pateikė ir alternatyvųjį pasiūlymą, kurio esmė: pertvaras įrengti balkone, netoli patalpos 1-1 bei patalpoje 1-6 ir taip pastatą padalinti į dvi dalis; viena dalimi, patalpomis 1-1, 1-8, 1-7, dalimi atitvertos patalpos 1-6, pastogės patalpa 1-9, balkonu, terasa ir rūsiu naudotųsi atsakovas; kita dalimi – patalpomis 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, iš patalpos 1-6 įrengta patalpa, pastogės patalpa 1-10, terasa ir balkonu naudotųsi ieškovas (t. 3, el. b. l. 180-185). Atsakovas, siekdamas, kad būtų nustatyta jam priimtina naudojimosi po rekonstrukcijomis esančiomis patalpomis tvarka, pateikė du projektuotojo K. K. 2016 m. balandžio mėnesio (t. 3, el. b. l. 100-114,116-118) ir 2016 m. rugsėjo mėnesio projektinius sprendinius (t. 4, el. b. l. 100-117), kurie iš esmės analogiški, tačiau 2016 m. rugsėjo mėnesio projektinis sprendinys atliktas remiantis 2016 m. rugpjūčio 22 d. kadastrinių matavimų byla, patikslintas 1-2 patalpos plotis bei rūsio R-1 ilgis ir plotis. Pagal šį pasiūlymą patalpomis 1-3, 1-4, pastogės patalpa 1-10 naudotųsi ieškovas, patalpomis 1-1, 1-2, pastogės patalpa 1-9 naudotųsi atsakovas, o bendram naudojimui liktų patalpos 1-6, 1-7, 1-8, rūsys R-1, veranda, terasa ir balkonas. Nesutikdamas su ieškovo antruoju alternatyviu pasiūlymu pateikta naudojimosi tvarka, pateikė jo naudojamų patalpų fotonuotraukas, kuriose matyti įrengtos ir paskirčiai pritaikytos patalpos 1-2 ir 1-9, į kurių pertvarkymą reiktų investuoti pertvarkant įrengtą buitinę techniką, šildymo sistemą, jeigu būtų patvirtintas antrasis alternatyvus ieškovo siūlomas naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo būdas (t. 4, el. b. l. 137-142).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi nuosavybės teisė yra asmens subjektinė teisė, kurią jis įgyvendina. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, įgyvendindamas nuosavybės teisę, jos turėtojas (savininkas) turi nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad daikto turėtojas (CK 4.20 straipsnis), turėdamas absoliučią teisę į daiktą įgyvendindamas ją, yra ribojamas kaip nuosavybės teisių turėtojas CK 4.37 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, savininkui įstatymu gali būti nustatytos tam tikros nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos, kurios taip pat sąlygojamos kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas teisinių draudimų yra įtvirtintas CK 4.103 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šioje įstatymo normoje draudžiamąja forma yra įtvirtintas imperatyvas – draudimas įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą; esant bent daliai patalpų, įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; naudojimasis statiniu, kaip ir disponavimas, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4. 75, 4.80, 4.81 straipsniai) ir jie, esant savavališkos statybos faktui, vienodai draudžiami. Taigi pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-492/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2013; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015). Nors nagrinėjamu atveju kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto, tačiau vykdytai statinio rekonstrukcijai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis) būtinas rekonstravimo projektas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurio šalys neturi. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Šis pastatas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintas ir įregistruotas, todėl aukščiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs. Įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi daiktu) teisę negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad šalys jau atliko pastato rekonstrukciją dar nereiškia, kad jiems bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir šis pastatas bus įteisintas. Dėl šios priežasties, neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus rekonstruoto pastato Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos. Atsižvelgus į tai, kad naudojimosi tvarkos nustatymas, kai nėra aišku kokios apimties patalpos liks, negalimas, šalių argumentai dėl to, kuri naudojimosi tvarka yra racionalesnė, labiau atitinka bendraturčių interesus, neanalizuojami ir neaptariami, nes neturi teisinės reikšmės.

Tai, kad kilo abejonių, ar patalpos 1-2 plotis ir rūsio R-1 matmenys kadastrinių matavimų byloje įrašyti teisingai, neturi esminės reikšmės sprendžiant įteisinimo procedūrą, kadangi įteisinimo procedūroje bus atliekami kadastriniai matavimai, todėl šie netikslumai galės būti pašalinti.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, ieškovo ir atsakovo ieškiniai dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamo ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovas prašo priteisti 9 052,24 Eur bylinėjimosi išlaidų kurias sudaro: 6 373,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 2 678,70 Eur kitos išlaidos: 84,70 Eur UAB ,,Aginro“ už ginčo pastato faktinės padėties patikslinimą, 2 200 Eur už rekonstrukcijos projektą ir naudojimosi tvarką, 242 Eur už statinio techninės būklės aktą, 62 Eur žyminio mokesčio, 90 Eur užstatas ekspertizei apmokėti.

Priešieškiniu atsakovas pareiškė neturtinį reikalavimą ir nors jis susideda iš dviejų dalių, apmokestinamas kaip vienas neturtinis reikalavimas 41 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovas priešieškinį pateikė elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl privalėjo sumokėti 31 Eur (41 Eur x 75 proc.). Atsakovas sumokėjo 62 Eur, kadangi sumokėjo daugiau nei numato įstatymas, 31 Eur jam grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Taip pat grąžintini ir 10 Eur užstato, kuris ekspertizei apmokėti nebuvo panaudotas. Ši avanso dalis grąžintina ir ieškovui K. R..

Bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 6 373,54 Eur, jos pagrįstos pridėtais skaičiavimais, sąskaitomis ir mokėjimo pavedimais (t. 5, el. b. l. 70-113). Šio išlaidos vertintinos vadovaujantis 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Vertinant pateiktą detalizaciją, pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 13 d. bei 2016 m. spalio 26 d. surašyti atsiliepimai į patikslintą ieškinį, negali būti pripažįstami atsiliepimais ir vertinami pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, kadangi šie procesiniai dokumentai laikomi rašytiniais šalies paaiškinimais, nes remiantis CPK 141 straipsnio 2 dalimi, pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, todėl šie procesiniai dokumentai laikytini kitu dokumentu, kuriame pateikti paaiškinimai, jų apmokėjimo dydis apskaičiuotinas pagal rekomendacijų 8.16 punktą, todėl šios išlaidos mažintinos. 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdis nevyko, patenkinus 2016 m. kovo 23 d. prašymą atidėti jį dėl ieškovo ligos, todėl išlaidos posėdžių pasirengimui mažintinos. Taip pat mažintinos ir išlaidos, skirtos prašymams dėl atidėjimo, liudytojų apklausos, lydraščiams dėl papildomų įrodymų pateikimo, pranešimams dėl užstato sumokėjimo, atstovavimo patikslinimo, kadangi šie procesiniai dokumentai yra mažos apimties, nesudėtingi, neimlūs laikui, šabloniško turinio. Sprendžiant dėl advokato išlaidų priteisimo atsižvelgiama ir į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, todėl ir dėl šių aplinkybių atsakovo turėtos šios išlaidos, priteisiant jas iš atsakovo, mažintinos (Rekomendacijų 2.1, 2.7 punktai), sprendžiant dėl 4 500 Eur priteisimo.

Sprendžiant dėl kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pažymėtina, kad 500 Eur išlaidos dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo nepripažintinos išlaidomis, būtinomis sprendžiant šalių ginčą, nes pripažinta, kad toks reikalavimas šioje stadijoje negalėjo būti reiškiamas, todėl šia suma šios išlaidos mažintinos. Likusios išlaidos – 2 026,70 Eur, t. y. 1 700 Eur  už rekonstrukcijos projekto parengimą, 84,70Eur už pastato faktinės vietos patikslinimą, 242 Eur už statinio techninės būklės tyrimą pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje, todėl spręstina dėl jų priteisimo iš ieškovo.

Ieškovo ieškinys visiškai atmestas, atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies: vienas reikalavimas patenkintas, kitas – atmestas, todėl laikytina, kad atsakovo priešieškinys patenkintas 50 procentų, todėl ši dalis išlaidų priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, iš atsakovo turėtų, teismo pripažintų pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis 6 647,70 Eur (31 Eur žyminis mokestis, 90 Eur užstatas ekspertizei, 4 500 Eur advokato išlaidos, 2 026,70 Eur kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos), atsakovui iš ieškovo priteistina 3 323,85 Eur (6 647,70 Eur x 50 proc.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčio K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Pagalbinio ūkio pastato – viralinės 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Likusioje dalyje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 323,85 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus 85 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 121.

Grąžinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 10 Eur kiekvienam, iš 100 Eur, jų sumokėtų pagal 2016 m. birželio 1 d. nutartį kaip avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti į specialią teismo sąskaitą Nr. LT707300010002540293 AB ,,Swedbank“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Asta Vailionienė