LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui M. L., civilinėje byloje Nr. e2-4639-432/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ ieškinį atsakovui M. L. dėl turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mikroklimatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 47 064,86 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą.

3.       Nurodė, kad prašoma priteisti iš atsakovo, kaip fizinio asmens, suma yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove ir nesiekia bendradarbiauti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės BUAB „Mikroklimatas“ prašymą tenkino ir areštavo atsakovui M. L. nuosavybės teise priklausantį 47  064,86 Eur vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o tokio turto nesant ar jo nepakankant areštavo atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, palikdamas teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudoti areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisdamas lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove ir valstybe.

5.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kad prašoma priteisti suma iš fizinio asmens yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, nesiekia bendradarbiauti, turtas, priklausęs bendrovei ir kuris atitiko ilgalaikio turto kriterijus, nebuvo apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, o iškart įtrauktas į veiklos sąnaudas ir neperduotas bankroto administratoriui, sprendė, kad atsakovo, kaip buvusio vadovo, veiksmai turi nesąžiningumo požymių. Nesąžiningi atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis, sužinojęs apie teisme pareikštą reikalavimą, kuriuo siekiama kompensuoti atsakovo neišsaugoto turto vertę ir tokiu būdu atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, gali imtis priemonių sumažinti savo turtą, perleidžiant jį tretiesiems asmenims ir tai akivaizdžiai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą ar padarytų jį neįmanomu.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius ir teisinius argumentus, reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas M. L. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo BUAB „Mikroklimatas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Visus įmonės dokumentus, taip pat ir ilgalaikį turtą apibrėžiančius įsakymus bei patį įmonės ilgalaikį turtą dar 2018 m. spalio 10 d. atsakovas perdavė bankroto administratoriui. Bankroto administratorius dokumentus ir turtą priėmė, pasirašydamas turto priėmimo – perdavimo aktą. Jokių pretenzijų dėl turto perdavimo ar ilgalaikio turto nustatymo įsakymo trūkumų atsakovas nėra gavęs ir pretenzijas sužinojo tik iš pareikšto ieškinio. Bendrovės turto apskaita buvo organizuota nepažeidžiant galiojančių buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančių įstatymų. Ieškovas klaidinančiais teiginiais siekia įtikinti teismą, kad atsakovas dar 2016 m. nustatydamas ilgalaikio turto vertės dydį sąmoningai siekė sumažinti įmonės turtą ir taip pažeisti po dviejų metų tapusios nemokios įmonės kreditorių, kurių vienas didžiausių yra pats atsakovas, interesus.

7.2.                      Ieškovės teiginiai, kad vienas ar kitas turtas turėjo būti priskirtinas ilgalaikiam turtui, nes įmonės veikloje tarnauja ilgiau nei vienerius metus, nėra svarbūs. Vien šio požymio neužtenka turto priskyrimui trumpalaikiam ar ilgalaikiam turtui, nes dar turi būti pasiekta įmonėje nustatyta vertė. Trumpalaikio turto vertė buvo nustatyta prekės vienetui. Ieškovas, kalbėdamas apie kelis tūkstančius siekiančią atskiro turto vertę, sumuoja kelis vienetus į visumą, todėl net ir visiškai mažavertis turtas, sudėjus didelio jo kiekio vertę į vienetą, gali būti pateiktas kaip didelis turtas.

7.3.                      Ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius ne pirmą kartą turi paties sukeltų sunkumų su reikalingų dokumentų (ne)radimu. Kitoje civilinėje byloje prieš atsakovą (Nr. e2-2701-656/2019) ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius savo akivaizdžiai nepagrįstus teiginius grindė įsivaizduojamais antstolių patvarkymais, kurių nesugebėjo pateikti net teismui. Be to, 2019 m. kovo – balandžio mėn. daliai bendrovės buvusių darbuotojų, kurių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra bankroto administratoriaus pareiga, jis išsiuntinėjo pretenzijas su reikalavimais grąžinti iš įmonės kasos jiems neva grynaisiais išmokėtas įvairaus dydžio sumas, nors įmonėje nebuvo grynųjų pinigų kasos ir jokie grynųjų pinigų išmokėjimai nebuvo atliekami. Darytina išvada, kad ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius nėra gerai susipažinęs su atsakovo perduotais įmonės dokumentais, todėl jo pareiškimai apie vienų ar kitų dokumentų neperdavimą ar dokumentų nebuvimą turėtų būti vertinami pakankamai kritiškai.

7.4.                      Nesutinka, kad atsakovo veiksmuose yra nesąžiningumo požymių. Jau minėtoje ankstesnėje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, ieškovė, pateikdama tikrovės neatitinkančius faktus, niekuo nepagrįsdama menamą atsakovo nesąžiningumą, pasiekė, kad atsakovui buvo pritaikytos ieškinio vertės dydžio (54 000 Eur) laikinosios apsaugos priemonės. Išnagrinėjus bylą, ieškovės reikalavimai buvo atmesti 82 proc. Vietoje reikalautų 54 000 Eur ieškovas turėjo sumokėti 8 986 Eur ir šią sumą atsakovas ieškovei pervedė vos tik įsiteisėjo teismo sprendimas. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei panaikinus turto areštą atsakovas nesiėmė ir neketina imtis jokių veiksmų, siekdamas kaip nors sumažinti savo turtą.

7.5.                      Ieškovės bankroto administratoriui M. T. 2019 m. gegužės 28 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus administruojant UAB „Mikroklimatas“ bankroto procesą buvo paskirta nuobauda. Be to, iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, kad 2017 m. spalio 10 d. administratoriui buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

8.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Prieš pareiškiant reikalavimus atsakovui, buvo atlikta bendrovės bankroto administratoriui perduotų įmonės veiklos dokumentų peržiūra, tačiau jokių dokumentų (įsakymų), susijusių su turto priskyrimo ilgalaikio turto kategorijai kriterijais nebuvo rasta. 2018 m. spalio 10 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akte nėra detaliai išvardinti visi perduodami dokumentai, įvardintos tik apibendrintos jų grupės. Bankroto administratorius po atskirojo skundo pateikimo dar kartą atliko jam perduotų dokumentų patikrą, kreipėsi į UAB „Archyvita“, kuri teikia įmonei dokumentų archyvavimo ir saugojimo paslaugas, ir gavo atsakymą, kad įmonės vadovo įsakymai ilgalaikio turto klausimais nebuvo perduoti saugoti. Šios aplinkybės paneigia vienintelį argumentą, kuriuo atsakovas kvestionuoja ieškinio preliminarų pagrįstumą. Atsakovas nenurodė egzistuojančių akivaizdžių ieškinio trūkumų, kurie liudytų, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. 

8.2.                      Atsakovas skunde nurodo tokių aplinkybių, kurios nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, pvz., kitų civilinių bylų eiga ir baigtimi, bankroto administratoriaus ankstesniu susirašinėjimu su atsakovu ir buvusiais darbuotojais. 

8.3.                      Nesutinka su atsakovo vertinimu, kad nebus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Ar tenkinti ieškinio reikalavimus, ar juos atmesti nuspręs teismas. Tai, kad atsakovas anksčiau kitoje civilinėje byloje įvykdė teismo sprendimą, neužtikrina, kad taip pat atsakovas elgsis ir šioje byloje.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo veiksmuose, organizuojant bendrovės turto apskaitą, įžvelgė nesąžiningumo požymių Atsakovas ilgą laiką vadovavo bendrovei ir jam puikiai buvo žinomas įsigyjamo turto pobūdis ir charakteristikos. Nepaisant to, turtas, kuris atitiko ilgalaikio turto kriterijus, bendrovėje nebuvo apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, o iškart įtrauktas į sąnaudas ir administratoriui neperduotas.

8.5.                      Atsakovas kaltina bankroto administratorių nesąžiningumu, nes jam buvo skirtos nuobaudos. Bankroto administratoriaus veikla nėra susijusi su nagrinėjamos bylos objektu ir dalyku.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. 

12.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Į klausimą, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdžių duomenų dėl BUAB „Mikroklimatas“ ieškinio nepagrįstumo nenustatyta.

13.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su apelianto Mindaugo Lapinsko pozicija dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo.

14.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės niekaip nemotyvavo, kuo pasireiškia grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas iš esmės atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad prašoma priteisti suma iš fizinio asmens yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, nesiekia bendradarbiauti, turtas, priklausęs bendrovei ir kuris atitiko ilgalaikio turto kriterijus, nebuvo apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, o iškart įtrauktas į veiklos sąnaudas ir neperduotas bankroto administratoriui ir sprendė, kad tokie atsakovo veiksmai turi nesąžiningumo požymių, nes jis gali imtis priemonių sumažinti savo turtą, perleidžiant jį tretiesiems asmenims, kas akivaizdžiai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą ar padarytų jį neįmanomu.

15.       Visų pirma pažymėtina, tai, kad kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

16.       Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Minėta, kad nesąžiningumas nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas neteisingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir bendrovei priklausiusį turtą apskaitė ne kaip ilgalaikį, o įtraukė į veiklos sąnaudas. Tačiau šios aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, dėl ko reiktų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai yra ginčo iš esmės dalykas ir dėl to bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei didelė ieškinio suma, nei buhalterinės apskaitos tvarkymo (ne)teisingumas neįrodo atsakovo nesąžiningumo, t. y. kad jis ketina paslėpti, perleisti, įkeiti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

17.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinyje nenurodė jokių galimo teismo sprendimo įvykdymui grėsmę keliančių aplinkybių, tokių argumentų ieškovas nepateikė ir atsiliepime į atskirąjį skundą, o vien tik ieškovo pasisakymai dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir didelės ieškinio sumos savaime nėra pakankamas pagrindas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimui konstatuoti. 

18.       Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo BUAB „Mikroklimatas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

.

Teisėja                 Rasa Gudžiūnienė