Administracinė byla Nr. eAS-450-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00343-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos architektų rūmai).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga Viešojo intereso gynimo fondas (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 13 d. (skunde / patikslintame skunde nurodoma data – 2024 m. sausio 13 d.) išduotą leidimą statyti naujus statinius (duomenys neskelbtini) Nr. LSNS-21-250113-00007 (toliau – ir Statybos leidimas).
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Fondo skundą; nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžino 2025 m. vasario 13 d. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Įvertinęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jis turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą ar išduotas Statybos leidimas turi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kurie būtų apginti reikalaujamu būdu. Todėl pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas Fondas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą priimti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis 2025 m. vasario 5 d. raštu „Dėl neatidėliotino kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą“ bei 2025 m. vasario 6 d. raštu „Dėl kreipimosi į pavaldžias valstybės institucijas prašant pagal kompetenciją ginti viešąjį interesą“ informavimo apie pažeistą viešąjį interesą visas kompetentingas institucijas, ragindamas kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau jokia institucija iki įstatyme nustatyto termino į teismą nesikreipė. Todėl tokį skundą pateikė pareiškėjas, kaip suinteresuota organizacija. Toks pareiškėjo veikimas yra grindžiamas jo funkciniu suinteresuotumu pagal įstatus veikiant viešojo intereso gynimo srityje. Be to, pareiškėjas turi procedūrinį suinteresuotumą, nes dalyvavo Kauno regioninės architektūros tarybos posėdyje ir viešai išreiškė prieštaravimą dėl vietoj paveldinio Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso pagal parengtą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos patvirtintą projektą planuojamo statyti pastatų komplekso (toliau – ir Projektas). Tai reiškia, kad pareiškėjas veikė kaip suinteresuota organizacija 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimus, ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) prasme dalyvaudamas priimant atitinkamą sprendimą. Tuo tarpu atsakovas Statybos leidimą priėmė pažeisdamas privalomą procedūrą, kurios tinkamu realizavimu pareiškėjas yra suinteresuotas. Taip pat pareiškėjas turi bendrą suinteresuotumą, kuris yra pagrįstas aktyvia socialine-pilietine pozicija patiriant viešojo intereso, kaip neteisėto kėsinimosi į bendrąjį gėrį, pažeidimą. Pasak pareiškėjo, išdėstyti motyvai yra pakankamas teisinis pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimo bylą kreipiantis į teismą ir tuo pagrindu prašyti panaikinti administracinį sprendimą – Statybos leidimą.
Pareiškėjas pažymi, kad, priešingai negu organizacijos ar fiziniai asmenys, prokuroras ir viešojo administravimo subjektai turi institucinę pareigą (o tiksliau priedermę) ginti viešąjį interesą. Tačiau šios priedermės nevykdymas, netinkamas vykdymas ar sąmoningas nevykdymas (esant korupcinių atvejų tikimybei) negali sukurti tokios situacijos, kad pilietinės visuomenės (organizacijų ar fizinių asmenų) inicijuotas viešojo intereso gynimas nebūtų galimas tik dėl netinkamo subjektiškumo, kai viešojo intereso negina privalančios tai daryti valstybės institucijos. Tokia nuostata bei toks teisės aiškinimas neatitinka pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) nustatytų principų, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, kad suverenitetas priklauso Tautai, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl viešojo intereso gynimo, teismas viešąjį interesą paliko be teisinė gynybos galimybių, remdamasis formaliu netinkamo subjekto motyvu, nepaisydamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimo, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausiu? pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Pareiškėjo teigimu, organizacijų bei fizinių asmenų teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą kyla iš Konstitucijos nuostatų ir yra įtvirtinta ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies teisės normoje.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Projektu yra daromas reikšmingas poveikis aplinkai, inter alia (be kita ko) Kauno Ąžuolyno, kaip „Natura 2000“ teritorijos, vientisumui. Pareiškėjas atitinka Orhuso konvencijoje pateiktą suinteresuotos organizacijos apibrėžimą ir taip pat šio aplinkosauginio ginčo aspektu gali būti apibūdinamas kaip suinteresuota visuomenė. Būtent šia prasme pareiškėjas turi subjektinį suinteresuotumą dalyvauti privalomose aplinkosauginėse procedūrose. Todėl privalomų procedūrų nesilaikymas, kuriose pareiškėjas būtų galėjęs veiksmingai dalyvauti turėdamas galimybę pateikti pastabas reikiamoms išvadoms ir turėdamas galimybę kaip procedūrų dalyvis ginčyti nepriimtinus galutinius sprendimus, lemia pareiškėjo, kaip suinteresuotos organizacijos, teisių pažeidimą. Ribojant skundo priėmimą yra ribojama suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisė į teisingą procesą bei pažeidžiamos Orhuso konvencijoje įtvirtintos nuostatos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
Pareiškėjas reiškia abejonę dėl teisės normos, neužtikrinančios pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, atitikimo Konstitucijai, t. y. ar byloje taikytina ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies teisės norma, kiek ji tiesiogiai neužtikrina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, nepažeidžia Konstitucijos 6 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies ir 109 straipsnio 1 dalies, o taip pat Konstitucijos 2 ir 3 straipsniuose bei preambulėje įtvirtinto funkcionalaus pilietinės visuomenės ryšio su valstybe doktrininio principo. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, teismas turi pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.
Remdamasis ABTĮ 43 straipsnio 2 dalimi bei siekiant suformuoti skundų, susijusių su viešojo intereso gynimu, priimtinumo teisminę praktiką, pareiškėjas siūlo byloje sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją.
Pareiškėjas 2025 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Pareiškėjas prašyme pažymi, kad Lietuvos teisėje reikalavimas įrodyti teisėtą privatų interesą asmenims, nesantiems pagal nacionalinę teisę pripažintomis aplinkosaugos organizacijomis, nėra nustatytas teisės aktais, o yra išaiškintas tik teismų sprendimų precedentais. Todėl ta aplinkybė, kad Lietuva, kaip valstybė narė, turėdama diskreciją nustatyti teisės kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais kriterijus, jokių aiškių kriterijų nėra nustačiusi, suformuoja situaciją, kai iš esmės paneigiama visuomenės ar atskirų subjektų teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso aplinkosaugos pažeidimų. Tai sudaro pagrindą prašyti teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, kurioje teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir proceso prieinamumą yra susijusi su statybomis, konkuruojančiomis su aplinkos apsauga „Natura 2000“ aplinkos gretimybėje. Projektas yra susijęs su aplinka, o šis ginčas tikėtinai patenka į Orhuso konvencijos (9 str. 3 d.) taikymo sritį. ESTT turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą dėl Orhuso konvencijos išaiškinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė procesinių prašymų, kuriuos tikslinga išnagrinėti pirmiausia.
Dėl procesinių prašymų sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamas viešojo intereso gynimo teisės ribojimas yra sudėtinga konstitucinio lygmens problema, todėl prašo sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją siekiant suformuoti skundų, susijusių su viešojo intereso gynimu, priimtinumo teisminę praktiką.
Nagrinėjamu aspektu pasakytina, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 2 dalį išplėstinė teisėjų kolegija sudaroma sudėtingoms bylos nagrinėti. Šiuo atveju vertinamas tik skundo priėmimo klausimas, kuris nėra toks probleminis, kad lemtų būtinybę sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2009 m. kovo 18 d. pasitarime aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus) apibendrinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį „Administracinė jurisprudencija“ Nr.(6)16, 2008), kuris iš esmės išlikęs aktualus. Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja skundų, paduotų ginant viešąjį interesą, priėmimo praktiką. Įvertinus tai, kas nustatyta, pareiškėjo prašymas sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją atskirojo skundo nagrinėjimui netenkinamas.
Fondas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, keldamas ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies teisės normos, kiek ji tiesiogiai neužtikrina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, konstitucingumo klausimą.
Šiuo aspektu pasakytina, jog ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad jei yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinus pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į KT argumentus, nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas bei priimamą šioje byloje atitinkamą procesinį sprendimą (byla grąžinama pirmosios instancijos teismui), pagrindo kreiptis į KT nenustatė, todėl prašymas netenkinamas.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl tokių klausimų: 1) ar esama byla laikytina aplinkosaugos byla Orhuso konvencijos prasme; 2) ar esama byla laikytina patenkančia į Orhuso konvencijos reguliavimo sritį; 3) ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į teismą ribojimas gali būti laikomas atitinkančiu Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas kreipimosi į teismą užtikrinimo garantijas; 4) ar pareiškėjo steigimo dokumentuose įregistruoti tikslai bei veiklos sritys pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ir Orhuso konvencijoje nustatytą „Suinteresuotos visuomenės” definiciją – yra laikytini pagrįstu suinteresuotumu pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį; 5) ar pareiškėjas pagal steigimo dokumentuose įregistruotus tikslus ir veiklos sritis yra laikytinas subjektu, turinčiu pagrįstą suinteresuotumą pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį.
Nagrinėjamu aspektu pasakytina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį prejudicinio klausimo pateikimas yra galimas tik esant ginčo nagrinėjimui, kai nuo ES teisės aiškinimo priklauso sprendimo priėmimas. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia klausimą tik dėl skundo priėmimo / atsisakymo, bet ne dėl skundo pagrįstumo ar ginčo esmės. Šioje stadijoje ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, be to, pareiškėjas formuluodamas klausimus ESTT nekelia jokios ES teisės aiškinimo ar galiojimo problemos, todėl toks prašymas taip pat netenkinamas.
Dėl atsisakymo priimti skundą
Pirmosios instancijos teismas Fondo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti jo teisę ir įgaliojimus ginti viešąjį interesą arba nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų, tačiau ji nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos, o sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas; materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-36-442/2023 ir kt.).
Pirmiau aptarti išaiškinimai patvirtina, kad skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant skundo priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės paduoti skundą ribojimas jau skundo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu ABTĮ įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia nuginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 13 d. (skunde ir patikslintame skunde nurodyta jo klaidinga data –2024 m. sausio 13 d. – teisėjų kolegijos laikytina rašymo apsirikimu) kitam subjektui išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-21-250113-00007 pagal Paslaugų paskirties pastato su viešbučių, prekybos, sporto ir gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektą tvirtindamas, jog gina viešąjį interesą.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtirtintas bendras principas, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau įstatymas numato ir tokio kreipimosi išimtį, t. y. administraciniuose teismuose įgyvendinama ne tik suinteresuotų asmenų, kurių interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą, teisminiu būdu gintini ir viešieji interesai. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog minėtos nuostatos suponuoja išvadą, kad viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, todėl nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012; 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-65-492/2017; 2025 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-723-561/2025 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi viešosios įstaigos statusą turintis subjektas – Viešojo intereso gynimo fondas, t. y. pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ir (ar) vykdant kitą visuomenei naudingą veiklą (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnis), tvirtindamas, kad gina viešąjį interesą.
Tad, įvertinus ir susisteminus ginčo klausimu esamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo, paduoto ginant viešą interesą, priėmimo klausimą, pirmiausia turėjo įvertinti šiuos esminius aspektus: pirma, viešojo intereso buvimą, t. y. preliminariai įvertinti, ar skunde keliama problema liečia platesnę visuomenės dalį, svarbius viešuosius santykius ar vertybes, kitaip tariant, ar skundu ginamas interesas priskirtinas viešajam; antra, ar skundą padavęs subjektas turi įstatyminę teisę ir įgaliojimus ginti viešąjį interesą, t. y. reikia nustatyti, ar pareiškėjas pagal savo kompetenciją, funkcijas ir įstatymuose numatytus įgaliojimus turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; trečia, ar skundas pagrįstas duomenimis, kad jau įvyko arba gresia viešojo intereso pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-388/2008; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-822/2019; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2757-602/2021 ir kt.).
Pirmuoju aspektu pasakytina, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ką asmuo gina, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas. Šiuo atveju pareiškėjas skunde aiškiai įvardijo, kad skundas paduodamas visuomenei reaguojant į informaciją apie statybas Kauno Ąžuolyno teritorijoje esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), t. y. vietoj paveldinio Kauno Ąžuolyno sporto komplekso, patenkančio ne tik į savivaldybės saugomą Miesto istorinę dalį, bet ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo objektą – Modernistinį Kauną, planuojant statyti naujus statinius. Pareiškėjas pateikė duomenis apie savo aktyvią poziciją, t. y. inicijuotą projekto svarstymą, rašytus kreipimusis ir kt. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad su statyba susijusio viešojo intereso turinys atskleistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 521 straipsnyje, kuriame įtvirtina, jog su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro: 1) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 2) valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai, kaip jie suprantami pagal Teritorijų planavimo įstatymą; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus; 6) galima statinių griūties rizika; 7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams; 8) architektūros kokybė; 9) kiti visuomenės ar jos dalies arba valstybės interesai.
Tad iš to, kas nustatyta, akivaizdu, jog pareiškėjas savo skundą grindė tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, t. y. skundu ginamas interesas priskirtinas viešajam, todėl vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą.
Sprendžiant dėl Fondo teisės teisme ginti viešąjį interesą įstatyminio pagrindo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį pareiškėjas nepatenka tarp subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento. Tačiau teismų praktikoje ne kartą akcentuotos išimtys aplinkosaugos (ir statybos leidimų) srityje. Atitinkamų organizacijų teisė inicijuoti teisminius proceso viešojo intereso gynimo pagrindu su aplinkosauga susijusioje srityje priklauso nuo tam tikrų sąlygų, t. y. tokia organizacija turi atitikti jai keliamus reikalavimus pagal Orhuso konvenciją ir nacionalinę teisę; organizacijos įstatuose aiškiai nurodyta veikla apima tokį ginčijamą klausimą; ji veikia aplinkosaugos srityje, o ginčas – susijęs su aplinkosauginiais klausimais. Be to, teismų praktikoje patvirtinti ir tokių organizacijų teisės kreiptis į teismą teisiniai pagrindai – Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir / ar 3 dalys, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktas („viešieji juridiniai asmenys <...>, kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis“), 7 straipsnio 2 dalis („suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą“) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-59/2006; 2006 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-181/2006; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2757-602/2021 ir kt.).
Bylos duomenys (Juridinių asmenų registro išrašas, pareiškėjo įstatai) patvirtina, kad Fondo tikslas – kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas; nacionalinio, pilietinio ir kultūrinio identiteto vystymas; pilietinis ugdymas; profesinis tobulinimas; savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas; socialinė pagalba; vietos bendruomenių vystymas; aplinkos, žmogaus ir pilietinių teisių apsauga bei viešojo intereso gynimas. Viešojo intereso fondo veiklos sritys (be kita ko) apima – rūpinimąsi Lietuvos gyventojų aplinka; priešinimąsi galimam Lietuvos gyventojų gyvenamosios aplinkos teršimui; dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai, nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesuose; viešojo intereso gynimą administracinėse institucijose bei teismuose; aplinkos apsaugos ir ekologinius judėjimus. Be to, jau minėta, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo aktyvią poziciją aplinkosaugos srityje pateikė įvairius kreipimusis ginčo klausimu, o teismui prieinami LITEKO duomenys taipogi patvirtina, kad pareiškėjas nuolat inicijuoja bylas pagal savo steigimo tikslus ir veiklos sritis. Nepaisant to, pirmosios instancijos teisme minėtos aplinkybės tiek, kiek būtina skundo priėmimo klausimui išspręsti, liko visiškai neanalizuotos.
Pasisakant dėl trečiojo aspekto – ar skundas pagrįstas duomenimis, kad jau įvyko arba gresia viešojo intereso pažeidimas – pabrėžtina, jog čia pakanka tik įsitikinti, kad skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir spekuliatyvus, t. y. užtenka nustatyti, jog pareiškėjas pateikė duomenų apie viešojo intereso (šiuo atveju susijusio su aplinkosauga) galimą pažeidimą. Primintina, jog pareiškėjas šioje procesinėje stadijoje, skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, neprivalo įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Tokios aplinkybės gali būti vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2307-575/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-205-756/2018; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2757-602/2021; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-756-968/2024 ir kt.). Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad Kauno regioninės architektūros taryba 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu nepritarė planuojamoms statyboms, konstatuodama, kad toks projektas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, prie skundo pateikti tai patvirtinantys dokumentai bei pareiškėjo raštai, kuriais kreiptasi ir į institucijas, turinčias įstatymų įgaliojimus ginti viešąjį interesą statybų srityje, tad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjo argumentai skundo priėmimo stadijoje buvo pakankami teismui spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl galbūt įvykusio viešojo intereso pažeidimo aplinkosaugos srityje.
Taigi, apibendrindama tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai informacijos, kuri leistų tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą dėl galimo subjekto analizuojamam skundui paduoti, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė