Pranešėjas
Sigitas Bagdonavičius Baudž. byla
Nr.1A-00226-366-2007-59
Teisėja Jolanta
Raščiuvienė Procesinio
sprendimo kategorija: 1.1.8.1;
1.8.6.2; 1.1.10.1; 2.4.2.4
(S)
N
U T A R T I S
2007 m. birželio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus
(pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,
teismo sekretorė Rima Pačešiūnienė,
dalyvaujant prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei,
gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,
nuteistajam T. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl 2007 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu
padaręs nusikalstamas veikas numatytas ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
-pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės
atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
-pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. areštu
dvidešimčiai parų;
-pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės
atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio
1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo
būdu T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės
atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė
:
T. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 metų birželio 23 - 24
dienų laikotarpiu, tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, pro duris, įsibrovė į
patalpą – O. K. gyvenamojo namo dalį, esančią adresu (duomenys
neskelbtini) e, iš kur slapta
pagrobė: V. K. rankinę 170 litų vertės, dvi „City BAnk“
mokėjimo korteles, piniginę su pinigais bendroje sumoje 340 litų, 200 eurų
bendros 690 litų vertės, kvepalus „A. C.“ ir kvepalus
„Boss“ bendros 400 litų vertės, trijų raktų ryšulį su „Gabor“ pakabuku bendros
124 litų vertės, akinius nuo saulės „Jop“ firmos 600 litų vertės, mobilaus
ryšio telefoną „Nokia 6110“ su vokiška Sim kortele bendros 100 litų vertės,
kosmetinę piniginę su kosmetikos reikmenimis bendros 300 litų vertės, cigarečių
pakelį „Winston“ 4 litų vertės, Ispanijos banko vizos kortelę išduotą I. Č. vardu, viso pagrobė svetimo V. K. priklausančio
turto bendros 2728 litų vertės.
Po to, T. K.,
2006-06-24 nakties metu, tyrimo nenustatytą valandą, tęsdamas nusikalstamą
veiką, neteisėtai įgijęs vagystės būdu iš gyvenamojo namo dalies, adresu (duomenys
neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, panaudojo pagrobtą svetimą V. K. išduotą mokėjimo instrumentą – „C. B.“
mokėjimo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, o
būtent: pagrobtą svetimą mokėjimo kortelę įvesdamas į AB „Hansabankas”
priklausantį bankomatą, esantį prekybos centre „Vasaris“, (duomenys
neskelbtini) Panevėžys, bei panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės
identifikavimo duomenis - PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias,
kad jis yra V. K., panaudojo pavogtą mokėjimo kortelę,
siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, inicijavo finansinę
operaciją, išimdamas grynus pinigus - 200 litų, tokiu būdu apgaule, įgijo
svetimą V. K. priklausantį turtą pinigus - 200 litų.
N. T. K. apeliaciniu
skundu prašo pakeisti 2007 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo
nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir ją sušvelninti: skirti
švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, pritaikius LR BK 75
str. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas neteisingai
paskyrė bausmę, nes ji per griežta. Nuteistasis teigia, kad Panevėžio miesto
apylinkės teismas nepripažino lengvinančia aplinkybe nuoširdaus gailėjimosi dėl
padarytų nusikalstamų veikų, bei tai, kad atlygino savo noru žalą
nukentėjusiai, taip pat prisipažinimo, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Nurodo,
kad nėra sunkinančių aplinkybių. Apeliantas taip pat akcentuoja tai, kad jis
susitaikė su nukentėjusia, kuri nėra pareiškusi civilinio ieškinio.
Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo
apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek,
kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje
surinktų įrodymų visuma, T. K. pagrįstai pripažino kaltu
padarius nusikalstamas veikas už kurias jis yra nuteistas. Savo kaltės skunde
neginčija ir nuteistasis. Apeliantas neneigia pagrobęs V. K. rankinę
su joje buvusiais daiktais, tame tarpe ir mokėjimo kortelėmis. Taip pat
neneigia, kad pasinaudodamas pavogta mokėjimo kortele ir rastu jos PIN kodu iš
bankomato paėmė 200 Lt.
Teismas T. K. bausmes už
įvykdytus nusikaltimus ir po to galutinę, subendrintą bausmę paskyrė
laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai taikė baudžiamuosius
įstatymus (LR BK 54, 61 str. nuostatas). Teismas objektyviai, išsamiai ir
nešališkai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgęs į padarytų nusikalstimų pavojingumo
laipsnį (padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai - LR
BK 11 straipsnis), nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos
pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, jo amžių, motyvuotai T. K. skyrė
laisvės atėmimo bausmės, bei nustatė jos dydį. T. K. įvykdė tris nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį
nusižengimą. Visos nusikalstamos veikos tyčines ir baigtos. Nors T. K. nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnamečiu, tačiau
jis teisiamas jau ne pirmą kartą. Jis anksčiau buvo teistas už nusikaltimus
nuosavybei ir turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą. T. K. padarė tyčines nusikalstamas veikas, neatlikęs
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-05-03 nuosprendžiu paskirtos laisvės
apribojimo bausmės. Teismo nuosprendžiu skirti įpareigojimai T. K. elgesiui jokios įtakos neturėjo todėl pagrįsta išvada,
jog tik paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes bus pasiekti bausmės tikslai.
Paskirtos laivės atėmimo bausmės yra daug mažesnės nei sankcijoje numatytas
bausmės vidurkis. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad paskirtos per griežtos
bausmės.
T. K. prašo jam taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės
vykdymą atidėti. Kadangi jis nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis ir šiuo
metu yra nepilnametis jam negali būti taikomas BK 75 str. Bausmės atidėjimo
klausimas nepilnamečiui sprendžiamas vadovaujantis BK 92 str. Tačiau
atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, į ankstesnius teistumus, į tai,
kad anksčiau paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepasiekė
bausmės tikslų, T. K. nepadarė tinkamų išvadų ir nepakeitė
savo elgesio ir gyvenimo būdo, todėl nėra pagrindo teigti, jog ateityje jis
nebedarys nusikalstamų veikų. Tuo pagrindu bausmės vykdymo atidėjimas jam
netaikytinas.
Pirmos instancijos teismas, kaip T.
K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad atlyginta žala
nukentėjusiai. Šioje dalyje apelianto skundas nepagrįstas. Nepagrįstas T. K. prašymas atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti
tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė
teisėsaugos institucijai apie įvykdytas nusikalstamas veikas, o
prisipažino tik priremtas įrodymų. Jo paties parodymai viso tyrimo ir teisminio
nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs. Laikytina, kad jo išsakomas gailestis dėl
padarytų nusikaltimų yra deklaratyvus. Todėl tiek prisipažinimo, tiek
deklaruojamo gailesčio negalima laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
T. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne tik už
nusikaltimus, tačiau ir už baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 182 str. 3 d.). Už
šią veiką T. K. skirta 20 parų arešto bausmė. Kaip jau yra
minėta, nuteistasis nusikalstamas veikas (tame tarpe ir baudžiamąjį
nusižengimą) padarė būdamas nepilnametis.
Kolegija pastebi, kad sutinkamai su LR BK 82 str. 1 d. nepilnamečiui,
padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės.
Todėl ir T. K. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182
str. 3 d. turėjo būti skiriama auklėjamojo poveikio priemonė ar kelios auklėjamojo
poveikio priemonės. Tačiau kolegija nemato galimybės ištaisyti šią pirmos
instancijos teismo klaidą dėl sekančių priežasčių: Atsižvelgiant į nuteistojo
asmenybę, jo ankstesnius teistumus, charakterizuojančią medžiagą, nėra pagrindo
už baudžiamąjį nusižengimą skirti švelniausią auklėjamojo poveikio priemonę –
įspėjimą. Skirti kitas BK 82 str. 1 d. išvardintas auklėjamojo poveikio
priemones negalima, kadangi taip būtų pasunkinta nuteistojo padėtis. Šiuo metu T. K. pagal BK 182 str. 3 d. paskirta 20 parų arešto bausmė
subendrinta su bausmėmis paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas apėmimo
būdu. Tuo tarpu baudžiamasis kodeksas nenumato bausmių ir auklėjamojo poveikio
priemonių subendrinimo taisyklių. Todėl auklėjamojo poveikio priemonės su
bausmėmis nebendrinamos, o vykdomos atskirai. Tai reiškia, kad auklėjamojo
poveikio priemonės vykdomos kartu su bausme arba po bausmės atlikimo, o tai
šiuo atveju T. K. sukeltų sunkesnes pasekmes. Prokuroro
skundo dėl bausmių paskyrimo nėra todėl sunkinti nuteistojo padėties negalima.
Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, ir pats nuteistasis skundžiasi tik
dėl laisvės atėmimo bausmės ir neskundžia paskirtos arešto bausmės. Todėl T. K. pagal BK 182 str. 3 d. paskirta 20 parų arešto bausmė
paliekama nepakeista.
Kadangi nei apeliaciniame skunde išdėstytais
motyvais, nei kitų pagrindų keisti nuosprendį nėra, todėl apeliacinis skundas
atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d.
1 p.,
n u t a r ė :
N. T. K. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Sigitas Bagdonavičius
Teisėjai Algirdas
Gaputis
Bronė
Vidzėnienė