Civilinė byla Nr. 2A-956-302/2013
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atsakovei A. J. bei atsakovės A. J. priešieškinį ieškovams N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
I. N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (tomas I, b.l. 2-7) ir prašė: atidalyti N. M., R. M., UAB „Aldmika“ ir A. J. priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – bendro naudojimo patalpų, kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25, 31-30, 31-31 (35,13 kv.m.), esančių pastato unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), taip: N. M. ir R. M. nuosavybės teise priteisti natūra nekilnojamojo turto – pastato ( duomenys neskelbtini), patalpas, šio pastato kadastro ir registro byloje bei M. P. projektavimo firmos parengtame bendro naudojimo plotų paskirstymo projekte pažymėtas indeksais 31-30 ir 31-31; N. M. ir R. M. nuosavybės teise priteisti natūra nekilnojamojo turto – pastato ( duomenys neskelbtini), patalpos, šio pastato kadastro ir registro byloje pažymėtos indeksu 31-25, 13,95 kv.m. ploto dalį pagal M. P. projektavimo firmos 2008 m. parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą. Nustatyti, kad N. M. ir R. M. turi teisę savo lėšomis pagal M. P. projektavimo firmos parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą atskirti pertvara jiems natūra priteistos patalpos 31-25 dalį nuo atsakovei atidalijamos šios patalpos dalies; UAB „Aldmika“ nuosavybės teise priteisti natūra nekilnojamojo turto – pastato ( duomenys neskelbtini), patalpos, šio pastato kadastro ir registro byloje pažymėtos indeksu 31-25, 7,18 kv.m. ploto dalį pagal M. P. projektavimo firmos 2008 m. parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą. Nustatyti, kad UAB „Aldmika“ turi teisę savo lėšomis pagal M. P. projektavimo firmos parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą atskirti pertvara jai natūra priteistos patalpos 31-25 dalį nuo atsakovei atidalijamos šios patalpos dalies; A. J. nuosavybės teise priteisti natūra nekilnojamojo turto – pastato ( duomenys neskelbtini), patalpos, šio pastato kadastro ir registro byloje pažymėtos indeksu 31-25, 6,82 kv.m. ploto dalį pagal M. P. projektavimo firmos 2008 m. parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą ir priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jie yra 35,13 kv.m. bendro ploto bendro naudojimo patalpų, kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25, 31-30, 31-31, esančių pastato 1A4p, unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Bendro naudojimo patalpos bendros dalinės nuosavybės teise priklauso: N. M. ir R. M., jungtinės nuosavybės teise priklauso 59/100 dalys, UAB „Aldmika“ nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis, o atsakovei A. J. nuosavybės teise priklauso 20/100 dalių ginčo bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovai su atsakove, kaip bendro naudojimo patalpų bendrasavininke, dėl jos pasyvumo ir vengimo atlikti bet kokius veiksmus, negali sudaryti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutarties, kuria jiems būtų atidalyta priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis natūra. Ieškovų prašymu M. P. projektavimo firma 2008 m. parengė bendro naudojimo patalpų, esančių trečiame pastato ( duomenys neskelbtini), aukšte, pasiskirstymo projektą. Projekte nurodytas atidalijimo būdas yra racionaliausias – ieškovams atitenka šalia jiems nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų esantis bendro naudojimo patalpų dalis, o atsakovei priklausanti bendro naudojimo patalpų dalis atidalytina būtent toje pastato dalyje (pusėje), kur yra atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos. Pagal šį projektą atidalijus bendraturčius jokia neproporcinga žala daiktui nebus padaryta, o šalys įgis teisę savo nuožiūra įgyvendinti turimas teises į nekilnojamąjį daiktą. Atsakovei tenkanti atidalinamos bendrosios dalinės nuosavybės dalis turi tiesioginį funkcinį ryšį su jai nuosavybės teise priklausančia patalpa, dėl ko toks atidalinimas nepažeidžia atsakovės interesų. M. P. projektavimo firmos bendro naudojimo plotų paskirstymo projekte nurodytu būdu atidalijus bendro naudojimo patalpas atsakovės, kaip vienos iš bendraturčių, teisės nebus pažeistos, kadangi ji jau turi įsirengusi iš laiptinės atskirą įėjimą į savo patalpas ir dar vieno atskiro įėjimo suformavimas būtų netikslingas ir neracionalus. Bendrojo naudojimo patalpos 31-25 dalį, esančią šalia laiptų galima atidalyti UAB „Aldmika“. Tai yra vienintelė galimybė atidalyti šį ieškovą, nes šią patalpos dalį atidalijus kuriam nors kitam bendraturčiui, UAB „Aldmika“ arba iš viso neturėtų galimybės patekti į savo patalpas, arba turėtų naudotis šią dalimi bendrai, o tai prieštarautų atidalijimo iš bendrosios dainės nuosavybės esmei. Atsakovė nesinaudoja bendro naudojimo patalpoms priskirtinomis sanitarinio mazgo (tualeto su kriaukle) patalpomis, nes šiems tikslams ji atliko inžinerinės įrangos rekonstrukciją ir komunikacijas pasijungė tiesiogiai savo patalpose 31-26 ir 31-27. Bendro naudojimo patalpos 31-30 ir 31-31 atidalytinos ieškovams N. M. ir R. M., kadangi minėtos patalpos yra išsidėstę šalia šių ieškovų nuosavybės teise turimų negyvenamųjų patalpų.
Atsakovė A. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų atidalijimas pagal ieškovų pasiūlytą projektą nėra galimas, nes padarytų neproporcingą žalą jos patalpoms ir nepagrįstai pažeistų jos interesus. Šiuo metu ji teisiškai gali naudotis dviem išėjimais iš jai priklausančių negyvenamųjų patalpų, kurių vienas yra iš gatvės pusės, o kitas – iš vidinės pastato kiemo pusės. Atsižvelgiant į patalpų paskirtį, dėl kurios šios patalpos gali būti naudojamos ir bus naudojamos verslo tikslams, jai yra būtina turėti abu išėjimus iš negyvenamųjų patalpų, o ypač, turėti tiesioginį išėjimą į gatvę. Pagal ieškovų pasiūlytą bendro naudojimo patalpų atidalijimo projektą, ji galėtų naudotis tik vienu išėjimu iš vidinės kiemo pusės, todėl tokiu bendro naudojimo patalpų atidalijimu būtų padaryta žala jos patalpoms. Be to jai siūloma tokia bendro naudojimo patalpų dalis, kuriai naudoti reikėtų atlikti sudėtingus statybos darbus ir patirti dideles išlaidas. Dėl galimybės prižiūrėti ir remontuoti bendrus inžinierinius tinklus, turėtų būti nustatytas servitutas, dėl ko šalių ginčai dėl naudojimosi patalpomis nebūtų išspręsti. Neturėdami atsakovės sutikimo, ieškovai bendrojo naudojimo patalpas savo nuožiūra realiai jau yra atsidaliję: bendro naudojimo patalpose 31-25, ieškovai yra pastatę pertvaras, skiriančias ieškovams ir jai priklausančias bendro naudojimo patalpų dalis, bendro naudojimo patalpų sąskaita prasiplėtę ieškovams priklausančių negyvenamųjų patalpų plotą, bendro naudojimo patalpose įrengę rakinamas duris, šiais veiksmais nuo 2009 m. liepos mėnesio neteisėtai atimdami galimybę jai patekti į bendro naudojimo patalpas ir jomis naudotis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškiniu ieškovai siekia įteisinti neteisėtai ir savavališkai atliktą bendro naudojimo patalpų atidalijimą.
Atsakovė A. J. į bylą pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti bendrojo naudojimo patalpas, kadastro ir registro byloje pažymėtas 31-25, 31-30, 31-31, esančias gyvenamajame pastate ( duomenys neskelbtini), pagal jos siūlomą bendro naudojimo patalpų atidalijimo projektą: ieškovams N. M. ir R. M. nuosavybės teise priteisti natūra bendrojo naudojimo patalpas, esančias gyvenamajame pastate ( duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje pažymėtas 31-30, 31-31 bei bendrojo naudojimo patalpų, kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25, dalį (viso 22,27 kv.m.) kaip nurodyta 2011 m. UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad ieškovai N. M. ir R. M. turi teisę savo lėšomis pagal UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtą bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą atskirti pertvara jiems natūra priteistos bendrojo naudojimo patalpos, kadastro ir registro byloje pažymėtos 31-25, dalį nuo ieškovei UAB „Aldmika“ priteistos bendrojo naudojimo patalpų dalies; ieškovei UAB „Aldmika“ nuosavybės teise priteisti natūra bendrojo naudojimo patalpų, esančių gyvenamajame pastate ( duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25 dalį (7,92 kv.m.), kaip nurodyta 2011 m. UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad ieškovė UAB „Aldmika“ turi teisę savo lėšomis pagal UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtą bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą atskirti pertvara jai natūra priteistos bendrojo naudojimo patalpos, kadastro ir registro byloje pažymėtos 31-25, dalį nuo ieškovams N. M., R. M. ir jai (atsakovei) priteistų bendrojo naudojimo patalpų dalių; jai nuosavybės teise priteisti natūra bendrojo naudojimo patalpų, esančių gyvenamajame pastate ( duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25 dalį (4,93 kv.m.), kaip nurodyta 2011 m. UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad ji turi teisę savo lėšomis pagal UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtą bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą atskirti pertvara jai natūra priteistos bendrojo naudojimo patalpos, kadastro ir registro byloje pažymėtos 31-25, dalį nuo ieškovei UAB „Aldmika“ priteistos bendrojo naudojimo patalpų dalies; priteisti jai iš ieškovų N. M. ir R. M. 3701,92 Lt, o iš ieškovės UAB „Aldmika“ 1298,08 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę bendrojo naudojimo patalpų dalį bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė mano, kad bendrojo naudojimo patalpos iš viso neturėtų būti atidalytos, nes atidalijimas pažeidžia jos interesus. Jeigu teismas laikytų, kad atidalijimas ginčo patalpų yra galimas, tai tik pagal jos siūlomą projektą. Įgyvendinus jos siūlomą projektą ieškovai ir ji galėtų naudotis atskirais įėjimais į jiems priklausančias patalpas, o jiems priskirtas bendrojo naudojimo patalpų dalis galėtų prisijungti prie jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų. Ieškovų siūlomu bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektu siekiama ne pasiūlyti visų bendraturčių interesus labiausia atitinkantį bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo variantą, o įteisinti neteisėtai, be jos sutikimo, atliktas statybas. Taip pat nurodė, kad ieškovai jau yra realiai atidaliję bendro naudojimo patalpas, atlikę visus tam reikalingus atlikti statybos darbus, todėl kitoks bendro naudojimo patalpų atidalijimo variantas ieškovams yra nepriimtinas. Jos siūlomas projektas labiau atitintų jos interesus. Dar iki ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pateikimo, ji atliko jai priklausančių negyvenamųjų patalpų remontą, po kurio buvo pakeista negyvenamųjų patalpų planinė struktūra: pakeistos kai kurių vidinių patalpų pertvarų vietos bei naujai įrengtas sanitarinis mazgas. Pagal ieškovų pasiūlytą bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektą, norėdama naudotis jai priskirtomis bendrojo naudojimo patalpomis, ji turėtų išardyti visą naujai įrengtą sanitarinį mazgą ir atlikti daug kitų papildomų remonto darbų, dėl ko bendro naudojimo patalpų atidalijimas jai būtų iš esmės nenaudingas, nes nauda, kurią ji gautų dėl papildomo negyvenamųjų patalpų ploto, būtų mažesnė nei šiam plotui prijungti reikalingos išlaidos. Tuo tarpu pagal jos siūlomą projektą, norint naudotis jai priskirtomis patalpomis jai reiktų tik išardyti užmūrytą išėjimą į bendrojo naudojimo koridorių, plane pažymėtą 31-25. Kitų bendraturčių padėtis atidalijus pagal jos pasiūlytą projektą nepablogėtų. Bendradarbiaudama ir siekdama kompromiso ir atsižvelgdama į M. P. projektavimo firmos aiškinamojo rašto pastabą dėl galimybės UAB „Aldmika“ prisijungti prie kanalizacijos stovo, ji sutinka atsisakyti jai priklausančio 2,08 kv.m. bendro naudojimo patalpų ploto tam, kad UAB „Aldmika“ be trukdžių galėtų jungtis prie kanalizacijos stovo. Įgyvendinant šį siūlymą, jai (atsakovei) vietoje 7,01 kv.m. atitektų 4,93 kv.m. ploto bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų 31-25, dalis, ieškovams N. M. ir R. M. papildomai – 1,54 kv.m. (viso – 22,27 kv.m.), o UAB „Aldmika“ papildomai 0,54 kv.m. (viso – 7,92 kv.m.) bendrojo naudojimo patalpų ploto dalis. Vietoje atsisakyto ploto jai priteistina 5000 Lt piniginė kompensacija proporcingai gaunamam bendrojo naudojimo patalpų plotui.
Ieškovai N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ atsiliepime į priešieškinį (tomas II, b.l. 133-136) su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad patikslintame projekte atsakovė prašo teismo papildomai priteisti M. 1,54 kv.m. patalpų dalį natūra atitinkamai šiuo plotu sumažinant atsakovei natūra atitenkantį plotą, o atsakovei 3701,92 Lt kompensaciją už šį patalpos plotą. Tokį priešieškinio reikalavimo nepagrįstumą visiškai patvirtina ieškovų teismui pateiktas atidalijimo iš bendrosios dainės nuosavybės projektas, pagal kurį matyti, kad ginčo patalpas galima padalinti natūra visiems bendraturčiams nekeičiant jų valdomų nuosavybės teisės dalių, todėl ieškovų projektas laikomas racionalesniu, nei atsakovės pateiktas. Jokiais įrodymais nėra pagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti būtent 5000 Lt dydžio kompensaciją. Pagal atsakovės siūlomą projektą ieškovės UAB „Aldmika“ atitenkanti patalpa yra skaidoma į dvi dalis, kurių vienos 2,25 kv.m. patalpos neįmanoma racionaliai naudoti pagal paskirtį, t.y. atsakovės prašoma bendrovei atidalyti 2,25 kv.m. patalpa yra bendrovės įėjimas į patalpas kuriame, be kita ko, pagal suderintą techninį projektą, įrengtas dujų katilas. Toks plotas įėjimui yra per mažas, todėl patalpų negalima bus tinkamai naudoti. Pagrindinis atsakovės argumentas yra jos interesų pažeidimas, tačiau aplinkybės apie kokius interesus yra kalbama priešieškinyje nėra įrodinėjamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį bei atsakovės A. J. priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad atidalijus ieškovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kaip tai numatyta M. P. projektavimo firmos pateiktame projekte, neabejotinai būtų pažeisti atsakovės A. J. turtiniai ir kiti interesai, ir teisės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad faktinė bendraturčiams priklausančių patalpų padėtis yra kitokia, nei užfiksuota M. P. projektavimo firmos projekte, t.y. atsakovė A. J. jai nuosavybės teise priklausančias patalpas yra suremontavusi ir pertvarkiusi, todėl norint patekti į jai priskirtiną bendro naudojimo patalpą, tektų daryti naują išėjimą į naująją patalpą, kuris pagal ieškovų projektą turėtų būti iš sanitarinės vonios-tualeto patalpos. Atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad patalpos į kurias galima patekti tik pro vonios-tualeto patalpą, priskyrimo atsakovei laikyti racionaliu negalima. Teismas, taip pat nurodė, kad racionalumo požiūriu ieškovų pateiktas projektas kritiškai vertintinas ir dėl tos aplinkybės, kad pagal ieškovų parengtą projektą jiems faktiškai atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausantys inžinieriniai tinklai (vamzdis, kuriuo tiekiamas šaltas vanduo atsakovės patalpoms) atsidūrė UAB „Aldmika“ žinioje. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atidalinti šalių iš bendrosios dalinės nuosavybės nei pagal ieškovų pateiktą M. P. projektavimo firmos parengtą projektą, nei pagal atsakovės A. J. pateiktą UAB „Archicom“ parengtą projektą negalima, dėl to, kad siūlomi atidalijimo būdai pažeistų priešingų šalių turtinius ir kitus interesus, o konkrečiai – racionalų ir saugų nekilnojamojo turto valdymą, bei neužkirstų kelio kilti tarp šalių teisiniams ginčams ateityje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
A. N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą dalyje, kur atmestas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliantai nurodo, kad jų pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų suformuotas teismo įsitikinimas byloje, jog apeliantų pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra priimtiniausias, nepadarys neproporcingos žalos atidalijamoms bendrojo naudojimo patalpoms ir nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Pažymi, kad ginčas tarp apeliantų ir atsakovės vyksta dėl to, kaip išsidėstys atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpos, o ne dėl to, kokiose konkrečiose vietose bus įrengti išėjimai, tarp jų - ir išėjimas iš atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų į jai priskirtiną bendrojo naudojimo patalpų dalį. Nurodo, kad apeliantų pateiktame projekte yra pažymėta galima atsakovės išėjimo vieta, kaip teisiškai šiuo metu ir faktiškai anksčiau egzistavęs išėjimas iš atsakovės patalpų, kurį pati atsakovė užsimūrijo, be kita ko, taip pat be jokių bendraturčių sutikimo. Todėl sprendimo motyvas, neva atsakovė turės įsirengti įėjimą į atidalijamas patalpas ir dėl to tai pažeis jos teises, visiškai nepagrįstas. Apeliantai taip pat pažymi, kad įgyvendinus apeliantų atidalijimo projekte numatytus sprendimus, išėjimas iš atsakovės patalpų gali būti įrengtas tiek iš vonios-tualeto patalpos, tiek ir bet kurioje kitoje sienos- skiriančios atidalijamą dalį nuo atsakovės patalpų-vietoje. Pasak apeliantų, teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog atsakovė jai priklausančių patalpų remontą, įskaitant vonios-tualeto patalpos įrengimą bei gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų pertvarkymą ( rekonstrukciją) atliko neturėdama įstatymų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo rekonstrukcijai ir patalpų paskirties keitimui iš administracinės į gyvenamąją, maža to, dar ir nukrypstant nuo į bylą pateikto jos patalpų rekonstrukcijos projekto plano, kuriame vonia ir tualetas numatyti įrengti visiškai kitoje vietoje. Apeliantų įsitikinimu, teismo išvada dėl to, ar apeliantų atidalijimo variantas nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, negali būti siejama su faktiniu atsakovės patalpų išsidėstymu po jos pačios atliktos rekonstrukcijos, atliktos neturint statybos leidimo, juo labiau, kai iki šių statybos darbų vietoje, kurioje pagal apeliantų atidalijimo variantą numatomas išėjimas, vonios-tualeto patalpos nebuvo ir jos projekte tokia patalpa nėra numatyta ir išėjimo įrengimas nebūtų pareikalavęs didelių kaštų.
Apeliantai taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad neva atsakovės teisės pažeidžiamos dėl to, jog atsakovei priklausantis vamzdis, kuriuo tiekiamas šaltas vanduo jos patalpoms, atsidūrė apelianto UAB „Aldmika“ žinioje ir dėl to, jog apeliantas UAB „Aldmika“ šiame vamzdelyje neva savavališkai įsirengė ventilį, kurį užsukus atsakovei būtų nutrauktas šalto vandens tiekimas. Apeliantai pažymi, kad situacija, kai teismas nusprendė netenkinti nei ieškinio, nei priešieškinio, kai ieškinyje išdėstytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas atitinka visus LR CK 4.80 str. ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, yra iš esmės ydinga, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų ir išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad atidalijimas pagal apeliantų pateiktą projektą yra racionalesnis, ekonomiškesnis ir patogesnis.
Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog įgyvendinus nagrinėjamą projektą nebūtų patekimo į 3,02 kv.m. patalpą ir atkreipia dėmesį, kad pertvara projekte nurodyta tik siekiant parodyti atidalijamų dalių plotus, tačiau pagal faktinę situaciją šios pertvaros tarp 10,93 kv.m. ploto koridoriaus dalies ir 3,02 kv.m. ploto dalies nėra ir ji nebūtų pastatyta. Pasak apeliantų, ekspertizės akte išdėstytos išvados pagrįstumą paneigia byloje pateikti įrodymai, o S. M. atliko ne specialių žinių reikalaujantį apeliantų ir atsakovės pateiktų atidalijimo projektų vertinimą, o teismo prerogatyvoje esantį teisinį vertinimą, kuriuo teismas be pagrindo rėmėsi kaip padidintą įrodomąją galią turinčiu įrodymu byloje. Apeliantų manymu, teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, padarė procesinių teisės normų pažeidimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, kad jie neprašė pakartotinės ekspertizės, kadangi S. M. ekspertizėje pateiktos išvados paneigiamos kitais apeliantų į bylą pateiktais įrodymais.
Atsakovė A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą, palikti nepakeistą. Atsakovės manymu, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ginčo santykiui pritaikė tinkamas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliantų apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pažymi, kad apeliantai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde akivaizdžiai painioja teismo ekspertizę, skiriamą siekiant teismui išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (LR CPK 212 str.), bei statinio projekto ekspertizę, skiriamą statybos procese siekiant nustatyti, ar projektuojamas statinys atitinka LR statybos įstatymo 4 str. 1 d. numatytus esminius statinio reikalavimus (LR statybos įstatymo 2 str. 35 d.). Taip pat, kad apeliaciniame skunde apeliantai ginčija teismo eksperto prof. dr. S. M. teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2012-03-22 sprendime juo turėjo nesivadovauti ir pažymi, kad šioje civilinėje byloje realiai nebuvo jokių kitų teismo eksperto prof. dr. S. M. išvadą paneigiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo šia išvada nesivadovauti, motyvuojant tuo, kad ji prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nurodo, kad teismo ekspertas prof. dr. S. M. savo ekspertizės akte analizavo ir atsakė į tokius klausimus, kokius jam uždavė pirmosios instancijos teismas, o teismas šiuos klausimus uždavė lygiai tokius, kokius buvo suformulavusios šalys, įskaitant ir pačius apeliantus. Atsakovė nesutinka su apeliantų pozicija, kad gyvenamajame pastate, kuriame yra bendrojo naudojimo patalpos, yra penki evakuaciniai išėjimai ( laiptinės), todėl jis atitinka jam keliamus reikalavimus, kadangi tokia apeliantų pozicija visiškai nepagrįsta. Pasak atsakovės, iki neteisėto apeliantų atlikto bendrojo naudojimo patalpų atsidalijimo, atsakovė turėjo du evakuacinius išėjimus iš savo patalpų ir viso gyvenamojo pastato aukšto ir dabar jai tokia galimybė, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, jokiu būdu negali būti atimama. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad visapusiškai kritikuodami teismo eksperto prof. dr. S. M. surašytą teismo ekspertizės aktą, apeliantai neprašė teismo paskirti papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę, nors tokią teisę pirmosios instancijos teismas jiems aiškiai buvo priminęs. Atsakovė nurodo, kad apeliantų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas atsakovės interesus pažeistų ne tik todėl, kad į naujas patalpas atsakovė galėtų patekti tik iš vonios – tualeto patalpos, bet ir todėl, kad šią patalpą atsakovė turėtų visiškai pertvarkyti. Atsakovės manymu, būtų pažeidžiama LR Konstitucijos 23 str. bei tarptautiniuose teisės aktuose numatyta asmens teisė į nuosavybę, nes atidalijus daiktą prieš bendraturčio valią, kai jis negalės jam priskirta dalimi tinkamai naudotis, toks bendraturtis iš esmės netektų savo nuosavybės, nes negalėtų naudotis nei bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausiusiu objektu, nei jam priskirta jo dalimi. Atsakovė nurodo, kad apeliantų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas, kai atsakovė norėdama naudotis jai siūloma bendrojo naudojimo patalpų dalimi, ji turėtų visiškai pertvarkyti savo naujai įrengtą sanitarinį mazgą, dėl ko, prijungti jai siūlomą bendrojo naudojimo patalpų dalį prie savo patalpų atsakovei finansiškai yra nenaudinga, taip pat tai nėra racionalu ir sąžininga atsakovės atžvilgiu. Pasak atsakovės, jeigu bendrojo naudojimo patalpų prijungimas prie privačių patalpų reikalauja tokios darbų apimties bei išlaidų, kurios viršija gaunamą naudą, tai tokiu atveju negalima laikyti, kad tokio bendraturčio interesams daroma žala yra proporcinga ir pateisinama. Atsakovė pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal apeliantų siūlomą bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektą 3,02 kv. m. patalpa iš tikrųjų priskiriama prie N. M. ir R. M. priklausančių negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. 1094-0006-6013:0038, tačiau iš šių patalpų nėra numatytas įėjimas į prijungiamas patalpas, be to, jį įrengti būtų labai komplikuota, nes tektų griauti laikančiąją sieną, todėl atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų pasiūlytą projektą atmetė dar ir dėl šios priežasties.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų išeiti iš skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų CK 4.80, 4.75, 1.5 straipsnių) aiškinimo ir taikymo, dėl nukrypimo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos aiškinant šių normų taikymą, bei civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo ir atsisakymo prijungti įrodymus.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys nekelia klausimo dėl patalpų naudojimo, tačiau nesutaria dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo galimybės ir atidalijimo būdo.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams ir atsakovei priklausančias negyvenamųjų patalpų, esančių ( duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpas, kurias sudaro patalpos, kadastro ir registro byloje pažymėtos 31-25 (28,95 kv.m.), 31-31 (1,32 kv.m.) ir 31-30 (4,86 kv.m.). Iš viso bendro naudojimo patalpų bendras plotas yra 35,13 kv.m. Bendro naudojimo patalpos turi funkcinį ryšį tarpusavyje, o patalpa 31-25 turi funkcinį ryšį su šalims nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Tiek šalims priklausančios nuosavybės teise patalpos tiek ginčo bendro naudojimo patalpos yra trečiame keturaukščio pastato – gyvenamojo namo aukšte (t 1, b.l. 26-27, 29-30, 33-37, 169-170, 179).
Ieškovai į bylą pateikė M. P. projektavimo firmos parengtą bendro naudojimo patalpų pasiskirstymo projektą (t 1, b.l. 22-41), pagal kurį prašo atidalinti ginčo patalpas, o atsakovė prašo bendro naudojimo patalpas atidalinti pagal patikslintą UAB „Archicom“ parengtą projektą (t 2, b.l. 124-126). Pirmos instancijos teismas tiek ieškovų, tiek atsakovų siūlomus variantus pripažino neatitinkančius įstatymo reikalavimų. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada. Kadangi sprendimas skundžiamas dalyje dėl ieškinio atmetimo, todėl kolegija tik šioje dalyje pasisako, nerevizuodama sprendimo dalies dėl priešieškinio ir kartu nepasisako dėl atsakovės pateikto projektinio pasiūlymo tinkamumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Atidalijus ieškovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kaip tai numatyta M. P. projektavimo firmos pateiktame projekte, būtų pažeisti atsakovės A. J. turtiniai ir kiti interesai ir teisės, t.y. tokiu būdu būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Kolegija pažymi tai, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino ieškovų pateiktą atidalijimo projektinį pasiūlymą, tam pasitelkė specialistus, kurių išvados aiškios ir argumentuotos. Neatsižvelgdami į atsakovės interesus, ieškovai pateiktame projektiniame pasiūlyme priskiria sau maksimaliai patogiausias bendrojo naudojimo patalpų dalis, siekdami įteisinti jau faktiškai įrengtas pertvaras ginčo patalpose, numatytas jų pateiktame projekte (t 1, b.l. 103-110, 125-139, t 2, b.l. 87-94), dėl kurių teisėtumo vyksta teisme ginčas. Atsakovei siūlo tą patalpų dalį, kuria naudotis būtų komplikuota dėl patekimo į jas nebuvimo, be to ieškovams atitenkančioje dalyje liktų atsakovės tam tikros komunikacijų dalys, dėl kurių užprogramuojamas ginčas ateityje.
Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad faktinė bendraturčiams priklausančių patalpų padėtis yra kitokia, nei užfiksuota M. P. projektavimo firmos projekte, t.y. atsakovė A. J. jai nuosavybės teise priklausančias patalpas yra suremontavusi ir pertvarkiusi. Nors apeliantai ir nurodo, kad atsakovė pertvarkymus yra padariusi neteisėtai, tačiau tokias nurodomas aplinkybes pagrįsti įrodymų nepateikė, o esantys byloje įrodymai (t 1, b.l. 15-21, 111) įrodo, kad bent dalį ieškovo nurodytų darbų, t.y. vandens įvedimą bei elektros energijos tiekimo rekonstravimo darbus atsakovė atliko teisėtai.
Apeliantai ginčydami teismo eksperto prof. dr. S. M. teismo ekspertizės akto pagrįstumą, bei neigdami jo kvalifikaciją pasisakyti priešgaisrinės saugos kausimais, nepaneigia ekspertizės akte nurodyto, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 33 punkto reikalavimą 3 aukštų ir aukštesniuose gyvenamuosiuose pastatuose evakuacijai iš kiekvieno aukšto turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai, iš kurių vienas gali būti išėjimas į priešgaisrinėmis El45 konstrukcijomis atskirtą nuo patalpų balkoną, kitas uždara L1 arba L2 tipo laiptine tiesiai į lauką.“), bei to, kad atidalyti ginčo patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės galima tik tokiu atveju, jeigu būtų išspręstas papildomo evakuacinio išėjimo iš A. J. priklausančių patalpų klausimas. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Teismas išanalizavo ne tik eksperto prof. dr. S. M. atliktos ekspertizės akto išvadas dėl projektinio pasiūlymo neatitikimo Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimams, Statybos techninio reglamento STR 2.20.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 174 punkto ir 175.6 papunkčio, 33 punkto nuostatoms, tačiau ir faktinę bendraturčiams priklausančių patalpų kitokią padėtį, nei užfiksuota M. P. projektavimo firmos projekte ir ne be pagrindo nurodė, kad norint patekti į jai priskirtiną patalpą, tektų daryti naują išėjimą į naująją patalpą, kuris pagal ieškovų projektą turėtų būti iš sanitarinės vonios - tualeto patalpos, todėl šios patalpos priskyrimą atsakovei laikė neracionaliu.
Atsakovei priklausantys inžinieriniai tinklai (vamzdis, kuriuo tiekiamas šaltas vanduo atsakovės patalpoms) pagal ieškovų projektinį pasiūlymą atsidūrtų UAB „Aldmika“ priskirtinoje patalpoje. Tai, kad ieškovas UAB „Aldmika“ atsakovei priklausančiame šaltą vandenį tiekiančiame vamzdyje savavališkai įrengė užsukamą ventilį tik patvirtina teismo nurodytą aplinkybę ieškinio tenkinimo atveju nebūtų galutinai išspręstas šalių ginčas ir nebūtų užkirstas kelias ateityje kilti teisiniams konfliktams. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovų projektas nėra optimalus, t.y. jis nėra visas šalis tenkinantis, ir racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas.
Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas, ieškovų gi siūlomas atidalijimo variante patekimas į atsakovei skirtinas patalpas dėl jos patalpų išdėstymo yra nepriimtinas, nes išėjimą į patalpą jį turėtų daryti iš vonios kambario, kur atsižvelgiant į šio kambario išdėstymą yra neįmanomas, nepanaikinus toje vietoje vonios kambario.
Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas įvertinęs įrodymų visetą ne tik eksperto prof. dr. S. M. teismo ekspertizės aktą ir jo išvadas, iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas apie ieškovų pateikto projektinio pasiūlymo neatitikimą įstatymo reikalavimams ir neatitinkančiu atsakovės A. J. turtinių ir kitų interesų.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra, todėl sprendimas nekeistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Dainius Rinkevičius