Civilinė byla Nr. e2A-1102-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00272-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1246-657/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laukesta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra nepagrįstas ir neteisėtas, bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė 2020 m. liepos 22 d. paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 498070 „Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. informavo ieškovę, kad nustatė tokią Pirkimo laimėjimo eilę: pirmąją vietą skiriant UAB „Viržis“ pasiūlymui (pasiūlyta kaina – 164 586,80 Eur su PVM), antrąją vietą – UAB „Laukesta“ pasiūlymui (pasiūlyta kaina – 173 119,20 Eur su PVM). Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. taip pat patvirtino UAB „Viržis“ ir ieškovės pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacinių duomenų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir nustatė Pirkimo laimėjusius UAB „Viržis“ ir UAB „Laukesta“ pasiūlymus, dėl kurių bus sudaroma preliminarioji sutartis.
3. Ieškovė, susipažinusi su perkančiosios organizacijos pateiktu UAB „Viržis“ pasiūlymu, nustatė, kad jai buvo pateiktas ne visos apimties UAB „Viržis“ pasiūlymas, kuris buvo pripažintas laimėjusiu, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsakovė 2021 m. gegužės 4 d. informavo, kad ieškovės pateiktos pretenzijos netenkino, tačiau komisija, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi ir pirkimo dokumentų 13 punktu, priėmė sprendimą nutraukti maisto produktų pirkimo procedūras, nes buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir susidariusios padėties negalima ištaisyti.
4. Ieškovės vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė dviejų tiekėjų pasiūlymus pripažino laimėjusiais ir tiekėjai (UAB „Viržis“ ir UAB „Laukesta“) buvo pakviesti sudaryti viešojo pirkimo sutartis, kad atsakovė prieš pirkimo paskelbimą vykdė rinkos tyrimą, be to, laikėsi pozicijos, jog Pirkimo metu buvo galima siūlyti prekes, kurios dar nėra pagamintos, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pirkimas buvo nutrauktas dėl neužtikrintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų, dėl galimo nepagrįsto tiekėjų konkurencijos ribojimo. Susipažinus su tiekėjų pasiūlymais, ieškovės ir kito tiekėjo pretenzijomis, atsakovei pasikreipus į pomidorų padažo gamintoją bei pasikonsultavus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, buvo nustatyta, kad kai kurie tiekėjai nevienodai ir netinkamai suprato Pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl nepasiūlė Techninės specifikacijos 16 punkto reikalavimus atitinkančio „sterilizuoto“ pomidorų padažo. Tiekėjų galimybės pateikti siūlomų prekių atitikties dokumentus buvo itin apribotos, kadangi atsakovės reikalaujamo turinio atitikties dokumentų gamintojai neprivalėjo išduoti tiekėjams, todėl tokių dokumentų išdavimas tiekėjams priklausė išimtinai tik nuo gamintojų valios ir geranoriškumo. Taip pat, tiekėjai, netinkamai interpretavę pirkimo sąlygas, siūlė dar nepagamintas, rinkoje neegzistuojančias prekes, nors pirkimo sąlygos to neleido.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Pirkimo dokumentai neatitiko VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, bei neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo laikymosi vertinant pagal dviprasmiškai suformuluotas pirkimo sąlygas pateiktus tiekėjų pasiūlymus, nes Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktuose numatyti reikalavimai yra neaiškūs, dviprasmiški, ribojantys konkurenciją, neužtikrinantys lygiateisiškumo principo ir prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. Teismas padarė išvadą, kad tokia situacija, kai perkančioji organizacija jau pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, jog pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant pirkimo sąlygas, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme, t. y. sudaro pagrindą nutraukti pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu.
8. Teismas vertino, kad ieškovės argumentai, jog kitame pirkime perkančioji organizacija leido siūlyti dar nepagamintą produktą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes tokia tiekėjų galimybė priklauso nuo pirkimo sąlygų, ypač kai jose nėra jokių konkrečių nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl tiekėjų teisės perkančiosioms organizacijoms siūlyti prieš tai nepagamintų (ar į rinką dar neišleistų) prekių, yra konstatavęs, kad tokia tiekėjų teisė, savaime neriboja perkančiųjų organizacijų reikalauti, kad pirkimo procedūrose būtų siūlomos jau pagamintos ir (ar) išbandytos, patikrintos prekės. Dėl to kai viešojo pirkimo sąlygose tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama pateikti pagamintą (sukomplektuotą) prekę, tiekėjų pasiūlymai turi jas atitikti galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, o ne vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018).
9. Teismas, nustatęs, kad Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktuose siūlomų produktų atitikčiai įrodyti buvo reikalaujama pateikti jau pagamintų prekių gamintojų dokumentus, todėl tiekėjai su pasiūlymu turėjo pateikti gaminio kokybę patvirtinančius dokumentus, išduotus iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento, padarė išvadą, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė pirkimo procedūras, VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Priešingai nei nustatė teismas, Techninės specifikacijos 12, 16 punktuose nustatyti reikalavimai buvo aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, užtikrinantys sąžiningą tiekėjų konkurenciją Pirkime, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog egzistavo pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).
10.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė iki Pirkimo nutraukimo, paskelbus Pirkimo laimėtojus, paprašė pateikti susipažinimui tiekėjo UAB „Viržis“ pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Vienas iš nustatytų pasiūlymo neatitikimų buvo susijęs su Techninės specifikacijos 12 punktu (reikalavimai konservuotiems burokėliams). Atsakovei leidus, tiekėjas UAB „Viržis“ patikslino pasiūlymą, kuriame nurodė, kad burokėlio pjaustymo forma yra techninė klaida. Ieškovė dėl neteisėto UAB „Viržis“ pasiūlymo patikslinimo pateikė pretenziją atsakovei, po kurios atsakovė padarė išvadą, kad reikalavimai konservuotiems burokėliams yra specifiniai ir detalūs.
10.3. Atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras neatitinka VPĮ reikalavimų ir jame įtvirtintų principų, atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti pirkimo procedūrą, aiškinamos siaurai. Viešojo pirkimo procedūros nutraukimas yra viena iš maskuotos diskriminacijos (lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo) formų, kadangi perkančioji organizacija, subjektyviai nepatenkinta pirkimo laimėtoju, nutraukdama pirkimo procedūrą su siekiu ją pakartoti, taip tuo pačiu gali siekti ir eliminuoti jai neparankų pirkimo laimėtoją.
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis), nes dėl rinkoje susiklosčiusių aplinkybių Techninės specifikacijos 12, 16 punktų nuostatos sudarė sąlygas nesąžiningai tiekėjų konkurencijai (pernelyg specifiniai reikalavimai įsigyjamoms prekėms).
11.2. Jeigu Pirkimo procedūros nebūtų nutrauktos, ieškovės ir UAB „Viržis“ pasiūlymai būtų atmesti, kaip neatitinkantys Techninės specifikacijos 16 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. bet kuriuo atveju Pirkimo procedūros nebūtų pasibaigusios Pirkimo sutarties sudarymu.
11.3. Teismas pagrįstai vertino, kad Pirkimo sąlygose nenustačius galimybės pasiūlyti dar nepagamintas prekes, tiekėjai negalėjo siūlyti dar nepagamintų prekių. Pirkimo sąlygos yra specifinės, todėl tiekėjai neteisingai jas interpretavo, tai lėmė sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimą. Be to, tiekėjai, vadovaudamiesi skirtingomis Pirkimo sąlygų interpretacijomis ir prielaidomis, pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus.
11.4. Pirkimo sąlygų neatitiktis rinkoje susiklosčiusioms aplinkybėms atsakovei paaiškėjo tik gavus tiekėjų pasiūlymus ir ieškovės pretenziją bei kito tiekėjo pretenziją. Pirkimo sąlygų neatitikties nebuvo galima numatyti iki paskelbiant Pirkimą ar iki tiekėjų pasiūlymų vertinimo, kadangi tai galėjo būti nustatyta tik atlikus faktinį Pirkimo sąlygų nuostatų įgyvendinimą praktikoje, įvertinus atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų galimybę pasiūlyti atitinkamus Pirkimo objektus, pagrįsti jų atitiktį Pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
14. Atsakovė 2020 m. liepos 22 d. paskelbė apie Pirkimą, kurio metu buvo siekiama įsigyti perdirbtus maisto produktus (konservuotus vaisius, uogas ir daržoves) Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, numatė sudaryti preliminariąją Prekių pirkimo sutartį su 3 arba mažiau nei su 3 (trejais), jeigu konkursą laimėjusiais tiekėjais pripažįstami mažiau nei 3, tiekėjais.
15. Pirkimo sąlygų 4.1 papunktyje nustatyta, kad prekės turi atitikti Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Perkamos prekės, preliminarūs prekių metiniai kiekiai nurodyti Konkurso sąlygų 5 priedo Preliminariosios sutarties projekto 3 priede (konkurso sąlygų 4 priede). Kiti reikalavimai nurodyti Konkurso sąlygų 5 priede, Preliminariosios sutarties projekte su priedais (pirkimo sąlygų 4.2 papunktis). Pasiūlymo kaina neturi viršyti 385 800 Eur su PVM (318 842,98 Eur (be PVM) (pirkimo sąlygų 4.3 papunktis).
16. Pirkimo sąlygų 6.20 papunktyje nustatyta, kad konkursą laimėjusiais pagal nustatytą pasiūlymų eilę laikomi pirmieji trys dalyviai, kuriems perkančioji organizacija siūlo pasirašyti Preliminariąją sutartį atitinkamai pirkimo objekto daliai. Jei pasiūlymų eilėje yra trys ar mažiau nei trys dalyviai, atitinkantys pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos reikalavimus, kurių pasiūlymai yra priimtini, perkančioji organizacija Preliminariąją sutartį, atitinkamai pirkimo objekto daliai, siūlo sudaryti visiems konkursą laimėjusiems dalyviams.
17. Pirkimo sąlygų 13.1 papunktyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (nėra lėšų paslaugoms apmokėti ir kt.), ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Perkančioji organizacija neatlygina dalyviams nuostolių, patirtų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo (Pirkimo sąlygų 13.2 papunktis).
18. Techninės specifikacijos lentelės 8 skiltyje nustatyta, kad tiekėjas turi nurodyti siūlomo produkto gamintoją ir produkto pavadinimą ar prekės ženklą (jeigu yra) ir pateikti siūlomo produkto gamintojo arba jo įgalioto atstovo dokumentus (pvz., gamintojo (žaliavos tiekėjo) atitikties deklaracijas, raštiškus patvirtinimus, maisto produkto gamintojo katalogo kopijas, maisto produkto etiketės nuotrauką, jeigu joje yra reikalaujama informacija (duomenys dėl reikalaujamų reikšmių turi būti lietuvių kalba, t. y. jeigu informacija pateikiama užsienio kalba, turi būti pridedamas vertimas į lietuvių kalbą). Tiekėjas gali pateikti tik reikalaujamų charakteristikų vertimo santraukas, kuriose nurodytas siūlomo maisto produkto gamintojas, pavadinimas / prekės ženklas (jeigu yra), fasuotės dydis, patvirtinantis lentelės 4 stulpelyje nurodytus reikalavimus ir siūlomo maisto produkto aprašymas, patvirtinantis lentelės 3 stulpelyje nurodytus reikalavimus ir / arba pateikti aktyvią nuorodą į maisto produkto aprašymą gamintojo internetiniame tinklalapyje (jei ten galima rasti atitinkamą informaciją be papildomų paieškų ir lietuvių, anglų ar rusų kalbomis), kuriame būtų nurodytas siūlomo maisto produkto gamintojas, pavadinimas / prekės ženklas (jeigu yra), fasuotės dydis, patvirtinantis lentelės 4 stulpelyje nurodytus reikalavimus, siūlomo maisto produkto aprašymas, patvirtinantis lentelės 3 stulpelyje nurodytus reikalavimus.
19. Techninės specifikacijos 12 punkte nurodyta „Konservuoti burokėliai obuolių sultyse“; stiklinėje pakuotėje, pjaustyti smulkiais šiaudeliais, tamsiai raudonos spalvos. Grynojo produkto ne mažiau kaip 55 proc.; išfasavimo svoris nurodytas bendras (produkto ir skysčio).
20. Techninės specifikacijos 16 punkte nurodyta „Pomidorų padažas“, ne mažiau 45 proc. pomidorų pastos, be saldiklių, be glitimo, be dažiklių, be konservantų, be krakmolo, sterilizuotas. Kartu nurodyti ir specialieji reikalavimai produktams, t. y., pomidorų padažas – švelnaus, ne aštraus skonio.
21. Pasiūlyme turi būti nurodyta prekės gamintojas (Tiekėjas gali pasiūlyti daugiau negu vieno gamintojo prekę, kuri atitinka 3, 4 stulpelių reikalavimus); prekės pavadinimas ar prekės ženklas (jeigu yra). Tiekėjas nurodo produkto pavadinimą ar prekės ženklą (jeigu yra). Tiekėjas gali siūlyti daugiau nei vieno pavadinimo ar prekės ženklo (jeigu yra) prekę, kuri atitinka 3, 4 stulpelių reikalavimus; jeigu tiekėjas siūlo daugiau nei vieno prekės gamintojo ir pavadinimo ar prekės ženklo (jeigu yra) prekę, kiekvienai pasiūlytai prekei turi būti pateikiami prekės gamintojo arba jo įgalioto atstovo dokumentai, patvirtinantys siūlomos prekės atitiktį 3 ir 4 stulpelių reikalavimams (pvz., gamintojo (žaliavos tiekėjo) atitikties deklaracijos, raštiški patvirtinimai, maisto produkto etiketės nuotrauka, jeigu joje yra reikalaujama informacija) ir / arba Tiekėjas pateikia konkrečią aktyvią nuorodą į kiekvienos pasiūlyto prekės aprašymą gamintojo internetiniame tinklalapyje, kuriame būtų nurodytas siūlomos prekės atitiktis 3 ir 4 stulpelių reikalavimams.
22. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija 2021 m. balandžio 14 d. posėdyje nutarė:
22.1. Nustatyti pasiūlymų eilę: 1 vieta – UAB „Viržis“ – 164 586,80 Eur su PVM; 2 vieta – UAB „Laukesta“ – 173 119,20 Eur su PVM;
22.2. patvirtinti UAB „Viržis“ ir UAB „Laukesta“ pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacinių duomenų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams;
22.3. nustatyti maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimo atviro konkurso laimėjusius pasiūlymus, dėl kurių bus sudaroma preliminarioji sutartis: UAB „Viržis“ pasiūlymas ir UAB „Laukesta“ pasiūlymas.
23. Apeliantė 2021 m. balandžio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje pareikalavo panaikinti sprendimus, kuriais tiekėjo UAB „Viržis“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatytas laimėjusiu ir atmesti UAB „Viržis“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų.
24. Atsakovė 2021 m. balandžio 28 d. komisijos posėdyje nusprendė pirkimo procedūras nutraukti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies ir pirkimo dokumentų 13 punkto pagrindu, nes buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
25. Apeliantė 2021 m. gegužės 14 d. pateikė pretenziją, kurioje pareikalavo panaikinti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, tačiau atsakovė 2021 m. gegužės 24 d. raštu ieškovės pretenzijos netenkino.
Dėl Pirkimo nutraukimo teisėtumo
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pirkimo dokumentai neatitiko VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, jog Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, bei neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo laikymosi vertinant pagal dviprasmiškai suformuluotas pirkimo sąlygas pateiktus tiekėjų pasiūlymus, padarė išvadą, kad Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktuose numatyti reikalavimai yra neaiškūs, dviprasmiški, ribojantys konkurenciją, neužtikrinantys lygiateisiškumo principo ir prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. Teismas sprendė, kad tokia situacija, kai perkančioji organizacija jau pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, jog pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant pirkimo sąlygas, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme ir sudaro pagrindą nutraukti pirkimą. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nes Techninės specifikacijos 12, 16 punktuose nustatyti reikalavimai buvo aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, užtikrinantys sąžiningą tiekėjų konkurenciją Pirkime.
27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas bei tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaip sudariusias atsakovei teisėtą pagrindą nutraukti Pirkimą.
28. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros. VPĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
29. VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai). Tam, kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė siekė įsigyti perdirbtus maisto produktus – konservuotus vaisius, uogas ir daržoves Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Atsakovė 2021 m. balandžio 28 d. pirkimo procedūras nutraukė, nes buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties nebuvo galima ištaisyti. Atsakovė nurodė, kad vykdant pirkimo procedūras paaiškėjo, kad kai kurioms prekėms nustatyti reikalavimai buvo pernelyg detalūs (Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktai). Atsakovės vertinimu, Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktuose nurodyti reikalavimai pateikti prekių atitikties dokumentus, dėl rinkoje susidariusios situacijos yra arba neįgyvendinami (pvz., vietoj tiekėjo siūlomo gamintojo pateiktoje specifikacijoje nurodomų burokėlių, gal būt pagal išmatavimus pjaustytų smulkiais kubeliais, keitimo tik ateityje gaminimo burokėlių, pjaustytų smulkiais šiaudeliais, nesant pirkimo specifikacijoje nurodytų išmatavimų pjaustytiems burokėliams), arba sunkiai įgyvendinami, nes: 1) iš esmės priklausė nuo gamintojų geranoriškumo tokius dokumentus pateikti, 2) Pirkimo sąlygos dėl draudimo siūlyti rinkoje nepagamintas prekes buvo pernelyg specifinės, tiekėjai jas galėjo suprasti skirtingai, pasiūlymus rengė vadovaudamiesi skirtingomis prielaidomis, todėl pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, ir galiausiai paaiškėjo, jog pirkime dalyvavę tiekėjai nepasiūlė Techninės specifikacijos 16 punkto reikalavimus atitinkančio „sterilizuoto“ pomidorų padažo dėl to, kad tokios prekės pagamintos rinkoje pasiūlymo pateikimo metu nebuvo, juolab kad į tiekėjo UAB „Viržis“ paklausimą perkančiajai organizacijai, ar nemaišomos proceso sąvokos (sterilizacija su pasterilizavimu), ši patvirtino specifikacijos reikalavimą motyvuodama tuo, jog vaikų maitinimui keliami aukšti reikalavimai maisto saugai; 3) Pirkimo dokumentuose nebuvo leidimo siūlyti nepagamintas prekes ir siūlomos prekės turėjo būti pagamintos iki galutinės pasiūlymų pateikimo dienos, o ne siūlomos prekės, kurias prekės gamintojas pvz. įsipareigoja pagaminti ateityje tiekėjui asmeniškai.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, susiklosčius minėtoms objektyvaus pobūdžio faktinėms aplinkybėms, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą (pareigą) nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi Pirkimo sąlygos neatitiko rinkoje susiklosčiusioms aplinkybėms, nes galimybė tiekėjams perkančiosioms organizacijoms siūlyti prieš tai nepagamintų (ar į rinką dar neišleistų) prekių, priklauso nuo pirkimo sąlygų, ypač kai jose nėra jokių konkrečių nuostatų. Vis dėlto tai savaime neriboja perkančiųjų organizacijų reikalauti, kad pirkimo procedūrose būtų siūlomos jau pagamintos ir (ar) išbandytos, patikrintos prekės. Dėl to, kai viešo pirkimo sąlygose tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama pateikti pagamintą (sukomplektuotą) prekę, tiekėjų pasiūlymai turi jas atitikti galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, o ne vėliau.
32. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 29 straipsnio 3 dalį bei šią nuostatą aiškinančią teismų praktiką, nepagrįstai konstatavo, jog Pirkimo nutraukimas nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė VPĮ normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą susiklosčiusioje situacijoje buvo teisėtas.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas viešąjį interesą aiškino siaurai. Teismas tinkamai nustatė, kad šiuo atveju vykdant pirkimą privalo būti užtikrinamas konkretus viešasis interesas, ir tinkamai aiškino šį tikslą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, apsaugant viešą interesą, atsakovė Pirkimą nutraukė teisėtai. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytą viešojo pirkimo nutraukimo pagrindą, identifikavo konkrečias aplinkybes, kurių nebuvo galima numatyti ir pagrįstai prioritetą suteikė viešojo intereso apsaugai.
34. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai turi būti vertinami kaip visuma tiekėjo pasiūlymui keliamų sąlygų, kuriais tiekėjas privalomai vadovaujasi teikdamas pasiūlymą. Ši nuostata įtvirtina ir VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje, numatančioje, kad pirkimo dokumentų sąvoka apima perkančiosios organizacijos tiekėjams raštu pateikiamus dokumentus ir elektroninėmis priemonėmis pateikiamus duomenis, apibūdinančius perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Tačiau, jei pirkimo sąlygos ir / ar šių sąlygų paaiškinimai ir / ar papildymai tiekėjui nėra aiškūs, jis turi teisę kreiptis dėl tokių paaiškinimų į perkančiąją organizaciją (VPĮ 27 straipsnio 1 ir 3 dalys). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų pasikreipusi į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo dokumentų neaiškumo.
35. Perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų, nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
36. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešojo pirkimo procedūros vykdomos tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai įvertinti visas savo būsimas išlaidas ir pateikti tikslią pasiūlymo kainą, įvertinus visą perkančiosios organizacijos jiems pateikiamą informaciją. Be to, nors apeliantė teigia, kad pirkimo sąlygos buvo aiškios, tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės vertinimu, kad pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktuose nurodyti reikalavimai pateikti prekių atitikties dokumentus, dėl rinkoje susidariusios situacijos yra arba neįgyvendinami, arba sunkiai įgyvendinami, nes iš esmės priklausė nuo gamintojų geranoriškumo tokius dokumentus pateikti, taip pat Pirkimo sąlygos dėl draudimo siūlyti rinkoje nepagamintas prekes buvo pernelyg specifinės, tiekėjai jas galėjo suprasti skirtingai, pasiūlymus rengė vadovaudamiesi skirtingomis prielaidomis, todėl pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, ir Pirkime dalyvavę tiekėjai nepasiūlė Techninės specifikacijos 16 punkto reikalavimus atitinkančio sterilizuoto pomidorų padažo.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvadą dėl būtinumo nutraukti pirkimo procedūras visa apimtimi, patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013, išaiškino, kad teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, jie buvo įtraukti į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio (pagal pareigas)) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga. Tokios praktikos laikomasi ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017). Kadangi pagal neteisėtas pirkimo sąlygas viešasis pirkimas negali būti vykdomas ir turi būti nutrauktas, todėl net ir atsakovei nenutraukus vykdyto Pirkimo, teismas pats būtų galėjęs nutraukti vykdytą Pirkimą.
39. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji VPĮ įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013).
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Techninė specifikacija turi būti pakoreguota, nes yra nepakankamai aiški ir tiksli, o tai taip pat vertintina, kaip kliūtis tęsti viešojo pirkimo procedūras. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Pirkimo sąlygų nuostatos nepripažintos neteisėtomis, savaime neleidžia preziumuoti Pirkimo sąlygų atitikties VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
41. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu.
44. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
45. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodė, kad patyrė 2 882,83 Eur atstovavimo išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9. papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
46. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 517,4 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 972,28 Eur (1 517,4 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taip pat į tai, jog nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, atsakovei iš apeliantės priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“, juridinio asmens kodas 305181027, atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Jūratė Varanauskaitė