LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 20 d. pateiktu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticall“ ieškinį atsakovui M. B.-K. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. V. ir M. H. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė proceso teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą̨ ir įrodymų vertinimą̨ (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnyje), todėl netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialiąją atsakomybę. Anot ieškovės, Darbo ginčų komisija 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7378 konstatavo atsakovo tyčią ir akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius. Tačiau šiuo sprendimu nustatytų faktų, aiškinant ir taikant Darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, anot ieškovės, teismai visiškai nevertino.
Taip pat ieškovė teigia, kad teismai nekvalifikavo ieškovės atsakovui pareikšto reikalavimo grąžinti pinigines lėšas – 7966,63 Eur. Anot ieškovės, ji pateikė į bylą didelės apimties buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau teismai šių pateiktų įrodymų visiškai nevertino. Ieškovė nurodo, kad teismai netyrė ir nevertino rašytinių įrodymų – pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, o išvadas darė netinkamai vertindami išimtinai tik vieną įrodymą – avansines apyskaitas, nelaikydami jų tinkamu, leistinu ir patikimu įrodymu, vien tik dėl aplinkybės, jog jos nepasirašytos atsakovo. Ieškovės nuomone, darbuotojo žinioje esančios piniginės lėšos ir prievolė jas grąžinti ieškovei teismų turėjo būti kvalifikuota kaip atsakovo turtinė prievolė, bei atitinkamai aiškintos ir taikytos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Ieškovės nuomone, DK reglamentuojamos darbo sutarties šalių žalos atlyginimo sąlygos labiau yra skirtos būtent deliktiniam žalos atlyginimui, o kitais atvejais, kai darbo sutarties šalies atsakomybė yra susijusi ir su kitokių sutarčių pažeidimu, žalos atlyginimo klausimo sprendimui subsidiariai turi būti taikomis ir tos pažeistos sutarties nuostatos bei sutartinės civilinės atsakomybės taisyklės.
Be to, ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą motyvuoti sprendimą (nutartį). Anot ieškovės, apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės dėl ieškovės apeliacinio skundo yra be motyvų. Nagrinėjamu atveju teismas tik iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo nepagrįstu teiginius, tuo tarpu ieškovės apeliacinio skundo motyvai iš viso nebuvo nagrinėjami.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Balticall“, j. a. k. 303001523, 500 (penkis šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB „Swedbank“ banko 2024 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 295.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas