Civilinė byla Nr. 2S-928-730/2017

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01857-2017-2

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.;

(S)

                                                                                       3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Aleksandro Selezniovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, antstolis Aleksandras Selezniovas,

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su 2017-01-31 skundu, kuriuo prašė atšaukti skolininkės asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, įkalinimo įstaigoje areštą.
2. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2017-02-06 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/04/00722, Nr. 0010/06/06240, Nr. 0010/06/02560, Nr. 0010/06/02442, Nr. 0010/06/02168, Nr. 0010/06/01992, Nr. 0010/06/00827, Nr. 00010/06/00095, Nr. 0010/05/05598, Nr. 0010/05/05309, Nr. 0010/05/04873, Nr. 0010/05/03167, Nr. 0010/05/01464, Nr. 0010/05/00712, Nr. 0010/04/02328, Nr. 0010/06/00214 perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-20 nutartimi pareiškėjos A. K. skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolio Aleksandro Selezniovo 2017-01-25 patvarkymo Nr. S1b-6821 dalį, kuria antstolis įpareigojo išskaičiuoti iš skolininkės piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį 70 proc. nuo skolininkės pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc.), neviršijančios vieno MMA, kitos skundo dalies netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2017-01-25 patvarkymu Nr. S1b-6821 įpareigojo iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininkės pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc.), neviršijančios vieno MMA. Taip pat nurodė, kad, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaičiuotos lėšos turi būti paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog antstolis nepagrįstai 2017-01-25 patvarkymu Nr. S1b-6821 įpareigojo išskaičiuoti iš skolininko piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc.), neviršijančios vieno MMA, kadangi 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų tvarką, tačiau ne iš lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, išskaitų atlikimo tvarką, todėl ši antstolio patvarkymo dalis panaikinta.
4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, tačiau tenkindamas skundą rėmėsi tik viena šios nutarties citata, o ne visų nutartyje minimų aplinkybių bei argumentų visuma, todėl nepagrįstai patenkino skundą. Analizuojant visų minėtoje nutartyje nurodytų argumentų visumą, galima daryti priešingą išvadą dėl išskaitų darymo iš laisvės atėmimo vietose esančių asmenų lėšų, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas.
5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

  Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0010/06/06240, Nr. 0010/04/00722, Nr. 0010/04/02328, Nr. 0010/05/00712, Nr. 0010/05/01464, Nr. 0010/05/03167, Nr. 0010/05/04873, Nr. 0010/05/05309, Nr. 0010/05/05598, Nr. 0010/06/00095, Nr. 0010/06/00214, Nr. 0010/06/00827, Nr. 0010/06/01992, Nr. 0010/06/02168, Nr. 0010/06/02442, Nr. 0010/06/02560 dėl skolų išieškojimo iš skolininkės A. K. išieškotojos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. Antstolis, nustatęs, jog pareiškėja atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, 2017-01-25 patvarkymu Nr. S1b-6821 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, vadovaudamasis CPK 668 straipsniu, 611 straipsniu, 733–743 straipsniais, nurodė iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.
9. Pareiškėja prašė panaikinti lėšų, neviršijančių vieno MMA, įkalinimo įstaigoje areštą. Pirmosios instancijos teismas patenkino skundą iš dalies, konstatuodamas, jog išieškojimas iš trečiųjų asmenų skolininkei pervestų lėšų, kurios neviršija vieno MMA, yra neteisėtas.
10. Atskirasis skundas motyvuojamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, tačiau tenkindamas skundą rėmėsi tik viena šios nutarties citata, o ne nutartyje minimų aplinkybių bei argumentų visuma, todėl nepagrįstai patenkino skundą.
11. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).
12. Kaip matyti iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, skundžiamu patvarkymu išieškojimas nukreiptas į pareiškėjos darbo užmokestį arba jam prilygintas išmokas bei į trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, atliekant išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Tačiau kyla ginčas dėl patvarkymo dalies, kuria išieškojimas, vadovaujantis CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka, nukreiptas į lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                        2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuotą teismų praktiką ir nepagrįstai lėšoms, gautoms iš trečiųjų asmenų, taikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą apsaugą. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.     
14. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). 
15. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad pradėjus išieškojimą skolininko naujai gaunamos jam priklausančios lėšų įplaukos iš trečiųjų asmenų laikytinos kitomis skolininko pajamomis, kurias šiuo atveju skolininkė naudoja savo būtiniesiems poreikiams kalinimo įstaigoje patenkinti, dėl to išskaitoms iš tokio pobūdžio kitų pajamų taikytinos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai).
16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto, kadangi toje pačioje kasacinio teismo nutartyje kasacinis teismas aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų taip pat išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkei priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vieno MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vieno MMA.
17. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Jame numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai priklausančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Iš vykdomoje byloje esančio antstolio 2017-01-25 patvarkymo Nr. S1b-6821 matyti, jog antstolis, įpareigodamas atlikti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, trečiųjų asmenų gautų lėšų, nepažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 736 straipsnis), todėl nepagrįstai panaikino skundžiamo patvarkymo dalį, kuria antstolis įpareigojo išskaičiuoti iš skolininkės piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį 70 proc. nuo skolininkės pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc.), neviršijančios vieno MMA. Tokios praktikos laikosi apeliacinės instancijos teismas kitose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-863-253/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-887-8262017).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje                               Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 736 straipsnis, 688 straipsnis), nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos A. K. skundo dėl antstolio veiksmų.

Grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąsias bylas Nr. 0010/06/06240, Nr. 0010/04/00722, Nr. 0010/04/02328, Nr. 0010/05/00712, Nr. 0010/05/01464, Nr. 0010/05/03167, Nr. 0010/05/04873, Nr. 0010/05/05309, Nr. 0010/05/05598, Nr. 0010/06/00095, Nr. 0010/06/00214, Nr. 0010/06/00827, Nr. 0010/06/01992, Nr. 0010/06/02168, Nr. 0010/06/02442, Nr. 0010/06/02560.

Teisėja                                                                                                        Erinija Kazlauskienė