Civilinė byla Nr. e2A-538-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00404-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. lapkričio 9 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo ir 2020 m. gruodžio 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. J. R. dėl paveldimo turto pasidalijimo ir pagal atsakovo A. J. R. priešieškinį ieškovei I. K. dėl paveldimo turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą prašydama: 1) po R. K. mirties atsiradusį palikimą įpėdiniams ieškovei I. K. ir atsakovui A. J. R. (M. B. K. 2020 m. vasario 13 d. nutartimi buvo pakeista naujuoju atsakovu jos, kaip įpėdinės, teises perėmusiu A. J. R.) padalinti jos nurodytu būdu išvardintą ieškovei bei atsakovui priteistiną turtą – iš viso ieškovei prašoma priteisti turto už 589 905 Eur; atsakovui – už 218 789,49 Eur; 2) už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį atsakovui iš ieškovės priteisti 185 557,76 Eur kompensaciją.

2.       Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. mirė ieškovės sutuoktinis R. K.. R. K. nebuvo sudaręs testamento, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Po R. K. mirties atsiradusį palikimą sudaro ne tik asmeniniai daiktai, piniginės lėšos banko sąskaitose, bet ir specifinis objektas – ūkininko R. K. ūkis, esantis (duomenys neskelbtini), bei jį sudarantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Po R. K. mirties prašymą dėl palikimo priėmimo notarų biurui pateikė ieškovė I. K. ir R. K. mama M. B. K., kuri 2020 m. sausio 27 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi savo paveldėjimo teises padovanojo anūkui atsakovui A. J. R., tačiau paveldėjimo teisės liudijimai išduoti nebuvo, kadangi M. B. K. nuo 2015 m. iniciavo teisminius procesus, dėl kurių paveldėjimo procedūra buvo negalima. M. B. K. įvairioms valstybinėms institucijoms teikė eilę skundų / prašymų dėl ieškovės administruojamo R. K. ūkininko ūkio. Kompetentingos valstybinės institucijos atliko R. K. ūkio veiklos administravimo tyrimą, nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų, netinkamo ūkio administravimo, mokestinių pažeidimų.

3.       Nurodė, kad tikslinga R. K. ūkininko ūkį padalinti kaip atskirą paveldimą asmeninę neturtinę teisę, o R. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ūkio pinigines lėšas, skirtas ūkininko veiklos vykdymui ir kitą materialų turtą, tarp paveldėtojų dalinti atskirai. Paveldimą turtą taip pat sudaro kitas nekilnojamasis, kilnojamasis, biologinis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos. Bendra tarp įpėdinių dalintino turto suma – 808 694,49 Eur. Atsižvelgiant į specifinę R. K. palikimo apimtį, ūkis, kaip neturtinė asmeninė teisė, priteistina ieškovei, o tarp paveldėtųjų turėtų būti padalintas R. K. priklausantis turtas, skirtas ūkio veiklos vykdymui bei kitas jam priklausantis turtas. R. K. ūkininko ūkis, kaip atskiras paveldėtinas objektas, nedalintinas tarp įpėdinių ir priteistinas ieškovės nuosavybėn, nes ūkio neįmanoma padalinti jo nesuardžius ir jam nesukėlus neproporcingos žalos. Pažymėjo, kad ieškovė turi ūkininko veiklai vykdyti išduotą ūkininko pažymėjimą, be kurio ūkinė veikla pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio (toliau – Ūkininko ūkio) įstatymo 6 ir 7 straipsnius apskirtai neįmanoma. Ieškovė turi profesinį pasirengimą ūkininkauti, daug metų ūkininkauja, dirba žemę bei prižiūri gyvulius, deklaruoja pasėlius, rūpinasi, kad ūkis gautų Europos Sąjungos paramą; teikia reikiamus dokumentus žemės ūkio veiklą aptarnaujančiose institucijose, su jomis bendradarbiauja, tvarko ūkio buhalterinius, teisinius klausimus. Ūkiui reikalinga nuolatinė kasdienė priežiūra. Be to, ieškovė turi finansines galimybes atsakovui išmokėti kompensaciją iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo lėšų, kitą kompensacijos dalį išmokant gaunamomis pajamomis iš ūkio veiklos vykdymo bei paimant kreditą iš banko.

4.       Atsakovas A. J. R. priešieškiniu prašė padalinti po palikėjo mirties likusį turtą tarp ieškovės ir atsakovo natūra lygiomis dalimis bei detaliai nurodė, kam koks turtas turėtų būti priteistas. Vadovaujantis į bylą pateiktomis ekspertizės išvadomis ir kitais įrodymais, bendra dalintino turto vertė sudaro mažiausiai 774 471,78 Eur. Atsižvelgiant į palikėjo turto masę (vertę, turto vienetų skaičių ir kt.), kuri leidžia proporcingai paskirstyti turtą tarp palikėjo įpėdinių, bei prioritetinį turto padalinimo natūra principą, visas palikėjo turtas gali būti ir turi būti padalintas tarp įpėdinių natūra. Byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad palikėjo ūkis, padalinus jį natūra, galėtų būti suardytas. Po palikėjo mirties praėjo daugiau nei 4 metai. Per šį laikotarpį palikėjo ūkis nėra toks, koks buvo palikėjui esant gyvam: didelė dalis žemės ūkio technikos yra nenaudojama ir nusidėvėjo, ūkis veikia nuostolingai ir pan. Be to, palikėjo ūkis jau de facto (faktiškai) neegzistuoja: banko sąskaita, į kurią gaunamos ir iš kurios išmokamos palikėjo ūkiui skirtos lėšos, atidaryta ieškovės vardu, ieškovės I. K. ūkio vardu vedama ūkio apskaita, registruoti ūkyje esantys gyvuliai ir kt. Ieškovė su palikėju faktiškai bendro ūkio nevedė, kadangi jų santuoka truko du mėnesius. Tai reiškia, jog sprendžiant klausimą dėl palikėjo turto (įskaitant ūkį) padalinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne palikėjo ūkio kaip atskiro turtinio vieneto (kurio jau nėra) išsaugojimui, bet palikėjo vykdytos ūkininkavimo veiklos tęstinumo užtikrinimui, pakeičiant bei optimizuojant jos formą. Palikėjo ūkininko ūkis, kurį sudaro virš 100 ha žemės, beveik pusantro šimto galvijų ir kelios ūkininkavimo veiklos kryptys, vertintinas dideliu, todėl ūkio išlaikymui ir priežiūrai reikalingos ženklesnės išlaidos ir investicijos. Tai, kad palikėjo ūkininko ūkį sudarančio turto padalijimas natūra yra geriausias sprendimas, patvirtina finansiniai ūkio veiklos duomenys, kurie parodo dabartinės ūkio veiklos neefektyvumą ir nuostolingumą. Palikėjo ūkininkavimo veiklos tęstinumo išsaugojimui, atsižvelgiant į abiejų įpėdinių amžių, šeimyninę padėtį bei sveikatos būklę, jo padalinimas į du atskirus vidutinio dydžio ūkius būtų tikslingas ir vienintelis teisingas sprendimas šioje situacijoje, kadangi leistų tokiems ūkiams funkcionuoti žymiai efektyviau.

5.       Nurodė, kad A. J. R. turi ūkininko pažymėjimą, elektros energijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, teisę vairuoti TR1 ir TR2 kategorijos traktorius bei kitą ūkininkavimui reikalingą kvalifikaciją. A. J. R. turi ir ūkininkavimo patirtį, kadangi dirbo palikėjo ūkyje kiekvieną vasarą iki pat pastarojo mirties, kol jo darbą nepagrįstai pradėjo riboti ieškovė. Būdamas jaunuoju ūkininku A. J. R. turi galimybę gauti papildomą paramą ūkininkavimo veiklai bei užtikrinti palikėjo pradėtos ūkininkavimo veiklos tęstinumą. Ieškovė į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ne kartą yra nurodžiusi, kad ūkio administravimas reikalauja iš jos 24 val. per parą priežiūros ir nuolatinio sunkaus darbo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra nejauna, vieniša moteris, kuriai nustatytas vidutinis neįgalumo laipsnis, tolesnis didelio ūkio administravimas būtų vis sudėtingesnis. Be to, akivaizdus palikėjo ūkio finansinių rodiklių ir pelningumo sumažėjimas, ypač po ieškovės paskyrimo ūkio administratore, įrodo, kad ieškovė nepajėgi viena tinkamai valdyti ir plėtoti ūkininkavimo veiklos, užtikrinant jos tęstinumą visa apimtimi. Byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovė bus pajėgi išmokėti atsakovui apie 100 000 Eur siekiančią kompensaciją. Dėl to ieškovės siūlomas turto padalinimo būdas yra neracionalus, neekonomiškas; kelia rizikas, be to, kompensacija atsakovui nebus išmokėta (dėl ieškovės kaip ūkininkės bankroto ar kitų priežasčių).

6.       Byloje nėra ginčo, kad palikėjo turtas turi būti paveldėtas tarp dviejų įpėdinių lygomis dalimis; ginčas kilo dėl to, koks padalijimo būdas turi būti taikomas dalijant palikėjo ūkį: ar ūkis dalijamas natūra, ar priteistinas vienam įpėdiniui, atitinkamai kitam priteisiant kompensaciją. Ieškovė iš dalies sutinka su turto dalijimu natūra, tačiau tik tokia dalimi, kiek tai užtikrins atsakovo ūkio veiklos tęstinumą. Atsakovas visą ūkio turtą (nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemės sklypus), techniką, gyvulius) ir su tuo susijusias teises prašo padalinti natūra lygiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį tenkino pilnai; priteisė atsakovui iš ieškovės 853 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovei grąžino 887 Eur už ieškinį permokėtą žyminio mokesčio dalį; atsakovui grąžino 425 Eur už priešieškinį permokėtą žyminio mokesčio dalį; grąžino ieškovei iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos likusią avanso už nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę 400 Eur sumą; sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 23 d. nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. papildomu sprendimu iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš ieškovės atsakovui 16 416,54 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant paveldėto turto pasidalijimo klausimus gali būti atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) palikėjo valią; 2) įpėdinių pageidavimus ir interesus; 3) tolesnes turto naudojimo perspektyvas, atkreipiant dėmesį į tai, kad turi būti siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų tolesnį turto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018, 19 punktas).

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.71 straipsnis, kuris reglamentuoja ūkininko ūkio paveldėjimą, numato, kad tais atvejais, kai ūkininko ūkio padalijimas gali suardyti ūkį, pirmenybės teisę gauti ūkį ir jam priklausantį inventorių turi tas įpėdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame ūkyje ir yra pasiryžęs bei pasiruošęs pats ūkininkauti. Tokiu atveju kilus ginčui, teismas kitiems įpėdiniams priklausančios kompensacijos už jiems priklausančias turto dalis išmokėjimą gali išdėstyti iki dešimties metų, priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams. Nei Ūkininko ūkio įstatyme, nei CK normose, reglamentuojančiose ūkininko ūkio paveldėjimą, nėra numatyta, kiek ir kokio turto vienetų turi sudaryti ūkį, kad ūkio padalijimas reikštų ūkio suardymą. Teismas vertino, kad CK 5.71 straipsnio nuostatos neįpareigoja įpėdinių išsaugoti ūkininko ūkio kaip visumos, todėl ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju ūkio padalijimas natūra prieštarauja šiai įstatymo nuostatai, nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

10.       Teismas pažymėjo, kad esminę reikšmę sprendžiant palikėjo turto padalijimo klausimą turi įpėdinių interesai, pasiruošimas ūkininkauti bei tolesnis racionalus ir efektyvus paveldimo turto panaudojimas.

11.       Teismas nustatė, kad po palikėjo R. K. mirties jo ūkio veiklą tęsia sutuoktinė – ieškovė. Šalių tarpusavio nesutarimai trukdo įpėdiniams kartu ūkininkauti paveldimame ūkyje. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi laikinu R. K. ūkio administratoriumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo paskyręs atsakovą A. J. R., tačiau tam paprieštaravus ieškovei, teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino atsakovo paskyrimą laikinu administratoriumi. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskyrė R. K. ūkininko ūkio turto administratore I. K., kuri administruoja ūkį. Tokioje situacijoje neteisinga būtų vertinti, kad pirmenybės teisę gauti ūkį turi ieškovė.

12.       Pagal pirminės atsakovės užsakymu mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo analitika“ atlikto R. K. ir I. K. administruojamo ūkio finansinę analizę, palyginus ūkio būklę palikėjui esant gyvam, nuo 2012 m. iki ūkio būklės pagal 2018 m. pabaigos duomenis, nustatyta, kad ūkio finansinė būklė tendencingai ir reikšmingai blogėjo, ūkio pardavimo pajamos bei pagamintos produkcijos vertė mažėjo, ūkio produkcijos savikaina ir veiklos sąnaudos augo, sąnaudos dalinai kompensuotos dotacijų sąskaita, ūkio veikla 2018 m. nuostolinga, gautų dotacijų suma nepakankama sąnaudų kompensavimui. Ieškovės užsakymu, R. B. atliktos R. K. ūkio finansinės analizės už 2012–2016 m. laikotarpį išvadose teigiama, kad įvertinus ūkio finansinius rodiklius galima konstatuoti, jog nėra veiklos nuokrypių; patartina analizuoti pardavimų mažėjimo priežastis, nors ūkio veiklos specifiką lemia tiek politiniai, tiek ekonominiai veiksniai, klimato sąlygos, mažėjančios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos (2017 m. lapkričio 24 d. Nr. R1-7270). Antstolio M. P. 2017 m. rugsėjo 28 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-17-123 ir prie jo pridėtos fotonuotraukos (2017 m. spalio 4 d. Nr. R1-6218) liudija apie nešienautą sklypą ir jame augančias piktžoles, žiemkenčiais užsėtą sklypą, kurio nukūlimo požymių nėra (2017 m. spalio 4 d. Nr. R1-6218).

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi ūkininko pažymėjimą, elektros energijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, teisę vairuoti TR1 ir TR2 kategorijos traktorius bei kitą ūkininkavimui reikalingą kvalifikaciją (2018 m. liepos 5 d. Nr. DOK-10574); atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis dirbo palikėjo ūkyje nuo vaikystės, kiekvieną vasarą padėdavo jam ūkio darbuose, laukų, gyvulių priežiūra, iš esmės patvirtino ir ieškovė 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje; be to, su (duomenys neskelbtini), kuriame yra palikėjo ūkis, atsakovą sieja jo močiutės M. B. K. turima namų valda, kurioje ji gyvena.

14.       Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodą teisę gauti ūkį (jo dalį) ir yra pasiruošę ūkininkauti. Nagrinėjamu atveju teigti, kad ieškovė turi pirmenybės teisę paveldėti palikėjo ūkį, nes daugiausiai ūkininkavo (dirbo) jame, reikštų, jog laikinosios apsaugos priemonės (ūkio administratorės paskyrimas) apsprendė ginčo baigtį byloje.

15.       Atsakovo pateiktą specialisto dr. J. V. išvadą dėl R. K. ūkio veiklos ir turto padalinimo galimybių (2020 m. spalio 20 d. Nr. DOK-26905), atsižvelgiant į tai, kad nepateikti J. V. kompetenciją patvirtinantys įrodymai, bei išvada paremta kitų mokslininkų konsultacijomis, teismas vertino santykyje su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

16.       Teismas, tirdamas, ar egzistuoja faktinės aplinkybės padalinti ūkį, įvertino tai, kad palikėjui nuosavybės teise priklauso 4 pastatai, 21 žemės sklypas, ūkis specializuojasi tiek pieno gamyboje, tiek mėsinių gyvulių auginime, ūkyje yra 130 galvijai, registruotos 8 žemės ūkio paskirties transporto priemonės, 86 vienetai kito neregistruotino turto ir padargų.

17.       Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi byloje paskirta kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. A., taip pat nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui M. K.. Antstolio M. P. 2019 m. birželio 13 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-1965 (2019 m. liepos 2 d. Nr. DOK-19788) yra užfiksuotas R. K. ūkio neregistruotino kilnojamojo turto sąrašas, parengtas apžiūrėjus prie R. K. ūkio fermų, prie gyvenamojo namo, kiemo statinių ir laukuose esančius ūkyje naudojamus (esamus) kilnojamuosius daiktus (2019 m. liepos 2 d. Nr. DOK-19788). Žemės sklypų ir pastatų (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ekspertizės akte Nr. RE19-009 pateikiamos išvados dėl palikėjo nekilnojamojo turto vertės (2019 m. gegužės 8 d. Nr. E1-16056), tačiau ekspertizės atlikimo metu buvo vertinamas ne visas palikėjo nekilnojamasis turtas, o tik jo dalis (13 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, 3 žemės sklypai su statiniais, 73/100 dalys veršidės pastato). Atliktas transporto priemonių, žemės ūkio technikos ir padargų, galvijų vertinimas, pateiktas teismo eksperto J. A. ekspertizės akto Nr. 19/04-13EK išvadose (2019 m. lapkričio 8 d. Nr. E1-37251). Be to, į bylą yra pateiktos pirminės atsakovės užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Capital vertinimas“ parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos: turto vertės ataskaita Nr. 18-N10-17 dėl 21 žemės ūkio paskirties sklypų įvertinimo; turto vertinimo ataskaita Nr. 18-N10-18 dėl žemės sklypo su veršide, žemės sklypo su karvide, 73/100 dalių veršidės pastato rinkos vertės nustatymo ataskaita; turto vertinimo ataskaita Nr. 18-N10-19 dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio statiniais rinkos vertės (2018 m. spalio 15 d. Nr. DOK-29634). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Capital vertinimas“ turto vertės ataskaitos Nr. 18-N10-17 duomenimis remiasi ir ieškovė patikslintame ieškinyje dėl nekilnojamojo turto, kuris nebuvo įvertintas teismo eksperto. Teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teiktus 2020 m. rugsėjo 10 d. ir spalio 26 d. teismo posėdžiuose, nustatė, kad byloje ginčo dėl palikėjo turto kiekio ir vertės iš esmės nekilo.

18.       Atsižvelgiant į esamą žemės sklypų, pastatų, galvijų, technikos kiekį ir sudėtį, teismo vertinimu, turto padalijimas tarp įpėdinių natūra yra optimaliausias turto padalijimo tarp įpėdinių būdas ir realiai įgyvendinamas.

19.       Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai ne tik neįrodyti pagal reiškiamą ieškinio pagrindą, bet ir neatitinkantys teisingumo ir sąžiningumo principų. Paveldimo turto atidalijimas išmokant kitam įpėdiniui kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas nesant galimybės atidalinti turtą natūra, ir neturėtų būti įgyvendinamas pagal ieškovės pasiūlymą. Atsakovas nesutinka su kompensacijos gavimu, nes tai neužtikrina galimybės ūkininkauti. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalinti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-780/2003). Tenkinant ieškovės reikalavimą, jai pereitų visos su palikėjo ūkiu susijusios teisės (teisė į valstybės paramą, subsidijas ir kt.) ir ji įgytų daugiau teisių nei atsakovas, tai neatitiktų šalių lygiateisiškumo ir paveldimo turto padalijimo proporcingumo principų. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad turi materialines galimybes išmokėti atsakovui didelės vertės – apie 185 557,76 Eur kompensaciją už jai prašomą priteisti didesnę turto dalį. Ieškovės  pateikti įrodymai apie jai nuosavybės teise priklausantį apie 6 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą bei prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už patikslintą ieškinį (argumentai apie finansinę padėtį), atsižvelgiant ir į tai, kad jai priklausantis turtas nėra likvidus, gaunamos ūkio administratorės pajamos nedidelės (2020 m. sausio 23 d. Nr. DOK-2678) patvirtina, jog ieškovė nėra finansiškai pajėgi sumokėti atsakovui apie 185 557,76 Eur piniginę kompensaciją.

20.       Teismas nustatė, kad byloje yra 3 nuomonės (šalių ir dr. J. V.) dėl galvijų padalijimo. Nesant kitų objektyvių įrodymų dėl galvijų padalijimo tarp įpėdinių, atsižvelgdamas į dr. J. V. išvadose pateikiamą nuomonę, o taip pat į deklaruotos bandos sąrašą, kuriame yra skirtingo amžiaus ir skirtingos paskirties gyvuliai, reikalavimus jų auginimui, teismas sprendė, jog esamas galvijų ūkis dalintinas natūra tarp palikėjų, orientuojantis į galvijų auginimo kryptis. Padalijus palikėjo ūkyje esančius galvijus, kiekvienam įpėdiniui atitenkantis galvijų skaičius atitiks vidutinio statistinio ūkio gyvulių skaičių. Ūkiui, kuris specializuosis pieno gamybai, skiriamos 38 Lietuvos juodmargių veislės karvės; 25 Lietuvos juodmargių veislės telyčaitės; 1 holšteinų veislės telyčaitė, ir 1 holšteinų veislės buliukas. Ūkiui, kuris specializuosis mėsinių galvijų auginime, skiriamos 5 juodmargių x mėsinių veislių karvės; 24 juodmargių x mėsinių veislių telyčaitės; 5 juodmargių x mėsinių veislių buliukai; ir 1 angusų veislės buliukas. Įvertinus tai, kad bandoje yra didesnis pieninių veislių gyvulių skaičius, nepažeidžiant turto padalijimo proporcingumo principo, įpėdiniui, kuriam priskiriami mėsiniai galvijai, skiriama ir 30 Lietuvos juodmargių veislės telyčaičių. Pagal teismo eksperto J. A. parengtą turto vertinimo ataskaitą, bendra gyvulių vertė yra 85 680 Eur, neatsižvelgiant į gyvulių kiekio svyravimus po jų įvertinimo. Tokiu atveju dalinant šį turtą natūra lygiomis dalimis, kiekvienam įpėdiniui tektų po 50 procentų nuo bendros eksperto nustatytos gyvulių vertės – apytiksliai po 42 840 Eur. Taip pat teismas, įvertinęs tai, kad ūkiui, kuris specializuosis pieno gamyba, reikalingas didesnis įsitraukimas į kasdieninę ūkio veiklą, bandos produkcijos gamybą ir paruošimą, pieninių veislių galvijus skyrė faktiškai ūkį administruojančiai ieškovei; mėsinės paskirties galvijus, o taip pat dalį ir pieninių veislių telyčaičių – atsakovui.

21.       Tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamasis namas, lauko virtuvė, tvartas, daržinė ir kiemo statiniai, kurių vertė 29 200 Eur, esantys (duomenys neskelbtini), būtų priteisti ieškovei. Šioje palikėjo vardu registruotoje sodyboje ieškovė nuolat gyvena, yra jos namų apyvokos daiktai. Nustatęs šias aplinkybes, teismas minėtą žemės sklypą, gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio statiniais priteisė ieškovei asmenine nuosavybės teise.

22.       Teismas nustatė, kad palikėjo ūkyje yra įrengta karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su melžimo įranga ir įrenginiais. Padalijus gyvulius ir pieninių veislių galvijus priteisus ieškovei, atitinkamai jai priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą–karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 7 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui skiriami mėsinių veislių galvijai, o taip pat dalis pieninių veislių telyčaičių, ir ieškovei priteisiamas pastatas–karvidė, atsakovui priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą–veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 11 100 Eur. 73/100 dalis pastato–veršidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 11 100 Eur, teismas priteisė atsakovui.

23.       Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog palikėjo ūkį sudaro 21 žemės sklypas, kurių bendras plotas 101,8564 ha. Žemės sklypų vertinimą atliko teismo ekspertas M. K., o taip pat šio nekilnojamojo turto vertinimas pateiktas UAB „Capital vertinimas“ turto vertės ataskaitoje Nr. 18-N10-17. UAB „Capital vertinimas“ atsakovo užsakymu parengta rekomendacija dėl žemės ūkio paskirties sklypų padalinimo būdo, pagal kurią padalinus sklypus į dvi dalis, „A“ daliai atitektų 11 žemės sklypų, kurių bendras plotas sudaro 49,9361 ha, o bendra vertė – 183 200 Eur, „B“ daliai atitektų 10 ha žemės sklypų, kurių bendras plotas sudaro 50,2203 ha, o bendra vertė – 192 300 Eur, leidžia užtikrinti, kad kiekvienam iš įpėdinių atitenkantys žemės sklypai būtų vieni šalia kitų, turėtų tinkamus privažiavimus per tam savininkui priklausantį sklypą bei pagal galimybes išvengiant tarp kito savininko žemės sklypo įsiterpusių žemės sklypų (2020 m. spalio 20 d. Nr. DOK-26905). Teismas pažymėjo, kad remiantis Ūkininkų registrų duomenimis, Lietuvoje vidutinis ūkio dydis – 11,22 ha (2019 m. gruodžio 5 d. Nr. DOK-35102), todėl padalinus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kiekvienam įpėdiniui tenkantis žemės plotas yra daugiau nei 4 kartus didesnis nei vidutinio ūkio dydis Lietuvoje. Atsižvelgęs į šalių pageidavimus, teismas 21 žemės ūkio paskirties žemės sklypą padalijo pagal UAB „Capital vertinimas“ parengtas rekomendacijas, paskiriant ieškovei jų „A“ dalyje nurodytus 11 žemės sklypus ir atsakovui – jų „B“ dalyje nurodytus 10 žemės sklypus.

24.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu (ieškovės paaiškinimą, jog kai palikėjo ūkis buvo mažesnis, visi galvijai buvo laikomi pastate–karvidėje, tai leidžia daryti išvadą, kad šis pastatas tinkamas skirtingo amžiaus gyvulių grupėms laikyti; ieškovės nuomone, šiame pastate gali būti laikomos 43 pieninės karvės, 21 telyčia; atsakovo paaiškinimą, jog galvijų gardo įrengimas nereikalauja didelių investicijų), nesant byloje duomenų apie tikslų galvijų vietų skaičių tvartuose, konkretų gardų plotą ir skaičių, atsižvelgiant į UAB „Capital vertinimas“ parengtas rekomendacijas dėl žemės sklypų padalijimo, dr. J. V. nuomonę, kurią vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo duomenimis, ekspertizės akto ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo duomenimis) dėl galvijų, pastatų padalijimo, nusprendė, kad aukščiau konstatuotas turto padalijimas iš esmės užtikrina lygiavertį ir optimalų galvijų, fermų ir žemės sklypų padalijimą. Tokiu atveju palikėjo ūkį sudarantis turtas padalijamas tarp įpėdinių natūra ir abu įpėdiniai galės tęsti ūkininkavimo veiklą savo vardu įregistruotose ūkininko ūkiuose (Ūkininko ūkio įstatymo 81 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad palikėjo ūkininko ūkis kaip asmeninė neturtinė teisė byloje nedalintinas.

25.       Teismas nustatė, kad antstolio M. P. 2019 m. birželio 13 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-1965 užfiksuotas R. K. ūkio neregistruotino kilnojamojo turto sąrašas, parengtas apžiūrėjus prie R. K. ūkio fermų, gyvenamojo namo, kiemo statinių ir laukuose esančius ūkyje naudojamus (esamus) kilnojamuosius daiktus. Šį neregistruotiną turtą, taip pat transporto priemones įvertino teismo ekspertas J. A. ekspertizės akte Nr. 19/04-13EK. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas po 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio, kuriame buvo išsakyta įpėdinių pozicija ir išreikšta valia dėl turto padalijimo, 2020 m. spalio 19 d. pateikė patikslintą priešieškinio pareiškimą (2020 m. spalio 20 d. Nr. DOK-26905), kuriame patikslino transporto priemonių, žemės ūkio technikos ir padargų padalijimą tarp šalių, o ieškovė objektyvių įrodymų dėl būtinumo priteisti jos pageidaujamus daiktus, nepateikė, teismas transporto priemones, žemės ūkio techniką ir padargus tarp įpėdinių padalijo pagal atsakovo pateiktą patikslintą pasiūlymą.

26.       Atsakovo patikslintame priešieškinyje prašomas ieškovei priteisti lengvasis automobilis Wolkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas kaip vertintinas objektas atliekant kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenis, ieškovė įregistruota kaip šio automobilio valdytoja–savininkė, todėl šis  automobilis nedalintinas. Patikslintame priešieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas – žoliapjovė Viking, benzopjūklas Stihl MS 180 bei trimeris Stihl, kurį atsakovas prašė priteisti ieškovei, nedalintinas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, o ši aplinkybė byloje nėra paneigta.

27.       Ieškovės patikslintame ieškinyje (2020 m. sausio 23 d. Nr. DOK-2678) nurodytą turtą, kurio atsakovas nenurodė priešieškinyje, tačiau kurį antstolis surado ir aprašė, o teismo ekspertas vertino, nors ir ne visų šių daiktų vertė buvo nustatyta, atsakovui neprieštaraujant, teismas priteisė atsižvelgiant pagal ieškinio reikalavimus, t. y. ieškovei priteisė kaušą (savadarbį), kablį savadarbį, grūdų valymo įrengimą (arpą), svarstykles, savadarbį peilį (stumdymui), kaušą (savadarbį), padargą–lėkštes, svorį (savadarbį), talpą–cisterną, bulvių kauptuką prie traktoriaus, variklį, medines paletes, atsakovui: skalbimo mašiną BOSH Classixx 5, priekabą srutoms vežti.

28.       Teismas nustatė, kad skirtumas tarp ieškovei ir atsakovui priteistino turto yra 16 191 Eur ieškovės naudai (ieškovės 2 žemės sklypai su pastatais 36 200 Eur + galvijai ~ 42 840 Eur + žemės ūkio paskirties žemės sklypai 183 200 Eur + transporto priemonės, žemės ūkio technika ir padargai 138 696 Eur) – (atsakovo žemės sklypas su pastatais, pastatas 22 200 Eur + galvijai ~ 42 840 Eur + žemės ūkio paskirties žemės sklypai 192 300 Eur + transporto priemonės, žemės ūkio technika ir padargai 125 735 Eur) = 16 191 Eur). Palikėjo vardu kredito įstaigos kredito unijoje „Prienų taupa“ yra atidarytos 6 sąskaitos, kurių bendra suma yra 27 429,49 Eur (2018 m. gegužės 7 d. Nr. CBP-406). Teismo vertinimu, tam, kad kiekvienai iš šalių tektų lygiavertė palikėjo turto dalis, padalijamos palikėjo vardu atidarytose banko sąskaitose esančios lėšos, nes jų dydis nuolat kinta. Tokiu būdu dalijant turtą,  atsakovui priteisė privalomojo pajaus sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) esančią 28,96 Eur bei Nr. (duomenys neskelbtini) – 550,28 Eur, banko einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 218,17 Eur sumą, taupomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)esančią 38,10 Eur sumą bei Nr. (duomenys neskelbtini)– 1 065,56 Eur sumą. Taupomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią 11 528,42 Eur sumą teismas paskirstė tarp šalių ir priteisė ieškovei 5 619,25 Eur, o atsakovui – 5 879,17 Eur esančias lėšas.

29.       Teismas nustatė, kad palikėjo įpėdiniai turi teisę į akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ gautiną draudimo išmoką (8 000 Eur) dėl palikėjo mirties (2020 m. sausio 15 d. Nr. DOK-1639, 2020 m. spalio 13 d. Nr. DOK-25989). Atsižvelgdamas į dalintino turto balansą, teisę į šią išmoką priteisė ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. po 4 000 Eur. Palikėjo ūkio reikmėms ieškovės vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB banke Swedbank, kurioje esačių piniginių lėšų suma nuolat kinta (2019 m. gruodžio 5 d. Nr. DOK-35102), todėl šioje sąskaitoje esančias lėšas sprendimo įsiteisėjimo dienai teismas padalino tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį.

30.       Teismas nustatė, kad palikėjo ūkininko ūkis gauna finansų disciplinos kompensavimo išmoką, tiesiogines išmokas už pasėlius, susietą paramą už pienines karves, susietą paramą už galvijus. (2019 m. gruodžio 5 d. Nr. DOK-35102). Turtines teisės į palikėjo ūkiui skirtų dotacijų ir subsidijų gavimą sprendimo įsiteisėjimo dienai teismas padalijo tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Palikėjo ūkio turtą taip pat sudaro atsargos ir trumpalaikis turtas: ūkio reikmėms naudojama produkcija (pašarai gyvuliams, trąšos, kuras) gaminama augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija. Šis turtas yra trumpalaikis ir greitai sunaudojamas, nuolat kintantis. Palikėjo ūkio atsargas ir trumpalaikį turtą sprendimo įsiteisėjimo dieną teismas padalino tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31.       Ieškovė I. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies atmestas ieškovės ieškinys ir pilnai tenkintas priešieškinys, panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. papildomą sprendimą bei pilnai tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Ginčui spręsti privalomai turi būti taikoma CK 5.71 straipsnio norma, taip pat privalu vadovautis tais kasacinio teismo išaiškinimais, kuriuose išdėstyti ūkininko ūkio apsaugos ir paveldėjimo principai. Įstatymų leidėjas yra sukūręs specialųjį teisinį sureguliavimą atvejui, kuomet ūkininko ūkio natūra dalinti neleidžiama. Ši įstatyminė išimtis yra susijusi būtent su tokiais teisiniais santykiais, kurie susiklostė nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dalinant įprastinį paveldimą turtą bendrai (išskyrus ūkininko ūkį), turi būti vadovaujamasi turto dalinimosi natūra principu, tuo tarpu dalinant paveldimą ūkininko ūkį – turi būti vadovaujamasi turto išsaugojimo principu.

31.2.                      Sprendimu padalinus turtą, ūkis nefunkcionuos, nes atsakovui, neturinčiam ūkininkavo patirties, atitenka visas turtas (žemės sklypai, pastatai, gyvuliai, žemės ūkio technika), kuris yra būtinas ūkininko veiklos vykdymui, tuo tarpu ieškovės naudai priteistas likęs turtas, žemės sklypai, pastatai, technika, gyvuliai dėl kurių specifikos, lokacijos, savybių, apimties nebus galima toliau ūkininkauti.

31.3.                      Teismas turėjo analizuoti ūkio dalumo / nedalumo klausimą ne jo pinigine verte ar žemės sklypų plotais, o realiomis galimybėmis ūkiui toliau funkcionuoti / nefunkcionuoti.

31.4.                      Apie trisdešimt metų visa ūkio veikla buvo vykdoma bei turtas įgyjamas kaip vienas kompleksas. Ūkis nuolat plėtėsi ir didėjo, vystėsi tiek iš savo veiklos, tiek iš valstybės skiriamų dotacijų. Ūkio visumos funkcionavimui, jo veiklai yra sukauptas šio ūkio turtas, gyvuliai, žemės sklypai, statiniai, technika.

31.5.                      Sprendimu buvo neteisingai, neproporcingai ir nesąžiningai tarp įpėdinių padalintos ūkininko ūkiui priklausančios fermos, nes ieškovės tolimesnis ūkininkavimas vienoje fermoje su jai priskirtu gyvulių kiekiu be kitų pastatų, yra objektyviai negalimas.

31.6.                      Iki pat 2018 m. rugpjūčio 20 d. (daugiau nei tris metus) ūkio priežiūros, faktinio darbo ūkyje ir turto administravimo darbą ieškovė vykdė savanoriškai ir neatlygintinai, nors darbas buvo atliekamas abiejų įpėdinių naudai. Ieškovė rūpinasi ūkiu, jį prižiūri, vadovauja ūkyje dirbantiems darbuotojams, turi žemės ūkio krypties išsilavinimą bei ūkininkavimo patirties, byloje nėra įrodymų, kad ūkis būtų žlugdomas.

31.7.                      Atsakovas tik formaliai atitinka Ūkininko ūkio įstatymo reikalavimus, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis turi ūkininkavimo patirtį, viršijančią tris metus, kaip tai numato įstatymas. Nėra duomenų, kad turėjo ar turi savo vardu registruotą ūkį. Be to, nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų patirtį įvairiose žemės ūkio veiklą aptarnaujančiose institucijose ar kitokią dalykinę ir profesinę patirtį, būtiną verčiantis ūkininko veikla.

31.8.                      Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi pirmenybės teisę gauti ūkį ir ūkio veiklos vykdymui būtiną pasirengimą ūkininkauti. Būtent ji daugiausiai dirbo paveldimame ūkyje, t. y. nuo pat sutuoktinio mirties 2015 metais, kiekvieną dieną nepertraukiamai, yra pasiryžusi toliau ūkininkauti. Be to, ji turi reikiamą kvalifikaciją, patirtį, žinias rūpintis ūkiu.

31.9.                      Ieškovei priteistas fermos plotas sudaro 838,86 kv. m, atsakovui priteistas fermų plotas 4 692,92 kv. m, t. y. penkis su puse karto didesnis. Toks fermų padalinimas tarp įpėdinių yra neprotingas ir neracionalus, kadangi ieškovei paskyrus vienintelę fermą pastatą–karvidę, kurios plotas 838,86 kv. m, ji neturės kur laikyti jai priteistų gyvulių – turimos fermos plotas skirtingo amžiaus gyvuliams ir jų rūšims pagal Gyvūnų gerovės įstatymą, Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 01:2009 yra daugiau nei nepakankamas, tai reiškia, kad pienininkystės ūkis bus sužlugdytas.

31.10.                      Teismas atsakovui priskyrė du ūkio veršidžių pastatus mėsiniams gyvuliams laikyti, neatsižvelgdamas į tai, kad veršidė yra veršelių laikymo vieta, kaip tai apibrėžta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. 387.

31.11.                      Teismui sprendimu išskirsčius fermų pastatus, negalės funkcionuoti nei vienas, nei kitas ūkis dėl sukurtos vientisos ūkininko ūkio infrastruktūros. Teismas nevertino ieškovės išsakytų argumentų, kad visos trys fermos nuo jų sukūrimo (statybos) buvo ir yra naudojamos kaip vieningas kompleksas. Visos fermos turi vieną elektros įvadą, vieną silosinę, vieningą pašarų pateikimo sistemą, vandens šaltinį, du fermų pastatai turi vieną bendrą inžinierinį statinį – mėšlidę.

31.12.                      Teismas konstatavo pastatų, galvijų ir žemės sklypų padalinimo galimybes, vadovaudamasis atsakovo paaiškinimu, kad galvijų gardo įrengimas ir kiti pertvarkymai nereikalauja didelių investicijų. Tokia teismo pozicija ne tik neteisinga, bet ir prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, kurių teismas nevertino. Į bylą pateiktas komercinis pasiūlymas dėl melžimo aikštelės perkėlimo ir rekonstravimo, patvirtina, kad vien melžimo aikštelės įrengimo sąmata yra 79 420,77 Eur. Nei teismas, nei atsakovas nepagrindė, kuris iš paveldėtojų ir kokiomis dalimis dengtų kaštus atskiriant fermas, nors tokių išlaidų apskaičiavimas ir paskirstymo klausimas yra reikšmingas turto atidalijimo byloje, bei kaip tai būtų praktiškai įgyvendinama.

31.13.                      Teismas neteisingai padalino paveldimo ūkio žemės sklypus, nes ieškovei atitenkančio žemės ploto neužteks išlaikyti pieninių galvijų ūkį. Teismo sprendime nėra paminėti ir keturi ūkio darbuotojai, iš kurių trys ūkyje dirba daug metų, neįvertinti jų interesai. Ūkio tęstinumas užtikrintų ir darbo santykių tęstinumą.

31.14.                      Žemės sklypai tarp įpėdinių paskirstyti neprotingai, neracionaliai ir nelogiškai, išimtinai ginami atsakovo turtiniai interesai, jam priteisti žemės sklypų masyvai.

31.15.                      Teismas atsakovui priteisė vandens šaltinį – gręžinį, tačiau jis randasi ieškovei priskirtame žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudotis atsakovas neturės teisės.

31.16.                      Ūkio gyvulių išskaidymas yra neracionalus ir neprotingas, nes mišrusis R. K. ūkis (susidedantis iš pieninių ir mėsinių gyvulių) yra funkciškai susijęs.

31.17.                      Teismo sprendimas paskiriant gyvulius tarp įpėdinių kiekvienam po 65 vnt. yra neteisingas ir neteisėtas dėl to, kadangi yra pasikeitusi galvijų bandos apimtis (dydis), jų vertė.

31.18.                      Teismas, priteisdamas gyvulius atsakovui, neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, kad ieškovė po vyro mirties visus gyvulius ir deklaruotą bandą persirašė savo vardu ir yra registruota jų laikytoja.

31.19.                      Ieškovė prašė priteisti žemės ūkio techniką, kitus ūkio padargus ir kilnojamuosius daiktus, kurie būtini tolimesnei ūkininko ūkio veiklai. Teismo posėdžių metu ieškovė nuosekliai paaiškino, kokie daiktai, technika, kokioje ūkio veikloje naudojami, tačiau teismas ieškovės paaiškinimų nevertino.

31.20.                      Teismas nepasisakė dėl CK 5.71 straipsnyje numatytos priverstinės hipotekos taikymo, netinkamai vertino ieškovės finansines galimybes išmokėti kompensaciją.

31.21.                      Dalindamas ūkio techniką ir padargus pagal atsakovo patikslintą priešieškinį, teismas sukūrė situaciją, kai tam tikri daiktai negalės būti naudojami, nes kita jų dalis yra priteista kitam įpėdiniui. Pavyzdžiui, teismas ieškovės naudai priteisė šienapjovę Krone Active R320, 6 720 Eur vertės, tačiau jos naudoti ieškovė negalės, nes ji netinka prie jos naudai priteistų traktorių. Ieškovei priteista beveik 7 tūkstančių vertės šienapjovė tinka išimtinai ratiniam traktoriui Zetor Proxima, Power, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 26 300 Eur vertės, kuris sprendimu priteistas atsakovui.

31.22.                      Sprendimo dalis, kuria tarp įpėdinių padalintos ūkininko ūkiui skirtos dotacijos, subsidijos po 1/2 dalį, yra ne tik neteisėta, bet ir neįgyvendinama. Išmokos, kurios bus išmokėtos ateityje už ūkininkavimą tektų tam įpėdiniui, kuris toliau tęstų ūkininkavimą ūkyje ir tai negali būti vertinama kaip šalių lygiateisiškumo principo pažeidimas.

31.23.                      Teismas neatliko nuoseklaus įrodymų vertinimo, iš esmės pažeidė CPK įtvirtintus įrodymų vertinimo taisykles, dėl kurių buvo iš esmės neteisingai išspręsta civilinė byla.

31.24.                      Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi. Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti ne 25 proc. apimtimi, kaip nurodė teismas, o 62, 96 proc. apimtimi. Nagrinėjama byla buvo didelės apimties, tačiau nesudėtinga teisės taikymo prasme, nereikalavo specialiųjų žinių, todėl teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Be to, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė 2020 m. gruodžio 15 d.; nurodytos bylinėjimosi išlaidų apmokėtos, išrašytose sąskaitose dydžiai nesutampa.

32.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

32.1.                      Ieškovė nepasinaudojo pirmosios instancijos teisme turėta teise teikti įrodymus, pagrindžiančius jos galimybę išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, nors toks jos reikalavimas buvo pareikštas; ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai pavėluotai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti.

32.2.                      Teismas nenustatė išimtinių CK 5.71 straipsnio taikymo sąlygų, todėl dalindamas turtą tarp šalių, pagrįstai vadovavosi bendrąja CK 5.70 straipsnio norma ir joje nurodytu prioritetiniu turto padalinimo natūra principu. Remiantis kasacinio teismo praktika, CK 5.71 straipsnio norma neįpareigoja įpėdinių išsaugoti ūkininko ūkio kaip visumos, ūkio turtas tarp jų gali būti padalintas natūra, be to, ieškovės suformuluotas ieškinio reikalavimas neatitiko CK  5.71 straipsnio nuostatų.

32.3.                      CK 5.71 straipsnio nuostata taikytina tuomet, kai dėl ūkininko ūkio padalinimo tarp įpėdinių natūra, tolimesnė bent vieno įpėdinio (ar kelių iš jų) ūkininkavo veikla apsikritai tampa neįmanoma, o ne tuomet, kai ūkininko ūkio ir jo turto padalinimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, šiuo atveju, abu įpėdiniai ketina tęsti ūkininkavimo veiklą.

32.4.                      Esant į bylą pateiktiems įrodymams, kad padalinus palikėjo ūkio turtą tarp dviejų įpėdinių, kurie abu turi subjektinę teisę paveldėti ūkininko ūkio turtą, registruoti ūkį (-ius) savo vardu ir sėkmingai tęsti ūkininkavimo veiklą, byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, jog palikėjo ūkio padalinimas gali jį suardyti.

32.5.                      Ieškovė neįrodė savo galimybių išmokėti atsakovui 185 557,76 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, nesuformavo prašymo dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo. Įpėdinio realios galimybės išmokėti kompensaciją už jam natūra tenkantį turtą nebuvimas, sudaro pagrindą atmesti reikalavimą.

32.6.                      Byloje nustatytos aplinkybės, kad šiuo metu ūkis, administruojamas ieškovės, tinkamai nefunkcionuoja, ūkio turto vertė mažėja, veikia nuostolingai ir nuostolių suma didėja, gautų dotacijų suma nepadengia visų ūkinės veiklos sąnaudų, yra teisiškai reikšmingos, nustatant paveldimo palikėjo turto padalinimo tarp įpėdinių būdą.

32.7.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ūkio veiklos efektyvumą gali užtikrinti ne konkretus žemės sklypų ar žemės ūkio technikos vienetų skaičius, bet tinkamas ūkio valdymas, atsižvelgiant į šiuometinę palikėjo ūkio finansinę būklę. Sprendimas padalinti ūkį dviem įpėdiniams yra logiškas, racionalus ir vienintelis įmanomas ūkininkavimo veiklos tęstinumo užtikrinimo būdas.

32.8.                      Teismas negalėjo savarankiškai spręsti dėl konkretaus palikėjo turto padalinimo būdo ir buvo saistomas šalių procesiniuose dokumentuose pareikštų reikalavimų. Kadangi ieškovės pasiūlytas turto padalinimo būdas iš esmės neatitiko teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo ir racionalaus panaudojimo principų, o jokio alternatyvaus padalinimo varianto ieškovė į bylą nepateikė, teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, nustatė, kad paveldimo turto padalijimas natūra yra optimaliausias turto padalijimo tarp įpėdinių ir realiai įgyvendinamas būdas bei padalino paveldimą turtą tarp įpėdinių vienu iš priešieškinyje nurodytų būdų.

32.9.                      Visi paveldimą turtą sudarantys statiniai tarp šalių padalinti apylygiai, atsižvelgiant į šalių išreikštus pageidavimus dėl konkretaus turto priteisimo ir specialistų rekomendacijas. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad esami fermų pastatai būtų nepakankami galvijams laikyti (po jų padalinimo) ar nebūtų pakankami pagal tenkantį plotą. Ieškovė, būdama ūkio administratore, nepateikė į bylą duomenų apie tikslų galvijų vietų skaičių tvartuose, galvijų laikymo fermose būdą (sistemą), konkretų gardų plotą ir skaičių.

32.10.                      Visi trys fermų pastatai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie tiek teisiškai, tiek funkciškai atskirti vienas nuo kito, byloje nenustatyta, kad dėl jų priskyrimo skirtingiems įpėdiniams reikėtų atlikti kokius nors reikšmingus pertvarkymus.

32.11.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad, padalinus žemės sklypus sprendime nurodytu būdu, galvijams neužtektų ganyklų ploto, yra nepagrįsti, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams apie ūkio ganyklų plotą, ekspertų išvadoms ir viešai skelbiamiems duomenims.

32.12.                      Ieškovei ir atsakovui buvo skirti iš esmės vienodo ploto, lygiaverčiai pagal rinkos vertę bei našumo balą žemės sklypai, esantys vieni šalia kitų (sudarantys sklypų masyvus), turintys tinkamus privažiavimus per tam savininkui priklausantį sklypą; ieškovei priteisti žemės sklypai yra šalia jai priteisto fermos pastato, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad sklypai padalinti neproporcingai ir neracionaliai, atmestinas kaip neįrodytas.

32.13.                      Dalintiną turtą sudaro net po keletą vienas kitą dubliuojančių žemės ūkio technikos ir padargų vienetų, be to, dalis jų nenaudojami ūkinėje veikloje, ieškovė ieškinyje konkrečių žemės ūkio technikos ir padargų vienetų priteisimo jai būtinumo neįrodinėjo, todėl ieškovės argumentai apie tai, kad teismas šį turtą paskirstė tarp įpėdinių netinkamai, išeina už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

32.14.                      Šalys siūlė iš esmės skirtingus paveldimo turto padalinimo būdus: ieškovė siūlė turto dalinimą, sumokant atsakovui kompensaciją, lygią beveik 25 proc. viso dalintino turto vertės, atsakovas – padalinimą natūra pagal turimas proporcijas bendrojoje nuosavybėje. Teismui iš esmės pritarus atsakovo siūlomam atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdui ir tokią išvadą motyvavus bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais bei pagrindus teisės aktų nuostatomis, teismas neturėjo pareigos dėstyti atskirus motyvus dėl kiekvienos turto pozicijos padalinimo, kadangi tai neatitiktų baigiamajam teismo aktui taikytino koncentruotumo principo.

32.15.                      Ieškovės argumentai dėl netinkamo CK 5.71 straipsnio sąvokos „daugiausiai dirbo paveldimame ūkyje“ aiškinimo teismo sprendime, yra atmestini. Būtų nepagrįsta ir nelogiška, kad įpėdinis, kuris ilgus metus dirbęs kartu su palikėju ūkyje, turėtų mažiau teisių paveldėti palikėjo turtą, nei įpėdinis, kuris prižiūrėjo turtą 3 mėnesius po palikėjo mirties.

32.16.                      Situacija, jog įpėdiniui, kuris yra pasiruošęs ūkininkauti (atsakovui), kitas įpėdinis (ieškovė) tyčia ir sąmoningai apriboja galimybes dirbti paveldimame ūkyje, siekiant ateityje pasinaudoti CK 5.71 straipsnyje suteikiama teise, visiškai neatitinka šios normos taikymo paskirties, tikslo ir sąlygų.

32.17.                      Teisės normų, apribojančių atsakovo subjektinę teisę paveldėti dalį palikėjo ūkio turto ir įsteigti ūkį savo vardu, negalima aiškinti plečiamai. Ūkininko teisės ribojimas paveldėti dalį ūkio turto, tikslu ūkininkauti, taip pat neatitinka teismų praktikoje suformuluotų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės kriterijų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų įpėdinių patirtį, kompetenciją bei išreikštą valią ir pagrįstai sprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodą teisę gauti ūkį (jo dalį) ir yra pasiruošę ūkininkauti.

32.18.                      Teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išanalizavo visus į bylą pateiktus įrodymus ir remdamasis ištirtais įrodymais, priėmė byloje pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas nebuvo saistomas ir neturėjo vadovautis teismų sprendimais, priimtais kitose bylose, nagrinėjant ginčus tarp pirminės atsakovės ir ieškovės, kadangi šių bylų dalykas ir pagrindas buvo kitokie.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

34.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį dėl paveldimo turto padalijimo tenkino iš dalies, o atsakovo priešieškinį tenkino, padalindamas tarp šalių po palikėjo mirties likusį turtą natūra. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės kvestionuoja galimybę paveldimą ūkį tarp įpėdinių padalinti natūra, priešingai, mano, kad šiuo atveju ginčo ūkis turėjo būti priteistas jai, kitam įpėdiniui priteisiant kompensaciją. Šalys iš esmės nesutaria, koks padalijimo būdas turi būti taikomas dalinant palikėjo ūkį ir kelia su turto padalijimu susijusius kitus klausimus. Apeliantė iš dalies sutinka su turto dalijimu natūra, tačiau tik tokia dalimi, kiek tai užtikrins palikėjo ūkio veiklos tęstinumą; atsakovas visą ūkio turtą (nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemės sklypus), techniką, gyvulius) ir su tuo susijusias teises prašė padalinti natūra lygiomis dalimis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius duomenis: 2020 m. gruodžio 22 d. gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą bei Akademinės kredito unijos pažymą Nr. 1-875 ir prašo šiuos dokumentus priimti į bylą.

36.       Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

37.       Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, apeliantės teikiami duomenys gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau, ir vertindama, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl jų vertinimo pasisakė, priima apeliantės pateiktus duomenis kaip įrodymus į bylą, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

39.       Byloje nustatyta, kad ginčo turto palikėjas R. K. mirė 2015 m. rugpjūčio 22 d. Centrinės hipotekos įstaigos išrašas patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo R. K. sutuoktinė I. K. ir motina M. B. K., kurios turi teisę paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis, kiekviena po ½ dalį. Byloje nėra ginčo, kad palikėjo R. K. turtas dviejų įpėdinių paveldimas lygiomis dalimis.

40.       Palikėjas buvo ūkininkas, kurio vardu buvo įregistruotas ūkio subjektas – R. K. ūkis, esantis (duomenys neskelbtini). Palikėjo dalintiną turtą sudaro žemės ūkio paskirties žemės sklypai (21 vnt.), trys fermų pastatai su dviem jų naudojimui priskirtais žemės sklypais, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, ~130 galvijų, transporto priemonės, žemės ūkio technika, kitas neregistruotinas turtas ir padargai (apie 90 vnt.), piniginės lėšos kredito unijos ir banko sąskaitose bei kitas turtas. Vadovaujantis į bylą pateiktomis ekspertizės išvadomis ir kitais įrodymais, bendra dalintino turto vertė sudaro 811 734,52 Eur.

41.       Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 8 d. M. B. K. Prienų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimo, kurį teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, šalims ir jų atstovams į teismo posėdį neatvykus be svarbių priežasčių, paliko nenagrinėtą (Prienų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-47-962/2016). Toje byloje teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos M. B. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinu R. K. ūkio administratoriumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskyrė A. J. R., tačiau gavęs I. K. atskirąjį skundą, 2015 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones – A. J. R. paskyrimą laikinu R. K. ūkio administratoriumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikytas 2015 m. spalio 13 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1703-962/2015.

42.       Palikėjo motina M. B. K. 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu. Teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino ieškovės M. B. K. prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždraudė Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po R. K. mirties. 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi teismas tenkino atsakovės I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskyrė R. K. ūkininko ūkio turto administratore I. K.. Šią nutarties dalį nutarė vykdyti skubiai. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1996-773/2016) atmetė ieškovės M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-553-302/2017) šį sprendimą paliko nepakeistą. M. B. K. 2016 m. gruodžio 13 d. be kita ko kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo. Teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. atmetė (Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinė byla Nr. e2-19-939/2018), o Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-846-254/2018) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

43.       2020 m. sausio 27 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 3–ojo notaro biuro notaro T. P. V., atsakovė M. B. K. padovanojo vaikaičiui A. J. R. jos paveldėjimo teises, kurios buvo įgytos po palikėjo R. K. mirties ir savo kaip palikėjo įpėdinės statusą (2020 m. vasario 6 d. Nr. DOK-4151). Todėl teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pirminė atsakovė M. B. K. buvo pakeista jos kaip įpėdinės teisių perėmėju – atsakovu A. J. R..

Dėl paveldimo turto padalijimo būdo

44.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 5.71 straipsnio norma, nustatančia išimtį, kuomet ūkininko ūkio natūra dalinti neleidžiama. Teismas turėjo analizuoti ūkio dalumo / nedalumo klausimą ne jo pinigine verte ar žemės sklypų plotais, o realiomis galimybėmis ūkiui toliau funkcionuoti / nefunkcionuoti. Apeliantės teigimu, padalinus turtą natūra, ūkis nefunkcionuos, nes atsakovui, neturinčiam ūkininkavimo patirties, atitenka visas turtas (žemės sklypai, pastatai, gyvuliai, žemės ūkio technika), kuris yra būtinas ūkininko veiklos vykdymui, o apeliantei priteistas tik toks likęs turtas, žemės sklypai, pastatai, technika, gyvuliai, dėl kurių specifikos, lokacijos, savybių, apimties, nebus galima toliau ūkininkauti.

45.       Įstatymas leidžia įpėdiniams paveldėtą turtą pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, nedalius daiktus paskirti vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius (CK 5.70 straipsnio 1–2 dalys). Tais atvejais, kai įpėdiniai nesutaria dėl paveldėto turto pasidalijimo, paveldėtą turtą pagal kiekvieno iš įpėdinių ieškinį dalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Taigi, paveldėtojai galėtų palikimą pasidalinti, kaip tai numato CK 5.70 straipsnis, arba ūkininko ūkio paveldėjimo klausimą išspręsti CK 5.71 straipsnyje numatytu būdu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių CK 5.71 straipsnio taikymo sąlygų, todėl dalindamas turtą tarp šalių vadovavosi bendrąja CK 5.70 straipsnio norma ir turtą tarp įpėdinių padalijo natūra.

46.       CK 5.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai ūkininko ūkio padalijimas gali suardyti ūkį, pirmenybės teisę gauti ūkį ir jam priklausantį inventorių turi tas įpėdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame ūkyje ir yra pasiryžęs bei pasiruošęs pats ūkininkauti. Tokiu atveju kilus ginčui, teismas kitiems įpėdiniams priklausančios kompensacijos už jiems priklausančias turto dalis išmokėjimą gali išdėstyti iki dešimties metų, priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.

47.       Ūkininko ūkio įstatyme (aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. kovo 1 d.) numatyta, kad ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma (2 straipsnio 5 dalis). Įstatymo subjektas yra ūkininkas (3 straipsnio 1 dalis). Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkio registre. Ūkininkas šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininko ūkių registro (3 straipsnio 2 dalis). Ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės (4 straipsnio 1 dalis). Ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Jei ūkininko pajamos per metus neviršija 12 minimaliųjų gyvenimo lygių dydžio, jis Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę gauti papildomas socialines išmokas (4 straipsnio 2 dalis). Ūkininkas arba jo partneris (partneriai) turi turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti (4 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

48.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ūkis iš Ūkininkų ūkių registro išregistruojamas ūkininkui mirus, jeigu nėra įpėdinio ir ūkio veikla netęsiama. Tais atvejais, kai įpėdinis tęsia ūkio veiklą ir ūkis įregistruojamas įpėdinio vardu, laikytina, kad kartu su ūkininko ūkiu įpėdinis perima ir pradėtą įgyvendinti teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę; toks įpėdinis turi teisę užbaigti pradėtą procedūrą savo vardu.

49.       Iš paminėto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų seka, kad ūkininko ūkis (kaip visuma) gali nuosavybės teise priklausyti keliems asmenims tiek bendrosios jungtinės, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to akivaizdu, jog ir ūkininkavimo veiklos tęsėjais gali būti ne vienas asmuo, tačiau keletas asmenų; be to, ūkininko veiklą pretenduojantys tęsti asmenys turi turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti, kaip tai numatyta Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.

50.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ūkininko R. K. ūkininkavimo pradžia buvo 1989 m., kai R. K. grįžo iš karinės tarnybos, atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas senelius ir užsiėmė ūkine veikla. Pagal byloje esantį Ūkininko ūkio įregistravimo 1998 m. gruodžio 23 d. pažymėjimą Nr. 499, R. K. ūkininko ūkis įregistruotas 1996 m., vienintelis jame nurodytas ūkininkas buvo R. K.. Palikėjas R. K., būdamas jaunu vaikinu, ūkininkauti kaime pradėjo neturėdamas ūkininkavimo patirties, santaupų, nekilnojamojo turto. Seneliai jam padovanojo vieną karvę, nuo to prasidėjo ūkis. Ūkininkas R. K., siekdamas įsteigti ūkį, iš valstybės gavo 11,21 ha žemės pagal Valstiečio ūkio įstatymą, vėliau ją nusipirko savo vardu už investicinius čekius. Pastatas–karvidė ir pastatas–veršidė, buvo įgyti R. K. 1996–1997 metais, likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. Kaip jaunas ūkininkas jis gavo valstybės paramą, SAPARD lėšas. Ūkininkas R. K. per ūkininko ūkio kūrimo ir vystymo laikotarpį visą savo uždirbtą pelną investavo į ūkį, jį labai išplėtojo. Palikėjo ūkis nuo pat įkūrimo buvo formuojamas dviem veiklos kryptimis: pienininkystė ir mėsinė galvijininkystė. Pagal R. K. ūkininko ūkio balansą 2013 m. gruodžio 31 d. ūkininko ūkį sudarė turtas, viso už 346 159 Eur (1 195 219 Lt), pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą ūkininko ūkį sudarė turtas, viso už 277 998 Eur. Ūkis po jo įsteigimo ir įregistravimo 1996 m. iki ūkininko R. K. mirties 2015 m. rugpjūčio 22 d. buvo kuriamas devyniolika metų, jo struktūra ir turinys iš esmės pasikeitė tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. R. K. nuo ūkininko ūkio steigimo 1996 m. visą aktyvią finansinę, administracinę ir ūkio darbų veiklą vykdė pats. Visi R. K. ūkininko ūkio nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai priklausė ir buvo registruoti asmeniškai R. K. vardu.

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad po palikėjo mirties jo ūkio veiklą tęsia sutuoktinė – apeliantė, kuri paskirta šio ūkininko ūkio turto administratore. Šalių tarpusavio nesutarimai trukdo jiems (įpėdiniams) kartu ūkininkauti paveldimame ūkyje. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi laikinu R. K. ūkio administratoriumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo paskyręs atsakovą A. J. R., tačiau tam paprieštaravus ieškovei, teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino atsakovo paskyrimą laikinu administratoriumi. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskyrė R. K. ūkininko ūkio turto administratore apeliantę, kuri ir toliau administruoja ūkį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė, kad, pašalinus anksčiau paskirtą ūkio administratoriumi atsakovą, ieškovė pastaruosius metus administruoja ūkį, nereiškia, jog apeliantė turi daugiau teisių nei atsakovas, valdyti paveldimą ūkininko ūkį. Viena vertus, remiantis CK 4.243 straipsniu, administratorius negali įgyti teisių į administruojamą turtą; be to, kaip minėta, po palikėjo mirties administratoriumi buvo paskirtas atsakovas, tačiau buvo nušalintas nuo administravimo pačios apeliantės iniciatyva. Kita vertus, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, jeigu laikotarpis, kai apeliantė buvo paskirta paveldimo turto administratore būtų įskaitytas į apeliantės darbo (ūkininkavimo) paveldimame ūkyje laiką, reikštų, kad laikinosios apsaugos priemonės (ūkio administratorės paskyrimas) apsprendė ginčo baigtį byloje.

52.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė neprisidėjo prie palikėjo ūkio įkūrimo ir augimo, iki 2015 m. sausio mėnesio gyveno kitame mieste, kur turėjo nuolatinį darbą, dirbo žemėtvarkoje, santuokoje su palikėju išgyveno du mėnesius. Apeliantė neįrodė, kad būtent ji daugiausiai dirbo paveldimame ūkyje ir turi pirmenybės teisę gauti natūra palikėjo ūkį bei jį sudarantį turtą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad apeliantės patirtis ir ryšys su ūkiu buvo minimalus – pateikti 250 vnt. registro išrašų patvirtina aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m., ieškovė Šilutės r. atliko ne mažiau kaip 246 žemės sklypų kadastrinius matavimus (2017 m. gruodžio 6 d. Nr. R1-7634), tai paneigė ieškovės argumentus, kad ūkio administravimas reikalauja iš jos 24 val. per parą laiko. Be to, byloje nustatyta, kad po palikėjo mirties ūkio turto vertė reikšmingai (daugiau nei du kartus) sumažėjo: MB „Verslo analitika“ R. K. ir I. K. ūkio finansinėje analizėje nurodoma, jog ūkio ilgalaikio turto vertė tendencingai mažėjo nuo 204 764 Eur 2012 m. iki 87 754 Eur 2018 m. Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas taip pat gana spartus. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo norma išaugo nuo 11,59 proc. 2012 m. iki 25,89 proc. 2018 m.; ūkio tipinė veikla 2018 m. buvo nuostolinga, tipinės veiklos pelningumas mažėjo. Tipinės veiklos pelnas 2012 m. sudarė 32 587 Eur; tipinės veiklos nuostolis 2018 m. – 47 144 Eur. Kitoje MB „Verslo analitika“ ataskaitoje nurodoma, kad 2019 m. situacija prasta, ūkio turto vertė mažėja, ūkis veikia nuostolingai (grynasis nuostolis – 18 178 Eur), ūkio finansinė būklė blogėja, gautų dotacijų suma nėra pakankama sąnaudų kompensavimui. Be kita ko, ataskaitoje nurodyta, jog palikėjo ūkis gali būti padalintas į dvi dalis.

53.       Atsakovo užsakymu dr. J. V. parengė specialisto išvadą „Dėl R. K. ūkio veiklos ir turto padalinimo galimybių“, kurioje išanalizavo palikėjo turto sudėtį ir pateikė konkrečius pasiūlymus dėl šio turto, pirmiausiai, dėl ūkinių pastatų (fermų) ir gyvojo turto padalinimo, siekiant užtikrinti ūkininkavimo veiklos tęstinumą kiekvienam palikėjo įpėdiniui, vieną ūkį specializuojant pieno gamybai, kitą – mėsinių gyvulių auginimui. Specialistas padarė išvadą, kad padalinus esamą ūkį į du atskirus, abu ūkiai bus beveik 3 kartus didesni už rentabilius mažuosius ūkius Lietuvoje ir galės sėkmingai funkcionuoti. Palikėjo ūkį sudaro 21 žemės sklypas, kurių bendras plotas 101,8564 ha. Žemės sklypų vertinimą atliko teismo ekspertas M. K., o taip pat jų vertinimas pateiktas UAB „Capital vertinimas“ turto vertės ataskaitoje Nr. 18-N10-17. UAB „Capital vertinimas“ nekilnojamojo turto vertinimo specialistės parengta rekomendacija „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų padalinimo būdų“ patvirtina, jog įmanoma padalinti ūkiui priklausančius žemės sklypus taip, kad kiekvienam iš bendrasavininkų atitenkantys žemės sklypai būtų vieni šalia kitų, turėtų tinkamus privažiavimus per tam savininkui priklausantį sklypą bei pagal galimybes išvengiant tarp kito savininko žemių įsiterpusių žemės sklypų. Pirmosios instancijos teismas padalijo tarp šalių žemės sklypus remdamasis šia rekomendacija, pagal kurią padalinus sklypus į dvi dalis, „A“ daliai atitektų 11 žemės sklypų, kurių bendras plotas sudaro 49,9361 ha, o bendra vertė – 183 200 Eur, „B“ daliai atitektų 10  žemės sklypų, kurių bendras plotas sudaro 50,2203 ha, o bendra vertė – 192 300 Eur, tai leidžia užtikrinti, kad kiekvienam iš įpėdinių atitenkantys žemės sklypai būtų vieni šalia kitų, turėtų tinkamus privažiavimus per tam savininkui priklausantį sklypą bei pagal galimybes išvengiant tarp kito savininko žemių įsiterpusių žemės sklypų. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas paskyrė ieškovei rekomendacijų „A“ dalyje nurodytus 11 žemės sklypus, ir atsakovui – jų „B“ dalyje nurodytus 10 žemės sklypus.

54.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepaneigė MB „Verslo analitika“ ataskaitose pateiktų išvadų dėl palikėjo ūkio finansinės būklės pablogėjimo per penkerius metus nuo palikėjo mirties, tai leidžia abejoti apeliantės teiginiais, jog racionaliausias šio ūkio padalijimo būdas jo nedalinti natūra. Visų antra, palikėjo ūkio nuo pat įkūrimo formavimas dviem veiklos – pienininkystės ir mėsinės galvijininkystės kryptimis, leido išskirti šias dvi kryptis į atskirus ūkius. Trečia, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pasiryžę ir pasiruošę ūkininkauti; atitinka Ūkininko ūkio įstatyme numatytas sąlygas. Atsakovas turi Elektros energijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, teisę vairuoti TR1 ir TR2 kategorijos traktorius ir SZ kategorijos savaeiges žemės ūkio mašinas patvirtinančius pažymėjimus, taip pat turi profesinį pasirengimą ūkininkauti patvirtinantį pažymėjimą, su (duomenys neskelbtini), kuriame yra palikėjo ūkis, atsakovą sieja jo močiutės M. B. K. turima namų valda, kurioje ji gyvena. Apeliantė neneigia, kad atsakovas turi ūkininkavimo patirties, kadangi dirbo palikėjo ūkyje nuo vaikystės kiekvieną vasarą iki pat pastarojo mirties, padėjo prižiūrėti galvijus, šienauti, tvarkyti ūkio dokumentaciją. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina atsakovo pasiryžimą ir pasiruošimą ūkininkauti ir atitikimą Ūkininko ūkio įstatyme numatytas sąlygas, reikalingas įregistruoti ūkininko ūkį savo vardu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų įpėdinių patirtį, kompetenciją bei išreikštą valią ir pagrįstai sprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodą teisę į palikėjo ūkį ir yra pasiruošę ūkininkauti.

55.       Be kita ko, apeliantė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, išskyrus teikiamus deklaratyvius teiginius, nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepagrindė, kad ūkio padalinimas / konkrečios ūkio dalies priskyrimas atsakovui gali suardyti ūkį, kas sudarytų pagrindą taikyti CK 5.71 straipsnyje įtvirtintą išimtį. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertų nustatytomis aplinkybėmis dėl palikėjo ūkio dydžio ir rekomendacijomis palikėjo ūkį dalinti natūra, po kurio abu ūkiai tampa didesni už vidutinio dydžio ūkius, registruotus Lietuvoje. Toks padalijimas išskiriant dvi ginčo ūkyje plėtotas veiklos kryptis – pienininkystę ir mėsinę galvijininkystę, nagrinėjamu atveju teisingas, geriausiai apginantis paveldėtojų interesus bei užtikrinantis tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą. Kadangi apeliantė nesutiko, kad jai būtų priskirti mėsiniai galvijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai priteisė pieninius galvijus, proporcingai jos daliai bendrojoje nuosavybėje.

56.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių CK 5.71 straipsnio taikymo sąlygų, todėl dalindamas turtą tarp šalių pagrįstai vadovavosi bendrąja CK 5.70 straipsnio norma ir joje nurodytu prioritetiniu turto padalinimo natūra principu.

Dėl apeliantės galimybės sumokėti kompensaciją

57.       Apeliantė nurodo, kad turi finansines galimybes atsakovui išmokėti 185 557,76 Eur kompensaciją iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo lėšų, kitą kompensacijos dalį išmokant tiek gaunamomis pajamomis iš ūkio veiklos vykdymo, tiek gaunant kreditą iš banko. Atsikirsdamas į apeliantės teiginius, atsakovas nurodo, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo paveldimo turto lygių dalių principo ir priteisti vienam iš įpėdinių didesnės vertės turtą natūra, kitam įpėdiniui priteisiant piniginės kompensacijos išmokėjimą, nes toks turto padalinimo būdas pažeistų įpėdinių lygiateisiškumo principą.

58.       CK 5.70 str. numatyto teisinio reglamentavimo prasme, įpėdiniams nesutarus dėl paveldimo turto padalijimo, teismas dalija tarp visų įpėdinių visą paveldimą turtą ir kiekvienas iš įpėdinių gali nurodyti, į kokį realų turtą jis pretenduoja. Pagal CK 5.70 straipsnio 2 dalį, dalūs daiktai dalinami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.

59.       Teismų praktikoje vertinama, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais atidalyti prašančiais bendraturčiais yra lygi ir yra galimybė tą dalį išskirti natūra, atitinkamai parenkant sklypo vietą, derinant su kiekvieno iš bendraturčių grupiniais interesais gretimame žemės sklype bei kitomis sklypų panaudojimo galimybėmis, tokiomis aplinkybėmis piniginės kompensacijos už žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Taigi, tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdinio realios galimybės išmokėti kompensaciją už jam natūra tenkantį ūkį yra viena iš CK 5.71 straipsnio taikymo sąlygų.

60.       Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi CK 5.71 straipsnio antrąja dalimi, kuri numato, kad, kilus ginčui, teismas kitiems įpėdiniams priklausančios kompensacijos už jiems priklausančias turto dalis išmokėjimą gali išdėstyti iki dešimties metų, priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams. Atsakovo teigimu, ieškinio reikalavime ieškovė neformulavo prašymo išdėstyti kompensacijos mokėjimą dalimis bei nustatyti jai priteistam nekilnojamam turtui priverstinę hipoteką, todėl tokio pobūdžio ieškovės apeliaciniame skunde naujai keliami argumentai išeina už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

61.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 21 punktas, 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018 24 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktas).

62.       Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Kitaip tariant, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija visada yra teismo prerogatyva, remiantis iura novit curia (teismas žino teisę) principu. Tik tinkamai identifikavęs bei kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiam santykiui taikyti tinkamas (atitinkančias šį santykį) materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas ex officio (savo iniciatyva) gali taikyti CK 5.71 straipsnio antrąją pastraipa ir tai nelaikytina bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, tačiau apeliantė turi įrodyti, jog ji realiai yra pajėgi išmokėti atsakovui atitinkamo dydžio kompensaciją.

63.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentas, jog ji realiai yra pajėgi išmokėti atsakovui 185 557,76 Eur kompensaciją už jai prašomą priteisti didesnę turto dalį, vertintini nepagrįstu. Viena vertus, ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad jai nuosavybės teise priklauso 5 040 Eur vertės pastatas ir 1 430 Eur vertės žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); ieškovės pajamas sudaro jos gaunama neįgalumo / netekto darbingumo pensija, tai patvirtina, jog apeliantės pajamos ir turimo turto vertė nėra didelė palyginus su atsakovui mokėtina kompensacijos suma. Apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateikta Akademinės kredito unijos 2020 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. 1-875, kurioje nurodyta, kad unija gali suteikti ieškovei iki 160 000 Eur kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, tačiau šis sprendimas nėra galutinis ir nėra kredito unijos įsipareigojimas suteikti paskolą; be to, kredito unija tokiu atveju reikalautų turto įkeitimo, tuo tarpu, taikant apeliantės nurodomą specialų CK 5.71 straipsnį, taipogi būtų taikoma šiame straipsnyje numatyta hipoteka. Vadinasi, esant tokiai situacijai ir teismui taikius hipoteką, abejotina, ar kredito unijai pakaktų antrinės hipotekos suteikiant ieškovei gana didelio dydžio – apie 160 000 Eur kreditą. Jokių kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį ir galimybę išmokėti atsakovui 185 557,76 Eur dydžio kompensaciją ieškovė į bylą nepateikė, nepagrindė ir nenurodė, kokias pajamas gautų iš ūkio veiklos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė savo galimybių išmokėti atsakovui 185 557,76 Eur kompensaciją nei po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nei per ilgesnį laikotarpį. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas, įpėdinės realios galimybės išmokėti kompensaciją už jai natūra tenkantį turtą nebuvimas ūkininko ūkio padalinimo atveju sudaro pagrindą atmesti tokį apeliantės reikalavimą.

64.       Kita vertus, pripažinus, jog CK 5.71 straipsnyje numatytas paveldėjimo būdas šioje byloje netaikytinas, ieškovė neturi jokios pirmenybės teisės reikalauti priteisti jai konkretų palikėjo ūkį sudarantį turtą, todėl turtas paskirstytinas tarp įpėdinių, remiantis lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir racionalumo kriterijais. Kaip minėta aukščiau, paveldimo turto atidalijimas išmokant kitam įpėdiniui kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Šiuo atveju, teismo pasirinktas ūkio padalijimas natūra išskiriant dvi ginčo ūkyje plėtotas veiklos kryptis – pienininkystę ir mėsinę galvijininkystę, buvo galimas, teisingas, geriausiai apginantis paveldėtojų interesus bei užtikrinantis tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą, todėl taikytas pagrįstai.

Dėl ūkio, kaip neturtinės teisės, priteisimo

65.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos reiškiamo reikalavimo dėl ūkio kaip neturtinės teisės apeliantei priteisimo.

66.       CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Taigi, bendra taisyklė yra ta, kad asmeninės neturtinės teisės yra nepaveldimos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra paveldima specifinė turto rūšis, t. y. ūkininko ūkis, šiuo atveju aktualus specialiame Ūkininko ūkio įstatyme nustatytas reglamentavimas.

67.       Ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje ūkininko ūkis apibūdinamas kaip turtinis vienetas, tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi juridinio asmens statuso, tačiau kuri gali būti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

68.       Ūkininko ūkio įstatyme yra numatyta galimybė vykdyti veiklą vienam arba kartu su partneriais. Įstatyme įtvirtinta, kad ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės (Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad palikėjas ūkį valdė asmeninės nuosavybės teise ir nors ieškovė tęsia šią veiklą, bet tik todėl, jog teismo buvo paskirta ūkio administratore. Teisėjų kolegijos vertinimu, ūkininko ūkis kaip veiklos forma, neturi juridinio asmens statuso; išmokos, dotacijos ir subsidijos yra mokamos ūkininkui, o ne ūkiui; konkrečių dalintinų ūkio neturtinių teisių apeliantė nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad palikėjo ūkis turi būti padalintas natūra; abu įpėdiniai tęs ūkininkavimo veiklą savo vardu įregistruotuose ūkininko ūkiuose (Ūkininko ūkio įstatymo 81 straipsnis).

Dėl palikėjo ūkiui priklausančio turto padalijimo tarp įpėdinių

69.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kompetentingų ekspertų rekomendacijomis ir išvadomis dėl paveldimo ūkio turto padalinimo, palikėjo ūkiui priklausantį turtą padalijo tokiu būdu: priteisė ieškovei trisdešimt aštuonias Lietuvos juodmargių veislės karves: Nr. LT000004591510, Nr. LT000005742260, Nr. LT000005984191, Nr. LT000005984192, Nr. LT000006081040, Nr. LT000006081045, Nr. LT000006260222, Nr. LT000006260232, Nr. LT000006260238, Nr. LT000006260239, Nr. LT000006445472, Nr. LT000006445478, Nr. LT000006467471, Nr. LT000006467477, Nr. LT000006467478, Nr. LT000006864363, Nr. LT000006864371, Nr. LT000006864395, Nr. LT000007095331, Nr. LT000007095332, Nr. LT000007095361, Nr. LT000007095363, Nr. LT000007236094, Nr. LT000007236095, Nr. LT000007236096, Nr. LT000007236098, Nr. LT000007236099, Nr. LT000007236101, Nr. LT000007236102, Nr. LT000007236103, Nr. LT000007236112, Nr. LT000007236114, Nr. LT000007236116, Nr. LT000007236122, Nr. LT000007658710, Nr. LT000007658721, Nr. LT000007820952, Nr. LT000007820953; dvidešimt penkias Lietuvos juodmargių veislės telyčaites: Nr. LT000007658717, Nr. LT000007820966, Nr. LT000007820971, Nr. LT000007820974, Nr. LT000007820979, Nr. LT000007820994, Nr. LT000008215701, Nr. LT000008215704, Nr. LT000008215710, Nr. LT000008215725, Nr. LT000008215728, Nr. LT000008215737, Nr. LT000008215741, Nr. LT000008215750, Nr. LT000008369505, Nr. LT000008369510, Nr. LT000008369513, Nr. LT000008369515, Nr. LT000008369523, Nr. LT000008369525, Nr. LT000008696009, Nr. LT000008696017, Nr. LT000008696018, Nr. LT000008856964, Nr. LT000007658716; vieną holšteinų veislės telyčaitę Nr. LT000008856955; vieną holšteinų veislės buliuką Nr. LT000007607823; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą–karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 15/32 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį Volkswagen New Beetle, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), motociklą KTM250 Racing, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių ChTZ T-16MG, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių MTZ Belarus 82, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių ChTZ T-150K, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunkųjį keturratį motociklą Polaris Sportsman, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savikrovę priekabą Krone Ax 250, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių Renault Ares 715 RZ, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), griebtuvą Hydro Greis, identifikacinis Nr. 8020593, traktorių Weidemann 1250, identifikacinis Nr. 21157715, šaldytuvą pienui, identifikacinis Nr.49G803631, karutį, identifikacinis Nr. 3400012, siloso peilį (gamintojas Shelboume Reynolds), identifikacinis Nr. 63100516H, priekabą gyvuliams Dina TRV635, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rulonų presą Metal Fac H Z562, identifikacinis Nr. 8667, mėšlo krautuvą Deguillaume 80HVDN, identifikacinis Nr. 384, priekabą rulonams, valstybinis Nr. T6689B, grėblį šienui AG780, identifikacinis Nr.780001, šakes (prie traktoriaus Weidemann), bidonus (aliuminius) (4 vnt.), šaldytuvą pienui, kurio vertė 1 870 Eur, melžimo aikštelę 3 vietų kompleksą, kopėčias (aliumines), skalbimo mašiną Electrolux Flexcare, karutį (metalinį), kurio vertė 50 Eur, plytų paletę, grūdų transporterį (sraigę), kurio vertė 455 Eur, šakes Fiskars, gyvūnų šėryklą, siloso priekabą PIM-40, vandens talpyklą, žolės smulkintuvą (mulčiuotoją), stumdomus vartus, purkštuvą P-329, žemės lygintuvą, mažą priekabą (savadarbę), trąšų barstytuvą Agrex XPL, germinatorių GENYS-4, šienapjovę Krone Active R320, kraną–rankinę talę, elektros generatorių, gręžimo stakles, kompresorių, orapūtę Bosch ALS25, šaldiklį Electrolux, raktų galvučių komplektą, krautuvą 516-40 Miniscopic, kaušą (savadarbį), kablį savadarbį, grūdų valymo įrengimą (arpą), svarstykles, savadarbį peilį (stumdymui), kaušą (savadarbį), padargą–lėkštes, svorį (savadarbį), talpą–cisterną, bulvių kauptuką prie traktoriaus, variklį, medines paletes; kredito unijos „Prienų taupa“ taupomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurią sudaro 5 619,25 Eur; 1/2 dalį AB „Lietuvos draudimas“ mokėtinos draudimo išmokos dėl palikėjo mirties, kurią sudaro 4 000 Eur; 1/2 dalį ūkio reikmėms I. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Swedbank“, sprendimo įsiteisėjimo dienai esančių lėšų; 1/2 dalį teisių į palikėjo ūkiui skirtų dotacijų ir subsidijų (finansų disciplinos kompensavimo išmoka, tiesioginės išmokos už pasėlius, susietoji parama už pienines karves, susietoji parama už galvijus) gavimą sprendimo įsiteisėjimo dienai; 1/2 dalį į palikėjo ūkio atsargas ir trumpalaikį turtą (ūkio reikmėms naudojama produkcija (pašarai gyvuliams, trąšos, kuras), gaminama augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija) sprendimo įsiteisėjimo dienai; priteisė atsakovui penkias juodmargių x mėsinių veislių karves: Nr. LT000007658681, Nr. LT000007658686, Nr. LT000007658690, Nr. LT000007658691, Nr. LT000007658698; dvidešimt keturias juodmargių x mėsinių veislių telyčaites: Nr. LT000007236140, Nr. LT000007658703, Nr. LT000007658704, Nr. LT000007658706, Nr. LT000007658707, Nr. LT000007820955, Nr. LT000007820956, Nr. LT000007820958, Nr. LT000007820963, Nr. LT000007820970, Nr. LT000007820976, Nr. LT000007820982, Nr. LT000007820991, Nr. LT000007820992, Nr. LT000007820999, Nr. LT000008215719, Nr. LT000008215720, Nr. LT000008215729, Nr. LT000008215733, Nr. LT000008215743, Nr. LT000008215746, Nr. LT000008215747, Nr. LT000008215749, Nr. LT000008856968; penkis juodmargių x mėsinių veislių buliukus: Nr. LT000008215748, Nr. LT000008369502, Nr. LT000008369503, Nr. LT000008369518, Nr. LT000008369519; vieną angusų veislės buliuką Nr. LT000007480488; trisdešimt Lietuvos juodmargių veislės telyčaičių: Nr. LT000007658719, Nr. LT000007820961, Nr. LT000007820964, Nr. LT000007820973, Nr. LT000007820977, Nr. LT000007820978, Nr. LT000007820980, Nr. LT000007820985, Nr. LT000007820990, Nr. LT000007820993, Nr. LT000007821000, Nr. LT000008215702, Nr. LT000008215706, Nr. LT000008215708, Nr. LT000008215717, Nr. LT000008215721, Nr. LT000008215727, Nr. LT000008215732, Nr. LT000008215735, Nr. LT000008215739, Nr. LT000008215744, Nr. LT000008369504, Nr. LT000008369507, Nr. LT000008369511, Nr. LT000008369514, Nr. LT000008369517, Nr. LT000008369520, Nr. LT000008369532, Nr. LT000008369534, Nr. LT000008369536; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą–veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 73/100 dalis pastato veršidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0430-4441, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį AUDI Q5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių Zetor ZTS Forterra 10641, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunkųjį keturratį motociklą Kymco MXU400, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių Zetor Proxima Power, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių Kubota A175, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą grūdams (didelę), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savaeigę šienapjovę Fortschritt E302, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabę (savo gamybos), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šieno vartytuvą Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą traktorinę Nr. 887B, identifikacinis Nr. 17677, žolės rulonų vyniotuvą FW35, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kombainą Dronningborg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų transporterį (sraigę), kurio vertė 455 Eur, piemenį elektrinį–teritorijos apsaugą (komplektą), giluminį vandens šulinį su siurbliu, grūdų traiškintuvą, grūdų transporterį (sraigę), kurio vertė 190 Eur, grūdų transporterį (sraigę), kurio vertė 250 Eur, grūdų džiovintuvą–ventiliatorių, šakes Fiskars, kurių vertė 20 Eur, saulės kolektorių vandens šildymui, elektrinio piemens dalis (7 rites, 20 kuoliukų), priekabą (žalią), kultivatorių, plūgą Kvernelan, mėšlo kratytuvą Deluillaume, grėblį vartytuvą, grėblį–vartytuvą Stoll, silosinę, savaeigę šienapjovę, vandens talpyklą, traktorių McCORMIC International, mėšlo kratytuvą, sėjamąją Amazone D9 4000, traktorių, kaušą traktoriui, sniego motociklą Ski-Doo Rotax V800, medžio pjovimo stakles, aukšto slėgio plautuvą STIHL RE 118, rulonų presą Welger RP520, skalbimo mašiną BOSH Classixx 5, priekabą srutoms vežti; kredito unijos „Prienų taupa“ privalomojo pajaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 28,96 Eur, kredito unijos „Prienų taupa“ privalomojo pajaus sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 550,28 Eur sumą, kredito unijos „Prienų taupa“ banko einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 218,17 Eur, kredito unijos „Prienų taupa“ taupomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 38,10 Eur, kredito unijos „Prienų taupa“ taupomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią 1 065,56 Eur sumą, kredito unijos „Prienų taupa“ taupomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurią sudaro 5 879,17 Eur, esančių lėšų; 1/2 dalies AB „Lietuvos draudimas“ mokėtinos draudimo išmokos dėl palikėjo mirties, kurią sudaro 4 000 Eur; 1/2 dalį ūkio reikmėms I. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Swedbank“, sprendimo įsiteisėjimo dienai esančių lėšų; 1/2 dalį teisių į palikėjo ūkiui skirtų dotacijų ir subsidijų (finansų disciplinos kompensavimo išmoka, tiesioginės išmokos už pasėlius, susietoji parama už pienines karves, susietoji parama už galvijus) gavimą sprendimo įsiteisėjimo dienai; 1/2 dalį į palikėjo ūkio atsargas ir trumpalaikį turtą (ūkio reikmėms naudojama produkcija (pašarai gyvuliams, trąšos, kuras), gaminama augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija) sprendimo įsiteisėjimo dienai.

70.       Apeliantė teikė į bylą 2020 m. gruodžio 22 d. Gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą, kuris patvirtina, kad šiai dienai gyvulių yra 145, t. y. 10 vnt. daugiau nei buvo pirmosios instancijos teismo šio turto padalijimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo padalintų gyvulių skaičiaus, kadangi jų skaičius ūkyje nuolat kinta ir galvijų sudėtis dar keisis, todėl realiai gyvulių skaičių bus galima nustatyti ir padalinti pagal jų kriterijus (mėsiniai ar pieniniai galvijai) teismo sprendimo įvykdymo metu.

71.       Nurodytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu faktiškai ūkį administruojančios ieškovės naudai taip, kaip ji ir pageidavo bylos nagrinėjimo metu, buvo priteistos visos ūkyje esančios pieninės karvės, dalis telyčių ir 838,86 kv. m ploto pastatas – karvidė su visa pienininkystės ūkiui reikalinga infrastruktūra (melžimo aikštele, patalpa pieno saugojimui, pieno šaldytuvu, pagalbine patalpa ir kt.), tuo tarpu, atsakovo naudai – mėsinės paskirties galvijai, o taip pat dalis pieninių veislių telyčaičių, atsakovui priteistas fermų plotas 3 779,63 kv. m. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas paskirstė ir žemės sklypus – ieškovei, kuriai atiteko pieniniai galvijai, buvo skirti arčiau fermų esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (masyvas).

72.       Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimu buvo neteisingai, neproporcingai ir nesąžiningai tarp įpėdinių padalintos R. K. ūkininko ūkiui priklausančios fermos, nes ieškovės tolimesnis ūkininkavimas vienoje fermoje su jai priskirtu gyvulių kiekiu be kitų būtinų pastatų, yra objektyviai negalimas.

73.       Iš eksperto M. K. Rinkos vertės ekspertizės akto Nr. RE19-009; dr. J. V. išvados „Dėl R. K. ūkio veiklos ir turto padalinimo galimybių“ bei UAB „Capital vertinimas“ turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-N10-18 nustatyta, kad ginčo ūkyje yra trys fermų pastatai, du iš jų yra skirti ūkiniams galvijams laikyti, t. y. pastatas veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1310,35 kv. m, su 0,58 ha žemės sklypu (yra elektros įvadas ir instaliacija; laikomos mėsinės telyčios, karvės ir veršiukai) bei pastatas karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 838,86 kv. m, su 0,68 ha žemės sklypu (yra elektros įvadas ir instaliacija; šiame pastate įrengta stacionari melžimo aikštelė; laikomos pieninės karvės ir telyčios). Pastatas veršidė (1310,35 kv. m su 0,58 ha žemės sklypu) priskirtas atsakovui, o pastatas karvidė (838,86 kv. m su 0,68 ha žemės sklypu) – ieškovei. Tuo tarpu, likęs fermų pastatas – 73/100 dalys pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (valdomos dalies) 2469,28 kv. m, kuris priskirtas atsakovui, nėra naudojamas ir nėra pritaikytas naudojimui pagal paskirtį. Apžiūros metu teismo ekspertas M. K. konstatavo, kad pastarasis pastatas nenaudojamas pagal paskirtį ir nepilnai sukomplektuotas: nėra (suirusi) stogo danga (-12 proc.), durų (-2 proc.), langų (-4 proc.), tai sudaro -18 proc. visos vertės pastato; nėra komunikacijų. Viena vertus, šiame pastate nėra nei inžinerinės įrangos, nei komunikacijų (elektros, vandens, šildymo ir kt.), todėl norint juo naudotis pagal paskirtį reikalingos didelės papildomos investicijos. Be to, dalis šio pastato nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Kita vertus, teismas 73/100 dalis pastato–veršidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė atsakovui, siekdamas išlaikyti šalių dalių bendrojoje nuosavybėje lygiateisiškumą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismo sprendimu buvo neteisingai, neproporcingai ir nesąžiningai tarp įpėdinių padalintos ūkininko ūkiui priklausančios fermos.

74.       Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, byloje nebuvo ginčo dėl to, jog visi nurodyti galvijai buvo laikomi 2 fermų pastatuose: 1310,35 kv. m pastate–veršidėje ir 838,86 kv. m pastate–karvidėje. Į bylą pateiktoje dr. J. V. išvadoje konstatuota, kad tiek pastatas – karvidė, tiek pastatas – veršidė yra pakankami apie 100 gyvulių laikymui (pastarajame pastate jų gali būti ir daugiau), todėl, padalinus gyvulius, kiekviena jų dalis galės būti laikoma viename iš šių dviejų pastatų. Pažymėtina, kad nors apeliantė apeliaciniame skunde vadovaujasi Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009 (toliau – Taisyklės) nuostatomis, tačiau nekonkretizuoja, kuris Taisyklių punktas buvo pažeistas padalijant turtą, nepateikia skaičiavimų, pagrindžiančių, jog esamas pastato–karvidės plotas nėra pakankamas apeliantei skirtiems 65 galvijams laikyti. Tuo tarpu, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia galvijams tenkančio ploto paskaičiavimus pagal Taisyklių reikalavimus, kurios numato, kad vienam galvijui gali būti skirta 12 kv. m pastato ploto, todėl padalintų fermų plotas ženkliai viršija Taisyklėse pateiktus normatyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, apeliantė neįrodė, jog teismo sprendimu skirto pastato–karvidės plotas būtų nepakankamas jai priskirtiems galvijams laikyti. Kita vertus, visi trys fermų pastatai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie tiek teisiškai, tiek funkciškai atskirti vienas nuo kito, byloje nenustatyta, kad dėl jų priskyrimo skirtingiems įpėdiniams reikėtų atlikti kokius nors reikšmingus pertvarkymus, todėl nebuvo pagrindo jų vertinti kaip vieno komplekso ir priskirti tik vienam iš įpėdinių.

75.       Vertinant galvijams tenkantį sklypų plotą teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pateiktais skaičiavimais, kuriais remiantis kiekvienam galvijui tenka vidutiniškai po 0,815 ha žemės ploto, apskaičiuoto apeliantei priskirtiems 65 galvijams, įvertinus 53 ha apeliantei atitekusį žemės plotą. Dr. J. V. išvadoje nurodoma, kad paveldėtojų ūkiuose vienam galvijui turėtų tekti po 0,71–0,79 ha žemės ūkio naudmenų (veršeliams ir telyčioms normatyvai yra mažesni), todėl apeliantei priskirtiems galvijams žemės ūkio naudmenų plotas yra pakankamas ir atitinka normatyvus. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad apeliantei priskirti žemės ūkio naudmenų plotai būtų nepakankami jai tekusiems galvijams.

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padalino žemės sklypus tarp šalių, remdamasis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu ir UAB „Capital vertinimas“ pateikta rekomendacija „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų padalinimo būdų“; ieškovei ir atsakovui paskyrė iš esmės vienodo ploto, lygiaverčius pagal rinkos vertę bei našumo balą žemės sklypus, esančius vienus šalia kitų (sudarančius sklypų masyvus), turinčius tinkamus privažiavimus per tam savininkui priklausantį sklypą bei, pagal galimybes, išvengiant tarp kito savininko žemių įsiterpusių žemės sklypų. Taigi, dauguma sklypų išdėstyti kompaktiškai, yra vieni šalia kitų ir šalia apeliantės naudai priteisto pastato–karvidės, tai yra patogu ir pritaikyta pieninių karvių ganymui. Aplinkybė, kad atsakovui skirtas sklypų masyvas yra netoli ieškovei priteisto gyvenamojo namo, savaime nereiškia ginčijamo sprendimo neteisėtumo, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sklypus padalijo racionaliausiu būdu, remdamasis ekspertų rekomendacijomis, tuo tarpu, kitokio sklypų padalijimo varianto į bylą nebuvo pateikta.

77.       Apeliaciniame skunde be kita ko ieškovė ginčijo teismo atliktą žemės ūkio technikos, kitų ūkio padargų ir kilnojamųjų daiktų tarp įpėdinių padalijimą, argumentuodama tuo, kad atitinkami daiktai yra būtini tolimesnei ūkininko ūkio veiklai, o sprendimo dalis, kuria tarp įpėdinių padalintos palikėjo ūkiui skirtos dotacijos, subsidijos po 1/2 dalį, yra neteisėta ir neįgyvendinama.

78.       Įvertinusi apeliantės prašomą jai priskirti konkrečią žemės ūkio techniką, kitus ūkio padargus bei kilnojamuosius daiktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliantė ir išvardijo kokie daiktai, technika, kokioje ūkio veikloje naudojama, tačiau nepagrindė tokio padalijimo tikslingumo. Kaip teisingai nurodo atsakovas ir šiuos teiginius patvirtina bylos duomenys, šiuo metu ūkyje yra daug viena kitos funkcijas dubliuojančios žemės ūkio technikos ir padargų, pavyzdžiui, ūkyje yra 7 traktoriai, 2 krautuvai, 3 šienapjovės, dvi iš jų savaeigės, 2 mėšlo krautuvai, 2 rulonų presai, 2 priekabos rulonams, visa eilė kitų traktoriaus priekabų ir padargų; dalis žemės ūkio technikos apskritai nėra naudojama, tuo tarpu, konkrečių daiktų priteisimo būtinumo apeliantė neįrodinėjo. Apeliantės teiginiai, kad tam tikri daiktai negalės būti naudojami, nes kita jų dalis yra priteista kitam įpėdiniui, nėra pagrįsti ekspertų išvadomis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis nieko neparemtais apeliantės samprotavimais apie ūkio technikos ir ūkio padargų suderinamumą naudojant juos ūkio veikloje.

79.       Viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prašymai dėl dotacijų ir subsidijų už žemės ūkio veiklą (pasėlius, pienines karves) skyrimo yra pateikiami keletą kartų per metus, todėl sprendimo įsiteisėjimo dieną atitinkamos įmokos dar gali būti nepasiekusios šios banko sąskaitos. Kita vertus, į apeliantės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke Swedbank, kurią ieškovė administruoja kaip palikėjo turto administratorė, patenka visos ūkininkavimo veiklos įplaukos ir iš jos vykdomi mokėjimai ūkio reikmėms. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantė, lėšų sąskaitose bei dotacijų ir subsidijų nebuvo pagrindo dalinti kitu būdu, kadangi teisė į tokias išmokas atsirado iki palikėjo turto padalinimo, jos laikytinos bendrąja įpėdinių nuosavybe (paveldimo turto dalimi), atitinkamai, įpėdiniai turi į jas pretenduoti lygiomis dalimis. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai padalijo sąskaitose esančias ir sąskaitas pasieksiančias išmokas, kurių skyrimo pagrindas atsirado iki paveldimo turto padalinimo.

Dėl gręžinio, esančio kitam įpėdiniui priskirtame žemės sklype

80.       Antstolio M. P. 2019 m. birželio 13 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-1965 užfiksuotas R. K. ūkio neregistruotino kilnojamojo turto sąrašas, parengtas apžiūrėjus prie R. K. ūkio fermų, prie I. K. gyvenamojo namo, kiemo statinių ir laukuose esančius ūkyje naudojamus (esamus) kilnojamuosius daiktus. Šio sąrašo 17 punkte yra užfiksuotas giluminis vandens šulinys su siurbliu (gręžinys). Teismo ekspertas J. A. 2019 m. lapkričio 6 d. ekspertizės akte Nr. 19/04-13EK nustatydamas 2019 m. birželio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-1965 užfiksuoto turto rinkos vertę, gręžinį įvertino 2 010 Eur. Pirmosios instancijos teismas gręžinį priskyrė atsakovui ir nors šalys giluminio vandens šulinio su siurbliu dalinti neprašė, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nes toks turtas buvo nurodytas tarp surastų ir aprašytų ūkyje, todėl buvo dalintino turto objektu.

81.       Apeliantės teigimu, atsakovui priskirtas giluminis vandens šulinys su siurbliu yra apeliantei priskirtame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudotis atsakovas neturi teisės. Atsakovas atsikirsdamas nurodė, kad ieškovės minimo žemės sklypo vertinimo ataskaitoje joks gręžinys nenurodomas, net ir esant gręžiniui ieškovės priskirtame sklype, jis gali būti skirtas ir šio bendrasavininko poreikių tenkinimui pagal atitinkamą susitarimą, patekimui prie jo gali būti nustatytas servitutas. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovui priskirtas giluminis vandens šulinys su siurbliu yra apeliantei priskirtame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į tai, jog giluminis vandens šulinys su siurbliu yra pagrindinio daikto – ieškovei priskirto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausinys, bei siekiant išvengti tarp šalių ateityje galimai kilsiančių ginčų, teisėjų kolegija sprendžia giluminį vandens šulinį su siurbliu, kaip pagrindinio daikto priklausinį, priskirti apeliantei. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

82.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

83.       Nagrinėjamu atveju bendra tarp įpėdinių dalintino turto suma 808 694,49 Eur, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje dėl giluminio vandens šulinio su siurbliu ieškovei priskyrimo, kurio vertė 2 010 Eur, kas sudaro vos 0,25 proc. nuo bendros turto masės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes iš esmės šalims priteisto turto apimtis nepasikeitė ir tai neturi reikšmės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

84.       Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, kurios priteistos atsakovo naudai pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ir 2020 m. gruodžio 23 d. papildomu sprendimu ir nurodo, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti ne 25 proc. apimtimi, kaip tai konstatavo Kauno apygardos teismas, o 62,96 proc. apimtimi; be to, atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai neprotingos ir aiškiai per didelės – septynis kartus didesnės nei ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos; nurodė, jog prašymą ir įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį, atsakovas pateikė nesavalaikiai.

85.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

86.       Pirmosios instancijos teismas pagal galutinį bylos rezultatą vertino, kad tenkinta 25 proc., o atmesta 75 proc. ieškovės reikalavimų pagal patikslintą priešieškinį ir 100 proc. atsakovo reikalavimų pagal patikslintą priešieškinį, todėl atsižvelgiant į šias proporcijas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes, kaip matyti, iš pirmosios instancijos teisme ieškovės reikštų reikalavimų, ji sutiko tik su nedidelės dalies turto padalijimu natūra ir didžiąją dalį ūkio turto prašė priskirti ieškovei, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, tuo tarpu, atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad turtas turi ir gali būti padalintas šalims natūra, lygiomis dalimis. Vien ta aplinkybė, kad bylos eigoje ieškovė iš dalies sutiko su atsakovo teikiamais siūlymais dėl dalies turto padalinimo natūra, jog ginčas bylos nagrinėjimo metu liko ne dėl viso, o dėl dalies turto padalijimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės ieškinys patenkintas didesne, nei 25 proc. dalimi, ar, jog atsakovo priešieškinis patenkintas ne pilna apimtimi.

87.       Viena vertus, apeliantė kvestionuodama atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą neginčija, kad priteistų išlaidų dydis neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių dydžių. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog nagrinėta byla buvo nesudėtinga ar nepareikalavo daugiau laiko sąnaudų dėl savo apimties. Kaip teisingai nurodo atsakovas, nagrinėjamos bylos sudėtingumą patvirtina tiek byloje teiktų procesinių dokumentų kiekis, tiek jos nagrinėjimo trukmė (daugiau nei du metus), tiek ir faktas, kad teisingam bylos išnagrinėjimui šalių prašymu buvo paskirta ir atlikta ne viena teismo ekspertizė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui iš ieškovės pagrįstai priteistos realios, proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą bylinėjimosi išlaidos. Nurodytina, kad teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, nes prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas nepažeidžiant įstatymu nustatyto termino (šalių sutikimu, byla buvo pabaigta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka) (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

88.       Apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį dėl giluminio vandens šulinio su siurbliu, kuris yra ieškovei priskirtame žemės sklype, jį priskiriant ieškovei; kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti.

89.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantės skundas patenkintas iš dalies (giluminis vandens šulinys su siurbliu atitenka apeliantei), tačiau atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo tenkinimas šioje dalyje nėra esminis ir reikšmingas savo apimtimi tarp šalių paskirstyto turto dydžiui, todėl neįtakoja apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų, parengiant apeliacinį skundą, todėl iš esmės netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tačiau sprendžiama dėl atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo.

90.       Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame detalizuotos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, iš viso: 5 647,68 Eur su PVM. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (teisinių paslaugų suvestinė pažyma). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas, todėl maksimalus atlygis už paminėto procesinio dokumento parengimą sudarytų 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3). Nagrinėjamoje byloje atsakovo patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kaip minėta, sudarė 5 647,68 Eur su PVM. Taigi, šios išlaidos viršijo Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą paregimą teisėjų kolegija nenustatė, be to, įvertinta, kad atsakovo advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą ir pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovės 1 891,24 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą dalyje, kurioje giluminis vandens šulinys su siurbliu priteisti atsakovui A. J. R., pakeisti.

Priteisti ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), giluminį vandens šulinį su siurbliu.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 891,24 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                          Vilija Mikuckienė

                                                  Gintaras Pečiulis

                                                  Asta Radzevičienė