Civilinė byla Nr. e2S-653-513/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00594-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.2;  

3.4.2.8.1; 3.4.2.10.2; 3.4.2.10.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „Jutatransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis J. P., antstolė V. D.,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi I. Š. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta VšĮ Nacionalinis teisės centras; nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 14 d.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimis patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

3.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi bankroto administratorės prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriam nepritarta 2019 m. gruodžio 5 d. kreditorių susirinkime, paliktas nenagrinėtas, nurodyta, jog plano projektas turi būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.

4.       2020 m. sausio 31 d. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens I. Š. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Suinteresuoti asmenys pareiškėjos kreditoriai Luminor Bank, AS, ir Valstybinė mokesčių inspekcija prašė mokumo atkūrimo plano netvirtinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė netvirtinti bankrutuojančios I. Š. patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukė.

6.       Teismas nurodė, jog fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodyta informacija, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.

7.       Teismas nustatė, jog kreditorių reikalavimų suma sudaro 502 366,21 Eur. Kreditoriai 2019 m. gruodžio 5 d. susirinkime nepritarė mokumo atlūrimo planui, teikė pastabas, todėl 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi bankroto administratorės prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliktas nenagrinėtas.

8.       Pakartotinio kreditorių 2020 m. sausio 29 d. susirinkimo metu balsuojant grupėse įkaito turėtojų ir hipotekos kreditorių grupėje 100 procentų visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos nepritarta patikslintam mokumo atkūrimo planui, kitoje kreditorių grupėje 91,10 procentų visų teismo patvirtintų kitų kreditorių reikalavimų sumos mokumo atkūrimo plano projektui pritarta ir 8,68 procentų visų teismo patvirtintų kitų kreditorių reikalavimų sumos nepritarta. Įvertinęs šiuos kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus teismas nusprendė, kad mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

9.       Teismas nustatė, jog pareiškėja patikslino nemokumą sukėlusias priežastis, papildė 5 dalį dėl turto pardavimo, nurodydama, jog turto vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nurodė, jog nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina mažintina 20 proc., 6 dalyje sumažino administratoriui mokėtiną procentą; patikslino 10 dalį dėl būtinų išlaidų ir jas sumažino nuo 350 Eur iki 303,50 Eur, tačiau kitas kreditorių nurodytas pastabas laikė neesminėmis. Bankroto administratorė išvadoje dėl pareiškėjos parengto patikslinto mokumo atkūrimo plano nurodė, jog kreditorių nepritarimo priežastys nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos bei bankroto administratorės argumentais.

10.       Teismas nurodė, jog pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos priežastys, sukėlusios asmens nemokumą. Teismas, atsižvelgęs į procesinius teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-29-903/2014 ir Nr. e2-87-1025/2019, pritarė kreditoriaus Luminor Bank, AS, pozicijai, jog dalis pareiškėjos nurodytų priežasčių, t. y. jog Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, neteisingai atliko piniginių lėšų paskirstymą, neatitinka įsiteisėjusių teismų sprendimų, nes tokie faktai nebuvo konstatuoti teismų sprendimuose. Teismas pažymėjo, jog kreditorius ir 2019 m. gruodžio 5 d. pastabose buvo nurodęs, jog pareiškėjos nurodytos nemokumo priežastys nėra realios ir neatitinka teismų sprendimais nustatytų aplinkybių. Teismas nustatė, jog pareiškėja tik iš dalies pakoregavo nemokumą sukėlusias priežastis.

11.       Teismas nurodė, jog pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą plane turi būti nurodytos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Teismas nustatė, jog pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį gauna 85,12 Eur darbo užmokestį, taip pat yra (duomenys neskelbtini) direktorė ir vidutiniškai per mėnesį gauna 47,19 Eur darbo užmokestį, dar padeda motinai V. Š., vykdančiai individualią veiklą, pagal kurios išduotą pažymą už tai pareiškėjai mokama po 400,00 Eur per mėnesį grynaisiais pinigais. Iš viso pareiškėjos gaunamos pajamos per mėnesį turėtų sudaryti 531,21 Eur. Teismas pažymėjo, jog V. Š. vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, o ne individualią veiklą, todėl neturi teisės įdarbinti kitų asmenų, gali tik įrašyti į verslo liudijimą dar vieną artimą asmenį, tačiau negali mokėti jam darbo užmokesčio. Teismas konstatavo, jog nors plane nurodyta, kad pareiškėja prisidės prie individualios veiklos vykdymo, tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie individualios veiklos vykdymą, o jeigu pati pareiškėja ketina vykdyti individualią veiklą, plane turėjo būti nurodyti FABĮ 2 dalies 1–3 punktuose reikalaujami duomenys. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja ir jos atstovė negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu pareiškėjai mokama po 400,00 Eur grynaisiais pinigais nuo 2019 metų, kaip šios lėšos įtraukiamos į apskaitą, ar nuo šios sumos mokami mokesčiai ir kodėl apie šias lėšas nebuvo nurodyta kreipiantis į teismą, šios pajamos nepagrįstos jokiais rašytiniais dokumentais, dėl to teismas nesirėmė V. Š. išduota pažyma konstatavęs, kad ji prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas taip pat pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir buvo likviduota, tačiau pareiškėja nepateikė jokios informacijos apie iš Garantinio fondo gautas lėšas, o teigdama, kad nieko nėra gavusi, negalėjo nurodyti, kokią sumą turėtų gauti. Teismas nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėja gali išgyventi gaudama 132,31 Eur darbo užmokestį, todėl nenurodžius pareiškėjos realiai gaunamų pajamų dydžio, nėra galimybės nustatyti kreditorių reikalavimams proporcingai skiriamos sumos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nesikreipė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jai  atstovauja privatus advokatas bei advokato padėjėjas, neaišku, kokiomis lėšomis pareiškėja sumoka už teisines paslaugas. Teismas nurodė, jog kiekvieno asmens pareiga yra pateikti teismui teisingą ir išsamią informaciją, nenuslėpti svarbių aplinkybių, o pareiga nurodyti visas bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas kildinama iš siekio kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad bankrutuojanti I. Š., rengdama mokumo atkūrimo planą, nesilaikė FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų, o 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų duomenų iš viso nepateikė.

12.       Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos teiginiai, kad siekia kiek įmanoma pagerinti savo finansinę padėtį ir sieks gauti didesnes pajamas, persikvalifikuoti nėra galimybių, o jei bus galimybė įgyti naują specialybę ar persikvalifikuoti nemokamai, tuo pasinaudos, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Teismas nurodė, jog kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja buvo pateikusi duomenis, kad nuo 2004 m. sausio 30 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) logistikos direktore ir jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 44,02 Eur, taip pat dirba direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį apie 44,02 Eur. Šiuo metu pareiškėja toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir gauna 47,19 Eur, taip pat nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 85,19 Eur, taigi nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjos pajamos padidėjo nežymiai, t. y. nuo 88,04 Eur iki 132,38 Eur. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis negali būti vertinamas kaip atitinkantis pareiškėjos užimamų pareigų pobūdį (įmonės vadovė), jos turimą kvalifikaciją (teisininkė), darbinę patirtį (nuo 2004 m.) ir patvirtinantis maksimalias pareiškėjos pastangas gauti kuo daugiau pajamų kreditorių reikalavimams kuo didesne apimtimi patenkinti, nes neaišku, kodėl pareiškėja, turėdama teisinį išsilavinimą, būdama sveika ir darbingo amžiaus, nesusiranda ir nededa jokių pastangų susirasti geriau mokamą darbą. Teismas nurodė, jog asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Teismas nustatė, kad pareiškėja nenurodė sieksianti susirasti geriau mokamą darbą ar dėti pastangas ir išnaudoti visas galimybes gauti didesnes pajamas, priešingai, pareiškėjos atstovė nurodė, jog pareiškėja neketina keisti darboviečių, o tikisi, jog jai bus pradėtas mokėti didesnis atlyginimas. Teismas vertino, jog mokumo atkūrimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nėra realios, konkrečios ir nukreiptos į pareiškėjos mokumo atkūrimą, nepatvirtina maksimalių pareiškėjos pastangų, todėl mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių nepakanka, kad būtų užtikrinta teisinga bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

13.       Teismas nurodė, jog plane turi būti numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau pareiškėja nenurodė konkretaus turto, kuris įkeistas bankui, pardavimo termino, tik nurodė, jog pagal FABĮ 28 straipsnio 1 dalį turtas bus parduodamas ne anksčiau nei po 6 mėnesių, taip pat nenurodyta turto pardavimo kaina ir vertė plano sudarymo metu. Teismas vertino, jog mokumo atkūrimo plane nenurodžius turto vertės bei realizavimo terminų yra pažeidžiami ne tik FABĮ reikalavimai plano turiniui, tačiau ir sudaromos sąlygos kilti ginčams dėl kreditorių susirinkime tvirtinamos parduodamo turto kainos ir tvarkos.

14.       Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą plane turi būti nurodoma kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos). Pareiškėja nurodė, jog jos būtinos išlaidos per mėnesį sudaro 607,00 Eur (pareiškėjos būtiems poreikiams per mėnesį – 303,50 Eur, vaiko išlaikymui – 303,50 Eur), tačiau pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, pareiškėjos pajamos per mėnesį yra 532,31 Eur, t. y. 132,31 Eur darbo užmokestis ir 400,00 Eur, kurių teismas nutarė neįtraukti į pareiškėjos pajamas, nes ši suma neįrodyta. Pareiškėja nurodė, jog kiekvieną mėnesį mokės kreditoriams po 50,00 Eur, bankroto administratoriui mokės po 60,50 Eur (50,00 Eur + PVM). Įvertinęs nurodytus duomenis teismas laikė, jog pareiškėjos gaunamų pajamų, t. y. 132,31 Eur, nepakanka nei pareiškėjos poreikiams, nei vaiko išlaikymui, iš kokių lėšų pareiškėja gyvena ir dar ketina mokėti bankroto administratoriui bei kreditoriams, nėra paaiškinta, o tai dar kartą pagrindžia esant pagrįstų abejonių pareiškėjos nurodytais duomenimis apie gaunamas bei turimas pajamas.

15.       Teismas nurodė, jog plane turi būti nurodomas kreditorių sąrašas ir FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyti duomenys (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pareiškėja nurodė neteisingas kreditorių Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriaus bei UAB „Ignitis“ reikalavimų sumas, o jai teigiant, kad įsiskolinimas nurodytas be palūkanų, teismas pažymėjo, kad turi būti nurodyti teisingi duomenys, t. y. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiai. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte aiškiai nurodyta, jog mokumo atkūrimo plane kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike turi būti nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. mokumo atkūrimo plane turėjo būti nurodyti visi kreditorių reikalavimai bei jų tenkinimo grafikas tiek pirmojo, tiek antrojo etapo. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktame mokumo atkūrimo plane nėra nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas (pirmojo bei antrojo etapo).

16.       Teismas pažymėjo, jog bankroto procesas nėra skirtas tik skoloms nurašyti, o būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas ir Fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Pagal pateiktą mokumo atkūrimo planą pareiškėja kreditoriams ketina skirti po 50,00 per mėnesį, t. y. per trejus metus 1800,00 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui, o bankroto administratorei – 2178,00 Eur, hipotekos kreditoriaus reikalavimus padengti iš įkeisto turto, kurio vertė teismui nėra nurodyta. Teismas vertino, jog šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja siekia tik kreditorių reikalavimų nurašymo po trejų metų, pagal jos siūlomą patvirtinti mokumo atkūrimo planą naudą iš esmės gautų vien tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo įsipareigojimų, ir bankroto administratorius, kuriam pareiškėja per mėnesį ketina mokėti po 50,00 Eur ir PVM (60,50 Eur), iš viso 2178,00 Eur, taip pat 8 proc. nuo parduoto turto vertės, o tai leidžia daryti išvadą, jog kreditorių interesai bus akivaizdžiai pažeisti. Teismas konstatavo, jog pareiškėja iš esmės siekia tik ilgą laiką naudotis įstatymo suteiktomis lengvatomis ir neturi tikslo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams bei atkurti savo mokumą.

17.       Teismas pažymėjo, jog vertinant, ar mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ reikalavimus, turi būti vertinama ne formali jo atitiktis įstatymo reikalavimamas, tačiau atitiktis FABĮ  tikslams ir siekiams, t. y. fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrai. Teismas nustatė, jog kreditorių 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 29 d. susirinkimuose šalims nepavyko pasiekti kompromiso dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo apimčių, pareiškėja iš esmės neatsižvelgė į pagrindinio kreditoriaus pastabas, be to, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos turimų bei gaunamų pajamų, pareiškėja nesiima jokių aktyvių veiksmų savo mokumui atkurti, todėl teismas padarė išvadą, jog bankrutuojanti I. Š. nevykdė pareigos parengti ir patikslinti savo mokumo atkūrimo planą taip, kad jis užtikrintų kreditorių ir jos, kaip skolininkės, teisingą interesų pusiausvyrą, todėl konstatavo, kad pateikto plano turinys neatitinka FABĮ 7 straipsnio keliamų reikalavimų, nėra išsamus, jame nepašalinti kreditorių nurodyti trūkumai ir toks planas teismo negali būti tvirtinamas.

18.       Teismas vertino, jog pareiškėja, tiek kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek rengdama mokumo atkūrimo planą, pateikė neteisingą bei neišsamią informaciją apie savo pajamas, nemokumo priežastis, nesiima jokių veiksmų savo mokumui atkurti, nesiekia gauti kuo didesnių pajamų, kad galėtų didesne dalimi prisidėti prie kreditorių reikalavimo tenkinimo, dėl to teismas konstatavo, kad plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir nebus pasiekti Fizinio asmens bankroto įstatymo keliami tikslai, mokumo atkūrimo planas iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų ir bankroto bylą nutraukė vadovaudamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Pareiškėja I. Š. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m kovo 2 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20.       Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti trūkumai nekeičia mokumo atkūrimo plano esmės ir negali būti priežastimi nutraukti bankroto bylą. Teismo išvada, kad ji neatsižvelgė į kreditorių nurodytas pastabas, yra nepagrįsta ir neteisėta, pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus, todėl teismas privalėjo jį patvirtinti. Apeliantės nuomone, teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, skubotai ir neobjektyviai, pažeidė civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją ir bendrąjį sąžiningumo principą.

21.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikslindama mokumo atkūrimo planą neištaisė visų esminių kreditorių nurodytų pastabų. Teigia, jog buvo atsižvelgta į kreditorių nurodytas pastabas, buvo surinkti ir pateikti visi kreditorių nurodyti dokumentai, įtraukti visi plano tvirtinimui būtini duomenys ir kt., atsižvelgdama į hipotekos kreditoriaus Luminor Bank, AS, pastabas dėl nemokumą sukėlusių priežasčių pagrįstumo, jas patikslino, papildė 5 dalį dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, t. y. būtent taip, kaip nurodė kreditorius, 6 dalyje sumažino administratorei mokėtiną sumą, kuri apskaičiuotina procentais nuo turto pardavimo kainos, patikslino 10 dalį sumažindama nuo 350 Eur iki 303,50 Eur būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydį. Teigia, jog aplinkybė, kad planas nebuvo parengtas pagal visas kreditorių nurodytas pastabas, savaime nereiškia, kad pateiktas tvirtinimui planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, juo labiau, kad kitos kreditorių pastabos net nėra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

22.       Teigia, jog pirmosios instancijos teismas su visa medžiaga nebuvo susipažinęs bei iš esmės siekė patenkinti išimtinai kreditorių interesus, visiškai neatsižvelgė į bankrutuojančio asmens motyvus, atsikirtimus, pastabas, neįvertino aplinkybės, kad siekdama, jog bankroto administratorius turtą parduotų už kuo didesnę kainą, dėjo visas pastangas su bankroto administratore susitarti dėl mažesnių bankroto administravimo išlaidų ir patikslino plano 6 dalį, t. y. nurodė, kad administravimo išlaidoms kiekvieną mėnesį bus skiriama 50 Eur/mėn. + PVM ir 8 proc. pajamų, gautų nuo parduoto turto, jei turtas bus parduotas per 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo; jei turtas bus parduotas vėliau nei per 12 mėnesių, bet ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo plano patvirtinimo, skirti 6 proc. pajamų, gautų už parduotą turtą; jei turtas bus parduotas vėliau nei per 18 mėnesių nuo plano patvirtinimo skirti 4 proc. pajamų, gautų už parduotą turtą.

23.       Dėl nemokumo priežasčių nurodo, jog tarp Luminor Bank, AS, ir jos vyko teisminis procesas dėl kreditavimo sutarties ir Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-87-1025/2019 iš dalies tenkino jos reikalavimus konstatavęs, kad ieškovės permoka atsakovui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27, t. y. iki įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, sudarė 5677,44 Šveicarijos frankų ir šią sumą įskaitė pagal Būsto kredito sutartį. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 15 d. Teigia, jog ir kituose ginčuose visų instancijų teismai nustatė ir pripažino, kad bankas neteisingai skaičiavo palūkanas, t. y. skaičiavo didesnes nei numatyta sutartyje, neteisėtai skaičiavo nevykdymo palūkanas ir t. t. Dėl to ji ginčus su banku vertina kaip vieną iš nemokumo priežasčių, o jos nuomonė šiuo klausimu negali būti vertinama kaip pagrindas nutraukti bankroto procedūrą.

24.       Argumentuoja, jog FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas yra įvykdytas tinkamai, plane nurodė numatomas gauti pajamas, pateikė visus duomenis apie tai, kokios yra jos realiai gaunamos pajamos, o faktas, kad jos motina teikia jai paramą už pagalbą vykdant veiklą pagal verslo liudijimą, nepaneigia aplinkybės, kad ji iš tiesų gauna po 400 Eur per mėnesį. Teigia, kad joks įstatymas nedraudžia motinai skirti dalį savo gautų pajamų dukteriai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo motinos išduota pažyma ir nepagrįstai konstatavo, kad ji 400 Eur per mėnesį iš viso negauna, be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad apie šių lėšų gavimą nebuvo nurodyta kreipiantis į teismą. Teigia, kad lėšų mokėjimo pagrindas yra įvardytas tiek mokumo atkūrimo plane nurodžius, kad ji padeda motinai, vykdančiai veiklą pagal verslo liudijimą, tiek teismo posėdžio metu, nurodžius, kad jos motina vykdo veiklą, susijusią su astrologija, ir dalį gautų pajamų – ne mažiau kaip 400 Eur, skiria dukteriai, ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Apie šių lėšų gavimą teismas buvo informuotas dar 2019 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu, 2019 m. gegužės 6 d. nutartyje teismas pats nurodė, kad pareiškėja dirba, taip pat pastaruoju metu papildomai pradėjo dirbti pas motiną, kuri vykdo individualią veiklą, kokias gaus papildomas pajamas, dar nėra aišku. Mano, kad teismo išvada ginčijamoje nutartyje, jog apie šių lėšų gavimą nebuvo nurodyta kreipiantis į teismą, yra visiškai nepagrįsta ir įrodo, kad teismas bylą išnagrinėjo skubotai ir neobjektyviai. Taip pat pažymi, jog pati individualios veiklos nevykdo, todėl FABĮ 2 dalies 1–3 punktuose nurodyta informacija nėra pateikta.

25.       Teigia, kad mokumo atkūrimo plano rengimo metu jai nebuvo žinoma nei kada, nei kokia tiksliai suma jai bus išmokėta iš Garantinio fondo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, todėl mokumo atkūrimo plane tokia informacija nėra pateikta. Pažymi, jog bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo ataskaitą, todėl jeigu bus gauta lėšų iš Garantinio fondo, ši informacija bus pateikta, o lėšos atitinkamai paskirstytos kreditoriams.

26.       Nurodo, jog Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Pareiškėjai neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti norimą advokatą, o vien tai, kad ji, realizuodama teisę pasirinkti atstovą, nesikreipė dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti jos mokumo atkūrimo planą.

27.       Pažymi, jog FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę, o asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų ir priklauso tiek nuo išorinių veiksnių (profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt.), tiek nuo asmeninių savybių (išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių, amžiaus, sveikatos būklės ir kt.). Mokumo atkūrimo plano projekto 9 dalyje nurodyta, kad bankroto proceso metu ji sieks gauti didesnes pajamas, tačiau persikvalifikuoti bankrutuojančiam asmeniui šiuo metu nėra galimybės, kadangi bet kokie kursai, studijos kainuoja itin brangiai, tačiau atsiradus galimybei tai padaryti nemokamai, būtinai ja pasinaudos. Pažymi, jog bankrutavus vienai darbovietei, dėjo visas pastangas kuo greičiau susirasti papildomą darbą, įsidarbimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos padidėjo ir yra pagrįstai įsitikinusi, kad gaunamos pajamos didės. UAB „(duomenys neskelbtini)“  dirba jau daugelį metų ir nors gaunamos pajamos mažos (dėl didelės konkurencijos, reguliavimo (priimamo mobilumo paketo) įmonė faktiškai šiuo metu beveik veiklos nevykdo ir neaišku, ar ateityje veikla bus plėtojama), tačiau stabilios, o jeigu akcininkas nuspręs veiklos nebetęsti, ji sieks susirasti kitą pajamų šaltinį, be to, gauna lėšų iš mamos vykdomos veiklos, kaupia patirtį, t. y. mokosi, įgijusi pakankamai įgūdžių galbūt pradės ir savarankišką veiklą. Mano, kad esant šioms aplinkybėms teismo motyvai dėl pastangų yra deklaratyvūs, prieštaringi bei neatitinka bylos aplinkybių.

28.       Pareiškėja akcentuoja, kad priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, darbo pakeitimas nebūtinai garantuotų pajamų padidėjimą, pažymi, kad baigusi studijas nedirbo teisinio darbo. Mano, kad bylos duomenų pakanka, kad būtų galima nustatyti, jog ji deda pastangas padidinti savo gaunamas pajamas, bankrutavus įmonei nedelsdama įsidarbino kitoje įmonėje, padeda mamai vykdyti veiklą, siekia įgyti patirties, gauna pajamas bei numato skirti dalį pajamų kreditinių įsipareigojimų vykdymui. Mokumo atkūrimo plane įtvirtinta, kad bankroto proceso metu ir toliau sieks maksimaliomis pastangomis atkurti savo mokumą, o konkrečios jos pastangos gauti pajamas bus vertinamos mokumo atkūrimo plano vykdymo metu. Teigia, jog fizinio asmens įsidarbinimas ir pajamų didėjimas bankroto proceso metu yra pageidautinas faktas, tačiau nepriklauso nuo fizinio asmens valios. Argumentuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą bankrutuojančio asmens elgesį, nukreiptą į mažesnių, nei įmanoma pagal esamą situaciją, pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Vien abstraktūs samprotavimai, kad ji galėtų susirasti geriau mokamą darbą, pakeisti jo pobūdį, neleidžia spręsti, kad ji nesiekia atkurti mokumo. Akivaizdu, kad teismo subjektyvūs samprotavimai neturėjo būti pagrindas nutraukti bankroto bylą.

29.       Nurodo, kad bankroto proceso metu bus siekiama parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą), atsižvelgiant į tai, kad name ji gyvena su nepilnamete dukterimi, remiantis FABĮ 28 straipsnio 1 dalimi, plane numatyta, kad turtas bus parduodamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, nurodyta, kad bankroto administratoriui bus pavesta atlikti turto vertinimą, plane taip pat nurodyta, kad turtas bus parduodamas varžytynėse bei nurodyta detali turto pardavimo ir kainos nustatymo tvarka. Teigia, jog turto pardavimo terminai ir tvarka, nurodyti aiškiai, atitinka teisės aktų reikalavimus, o nurodyti konkrečią turto pardavimo dieną objektyviai negali.

30.       Nurodo, jog plano 8 dalyje yra įtvirtintas kreditorių sąrašas, nurodyti pirmosios ir antrosios eilės kreditoriai, detalizuotos jų reikalavimų sumos be palūkanų ir delspinigių bei su palūkanomis ir delspinigiais, 12 dalyje pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, jame yra nurodytos reikalavimų sumos (be palūkanų ir delspinigių), kurios kiekvieną pusmetį bus sumokamos kreditorių reikalavimams tenkinti, taip pat nurodyta kiekvieno kreditoriaus patvirtinto reikalavimo dalis procentais, kuri bus tenkinama plane nurodytu terminu. Plane numatyta, kad kreditorių reikalavimams tenkinti plane nurodytu laikotarpiu bus skiriama ne mažiau kaip 300 Eur. Mokumo atkūrimo plane taip pat yra numatyta, kad mokėjimo grafikas yra preliminarus ir keisis pardavus hipoteka apsunkintą turtą. Pažymi, kad įstatyme nėra  reikalavimo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti tikslias kreditoriams mokėtinas sumas, nes mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų dydis gali pasikeisti, dėl nenumatytų laikino pobūdžio objektyvių aplinkybių asmuo gali laikinai netekti gaunamų pajamų arba jos gali sumažėti. Dėl to plane pagrįstai nurodyta, jog kreditoriams numatomų skirti lėšų dydis yra preliminarus. Teismui turėjo būti žinoma, kad FABĮ 29 straipsnyje yra nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, būtent ja ir bus vadovaujamasi tenkinant kreditorių reikalavimus.

31.       Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ji tik siekia išvengti skolų mokėjimo, yra visiškai nepagrįstos ir rodo teismo subjektyvų požiūrį į pareiškėją bei kreditoriaus Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriaus interesų sureikšminimą. Teigia, jog bankroto administratoriui skirtina suma procentais nuo parduoto turto vertės buvo pasirinkta siekiant, kad procesas vyktų kuo efektyviau ir kad bankroto administratorius būtų suinteresuotas parduoti turtą kuo greičiau ir už kuo didesnę kainą. FABĮ 22 straipsnio 5 dalis numato, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. gautos lėšų sumos ar šio turto vertės. Šiuo atveju siūloma nustatyti procentinė išraiška yra dvigubai mažesnė, todėl atlyginimas bankroto administratoriui atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per didelis.

32.       Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nutraukti bankroto procesą ne tik FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nes nepatvirtino plano, bet ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. dėl to, jog pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, šios savo pozicijos nemotyvavo, nenurodė, kokią tariamai neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis pateikė pareiškėja ir dėl kokios neteisingos informacijos plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Teigia, jog pateikė visus duomenis apie pajamas, net ir apie tas (gaunamas iš motinos veiklos), kurias galėjo nuslėpti, tačiau sąžiningai minėtus duomenis išviešino, pateikė duomenis apie turtą, turimus įsipareigojimus, jokių duomenų, kad pateikti duomenys neteisingi, byloje nepateikta ir nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Mano, jog FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas šioje proceso stadijoje iš viso negalėjo būti taikomas, nes šiuo metu nevertinamas mokumo atkūrimo plano vykdymas.

33.       Papildomais paaiškinimais, pateiktais 2020 m. balandžio 29 d., apeliantė nurodo, jog jos manymu, skundžiama nutartis yra priimta neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjus bylą, turint išankstinį nusistatymą prieš ją, o teismo sprendimai priimti išimtinai kreditoriaus Banko interesais, kuris su bankrutuojančiu asmeniu nebendradarbiauja, daro įvairias kliūtis bankrutuoti, nors ji siekė bendradarbiauti, bankroto proceso metu į visas kreditoriaus pastabas atsižvelgė, mokumo atkūrimo planą tikslino ir t.t.

34.       Nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 jos ieškinys buvo iš dalies patenkintas ir pripažinas neteisėtu vienašališkas Būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L nutraukimas 2012-04-28 bei kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL 07/07/82S nutraukimas 2012-09-27. Taip pat teismas sprendimu pripažino, kad Bankas nuo 2009-11-29 neteisėtai taiko fiksuotą palūkanų normą, todėl neteisingai apskaičiuoja mokėtinas palūkanas už naudojimąsi kredito suma, dėl to susidarė permoka. Kol vyko procesas nurodytoje byloje, Bankas skaičiavo kredito sutarties nevykdymo palūkanas, todėl ji vėl buvo priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir tik Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-87-1025/2019, įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 15 d., teismas nusprendė, kad permoka atsakovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27, kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, sudarė 5677,44 Šveicarijos frankai ir šią sumą įskaitė pagal Būsto kredito sutartį; nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nutraukta 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartas Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Dėl to ginčą su Banku vertina kaip vieną iš nemokumą lėmusių priežasčių, nes Bankas neteisėtai nutraukė sutartį, neteisėtai skaičiavo didesnes nei turėjo palūkanas, dėl to susidarė permoka, neteisėtai skaičiavo ir atliko nevykdymo palūkanų įskaitymus, o ne ginčo tvarka su banku nepavyko susitarti. Teigia, kad jeigu Bankas nuo 2009-11-29 būtų sąžiningai vykdęs sutartį, tai ji galbūt nebūtų tapusi nemokia.

35.       Taip pat nurodo, jog kredito sumos konvertavimo metu EUR kursas buvo CHF – 1: 0,617, šiuo metu, kaip nurodo pats kreditorius, kursas yra EUR:CHF – 1:1.0224, nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dieną euro ir Šveicarijos franko santykis buvo 1,1319, todėl bankroto administratorius kreditoriaus pareikštą kreditinį reikalavimą 262449,00 CHF perskaičiavo eurais ir prašė patvirtinti 231865,89 Eur kreditinį reikalavimą pagal 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį. Taigi, teismo taikytas konvertavimo kursas 1:1,1319 beveik du kartus viršijo sutarties vykdymo metu konvertuojant kredito sumą iš eurų į Šveicarijos frankus buvusį kursą. Teigia, jog kreditorius, siūlydamas vartotojui pakeisti sutarties sąlygas 2008 m. liepos 16 d., žinojo ir prognozavo Šveicarijos franko vertės didėjimą euro atžvilgiu ir apie tai vartotojo neinformavo, dėl to iš esmės pasunkėjo sutarties vykdymas, nes kredito įmokų dydis iš esmės padidėjo du kartus. Pareiškėja, kaip vartotoja, tokių aplinkybių nebūdama finansų rinkos dalyvė, priešingai nei kreditorius, numatyti negalėjo.

36.       Teigia, jog pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą nemokumo atsiradimo priežastys yra nurodytos, jos yra tiesiogiai susijusios su finansiniais įsipareigojimais kreditoriams.

37.       Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenuosekliai vertino jos pajamas, t. y. nurodė, kad nesiremia pažyma apie gaunamus 400,00 Eur, vėliau nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių, kaip pareiškėja, gaudama 132,31 Eur darbo užmokestį, gali išgyventi. Pažymi, jog FABĮ nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo savaime laikomas nesąžiningu. Teigia, jog turi egzistuoti asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Nurodydo, jog kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kokį darbo užmokestį fizinis asmuo galėtų gauti susiradęs darbą, bei kokią įtaką tokios gaunamos pajamos padarytų fizinio asmens mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Kitaip tariant, jei asmeniui nepavyksta rasti gerai mokamo darbo, už kurį gaunamas atlygis ilgainiui leistų sumokėti skolą ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas, tačiau turėjo realias galimybes įsidarbinti mažai apmokamose pareigose ir to nepadarė, vien tokio elgesio negalima laikyti nesąžiningu ir dėl to atsisakyti kelti bankroto bylą.

38.       Bankroto (nemokumo) administratorė VšĮ Nacionalinis teisės centras prisideda prie apeliantės atskirojo skundo ir prašo jį patenkinti.

39.       Suinteresuotas asmuo kreditorius Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, atsiliepimu apeliantės atstirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

40.       Sutinka, kad pareiškėja iš dalies pakoregavo nemokumą lėmusias priežastis, tačiau dalį priežasčių paliko. Patikslinto mokumo atkūrimo plano 3 dalyje nurodomos pareiškėjos bankroto priežastys prieštarauja įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytoms aplinkybėms, dėl to 3 dalyje nurodyta informacija turėjo būti tikslinama. Plane turėjo būti nurodomos realios priežastys, dėl kurių pareiškėja negali įvykdyti kreditorių reikalavimų, o šiuo atveju buvo nurodyta informacija, kuri neatitiko išnagrinėtose civilinėse bylose nustatytų faktinių aplinkybių, be to, buvo akivaizdžiai siekiama iškreipti faktines aplinkybes. Pareiškėja, nurodydama bankroto priežastis, teigia, kad tikėjosi, jog galės vykdyti įsipareigojimus, tačiau kai paskolos suma buvo konvertuota iš eurų į Šveicarijos frankus, pareiškėjos kredito suma žymiai išaugo. Nurodo, jog šis teiginys yra neteisingas, valiutos konvertavimas objektyviai negali nulemti kredito sumos išaugimo, nes dėl valiutos konvertavimo pasikeičia tik kredito valiuta, bet ne suteikto kredito dydis. Dėl to ši tariama pareiškėjos nemokumo priežastis nėra teisinga. Pažymi, jog pareiškėjai suteikto kredito konvertavimo iš eurų į Šveicarijos frankus teisėtumo klausimas jau daugiau nei prieš 5 metus buvo galutinai išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, tačiau pareiškėja vėl iš naujo kvestionuoja teismo sprendimu nustatytus prejudicinius faktus ir jos pačios prašymu atlikto kredito valiutos konvertavimo teisėtumą. Nurodo, jog Bankas skaičiavo kredito grąžinimo įmokas, palūkanas ir atliko piniginių lėšų paskirstymą vadovaudamasis pareiškėjos su Banku sudarytais susitarimais, kurie galiojo atitinkamų operacijų atlikimo metu, o pareiškėjos teiginiai, kad buvo pažeistos jos teisės ir atlikti neteisėti įskaitymai paneigti minėtu teismo sprendimu konstatavus, jog visos ieškovės įmokos pagal atsakovo apskaičiuotas mokėtinas sumas iki sutarties nutraukimo buvo įskaitytos tinkamai pagal sudarytus susitarimus. Pažymi, jog teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjos atskirajame skunde minima permoka susidarė ne dėl to, kad Bankas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, bet dėl to, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 nusprendė, jog 2008 m. liepos 16 d. šalių sudarytu papildomu susitarimu pakeitus valiutą ir nustačius palūkanų dydį LIBOR CHF, nebuvo nustatytas naujas 3 metų palūkanų fiksavimo terminas. Teismui nusprendus, kad 3 metų fiksuotų palūkanų (nepriklausomai nuo valiutos) terminas šalių buvo sutartas ir nustatytas tik 2006 m. lapkričio 29 d. papildomu susitarimu ir šis terminas vėlesniais papildomais susitarimais šalių nebuvo pakeistas, Bankas, vadovaudamasis teismo pateiktu išaiškinimu, perskaičiavo pareiškėjos mokėtinas palūkanas ir perskirstė pareiškėjos sumokėtas sumas. Taigi pareiškėjos minima permoka susidarė ne dėl to, kad Bankas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, bet dėl to, kad ginčo šalys skirtingai suprato ir interpretavo sudarytus susitarimus. Taip pat teigia, jog tarp ginčo šalių vykę teisminiai ginčai neturėjo lemiamos įtakos pareiškėjos mokumui ar finansinei padėčiai. Pareiškėja pati sąmoningai ir ne vienerius metus nevykdė savo finansinių įsipareigojimų Bankui, šią aplinkybę pripažino, o ginčas dėl įsipareigojimų egzistavimo tarp šalių nebuvo kilęs. Mano, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane iš viso nėra nurodyta jokių realių pareiškėjos bankroto priežasčių, o FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai reikalauja, kad mokumo atkūrimo plane ši informacija būtų nurodyta.

41.       Kreditoriaus nuomone, patikslintame mokumo atkūrimo plane ir pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija nėra pakankama, kad būtų galima teigti, jog pareiškėja tinkamai įvykdė savo pareigą ir tinkamai nurodė FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą informaciją. Be to, patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta informacija yra prieštaringa. Teigia, kad kartu su planu pateikti tik dokumentai, kurie, kaip teisingai vertino teismas, patvirtino pareiškėjos 132,31 Eur dydžio mėnesines pajamas iš darbinės veiklos. Tuo tarpu 400 Eur per mėnesį suma, kurią pareiškėja tariamai gavo ir ketina gauti iš savo motinos, pagrįstai nebuvo pripažinta pareiškėjos bankroto proceso metu gautinomis lėšomis. Teigia, jog byloje nėra iš viso jokių duomenų apie V. Š. gautas pajamas 2019 metais ar 2019 metais vykdytą veiklą, o verslo liudijimas V. Š. išduotas tik 2020 metams, todėl pareiškėjos nurodyti pinigai galėtų būti traktuojami kaip jai dovanotinas turtas. Pažymi, kad pažadas ką nors padovanoti ateityje nesukuria jokių realių turtinių pasekmių asmeniui, kuriam žadama padovanoti tam tikrą turtą ateityje (CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Dėl to pareiškėjos motinos 2020 m. sausio 15 d. pažyma, kuria žadama 2020 metais pareiškėjai pervesti kiekvieną mėnesį po 400 Eur, nepatvirtina pareiškėjos bankroto proceso metu gautinų lėšų ar pajamų, ir toks V. Š. raštas nesukelia realių teisinių padarinių ir objektyviai negali patvirtinti būsimų pareiškėjos pajamų.

42.       Pažymi, kad įmonės, iš kurių pareiškėja nurodė gaunanti 132,31 Eur pajamas, jau ne vienerius metus neteikia finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui ir nėra galima įvertinti, kiek realus tolesnis pajamų gavimas iš šių subjektų, ar minėtos įmonės iš viso vykdo ūkinę komercinę veiklą ir pan. Pati pareiškėja savo atskirajame skunde pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai beveik veiklos nevykdo ir neaišku, ar ateityje veikla bus plėtojama, taigi 132,31 Eur dydžio pajamų gavimas abejotinas, be to, tokia pajamų suma neatitinka patikslintame plane pateiktų skaičiavimų ir prognozių, nes vien pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta reikalinga 303,50 Eur suma per mėnesį. Vadinasi, 132,31 Eur pajamų suma nėra pakankama patikslintame plane nurodytoms išlaidoms padengti ir nepagrindžia plano realaus įgyvendinimo. Pažymi, jog net ir pripažinus 400 Eur per mėnesį realiomis pareiškėjos gautinomis pajamomis, 532,31 Eur suma vis tiek nepakankama patikslintame plane nurodytiems pareiškėjos, jos vaiko poreikiams, būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, bankroto administratoriaus užmokesčiui ir įsipareigojimams kreditoriams vykdyti.

43.       Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos parengtame patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės mokumui atkurti yra deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos, nėra realios ir neužtikrina maksimalių pareiškėjos pastangų siekti savo bei kreditorių interesų pusiausvyros. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad pareiškėja tariamai aktyviai imasi visų priemonių savo mokumui atkurti, kad pareiškėja tariamai deda pastangas padidinti savo gaunamas pajamas, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog pareiškėja būtų dėjusi realias pastangas susirasti darbą, kuriame būtų mokamas bent jau minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis, taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėja iš viso būtų siekusi padidinti savo pajamas. Mano, kad, priešingai, iš bankroto byloje esančios informacijos galima spręsti, kad sąmoningai buvo siekiama sukurti tokią situaciją, kad pareiškėjos pajamos būtų mažesnės nei įmanoma pagal esamą situaciją bei siekiama sukurti papildomus su pareiškėja susijusių kreditorių reikalavimus bankroto procese. Pareiškėja tariamai sudarė paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės kreditinis reikalavimas sudaro net 172 039,16 Eur, o tai akivaizdžiai patvirtina bendrovės vykdytos veiklos sėkmingumą, jeigu įmonė galėjo pareiškėjai paskolinti tokią sumą. Tuo tarpu pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis einant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas sudaro vos 47,19 Eur sumą per mėnesį. Tokie bankroto byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad pareiškėjai vietoje realaus darbo užmokesčio buvo neva skolinamos piniginės lėšos, į kurias nebuvo galima nukreipti priverstinio išieškojimo, galbūt turint tikslą dirbtinai sukurti susijusio kreditoriaus reikalavimą bankroto procese ir išvengti realaus skolų grąžinimo esamiems kreditoriams. Teigia, jog pareiškėja pati nurodo, kad neketina ieškoti geriau mokamo darbo, nors turi įgijusi teisinį išsilavinimą, kuris sudaro realias galimybes įsidarbinti ir gauti kur kas didesnes pajamas. Argumentuoja, kad pareiškėja ne tik neketina imtis realių priemonių savo mokumui atkurti, bet ir bankroto proceso metu planuoja išlaidas, kurios nėra adekvačios esamai situacijai. Pareiškėjos šeimos išlaidos sieks 838 Eur ir neapibrėžta komunalinių mokesčių suma (303,50 Eur būtiniesiems poreikiams, 100 Eur būsto nuomai, 303,50 Eur išlaidų suma vaiko išlaikymui, 131,00 Eur vaiko tėvo mokama vaiko išlaikymo dalis ir nenurodyta būsimų komunalinių išlaidų suma). Teigia, jog patikslintame plane iš viso nėra nurodyta komunalinių išlaidų suma, dėl to parengtame mokumo atkūrimo plane nėra apibrėžtas kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšų dydis. Taip pat nesuprantama, kodėl pareiškėja nesiekia padidinti vaiko tėvo mokamos išlaikymo dalies vaikui ir pati bankrutuodama siekia vaiko išlaikymui skirti beveik tris kartus didesnę sumą nei vaiko tėvas. Mano, kad pareiškėja, elgdamasi sąžiningai, turėtų dėti protingas pastangas ir siekti, kad vaiko tėvo mokama išlaikymo dalis būtų didesnė.

44.       Pažymi, jog pastabose nurodė, kad turto vertintojas turi būti priimtinas hipotekos kreditoriui, siekiant užkirsti kelią galimiems ginčams dėl turto vertės tinkamo nustatymo. Šiuo konkrečiu atveju patikslintame plane nėra numatyta, kad turto vertintojo kandidatūra suderinama su hipotekos kreditoriumi, o numatyta, kad bankroto administratorius savo nuožiūra pats atrenka tris galimus turto vertintojus ir pats vykdo atranką pagal mažiausios kainos kriterijų. Patikslinto plano 5.2 dalyje turėjo būti numatyti ir konkretūs terminai turtui parduoti, nes šiuo metu numatyti tik minimalūs terminai, o tai pažeidžia tiek FABĮ nuostatas, tiek kreditorių teisėtus interesus. Mano, jog taip sudarytos prielaidos bankroto proceso vilkinimui bei ginčų, susijusių su turto pardavimu, turto vertės nustatymu ir pan., kilimui. Teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad konkretus terminas ir turto pardavimo kaina parengtame mokumo atkūrimo plane turi būti nurodoma. Pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai, kad to objektyviai negalima padaryti, yra ne tik niekuo nepagrįsti, bet ir nelogiški. Patikslinto plano rengimo metu pareiškėja galėjo numatyti terminą, iki kurio turi įvykti turto varžytynės, tačiau sąmoningai šios informacijos į planą neįtraukė. Patikslintame plane numačius tik minimalius turto pardavimo terminus, bet aiškiai neapibrėžus maksimalių terminų, yra ne tik pažeidžiami pareiškėjos kreditorių interesai, bet ir nėra įgyvendinami FABĮ reikalavimai, kurie detaliai reglamentuoja mokumo atkūrimo plano turinį.

45.       FABĮ imperatyviai nurodyta, jog kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais, todėl akivaizdu, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas išsamus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, tai nebuvo padaryta. Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti kreditorių reikalavimų dydžiai, kaip nurodė teismas, neatitinka teismo patvirtintų dydžių. Pažymėtina, kad patikslinto plano 12 dalyje nurodyta informacija ir pateikti skaičiavimai neatitinka kitos plane nurodytos informacijos, kreditoriams numatytos skirti sumos yra ne tik simbolinės, bet net nėra realios, t. y. patikslinto plano 12 dalyje nurodyta informacija nėra teisinga ir yra klaidinanti. Patikslinto plano 12 dalyje nurodyta, jog planuojama, kad pajamų suma, viršijanti būtinuosius poreikius, bus apie 50 Eur, ji kreditoriams paskirstoma proporcingai pagal turimų reikalavimų dydį. Teigia, jog, kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjos bankroto proceso metu planuojamų išlaidų suma per mėnesį sudarys ne mažiau kaip 767,50 Eur sumą (303,50 Eur pareiškėjos poreikiams tenkinti, 303,50 Eur suma vaiko išlaikymui, 100 Eur būsto nuomai, nes hipoteka įkeistas turtas bus parduotas, ir 60,50 Eur (t. y. 50 Eur + PVM) mėnesinis užmokestis bankroto administratoriui), bei neapibrėžtos komunalinių mokesčių išlaidos. Tuo tarpu patikslintame plane numatytų gauti pajamų suma geriausiu atveju sudarys 532,31 Eur, vadinasi, kiekvieną mėnesį pareiškėja ne tik neturės išlaidas viršijančių 50 Eur, kuriuos galėtų skirti kreditorių reikalavimams dengti, bet pareiškėjos numatomų gauti pajamų suma net nebus pakankama kitoms plane nurodytoms išlaidoms dengti ir kiekvieną mėnesį (nevertinant kreditoriams numatytos mokėti 50 Eur sumos) pareiškėjos įsiskolinimas ne mažės, o didės ne mažesne nei 235,19 Eur suma.

46.       Argumentuoja, jog atskirasis skundas nepagrįstas, o pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs. Pareiškėja neketina imtis jokių priemonių savo mokumui atkurti, bankroto proceso metu planuoja išlaidas, kurios gerokai viršys planuojamas gauti pajamas, o kreditoriams pagal patikslintą planą realiai nebus mokamos jokios sumos. Tokio turinio mokumo atkūrimo planas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus, o pareiškėja iš esmės siekia tik ilgą laiką naudotis įstatymo suteiktomis lengvatomis ir neturi tikslo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams bei atkurti savo mokumą. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir nutraukė pareiškėjos bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos pareiškėjai toliau piktnaudžiauti teisiniu reguliavimu ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

47.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto bylą nutraukė ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja tiek kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek rengdama mokumo atkūrimo planą, pateikė neteisingą bei neišsamią informaciją apie savo pajamas, nemokumo priežastis, pareiškėja nesiima jokių realių veiksmų savo mokumui atkurti, nesiekia gauti kuo didesnes pajamas, kad galėtų didesne dalimi prisidėti prie kreditorių reikalavimo tenkinimo, kad nebūtų pakenkta visų kreditorių interesams. Visa tai sudarė pagrindą teismui pagrįstai konstatuoti, jog patikslintame plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir nebus pasiekti Fizinio asmens bankroto įstatymo keliami tikslai. Pažymi, jog galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu bankroto byla galėtų būti nutraukta tik po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

48.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

49.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

50.       Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nutarta netvirtinti bankrutuojančios I. Š. patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė argumentuoja, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, todėl turėjo būti patvirtintas. Apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir išanalizavęs fizinio asmens bankroto bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas turi esminių trūkumų, nėra užtikrinta skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra, todėl negalėjo būti patvirtintas.

51.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui: tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas teikiamas teismui. Šiuo atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgęs į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

52.       Nagrinėjamu atveju kreditoriai 2019 m. gruodžio 5 d. kreditorių susirinkime nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditoriai pareiškė pastabas dėl fizinio asmens bankroto priežasčių, bankrutuojančio asmens numatomų gauti lėšų ir tikslių gaunamų pajamų iš darbinės ir individualios veiklos, turto pardavimo terminų bei kainos, bankroto administravimo išlaidų; priemonių bankrutuojančio asmens mokumui atkurti, lėšų, reikalingų kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi bankroto administratorės prašymas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paliktas nenagrinėtas, nurodyta, jog plano projektas turi būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.

53.       2020 m. sausio 29 d. kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui. Kreditoriai pateikė pastabas dėl fizinio asmens bankroto priežasčių, bankrutuojančio asmens numatomų gauti lėšų per visą bankroto procesą, numatomo turto pardavimo, terminų bei kainos, pateiktame plane nenumatyta, kad turto vertintojas turi būti suderintas su įkaito turėtoju, nenumatyti konkretūs terminai turtui parduoti, dėl bankroto administravimo išlaidų, priemonių bankrutuojančio asmens mokumui atkurti, lėšų, reikalingų kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko.

54.       Bankroto administratorė išvadoje dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo galimybių nurodė, kad mokumo atkūrimo planas parengtas atsižvelgiant į kreditorių nurodytas pastabas, surinkti kreditorių nurodyti trūkstami dokumentai, įtraukti visi plano patvirtinimui būtini duomenys, planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje numatytą struktūrą, būtinųjų poreikių tenkinimo suma ir būtinųjų išlaidų paskirstymas yra pagrįsti, detaliai pateikta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, terminai ir datos, plane nurodytos nemokumo priežastys. Kitos pastabos, bankroto administratorės nuomone, neesminės, nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 

55.       Kaip nurodė pati apeliantė, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, bet visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams ir fizinio asmens bankroto tikslui – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Tuo tarpu iš kitų atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė siekia formalaus FABĮ 7 straipsnio reikalavimų taikymo, o tokia jos pozicija nėra pagrįsta sąžiningumo, teisingumo ir fizinio asmens bankroto tikslo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas nagrinėjamu atveju negalėjo būti pripažintas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimui, nes sudaro prielaidas pasyviai išvengti visų skolų ir neskatina pareiškėjos dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų bei tenkinti kreditorių reikalavimus.

56.       Nors apeliantė argumentuoja, kad jos nemokumą lėmė kreditoriaus Banko neteisėti veiksmai ir jos nuomonė šiuo klausimu negali būti vertinama kaip pagrindas nutraukti bankroto procedūrą, pažymėtina, jog pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos priežastys, sukėlusios asmens nemokumą. Tai reiškia, jog fizinis asmuo turi nurodyti realias ir objektyvias jo nemokumą sukėlusias priežastis, o ne dėstyti savo subjektyvius teiginius apie įsivaizduojamas ar menamas aplinkybes. Apeliantei akcentuojant, jos vertinimu, nemokumą lėmusias priežastis, pažymėtina, jog ne jos subjektyvi nuomonė ir suvokimas apie priežastis sąlygojo mokumo atkūrimo plano netvirtinimą, bet šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma apie visas plane išdėstytas sąlygas ir jo realaus įvykdymo galimybes.

57.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinių sprendimų turinį, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir Banko atsiliepime detaliai išdėstyta pozicija, jog įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-29-903/2014 ir Nr. e2-87-1025/2019 nėra konstatuoti jokie neteisėti Banko veiksmai, kurie būtų tiesiogiai nulėmę pareiškėjos nemokumą. Pareiškėjos išdėstytas nurodytų teismo sprendimų interpretavimas nėra teisiškai pagrįstas, kilę ginčai su Banku yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o nustatyta permoka yra įskaičiuota į mokėtinas kredito įmokas. Tuo tarpu, apeliantė iš esmės iš naujo kelia ginčą dėl jai suteikto kredito valiutos konvertavimo teisėtumo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjos nenaudai pasikeitė jai suteikto kredito valiutas kursas, nereiškia nesąžiningų kreditoriaus veiksmų. Priešingai, kredito valiuta pakeista į Šveicarijos frankus tuo metu, kai pareiškėjai buvo tai finansiškai naudinga, tuo tarpu, valiutų kursų svyravimai yra normalus reiškinys ir pareiškėja, kaip bet kuris atidus ir protingas asmuo, ypač vertinant aplinkybes, jog turėjo akštąjį universitetį išsilavinimą, buvo įmonės direktorė, dalyvaujanti ir tvirtinanti įmonės finansines operacijas, turėjo ir galėjo suvokti, kad valiutos kursas gali pasikeisti jai finansiškai nepalankiai, ir tai įvertinti prieš nuspręsdama pakeisti jai suteikti kredito valiutą. Būtent tai ir buvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 ir padaryta išvada, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti nesąžiningus Banko veiksmus. Teismo sprendimu taip pat konstatuota, jog banko nustatytas įsiskolinimas atsirado ne dėl, pareiškėjos teigimu, netinkamai atliktų įskaitymų pagal jos įmokas, bet dėl fiksuotos palūkanų normos taikymo, todėl nustatyta pareiškėjos sumokėtų Bankui sumų permoka ir konstatuotas neteisėtas kredito sutarčių vienašališkas nutraukimas, tačiau pažymėtina, jog iš teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-87-1025/2019 nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja atnaujintas kredito sutartis savo nuožiūra, t. y. mokėdama ne visas sumas, vykdė tik vienerius metus, o nuo 2017 m. kovo 31 d. finansinių įsipareigojimų iš viso nebevykdė. Įsiteisėjusiu 2019 m. liepos 9 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-87-1025/2019 nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2019 m. spalio 15 d.) būsto kredito sutartis būtent dėl to ir buvo nutraukta. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo nustatytas tikslus pareiškėjos permokos dydis (5677,44 Šveicarijos frankų) laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., t. y. iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 įsiteisėjimo, permoka įskaityta į mokėjimus pagal kredito sutartį.

58.       Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą; pagal to paties straipsnio 1 dalies 6 punktą turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos); pagal 7 punktą nurodoma bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas.

59.       Nustatyta, kad apeliantės darbo užmokestį sudaro 132,31 Eur: 85,12 Eur per mėnesį atlyginimas „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, taip pat vidutiniškai 47,19 Eur per mėnesį atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra apeliantė. Tuo tarpu mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad būtinosioms išlaidoms per mėnesį jai pačiai reikia 303,50 Eur ir tokios pačios sumos vaiko išlaikymui. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad iš varžytynių pardavus turtą dar reikės apie 100 Eur būsto nuomai, nekonkretizuotos sumos būsto komunaliniams mokesčiams, taip pat nurodyta, jog per mėnesį bankroto administratorei mokama 60,50 Eur (50 Eur ir PVM) ir skiriama 50 Eur (300 Eur per pusę metų) kreditorių reikalavimams. Taigi šiuo metu, dar nepardavus turto iš varžytynių, pareiškėjos šeimos poreikiams ir užmokesčiui bankroto administratoriui bei kreditoriams  reikia mažiausiai 717,50 Eur, o pardavus turtą iš varžytynių ši suma didės, nes prisidės nuomos išlaidos ir komunaliniai mokesčiai. Akivaizdu, kad apeliantės viešai deklaruojamas gaunamas darbo užmokestis nėra pakankamas net būtiniausiems gyvybiniams poreikiams patenkinti, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši suma nėra pakankama patikslintame plane nurodytoms išlaidoms padengti ir nepagrindžia plano realaus įgyvendinimo. Juo labiau, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad fizinio asmens sukauptos piniginės lėšos, kurios nebūtų panaudotos fizinio asmens poreikiams tenkinti (viršijančios būtinąsias išlaidas šeimos poreikiams), būtų paskirtytos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų dydžiui; planuojama, kad tokių pajamų suma bus apie 50 Eur, tačiau nėra nurodyta ir detalizuota, iš kur apeliantė planuoja šias pajamas gauti.

60.       Apeliantei argumentuojant, jog motina jai kiekvieną mėnesį skiria po 400 Eur, pažymėtina, jog net ir pridėjus šią sumą prie apeliantės gaunamų pajamų, ji vis tiek nėra pakankama realiam plano įvykdymui. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie šią pareiškėjos gaunamą sumą, išskyrus jos motinos rašytą 2020 m. sausio 15 d. pažymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantės motinai 2020 m. sausio 3 d. išduotas verslo liudijimas, jame įrašyta ir apeliantė kaip šeimos narė, tačiau asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą, neturi teisės įdarbinti kitų asmenų ir mokėti jiems darbo užmokestį. Tuo tarpu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei pareiškėja, nei jos atstovė negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu pareiškėjai motina kiekvieną mėnesį moka pinigus, ar jie įtraukiami į apskaitą, ar nuo nurodytos 400 Eur sumos mokami mokesčiai ir pan. Dėl to pripažintinas pagrįstu kreditoriaus Banko argumentas, jog pažymoje nurodytus pinigus būtų galima laikyti motinos dovana, šią aplinkybę iš esmės nurodo ir apeliantė atskirajame skunde teigdama, kad joks teisės aktas nedraudžia motinai duoti pinigų savo vaikams. Sutiktina su šiuo apeliantės teiginiu, tačiau, kaip teisingai pažymėjo Bankas, įsipareigojimas ką nors padovanoti ateityje nesukuria jokių realių turtinių pasekmių asmeniui, kuriam žadama padovanoti tam tikrą turtą ateityje (CK 6.465 straipsnio 2 dalis).

61.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog apeliantė nepateikė informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje iš Garantinio fondo gautas ar gautinas lėšas. Pareiškėjai teigiant, kad Garantinio fondo pinigų nėra gavusi ir nežino, kiek gaus ir ar gaus, pažymėtina, jog pareiškėja gali gauti informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškėjos šeimos verslai, pareiškėjos motina yra abiejų įmonių vyr. buhalterė, pareiškėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, todėl jau vien dėl šių aplinkybių turėtų ir galėtų žinoti apie tai, ar ir kiek jai priklauso išmokėtinų sumų iš Garantinio fondo.

62.       Papildomai pažymėtina, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ji nesikreipia į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, nes tai brangiai kainuoja. Iš bylos duomenų matyti, jog tėvas dukters išlaikymui moka po 131 Eur. Pareiškėja turi visas galimybes padidinti tėvo vaikui mokamą išlaikymo sumą ir gali su vaiko tėvu susitarti taikiai, pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba, pati, turėdama teisinį išsilavinimą, gali kreiptis į teismą, nes teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota ir pakankamai aiški, tai nėra specialių žinių ar įgūdžių reikalaujantis dalykas.

63.       Nors apeliantė argumentuoja, jog teisę pasirinkti norimą advokatą jai garantuoja Konstitucija, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepaneigė ir neapribojo šios pareiškėjos teisės, tačiau pagrįstai aplinkybę, kad pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su privačiai praktikuojančiu advokatu ir advokato padėjėju, o teigdama,  kad jos pajamos labai mažos ir finansinė padėtis itin sunki, nebandė pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba, vertino kaip sukeliančią pagrįstų abejonių pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodytų duomenų apie pajamas ir turtą teisingumu, t. y. plano atitikties FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams.

64.       Pareiškėja akcentuoja, kad dėjo visas pastangas ir susitarė su bankroto administratoriumi dėl mažesnio užmokesčio, o būtent nurodė, kad administravimo išlaidoms kiekvieną mėnesį bus skiriama 50 Eur/mėn + PVM (60,50 Eur) ir 8 proc. pajamų, gautų pardavus turtą, jei turtas bus parduotas per 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo; jei turtas bus parduotas vėliau nei per 12 mėnesių, bet ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo plano patvirtinimo, skirti 6 proc. nuo pajamų, gautų už parduotą turtą; jei turtas bus parduotas vėliau nei per 18 mėnesių nuo plano patvirtinimo, skirti 4 proc. nuo pajamų, gautų už parduotą turtą, ir pažymi, kad šie įkainiai daugiau nei  perpus mažesni nei gali būti pagal teisės aktus. Aplinkybė, jog teismas ginčijamoje nutartyje nedetalizavo šių mokumo atkūrimo plano nuostatų, nereiškia, kad neišanalizavo civilinės bylos medžiagos, kaip nepagrįstai teigia apeliantė. Ginčijamoje nutartyje būtent ir nurodyti bankroto administratoriui mokėtini dydžiai: 50 Eur/mėn + PVM (60,50 Eur) ir 8 proc. pajamų, gautų pardavus turtą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias mokumo atkūrimo plano nuostatas, pagrįstai pažymėjo, jog bankroto proceso metu bankroto administratoriui mokama suma viršija kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamą sumą, ir pagrįstai šią aplinkybę vertino kaip neatitinkančią kreditorių interesų pusiausvyros.

65.       FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Pareiškėja nurodo, jog siekia kiek įmanoma gerinti savo finansinę padėtį ir sieks gauti didesnes pajamas, persikvalifikuoti nėra galimybių, o jeigu bus galimybė įgyti naują specialybę ar persikvalifikuoti nemokamai, tuo pasinaudos. Įvertinus mokumo atkūrimo plane pareiškėjos nurodytas priemones mokumui atkurti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. Jokiais įrodymais nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad padėdama motinai vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą tokiu būdu mokosi, todėl galbūt ir ji ateityje vykdys individualią veiklą. Jokių konkrečių ir realių priemonių ar pastangų mokumui atkurti apeliantė nenurodo ir atskirajame skunde, priešingai, teigia, kad darbo pakeitimas nebūtinai reiškia didesnes pajamas, o įsidarbinimas ir pajamų didėjimas bankroto proceso metu yra pageidautinas faktas, tačiau nepriklauso nuo fizinio asmens valios. Apeliantės argumentai visiškai nepagrįsti ir akivaizdu, kad ji nesiekia atkurti savo mokumo ir pradėti mokėti įsiskolinimus, nenurodo, kodėl būdama išsilavinusi, jauna, sveika, darbinga, turinti darbo patirties, nesusiranda ir nesistengia susirasti bent minimalų darbo užmokestį ir socialines garantijas suteikiančio nekvalifikuoto darbo, kai turi visas objektyvias galimybes dirbti gerai mokamą kvalifikuotą darbą, o priešingai, nurodo, kad darbo keisti neketina, nes nors ir mažas, jos atlyginimas stabilus. Kaip minėta, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamo 44,02 Eur per mėnesį atlyginimo nepakanka iš esmės jokiems apeliantės poreikiams, o kodėl šioje įmonėje dirbdama po vieną valandą per dieną ji negali dirbti ir kito darbo  visą darbo dieną, nenurodo, juo labiau, kai pati teigia, kad įmonė faktiškai veiklos nevykdo ir galbūt nebevykdys visai. Tai, kad bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantė įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbo užmokestis padidėjo 20 Eur per mėnesį lyginant su bankroto bylos iškėlimo metu buvusiomis pajamomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į iš viso gaunamo darbo užmokesčio dydį, nelaikytina esminėmis pareiškėjos pastangomis pagerinti savo padėtį ir atkurti mokumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant faktinėms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nesiekia ir nededa jokių pastangų atkurti mokumą ir bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, o toks bankrutuojančio fizinio asmens elgesys bankroto proceso metu nesuderinamas nei su sąžiningumo reikalavimais, nei su fizinio asmens bankroto procedūros tikslais ir vien tik deklaratyvių abstrakčių teiginių apie siekius atkurti mokumą išdėstymas mokumo atkūrimo plane nėra pakankamas bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimui.

66.       Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodomas numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nenurodė konkretaus bankui įkeisto turto pardavimo termino, o kadangi su ja gyvena nepilnametė dukra, vadovaudamasi FABĮ 28 straipsnio 1 dalimi nurodė, jog ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra tinkamas turto pardavimo datos nurodymas. Nors apeliantė argumentuoja, jog objektyviai negali nurodyti turto pardavimo datos, tačiau nurodydama tik minimalų terminą, nenurodė maksimalaus termino, iki kurio turtas turi būti parduotas, taip sudarydama prielaidas vilkinti turto pardavimą. Be to, nenumatyta turto pardavimo kaina plano sudarymo metu, vien nurodymas, jog šaukiami kreditorių susirinkimai dėl turto kainos nustatymo varžytynėse, nėra tinkamas turto kainos nurodymas. Taip pat neatsižvelgta į kreditoriaus Banko pastabas, kad turto vertintojo kandidatūra turi būti priimtina Bankui ir su juo suderinta, kad nekiltų ginčų dėl turto vertės, o, priešingai, nurodyta, jog parinkti turto vertintoją pagal mažiausios kainos kriterijų savo nuožiūra nurodyta bankroto administratorei.

67.       Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodomas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyti duomenys (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pareiškėja nurodė kreditorių sąrašą, tačiau plano 12 dalyje kreditorių Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriaus bei UAB „Ignitis“ reikalavimų sumas, kaip pati teigia, nurodė be palūkanų ir delspinigių, nors turėjo nurodyti teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų dydžius. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą mokumo atkūrimo plane kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas turi būti nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos), tuo tarpu plano 12 dalyje nėra kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko etapais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka ir aptartų FABĮ reikalavimų.

68.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne iš viso atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Tuo atveju, kai fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). 

69.       Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorių pastabas ir nustatytų bei aptartų pataisyto mokumo atkūrimo plano neatitikimų FABĮ 7 straipsnio reikalavimams visumą, o ne pavienes nuostatas, pagrįstai padarė išvadą, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, nes bankrutuojantis fizinis asmuo neįvykdė pareigos parengti ir patikslinti savo mokumo atkūrimo planą taip, kad jis užtikrintų kreditorių ir jos, kaip skolininkės, teisingą interesų pusiausvyrą, pagrįstai konstatavo, kad pateiktas planas neužtikrina FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje keliamų tikslų, nes juo iš esmės siekiama tik išvengti  skolų. Nepatvirtinęs pataisyto mokumo atkūrimo plano pirmosios instancijos teismas pagrįstai fizinio asmens bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

70.       Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį gali būti atkuriamas tik sąžiningo nemokaus asmens mokumas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus; objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes; siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

71.       Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali ir turi būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015), todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad šioje proceso stadijoje negalėjo būti taikomas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytais duomenimis apie nemokumo priežastis, gaunamas pajamas, pastangas ir priemones savo mokumui atkurti, o tai sudarė sąlygas kilti pagrįstoms abejonėms ir plano realaus įvykdymo galimybe, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindą.

72.       Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė pareiškėjai nepalankias išvadas, nereiškia, kad bylą išnagrinėjo neobjektyviai ar nevisapusiškai. Jokių konkrečių objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo nešališkumu, apeliantė nenurodė, nušalinimo bylą nagrinėjančiam teismui šioje byloje nereiškė, o tai, kad buvo pareiškusi nušalinimą civilinę bylą Nr. e2-87-1025/2019 išnagrinėjusiai teisėjai, kuri išnagrinėjo ir šią civilinę bylą dėl fizinio asmens bankroto, ir pareiškėjos prašymas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas, taip pat savaime nereiškia, kad yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Priešingai, nenustatyta, kad būtų neįvertinti byloje esantys reikšmingi duomenys, o atskirajame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Aplinkybė, kad fiziniam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, taip pat nereiškia, kad ji negali būti nutraukta, kai egzistuoja FABĮ įtvirtinti pagrindai. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ją naikinti arba pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                              Irma Čuchraj