Administracinė byla Nr. I-985-281/2013
Proceso Nr. 3-61-3-02385-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.8; 74.
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013-03-07
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovo Valstybės saugumo departamento atstovui Audriui Bareišiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. prašymą atsakovui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas E. S. 2012-09-17 kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojo 2012-09-05 sprendimo Nr. (67)-18-303-2088 „Dėl tarnybos stažo perskaičiavimo“ dalį, kuria atsisakyta į pareiškėjo, saugumo pareigūno, tarnybos stažą įskaityti pusę mokymosi Vilniaus universitete laiko, ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą įskaityti pusę 4 metų trukmės informatikos studijų programos Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete laiko (b. l. 1-4, 23-24).
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu neįskaičiuoti į tarnybos stažą pusę mokymosi Vilniaus universitete laiko. Pareiškėjo teigimu, VSD neatsižvelgė į tai, kad prieš įsidarbinant VSD pareiškėjas dirbo policijos komisariate, į kurį buvo priimtas Vidaus tarnybos statuto pagrindais. Pusė studijų laiko buvo įskaičiuota į vidaus tarnybos ir Lietuvos valstybei stažą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-04 nutartyje adm. byloje Nr. A566-984/2008 nurodyta, kad reikšminga aplinkybė, kada asmuo buvo pareiškęs valią tarnauti. Jei asmuo per tris mėnesius po studijų baigimo pareiškė valią tarnauti vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje ir sėkmingai praėjęs patikros procedūras buvo paskirtas pareigūnu, laikoma, kad jis iškart buvo paskirtas pareigūnu. Pareiškėjo nuomone, VSD savo sprendimu pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, socialinių garantijų tęstinumo principą, nes pareiškėjas darbindamasis jau turėjo įgijęs teisę į vidaus tarnybos stažą, stažą Lietuvos valstybei. Tuo atveju, jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, prašė nurodyti, nuo kada VSD turėtų perskaičiuoti pareiškėjo tarnybinį stažą.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsakovas VSD atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-20).
Atsakovo teigimu, Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. nurodyta, kad saugumo pareigūnų tarnybos stažo pradžia yra pareigūno priėmimo į tarnybą saugumo departamento sistemoje data. Į stažą papildomai įskaitoma pusė mokymosi aukštosiose mokymo įstaigose laiko, jei jas baigę asmenys priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo. Pareiškėjas universitete studijas baigė 2006-06-30, o į tarnybą policijoje tyrėju priimtas 2006-12-08, praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po studijų baigimo.
Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašymą prašė atmesti.
Prašymas netenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2006-06-30 baigė studijas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (b. l. 5).
2006-09-11 Stojimo į vidaus tarnybą sutarties pagrindu pareiškėjas nusiųstas į Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos įvadinio mokymo kursus, kuriuos pareiškėjas baigė 2006-12-01 (b. l. 6-8).
2006-12-06 Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 10-TE-518 pareiškėjas nuo 2006-12-08 paskirtas Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju (b. l. 9). 2006-08-12 pareiškėjas buvo atleistas iš minėtų pareigų (b. l. 11). Pareiškėjas nurodo, kad tarnybą VSD pradėjo 2008-06-13.
2012-08-24 pareiškėjas kreipėsi į VSD, prašydamas perskaičiuoti jo tarnybos stažą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl termino, per kurį asmuo išreiškė valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje (b. l. 12-14).
2012-09-05 VSD raštu Nr. (67)-18-303-2088 paaiškino, jog VSD pareigūnų tarnybos stažą reglamentuoja Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str., pagal kurį stažo pradžia laikoma priėmimo į tarnybą VSD sistemoje data. Nurodė, kad pareiškėjas studijas baigė 2006-06-30, o į tarnybą priimtas 2006-12-08, t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po studijų baigimo, todėl įskaityti pusę mokymosi laiko nėra pagrindo (b. l. 15).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas įskaityti pusę pareiškėjo mokymosi aukštojoje mokykloje laiko į jo saugumo pareigūno tarnybos stažą.
Pareiškėjas siekia, kad į jo tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi Vilniaus universitete laiko, vadovaujantis Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 str. 8 p. nuostatomis.
Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą reglamentuoja Valstybės saugumo departamento įstatymo (toliau – VSDĮ) 28 str.
Pagal VSDĮ 28 str. skaičiuojamas Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažas, vadovaujantis VSD statuto, galiojusio iki 2012-12-31, 29 str. 1 d., 42 str. 1 d., reikšmingas suteikiant VSDĮ numatytus saugumo pareigūno laipsnius, nustatant kasmetinių atostogų trukmę.
VSDĮ 28 str. 8 p. (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), be kita ko, nurodoma, kad į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas įskaitomas į tarnybos stažą, jeigu yra teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos suteiktas profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Į pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.
Pagal šios normos konstrukciją, nuoroda į kitas aukštąsias švietimo įstaigas (mokymosi jose aspektu) yra pateikta po vidaus reikalų ir karo mokymo įstaigų išvardijimo. Darytina išvada, kad nurodytoje sampratoje („kitos aukštosios švietimo įstaigos“) kalbama apie visas aukštąsias švietimo įstaigas, kurios pagal savo profilį nepatenka į tiesiogiai išvardintų kategorijų mokymo įstaigų sąrašą (vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, aukštosios, specialiosios vidurinės, aukštesniosios Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-2730/2011).
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo bei pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, jų įgytos teisės bus išlaikytos bei galės būti realiai įgyvendinamos ir pasikeitus teisiniam reguliavimui. Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-27 nutartis adm. byloje Nr. A662-1349/2009).
Taigi pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas. Todėl pagal VSDĮ bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas, taip pat ir susijusias su tarnybos stažu, turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.
Teisėtų lūkesčių principas iš esmės yra įtvirtintas VSDĮ 28 str. pastaboje, kur nurodoma, jog ankstesniu teisiniu reguliavimu į tarnybos stažą įskaityti laikotarpiai iš naujo negali būti perskaičiuojami.
Dėl to, sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl mokymosi laiko įskaitymo į tarnybos stažą bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į tarnybą VSD priimtas nuo 2008-06-13, būtina analizuoti, ar 2008-06-13 galiojusioje bei vėlesnėse VSDĮ redakcijose nebuvo teisinių pagrindų pripažinti pareiškėjo mokymosi laiką (jo dalį) tarnybos stažu.
Pareiškėjo priėmimo į VSD metu galiojusio VSDĮ 28 str. 4 p. nustatė, kad į Saugumo departamento pareigūno ištarnautą laiką, kuris suteikia teisę gauti Saugumo departamento pareigūno pensiją, iki Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo įskaitoma: mokymosi stacionarinėse aukštosiose civilinėse mokymo įstaigose, taip pat stacionarinėse vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kitose statutiniais pagrindais veikiančiose mokymo įstaigose laikas, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti į šiame straipsnyje numatytas pareigas ir jas ėjo.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas įsigaliojo 1995-01-01, todėl pagal minėtą VSDĮ nuostatą į pareigūno ištarnautą laiką įskaitomas mokymosi laikotarpis, buvęs iki 1995-01-01. Taigi pareiškėjo atžvilgiu, kuris studijas baigė 2006 m., ši nuostata netaikoma. Atitinkamai ir klausimas dėl to, kada pareiškėjas išreiškė valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje, nespręstinas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas jo priėmimo į VSD metu nebuvo įgijęs teisės į tarnybos laiką įskaičiuoti jo mokymosi universitete pusę laikotarpio. Pareiškėjo argumentai, jog darbindamasis jau buvo įgijęs teisę į vidaus tarnybos stažą, nepagrįsti.
Dėl nurodytų motyvų, naikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo E. S. prašymą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Mefodija Povilaitienė