Civilinė byla Nr. 2A-2402-450/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02119-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.8.; 121.14.;121.21.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,             

  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. V. ir Z. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. V. ieškinį atsakovui Z. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovo Z. V. priešieškinį ieškovei J. N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, trečiasis asmuo A. B.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

               Ieškovė J.N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, patikslinusi reikalavimus, prašė: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo Z. V. kaltės; priteisi iš atsakovo 30.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo 178.413,50 Lt suma, ieškovei J.N. V. priteisiant turto už 1.623.166,55 Lt, atsakovui Z. V. priteisiant turto už 1.266.339,56 Lt; dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei J.N. V. priteisti: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 600.000,00 Lt vertės; 1555/28077 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), 40.000,00 Lt vertės; 0,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 82.500,00 Lt vertės; 0,2500 ha žemės sklypą su pastatytu namu, esančius (duomenys neskelbtini), 700.000,00 Lt vertės; keleivinį automobilį MAZDA 3, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, 5.200,00 Lt vertės, viso turto natūra už 1.427.700,00 Lt; dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui Z. V. priteisti: keleivinį automobilį LEXUS, RX 300, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1999 m. gamybos, 35.000,00 Lt vertės; 800 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Spartukas“, kodas 174984771, akcijų, vienos akcijos vertė 1000,00 Lt, visų akcijų vertė 1.411.380,00 Lt; teises ir pareigas pagal su UAB „Aviva Lietuva“ 2002-12-04 sudarytą gyvybės draudimo sutartį, turtinių teisių vertė 15.426,11 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 195.466,55 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui  natūra  tenkančią didesnę  turto dalį; priteisti iš atsakovo 200.034,00 Lt kompensaciją už nuo šeimos nuslėptas pinigines lėšas; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, tapo ieškovei nuo 2001 m. neištikimas, paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį, rodydamas savo nepagarbą sutuoktinei, pažemino ieškovę, pažeidė ieškovės, kaip moters ir žmonos, orumą, ieškovė patyrė daug dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą. Atsakovas vilkino santuokos nutraukimą tam, kad nuslėptų vertingiausią šeimos turtą – UAB „Spartukas“ verslą, perkeliant jį į kitą įmonę, taip išvengiant įmonės akcijų padalijimo. UAB „Spartukas“ akcijų vertė pradėjo mažėti 2008 m., tuo pačiu metu pradėjo nuosekliai blogėti bendrovės veiklos rezultatai. Sprendžiant dėl ieškovei tenkančios bendro turto dalies, prašė vadovautis UAB „Spartukas“ akcijų verte ieškinio pareiškimo dienai, ją lyginant su 2007 m. gruodžio 1 d.. Taigi akcijų vertė sumažėjo 356.827,00 Lt, ieškovei tenkanti turto vertė sumažėjo 178.413,50 Lt suma. Viso santuokoje įgyto turto vertė sudaro 2.889.506,11 Lt. Kadangi atsakovas nuslėpė nuo šeimos iš UAB „Spartukas“ išmokėtus 400.068,00 Lt dividendus, atsakovas turi pareigą išmokėti ½ dalį šių nuo šeimos nuslėptų piniginių lėšų. Nurodė, kad šalys neturi kreditorių, kad ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo.

               Atsakovas Z. V. sutiko su tuo, kad šalių santuoka yra iširusi, todėl nutrauktina teisme, tačiau prieštaravo, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, kad ieškovei būtų priteista neturtinė žala. Nurodė, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodyta dalintino turto reali vertė, nepateikti visi įrodymai. Ieškovės teiginiai apie santuokoje įgyto turto mažinimą ir slėpimą yra nepagrįsti, melagingi. Pareiškė, kad nenorėtų, kad po santuokos nutraukimo ieškovei liktų santuokinė pavardė. Atsakovo teigimu, turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis natūra. Kategoriškai nesutiko su prašoma priteisti iš jo pinigine kompensacija.

              Atsakovas Z. V. pateikė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės J. N. V. kaltės; dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei J.N. V. priteisti: ½ dalį 0,2500 ha žemės sklypo su ½ dalimi jame pastatyto namo, esančių (duomenys neskelbtini), 350.000,00 Lt vertės; ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 300.000,00 Lt vertės; ½ dalį 1555/28077 dalių neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), 20.000,00 Lt vertės; ½ dalį 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 41.250,00 Lt vertės; 400 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Spartukas“ akcijų, kurių vertė 0,00 Lt; keleivinį automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, 22443,00 Lt vertės, viso turto natūra už 733.693,00 Lt; dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui Z. V. priteisti: ½ dalį 0.2500 ha žemės sklypo su ½ dalimi jame pastatyto namo, esančių (duomenys neskelbtini)., 350.000,00 Lt vertės; ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 300.000,00 Lt vertės; ½ dalį 1555/28077 dalių neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), 20.000,00 Lt vertės; ½ dalį 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 41.250,00 Lt vertės; 400 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Spartukas“ akcijų, 0,00 Lt vertės; keleivinį automobilį LEXUS, RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. gamybos, 22.000,00 Lt vertės, viso turto natūra už 733.250,00 Lt; po santuokos nutraukimo ieškovei nepalikti santuokinės pavardės. Teismo posėdžio metu  atsakovas nepalaikė priešieškinio dalyje dėl reikalavimo nepalikti ieškovei po santuokos nutraukimo santuokinės pavardės. Atsakovas nurodė, jog ieškovės teiginiai apie jo neištikimybę, aplinkybės, kad atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters, neatitinka tikrovės. Atsakovo išėjimo priežastimi buvo ieškovės nepagarbus elgesys. Dėl ieškovės nepastovaus, skandalingo charakterio gyvenimas šeimoje tapo visiškai neįmanomu. Atsakovas rūpinosi šeima, materialiai aprūpino ieškovę, vaikus, pilnai išlaikė ieškovę. Atsakovo uždirbti pinigai buvo skiriami  ir naudojami šeimos poreikių tenkinimui, šalių nekilnojamojo turto įsigijimui ir gerinimui. Nesutiko su ieškovės reikalavimu dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, taip pat dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovės nurodyta UAB „Spartukas“ akcijų vertė absoliučiai nepagrįsta. Įmonei iškelta bankroto byla, todėl jos akcijos yra bevertės. Sutartis su bendrove „Aviva Lietuva“ nutraukta. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančią dalintinų automobilių vertę. Ieškovės argumentai dėl UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimo į UAB „Peltakėlis“ yra nepagrįsti, neįrodyti. Nurodė, kad dėl prastovų, dėl finansinių sunkumų atsakovas buvo priverstas sustabdyti įmonės veiklą, darbuotojai, su kuriais buvo atsiskaityta tik iš dalies, buvo atleisti. Bendrovės įsiskolinimas siekia 1.000.000,00 Lt. Nebuvo tikslinga pradėti veiklą iš naujo. Teiginiai, kad atsakovas tyčia sąmoningai žlugdė bendrovę, neatitinka tikrovės. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą turto slėpimu. Teigė, kad visi jo uždirbti pinigai buvo skirti šeimos gerovei, žemės sklypo Kernavės mstl., Širvintų rajone, įsigijimui, jame esančio namo statybai, kuri vyko nuo 2000 m. iš įvairių lėšų, tame tarpe iš dividendų, išlaidos šiam turtui siekė 800.000,00 Lt. Buvo remontuotas butas (duomenys neskelbtini), pilnai įrengtas butas (duomenys neskelbtini). 

                 Ieškovė J.N. V. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas šeimą paliko dėl kitos moters. Šį faktą visada atvirai pripažino, didžiavosi, kad bendrauja su ženkliai jaunesne moterimi. Ieškovė stengėsi išlaikyti šeimą kantriu, nuoširdžiu elgesiu. Ieškovė visada stengėsi būti gera žmona, visada daug dirbo. Nuo skaudžių išgyvenimų, atsakovo atviro neištikimybės demonstravimo, streso 2006 m. patyrė galvos smegenų insultą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Namo Kernavėje statyboms buvo paimtas 500.000,00 Lt kreditas iš banko. Siekdamas nuslėpti santuokoje įgytą turtą, vengdamas teisingo turto padalijimo atsakovas perkėlė UAB „Spartukas“ veiklą į A. K. įmonę. Ieškovės teigimu, Gyvybės draudimo ir pensijų fondo išmokėta 15000,00 Lt išmoka nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimas į IĮ „Peltakėlis“ yra svarbi aplinkybė, leidžianti nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsakovo siūlomas turto padalijimo lygiomis dalimis natūra būdas yra neracionalus, tokiu būdu padalinus turtą, neišvengiamai kils konfliktai dėl turto valdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovės J.N. V. ieškinį ir atsakovo Z. V. priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1970 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.2490) tarp Z. V. ir J. N. V., nutraukė dėl Z. V. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei J. N. V. pavardę – V.; priteisė ieškovei J. N. V. 10.000,00 Lt neturtinės  žalos atlyginimo iš atsakovo Z. V.; padalino ieškovės J. N. V. ir atsakovo Z. V. santuokoje įgytą turtą – 600.000,00 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini); 40.000,00 Lt vertės 1555/28077 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini); 700.000,00 Lt vertės 0,2500 ha ploto žemės sklypą su jame pastatytų gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini); 165.000,00 Lt vertės 0,2500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 16.000,00 Lt vertės keleivinį automobilį MAZDA 3, 2004 m. gamybos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 20.000,00 Lt vertės keleivinį automobilį LEXUS, RX 300, 1999 m. gamybos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 800 vnt. vardines paprastąsias BUAB „Spartukas“, kodas 174984771, buveinės adresas Vilniaus g. 5, Šalčininkai, akcijas, 0,00 Lt vertės, iš viso 1.541.000,00  Lt  vertės turtą sekančiai: priteisė ieškovei J. N. V. 173.109,00 Lt kompensacijos iš bendro turto ir 2/3 dalis likusio bendro dalytino 1.367.891,00 Lt vertės turto, sudarančio 911.927,00 Lt, iš viso turto už 1.085.036,00 Lt, o atsakovui Z. V. - 1/3 dalį bendro dalytino 1.367.891,00 Lt vertės turto, iš viso turto už  455.964,00 Lt; ieškovės J. N. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė turtą natūra: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 600.000,00 Lt vertės; 1555/28077 dalis neįrengtos pastogės, unikalus (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 40.000,00 Lt vertės; 1/2 dalį 0,2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi jame pastatyto 255,09 kv.m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 350.000,00 Lt vertės; 1/2 dalį 0,2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 82.500,00 vertės; keleivinį automobilį MAZDA 3, 2004 m. gamybos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 16.000,00 Lt vertės, iš viso turto už 1.088.500,00 Lt; atsakovo Z. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė turtą natūra: 1/2 dalį 0,2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2  dalimi jame pastatyto 255,09 kv.m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 350.000,00 Lt vertės; 1/2 dalį 0,2500 ha ploto  žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 82.500,00 Lt vertės; keleivinį automobilį LEXUS, RX 300, 1999 m. gamybos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 20.000,00 Lt vertės; 800 vienetų vardinių paprastųjų BUAB „Spartukas“, kodas 174984771, akcijų, 0,00 Lt vertės, iš viso turto už  452.500,00 Lt; priteisė atsakovui Z. V. 3464,00 kompensacijos iš ieškovės J. N. V.; ieškinį ir priešieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje atmetė. Teismo sprendimu buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas: priteista ieškovei J. N. V. 2127,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Z. V. Nuspręsta išieškoti iš ieškovės J. N. V. 2500,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei išieškoti iš atsakovo Z. V. 3000,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1970 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Šalių šeimoje 1971 m. gegužės 25 d. gimė sūnus D. V., o 1981 m. sausio 7 d. gimė dukra I. V. Šalių vaikai yra pilnamečiai. Šalys jau ilgą laiką gyvena skyrium, atsakovas faktiškai negyvena šeimos bute Literatų g. 9-9, Vilniuje, nors iki šiol deklaruoja jame savo gyvenamąją vietą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų artimi santuokiniai ryšiai nutraukti 2001-2002 metais, nuo to laiko atsakovas šeimos bute gyveno, lankėsi epizodiškai iki 2007 m. rugsėjo mėn., po ko šalių santykiai visiškai nutrūko. Atsakovas gyvena Šalčininkuose su kita moterimi. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas šalių 2008-09-14 pokalbio įrašas. Šalys gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi bendrą gyvenimą. Teismas konstatavo, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytas šeimos iširimo priežastis. Į bylą nepateikta jokių ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo įrodymų. Priešingai, byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir atsakovo nurodytos aplinkybės, jo teismui duoti paaiškinimai, liudija, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė atsakovo neištikimybe ieškovei. Dar iki 2007 m., kai atsakovas visiškai paliko šeimą, atsakovas  bendravo su kita moterimi, neslėpdamas artimų santykių su ja. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai liudija, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, kas sudaro pagrindą pripažinti atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo. Kadangi iki bylos nagrinėjimo pabaigos neliko tarp šalių kilusio ginčo dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo, ieškovei jos prašymu po santuokos nutraukimo palikta turima santuokinė pavardė. Pripažinus atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nepateikta leistinų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginį, kad jos 2006 m. liepos mėn. persirgtas galvos smegenų  insultas buvo sąlygotas ieškovės streso, pergyvenimo, neigiamos emocinės sveikatos būklės dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, jo neištikimybės. Bet nereikia įrodinėti, kad stresas, neigiamos žmogaus emocijos neišvengiamai neigiamai atsiliepia žmogaus fizinei sveikatai. Ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad dėl atsakovo neištikimybės, kas tapo šalių šeimos iširimo priežastimi, pažeistas ieškovės orumas, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, stipriai išgyveno, jautėsi pažeminta. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinamas. Visgi laikė, kad prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamai pagrįstas, proporcingas ir adekvatus, todėl ieškovei priteisė iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas šalių santuokoje įgyto bendro turto padalijimo klausimą, teismas nustatė, kad santuokoje įgytas ir šalių  bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas nekilnojamas turtas yra iš viso  1.505.000,00 Lt  vertės: 5-ių kambarių 98,83 kv.m. bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 600.000,00 Lt vertės; 1555/28077 dalys neįrengtos pastogės, kurios bendras plotas 280,77 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 40.000,00 Lt vertės; 0,2500 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame pastatytu 255,09 kv.m. bendro ploto gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės į namą neįregistruotos), esantys (duomenys neskelbtini), 700.000,00 Lt vertės; 0,2500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165.000,00 Lt vertės. Tarp šalių nekilo ginčo dėl nurodytos  turto vertės, nustatytos teismo pavedimu UAB „IMPEKSSERVIS“ ekspertų. Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti šalių daiktinių teisių į 0,2500 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suvaržymai. Leistinų įrodymų apie ½ dalies šio sklypo priklausomybę trečiajam asmeniui A. B. nepateikta. Šalių santuokoje įgytos transporto priemonės: atsakovo naudojamas ir jo vardu įregistruotas keleivinis automobilis LEXUS, RX 300, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1999 metų gamybos; ieškovės naudojamas ir jos vardu įregistruotas keleivinis automobilis MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 metų gamybos. Kadangi šalys nesikreipė į ekspertus, specialistus, tikslu nustatyti automobilių rinkos vertę, taip pat neprašė teismo paskirti automobilių vertės nustatymo ekspertizę, o nėra žinoma dalintinų automobilių komplektacija, automobiliuose įrengta įranga, automobilių rida, jų techninė būklė ir kt., esamoje situacijoje, šalims nepateikus kitų įrodymų, teismas sprendė, kad yra pagrįsta pasirinkti atsakovo pasirinktą automobilių vertės nustatymo būdą, automobilių vertę nustatant remiantis viešo portalo www.autoplius.lt duomenimis, pagal kuriuos 2011 m. gruodžio mėnesį automobilių MAZDA 3, 2004 m. gamybos,  kainos buvo nuo 14.000,00 Lt iki 18.000,00 Lt, o automobilių LEXUS, RX 300, 1999 m. gamybos, - nuo 18.000 Lt iki 22.000,00 Lt. Nustatant automobilių vertę, buvo imtas automobilių pardavimo kainų vidurkis. Tokiu būdu nustatyta automobilių vertė: automobilio MAZDA 3, 2004 m. gamybos, - 16.000,00 Lt, automobilio LEXUS, RX 300, 1999 m. gamybos, – 20.000,00 Lt. Šalių dalintino nekilnojamojo turto ir dalintinų automobilių bendra vertė sudaro 1.541.000,00 Lt. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklauso visos UAB „Spartukas“, įregistruotos 1995 m., akcijos – 800 vnt., kurių vienos deklaruota vertė sudarė 1000,00 Lt. Šios bendrovės direktoriaus pareigas atsakovas atliko nuo bendrovės įsteigimo. Vilniaus apygardos teismo 2011-02-15 nutartimi civ. byloje Nr.B2-2019-661/2011 UAB „Spartukas“ iškelta bankroto byla. Paskirtas įmonės administratorius informavo, kad bendra bendrovės kreditorių patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 1.181.722,00 Lt, o įmonės turtas sudaro 917.169,00 Lt. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, esant bendrovės įsiskolinimams, kurie viršija turimą bendrovės turtą, buvo pripažinta, jog atsakovas pagrįstai nurodė, jog šalims priklausančių BUAB „Spartukas“ 800 vnt. akcijų rinkos vertė bylos nagrinėjimo momentui sudaro 0,00 Lt. Todėl įtraukiant šalims priklausančias akcijas į dalintiną šalių turtą, bendra dalintino turto vertė lieka 1.541.000,00 Lt. Nors ieškovė prašė įtraukti į dalintiną turtą 15.426,11 Lt vertės turtines  teises pagal sutartį su gyvybės draudimo  ir pensijų bendrove, tačiau buvo nustatyta, kad tokia sutartis yra nutraukta, todėl buvo daryta išvada, kad negali būti sprendžiamas teisių ir pareigų pagal sutartį paskirstymo tarp šalių klausimas. Teismas pripažino, kad pagrįsta laikyti, jog periodinės įmokos nuo 2002 m. buvo mokamos iš bendrų šeimos lėšų, todėl išmokėtos pagal sutartį lėšos priklausė sutuoktiniams. Atsakovo jau gautos dėl sutarties nutraukimo lėšos neįtrauktinos į dalintiną turtą, kadangi nepateikta įrodymų, jog šios lėšos panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Kompensuojant bendro turto sumažėjimą, už kurį atsakingas atsakovas, ieškovei priklauso kompensacija iš bendro turto, sudaranti 7075,00 Lt, t.y. pusę atsakovo gautų dėl sutarties nutraukimo lėšų. Teismas nustatė, kad, būdamas UAB „Spartukas“ akcininku ir vadovu, už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2008 m. atsakovas gavo 470.668,00 Lt dividendų, iš kurių buvo sumokėta 70.600,00 Lt mokesčių. Atsakovas neneigia dividendų gavimo fakto, bet teigia, jog gautos piniginės lėšos buvo naudojamos gyvenamojo namo Kernavės miestelyje statyboms, kitiems šeimos poreikiams. Ieškovė teigė, kad gyvenamojo namo  statyboms buvo panaudotas iš banko paimtas 500.000,00 Lt kreditas. Atsižvelgdamas į turimus įrodymus, teismas sprendė, kad nėra galimybės visiškai aiškiai nustatyti, kaip buvo panaudotas gautas kreditas. Bet 2001-11-15 kredito sutartimi AB Lietuvos žemės ūkio bankas kreditą suteikė ne namo statyboms, bet buto Lvovo g. 89-56, Vilniuje, įsigijimui ir tik 2006-10-03 susitarimu su AB DnB NORD banku buvo skirtas 35.0616,00 Lt kreditas  gyvenamojo namo statyboms. Negalima laikyti, jog byloje yra  įrodyta, kad nuo pat 2003 metų  atsakovo gauti dividendai nebuvo naudojami namo statyboms, kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstyta, buvo pripažinta, kad už 2005 m. gauti 173.000,00 Lt dividendai, taip pat už 2006 metus gauti 180.000,00 Lt dividendai ir už 2007 metus gauti 37.668,00 Lt dividendai panaudoti ne šeimos poreikiams. Bendra šių dividendų suma, atskaičius atsakovo sumokėtus 58.600,00 Lt mokesčius, sudaro 332.068,00 Lt. Pripažinta, kad šia suma yra sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kompensuojant bendro turto sumažėjimą, už kurį atsakingas atsakovas, ieškovei priklauso kompensacija iš bendro turto, sudaranti  166.034,00 Lt, t.y. pusę  332.068,00 Lt sumos.  Iš bendro šalių turto atėmus ieškovei priklausančią kompensaciją, bendro turto, kuris turi būti padalytas tarp šalių, lieka už  1.367.891,00 Lt. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimo į kitą įmonę yra įtikinamos ir pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. UAB „Spartukas“ veikla akivaizdžiai perkelta į IĮ „Peltakėlis“, šiuo metu UAB „Peltakėlis“. IĮ „Peltakėlis“ 2008 m. įregistruota buvusios UAB „Spartukas“ darbuotojos ir artimos atsakovo draugės, kuri įmonei vadovauja ir yra jos akcininkė. UAB „Peltakėlis“ sėkmingai vykdo UAB „Spartukas“ vykdytą ūkinę-komercinę veiklą tose pačiose patalpose, naudojant tą pačią įrangą, bendradarbiaujant su tais pačiais verslo partneriais. UAB „Peltakėlis“ dirba dauguma UAB „Spartukas“ dirbusių darbuotojų. Veiklos perkėlimo pasekoje UAB „Spartukas“ nebevykdė veiklos, mažėjo šios bendrovės akcijų, priklausančių sutuoktiniams, vertė, UAB „Spartukas“ iškelta bankroto byla. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant šalims priklausančias bendro turto dalis. Ieškovei priteistina didesnė turto dalis. Ieškovei priteistinos 2/3 dalys bendro dalintino turto, atsakovui – 1/3 dalys bendro dalytino turto. Viso dalintino turto vertė sudaro 1.367.891,00 Lt, todėl ieškovei priteisiamos 2/3 dalys bendro turto sudaro 911.927,00  Lt, o atsakovui priteistina 1/3 dalis bendro turto sudaro 455.964,00 Lt. Kartu su 173.109,00 Lt kompensacija iš bendro turto, ieškovei iš viso priteisiama turto už 1.085.036,00 Lt. Teismas pažymėjo, kad turtas natūra tarp šalių padalijamas atsižvelgiant į šalims priteisiamo turto vertę. Ieškovei priteisiamas natūra butas, kuriame atsakovas faktiškai jau ilgą laiką negyvena, taip pat palėpė, esanti name, kuriame yra ieškovei priteisiamas butas. Žemės sklypai su viename iš jų pastatytu gyvenamuoju namu šalims priteisiami lygiomis dalimis. Šalims priteisiami jų naudojami automobiliai. Bankrutuojančios UAB „Spartukas“ akcijos priteisiamos atsakovui. Kadangi ieškovei natūra tenkančio turto vertė 3464,00 Lt yra didesnė už jai iš viso priteisiamo turto vertę, o atsakovui priešingai natūra tenkančio turto vertė 3464,00 Lt yra mažesnė už jam iš viso priteisiamo turto vertę, atsakovui iš ieškovės priteista 3464,00 Lt piniginė kompensacija. Atsižvelgdamas į atmestų bei patenkintų reikalavimų dalį bei įvertinęs bylos pobūdį, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius  skundus argumentai

            Apeliaciniu skundu ieškovė J.N. V. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto  3  apylinkės teismo  2011  m.  gruodžio  30  d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir ją išdėstyti naujai: nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo 770.500 Lt suma ir dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei J. N. V. priteisti turto už 1.541.000 Lt; dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį   bendrąja  jungtine sutuoktinių nuosavybe, J. N. V. natūra priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), - 600.000 Lt vertės; 1555/28077 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vertė 40 000 Lt.; 0,2500   ha   žemės   sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 165 000 Lt;  0,2500 ha žemės   sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini), su pastatytu namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), 700.000 Lt vertės; keleivinį automobilį MAZDA 3, v. n. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, mėlynos spalvos, VIN kodas: JM1BK123341213413, 16 000 Lt vertės, viso turto natūra už 1.521.000 Lt; dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsakovui Z. V. natūra priteisti: keleivinį automobilį LEXUS, RX 300, v.n.(duomenys neskelbtini) 1999 m. gamybos, pilkos spalvos, VIN kodas: JT6HF10U3X0024465 , 20 000 Lt vertės; atsakovo vardu valdomas 800 vnt. UAB „Spartukas“ vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė - 1000 Lt., visų akcijų vertė 0 Lt, viso turto natūra už 20.000 Lt; dalijant santuokoje įgytą turtą priteisti iš Z. V. J. N. V. naudai 20.000 Lt  piniginę  kompensaciją už jam natūra tekančią didesnę turto dalį; priteisti ieškovės naudai 286.712,50 Lt kompensaciją už santuokoje įgyto turto nuslėpimą ir vertės mažinimą; papildyti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, konstatuojant visus teisiškai reikšmingus faktus, kurie buvo įrodinėjami proceso metu ir kurie patvirtina UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais motyvais:

                1. Teismas neteisingai paskaičiavo bendrą dalijamo turto vertę, kuria remiantis nustatė idealiąsias kiekvienam sutuoktiniui tenkančias turto dalis. Teismas nepagrįstai iš santuokoje įgyto turto vertės atėmė atsakovo ieškovei mokėtiną kompensaciją (173.109 Lt). Tokiu būdu teismas nustatė, kad santuokoje įgyto turto vertė yra 1.367 891 Lt. Dėl šios priežasties teismas neteisingai nustatė ir kiekvienai iš šalių tenkančių idealiųjų turto dalių vertę. Šiuo atveju teismas turėjo nustatyti sekančias priteistino turto vertes. Viso dalintino turto vertė sudaro 1.541.000 Lt. Ieškovei priteistinos 2/3 dalys bendro turto turėtų sudaryti 1 027 333,33 Lt., o atsakovui priteistina 1/3 dalis bendro turto turėtų sudaryti 513 666,67 Lt. Pridėjus 173.109,00 Lt kompensaciją ieškovei iš viso turėjo būti priteista turto už 1.200.442,33 Lt. Kadangi teismas nustatė, kad kompensuojama iš bendro turto, atsakovui tenkanti turto dalis turėjo būti sumažinta 173.109,00 Lt kompensacijos suma, t.y. atsakovui turėtų atitekti turto natūra už 340 557,67 Lt. Įvertinus kiekvienam sutuoktiniui tenkančias idealiąsias turto dalis (kartu su kompensacijomis iš bendro turto) bei priteistą turtą natūra, atsakovas turėtų išmokėti ieškovei 111 942,33 Lt piniginę kompensaciją, kai tuo tarpu dėl neteisingo CK 3.123 str. 4 d. taikymo kompensacija priteista iš ieškovės 3464 Lt suma. Taigi teismas neteisingai taikė CK 3.123 str. 4 d. ir sumažino viso dalintino turto vertę bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis, dėl ko priimtas teismo sprendimas yra neteisingas.

            2. Teismas, nors ir padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatė ne visus teisiškai reikšmingus faktus, kurie buvo įrodinėjami proceso metu, ir kurie patvirtina UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimą. Nustatydamas ne visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nepasisakydamas, ar jas laiko nustatytomis, ar atitinkamus įrodymus atmeta, pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. nuostatas. Dėl šios priežasties papildytina teismo sprendimo motyvuojamoji dalis sekančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina teismo nustatytą faktą, kad atsakovas UAB „Spartukas“ veiklą perkėlė į IĮ „Peltakėlis“ (šiuo metu UAB „Peltakėlis“): 1. Gauti duomenys iš VSDFV Šalčininkų skyriaus apie UAB „Spartukas“ ir IĮ „Peltakėlis“ darbuotojus dirbusius bei dirbančius abiejose įmonėse patvirtina, kad visa UAB „Spartukas“ veikla perkelta į A. K. IĮ „Peltakėlis“; 2. A. K. 2008   m.   liepos   2   d.   įsteigė  IĮ „Peltakėlis“ ir po šios individualios  įmonės įsteigimo atsakovas pradėjo mažinti UAB „Spartukas“, kaip verslo subjekto vertę, t.y. visą UAB „Spartukas“ veiklą perkėlė į A. K. IĮ „Peltakėlis“; 3. IĮ „Peltakėlis“ veiklos rūšys, nurodytos teismui pateiktuose šios įmonės ir UAB „Spartukas“ juridinių asmenų registro išrašuose, yra identiškos. IĮ „Peltakėlis“ veiklą vykdo UAB  „Spartukas“ patalpose. Šį faktą patvirtina ir  tai,  kad  UAB „Spartukas“  buveinės adresu išsiųstą  prašymą dėl teismo leidime   nurodytos informacijos pateikimo priėmė „nuomininkė A. K.“; 4. Veiklos perkėlimo faktą patvirtino teismui pateikta lentelė, kuri apibendrina VSDFV Šalčininkų skyriaus pateiktą informaciją apie UAB „Spartukas“ ir IĮ „Peltakėlis“ dirbančiųjų sąrašus. Z. V., būdamas UAB „Spartukas“ vieninteliu akcininku, dirbo IĮ „Peltakėlis“ nuo 2008.10.15 iki 2009.08.07 d. Atsakovas dirbo ta pačia veikla užsiimančioje įmonėje, veikiančioje tose pačiose patalpose, kai tuo tarpu jis, kaip UAB  „Spartukas“  vienintelis akcininkas, turėjo pareigą rūpintis šeimos bendrovės pelninga veikla; 5. Išdėstytas  išvadas patvirtina ir IĮ  „Peltakėlis“  2008  metų pelno  mokesčio deklaracija.  II „Peltakėlis“, įsteigta 2008 m. liepos pradžioje, per mažiau nei 6 veiklos mėnesius gavo 299 932 Lt pajamų, pelnas už šį laikotarpį sudarė 122 759 Lt. Jau 2009 m. spalio 13 d. priimtas sprendimas dėl IĮ „Peltakėlis“ pertvarkymo į UAB „Peltakėlis“, o tuo tarpu atsakovas pareiškė, kad UAB „Spartukas“ ruošiasi bankrotui; 6. Teismui kartu su 2011 m. liepos 14 d. rašytiniais paaiškinimais buvo pateikta UAB  „Peltakėlis“ finansinė atskaitomybė už 2010 metus bei pajamų ir pelno palyginimas su kitais mokestiniais laikotarpiais; 7. IĮ „Peltakėlis“ perėmė iš UAB „Spartukas“ pagrindinį klientą (užsakovą) UAB „LA - NIKĄ BALTIC Ltd.“. Į šią įmonę perėjo ir kiti klientai, su kuriais dirbo UAB „Spartukas“. Tapo žinoma, kad IĮ „Peltakėlis“ įsigijo iš UAB „Spartukas“ visą siuvimo ir su ja susijusią įrangą; 8. Siekiant nustatyti papildomus veiklos perkėlimo faktus, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. kovo  19 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje pavedė UAB „Balanso auditas“ auditoriai atlikti tyrimą tam, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. UAB „Spartukas“ neįvykdė auditorės reikalavimų, nepateikė reikalaujamų dokumentų nei   auditorei, nei teismui. Atsakovas vienintelis valdė 100 procentų UAB „Spartukas“  akcijų,  nutarties priėmimo ir reikalavimų pateikti informaciją teismo pavedimui įvykdyti metu buvo bendrovės vadovas; 9. Atsakovas akivaizdžiai slepia duomenis ir dokumentus, kas tik patvirtina, kad dėstomos aplinkybės dėl UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimo ir akcijų vertės mažinimo atitinka tikrovę. Pažymėtina ir tai,  kad  atsakovo  elgesys -  teismo nutarties nevykdymas, labai užvilkino bylos nagrinėjimą; 10. 2003 m. UAB „Spartukas“ pardavė A. K. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 10/64411. VĮ Registrų centras Vilniaus filialas pateikė nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija apie nurodytą butą, iš kurio paaiškėjo, kad butas perleistas UAB „Spartukas“ nepalankiomis sąlygomis, akivaizdžiai pažeidžiant UAB „Spartukas“ vadovo ir akcininko fiduciarines pareigas, kurios įpareigoja juridinio asmens organus ir dalyvius veikti išimtinai juridinio asmens interesais, vengti asmeninių ir juridinio asmens interesų konflikto. Bendrovei padaryta žala ir atitinkamai sumažinta akcijų vertė. Aptariamas butas 2003 m. kovo 26 d. parduotas už 43.148 Lt, t.y. už kainą, kuri VĮ Registrų centro pateiktame išraše atitinka vidutinę turto rinkos vertę 2000 m. kovo 30 d. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos nuosekliai augo, todėl akivaizdu, kad butas parduotas už mažesnę nei rinkos vertę. Buto pirkimo - pardavimo sutartis numatė pirkėjai itin palankias atsiskaitymo už butą sąlygas, už butą turėjo būti atsiskaitoma trim mokėjimais iki 2004 m. sausio 26 d. Nepaisant šios aplinkybės notaro patvirtintas liudijimas apie pilną atsiskaitymą išduotas tik 2008 m. balandžio 15d., t.y. praėjus 5 metams nuo buto pardavimo. Tuo tarpu bendrovė visą šį laiką nesiėmė jokių priemonių skolai iš A. K. išieškoti, prisiteisti palūkanas už pradelstus mokėjimus; 11. UAB „Spartukas“ veiklos į UAB „Peltakėlis“ perkėlimo faktą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir pats atsakovas Z. V. Aplinkybė, kad atsakovas jau eilę metų gyvena kartu su A. K., o tai reiškia, kad veda ir bendrą ūkį, laikytina, kad perkeltas verslas tiesiog nuslėptas nuo kito sutuoktinio savo naudai.

                3. Teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, - ieškovei priteisė 2/3 dalis bendro dalintino turto, atsakovui 1/3 dalį, tačiau nepagrindė nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo masto. Teismas tik konstatavo pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo - sąmoningas UAB „Spartukas“ akcijų vertės sumažinimas, perkeliant veiklą į kitą įmonę. Taigi skundžiamu teismo sprendimu teismas neteisingai taikė CK 3.123 str. 1 d. normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nustatant nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo mastą, būtina įvertinti UAB „Spartukas“ akcijų vertės pokytį, lyginant jų vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje ir vertę, buvusią iki akcijų vertės mažinimo pradžios. Akcijų vertės sumažėjimo mastas turi būti kriterijus, kuriuo remiantis grindžiamas nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo mastas. Šie argumentai buvo išdėstyti teismui pareikštame ieškinyje, tačiau teismas jų nevertino. Teismas sprendimu nustatė, kad akcijų vertė sprendimo priėmimo dienai lygi 0 Lt. Atsakovas UAB „Spartukas“ akcijų vertę pradėjo mažinti 2008 m. dėl ko bendrovės veiklos rezultatai pradėjo nuosekliai blogėti. Bendrovės akcijos vertintinos vadovaujantis balanso už 2007 metus duomenimis. Bendrovės turtas įvertintas 1.883.360 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 115.153 Lt. Taigi reali bendrovės, t.y. 100 proc. jos akcijų vertė yra 1.768.207 Lt (1 883 360 Lt - 115 153 Lt). Į balanso eilutę „po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ neatsižvelgtina, kadangi ilgalaikiai kreditai yra skirti būsimųjų laikotarpių pelno didinimui. Taigi UAB „Spartukas“ neigiamas akcijų vertės pokytis nuo jų vertės mažinimo pradžios iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos (teismo sprendimo priėmimo dienos) yra 1 768 207 Lt. Tokiu būdu atsakovas turi pareigą kompensuoti ½ dalį UAB „Spartukas“ akcijų vertės sumažėjimo. Vadovaujantis išdėstytais argumentais teismas dėl UAB „Spartukas“ akcijų vertės sumažinimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo turėjo nukrypti 884.103,50 Lt suma. Vadovaujantis LR CK 3.127 str. 3 d. bei atsižvelgiant į tai, kad santuokoje įgyto turto vertė yra 1.541.000 litų, 1/2 dalies turto vertė yra 770.500 Lt. Bendra suma, kuria yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, yra 1.057.212,50 L Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ieškovei priteistina turto už 1.827.712,50 Lt. Tokiu būdu ieškovei tenkanti turto vertė viršija santuokoje įgyto turto vertę, todėl visas santuokoje įgytas turtas, išskyrus UAB „Spartukas“ akcijas ir atsakovo automobilį, priteistinas ieškovei. Kadangi nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovei negali būti kompensuojamas turto praradimas, yra pagrindas taikyti papildomą ieškovės teisių gynimo būdą - priteisti ieškovei piniginę kompensaciją iš asmeninio atsakovo turto. Todėl prašytina teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo 770 500 Lt suma ir dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisti turto už 1 541 000 litų. Likusioje dalyje ieškovės naudai priteistina 286 712,50 Lt kompensacija.

                  Atsiliepime į ieškovės J.N. V. apeliacinį skundą atsakovas Z. V. nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, šalims tenkančių turto verčių bei santuokoje įgyto turto padalijimo natūra ir kompensacijų priteisimo yra nepagrįsti. Apeliantės motyvai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir prieštarauja LR CK įtvirtintoms sutuoktinių turto padalijimą nutraukiant santuoką reglamentuojančioms teisės normoms. Teismas neteisingai nustatė dalijamo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto vertę. Pagal LR CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t.y. santuokos nutraukimo metu. Šiuo atveju bendro su ieškove dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 1 505 000 Lt, kurią teismo pavedimu nustatė UAB „Impeksservis“, tačiau turto vertinimas buvo atliktas prieš metus. Teismas, priteisdamas atsakovui 1/3 dalį, o ieškovei 2/3 dalis bendro dalintino turto ir 173 109 Lt kompensacijos už neva bendro turto sumažinimą, be pagrindo nukrypo nuo LR CK 3.117 str. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes byloje neįrodyta dėl UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimo į UAB „Peltakėlis“. Apeliaciniame skunde pateikiami teisinio pagrindo neturintys reikalavimai papildyti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį faktinėmis aplinkybėmis, tačiau tokių reikalavimų pateikimo, paduodant apeliacinį skundą, galimybė nenumatyta LR civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose. Ieškovė nepagrindė įrodymais argumentų dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų šiai bylai aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas turėjo reikalauti iš ieškovės įrodyti aplinkybes, kad tiek draudimo sutarties lėšos, tiek dividendai nebuvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, bet ši įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta atsakovui. Pažymėtina, kad liudytojai, davę parodymus 2011 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, paneigė deklaratyvius, neįrodytus ieškovės teiginius, kad minėtas lėšas atsakovas nuslėpė nuo šeimos. Aplinkybes, kad visi pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams ir reikmėms, patvirtino liudytojai J. L. ir D. V..

                 Apeliaciniu skundu atsakovas Z. V. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimą dalyje, kuria: laikyta santuoką nutraukta dėl  atsakovo  kaltės,  dėl  santuokos  nutraukimo pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę; priteista 10.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei iš atsakovo Z. V.; priteista 173.109,00 Lt kompensacija ieškovei iš bendro turto; priteistos ieškovei 2/3 dalys likusio bendro dalytino 1.367.891,00 Lt vertės turto, sudarančios 911.927,00 Lt; priteista atsakovui Z. V. 1/3 dalys bendro dalytino 1.367.891,00 Lt vertės turto, iš viso turto už 455.964,00 Lt; priteista ieškovei asmeninėn nuosavybėn: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 600.000,00 Lt vertės; 1555/28077 dalys neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 40.000,00 Lt vertės, o atsakovo Z. V. asmeninėn nuosavybėn - 800 vienetų vardinių paprastųjų BUAB „Spartukas“ akcijų, 0,00 Lt vertės, ir šioje dalyje prašė išdėstyti sprendimą sekančiai: priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėm: 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė - 300 000 Lt; 1/2 dalį 1555/28077 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies vertė - 20 000 Lt; 400 vnt. UAB „Spartukas“ vardinių paprastųjų akcijų, vertė - 0 Lt; priteisti atsakovo Z. V. asmeninėn nuosavybėn: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė - 300 000 Lt; 1/2 dalį 1555/28077 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė - 20 000 Lt; 400 vnt. UAB „Spartukas“ vardinių paprastųjų akcijų, vertė - 0 Lt; panaikinti teismo 2011-12-30 sprendimą dalyje dėl 2127,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei J. N. V. iš atsakovo Z. V. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

              1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė LR CPK 185 str., reglamentuojantį įrodymų vertinimą, nes netinkamai juos vertino, nepagrįstai rėmėsi vien tik ieškovei naudingais liudytojų parodymais, nemotyvuojant, kodėl atmetami atsakovo nurodytas faktines bylos aplinkybes patvirtinančių liudytojų parodymai. Be to, teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.

              2. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters, t.y. A. K., išeidamas gyventi pas ją. Teismo sprendime nurodoma, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2001 – 2002 metais, tačiau liudytojų, apklaustų teismo posėdžio, vykusio 2011-10-07, metu duoti parodymai paneigia teismo nustatytas aplinkybes. Pati ieškovė parodė, kad „nuo 2007 m. gegužės mėn. jis nutraukė finansavimą, mes gyvename skyriumi“, „dar 2001-2002 metais buvo intymūs santykiai“, „nuo 2001 iki 2007 su V., kokie santykiai buvo, tai bendradarbiavimas, rūpinimasis šeima, šeimos reikalais, bendrą ūkį vedėm“. Liudytoja V. S. parodė, kad „kai aš mačiau juos, tai jie dar stengėsi, gražiai bendravo, jis duodavo N. pinigų“, „kai prieš 4-5 metus buvau jų bute, susidarė toks įspūdis, kad jis dar važinėja namo iš Šalčininkų, namie būna ir gyvena, Z. pastoviai atvažinėdavo pas N., duodavo jai pinigų“. Teismas nevertino šių neatitikimų. Teismas pažeidė CPK 185 str., nes be pagrindo nevertino liudytojos J. parodymų, kurie yra labai reikšmingi šioje byloje, nes ji nėra suinteresuota ir jokiais tampriais ryšiais su šalimis nesusijusi, taip pat šalių sūnaus D. V. parodymų. Abiejų šių liudytojų parodymai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad šalių santuoka iširo daug anksčiau, negu atsakovas pradėjo artimus santykius su A. K. Santuokos iširimo priežastimi buvo šalių tarpusavio santykiai, kurie pradėjo šlyti dar prieš 1998 m., kai atsakovas išsikraustė gyventi į Šalčininkus. L. J. pasakė, kad nuo 1996 m. iki 2002 m. jis dirbo Šalčininkuose ir gyveno jos nuomojamame name. Liudytojas D. V. davė tokius parodymus, kad „tėvas 1998-1999 m. išėjo iš namų, nes susipyko su mama“, kas patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas turėjo išeiti iš namų dėl ieškovės charakterio, pastovių priekabių ir tai buvo šeimos iširimo priežastis. Teismo sprendime apie minėtų asmenų parodymus nieko nekalbama. Tokiu būdu teismas pažeidė ne tik LR CPK 185 str., bet ir LR CPK 270 str. 4 d. 3 p., nes nenurodė, kodėl atmetė šių liudytojų parodymus.

             3. Netinkamai nusprendęs dėl atsakovo kaltės, kaip santuokos iširimo priežasties, teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Iš to seka, kad neužtenka vien fakto, kad ieškovė patyrė mikroinsultą. Reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo, ji turėjo įrodyti, kad jį sąlygojo atsakovo veiksmai. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turėjo įvertinti tai, kad ieškovė po to, kai, jos teigimu, atsakovas buvo neištikimas ir išėjo gyventi su kita moterimi, t.y. nuo 2001 metų dar net 10 metų gyveno santuokoje su atsakovu, patirdama, kaip ji nurodė, stiprius išgyvenimus, jausdamasi pažeminta, ir dėl santuokos nutraukimo nesikreipė nei iki 2006 m., kai patyrė mikroinsultą, nei 2 metus po to. Teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotas taisykles ir nepagrįstai priteisė 10 000 litų dydžio neturtinės žalos, sprendime neargumentuodamas, kokiais kriterijais remiantis priteisiama būtent tokio dydžio neturtinė žala.

              4. Teismas pažeidė LR CK 3.119 str., nes nepagrįstai nustatė dalijamo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto vertę. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t.y. santuokos nutraukimo metu. Teismas nukrypo ir nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su tuo, kad dalintino bendro turto vertė yra 1.505.000 Lt, kurią teismo pavedimu nustatė UAB „Impeksservis“, nes vertinimas buvo atliktas prieš metus.

             5. Nesutiktina su teismo sprendimu dalyje dėl 173.109,00 Lt kompensacijos iš bendro dalintino turto už neva bendro turto sumažinimą. Kadangi Gyvybės draudimo sutartis buvo nutraukta, atsakovui, kaip draudėjui, išmokėjus draudimo išmoką, lygią pasitraukimo vertei, negali būti sprendžiamas teisių ir pareigų pagal sutartį paskirstymo tarp šalių klausimas. Pažymėjo, kad jis neneigia dividendų gavimo fakto, tačiau iš dividendų gautos piniginės lėšos buvo naudojamos gyvenamojo namo, esančio Kernavės miestelyje, statyboms, kitiems šeimos poreikiams. Ieškovė turėjo įrodyti, kad tiek draudimo sutarties lėšos, tiek dividendai nebuvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ji to nepadarė ir nepagrįsta ši įrodinėjimo našta perkelta atsakovui. Liudytojai, davę parodymus teismo posėdžio, vykusio 2011-10-07, metu paneigė ieškovės deklaratyvius, neįrodytus teiginius, kad minėtas lėšas atsakovas nuslėpė nuo šeimos. Liudytojas J. L. parodė, kad „iš verslo buvo statomas namas Kernavėje“, D. V. parodė, kad „kokiomis lėšomis buvo statomas, remontuojamas namas Kernavėje, mokėjo tėvas iš dividendų, pagrinde visas namas buvo pastatytas iš dividendų, o kreditas buvo paimtas pradžioje“. Teismas pažeidė LR CPK 185 str. ir LR CPK 270 str. 4 d. 3 p., nes šių parodymų visiškai nevertino, dėl jų sprendime nepasisakė, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu visapusišku bylos aplinkybių vertinimu.

               6. Dalindamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą, teismas be pagrindo nukrypo nuo LR CK 3.117 str. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamoje byloje svarbiomis aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas laikė ieškovės nurodytas aplinkybes apie UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimą į kitą įmonę. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstos įrodymais. UAB „Spartukas“ turėjo priverstinai pristabdyti savo veiklą iki pagerės padėtis, t.y. atsiras naujų užsakymų. UAB „Spartukas“ dirbę žmonės buvo informuoti apie susidariusią padėtį, taip pat apie tai, kad jie bus atleisti iš darbo. Įstatymų numatyta tvarka atleidus UAB „Spartukas" darbuotojus, su jais atsiskaityta buvo tik iš dalies. Likusią dalį nesumokėto darbo užmokesčio pažadėta išmokėti vėliau. Tai, kad dalis jų susirado darbą UAB „Peltakėlis“, visiškai nepatvirtina aplinkybės, jog UAB „Spartukas“ savo veiklą perkėlė į UAB „Peltakėlis“, kadangi šios įmonės nesusijusios, o ieškantys darbo žmonės savarankiškai sprendžia, kokią darbo vietą jiems pasirinkti. Šio pasirinkimo UAB „Spartukas“ neįtakojo ir įtakoti negalėjo, juolab neperkėlė savo darbuotojų į kitą įmonę. Nors teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino liudytojas D. V. ir iš dalies liudytoja I. R., teismas jų parodymų nevertino ir sprendime dėl jų nieko nepasisakė, taip pažeisdamas LR CPK 185 ir 270 str. 4 d. 3 p.

              7. Dėl aukščiau skunde išdėstytų motyvų atsakovas nurodė, kad taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 1010 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ieškovės naudai.

              Ieškovė J.N. V. su  atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl pagrindo konstatuoti abipusę kaltę dėl šeimos iširimo nėra. Liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas gyveno dvigubą gyvenimą, nors lankėsi šeimos namuose. Liudytojai atsakovą nuolat matydavo su kita - ta pačia moterimi. Liudytoja R. P. patvirtino, kad šalys buvo labai graži ir tvarkinga šeima iki 2002-2003 m., o paskui šeiminiai santykiai pradėjo irti; „iš mūsų bendrų draugų kompanijos tai vieni, tai kiti Zenoną pradėjome matyti su moterimi“. Liudytoja patvirtino, kad atsakovą su kita moterimi matė eilę kartų ir tai, kad atsakovas tuo pat metu dalyvaudavo ir šeimos šventėse, gimtadieniuose. Liudytoja V. S. patvirtino, kad atsakovą su kita moterimi matė prieš 5 metus Gariūnų turguje, vėliau parduotuvėje Hyper Rimi. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas. Teismas tinkamai nustatė neturtinės žalos atsiradimo faktą ir įvertino neturtinės žalos dydį. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių iš jo turėtų būti priteista mažesnė suma neturtinės žalos atlyginimui. Nors teismo posėdžio metu atsakovas išreiškė abejones dėl dalintino turto vertės, tačiau paskirti turto vertinimą teismo neprašė. Teismas neturėjo jokio pagrindo iš naujo pervertinti turtą, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, pagrindžiančių galimus dalijamo turto vertės pasikeitimus. Vien faktas, kad turtas vertintas prieš metus, nesudaro faktinio pagrindo paskirti naują turto vertinimą. Teismas tinkamai nustatė, kad periodinės draudimo įmokos nuo 2002 m. buvo mokamos iš bendrų šeimos lėšų. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Sutartį su draudimo bendrove atsakovas nutraukė bylos nagrinėjimo metu, t.y. laikotarpiu, kai jis faktiškai yra sukūręs naują šeimą ir gyvena su kita moterimi. Įrodymų, kad dalį šios sumos, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovas perdavė ieškovei, nepateikta, todėl laikytina, kad šia suma jis sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovės teigimu, teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir ištyrė byloje surinktus įrodymus. Šiuo atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovo gauti dividendai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas nurodė, kad gauti dividendai panaudoti žemės sklypų Kernavėje įsigijimui, namo statyboms, dukros automobilio pirkimui. Ieškovė paneigė atsakovo nurodomas aplinkybes. Atsakovo paminėti automobiliai, kuriuos jis neva nupirko vaikams, buvo įgyti įmonės vardu ir naudojami darbo reikalais. Žemės sklypai Kernavėje buvo įsigyti iki 2000 m., todėl išmokėti dividendai negalėjo būti panaudoti sklypų įsigijimui. Kartu su 2009-11-23 rašytiniais paaiškinimais pateikta 2001 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartis Nr. 01-674-90 su papildymais ir pakeitimais patvirtina, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini), pastatytas naudojant kredito lėšas, gautas pagal 2001 m. lapkričio 15 d. Kredito sutartį Nr. 01-674-90.  Kreditas buvo grąžintas 2008 m.  vasarą pagal 2008 m. liepos 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas. Kreditą pagal nurodytą sutartį grąžino D. V. ir E. V., taip atsiskaitydami už perleidžiamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei paneigus atsakovo nurodomas aplinkybes, atsakovas įgijo procesinę pareigą pagrįsti pareikštus atsikirtimus įrodymais. Tuo tarpu apsiribojo tik žodiniais paaiškinimais ir nepateikė nei vieno dokumento, pagrindžiančio jo nurodomas aplinkybes. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad dividendais atsakovas disponavo vienasmeniškai. Pažymėjo, kad apelianto cituojami liudytojų J. L. ir D. V. parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nei vienas iš nurodytų liudytojų nenurodė, kad namui Kernavėje statyti buvo paimtas kreditas. Priešingai nei teigia atsakovas UAB „Spartukas“ veiklos į UAB „Peltakėlis“ perkėlimo faktą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir pats atsakovas Z. V..

              Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės J. N. V. apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo Z. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad atsakovas Z. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl jo kaltės ir priteista ieškovės naudai 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kompensacijos, ir abi šalys skirtingomis apimtimis ginčija teismo sprendimą ta dalimi, kuria išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimas klausimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išspendė bendro dalintino sutuoktinių turto padalinimo ir atitinkamai ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio klausimus, o tai sudaro teisinį pagrindą šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti [LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.].

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

              Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas.

             Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės [LR CK 3.61 str. 1 d.]. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. LR CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. LR CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija, bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010].

             Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl jos santuokos su atsakovu Z. V. nutraukimo, teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis buvo jai neištikimas, paliko šeimą ir ja nesirūpino. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės nepagarbaus elgesio jo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kuris vyko 2011 m. spalio 7 d., atsakovas jau buvo linkęs sutikti, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės [3 t., b.l. 126]. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės bendra gyvenimą, todėl sprendė, kad yra teisinis pagrindas santuoką nutraukti [LR CK 3.55 str.]. Teismas taip pat pripažino, kad yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl atsakovo neištikimybės ieškovei, dėl gyvenimo su kita moterimi, dėl to, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją, nes apeliantas [atsakovas] neįrodė buvus priešingai [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovas keitė savo poziciją dėl jo gyvenime atsiradusios kitos moters, tačiau 2011 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad „šiuo momentu aš savo žmonai nesu ištikimas ir tai trunka jau keletą metų“ [3 t., b.l. 128], „nuo 2009 m. aš gyvenu su kita moterimi“ [3 t. 129]. Aplinkybes, kad atsakovas buvo pastebimas su kita moterimi ir santykiai su kita moterimi net nebuvo viešai slepiami, patvirtino byloje apklausti liudytojai V. S., I. R., R. P., A. M., J. L. [3 t., b.l. 129-137]. Be to, atsakovas nurodė, kad 1998-1999 metais išėjo iš namų gyventi nuomojame bute ir po to jau daugiau negrįžo [3 t., b.l. 129]. Atsakovas iš esmės neginčijo ir kitų ieškovės motyvų, kad nuo 2007 m. jis nustojo rūpintis šeima ir jos reikalais, nebevedė bendro šeimos ūkio. Nors savo išėjimą iš namų ir tuo pačiu santuokos iširimą atsakovas grindė paties ieškovės nesugyvenamu charakteriu, tačiau be paties atsakovo teiginių, byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių pastarąsias aplinkybes [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Priešingai, byloje apklausti liudytojai geru žodžiu atsiliepė apie ieškovę, vertindami ją kaip draugę, kaimynę, kolegę [3 t., b.l. 129-137]. Liudytojų teigimu, ieškovė buvo gera žmona bei vaikų motina. Pastebėtina, kad vienas iš liudytojų D. V. nurodė ieškovės kaltę dėl iširusios santuokos, tačiau pastarasis asmuo yra ginčo šalių sūnus. Kaip nurodyta D. V., „šioje byloje palaikau tėvo pusę“, o priešingoje, t.y. motinos [ieškovės] pusėje stoja ginčo šalių dukra I. R. [liudytoja], pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 7 d. posėdžio metu persakiusi jos savo tėvui pasakytus žodžius, kad „neleis mamos skriausti“ [3 t., b.l. 132]. Toks ginčo šalių vaikų pasiskirstymas vieno iš tėvų atžvilgiu yra akivaizdus, todėl vieno iš vaikų teiginiai, kurie prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams, vertintini kritiškai. Atsakovo akcentuojami  liudytojos L. J. parodymai, kad nuo 1996 m. iki 2002 m. jis gyveno jos nuomojame name Šalčininkuose, teisinės reikšmės neturi, nes pats atsakovas buvo paaiškinęs [su kuo sutiko ir pareiškėja], kad šeima nutarė, kad dėl didelio darbo krūvio bei patogumo darbo dienomis atsakovas apsistos nuomojame name Šalčininkuose, t.y. mieste, kur buvo įsteigta bei veikė UAB „Spartukas“. Nors viešai atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, kaip ir ieškovė [1 t. 131], tačiau atsakovas niekaip nepaaiškino aplinkybių, kur ir su kuo gyveno aktualiu laikotarpiu nuo 2002 m. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Atsakovo teigimu, sūnaus D. V. duoti parodymai, kad „tėvas 1998-1999 m. išėjo iš namų, nes susipyko su mama“ rodo ieškovės sunkų charakterį, kas, jo teigimu, ir buvo šeimos iširimo priežastimi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas liudytojo teiginys pats savaime niekaip nesudaro pagrindo teigti apie ieškovės sunkų charakterį [būdą] ar, kad konfliktas kilo dėl ieškovės kaltės. Vėlgi, suprantama, kad šeimoje gali kilti vienokio ar kitokio pobūdžio konfliktinės situacijos, tačiau atsakovas net nenurodė, kad siekė išsaugoti santuoką. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad nuo 2007 m. atsakovas vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas [LR CK 3.27 str. 1 d.]. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovės atžvilgiu, nerodė jai pagarbos. Kaip nurodė ieškovė, ji bandė kalbėtis su vyru, vis tikėjosi, kad jis grįs į šeimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad pats atsakovas siekė bei stengėsi išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino faktines bylai reikšmingas aplinkybes, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo Z. V. kaltės.

             Dėl neturtinės žalos atlyginimo

            Lietuvos Aukščiausiojo Teisino praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/200].

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 10.000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nors spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas tiesiogiai neįvardijo civilinei atsakomybei taikyti egzistuojančias sąlygas, tačiau, priešingai nei teigia atsakovas, jas iš esmės nustatė bei konstatavo. Spręsdamas dėl kurio kaltės iširo ginčo šalių santuoka, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas buvo kaltas, nes pažeidė sutuoktinio įstatymines pareigas [neteisėti veiksmai LR CK 6.246 str. prasme]. Vėlgi, priešingai nei teigia atsakovas, pats teismas pripažino nesant leistinų įrodymų, kad 2006 m. ieškovės patirtas insultas buvo sąlygotas neteisėtų atsakovo veiksmų šeimoje, vyro neištikimybės, tačiau sutiktina, kad nereikia įrodinėti, kad stresas, neigiami išgyvenimai atsiliepia žmogaus fizinei sveikatai. Tuo labiau, kad iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų yra pagrindas pripažinti, kad dėl atsakovo elgesio, kuris nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, ieškovė patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą. Taigi nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir jo, kaip sutuoktinio, neteisėtus veiksmus bei nesant abejonių dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos [LR CK 6.250 str.], kuri buvo sąlygota atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį bei teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Apelianto [atsakovo] teigimu, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turėjo įvertinti tai, kad ieškovė, kaip ji teigė, jausdamasi pažeminta, į teismą dėl santuokos nutraukimo nesikreipė nei iki 2006 m., nei 2 metus po to. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė negali būti vertintina kaip paneigianti ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, nes, kaip pati ieškovė nurodė ir liudytojai patvirtino, ji, stengdamasi kalbėtis su sutuoktiniu apie šeimą, vis vylėsi ir tikėjo, kad jos sutuoktinis susivoks, grįš į šeimą. Nors, kaip teisingai teigia atsakovas, skundžiamame sprendime teismas tiksliai neįvardino kriterijų bei aplinkybių, dėl kurių priteisiama būtent 10.000 Lt dydžio neturtinė žala, tačiau apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, atsakovo nepagarbų elgesį ieškovės atžvilgiu, iš esmės viešai neslepiant artimų santykių su kita moterimi, atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie tęsėsi ilgą laiką, trukmę, ginčo šalių santuokos trukmę [nuo 1970 m. rugpjūčio 22 d.], į tai, jog tikėtinai dėl atsakovo veiksmų sutriko ir ieškovės sveikata [3 t., b.l. 33], į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, yra pagrįsta ir protinga [LR CK 1.5 str. 4 d.] ieškovės neturinę žalą vertinti 10.000 Lt suma. [LR CK6.250 str.]. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistą 10.000 Lt dydžio neturtinę žalą.

         Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

         Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindas. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos. Bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų. Visų pirma teismas turi nustatyti, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris – asmeninė kiekvieno nuosavybė [LR CK 3.118 str. 1 d.]. Atribojus bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą, paaiškėja dalytinas bendras sutuoktinių turtas. Dalijant sutuoktinių bendrą turtą visų pirma reikia sudaryti jo balansą. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t.t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą (LR CK.3.118 str.), nustatęs turto vertes (LR CK 3.119) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (LR CK 3.117, 3.123 str.), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiems sutuoktiniams [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012].

                Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių pateiktus įrodymus apie santuokoje įgytą turtą, nustatė, kad šalių santuokoje įgytą turtą sudaro: 1) 5-ių kambarių butas, 98,83 kv.m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 1555/28077 dalys neįrengtos pastogės, kurios bendras plotas 280,77 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 3) 0,2500 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame pastatytu 255,09 kv.m. bendro ploto gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės į namą neįregistruotos), esantys (duomenys neskelbtini); 4) 0,2500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) keleivinis automobilis LEXUS, RX 300, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1999 metų gamybos; 6) keleivinis automobilis MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 metų gamybos; 7) UAB „Spartukas“, kodas 174984771, akcijos – 800 vnt.; 8) atsakovo gauta 14150,40 Lt pasitraukimo vertė pagal 2002-12-04 Gyvybės draudimo sutartį Nr.5660CD; 9) atsakovo nuo 2003 m. iki 2008 m. gauta 400.068 Lt dividendų suma [atskaičius mokesčius] už UAB „Spartukas“ turimas akcijas. Ginčo tarp šalių, kad aukščiau nurodytas turtas įgytas santuokos metu ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe [LR CK 3.87 str. 1 d.], nėra. Kito dalintino ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimo turto byloje nenustatyta [LR 3.118 str., 3.120 str.]. Pažymėtina, kad skundžiamame teismo sprendime nebuvo nurodyta dėl šalių turimų piniginių lėšų ir jų dalinimo, nors iš byloje esančių ieškovės  atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais ieškovė turėjo piniginių lėšų sąskaitose bankuose, o konkrečiai: 2009-01-21 disponuojamas pinigų likutis SEB banko a.s. (duomenys neskelbtini) sudarė 0,80 Lt [1 t., b.l. 126], 2009-02-09 disponuojamas pinigų likutis SEB banko a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 2847,85 Lt [1 t., b.l. 127-130], toje pačioje sąskaitoje 2009-07-11 buvo 5252,92 Lt [1 t., b.l. 156], 2011-02-04 disponuojamas pinigų likutis Swedbank AS a.s. (duomenys neskelbtini) sudarė 337,08 Lt [2 t., b.l. 317], 2011-01-30 disponuojamas pinigų liktus SEB banko a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 741,43 Lt [2 t., b.l. 318]. Ieškovė taip pat turėjo terminuotų indelių 9007,75 Lt sumai, kurių grąžinimo data 2013-10.12 [1 t., b.l. 169]. Iš teismo pateiktų paklausimų bankams, nenustatyta apie atsakovo turimas pinigines lėšas bankuose [1 t., b.l. 154, 158, 160, 162, 164, 166, 171]. Vienok, ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu ir tuo pačiu  bendrosios šalių jungtinės nuosavybės pabaigoje [LR CK 3.119 str.] nebuvo aktualių duomenų apie šalių pinigines lėšas, o šalys, įskaitant atsakovą, nekėlė klausimo bei neprašė spręsti tokio turto padalinimo klausimo, todėl spręstina, kad toks turtas neįtrauktinas į bendro dalintino turto balansą. Byloje nėra duomenų bei įrodymų apie sutuoktinių turėtus įsiskolinimus, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju sutuoktinių turto balansą sudarė tik turto aktyvas. Identifikavus sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą, nustatytina šio turto, atskirai imant kiekvieno turto vienetą, vertė. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, nustatydamas dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertes, teismas rėmėsi ekspertų išvadomis [2 t., b.l. 140; 208]. Kilus ginčui dėl automobilių vertės bei šalims nesikreipus į specialistus, tikslu nustatyti dalintinų automobilių rinkos vertę, teismas transporto priemonių vertę nustatė, remdamasis www.autoplius.lt iš esmės analogiškų automobilių pardavimo kainomis, paskaičiuojant pardavimo kainų vidurkius. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad automobilio MAZDA 3, v.n. (duomenys neskelbtini) 2004 m., vertė yra 16000 Lt, o automobilio LEXUS, RX 300, v.n. (duomenys neskelbtini) 2004 m., vertė yra 20000 Lt. Šalims nepateikus atitinkamos srities specialistų išvados dėl UAB „Spartukas“ akcijų vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje [LR CK 3.119 str.], teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės finansiniai rodikliai yra neigiami [įsipareigojimai kreditoriams viršija visą įmonės turtą] ir įmonei taikomos likvidavimo [bankroto] procedūros, sprendė, kad  BUAB „Spartukas“ 800 vnt. akcijų rinkos vertė nagrinėjimo momentui sudaro 0,00 Lt. Apeliantai neginčijo teismo sprendimu nustatytų transporto priemonių bei BUAB „Spartukas“ 800 vnt. akcijų rinkos vertės, tačiau apeliantas [atsakovas] nesutiko dėl ekspertų nustatytos dalintino nekilnojamojo turto vertės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl nekilnojamojo turto vertės, nustatytos teismo pavedimu UAB „IMPEKSSERVIS“ ekspertų, nebuvo teisus, nes pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 7 d. posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nesutinka dėl nekilnojamojo turto vertės, argumentuodamas, kad vertinimas buvo atliktas prieš metus, o per tą laiką gerokai pasikeitė turto vertė [3 t., b.l. 128]. Analogiškus motyvus atsakovas nurodė ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Pagal LR CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas LR CK 3.119 str. normą, yra nurodęs, kad, taikant tik lingvistinį pastarosios normos aiškinimo metodą, LR CK 3.119 str. reikalavimų įvykdymas galėtų būti įmanomas tik idealiai susiklosčius aplinkybėms. Tuo tarpu priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijimo turto vertę turi sutuoktiniai [LR CPK 178 str., 382 str. 4 p.]. Dėl nurodytų priežasčių teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (LR CPK 376 str. 1 d.) [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nustatydamas padalijamo turto vertę, teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais [Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006]. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus, nustatant dalintino nekilnojamojo turto vertę. Tuo tarpu bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju atsakovas buvo pasyvus, nes nesutikdamas su ekspertų nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, paneigiančių specialistų nustatytas turto vertes teismo sprendimo priėmimo dienai. Pažymėtina, kad ekspertizė byloje dėl dalijamo nekilnojamojo turto vertės nustatyto buvo paskirta ieškovės iniciatyva. Atsakovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė, kuri buvo nustatyta ir konstatuota ekspertų 2010-06-22 ir 2010-06-29 Nekilnojamojo turto vertės ekspertizės pažymose Nr. 88/1 ir Nr. 88/2 [2 t., b.l. 140; 208], ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dieną buvo pasikeitusi. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo iš naujo pervertinti turtą, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių galimus dalijamojo nekilnojamojo turto vertės pasikeitimus. Atmetus apelianto teiginius kaip nepagrįstus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, turėjo pagrindą vadovautis ekspertizės metu nustatytomis nekilnojamojo turto kainomis.

                Atmetus atsakovo argumentus dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės, kuri buvo nustatyta ekspertizės metu, bei nesant ginčo dėl kito dalintojo sutuoktinių turto vertės, spręstina dėl kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios [LR CK 3.117 str. 1 d.]. Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato LR CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Taigi teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes [LR CK 3.123 str. 1 d.]. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, šalys neprašė vienas kito išlaikymo, neturėjo nepilnamečių vaikų [1 t., b.l. 23-24]. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo tuo pagrindu, jog atsakovo valdomo UAB „Spartukas“ veikla buvo perkelta į UAB „Peltakėlis“ [buvusi IĮ „Peltakėlis“]. Teismo padarytos išvados buvo paremtos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: UAB „Peltakėlis“ įregistruota 2008 m. buvusios UAB „Spartukas“ darbuotojos ir artimos atsakovo draugės, kuri įmonei vadovauja ir yra jos akcininkė; sutapo įmonių veiklos rūšys; UAB „Peltakėlis“ sėkmingai vykdo UAB „Spartukas“ vykdytą ūkinę - komercinę veiklą tose pačiose patalpose, bendradarbiaujant su tais pačiais verslo partneriais; UAB „Peltakėlis“ dirba dauguma UAB „Spartukas“ dirbusių darbuotojų; UAB „Peltakėlis“ įsteigimo pasekoje UAB „Spartukas“ nebevykdė veiklos, mažėjo akcijų vertė ir galiausiai įmonė bankrutavo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl tikėtino UAB „Spartukas“ veiklos perkėlimo į UAB „Peltakėlis“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CPK 185 str. įtvirtintos normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009]. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008]. Šiuo atveju be aukščiau pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurių iš esmės neginčijo ir atsakovas, teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtiną verslo perkėlimą iš vienos įmonės į kitą tik sustiprina ir paties atsakovo elgesys. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi buvo paskirta atlikti UAB „Spartukas“ tyrimą, pateikiant klausimus, koks UAB „Spartukas“ turtas ir kokių sutarčių pagrindu buvo perleistas UAB „Peltakėlis“, kokie juridiniai ir fiziniai asmenys nuo 2007 m. sausio 1 d. pirko UAB „Spartukas“ produkciją, paslaugas, ar UAB „Spartukas“ apskaitoje yra duomenų apie dukterinę įmonę ribotos atsakomybės bendrovę „Saulės krantas“, tačiau atsakovas, tuo metu būdamas UAB „Spartukas“ vieninteliu akcininku ir vadovu, atsisakė pateikti medžiagą, reikalingą tokioms aplinkybėms nustatyti. Be to, 2003 m. UAB „Spartukas“ pardavė A. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis už butą atsiskaitymo sąlygomis, kurios iš esmės palankesnės pirkėjai [2 t., b.l. 67-71]. Atsakovas neginčijo ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kad netgi tuo pačiu metu, būdamas UAB „Spartukas“ vieninteliu akcininku ir vadovu, jis dirbo UAB „Peltakėlis“. Atkreiptinas dėmesys ir į paties atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad, susidūrus su ekonominėmis problemomis, užsakymų trūkumu, šios problemos spręstos per ĮĮ „Peltakėlis“, „kuris sutiko pradėti tą veiklą, nuomodavosi ir pirkdavo įrengimus iš UAB „Spartukas“ [3 t., b.l. 127]. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo, kaip UAB „Spartukas“ vadovo bei akcininko, elgesys UAB „Peltakėlis“ atžvilgiu rodo akivaizdų prieštaravimą pagrindiniam įmonių veiklos ekonominiam tikslui – pelno siekimui, konkuruojant su kitomis įmonėmis rinkoje. Teismas pažymi, kad neįrodinėtinos aplinkybės [LR CPK 182 str.], kad 2008 - 2010 m. buvo finansinės krizės metai, dėl ko daugelį įmonių bankrutavo, tačiau aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės bei paties atsakovo elgesys leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo konkrečiu atveju UAB „Spartukas“ nuoseklus finansinių rodiklių prastėjimas ir tuo pačiu UAB „Peltakėlis“ akivaizdus pajamų bei pelno augimas buvo sąlygotas verslo perkėlimu iš vienos įmonės į kitą. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „Spartukas“ veikla buvo perkelta į UAB „Peltakėlis“, buvo pagrįstos, todėl pripažintina, kad teismas turėjo pagrindą spręsti dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, vadovaujantis LR CPK 3.123 str. Tuo pačiu teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės prašymą papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį jos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios, jos teigimu, papildomai įrodo verslo perkėlimą iš vienos įmonės į kitą. Kolegija pastebi, kad didžioji dalis ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis prašoma papildyti teismo sprendimą, buvo aptarta bei įvertinta pirmosios  instancijos teismo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas susistemintai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo daryta išvada dėl verslo perkėlimo iš vienos įmonės į kitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Tuo tarpu teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu dalykiniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą.

                  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas LR CK 3.123 str. taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankami aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis [Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010]. Pastaruoju atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktinę aplinkybę dėl UAB „Spartukas“ verslo perkėlimo į UAB „Peltakėlis“, ir jį imdamas kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nusprendė priteisti ieškovei didesnę turto dalį [2/3], o atsakovui – likusią 1/3 dalį. Apeliantė ginčijo tokį paskirstymo būdą, teigdama, kad UAB „Spartukas“ akcijų vertės pokytis nuo jų vertės mažėjimo pradžios [2008 m. sausio 1 d.] iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos,  ir kuris sudaro 1.768.207 Lt, turi būti tas kriterijus, kuriuo remiantis nustatytina nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo dalis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu kriterijumi, sprendžiant dėl kiekvienam sutuoktiniui tenkančios konkrečios dalinto turto dalies, nes, visų pirma, ieškovės pateiktas akcijų paskaičiavimas 2008 m. sausio 1 d. ir tokiu būdu nustatomas akcijų neigiamas pokytis būtų iš esmės ydingas. Pažymėtina, kad akcijos yra vertybiniai popieriai. Akcijų, kurios nėra viešosios apyvartos objektu, vertės nustatymas yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis specialiųjų žinių ekonomikos, verslo, buhalterijos, turto vertinimo srityse, kadangi akcijų vertę gali apspręsti įmonės, kaip verslo, padėtis, konkurencingumas rinkoje ir kiti kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl konkrečios kiekvienam sutuoktiniui tenkančios bendros turto dalies, turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktikoje nurodomais orientaciniais kriterijais: šalių nurodytomis aplinkybės bei prašymais dėl turto padalijimo būdų, bendraturčių interesų pusiausvyra, kad nebūtų vieno iš jų neproporcingai pažeista, bendraturčio pajėgumu sumokėti kompensaciją, jei sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011]. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausioje 2012 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012, buvo pažymėta, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, laikantis įstatymų reikalavimų turtas turi būti padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuoti galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sutuoktiniams paskirstytos turto dalys [2/3 ir 1/3] nebuvo teisingos ir pagrįstos [LR CPK 1.5 str. 4 d.]. Nors buvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškovei gauti didesnę bendro dalinto turto dalį, tačiau teismas niekaip nepagrindė būtino nurodytomis apimtimis priteisti ieškovei ženkliai didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino po nustatyto padalijimo [būdo bei apimties] kiekvieno sutuoktinio turtinę padėtį sutuoktinių interesų pusiausvyros atžvilgiu, neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas [3 t., b.l.16] ir jo finansines galimybes išmokėti atitinkamo dydžio pinigines kompensacijas ieškovei už tenkančią ženkliai didesnę turto dalį. Dalijant sutuoktinių turtą, turi būti atsižvelgtina į kiekvieno sutuoktinio pagrįstus bei objektyvius poreikius. Be to, teismo vertinimu, esant galimybei, prioritetas turėtų būti skiriamas nekilnojamojo turto padalijimui atskirais turtiniais vienetais, siekiant išvengti galimų bendro turto valdymo bei disponavimo sunkumų. Kadangi byloje nebuvo šalių ginčo dėl automobilių padalijimo, teismui priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių tą automobilį, kuriuo sutuoktinis faktiškai naudojos, o būtent: ieškovei – MAZDA 3, v.n. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, vertė 16.000 Lt,  atsakovui  Z. V. -  LEXUS, RX 300, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. gamybos, 20.000 Lt vertė, todėl šioje dalyje toks turto padalijimas paliktinas. Taip pat pagrįsta UAB „Spartukas“ 800 vnt., 0,00 Lt vertės, akcijas priteisti pačiam atsakovui, kuris asmeniškai užsiėmė šios įmonės veikla [verslu]. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nuolatinė bei ilgalaikė gyvenamoji vieta buvo 5-ių kambarių bute, 98,83 kv.m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 600.000,00 Lt vertės, o byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų apie atsakovo Z. V. turimas asmeninės nuosavybės teise gyvenamąsias patalpas, todėl teisinga ir protinga atsakovui priteisti žemės sklypą su vienviečiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), vertė 700.000 Lt, o atsakovei palikti butą, esantį  (duomenys neskelbtini), 600.000,00 Lt vertės, kartu su tame pačiame name esančiomis 1555/28077 dalimis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40.000,00 Lt vertė. Tokiu būdu ieškovei priteisto bendro turto vertė sudaro 656000 Lt, o atsakovui - 720.000 Lt. Kadangi teismo buvo nustatyta ieškovei priklausanti didesnė turto dalis, todėl ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165.000 Lt vertės, priteistinas ieškovei. Esant tokiam padalijimui, darytina išvada, kad iš bendro dalintino sutuoktinių turto, kurio vertė yra 1.541.000 Lt, ieškovei tenkanti turto dalis lygi 821000 Lt vertei, o atsakovui – 720000 Lt vertei, t.y. ieškovei priteisto turto vertė 101.000 Lt suma didesnė už atsakovui tenkančia turto dalį. Dešimtaine trupmena tai atitiktų 0, 53 ieškovei tenkančios bendro turto dalies ir atsakovui tenkanti  0,47 dalis. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, be šio padalinto turto, santuokos metu sutuoktinių buvo gautas ir kitas turtas, t.y. 14150 Lt pasitraukimo vertė pagal Gyvybės draudimo sutartį bei nuo 2003 iki 2008 m. atsakovui išmokėti 400.068 Lt dydžio dividendai, atskaičius 70600,00 Lt mokesčių, tačiau pastarasis turtas dalintinas LR CK 3.98 str. 3 d. tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu atsakovas buvo pasirašęs Gyvybės draudimo sutartį Nr.5660CD [1 t., b.l. 176]. Nors pagal sutartį iki 2009-08-13 buvo sumokėta 47.721,17 Lt periodinių draudimo įmokų, draudimo išmokų išmokėta nebuvo. Draudėjui nutraukus draudimo sutartį, atsakovui Z. V. į asmeninę sąskaitą išmokėta 14.150,40 Lt suma [3 t., b.l. 95]. Byloje nebuvo keliamais ginčas, kad periodinės įmokos pagal draudimo sutartį buvo mokamos iš bendrų šeimos lėšų, todėl darytina išvada, kad ir išmokėtos pagal sutartį lėšos priklausė abiems sutuoktiniams [LR CK 3.88 str.]. Pastebėtina, kad draudimo sutartis nutraukta bei pasitraukimo pagal šią sutartį išmokėta suma buvo jau prasidėjus šalių teisminiams ginčams dėl santuokos nutraukimo, įrodymų, kad dalį šios sumos atsakovas perdavė ieškovei ar panaudojo šeimos poreikiams tenkintina, byloje nėra pateikta, todėl konstatuotina, kad šia suma atsakovas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Vadovaujantis LR CK 3.98 str. 3 d.,  kompensuojant bendro turto sumažėjimą, už kurį atsakingas atsakovas, ieškovei priklausanti kompensacija sudaro pusę gautos 14.150,40 Lt sumos, t.y. 7075, 20 Lt [LR CK 3.117 str. 1 d.]. Atsakovas neginčijo aplinkybių dėl gautų dividendų, jų dydžio, tačiau nesutiko, kad gauta dividendų suma buvo panaudota jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjo kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto teiginiais, nes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto teiginiai, kad piniginės lėšoms už dividendus pagrinde buvo panaudotos gyvenamojo namo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statyboms ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti, šiuo atveju yra įtikinami. Priešingai nei teigė ieškovė, byloje esanti 2001-11-15 Kredito sutartis patvirtina, kad pagal šią sutartį buvo suteiktas 239000 Lt dydžio kreditas ne namo statyboms, bet buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui [2 t., b.l. 30-37], ir tik 2006-10-03 Susitarimu su AB DnB NORD banku buvo skirtas 350.616,00 Lt kreditas gyvenamojo namo statyboms ( 2 t., b.l. 39). Vėlgi, nors ir buvo suteiktas kreditas gyvenamajam namui statyti, tačiau akivaizdu, kad suteikto kredito buvo per pusę mažesne suma, nei šiuo metu pasiekta namo su žemės sklypu vertė. Vėlgi, pagal 2006-10-03 Susitarimą mėnesinės įmokos bankui  sudarė vidutiniškai 7.147,87 Lt, todėl be atsakovo uždirbamų pajamų iš verslo, nesant byloje įrodymų apie tuo metu ieškovės gaunamas dideles darbines pajamas, logiška, kad tokio dydžio įmokas šeima nebūtų pajėgusi mokėti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad dividendai buvo panaudoti atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovo gauti dividentai buvo panaudoti jo asmeninių poreikių tenkinimui, nėra teisinio pagrindo šioje dalyje pagal LR CK 3.98 str. 3 d. priteisti ieškovei kompensaciją, todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat keistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir tuo pagrindu pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos [LR CPK 93 str. 5 d.]. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė: 500 Lt žyminis mokestis [1 t., b.l. 5], 1980,00 Lt išlaidos už ekspertizę [2 t., b.l. 265], 6534,00 Lt išlaidos byloje dalyvavusios advokatės pagalbai apmokėti [3 t., b.l. 115], viso 9014 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovė [advokatė] sumokėjo 225 Lt sumą VĮ Registrų centrui už bylai reikalingų duomenų pateikimą  [2 t., b.l. 303, 313; 3 t., b.l.92-94], tačiau į bylą nepateikta rašytinių įrodymų, jog šios išlaidos buvo padengtos ieškovės atskirai nuo ieškovės sumokėtų advokatei 6534,00 Lt už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į nurodyta, šios 225 Lt dydžio išlaidos nepriskiriamos prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovė atleista nuo 13.370, 87 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimo, atidedant 12870,87 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo [1 t., b.l. 2-3]. Teikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį [4 t., b.l. 30]. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi atleido ieškovę nuo 3000 Lt žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, įpareigojant sumokėti 2500 Lt žyminį mokestį [4 t., b.l. 37]. Vykdydama teismo nutartį ieškovė sumokėjo 2500 Lt žyminį mokestį [4 t., b.l. 46], todėl iš viso už apeliacinį skundą sumokėjo 3000 Lt žyminį mokestį. Duomenų, apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikta. Atsakovas už priešieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi atleido atsakovą nuo 5734,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį, atidėdamas 5734 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo [3 t., b.l. 1-2]. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė: 5440 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti [3 t., b.l. 10; 107]. Teikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio [4 t., b.l. 9], 2400 Lt sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą ir 1500 Lt už atsiliepimą į apeliacinį skundą [4 t., b.l. 11, 69]. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi atleido atsakovą nuo 3000 Lt žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, įpareigojant jį sumokėti likusį 2500 Lt žyminį mokestį [4 t., b.l. 36]. Vykdydamas teismo nutartį atsakovas sumokėjo 2500 Lt žyminio mokesčio [4 t., b.l.42], todėl iš viso už apeliacinį skundą sumokėjo 3000 Lt žyminį mokestį. Pagal LR CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas įvertinat šalies atmestų bei patenkintų reikalavimų dalį, tačiau šiuo atveju, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, į tai, kad ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės buvo patenkintas bei iš esmės daugiau ieškovės naudai priteistas sutuoktinių bendras turtas bei vadovaudamasi LR CK 1.5 str. 4 d.] teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia sekančiai: priteisia ieškovei iš atsakovo 5198 bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai 8643 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisiant į valstybės biudžetą nesumokėt žyminio mokesčio dalį, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, kokiomis dalimis šalys buvo atleistos arba joms buvo atidėtas mokėtinas žyminis mokestis, todėl priteistina sekančiai: iš ieškovės - 1912 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo – 4103 Lt žyminio mokesčio. Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 28,15 Lt, todėl šias išlaidas susumavus su iš šalių priteistinu žyminiu mokesčiu, į valstybės biudžetą viso priteistina: 1925 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės ir 4118 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo [LR CPK 96 str.2 d.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u s t a r i a:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti dalyje, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„Padalinti ieškovės J. N. V. ir atsakovo Z. V. santuokoje įgytą turtą – 600.000,00 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini); 40.000,00 Lt vertės 1555/28077 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini); 700.000,00 Lt vertės 0,2500 ha ploto žemės sklypą su jame pastatytų gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini); 165.000,00 Lt vertės 0,2500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 16.000,00 Lt vertės keleivinį automobilį MAZDA 3, 2004 m. gamybos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 20.000,00 Lt vertės keleivinį automobilį LEXUS, RX 300, 1999 m. gamybos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 800 vnt. vardines paprastąsias BUAB „Spartukas“, kodas 174984771, buveinės adresas Vilniaus g. 5, Šalčininkai, akcijas, 0,00 Lt vertės, iš viso 1.541.000,00  Lt  vertės turtą:

          priteisti ieškovei J. N. V. 0,53 dalis bendro dalintino sutuoktinių 1.541.000 Lt vertės turto, sudarančio 821.000 Lt; priteisti atsakovui Z. V. 0,47 dalis bendro dalintino  1.541.000 Lt vertės turto, iš viso turto už 720.000  Lt.

Ieškovės J. N. V. asmeninėn nuosavybėn priteisti turtą natūra: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 600.000,00 Lt vertės; 1555/28077 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 40.000,00 Lt vertės; 0,2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 165000,00 vertės; keleivinį automobilį MAZDA 3, 2004 m. gamybos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 16.000,00 Lt vertės, iš viso turto už 821000,000 Lt.

    Atsakovo Z. V. asmeninėn nuosavybėn priteisti turtą natūra: 0,2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame pastatytu 255,09 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 700.000,00 Lt vertės; keleivinį automobilį LEXUS, RX 300, 1999 m. gamybos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 20.000,00 Lt vertės; 800 vienetų vardinių paprastųjų BUAB „Spartukas“, kodas 174984771, akcijų, 0,00 Lt vertės, iš viso turto už  720.000,00 Lt. 

     Priteisti ieškovei J. N. V. iš atsakovo 7075, 20 Lt [septynis tūkstančius septyniasdešimt penkis centus] kompensacijos.“

     Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

                 Priteisti ieškovei J. N. V. 5198 Lt (penkis tūkstančius šimtą devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Z. V.

                 Priteisti atsakovui Z. V. iš ieškovės J. N. V. 8643 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

      Priteisti iš ieškovės J. N. V. 1925 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

      Priteisti iš atsakovo Z. V. 4118 Lt (keturis tūkstančius šimtą aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

   Teisėjai                                                                 Henrichas Jaglinskis                                             

                               Asta Radzevičienė

                                                                                                       Zita Smirnovienė