Administracinė byla Nr. A-613-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00343-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. (I. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas I. Z. su skundu (b. l. 5-6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. A. 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. SB-147 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“;

2) įpareigoti Klaipėdos teritorinę darbo biržą atstatyti pareiškėjo panaikintą registraciją darbo biržoje;

3) įpareigoti Klaipėdos teritorinę darbo biržą atlyginti pareiškėjui materialinę ir moralinę žalą.

Nurodė, kad ginčijamo sprendimo pagrindu pareiškėjas buvo išregistruotas iš darbo biržos ir neteko bedarbio statuso, nes nesutiko priimti vadybininko-ekspeditoriaus darbo pasiūlymo/rekomendacijos, kadangi jis visiškai neatitiko pareiškėjo turimos kvalifikacijos, specialybės, išsilavinimo ir darbo patirties. Pažymėjo, jog Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. A. 2014 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. SR2-1249(11.6) yra nesąžiningas ir pažeidžiantis pareiškėjo teises, nes siūlomas transporto vadybininko-ekspeditoriaus darbas akivaizdžiai yra netinkamas pareiškėjui, turinčiam laivavedžio profesiją. Akcentavo, jog paskutinį kartą užsiregistravo darbo biržoje 2011 m. vasario 10 d. ir jam nuolat buvo teikiami nekvalifikuoto darbo pasiūlymai bei teigiama, kad jis bus išbrauktas iš darbo biržos. Nurodė, kad per tris metus būdamas užsiregistravęs darbo biržoje negavo darbo pasiūlymo pagal specialybę ar bent panašaus pobūdžio darbo.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepime (b. l. 21-23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 10 d. užsiregistravo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Kadangi pareiškėjas darbo biržoje registruotas 3 metus, suteiktas papildomas rėmimo požymis – bedarbystės trukmė ilgiau kaip 12 mėnesių. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktais duomenimis jam 2000 metais Klaipėdos jūreivystės instituto kolegijoje suteikta laivavedžio kvalifikacija, Klaipėdos universitete pagal laivavedybos studijų programą 2009 metais pareiškėjui suteiktas transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o 2010 metais įgijo inžinieriaus profesinę kvalifikaciją. Registracijos darbo biržoje laikotarpiu pareiškėjui buvo teikti siūlymai įsidarbinti, tačiau jis nebuvo įdarbintas, nes darbdavys pasirinkdavo kitą kandidatą, netiko pareiškėjo kvalifikacija ir kita. Vadovaujantis tuo, kad I. Z. turi transporto inžinieriaus išsilavinimą 2014 m. kovo 26 d. jam išduota rekomendacija įsidarbinti transporto vadybininku-ekspeditoriumi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Suada“, tačiau pareiškėjas atsisakė darbintis, nurodydamas, kad tai nekvalifikuotas darbas ir neatitinka jo išsilavinimo. Todėl vadovaujantis Darbo rinko stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo, 2009 m. rugpjūčio 4 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. AI-473 (toliau – ir Aprašas), 25.2 punktu nuo 2014 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo registracija darbo biržoje nutraukta ir pareiškėjas apie tai informuotas 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. SR2-1249(11.6). Darbo pasiūlymas įsidarbinti UAB „Suada“ transporto vadybininku-ekspeditoriumi pareiškėjui buvo tinkamas pasiūlymas, kadangi pareiškėjas turėjo ne mažesnį nei darbo pasiūlyme reikalaujamas išsilavinimas, be to, darbdavys ketino apmokyti tokios darbo patirties neturintį darbuotoją. Teigė, kad ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstai vadovaujantis Aprašo 25.2 punktu – pareiškėjui atsisakius tinkamo darbo. Akcentavo, jog nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti jam moralinę ir materialinę žalą, kadangi pareiškėjo motyvai skunde dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, paremti bendromis frazėmis apie patiriamą stresą. I. Z. nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog ginčijamo sprendimo priėmimas būtų sukėlęs tokios apimties neturinės žalos kompensavimą. Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovė pažymėjo, kad jei asmens kvalifikaciją atitinkančių darbo pasiūlymų nėra, jam gali būti teikiami kiti darbo siūlymai, tuo pačiu suteikiant galimybę persikvalifikuoti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu (b. l. 97-102) pareiškėjo I. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl pirmojo skundo reikalavimo, teismas pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas I. Z. 2011 m. vasario 10 d. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje užpildė darbo ieškančio asmens kortelę, kurios C dalyje pareiškė, kad nori dirbti laivavedžiu. Kortelėje taip pat pažymėta, jog pareiškėjas turi jūreivio darbo stažą, įgytą UAB „Baltlanta“ laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. vasario 24 d., be to, I. Z. nuo 2004 m. kovo 16 d. iki 2004 m. kovo 22 d. dirbo A. S. firmoje (b. l. 28-29). Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjui nuo 2013 m. liepos 22 d. buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame nurodyta, jog plano tikslas įdarbinti pareiškėją laivavedžiu (b. l. 53). Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2014 m. kovo 26 d. pareiškėjui buvo teikti 7 pasiūlymai įsidarbinti: 2011 m. vasario 18 d. pasiūlyta kreiptis į UAB „Litana ir Ko“ dėl direktoriaus pavaduotojo gamybos klausimais (b. l. 46, 47), 2012 m. balandžio 23 d. pasiūlyta kreiptis į „Jūros būstas“ – laikino užimtumo priemonę viešiesiems darbams (b. l. 45). 2012 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlyta kreiptis į UAB „Eksmaris“ dėl laivų frachtavimo skyriaus vadybininko darbo (b. l. 43, 44), 2012 m. spalio 5 d.– į UAB „Inometa“ dėl inžinieriaus-projektuotojo pareigų (b. l. 41, 42), 2012 m. lapkričio 14 d.– į UAB „Renta Baltic“ dėl projektų vadovo pareigų (b. l. 38, 39), 2013 m. birželio 20 d.– į AB „Vakarų laivų gamykla“ dėl laivavedžio pareigų (b. l. 35, 37), 2014 m. vasario 3 d. į UAB „Baltlanta“ dėl laivavedžio pareigų (b. l. 33, 34). Pareiškėjas nebuvo priimtas nė į vienas pareigas, kadangi darbdavys arba pasirinko kitus kandidatus, arba netiko pareiškėjo kandidatūra, o pasiūlymą atlikti viešuosius darbus pareiškėjas atisakė priimti. 2014 m. kovo 26 d. pareiškėjui buvo pasiūlyta rekomendacija įsidarbinti į UAB „Suada“ vadybininku-ekspeditoriumi (b. l. 30, 31-32), tačiau I. Z. atsisakė priimti šį darbo pasiūlymą ir tai pažymėta Kliento apsilankymo kortelėje Nr. 40, iš kurios matyti, kad atsakovas 2014 m. kovo 26 d. nesant užregistruotai laisvai darbo vietai laivavedžio pareigoms užimti, išdavė pareiškėjui rekomendaciją įsidarbinti UAB „Suada“ ekspeditoriaus pareigoms užimti, tačiau pareiškėjas atsisakė priimti tokį darbo pasiūlymą (b. l. 55). Todėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. A. 2014 m. kovo 28 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SB-147(11.1), kurio 5 punktu nustatė, kad bedarbio statuso netenka asmenys, nurodyti 5 priede, kuriame nustatyta, jog vadovaujantis Aprašo 25.2 ir 28 punktais bedarbio statuso netenka I. Z., kadangi jis atsisakė siūlomo tinkamo darbo (b. l. 15-16). Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu įsakymu nurodydamas, kad atsisakė priimti vadybininko-ekspeditoriaus darbo pasiūlymą, nes jis neatitiko jo turimos kvalifikacijos, specialybės, išsilavinimo ir darbo patirties.

Vertinta, jog iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Suada“ siūlomo darbo pobūdis buvo pervežimų bendrovėje vykdymas, eksporto importo dokumentų ruošimas, jų pildymas. Kaip papildomą sugebėjimą UAB „Suada“ nurodė gerą anglų arba vokiečių kalbos žinojimą. Neturinčius patirties darbdavys apmoko. Reikalaujamas išsilavinimas – aukštasis koleginis, profesija – ekspeditorius (b. l. 31). Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2000 m. birželio 8 d. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje įgijo laivavedžio kvalifikaciją (laivavedybos studijų programa), 2009 m. birželio 10 d. Klaipėdos universitete suteiktas transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis (laivavedybos studijų programa), 2010 m. birželio 8 d. baigė Klaipėdos universiteto transporto inžinerijos studijų krypties antrosios pakopos laivavedybos studijų programą ir įgijo inžinieriaus kvalifikaciją  (b. l. 10, 11, 12).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje vertintina, ar pareiškėjui pateikta rekomendacija įsidarbinti UAB „Suada“ buvo tinkamas darbo pasiūlymas. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14, 15 dalimis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A1-476 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20.3., 21.2 punktais. Atkreiptas dėmesys, kad ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai imperatyviai nenustato, kad bedarbiui, registruotam darbo biržoje turi būti siūlomi darbo pasiūlymai tik atitinkantys asmens turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kaip matyti, asmeniui ieškančiam darbo gali būti suteikiamos galimybės dirbti ir kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą, jeigu nėra galimybės surasti asmens pageidaujamo darbo pasiūlymo.

Vadovaujantis faktine bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu daryta išvada, kad pareiškėjo turimas išsilavinimas nebuvo žemesnis, nei reikalaujamas darbdavio UAB „Suada“. Be to, darbdavys nereikalavo, kad priimamas į darbą asmuo turėtų darbo patirties pervežimų bendrovėje, kadangi neturinčius patirties darbdavys ketino apmokyti. Taip pat UAB „Suada“, kaip vieną iš papildomų reikalavimų nurodė anglų ir vokiečių kalbos mokėjimą. Pareiškėjas darbo ieškančio asmens kortelėje buvo nurodęs, jog yra įgudęs anglų kalbos vartotojas. Nors atsakovo siūloma rekomendacija įsidarbinti ir neatitiko pareiškėjo turimos kvalifikacijos, tačiau įvertinus UAB „Suada“ iškeltus reikalavimus matyti, kad pareiškėjas I. Z. atitiko darbdavio keliamus reikalavimus siūlomam darbui.

Teismas taip pat rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 16 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, akcentavo, kad bedarbis turi ne tik teises, bet privalo vykdyti ir atitinkamus įsipareigojimus, t. y. ieškoti darbo savarankiškai ir aktyviai, o apie paieškos rezultatus informuoti aptarnaujantį teritorinės darbo biržos specialistą; sudaryti „Individualų užimtumo veiklos planą“ kartu su darbo biržos darbuotoju; dalyvauti „Individualiame užimtumo veiklos plane“ numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nenutraukti dalyvavimo šiose priemonėse anksčiau laiko, įsidarbinti pagal profesinio mokymo metu suteiktą kvalifikaciją; atvykti šioje atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; nuvykti, gavus rekomendaciją įsidarbinti ar darbo pasiūlymą nuotoliniu būdu, nurodytu laiku ir adresu pas darbdavį tartis dėl įsidarbinimo. Taip pat remtasi Aprašo 25.2, 26, 28 punktais.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2004 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ 49 punktas nustato pateisinamas priežastis, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, Nuostatų 50 punktas numato pateisinamas priežastis, dėl kurių bedarbis nustatytu laiku gali neatvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Pažymėta, jog kaip matyti iš minėtų Įstatymo, Aprašo, Nuostatų teisės normų, jomis nustatomos pareigos asmenims, turintiems bedarbio statusą, aktyviai dalyvauti darbo rinkos politikos priemonėse, t. y. siekti būti įdarbintais. Šios pareigos bedarbiams nustatytos tam, jog ne vien tik institucija rūpintųsi bedarbių įdarbinimu, o ir patys bedarbiai aktyviai dalyvautų darbo rinkos politikos priemonėse. Kai institucija ieško, siūlo ir rekomenduoja atitinkamą darbą, o bedarbis nėra suinteresuotas priimti pasiūlymo dirbi ar aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, tada nebetenka prasmės toks darbo ieškojimas ar siūlymas įsidarbinti asmeniui, kuris nėra suinteresuotas dalyvauti darbo rinkoje. Akcentuota, kad byloje nėra Nuostatų minėtuose punktuose nurodytų priežasčių, kurių pagrindu pareiškėjas galėjo atsisakyti dalyvauti įgyvendinant individualų jo užimtumo planą. Pareiškėjas gavęs rekomendaciją įsidarbinti UAB „Suada“ atsisakė priimti pateiktą darbo pasiūlymą ir dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, kas sudarė prielaidą vadovautis Aprašo nuostatomis, numatančiomis bedarbio statuso netekimo sąlygas, nutraukti pareiškėjo registraciją darbo biržoje atsisakius jam siūlomo tinkamo darbo.

Išdėstytų teisinių faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas ginčijamu 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. SB-147(11.1) teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas I. Z. netenka bedarbio statuso, atsisakius jam siūlomo tinkamo darbo be teisės registruotis darbo biržoje 6 mėnesius.

Vertinta ir tai, jog pareiškėjas skunde nurodė, jog mano, kad 2014 m. kovo 28 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. A. sprendimas Nr. SR2-1249(11.6) yra nesąžiningas ir pažeidžiantis jo teises. Atkreiptas dėmesys, kad atsakovas 2014 m. kovo 28 d. raštu Nr. SR2-1249(11.6) „Dėl sprendimo priėmimo“ tik detalizavo ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5, 22, 23 ir 24 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neginčija Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. A. 2014 m. kovo 28 d. rašto Nr. SR2-1249(11.6) „Dėl sprendimo priėmimo“, todėl jis negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertino, kad pareiškėjas prašo priteisti 458,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos. I. Z. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą argumentuojamas tuo, kad jis prarado daug laiko turėdamas be jokio aiškaus pagrindo lankytis darbo biržoje, neteko privalomojo sveikatos draudimo mažiausiai dviem mėnesiams, patyrė viešą pažeminimą, kai dėl galimai pareiškėjo agresyvių veiksmų darbo biržoje, buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, išlaidos nervus raminantiems vaistams, kelionei į teismą ir kita. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nenurodė kokiais būtent konkrečiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme jam padaryta neturtinė žala ir kaip ji pasireiškė, pareiškėjo skunde apsiribojama abstrakčiais teiginiais dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos bei jos dydžio įvertinimo, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija vertino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo netenkintas.

Pasisakydamas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Klaipėdos teritorinę darbo biržą atstatyti pareiškėjo panaikintą registraciją daro biržoje yra išvestinis, todėl pripažinus, jog Klaipėdos teritorinė darbo birža 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. SB-147(11.1) pagrįstai nutraukė pareiškėjo registraciją darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius, šis skundo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 104-105), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. patenkinti pareiškėjo skundą, grąžinant pareiškėjui bedarbio statusą ir registraciją darbo biržoje, taip pat prašo priteisti žalos atlyginimą tik dėl prarasto socialinio sveikatos draudimo.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija atsakovo 2014 m. kovo 28 d. rašto Nr. SR2-1249(1 1.6), todėl jis negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Tačiau pastarasis raštas pareiškėjo taip pat buvo ginčijamas, nes yra susijęs su skundo esme. Teiginys, kad pareiškėjas apie tai informuotas 2014 m. vasario 28 d. raštu neatitinka tikrovės.

2) Teismas vertino, kad skundžiamas sprendimas Nr. SB-147 yra teisėtas, nes yra priimtas „siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą“. Pareiškėjas nelaiko pagalba to, kad jis buvo priverstinai siunčiamas dirbti nekvalifikuotą darbą, kur nereikalaujama jokių profesinių žinių ar darbo patirties. Toks „siekis padėti“ nereiškia prievolės priimti netinkamą darbo pasiūlymą.

3) Teismas nurodė „Nors atsakovo siūloma rekomendacija įsidarbinti ir neatitiko pareiškėjo turimos kvalifikacijos“, taigi, vertino, kad siūlomas darbas pripažintas netinkamu, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti tenkintas. Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalys išimčių nenumato, tiksliai apibrėžia, kad „tinkamas darbuotojas – tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos asmuo“, „tinkamas darbas – darbas, atitinkantis darbo ieškančio asmens profesinį pasirengimą ir (ar) gebėjimus atlikti siūlomą darbą (eiti pareigas)“. Papildomai pažymi, kad jis ne „tik detalizavo ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą“, o įrodinėjo, kad siūlomas darbas buvo netinkamas, nes ekspeditorius nėra laivavedys.

4) Teismas nurodė, kad „ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai imperatyviai nenustato, kad bedarbiui, registruotam darbo biržoje turi būti siūlomi darbo pasiūlymai tik atitinkantys asmens turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją“, tačiau teisės aktai imperatyviai nenustato ir kad registruotam darbo biržoje bedarbiui privalu priimti jo turimo aukšto išsilavinimo, profesijai ir kvalifikacijos neatitinkamus darbo pasiūlymus. Teismo teiginys, kad „jeigu nėra galimybės surasti asmens pageidaujamo darbo pasiūlymo“ nerimtas, nes: pirma, ne pageidaujamo, o tinkamo ir atitinkančio žmogaus profesijai ir išsilavinimui; antra, įrodo atsakovo nenorą ieškoti klientui tinkamo darbo ar/ir nesugebėjimą surasti darbą laivavedžio profesiją turinčiam žmogui; trečia, sukuria teisinį precedentą darbinti žmonės ne pagal jų profesijas ir kvalifikacija, o darbo biržos nuožiūra, o žmogui nesutikus, braukti jį iš bedarbių sąrašų atimant visas socialines garantijas.

5) Nors pareiškėjas, kaip ir bet kuris kitas, jokio aukšto, aukštesnio ar net profesinio išsilavinimo neturintis asmuo atitiko UAB „Suada“ iškeltus reikalavimus, UAB „Suada“ neatitiko pareiškėjo keliamų reikalavimų.

6) Teismas konstatavo, jog „Aprašo 25.2 punktas teigia, kad bedarbio statuso netenkama, bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo“, tačiau taip pat konstatuota, kad siūlomas vadybininko-ekspeditoriaus darbas „neatitiko pareiškėjo turimos kvalifikacijos“. Tai suponuoja, kad negalima panaikinti bedarbio statuso dėl siūlomo netinkamo darbo, o buvo siūlomas būtent neatitinkantis pareiškėjo turimos kvalifikacijos, kitaip tariant, netinkamas darbas, tad negalima pritaikyti „bedarbio statuso netekimą, bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo“ punkto.

7) Teismo išvada, kad „atsakovas ginčijamu 2014 03 28 įsakymu Nr. SB-147(11.1) teisėtai nustatė, kad pareiškėjas I. Z. netenka bedarbio statuso, atsisakius jam siūlomo tinkamo darbo be teisės registruotis darbo biržoje 6 mėnesius“ nelogiška ir neteisėta.

8) Dėl prašomos priteisti žalos nurodo, jog žalą pagrindžia: pirma, neteisėtais darbo biržos veiksmais – pareiškėjo išbraukimu iš bedarbiu sąrašų be teisėtos priežasties; antra, žala – prarastas privalomas sveikatos draudimas nuo 2014 m. kovo 26 d. iki tol, kol registracija nebus atstatyta; priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir žalos – priverstiniu bedarbio pašalinimu iš bedarbių sąrašų pagal skundžiamą atsakovo sprendimą su privalomo socialinio sveikatos draudimo praradimu pasekoje.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 109-113), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Apeliantui buvo siūlomas tinkamas darbas. Apeliantui sudėtinga tikėtis rasti jo įgytą profesinį pasirengimą atitinkantį darbą, tačiau jis nesutinka priimti jokio kito pasiūlymo dirbti. Apelianto registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu buvo užregistruoti 5 laivavedžio darbo pasiūlymai. Atsakovas dėjo visas pastangas surasti apelianto pageidavimą ir profesinį pasirengimą atitinkantį darbą, tačiau iš pateiktų darbdavių reikalavimų siūlomiems įdarbinti asmenims viena iš sąlygų yra darbo patirtis 1-3 metai, todėl apeliantui pretenduoti į siūlytas darbo vietas nepakako darbo patirties. Pagal SODROS duomenis bei paties apelianto pateiktus duomenis atsakovui, jis turi 1 metų jūreivio darbo stažą (laikotarpiais nuo 2004 m. kovo 16 d. iki 2004 m. kovo 22 d. ir nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. vasario 4 d., pareigos – jūreivis). Apeliantas teismo posėdžio metu pateikė papildomus dokumentus apie jo darbinę veiklą atitinkamais laikotarpiais (nuo 2000 m. spalio 26 d. iki 2002 m. spalio 1 d.), tačiau šių duomenų nebuvo pateikęs atsakovui. Apeliantas priešiškai nusiteikęs jam siūlomom galimybėm įsidarbinti ir dirbti kitą darbą. Pagal su apeliantu sudarytą ir pasirašytą Individualų užimtumo veiklos planą buvo numatyta, kad 2014 m. I ketvirtį jis dalyvaus motyvacijos didinimo užsiėmimuose (dalyviai apmokomi reprezentuoti save darbdaviui, surašyti CV ir pan.), tačiau aptarnaujančiam specialistui jį nukreipus į darbo paieškos įgūdžių lavinimo priemonę, kuri vyko 2014 m. kovo 25 d., dalyvauti joje apeliantas atsisakė. Apelianto registracijos Klaipėdos teritorinės darbo biržoje laikotarpiu, teikiant jam darbo rinkos paslaugas, buvo pakeisti trys jį aptarnaujantys specialistai, nes apeliantas nelinkęs bendradarbiauti, atsisako kitų darbo pasiūlymų, motyvuodamas atsakovo darbuotojų nekompetencija. Dėl apelianto agresyvaus elgesio atvykus pas aptarnaujančius specialistus teko kviesti apsaugos darbuotoją. Atsakovui kyla abejonių, ar apeliantas realiai ieško darbo ir siekia įsidarbinti.

2) Apeliantas nurodo, kad jokių išmokų negauna, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, jis yra draudžiamas valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jis gali pretenduoti į socialinę paramą. Tokiu būdu, asmuo įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje ir įgijęs bedarbio statusą, įgyja aukščiau paminėtas teises, kuriomis, pasinaudodamas nepaklausia profesija arba kitų profesijai reikalingų įgūdžių trūkumais, galėtų piktnaudžiauti, nepagrįstai ilgai delsiant įsidarbinti. Kitaip, nei paminėtas, apelianto siekis būti įsiregistravus teritorinėje darbo biržoje yra nesuprantamas, juolab apeliantui teigiant, kad jo turtinė padėtis sunki.

3) Pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius įrodymus ir pagrįsti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tenka apeliantui, tačiau jis apeliaciniame skunde nenurodė prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, savo reikalavimo atlyginti turtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais ir įrodymais, kad tokią žalą patyrė, t. y., kad laikotarpiu kai valstybės lėšomis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu jį mokėjo pats. Taigi nėra įrodytas būtinųjų sąlygų žalai konstatuoti egzistavimas, dėl ko teismas, pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SB-147 (11.1) dalies, kuria nuo 2014 m. kovo 26 d. pareiškėjui I. Z. panaikintas bedarbio statusas (netekimo pagrindas – bedarbio statuso netekimas atsisakius siūlomo tinkamo darbo (SADM 2009-08-04 įsakymas Nr. A1-473 25.2 ir 28 p.)), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, jog prašo priteisti žalos atlyginimą tik dėl prarasto socialinio sveikatos draudimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą konstatavęs, kad atsakovas ginčijamu 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. SB-147(11.1) teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas I. Z. netenka bedarbio statuso, atsisakius jam siūlomo tinkamo darbo be teisės registruotis darbo biržoje 6 mėnesius, atitinkamai netenkinęs išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkintas vertinant, kad byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka tik iš dalies.

Pagal Aprašo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo mėtu) 25.2 punktą, bedarbio statuso netenkama bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo.

Aprašo 28 punktas numato, kad asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 – 25.6 ir 25.8, 25.9 punkte nurodytų priežasčių bei asmens pageidavimu, jam dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo.

Kaip matyti iš Kliento apsilankymo kortelės (b. l. 55), 2014 m. kovo 26 d. apsilankymo teritorinėje darbo biržoje metu, nesant užregistruotai laisvai darbo vietai laivavedžio darbo pareigos užimti, pareiškėjui išduota rekomendacija UAB „Suada“ vadybininko-ekspeditoriaus pareigoms užimti (b. l. 30; 31-32), tačiau pareiškėjas atsisakė priimti šį pasiūlymą, motyvuodamas tuo, kad ieško darbo tik pagal profesiją (laivavedžio) (b. l. 55).

Pareiškėjas teigia, jog vadybininko-ekspeditoriaus darbas UAB „Suada“ nėra jam tinkamas darbas.

Taigi, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjui pateikta rekomendacija įsidarbinti UAB „Suada“ buvo tinkamas darbo pasiūlymas.

Užimtumo rėmimo įstatymo (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) prasme tinkamas darbas – darbas, atitinkantis darbo ieškančio asmens profesinį pasirengimą, ir (ar) gebėjimus atlikti siūlomą darbą (eiti pareigas), taip pat jeigu vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka (2 str. 14 d.). Tinkamas darbuotojas – tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti) (2 str. 15 d.).

UAB „Suada“ transporto vadybininko darbo skelbime darbo pobūdis buvo apibrėžtas taip: Darbas pervežimų bendrovėje, eksporto importo dokumentų ruošimas, pildymas. Būtinos labai geros anglų arba vokiečių kalbos žinios. Neturinčius patirties darbdavys apmokytų. Reikalaujamas išsilavinimas – aukštasis koleginis, profesija – ekspeditorius, papildomi sugebėjimai – privalumas turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, lenkų kalbos žinios (b. l. 31-32).

2011 m. vasario 10 d. užpildyta pareiškėjo Darbo ieškančio asmens kortelė (b. l. 28-29) ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2000 m. baigė Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegiją Laivavedybos ir laivų jėgainių spec. kursą, 2000 m. birželio 8 d. jam buvo suteikta laivavedžio kvalifikacija (b. l. 12), 2009 metais pareiškėjas Klaipėdos universitete baigė pagrindinių universitetinių laivavedybos studijų programą ir jam suteiktas transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacijos laipsnis (b. l. 11), 2010 metais pareiškėjas Klaipėdos universitete baigė transporto inžinerijos studijų krypties antrosios pakopos specialiųjų profesinių studijų laivavedybos studijų programą ir įgijo inžinieriaus profesinę kvalifikaciją (b. l. 10).

Darbo ieškančio asmens kortelėje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas anglų kalbą moka įgudusio vartotojo lygiu, turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą (b. l. 28). Kortelėje taip pat pažymėta, jog pareiškėjas turi jūreivio darbo stažą, įgytą UAB „Baltlanta“ laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. vasario 4 d., nuo 2004 m. kovo 16 d. iki 2004 m. kovo 22 d. dirbo A. S. firmoje (b. l. 28-29).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjui 2014 m. kovo 26 d. Rekomendacijoje įsidarbinti Nr. RK21-2014-9554 (b. l. 30) rekomenduotas vadybininko-ekspeditoriaus darbas UAB „Suada“ nėra jam tinkamas darbas Užimtumo rėmimo įstatymo prasme – neatitinka pareiškėjo profesinis pasirengimas, bylos duomenimis, pareiškėjas tokio darbo patirties neturi, todėl abejotina, ar galėtų dirbti aptariamą darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog darbo skelbime buvo nurodyta, kad neturinčius patirties darbdavys apmokytų, nėra reikšminga aplinkybė, nes Užimtumo rėmimo įstatymas, apibrėždamas tinkamą darbą, tokios aplinkybės nenumato.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-476 patvirtintas Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašas (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) reglamentuoja, jog vienas iš darbo rinkos paslaugų teikimo principų yra racionalumas – darbo rinkos paslaugos teikiamos, atsižvelgiant į individualius darbo ieškančių asmenų gebėjimus, turimą patirtį ir padėtį darbo rinkoje, siekiant padėti greičiau susirasti tinkamą darbą (7.4 p.). Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos, siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – apsirūpinti tinkamais darbuotojais, vykdant reikalingų darbuotojų atranką ir siuntimą į registruotas laisvas darbo vietas (18 p.). Teritorinės darbo biržos specialistas, teikiantis tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, siūlo darbo ieškantiems asmenims tinkamą darbą (20.2 p.); informuoja, nesant tinkamo darbo pasiūlymų, apie galimybes dirbti kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą (20.3 p.). Teritorinės darbo biržos specialistas, teikiantis tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, su darbo ieškančiais asmenimis per kiekvieną susitikimą informuoja apie galimybes gauti tinkamą darbą arba kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą asmens gyvenamojoje vietoje ir nuo gyvenamosios vietos nutolusiose teritorijose (21.2 p.); esant tinkamo darbo pasiūlymui, siunčia dalyvauti darbuotojų atrankoje, išduodamas Lietuvos darbo biržos direktoriaus nustatytos formos Rekomendaciją įsidarbinti (21.5 p.).

Sisteminė aptartų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog, tiek, kiek tai susiję su nagrinėjama byla, teritorinės darbo biržos specialistas, teikiantis tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, įgyvendinant taip pat ir racionalumo principą, gali darbo ieškantiems asmenims siūlyti ne tik tinkamą (Įstatymo 2 str. 14 d. prasme) darbą, tačiau taip pat ir informuoti apie galimybes dirbti kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą, taip iš esmės sudarant galimybes darbo ieškantiems asmenims įsidarbinti ne tik pagal kvalifikaciją ir taip, galimai, darbą susirasti greičiau. Tačiau apie tokius darbus (kitos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus) darbo ieškantys asmenys gali būti tik informuojami, jie negali būti privalomai siunčiami dalyvauti darbuotojų atrankoje į tokį darbą, jiems neturi būti privalomai išduodamos rekomendacijos įsidarbinti į tokį darbą, nes jie nėra laikomi tinkamais darbais Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Atitinkamai darbo ieškantiems asmenims, gavus informaciją apie kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą, ja nepasinaudojus, nesudalyvavus darbuotojų atrankoje į tokį darbą negali būti taikomas Aprašo 25.2 punktas – bedarbio statuso netenkama bedarbiui atsisakius siūlomo darbo.

Dėl nurodytų priežasčių, skundžiama Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo sprendimo dalis dėl pareiškėjo bedarbio statuso netekimo naikintina kaip nepagrįsta, taigi ir neteisėta.

Panaikinus skundžiamą administracinį aktą, atkuriama iki jo priėmimo buvusi padėtis (ABTĮ 92 str.), šiuo atveju – bedarbio statusas ir registracija darbo biržoje. Todėl pagrindo atskirai tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir rezoliucinėje procesinio sprendimo dalyje įpareigoti atsakovą atstatyti pareiškėjo panaikintą registraciją darbo biržoje nėra pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti žalą „tik dėl prarasto socialinio sveikatos draudimo“, neteisėtais veiksmais laiko – neteisėtą išbraukimą iš bedarbių sąrašų, žala apeliaciniame skunde apibūdinama kaip prarastas privalomas sveikatos draudimas nuo 2014 m. kovo 26 d. iki kol registracija nebus atstatyta, o priežastinis ryšys – pareiškėjo pašalinimas iš bedarbių sąrašų šioje byloje ginčytu sprendimu su privalomo socialinio sveikatos draudimo praradimu pasekoje.

Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011), todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, tiria minėtų sąlygų buvimo klausimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjui turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2011 m. kovo 30 d. Nr. A444-669/2011;2013 m. lapkričio 4 d. Nr. A520-1673/2013; 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. A525-3063/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad jis netenka bedarbio statuso, jis neteko turto, turėjo išlaidų (tiesioginių nuostolių) ar negavo pajamų. Pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kad laikotarpiu, kai dėl šioje byloje skundžiamo sprendimo buvo netekęs bedarbio statuso, buvo patyręs draudiminį įvykį Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnio prasme (Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto), dėl ko patyrė žalą. Pareiškėjui teigiant, kad jo patirta žala – parastas privalomas sveikatos draudimas, taip pat pažymėtina, jog pagal Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro, be kita ko, valstybės biudžeto įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, jog apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 dalis), laikomi teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys teritorinių darbo biržų organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys. Kitaip sakant, už teritorinėse darbo biržose užsiregistravusius bedarbius ir asmenis, dalyvaujančius teritorinių darbo biržų organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys, sveikatos draudimo įmokos iš valstybės biudžeto mokamos į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, ne apdraustiems asmenims. Todėl pareiškėjui neįrodžius, jog laikotarpiu, kai dėl šioje byloje skundžiamo sprendimo buvo netekęs bedarbio statuso, jis pats mokėjo įmokas į sveikatos draudimo biudžetą, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl minėto sprendimo jis patyrė žalą. Pareiškėjas taip pat nenurodė ir neįrodė konkretaus, jo teigimu, patirtos žalos dydžio.

Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė jo patirtos žalos, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlygos, tad reikalavimas dėl žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo I. Z. (I. Z.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SB-147 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“ dalį dėl I. Z. (I. Z.) bedarbio statuso netekimo.

Likusioje dalyje pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.