Civilinė byla Nr. 2A-1205-555/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė
Procesinio sprendimo kategorija 35.2;35.5;45.5;114.11;121.18
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo Remeikos,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui E. V., ieškovo atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB “Kauno energija” patikslintą ieškinį atsakovui E. V. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už šilumos energiją: 2438,18 Lt įsiskolinimą, 86,82 Lt delspinigių, iš viso 2525,00 Lt, taip pat 76,00 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt už duomenų gavimą bei kitas galimas išlaidas bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad AB „Kauno energija" namui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Kaunas, tiekia šilumos energiją, atsakovas norėdamas savo bute Nr. 2 pakeisti šildymo prietaisus (radiatorius), kreipėsi į ieškovą, kuris 2009-07-23 atsakovui išdavė Technines charakteristikas šildymo prietaisų (radiatorių) keitimui ŠV-09-260. Šio dokumento aiškinamajame rašte nurodyta, kad remonto darbus reikia atlikti iki šildymo sezono pradžios. 2009-11-23 namo administratorius UAB „Žaidas" raštu informavo Kauno m. savivaldybės administracijos Energetikos skyrių ir AB „Kauno energija", kad (duomenys neskelbtini) Kaunas, savininkas E. V., jam priklausančiose patalpose, savavališkai ir nelegaliai yra panaikinęs šildymo sistemos prietaisus, nors apie tai buvo informuotas tiek žodžiu, tiek raštu. AB „Kauno energija" nėra pasirašiusi atjungimo akto, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) , Kaunas, buto šilumos įrenginiai atjungti teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus. Atsakovas savo buto radiatorius ir karštą vandenį nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų atjungė nesilaikydamas norminių aktų ir nustatytos tvarkos, todėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 263 p. ir kitų norminių aktų pagrindu išliko šių sistemų tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju. Dėl nurodytos priežasties ieškovas neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui mokesčių. Atsakovo skola už šilumos energiją susidarė: už šilumos energiją patalpų šildymui nuo 2009-10-01 iki 2010-05-01 - 2180,26 Lt; už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti nuo 2009-10-01 iki 2010-05-01 - 257,92 Lt. Iš viso už šilumos energiją atsakovas yra skolingas 2438,18 Lt. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė už patiektą šilumos energiją, todėl už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-06-01 priskaičiuota 86,82 Lt delspinigių.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo E. V. ieškovui AB “Kauno energija“ 2438,18 Lt įsiskolinimą už šilumos
energiją, 86,82 Lt delspinigių, t.y. viso -2525,00 Lt bei 76,00 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt išlaidų už duomenų gavimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovas iš ieškovo gavęs Šildymo prietaisų keitimo technines charakteristikas ŠV-09-260 šildymo prietaisų pakeitimui, iš tikrųjų darbus atliko ne pagal projektą, be to, neturėdamas leidimų bei kitų dokumentų, atitinkančių norminių aktų reikalavimus savavališkai panaikino šildymo sistemos prietaisus ir suleido šildymo sistemos stovus į sienas. Teismas konstatavo, kad šilumos įrenginiai atjungti neteisėtai, todėl AB „Kauno energija" nepasirašė atjungimo akto, ieškovas neturi pagrindo sudaryti su atsakovu šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti ir atlikti kitus norminiuose aktuose (Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 (nauja redakcija nuo 2008-01-01) 29 straipsnis, 2009-04-09 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 patvirtintas Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617) numatytus veiksmus, nes iš neteisės teisė negali atsirasti. Taip pat nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją, o argumentus, jog teismai turėjo taikyti Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatas, ginančias atsakovo teises, teismas laikė nepagrįstais, nes atsakovas piktnaudžiavo savo teise. Ieškovas savo reikalavimus kildino iš Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617, 263 punkto laikydamas, kad atsakovas išliko šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas, todėl jo reikalavimai, teismo nuomone, pagrįsti. Kadangi ginčo dėl įsiskolinimo dydžio nekilo, todėl ieškinį šioje dalyje teismas tenkino. Kadangi gera valia mokesčiai už šilumos energiją sumokėti nebuvo, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, nes jie numatyti specialiu įstatymu ir poįstatyminiais aktais (LR 1995-01-26 įstatymo Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" (1996-08-13 įstatymo Nr. I-1493 redakcija) 2 str. 1 d.), t. y. už kiekvieną praleistą dieną mokami 0,04 proc. delspinigiai, o šio įstatymo taikymo tvarką nustato LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos" (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija)).
Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą. Nurodo, kad AB „City servis" apžiūros aktas yra gautas neteisėtu būdu, nedalyvaujant buto savininkui ir pastarajam jo nepasirašius, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, be to, kituose dokumentuose, t.y. UAB „Žaidas" raštuose, kurių pagrindu teismas padarė klaidingą išvadą, kad 2009-09-25 namą administruojanti įmonė nustatė pas atsakovą neteisėtų darbų atlikimą, yra nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie apelianto neva kažkokius padarytus pažeidimus ar neteisėtai atliktus darbus, tačiau kokie tai pažeidimai, UAB „Žaidas" savo raštuose nenurodo. Nurodo, kad teismas ypatingai daug dėmesio skyrė buto šilumos įrenginių atjungimui, kas apelianto nuomone, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliantas teigia, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį, todėl apelianto nuomone, jis turėjo teisę nutraukti šilumos tiekimo sutartį su ieškovu ir atsijungti nuo šilumos tiekimo sistemos, be to jis laikėsi teisės aktų nustatytos tvarkos ir ketindamas atsijungti nuo šilumos tiekimo tinklų bei savo bute pakeisti šildymo prietaisus kreipėsi į ieškovą, o atsijungimo nuo šilumos sistemos faktas nebuvo užfiksuotas ne nuo dėl apelianto priklausančių aplinkybių. Teisės aktai, reglamentuojantys šilumos energijos vartojimą nepaneigia vartotojo teisės nutraukti šilumos vartojimo santykius (sutartį), nes šilumos vartojimas yra paslaugos vartojimas, ir tai yra ne pareiga, o teisė be to, šalies valia yra atsisakyti jam priklausančios teisės, bet tai turi būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių, tačiau tiekėjas (Ieškovas) ignoravo apelianto (atsakovo) prašymus dėl šildymo (2009-10-19 bei 2009-11-23), kuriais apeliantas (atsakovas) prašė tiekėją, kad jis užaktuotų, jog bute šildymo nėra, tokiu būdu pažeisdamas Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį 2009 m. balandžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios 5.4. straipsnyje numatyta galimybė ją peržiūrėti, papildyti ar nutraukti. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti ir taikyti Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatas, nes apeliantas yra vartotojas (fizinis asmuo), taip pat įvertinti aplinkybę, jog sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo tarp šalių yra nutrūkę, todėl atsakovas neprivalo mokėti ieškovui už šilumos energiją. Apelianto nuomone, jei laikyti, kad šalių sutartiniai santykiai nebuvo nutrūkę ir sutartį apeliantas nutraukė vienašališkai, tokiu atveju ieškovas galėjo reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius (žalą), bet ne užmokestį už nesuteiktas paslaugas. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir CK normas, nes atsakovas (apeliantas) nuo 2009-10-19 neturi prie centrinės šildymo sistemos prijungtų ir šilumos energiją naudojančių prietaisų, energijos jis faktiškai nenaudojo, todėl jam nekyla pareiga už ją mokėti (CK 6.388 straipsnio 1 dalis), nesant prijungto energijos tiekimo tinklo sutarties vykdyti neįmanoma (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Apeliantas teigia, kad sistemiškai aiškinant CK 6.64 straipsnio nuostatą, jei dėl ieškovo kaip kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo apeliantas negali tinkamai įforminti atsijungimo nuo šildymo sistemos fakto, ieškovui tenka šio nepakankamo bendradarbiavimo sukelta rizika bei su tuo susijusios išlaidos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu yra sudaręs Šilumos vartojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Kaunas, tiekia šilumos energiją (b.l. 15-18). Atsakovas yra fizinis asmuo. Fizinis asmuo - šilumos vartotojas pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį (Šilumos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos teisinis reglamentavimas nustatytas Šilumos įstatyme įtvirtintomis nuostatose, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-04-09 sprendimu Nr. T-244. Tai reiškia, kad atjungiant savo buto šildymą ir karštą vandenį nuo bendros daugiabučio namo sistemos atsakovas turėjo laikytis norminiais aktais nustatytos specialios atjungimo procedūros. Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta byloje AB ,,Kauno energija“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-1311/2002; 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ertija“ ir R. M. v. M. B., AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-3-94/2004; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2005; K. S., G. K., A. P., V. B., V. C., T. J. L., B. Z., M. V., N. Z., K. P., V. V. A., bylos Nr. 3K-3-480/2006). Tai rodo, kad tiek pagal paminėtas teisės normas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką butų savininkams yra įtvirtinta teisė atsijungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis norminiais aktais nustatytos atsijungimo tvarkos. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo faktines aplinkybes dėl buto šilumos įrenginių atjungimo teisėtumo. Vien nagrinėjamojoje byloje nustatytas faktas, kad atsakovas savavališkai, nesilaikydamas nustatytos atsijungimo tvarkos atsijungė nuo šildymo sistemos, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas nuo šilumos prietaisų atjungimo nėra tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas (Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Taisyklių 263 punktas). CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas savo buto radiatorius ir karštą vandenį atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją, kuri paskirstoma visiems butams pagal jų plotą, kadangi ieškovas neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovo butui tenkančio apmokėti energijos kiekio.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, jog šilumos tiekėjas neteisėtai nepasirašė šilumos atjungimo akto, kad atsakovas nevartojo šilumos, nustačius, kad buvo nesilaikyta atsijungimo nuo namo šildymo sistemos tvarkos, yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijų teismų sprendimo teisėtumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, kurios nustato fizinių asmenų(vartotojų) buto šildymo atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsni 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Egidijus Tamašauskas
Kolegijos teisėjai Ramūnas Mitkus
Algirdas Remeika