Administracinė byla Nr. I-463-423/2019
Proceso Nr. 3-62-3-01995-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 37.2.;20.2.3.2.;
55.1.1.;55.1.3.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 14 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3–4) ir prašyme (b. l. 45–46) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus 16 kameroje nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis. Tvirtino, kad šioje kameroje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl jam nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad jam tekusį kameros plotą mažino joje buvusių baldų plotas, be to, į bendrą kameros plotą neturi būti įskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Nurodė, kad kameros sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, sanitarinio mazgo durys buvo nesandarios, todėl sanitariniame mazge ir kameroje buvo juntamas nemalonus kvapas. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o tik sanitarinis įrenginys grindyse, kuris pažeidė asmens garbę, orumą, gadino sveikatos būklę, nes naudojantis juo buvo didelė tikimybė išsivystyti hemorojui. Kameroje dėl per mažo lango trūko dienos šviesos ir gryno oro, taip pat buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, kuris siekė tik 100 lx. Kameros langas neatsidarė, nes jame nebuvo rankenos. Kameroje buvo karšta, buvo drėgna, nedžiūdavo rankšluosčiai ir apatiniai, todėl 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių prašydamas išduoti ventiliatorių, tačiau ventiliatorius nebuvo išduotas. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, psichologinį stresą, pablogėjo psichinė būklė, negalėjo užmigti, nervavosi, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 6 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 11–16), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 43, 49–50) nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, 16 kameros gyvenamasis plotas yra 7,87 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, esant abiems joms užimtoms, vienam asmeniui kameroje teko 3,94 kv. m ploto. Nurodė, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo kameroje metu galėjo būti du nuteistieji. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, iš gyvenamosios patalpos ploto būtų išskaičiuojamas sanitarinio mazgo, kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, nustatyti pažeidimai šalinami nedelsiant. 16 kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Kamerose ir jų sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kameras taip pat galima vėdinti per langus. 16 kameroje sumontuotas 800x800 langas, kurio atidaroma dalis yra 800x300. 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpų langai tvarkingi ir sandarūs, nuteistųjų išdaužyti langai keičiami naujais. Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi su prašymu išduoti ventiliatorių. Jam buvo atsakyta, kad įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, todėl nebuvo galimybės nustatyti būtinybei išduoti pareiškėjui ventiliatorių. Pareiškėjas su skundais dėl nesandarių sanitarinio mazgo durų, mažų langų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar Įstaigos administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus ginčo patalpose. Ginčo laikotarpiu 16 kamera nebuvo tikrinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo skundas netenkintinas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant jį perpildytoje, higienos reikalavimų neatitinkančioje Pravieniškių PN-AK 1 – o lokalinio sektoriaus 16 kameroje laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 25 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš 16 kameros perpildymo, tvirtindamas, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 22–24), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo kalinamas 16 kameroje, kurios plotas 7,87 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos. Paaiškinimuose pripažino, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo kameroje metu joje galėjo būti laikomi du nuteistieji (b. l. 49–50).
Pareiškėjas neginčijo laikotarpių, kuriais jis kalėjo 16 kameroje, tačiau nesutiko su atsakovės atstovo nurodytu 16 kameros plotu. Skunde teigė, kad ginčo kameros plotas 7,62 kv. m, šį tvirtinimą grindė nubraižyta 16 kameros schema (b. l. 3–5). Teismui pateiktame prašyme nurodė, kad 16 kameros plotas buvo 7,59 kv. m (b. l. 45–46). Atsakovės atstovas nurodytą 16 kameros plotą grindžia 2018 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. 77-1771, kurioje nurodyta, jog šios patalpos plotas yra teikiamas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (b. l. 51).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodyti duomenys apie ginčo kameros plotą skiriasi, todėl nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie 16 kameros plotą. Atlikus aritmetinius skaičiavimus (7,87/2) nustatyta, kad vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,94 kv. m ploto, t. y. buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma.
Be to, pažymėtina, kad skaičiuojant ginčo kameroje vienam nuteistajam tenkantį plotą pareiškėjo pateiktais duomenimis apie 16 kameros plotą, vienam nuteistajam šioje kameroje taip pat būtų užtikrinta teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma, nes jam atitinkamai tektų 3,81 kv. m (7,62/2) arba 3,8 kv. m (7,59/2).
Įvertinus teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 16 kameros sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, durys buvo nesandarios, todėl sanitariniame mazge ir kameroje tvyrojo blogas oras. Taip pat reiškė pretenzijas dėl įrengto tupimo klozeto ginčo kameros sanitariniame mazge.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataiso įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5. punktą, reglamentuojantį kamerų patalpų įengimą, reikalavimo kameros sanitariniams mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą nėra numatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl ventiliacijos sistemos nebuvimo kameros sanitariniame mazge yra nepagrįstos.
Ginčui aktualiu metu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupimi, kas iš esmės šalina atsakovės atsakomybę nagrinėjamu aspektu.
Nors pareiškėjas skunde teigė, kad dėl tupimo klozeto buvo gadinama jo sveikata, nes naudojantis juo yra didelė tikimybė išsivystyti hemorojui, tačiau šį teiginį paneigia byloje esantis Medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-450, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui hemorojus nebuvo diagnozuotas. Nuo tupimo klozeto išsivystyti hemorojus negali, nes tai yra pati fiziologiškiausia tuštinimosi padėtis (b. l. 20)
Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų apie kameroje įrengto „tupimo“ klozeto įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai, t. y. įrodymų, pagrindžiančių, jo realiai patirtus konkrečius neigiamus psichologinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, kad dėl sveikatos būklės negalėjo ar jam buvo apsunkinta galimybė naudotis tokio tipo klozetu, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl „tupimo“ klozeto įrengimo laikomos nepagrįstomis.
Į bylą pateiktos 16 kameros nuotraukos (b. l. 25) patvirtina, kad šios kameros sanitarinio mazgo durys užsidaro, yra sandarios. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nesandarių ginčo kameros durų pareiškėjas, kalėdamas 16 kameroje, kreipėsi į pareigūnus, Įstaigos administraciją nėra, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas pareiškėjo tvirtinimas dėl nesandarių kameros durų atmestinas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su per mažu, neatsidarančiu 16 kameros langu, dėl ko šioje kameroje jam trūko gryno oro, dienos šviesos, kameroje tvyrojo drėgmė, buvo karšta.
Pataiso įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 17 punkto nuostatas, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3–4) tvirtino, kad 16 kameros langas buvo 750x450cm, prašyme (b. l. 45–46) nurodė, kad lango atidaroma dalis yra 675x700 cm, kas iš esmės paneigia pareiškėjo skunde nurodytus lango matmenis, nes lange, kurio matmenys 750x450 cm, fiziškai negali būti 675X700 cm atidaroma dalis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kameros langas yra 800x800 cm, iš kurio 800x300 cm atidaroma dalis. Šią aplinkybę grindė 2018 m. spalio 19 d. pažyma Nr. 88-67 (b. l. 23–24) bei lango nuotraukomis (b. l.26). Kadangi pareiškėjo duomenys apie 16 kameros langą yra prieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo kameros lango dydį, o pareiškėjo argumentai dėl lango dydžio laikomi nepagrįstais.
Dėl ginčo kameros vėdinimo sistemos pažymėtina, kad iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akto Nr. (2.22 4.80)PA-176 (b. l. 33–36), matyti, kad, atlikus 16 kameros patikrinimą, buvo nustatyta, jog joje įrengti varstomi langai ir natūralios ventiliacijos kanalai. Taigi, akivaizdu, kad ginčo kamera buvo vėdinama per langus ir natūraliu būdu per ventiliacines angas, o mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema kameroje nebuvo įrengta. Pareiškėjas tvirtino, kad negalėjo atidaryti lango, nes jame nebuvo rankenos, šį jo tvirtinimą pagrindžia į bylą pateiktos 16 kameros lango nuotraukos (b. l. 26).
Atsakovės atstovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie ginčo kameros oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio atitiktį aukščiau nurodytiems higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalėjimo šioje kameroje metu (byloje esantys duomenys apie atliktus ginčo kameros patikrinimus ginčui neaktualūs, nes patikrinimai atlikti ne pareiškėjo kalėjimo šioje kameroje metu (b. l. 29–36)).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl oro trūkumo, aukštos patalpos temperatūros pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl ventiliatoriaus išdavimo (b. l. 38—40, 53–54) , kuris jam nebuvo išduotas (b. l. 52).
Teismo nuomone, nustačius faktinę aplinkybę, kad 16 kameros lange nebuvo rankenos, todėl jis nebuvo atidaromas, o patalpoje nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nesant duomenų apie kameros fizikinių parametrų atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui ginčui aktualiu metu, pareiškėjui reiškus pretenzijas dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo tinkamai išvėdinti kamerą, drėgmės, aukštos oro temperatūros bei blogo kvapo kameroje pripažintini pagrįstais.
Pareiškėjas tvirtino, kad kameros apšvietimas siekė tik 100 lx.
Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą praktiką tokio pobūdžio bylose, turėdamas įrodinėjimo pareigą, atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie dirbtinės apšvietos atitiktį ginčo laikotarpiu 16 kameroje, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamos dirbtinės apšvietos ginčo kameroje jo kalėjimo metu lieka nepaneigtos.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d. higienos reikalavimų neatitinkančioje 16 kameroje (netinkama ventiliacija, patalpos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinė apšvieta ir pan.).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, gyvenimo kokybės pablogėjimu, psichologiniu stresu, pablogėjusia psichine būkle ir pan.
Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 20–21) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Įvertinęs byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nustatęs, kad dėl pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 60 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė