Civilinės bylos Nr. e2-2093-640/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00514-2022-

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1.; 2.6.11.4.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ patikslintą ieškinį atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Bitė Lietuva“, ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Axioma servisas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2022 m. balandžio 22 d. sudarytą sutartį negaliojančia; 2) panaikinti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2022 m. kovo 23 d. sprendimą (toliau-Sprendimas) dėl eilės ir pasiūlymo laimėtojo nustatymo; 3) pripažinti UAB „Axioma servisas“ viešojo pirkimo laimėtoja.

2.       Ieškovės ieškinio reikalavimai grindžiami toliau nurodytais argumentais:

2.1.       Pažymėjo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau-PĮ) 110 str. 2 d. numatytus reikalavimus, nes 1) atsakovė gavo ieškovės pranešimą apie pateiktą ieškinį iki sutarties sudarymo atidėjimo termino pabaigos, 2) teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šis pažeidimas turėjo neigiamos įtakos ieškovei, nes ne UAB „Bitė Lietuva“, o būtent ieškovė laimėjo Pirkimą, atsižvelgiant į visus ieškinyje nurodytus argumentus bei pateiktas faktines aplinkybes, todėl sutartis visais atvejais turėjo būti sudaryta su ieškove. Taigi, atsakovės ir UAB „Bitė Lietuva“ sudaryta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos vien dėl Įstatymo 110 str. 2 d. pažeidimų.

2.2.       PĮ 110 straipsnio 2 d. nurodyta, kad Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties tol, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 109 straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkantysis subjektas negavo teismo pranešimo apie: 1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį; 2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo; 3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

2.3.       Nurodė, kad nėra jokių pagrindų, dėl kurių reikėtų išsaugoti sutartį. Šiuo metu yra sudaryta tik sutartis dėl ryšio paslaugų teikimo ir ji yra parengiamojoje stadijoje. Joks naujas rezultatas, už kurį turėtų atsiskaityti atsakovė, nėra sukurtas. Paslaugų teikimui reikia ir apskaitos prietaisų. Atsakovė Pirkimo procedūrų metu yra nurodžiusi, kad pagal Pirkimo laimėtojo technologiją bus vėliau perkami apskaitos prietaisai. Kadangi atsakovė yra perkantysis subjektas, atsakovė turės skelbti konkretaus tipo apskaitos prietaisų viešąjį pirkimą. Toks viešasis pirkimas dar nėra paskelbtas. Taigi, iki šio momento UAB „Bitė Lietuva“ nepradėjo ir negalėjo pradėti sutarties vykdymo. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis nėra pradėta realiai vykdyti – nėra nupirkti apskaitos prietaisai, programinė įranga, už šiuos du dedamuosius, kurie būtini paslaugų teikimui pagal sutartį, nėra sumokėti pinigai. Todėl, pripažinus sutartį niekine, viešasis interesas niekaip nebus pažeistas, atsakovė nepatirs jokių finansinių nuostolių. Taigi, tenkinus ieškinį, nėra priežasčių, dėl kurių atsakovės ir UAB „Bitė Lietuva“ sudaryta sutartis negali būti nutraukta.

2.4.        Ieškovė tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie pateiktą ieškinį, tai buvo padaryta iki sutarties sudarymo termino atidėjimo pabaigos, sekančią dieną buvo ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos Pirkimo procedūros ir atsakovė buvo įpareigoja nesudaryti sutarties su UAB „Bitė Lietuva“. Todėl, atsakovė, vadovaujantis Įstatymo 110 str. sudaryti sutarties negalėjo. Visi pranešimai atsakovei buvo pateikti ir įteikti, matyti pranešimų perskaitymo informacija. Todėl atsakovė pasirašydama sutartį ignoravo ieškovės pateiktus pranešimus, Įstatymo nuostatas bei iš to atsakovei kaip perkančiajam subjektui kylančias pareigas. Remiantis nurodytu, atsakovės ir UAB „Bitė Lietuva“ 2022 m. balandžio 22 d. sudaryta sutartis pripažintina negaliojančia, atsakovei pažeidus Įstatymo nuostatas bei pirkimų procedūras. Taip pat 2022 m. balandžio 22 d. sutartis turėtų būti panaikinta, kadangi sudaryta neteisėto sprendimo pagrindu.

2.5.       Nurodė, kad Sprendime yra nurodyti neteisingi ieškovės pasiūlymo vertinimo balai bei jų suma. Pažymėjo, kad ieškovė, pateikdama Pretenziją, nurodė, kad atsakovė netinkamai paskaičiavo ieškovės balus, kadangi ieškovės pasiūlymo balas iš viso turėtų būti 80 balų – ieškovė pasiūlė mažiausią kainą, todėl už tai gavo 60 balų, be kita ko, ieškovė už maksimalų ryšio stiprumą demonstracijų metu, kaip numatyta ieškinio Priede Nr. 7, gavo 20 balų, taigi, iš viso ieškovės pasiūlymo balų sumą sudaro 80 balų. Iki Sprendimo priėmimo ir pateikimo tiekėjams, ieškovė neturėjo jokių duomenų, kad ieškovės balai turėtų arba galėtų būti paskaičiuoti kitaip, nes šie balai buvo surinkti Priede Nr. 7 numatyta tvarka ir faktiškai toks skirtinas balų skaičius buvo dokumentuotas. Tačiau, Sprendime, atskirai neinformavus ieškovės, atsakovė nurodė, kad ieškovės pasiūlymo balas iš viso yra 70 balų. Taigi, ieškovės galutinis pasiūlymo balas atsakovės buvo sumažintas 10 balų. Atskiro pranešimo ar sprendimo dėl ieškovės balų sumažinimo atsakovė nepateikė, todėl ieškovė negalėjo nei suprasti, nei įvertinti tokių atsakovės sprendimo motyvų. Pretenzija ieškovė prašė panaikinti Sprendimą ir pataisyti ieškovės balus į 80 balų, vadovaujantis Priede Nr. 7 numatyta tvarka ir Pirkimo procedūrų metu atliktomis procedūromis bei dokumentais. Pažymėjo, kad atsakovė Atsakyme nurodė, jog Perkantysis subjektas, siekdamas įsitikinti, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai nenaudojo draudžiamų priemonių demonstracijų metu pasitelkęs nepriklausomą juridinius faktus galintį patvirtinti subjektą – antstolį, pakartotinai patikrino ryšio stiprumą demonstracijų objektuose. Ekspertams kartu su antstoliu pakartotinai atlikus ryšio stiprumo matavimus buvo nustatyta, jog kai kurių Tiekėjų rezultatai tam tikruose taškuose kardinaliai skiriasi nuo užfiksuotų demonstracijos metu. Atitinkamai buvo nutarta perskaičiuoti ekonominio naudingumo vertinimo balus. Pažymėjo, kad atsakovė tik Atsakyme į Pretenziją, nurodė, kad dėl to ieškovės balas už ryšį buvo sumažintas iki 10 balų iš 20 balų. Tačiau, atkreipė dėmesį, kad tokia procedūra, kuria vadovavosi ir atliko atsakovė – Pirkimo sąlygose apskritai net nėra numatyta. Atsakovė Atsakyme nurodė priimanti sprendimą – „Neteikti peržiūrai sprendimo dėl balų perskaičiavimo“. Atsakovė Atsakyme nurodė, kad „Perskaičiavus balus ir nustačius pasiūlymų eilę, Perkantysis subjektas apie tai iškarto informavo UAB „Axioma servisas“, tačiau tokios atsakovės Atsakyme nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o sprendimas neteikti peržiūrai sprendimo dėl balų perskaičiavimo apskritai yra prieštaraujantis Įstatymui bei viešųjų pirkimų principams. Pažymėjo, kad atsakovė atskirai ieškovės neinformavo apie sumažintus balus, neinformavo ieškovės apie balų sumažinimo pagrindą, Pirkimo sąlygų punktą ar punktus, kurių pagrindu tai padarė, nepateikė dokumentų, kurių pagrindu buvo sumažintas balas, taigi, faktiškai neinformavo ieškovės apie atsakovės sprendimą pakeisti ieškovės demonstracijos metu gautus balus. Ieškovė, laukdama Sprendimo turėjo teisėtą lūkestį, kad pasiūlymų eilė bus sudaroma pagal turimus duomenis ir pagal Pirkimo sąlygas užfiksuotas faktines aplinkybes, ir tik Sprendimu sužinojo apie balų sumažinimą.

2.6.       Pažymėjo, kad ieškovei iki šiol nėra aišku ar atsakovė nepadarė klaidingų prielaidų, kad ieškovė vis dėlto galimai naudojo neleistinas priemones. Atkreipė dėmesį, kad tai ir nebuvo nustatyta, be kita ko, ieškovė nebuvo informuota, jog ieškovė demonstracijų metu naudojo neleistinas priemones, todėl tokių faktinių aplinkybių nenustačius, atsakovė neturėjo jokio pagrindo keisti ieškovei po demonstracijų paskirtų balų. Neturint daugiau informacijos, apart nurodytos Sprendime dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo, ieškovė neteko galimybės atlikti atsakovės sprendimo dėl balų sumažinimo peržiūros procedūros, įvertinti tokių veiksmų teisėtumo.

2.7.       Pažymėjo, kad vadovaujantis Priedu Nr. 7, balai už tiekėjo siūlytino ryšio stiprumą turėjo būti skiriami atsižvelgiant į demonstracijų metu gautus rezultatus ir ne kitaip. Todėl, tiek atsakovė turėjo vadovautis Pirkimo sąlygomis, tiek tiekėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad jų bus laikomasi. Pirkimo sąlygomis aiškiai nurodoma, kad tiekėjas savo ryšį, jo stiprumą turės užtikrinti ir pademonstruoti būtent demonstracijų procedūrų metu. Tame pačiame priede taip pat nurodoma, kad ryšio stiprumas turėjo būti užtikrintas tik demonstracijos metu. Taigi, Pirkimo sąlygose aiškiai nurodoma, kad demonstracija vyksta konkretų terminą, o ne visą laikotarpį iki Pirkimo procedūrų pabaigos. Pirkimo sąlygose taip pat yra nurodyti demonstracijų tikslai, taip pat nurodoma ir demonstracijų metu gautų rezultatų vertinamas ir įtaka tiekėjų pasiūlymams – už tai skiriami balai. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad ryšys bus fiksuojamas ar vertintas ir vėliau, Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad balai, gauti už ryšio stiprumą, nustatytą demonstracijų metu, gali būti keičiami, pagal rezultatus, gautus ne demonstracijų metu. Pažymėjo, kad nei vienas tiekėjas, tarp jų ir ieškovė, neįsipareigojo ir Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad ryšys turi būti paliktas veikti to paties stiprumo visą Pirkimo procedūrą. Ieškovė demonstracijos metu pademonstravo savo ryšio stiprumą ir po demonstracijos neprivalėjo tokio ryšio palaikyti. Tas nėra numatyta Pirkimo sąlygose. Jeigu ieškovė būtų žinojusi ar Pirkimo sąlygose būtų buvę numatyta, kad ryšio stiprumas bus matuojamas ir vertinamas bet kuriuo metu iki Pirkimo procedūrų pabaigos, ieškovė būtų laikiusi įjungusi ryšį būtent iki Pirkimo procedūrų pabaigos.

2.8.       Atsakovės atlikta procedūra, t.y. ryšio tikrinimas ne demonstracijų metu, toks balų skaičiavimas, nėra numatyta Pirkimo sąlygose, be kita ko, tokie atsakovės veiksmai yra net nelogiški. Atsakovė savo tokius veiksmus aiškina kaip tikslą, įsitikinti ar demonstracijų metu nebuvo naudojamos draudžiamos priemonės, tačiau, ieškovės pagrįstu įsitikinimu, toks tikrinimas turėjo būti atliekamas demonstracijų metu, nes po demonstracijų negalima daryti jokių išvadų ar neleistinos priemonės buvo naudojamos ar ne. Tai, kad demonstracijų metu ir po jų galėjo skirtis ryšio stiprumas, gali sąlygoti ne demonstracijų metu naudotos neva neleistinos priemonės, o įvairūs skirtingi, verslu bei tiekėjų patiriamais kaštais paremti sprendimai. Ieškovė neleistinų priemonių nenaudojo, tas nebuvo nustatyta ir pačios atsakovės, todėl ieškovės balas negalėjo būti sumažintas. Pakartotinai nurodyta, kad balai už ryšio stiprumą buvo skiriami už rezultatus, gautus demonstracijų būdu, todėl, atsakovei nenustačius, kad ieškovė naudojo neleistinas priemones, balai neturėjo būti sumažinti ar apskritai keičiami – tam nebuvo jokio Pirkimo sąlygose numatyto pagrindo.

2.9.       Nors Pirkimo sąlygose iš tiesų nurodyta, kad tiekėjai privalo pateikti pasiūlymo teikimo metu turimą ryšio paslaugos padengiamumą, tačiau tai reiškė, kad tiekėjai turėjo nurodyti pasiektiną ryšį skirtingose teritorijose. Ieškovė kartu su pasiūlymu ir pateikė žemėlapį, kuriame nurodytas ryšio padengiamumas. Techninės ieškovės galimybės ir ryšio savybės nėra pasikeitusios. Tokį ryšį, kaip nurodyta Pirkimo sąlygose ir ieškovės pasiūlyme, ieškovė ir gali užtikrinti ir pateikusi pasiūlymą patvirtino, kad pasiūlymo galiojimo metu tokios faktinės aplinkybės nepasikeis, pateikdama pasiūlymą ieškovė deklaravo savo atitikimą Pirkimo sąlygoms. Tačiau, paaiškino, kad atitikimas buvo tikrinamas Pirkimo sąlygose numatyta procedūra – atlikta ryšio demonstracija. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog ryšio palaikymas sąlygoja išlaidas, tol, kol bus paskelbtas Pirkimo laimėtojas bei sudaryta sutartis, ieškovė ryšio nebuvo pilnai įjungusi, nes už įjungtus įrenginius bendrovė turi mokėti, patiria finansinių išlaidų (tinklo serverio nuoma ir pan.). Todėl, tol kol nereikia teikti paslaugos ir užtikrinti ryšio, tinklų sąsaja (en. Gateway) yra paprasčiausiai išjungiama, nes išjungimas nieko nekainuoja ir negeneruoja jokių išlaidų. Kadangi konkrečiose teritorijose nėra eksploatuojama ieškovės siūloma LoRa technologija pagal bendrovės sudarytas sutartis su užsakovais, nebuvo teikiamos paslaugos, todėl nebuvo nei poreikio, nei pareigos laikyti įjungtą ryšį ne demonstracijos metu. Tačiau, tai jokiais būdais nereiškia, kad demonstracijų metu ieškovė naudojo neleistinas priemones ar tai, kad ieškovės ryšio stiprumas neatitiko Pirkimo sąlygų už kurias skiriamas maksimalus balais ir tai gali būti pagrindas sumažinti demonstracijų metu ieškovei skirtus balus. Pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ryšys turi būti įjungtas ir palaikomas pasiūlymo galiojimo laikotarpiu – iš Pirkimo sąlygų yra aišku, kad tiekėjai turi turėti reikiamą ryšio stiprumą ir padengiamumą, jie tą deklaruoja pateikus pasiūlymą, o tai yra tikrinama ir balai skiriami pagal demonstracijų metu gautus rezultatus. Atsakovės cituojamos ir savaip interpretuojamos sąlygos iš esmės prieštarauja Priedo Nr. 7 nustatytai balų skyrimo tvarkai. Atsakovės taikyta procedūra – patikrinti ryšio stiprumą ne demonstracijų metu ir perskaičiuoti balus nėra niekur įtvirtina ir iš jokių Pirkimo sąlygų niekaip nebuvo galima tokių atsakovės veiksmų suprasti.

2.10.       Atkreipė dėmesį, kad vertinant atsakovės argumentus, kyla klausimų ar atsakovė atlikusi ryšio stiprumo vertinimą ne demonstracijų metu kitiems tiekėjams nepakėlė ir/ar nebuvo skiriami papildomi balai, nors tai akivaizdžiai prieštarautų Pirkimo sąlygomis. Kadangi ši procedūra iš esmės stokoja skaidrumo, akivaizdu, kad ja bei jos rezultatais negali būti remtasi skaičiuojant tiekėjų pasiūlymo balus.

2.11.       Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog ieškovė Pirkimui pateikė mažiausią kainą ir už tai gavo maksimalų skaičių balų – 60. Nėra ginčo ir dėl to, kad demonstracijų metu ieškovė gavo maksimalų skaičių balų – 20 balų (jie tik vėliau buvo neteisėtai sumažinti). Taigi, ieškovei gavus 60 balų už mažiausią kainą bei 20 balų už ryšio stiprumą, ieškovei teikiant paslaugas nelicencijuotu radijo dažnio ryšiu ir už tai gavus 0 balų, ieškovės pasiūlymas turėjo surinkti 80 balų.

2.12.       Tuo tarpu, vertinant Sprendimą, matyti, kad UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlyta kaina buvo 432 000 Eur. Vadovaujantis Priedu Nr. 7, UAB „Bitė Lietuva“ balas už kainą skaičiuojamas pagal formulę – mažiausiai pasiūlyta kaina (šiuo atveju ieškovės kaina) dalinama iš tiekėjo pasiūlytos kainos ir dauginama iš dedamojo - 60. Taigi, vertinant tai, kad ieškovės kaina buvo 288 000 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ balas už pasiūlymo kainą turėjo būti 39,99 ((288 000/432 000)x60=39,99). Jeigu skaičiuojant ne mechaniniu skaičiuotuvu, o kompiuterio skaičiuokle, kuri apvalina paskutinį rezultato skaičių, UAB „Bitė Lietuva“ balai už kainą turėtų būti 40,00 balų. Vertinant tai, kad UAB „Bitė Lietuva“, kaip matyti iš Sprendimo, gavo 20 balų už ryšio stiprumą bei 20 balų už naudojamą licencijuotą ryšį, UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas surinko lygiai tiek pat balų kaip ir ieškovės pasiūlymas – 80 balų. Jeigu skaičiuojant balus su mechaniniu skaičiuotuvu, UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas surinko 79,99 balų. Pažymėjo, kad ieškovė, gavusi Sprendimą, įtardama, kad atsakovė proteguoja UAB „Bitė Lietuva“ kaip tiekėją ir nenori, kad Pirkimą laimėtų žymiai pigesnis, tačiau ieškovės pasiūlymas, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri nurodė, kad pirmoji galutinį pasiūlymą Pirkimui pateikė būtent ieškovė. Taigi, jeigu atsakovė būtų laikiusis Pirkimo sąlygų, faktiškai Pirkimą turėjo laimėti ieškovė.

2.13.       Nurodė, jog neaišku dėl kokių priežasčių ir kokiais pagrindais, atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ balo skaičiavimo pagal formulę metu atliko ne galutinio, o tarpinio matematinio veiksmo rezultato apvalinimo veiksmą, t. y. atsakovė paskaičiavo sekančiai: 288 000/432 000= 0,666666 ir apvalino šį skaičių iki 0,67 bei jį padaugino iš 60. UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymo kainos C balas iš karto gavosi – 40,2, taigi iš viso – 80,20. Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi šių papildomų, formulėje nenurodytų veiksmų, kaip minėta, UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas iš viso būtų surinkęs 80 balų, arba 79,99 balus, skaičiuojant su mechaniniu skaičiuotuvu. Akivaizdu, kad atsakovė tarpinius matematinius veiksmus apvalino, kad UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymas gautų papildomų balų.

2.14.       Atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir UAB „Bitė Lietuva“ kaip tiekėjo protegavimą pagrindžia ir tai, jog ieškovė teiktų paslaugas naudojant LoRa ryšio technologiją, kai atsakovė net savo internetiniame puslapyje yra nurodžiusi, kad atsakovės tikslas yra NB-IoT ryšio technologijos naudojimas, ką naudoja būtent UAB „Bitė Lietuva“. 

2.15.       Dublike nurodė, kad Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) 110 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir kitose Įstatymo nuostatose nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai turėtų būti pateikiami perkančiajam subjektui, kaip pagrindžiantys prašymo ar ieškinio pateikimo teismui faktą. Viešųjų pirkimų tarnyba yra nurodžiusi, kad tokių įrodymų forma iš esmės priklauso nuo prašymo ar ieškinio pateikimo teismui būdo, ypač jeigu dokumentai yra pateikiami naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis bei per EPP. Taigi, šiuo atveju ieškovė neturėjo įstatyminės pareigos pateikti būtent atsakovės minimą išrašą iš EPP sistemos, ne atsakovė nustato reikalavimus, kokius dokumentus reikia pateikti. Ieškovė galėjo pateikti bet kokius dokumentus, kurie pagrįstų, kad ieškinys teismui buvo pateiktas. Tokie dokumentai atsakovės turėjo būti vertinami per protingumo ir proporcingumo kriterijus, nedarant jokių nepagrįstų prielaidų. Išankstinės atsakovės daromos prezumpcijos dėl ieškovės neva nesąžiningumo tik patvirtina viešųjų pirkimų principų pažeidimus. Ieškovė atsakovei pateikė pranešimą apie pateiktą ieškinį, kartu pridėjo didelės apimties procesinį dokumentą su priedais, ieškinys buvo pateiktas .adoc formatu, kuriame matyti Nacionalinės teismų administracijos žyma, žymos, kad ieškinys buvo pateiktas per tą pačią atsakovės minimą EPP sistemą. Taigi, tai yra duomenų visuma, kuri leidžia įsitikinti, kad ieškinys buvo pateiktas teismui. Atsakovė, jeigu jai kilo neaiškumų, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų tuos neaiškumus pašalinti arba apie juos bent jau informuoti pranešimą pateikusią šalį.

2.16.       Ieškovė pateikė ieškinį .adoc formatu, kuriame aiškiai matosi informacija apie tai, kad ieškinys buvo pateiktas per EPP sistemą Nacionalinei teismų administracijai. Taigi, iš pateiktų duomenų aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad ieškinys buvo išsiųstas bei pateiktas teismui. Ieškinį .adoc formatu ir su tokia žyma galima ištraukti tik tokiais atvejais, kai ieškinys yra išsiųstas – pateiktas teismui.

2.17.       Atsakovė iš esmės vertino ne ieškovės pateiktus dokumentus, o atliko subjektyvų ieškovės veiksmų vertinimą. Atsakovė, padarydama išvadą dėl ieškinio pateikimo teismui, rėmėsi savo subjektyviu įsitikinimu dėl neva ieškovės nesąžiningų veiksmų, o ne faktiškai pateiktais ieškovės dokumentais, nepaisant fakto, kad ieškovės nesąžiningi veiksmai nebuvo konstatuoti jokiais teismo sprendimais, nepaisant to, kad nėra buvę nei vieno atvejo, jog ieškovė būtų pateikusi informaciją atsakovei apie pateiktą ieškinį, nors to iš tiesų nebūtų padariusi.

2.18.       Atsakovės pateikti duomenys apie sutarties pasirašymo laiką nėra ir negali būti laikomi patikimais įrodymais, kadangi pati sutartis taip ir nebuvo pateikta, sutartis niekada nebuvo paviešinta, atsakovė skundė teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovė buvo įpareigota nesudaryti sutarties, tokiais motyvais, kad apie jau neva sudarytą sutartį nebuvo jokios kalbos, ir tik tripliku, tikėtina, atsakovei gavus jai nenaudingą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, buvo pasirinkta nauja strategija – argumentuoti, kad sutartis jau yra sudaryta ir ją būtina išsaugoti, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Atsakovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, jog sutartis su UAB „Bitė Lietuva“ buvo pasirašyta iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. 

2.19.       Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sutartis įsigaliojo ir gali būti vykdoma.

2.20.       Priešingai nei nurodo atsakovė, sutarties nutraukimas niekaip nepažeis viešojo intereso. Ieškovė siekia, kad sutartis būtų sudaryta su ja, be kita ko, mažesne kaina nei pasiūlė UAB „Bitė Lietuva“, todėl brangesnės sutarties nutraukimas sudarant sutartį už mažesnę kainą, niekaip negali pažeisti viešojo intereso.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriais su ieškinio reikalavimais nesutinka.

4.       Atsakovė savo nesutikimą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

4.1.       Pažymėjo, kad Sutarties sudarymą nulėmė ne atsakovės nesąžiningas elgesys, o pačios ieškovės tinkamas informavimo pareigos neįvykdymas. Pažymėjo, kad jeigu tiekėjas tinkamai neįgyvendina informavimo pareigos, t. y. neinformuoja apie teismui įteiktą ieškinį arba įteikia ieškinį, bet apie tai praneša netinkamai arba pavėluotai, praėjus 10 d. nuo atsakymo į pretenziją pateikimo, sutarties šalys yra laisvos pasirašyti pirkimo sutartį, ir pačiam tiekėjui tenka atsakomybė ir rizika dėl sutarties sudarymo pasekmių. Šiuo atveju, atsakovei 2022 m. gegužės 21 d. per CVP IS sistemą buvo pateiktas raštas, kuriame ieškovė nurodė, kad ryšium su atsakovės atsisakymu patenkinti ieškovės pretenziją, ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Kartu Rašte nurodyta, kad pridedama išrašo iš elektorinės teismų sistemos kopija ir pats ieškinys su priedais. Atkreipė dėmesį, kad ne ieškinio išsiuntimas ar atidavimas teismui, o įteikimas kaip toks, yra aplinkybė, kuri sukelia teisinius padarinius. Susipažinus su Rašto turiniu, atsakovei kilo pagrįstas įtarimas, jog ieškinys iš tiesų nebuvo įteiktas teismui, nes prie Rašto priedų tik nurodomas EPP išrašas, tačiau ieškovė jo iš tiesų nepateikė. Iš pačios ieškovės Patikslinto ieškinio 12 p. matyti, kad atsakovei buvo pateiktas Raštas ir ieškinys su priedais, bet ne EPP išrašas, kuris patvirtintų ieškinio pateikimą teismui. Todėl šiuo atveju, nėra pagrindo kalbėti apie tinkamą atsakovės informavimą, kai ieškovė nepateikė pagrįstų ir jos atliktų veiksmų faktą patvirtinančių duomenų. Kartu ieškovė savo tinkamą informavimo pareigos atlikimą grindžia tuo, kad atsakovei ieškinio kopija buvo pateikta adoc formatu, nors tai niekaip nepatvirtina ieškinio pateikimo teismui. Atsidarius adoc formato dokumentą matyti, kad jis sukurtas naudojantis EPP sistema ir tai, kad 2022 m. gegužės 20 d. 22:05 ieškovės atstovė pasirašė ieškinį. Tačiau nėra jokio įrašo ir Vilniaus apygardos teismo, kad šis dokumentas buvo įteiktas, matomas tik dokumento sukūrimo laikas. Pažymėjo, kad naudojantis EPP sistema, galima įkelti dokumentą, jį suformuoti, pasirašyti ir atsisiuntus, ar padarius išrašo kopiją, dokumentą atšaukti, t. y. anuliuoti jo pateikimą teismui. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovės atstovė ieškinį pasirašė naudojantis EPP sistema, nepatvirtina ieškinio pateikimo teismui fakto, tuo labiau, kad buvo tinkamai įgyvendinta informavimo pareiga atsakovės atžvilgiu. Remiantis aplinkybe, kad ieškovė jau elgėsi nesąžiningai ir turi interesą dirbtinai vilkinti Pirkimo veiksmus, atsakovė neturėjo pagrindo tikėti, kad ieškinys yra pateiktas teismui ir laikosi pozicijos, kad ieškovė neįgyvendino informavimo pareigos, nes nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti priešingai.

4.2.       Pažymėjo, kad atsakymas į pretenziją ieškovei buvo išsiųstas 2022 m. balandžio 11 d., taigi atsakovė negalėjo sudaryti Pirkimo sutarties iki 2022 m. balandžio 21 d. Remiantis tuo, kad ieškovė atsakovės tinkamai neinformavo apie ieškinio pateikimą ir nepateikė atsakovei jokių tinkamų ir pagrįstų įrodymų apie ieškinio pateikimą teismui (PĮ 110 str. 1 d.), atsakovė, vadovaudamasi PĮ nuostatomis, 2022 m. balandžio 22 d. sudarė Sutartį su Pirkimo laimėtoju. Atsižvelgiant į PĮ 41 str. 2 d. 1 p., 2022 m. balandžio 22 d. atsakovei sudarius Sutartį, Pirkimo procedūros baigėsi, o apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės ieškovė sužinojo tik teismui priėmus nutartį. Tuo remiantis laikytina, kad atsakovė nepažeidė nei PĮ 109 str. 2 d., nei 110 str. 2 d. nuostatų. Remiantis CK nuostatų aiškinimu, būtent 2022 m. balandžio 22 d. laikoma data, kada Sutartis buvo sudaryta. Be to, kaip nurodo pati ieškovė, apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą ji atsakovę informavo 2022 m. balandžio 22 d. 10:13, t. y. jau po Sutarties sudarymo, todėl ieškovės argumentai dėl PĮ nuostatų, susijusių su termino pažeidimu, laikytini nepagrįstais.

4.3.       Nurodė, kad egzistuoja aiškūs sutarties išsaugojimo pagrindai. Pažymėjo, kad pirmuosius darbus pagal Sutartį, t. y. planavimo etapo darbus (susipažinimas su infrastruktūra, pateikiamas ir suderinamas paslaugų tiekimo planas ir tvarka, pilotiniai ryšio bandymai), Pirkimo laimėtojas turi įvykdyti per du mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo. Pagal Sutarties nuostatas, Sutartis laikoma įsigaliojusia nuo jos pasirašymo momento. Kartu atkreipė dėmesį, kad nors Pirkimas buvo paskelbtas 2021 m. gegužės 1 d., pačios Pirkimo procedūros baigėsi tik 2022 m. balandžio 22 d. sudarius Sutartį. Akivaizdu, kad Pirkimo procesai užtrunka nemažą laiko tarpą, tad nutraukus Sutartį, nebepavyktų laiku įgyvendinti ne tik planavimo etapo darbų, tačiau nusikeltų ir įrenginių diegimas bei pats paslaugos teikimas.

4.4.       Sutarties nutraukimas akivaizdžiai pažeistų viešąjį interesą, t. y. Vilniaus miesto gyventojų, kurie, kaip šilumos ir karšto vandens vartotojai netiesiogiai permokėtų būtent atsakovei už jos teikiamas paslaugas.

4.5.       Ieškovė nepagrįstai remiasi PĮ 111 str. 1 d. 2 p. nuostata ir vien patikslinto ieškinio motyvai, atmetus pradinio ieškinio argumentus, nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia. Šiuo atveju, jeigu teismas ir laikytų, kad Sutartis pasirašyta pažeidus PĮ 110 str. 2 d. numatytą terminą, tai būtų tik vienas procedūrinis pažeidimas, kuris nelemia Sutarties negaliojimo. Tiek pačiame PĮ 111 str. 1 d. 2 p., tiek šią nuostatą aiškinančioje teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad siekiant Sutartį pripažinti negaliojančia turi būti nustatyti ir kiti PĮ reikalavimų pažeidimai, kurie būtų turėję neigiamos įtakos ieškovės galimybei sudaryti Pirkimo sutartį, ir būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti savo teisių pažeidimą. Atsakovė viso ginčo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog pakartotinis ryšio patikrinimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, remiantis nešališkais pakartotinės procedūros rezultatais, Pirkimo vertinimo komisija teisingai įvertino visus tiekėjus ir Pirkimo laimėtoju pripažino daugiausiai balų surinkusį tiekėją. Ieškovė pasiūlymų eilėje užėmė antrąją vietą, todėl Sutarties sudarymas niekaip neapribojo ieškovės, nes ji, vertinant objektyviai, surinko per mažai balų, jog galėtų laimėti Pirkimą. Be to, ieškovė nepagrįstai prašo pripažinti ją Pirkimo laimėtoja, kai nėra patikrinti ieškovės kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindai, nes šie veiksmai atliekami tik su Pirkimą laimėjusiu tiekėju. Taigi nėra jokių garantijų, kad ieškovė tikrai galėtų sudaryti Pirkimo sutartį, ar kad kiti tiekėjai neginčytų ieškovės pasiūlymo tinkamumo.

4.6.       Triplike atsakovė sutiko, kad PĮ tikrai nėra išvardinti dokumentai ar aplinkybės, kurios patvirtina ieškinio pateikimą, tačiau šiuo atveju yra svarbu tai, kad bet kokie pateikiami įrodymai, turi pagrįsti ir įrodyti faktą, kad ieškinys tikrai yra pateiktas teismui. Šiuo atveju, tokie įrodymai nebuvo pateikti atsakovei.

4.7.       Pažymėjo, kad atsakovė niekur ir neteigė, kad vienintelis tinkamas įrodymas, patvirtinantis ieškinio pateikimą, gali būti EPP išrašas. Pati ieškovė, pateikdama Raštą, prie priedų nurodė, jog kartu teikia ir išrašo iš EPP sistemos kopiją. Todėl atsakovė, susipažinusi su Raštu ir jo priedais, atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio išrašas nepateiktas ir nėra pagrindo teigti, kad ieškinys iš tiesų yra pateiktas teismui.

4.8.       Nurodė, kad atsakovė gavusi ieškovės Raštą prisijungė prie savo EPP sistemos paskyros, tačiau joje nebuvo jokio pranešimo apie ieškovės pateiktą ieškinį. Be to, PĮ nėra numatyta pareiga perkančiajam subjektui kreiptis į tiekėją dėl papildomų duomenų, patvirtinančių ieškinio pateikimo faktą. Priešingai, PĮ 110 str. 1 d. numatyta aiški ir nedviprasmiška pareiga tiekėjui tinkamai informuoti perkantįjį subjektą apie pateiktą ieškinį.

4.9.       Nurodė, kas viešųjų pirkimų praktikoje nėra numatyta, kuriuo paros metu pasirašytos sutartys laikytinos netinkamomis ar pažeidžiančiomis įstatymą. Šiuo atveju svarbu tik tai, kad būtų paisoma PĮ 110 str. 2 d. numatyto 10 d. termino po atsakymo į pretenziją išsiuntimo, ką atsakovė ir padarė. Pažymėjo, kad Atsiliepimo 34 p. buvo pateikta informacija apie Sutarties pasirašymo datą ir laiką, o ieškovės argumentai, neva, Sutarties pasirašymo laiką galima keisti, tėra nevykęs bandymas paneigti realias faktines aplinkybes.

4.10.       Nurodė, kas atsižvelgiant į tai, kad Sutartis jau buvo sudaryta, Pirkimo laimėtojas turėjo pareigą pateikti ir Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Todėl 2022 m. balandžio 28 d. Pirkimo laimėtojas pateikė Sutarties įvykdymo garantiją, kad patvirtintų Sutarties įsigaliojimą ir tinkamą vykdymą. Taigi, akivaizdu, kad Sutartis yra įsigaliojusi ir pirmuosius darbus, t. y. planavimo etapo darbus (susipažinimas su infrastruktūra, pateikiamas ir suderinamas paslaugų tiekimo planas ir tvarka, pilotiniai ryšio bandymai), Pirkimo laimėtojas turi įvykdyti per du mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo poziciją grindžia tokiais argumentais:

5.1.       Nurodė, kad Sprendime dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nurodyti ieškovės pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo balai yra teisingi, o ieškovė Patikslintame ieškinyje neįrodė priešingai. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė absoliučiai nepagrįstai (CPK 178 str.) ir todėl neteisėtai teigia, kad ieškovei, tariamai, buvo skirta 20 ekonominio naudingumo balų už antrojo ekonominio naudingumo kriterijaus – sprendimo kokybė (T) – subkriterijų P2. Atitinkamai, ieškovė absoliučiai nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad nurodytas tariamai skirtų balų skaičius buvo pakeistas Sprendime dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, apie tokį pakeitimą atskirai neinformavus ieškovės.

5.2.       Pažymėjo, kad ieškovė objektyviai negalėjo gauti maksimalaus 20 ekonominio naudingumo balų skaičiaus už antrojo ekonominio naudingumo kriterijaus – sprendimo kokybė (T) – subkriterijų P2, kadangi ieškovės siūlomas ryšys nuolat ir įprastomis sąlygomis 9 iš 10 matavimo taškų nebuvo stipresnis negu -99 dBm.

5.3.       Pažymėjo, kad tiekėjai pasiūlymuose turėjo nurodyti turimo ir nuolat, įprastai, o ne laikinai, veikiančio ryšio padengiamumą bei tokio nuolat, įprastai, o ne laikinai veikiančio ryšio stiprumą. Tuo tarpu Tiekėjų vertinimo tvarkoje nurodyta demonstracija buvo skirta tik tiekėjų turimo ir nuolat, įprastai veikiančio ryšio stiprumo patikrinimui, t. y. pamatavimui, bet jokiu būdu ne ryšio įjungimui, sustiprinimui ar pan., turint tikslą gauti daugiau ekonominio naudingumo balų.

5.4.       Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad po 2022 m. vasario 7 d. vykusios iš anksto suplanuotos demonstracijos, atsakovei papildomai patikrinus ieškovės ryšį tuose pačiuose taškuose, buvo nustatyta, kad ieškovės deklaruotas ir iš anksto suplanuotos demonstracijos metu fiksuotas ryšys įprastai, nuolat (kaip to reikalaujama pagal Pirkimo sąlygas) yra arba ženkliai silpnesnis, arba apskritai nėra fiksuojamas, t. y. neveikia. Atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė pripažino, kad, priešingai nei reikalaujama Pirkimo sąlygų 7.2.6 p. bei priešingai nei deklaravo pasiūlyme, neturi nuolat, įprastai ir pastoviai veikiančio ryšio, kurio stiprumas būtų toks, koks buvo užfiksuotas 2022 m. vasario 7 d. vykusios iš anksto suplanuotos demonstracijos metu.

5.5.       Ieškovės teiginiai, kad Pirkimo sąlygose nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ryšys turi būti įjungtas ir palaikomas pasiūlymo galiojimo laikotarpiu, o įprastai gali būti išjungtas, kai Pirkimo sąlygose yra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai įtvirtintas laikino ryšio stiprinimo draudimas demonstracijos metu, yra absoliučiai nepagrįsti. Pirkimo procedūrų vykdymo metu patikrinus ieškovės pastovaus, nuolatinio ryšio stiprumą, buvo nustatyti realūs ieškovės nuolatinio, pastovaus ryšio duomenys, pagal kuriuos netgi 3 taškuose iš 10 ieškovės ryšio stiprumas buvo silpnesnis negu -99 dBm arba apskritai nebuvo fiksuojamas, todėl ieškovė jokiu būdu negalėjo gauti maksimalaus 20 ekonominio naudingumo balų, kurie pagal Tiekėjų vertinimo tvarką skiriami tik tuo atveju, jeigu 9 iš 10 matavimo taškų ryšys buvo stipresnis negu -99 dBm. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pastovaus, nuolatinio ryšio stiprumas 9 iš 10 taškų buvo stipresnis nei 111 dBm, ieškovei už ekonominio naudingumo kriterijaus – sprendimo kokybė (T) – subkriterijų P2 pagrįstai buvo skirta būtent 10 balų.

5.6.       Atsakovė tiek ikiteisminėje stadijoje (Atsakyme į Pretenziją), tiek teisminiame procese tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė konkrečias priežastis, kodėl ieškovei buvo skirta būtent 70 ekonominio naudingumo balų. Todėl ieškovės teiginiai, kad dėl nepakankamo sprendimų motyvavimo, tariamai, buvo pažeisti pirkimų principai (PĮ 29 str.) ir ieškovė, tariamai, negalėjo / negali įgyvendinti teisės į teisminę gynybą, o Sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo vien dėl to turi būti panaikintas, atmestini kaip absoliučiai nepagrįsti.

5.7.       Pažymėjo, kad ieškovės pozicija, kad turėjo ir galėjo būti fiksuojamas siūlomo ryšio stiprumas ne kaip toks, bet išimtinai demonstracijos metu, akivaizdžiai prieštarauja ekonominio naudingumo kriterijaus nustatymo tikslui, t. y. siekiui, kad būtų siūlomas būtent toks ryšys ir jo stiprumas, kuris veikia nuolat ir įprastai, o ne išimtinai demonstracijos metu. Aplinkybė, kad pagal Pirkimo sąlygas (Tiekėjų vertinimo tvarką) demonstracija turėjo vykti ir vyko konkretų terminą, o ne visą laikotarpį iki Pirkimo procedūrų pabaigos, apskritai neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau nurodyta, ekonominio naudingumo kriterijaus – sprendimo kokybė (T) – subkriterijus P2 yra tiekėjo turimo įprasto, pastovaus ryšio stiprumas, kaip toks, o ne ryšio stiprumas išimtinai demonstracijos metu. Ieškovės teiginys, kad nei vienas tiekėjas, tarp jų ir ieškovė, neįsipareigojo ir Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad ryšys turi būti paliktas veikti to paties stiprumo visą Pirkimo procedūrą, yra absoliučiai nepagrįstas (CPK 178 str.) ir prieštarauja Pirkimo sąlygų turiniui. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog Pirkimo sąlygose expressis verbis (pažodžiui) nebuvo nurodyta atsakovės teisė / galimybė papildomai, ne demonstracijos metu patikrinti tiekėjų pasiūlymuose deklaruojamą siūlomo ryšio stiprumą, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė apskritai tokios teisės neturėjo. Priešingai, atsakovė, kaip perkantysis subjektas, privalo įsitikinti, ar tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose keliamus ir tiekėjo deklaruojamus parametrus visais įmanomais būdais, jeigu jam kyla pagrįstų abejonių dėl pasiūlymo atitikimo.

5.8.       Atsakovei Pirkimo procedūrų metu įsitikinimus, kad ieškovės realiai nuolat, o ne išimtinai demonstracijos metu, palaikomo ryšio silpnumas yra mažesnis nei tas, kuris buvo užfiksuotas demonstracijos metu, atsakovė, skirdama ekonominio naudingumo balus, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi būtent realiai nuolat ieškovės palaikomo ryšio stiprumo duomenimis, o ne demonstracijos metu tikslingai įjungto ir padidinto (kas buvo draudžiama pagal Tiekėjų vertinimo tvarką) ryšio stiprumo duomenimis. Būtent toks atsakovės elgesys visiškai atitiko ir turiningojo pasiūlymų vertinimo principo esmę, nepaisant to, kad Pirkimo sąlygose expressis verbis nebuvo nurodyta atsakovės teisė papildomai tikrinti tiekėjų siūlomo ryšio stiprumo duomenis.

5.9.       Trečiasis asmuo pabrėžė, kad atsakovė, skaičiuodama tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus – kainos – balus, laikėsi Pirkimo sąlygų, t. y. Tiekėjų vertinimo tvarkos taisyklių. Nurodė, kad nei Tiekėjų vertinimo tvarkoje, nei kitose Pirkimo sąlygose nėra įtvirtintų pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus – kainos – balų apvalinimo taisyklių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad formulės aprašyme yra nurodyta, kad, pirmiausia, apskaičiuojamas mažiausios pasiūlytos bendros kainos (Cmin) ir vertinamo pasiūlymo bendros kainos (Cp) santykis, o tik tada šis gautas santykis dauginamas iš kainos lyginamojo svorio, atsakovė pagrįstai ir teisėtai taikė apvalinimą tiek skaičiuodama mažiausios pasiūlytos bendros kainos (Cmin) ir vertinamo pasiūlymo bendros kainos (Cp) santykį, tiek šį santykį padauginusi iš kainos lyginamojo svorio ir toks skaičiavimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Pirkimo sąlygoms, kadangi Pirkimo sąlygose tokio apvalinimo draudimo nebuvo.

5.10.       Pirkimo sutartis buvo sudaryta pasibaigus Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo  terminui (PĮ 94 str. 8 d.), todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia. Nurodė, kad sudarant Pirkimo sutartį, nebuvo pažeistas sutarties sudarymo atidėjimo terminas. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog Pirkimo sutartis buvo sudaryta jau po to, kai ieškovė informavo atsakovę apie ieškinio pateikimą teismui, per se (savaime) jokiu būdu nelemia Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

6.       Išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, pateikė išvadą. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija, pagal kurią Perkantysis subjektas teigia, kad skaičiuojant ekonominio naudingumo vertinimo balus ir atliekant tarpinio rezultato matematinius apvalinimo veiksmus laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, nes apvalinimo veiksmai neturėjo jokios įtakos Pirkimo laimėtojo nustatymui, o Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, kad apvalinama nebus. Tarnybos vertinimu, tokia pozicija sudaro sąlygas perkančiajam subjektui kiekvienu atveju pasirinkti tokį apvalinimo variantą, kuris galėtų būti naudingesnis konkrečiam tiekėjui. Kitaip tariant, laikantis atsakovės nurodomos pozicijos, ekonominio naudingumo vertinimo rezultatas nepasižymėtų objektyvumu ir galėtų lemti konkretaus teikėjo neleistiną protegavimą.

7.       Pažymėjo, kad Perkantysis subjektas Pirkimo sąlygose nustatė, jog ekonominio naudingumo balai už P2 kriterijų skiriami tik pagal rodmenis, užfiksuotus demonstracijos metu. Nurodė, kad Perkantysis subjektas, priimdamas sprendimą iš naujo vertinti tiekėjų siūlomo ryšio kokybės matavimus, turėjo užtikrinti, kad nebus pažeistas skaidrumo principas, todėl atsakovė tiekėjų siūlomo ryšio kokybės matavimus pagal ekonominio naudingumo P2 kriterijų galėjo vertinti tik laikydamasi Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, lėmusią būtinybę atlikti pakartotinį P2 kriterijaus vertinimą (kurį atsakovė įvardina kaip pakartotinai atliktą ryšio stiprumo patikrinimo procedūrą) Perkantysis subjektas nurodo tai, jog jam kilo pagrįstų abejonių dėl tiekėjų sąžiningumo, t. y. dėl draudžiamų priemonių demonstracijų metu neleistino naudojimo. Skirtumas tarp šio patikrinimo metu gauto rezultato ir demonstracijos metu išmatuoto ryšio stiprumo nustatytas atlikus pakartotinį ryšio stiprumo matavimą, - lieka neaišku, dėl kokių svarbių, išimtinių priežasčių priimtas sprendimas pakartotinai atlikti ekonominio naudingumo vertinimą pagal P2 kriterijų.

8.       Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba padarė išvadą, jog jeigu Perkantysis subjektas nustatė svarbias aplinkybes, kurios objektyviai suponavo būtinybę atlikti pakartotinį vertinimą pagal P2 kriterijų, pakartotinis vertinimas turėjo būti atliekamas laikantis Pirkimo sąlygose nustatytos minėto kriterijaus vertinimo tvarkos. Be to, Specialiųjų sąlygų 7 priede nustatytoje pasiūlymų vertinimo tvarkoje Perkantysis subjektas nustatė draudimą demonstracijos metu tiekėjams naudoti ryšio kartotuvus ar kilnojamas bazines stotis, tačiau neaptarta, kaip bus tikrinama, ar nėra naudojamos šios draudžiamos priemonės. Kitaip tariant, iš Pirkimo sąlygų nuostatų neaišku, kokiu būdu Perkantysis subjektas ryšio stiprumo demonstracijos metu turėjo įsitikinti, kad matavimo rezultatai, už kuriuos skiriami atitinkami ekonominio naudingumo balai, pasiekti nepažeidžiant minėto draudimo naudoti ryšio stiprinimo priemones. Iš atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktų teiginių (pavyzdžiui, <...> Atsakovui kilus pagrįstoms abejonėms dėl tiekėjų sąžiningumo, buvo kreiptasi į ekspertus dėl galimybės tiekėjams, žinantiems iš anksto demonstracijų vietas, panaudoti ryšio kartotuvus ar kilnojamas bazines stotis <...>) susidaro įspūdis, jog šiuo atveju įsitikinti, ar nebuvo naudojamos draudžiamos priemonės Perkantysis subjektas galėjo atlikdamas pakartotinius ryšio matavimus tiekėjui nedalyvaujant ir nežinant apie pakartotinį tokio matavimo atlikimą. Tai kelia klausimą, kodėl Pirkimo sąlygose nustatyta, kad balai už ryšio kokybę suteikiami būtent atlikus ryšio matavimus demonstracijos metu, jeigu, kaip leidžia suprasti atsakovei, tokiu būdu atlikti matavimai neleido įsitikinti, ar tiekėjų demonstruojamas ryšio stiprumas nėra padidintas neleistinomis priemonėmis.

Byloje nustatytos aplinkybės

9.       2021 m. gegužės 1 d. atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie vykdomą pirkimą dėl nuotolinio duomenų nuskaitymo paslaugų (ryšio), pirkimo Nr. 544189 (toliau – Pirkimas). Ieškovė 2022 m. kovo 23 d. gavo atsakovės pranešimą apie tai, jog viešųjų pirkimų komisijos posėdyje nutarta priimti sprendimą paskelbti Pirkimo laimėtoju tiekėją - UAB „Bitė Lietuva“, kurio pasiūlymas surinko 80,20 balų (toliau – Pranešimas ir/arba Sprendimas). Pranešime nurodyta, jog „Atsižvelgiant į tai, jog siekiant įsitikinti, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai nenaudojo draudžiamų priemonių demonstracijų metu, kaip nustatyta Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 punkte „Demonstracijos metu ryšio tiekėjui draudžiama naudoti ryšio kartotuvus ar kilnojamas bazines stotis“, Perkantysis subjektas pakartotinai patikrino ryšio stiprumą demonstracijų objektuose, pasitelkiant nepriklausomą juridinius faktus galintį patvirtinti subjektą – antstolį. Ekspertams kartu su antstoliu pakartotinai atlikus ryšio stiprumo matavimus buvo nustatyta, jog kai kurių Tiekėjų rezultatai tam tikruose taškuose kardinaliai skiriasi nuo užfiksuotų demonstracijos metu. Atitinkamai buvo nutarta perskaičiuoti ekonominio naudingumo vertinimo balus.“. Ieškovė pateikė pretenziją dėl Sprendimo panaikinimo bei kitų reikalavimų. Ieškovė 2022 m. balandžio 11 d. gavo atsakovės atsakymą į Pretenziją – atsakovė nusprendė Pretenziją atmesti. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ 2022 m. balandžio 22 d. sudarė Pirkimo sutartį.

Dėl 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo (ne)teisėtumo ir vertinimo metu skirtų balų (ne)pagrįstumo

10.       Ieškinyje ieškovė iš esmės nesutinka su atsakovės 2022 m. kovo 23 d. pranešimu, kuriuo nutarta priimti sprendimą paskelbti Pirkimo laimėtoju tiekėją UAB „Bitė Lietuva“. Sprendime nurodyta, kad buvo sudaryta tokia galutinė pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1. UAB „Bitė Lietuva“ – 80,20 ekonominio naudingumo balų; 2. UAB „Axioma servisas“ (ieškovė) – 70,00 ekonominio naudingumo balų; 3. Telia Lietuva – 57,40 ekonominio naudingumo balų; 4. UAB „TELE2“, veikianti jungtinės veiklos pagrindu su AB Tele2 Sverige – 54,80 balų.

11.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė Sprendime netinkamai paskaičiavo ieškovės balus, kadangi ieškovės pasiūlymo balas iš viso turėtų būti 80 balų – ieškovė pasiūlė mažiausią kainą, todėl už tai gavo 60 balų, be kita ko, ieškovė už maksimalų ryšio stiprumą demonstracijų metu, kaip numatyta Priede Nr. 7, gavo 20 balų, taigi, iš viso ieškovės pasiūlymo balų sumą sudaro 80 balų. Pažymėjo, kad atsakovė nusprendė atlikti ryšio matavimo procedūras ne demonstracijų metu ir gautus rezultatus naudoti skaičiuojant tiekėjo pasiūlymo balus. Sprendime, atskirai neinformavus ieškovės, atsakovė nurodė, kad ieškovės pasiūlymo balas iš viso yra 70 balų. Taigi, ieškovės galutinis pasiūlymo balas atsakovės buvo sumažintas 10 balų. Pažymėjo, kad atsakovė tik Atsakyme į Pretenziją, nurodė, kad ieškovės balas už ryšį buvo sumažintas iki 10 balų iš 20 balų. Pažymėjo, kad atsakovė atskirai ieškovės neinformavo apie sumažintus balus, neinformavo ieškovės apie balų sumažinimo pagrindą, Pirkimo sąlygų punktą ar punktus, kurių pagrindu tai padarė, nepateikė dokumentų, kurių pagrindu buvo sumažintas balas, taigi, faktiškai neinformavo ieškovės apie atsakovės sprendimą pakeisti ieškovės demonstracijos metu gautus balus. Taip pat nurodė, kad balai už tiekėjo siūlytino ryšio stiprumą turėjo būti skiriami atsižvelgiant tik į demonstracijų metu gautus rezultatus. Tai yra aiškiai nurodyta Pirkimo sąlygose, todėl tiekėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad jų bus laikomasi. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo panaikinti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2022 m. kovo 23 d. sprendimą dėl eilės ir pasiūlymo laimėtojo nustatymo bei pripažinti UAB „Axioma servisas“ viešojo pirkimo laimėtoja.

12.       Taigi šiuo atveju ginčas kilo dėl pakartotinai atlikto pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo vertinimo P2 kriterijų atlikimo tvarkos ir šio vertinimo metu skirtų balų pagrįstumo.

13.       Pažymėtina, kad pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 9.1. p. - Perkančiojo subjekto neatmesti pasiūlymai vertinami ir palyginami pagal kainos ir kokybės santykį. Duomenys, kuriuos savo pasiūlyme turi pateikti tiekėjas, vertinimo kriterijai ir tvarka, pagal kurią vertinami tiekėjo pateikti duomenys, pateikiama Specialiųjų sąlygų 7 priede. Vadovaujantis Pirkimo specialiųjų sąlygų priedu Nr. 7, numatyti tokie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: a) tiekėjas, kuris siūlo naudoti RRT (ryšių reguliavimo tarnyba) licencijuotus radijo ryšio dažnius, gaus 20 balų (ekonominio naudingumo vertinimo P1 kriterijus), b) Pirkimo metu, po pirminių pasiūlymų pateikimo bus organizuojami ryšio paslaugos kokybės matavimai, kurių metu tiekėjas turės pademonstruoti kaip veikia jo siūlomas ryšys, vertinimo kriterijai ir skiriami balai nurodyti Priedo Nr. 7 P21 – P23 punktuose (jeigu 9 iš 10 matavimo taškų ryšys buvo stipresnis negu -111 dBm – skiriama10 balų; jeigu 9 iš 10 matavimo taškų ryšys buvo stipresnis negu -105 dBm – skiriama 15 balų; jeigu 9 iš 10 matavimo taškų ryšys buvo stipresnis negu -99 dBm – skiriama 20 balų) (ekonominio naudingumo vertinimo P2 kriterijus); c) tiekėjo pasiūlyta kaina, maksimalus skiriamas balas – 60. Visų šių dedamųjų balai sudedami ir gaunamas galutinis tiekėjo pasiūlymo balas.

14.       Iš Pirkimo sąlygų turinio matyti, jog pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 punkte nustatytą P2 kriterijų, vertinama ryšio paslaugos kokybė, o atitinkami balai skiriami atsižvelgiant į ryšio paslaugos kokybės matavimo rezultatą. Taip pat yra aprašoma ryšio paslaugos kokybės matavimo tvarka, pagal kurią matavimas atliekamas demonstracijų metu tiekėjui demonstruojant, kaip veikia jo siūlomas ryšys atitinkamuose taškuose.

15.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. vykusios iš anksto suplanuotos demonstracijos metu buvo fiksuojami ieškovės ryšio stiprumo duomenys, pagal kuriuos ieškovės pademonstruotas ryšys 9 iš 10 matavimo taškų buvo stipresnis negu -99 dBm, kas pagal Tiekėjų vertinimo tvarkoje nurodytas nuostatas reikštų, kad ieškovė už ekonominio naudingumo kriterijaus – sprendimo kokybė (T) – subkriterijų P2 turėtų gauti 20 ekonominio naudingumo balų.

16.       Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo, ieškovė už ekonominio naudingumo kriterijaus – sprendimo kokybė (T) – subkriterijų P2 gavo 70 ekonominio naudingumo balų.

17.       Kaip matyti iš 2022 m. kovo 23 d. pranešimo „Dėl eilės ir laimėtojo“ turinio, perkantysis subjektas nurodė, kad „siekiant įsitikinti, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai nenaudojo draudžiamų priemonių demonstracijų metu, kaip nustatyta Pirkimo sąlygų 2 priedo 7 punkte „Demonstracijos metu ryšio tiekėjui draudžiama naudoti ryšio kartotuvus ar kilnojamas bazines stotis“, Perkantysis subjektas pakartotinai patikrino ryšio stiprumą demonstracijų objektuose, pasitelkiant nepriklausomą juridinius faktus galintį patvirtinti subjektą – antstolį. Ekspertams kartu su antstoliu pakartotinai atlikus ryšio stiprumo matavimus, buvo nustatyta, jog kai kurių Tiekėjų rezultatai tam tikruose taškuose kardinaliai skiriasi nuo užfiksuotų demonstracijos metu. Atitinkamai buvo nutarta perskaičiuoti ekonominio naudingumo vertinimo balus.<…>“.

18.       Iš byloje teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė po 2022 m. vasario 7 d. vykusios demonstracijos atliko dar du papildomus tiekėjų deklaruojamo ryšio stiprumo patikrinimus, kurie atlikti 2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. kovo 8 d. Iš byloje pateiktų lentelių, kurios sudarytos remiantis antstolio faktinių aplinkybių protokoluose konstatuotais duomenimis, nustatyta, kad atsakovei papildomai patikrinus ieškovės ryšio stiprumą tuose pačiuose taškuose, buvo nustatyti neatitikimai. Pavyzdžiui, iš anksto suplanuotų demonstracijų metu (2022 m. vasario 7 d.) objekte adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas ryšio stiprumas -93,5 dBm, tuo tarpu 2022 m. kovo 8 d. papildomo patikrinimo metu – -102 dBm; objekte adresu (duomenys neskelbtini) demonstracijų metu fiksuotas -95,5 dBm ryšio stiprumas, o 2022 m. vasario 10 d. -108 dBm, 2022 m. kovo 8 d. – -109 dBm ryšio stiprumas; objekte adresu (duomenys neskelbtini), demonstracijų metu fiksuotas ryšys buvo -97,5 dBm, tuo tarpu 2022 m. vasario 10 d. užfiksuotas -124 dBm stiprumo ryšys, o 2022 m. kovo 8 d. ryšio apskritai nepavyko užfiksuoti. Taigi, ieškovės deklaruotas ir demonstracijos metu fiksuotas ryšys kai kuriuose taškuose papildomų patikrinimų metu nustatytas ženkliai silpnesnis arba apskritai nebuvo užfiksuotas. Sutiktina, kad papildomai patikrinus ieškovės ryšio stiprumą ir nustačius, kad netgi 3 taškuose iš 10 ieškovės ryšio stiprumas buvo silpnesnis negu -99 dBm arba apskritai nebuvo fiksuojamas, ieškovė negalėjo gauti maksimalaus 20 ekonominio naudingumo balų, kurie pagal Tiekėjų vertinimo tvarką skiriami tik tuo atveju, jeigu 9 iš 10 matavimo taškų ryšys buvo stipresnis negu -99 dBm. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ryšio stiprumas 9 iš 10 taškų buvo stipresnis nei 111 dBm, ieškovei už ekonominio naudingumo kriterijaus – sprendimo kokybė (T) – subkriterijų P2 pagrįstai buvo skirta 10 balų. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytini nepagrįstais ieškovės argumentai, kad buvo neteisingai apskaičiuotas ieškovei skirtas balas bei, tai, kad ieškovei už ryšio stiprumą (P2) turėjo būti skirta 20 balų.

19.       Kita vertus, ieškovė nekvestionuoja 2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. kovo 8 d. papildomų patikrinimų metu užfiksuotų duomenų teisingumo, tačiau nurodo, kad balai už tiekėjo siūlytino ryšio stiprumą turėjo būti skiriami atsižvelgiant tik į demonstracijų metu gautus rezultatus. Nurodo, kad tai yra aiškiai nurodyta Pirkimo sąlygose, todėl tiekėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad jų bus laikomasi. Taip pat nurodė, kad Pirkimo sąlygose aiškiai nurodoma, kad demonstracija vyksta konkretų terminą, o ne visą laikotarpį iki Pirkimo procedūrų pabaigos, Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad ryšys bus fiksuojamas ar vertintas ir vėliau. Nurodė, kad nei vienas tiekėjas neįsipareigojo ir Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad ryšys turi būti paliktas veikti to paties stiprumo visą Pirkimo procedūrą. Teismas su šiais ieškovės argumentais sutinka iš dalies.

20.       Pažymėtina, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 9.1 papunktyje nurodyta, jog duomenys, kuriuos savo pasiūlyme turi pateikti tiekėjas, vertinimo kriterijai ir tvarka, pagal kurią vertinami tiekėjo pateikti duomenys, pateikiama Specialiųjų sąlygų 7 priede, kurio 2 punkte nustatyti vertinimo kriterijai, tame tarpe ir Techninio sprendinio kokybės – Ryšio paslaugos kokybės matavimai (P2) kriterijus. Minėtame punkte yra pateikiama šio kriterijaus vertinimo tvarka, t. y. nurodyta, jog Pirkimo metu, po pirminių pasiūlymų pateikimo bus organizuojami ryšio paslaugos kokybės matavimai, kurių metu Tiekėjas turės pademonstruoti kaip veikia jo siūlomas ryšys <…> Demonstracijos metu Tiekėjas turės pademonstruoti ryšio stiprumą įrenginio montavimo vietoje (iki 10 centimetrų atstumu nuo duomenis perduodančio įrenginio montavimo vietos). Iš Pirkimo sąlygų turinio matyti, jog ryšio paslaugos kokybės matavimas atliekamas tiekėjui demonstruojant, kaip veikia jo siūlomas ryšys atitinkamuose taškuose. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog Perkantysis subjektas Pirkimo sąlygose nustatė, jog ekonominio naudingumo balai už P2 kriterijų skiriami pagal rodmenis, užfiksuotus demonstracijos metu. Be to, sutiktina su ieškove, kad Pirkimo sąlygose taip pat nebuvo nurodyta, kad ryšys bus fiksuojamas ar vertintas ir vėliau, kad balai, gauti už ryšio stiprumą, nustatytą demonstracijų metu, gali būti keičiami, pagal rezultatus, gautus ne demonstracijų metu.

21.       Kita vertus, PĮ 64 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kilus abejonių, perkantysis subjektas turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą, kai pagal pirkimo sąlygas nebuvo reikalaujama pateikti konkrečių pagrindžiančių duomenų (o tik atitinkamos formos pažymą), tokie veiksmai nelaikytini pirkimo sąlygų turinio išplėtimu, todėl leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020). Kasacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011 pažymėta, kad perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą.

22.       Pažymėtina, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.2.6 punkte nurodyta, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai privalo pateikti pasiūlymo teikimo metu turimą ryšio paslaugos padengiamumą. Taipogi buvo patikslinta, kad „<...> (turi būti žemėlapyje nurodytos zonos, kuriose pasiūlymo teikimo dieną Tiekėjas užtikrina ryšio tiekimą). Pateikiamas ryšio padengiamumas lauke, ryšio stiprumas – ne mažiau 117 dBm <...>“. Taigi, iš nurodyto akivaizdu, kad tiekėjų siūlomas ryšys turėjo būti nuolatinio, pastovaus stiprumo. Kitaip tariant, demonstracijos metu turėjo būti fiksuojamas tiekėjų pasiūlymų dienai turimo pastovaus ryšio stiprumas. Tai, kad demonstracijų metu tiekėjai turėjo demonstruoti jų nuolatinai teikiamą ryšio stiprumą, patvirtina Tiekėjų vertinimo tvarkoje nurodytas draudimas demonstracijos metu ryšio tiekėjui naudoti ryšio kartotuvus ar kilnojamas bazines stotis. 

23.       Kaip byloje nurodė atsakovė, jai kilo abejonės dėl tiekėjų sąžiningumo demonstracijų metu, todėl buvo kreiptasi į ekspertus dėl galimybės tiekėjams, žinantiems iš anksto demonstracijų vietas, panaudoti ryšio kartotuvus ar kilnojamas bazines stotis. Ekspertai nurodė, kad tokia tikimybė yra reali ir būtent tuo tikslu tose pačiose vietose ir tomis pačiomis sąlygomis t. y. panaudojant tą pačią įrangą, buvo pakartotinai patikrinti visų Pirkimo dalyvių ryšio stiprumas, pasitelkiant nepriklausomą juridinius faktus galintį patvirtinti subjektą (antstolį).

24.       Kaip minėta, papildomų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad kai kurių tiekėjų ryšio stiprumas užfiksuotas 2022 m. vasario 7 d. demonstracijų metu žymiai skyrėsi nuo papildomų patikrinimų metu užfiksuoto ryšio stiprumo, kas patvirtina, kad atsakovė turėjo objektyvų pagrindą atlikti papildomus patikrinimus.

25.       Be to, vien tai, kad Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinta atsakovės teisė papildomai, ne demonstracijos metu patikrinti tiekėjų pasiūlymuose deklaruojamą siūlomo ryšio stiprumą, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė tokių veiksmų atlikti negalėjo, bei kad šiais papildomų patikrinimų metu gautais duomenimis negalėjo remtis priimant sprendimą dėl pirkimų eilės ir laimėtojo.

26.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).  Grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Todėl konstatuotina, kad ne kiekvienas formalus nukrypimas nuo PĮ ir (ar) viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų turėtų būti vertinamas kaip lemiantis viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir iš to kylančias pasekmes.

27.       Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, bei remiantis papildomų patikrinimų metu gautais rezultatais, teismo vertinimu, atsakovė Pirkimo procedūrų metu atlikdama veiksmus, kurių atlikimo procedūra nebuvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Priešingai, atsakovė užtikrino viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principo laikymąsi, kadangi papildomai buvo patikrintas ne tik ieškovės, tačiau ir visų pasiūlymus Pirkime pateikusių tiekėjų siūlomo ryšio stiprumas. Taip pat patikrinimo metu buvo užtikrintas procedūrų skaidrumas, kadangi papildomai tikrinant tiekėjų siūlomo ryšio stiprumą, dalyvavo nepriklausomas ir nešališkas asmuo – antstolis. Teismas atsižvelgdamas į tai, bei į tai, kad papildomų patikrinimų metu buvo nustatyta, jog ieškovės nuolat palaikomo ryšio stiprumas kai kuriuose taškuose yra žymiai mažesnis nei tas, kuris buvo užfiksuotas demonstracijos metu (tą pripažino ir pati ieškovė), sprendžia, kad atsakovė, skirdama ekonominio naudingumo balus, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi papildomų patikrinimų metu užfiksuotais ieškovės palaikomo ryšio stiprumo duomenimis, o ne demonstracijos metu padidinto (kas buvo draudžiama pagal Tiekėjų vertinimo tvarką) ryšio stiprumo duomenimis. Remiantis nurodytu, laikytina, kad atsakovės priimtas 2022 m. kovo 23 d. Sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia

28.       Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ 2022 m. balandžio 22 d. sudarė Pirkimo sutartį.

29.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu pažeidė PĮ 110 str. 2 d. numatytus reikalavimus, nes 1) atsakovė gavo ieškovės pranešimą apie pateiktą ieškinį iki sutarties sudarymo atidėjimo termino pabaigos, 2) teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šis pažeidimas turėjo neigiamos įtakos ieškovei, nes ne UAB „Bitė Lietuva“, o būtent ieškovė laimėjo Pirkimą, atsižvelgiant į visus ieškinyje nurodytus argumentus bei pateiktas faktines aplinkybes, todėl sutartis visais atvejais turėjo būti sudaryta su ieškove. Taigi, atsakovės ir UAB „Bitė Lietuva“ sudaryta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos vien dėl PĮ 110 str. 2 d. pažeidimų. Teismas ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2022 m. balandžio 22 d. sudarytą Pirkimo sutartį, atmeta kaip nepagrįstą.

30.       Pažymėtina, kad pagal PĮ 110 straipsnio 2 dalį, Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties tol, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 109 straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkantysis subjektas negavo teismo pranešimo apie: 1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį; 2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo; 3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

31.       Visgi, PĮ 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų: 1) perkantysis subjektas sudarė pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį nepaskelbęs apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbęs apie supaprastintą pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus; 2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu perkantysis subjektas pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį; 3) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 87 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas ir, sudarydamas pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino; 4) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų.

32.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, vertinant PĮ nuostatų ir pirkimų principų galimą pažeidimą bei perkančiojo subjekto veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą, atsižvelgtina į atitinkamų jo veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams, todėl būtina įvertinti tai, kiek perkančiojo subjekto veiksmai tiekėjus faktiškai paveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Tuo tarpu, jeigu perkantysis subjektas pažeidė tik PĮ 94 str. 8 d., 109 str. 2 d. ar 110 str. 2 d., tačiau nepadarė kitų PĮ pažeidimų, kurie turėjo neigiamos įtakos dalyvio, pateikusio prašymą, ar pareiškusio ieškinį, galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį – tokiu atveju sutartis nėra pripažįstama negaliojančia.

33.       Kaip jau minėta,  atsakovė skirdama ekonominio naudingumo balus, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi papildomų patikrinimų metu užfiksuotais ieškovės ryšio stiprumo duomenimis, o ne demonstracijos metu gautais duomenimis, todėl atsakovės Sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo yra teisėtas bei pagrįstas. Tuo tarpu PĮ 110 str. 2 d. pažeidimas, priešingai nei nurodo ieškovė, jokiu būdu nelemia Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia (PĮ 111 str. 1 d. 2 p.).

34.       Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurkv. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos išlaidos nepriteistinos.

36.       Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti 6 776 Eur. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą bei atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra ir jos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

37.       Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti 5 989,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės ieškinį rengimą.

38.       Teismų praktikoje pasisakyta, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).

39.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, jos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad jis turėjo teikti atsiliepimą ieškinį, ieškovės ieškinį atmetus visiškai, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Vertintina, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka joms keliamus reikalavimus ir priteistinos visa apimtimi.

40.       Apskaičiavus maksimalius aukščiau nurodytų paslaugų dydžius pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 4 324,75 Eur (1729,9 x 2,5), už vieną teisinių konsultacijų, bylos analizės, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 172,99 Eur (1 729,9 x 0,1).

41.       Trečiasis asmuo nurodė, kad dėl pateiktų procesinių dokumentų analizės, atsiliepimo į ieškinį strategijos formavimo, susitikimo su klientu (iš viso 5 val.), atsiliepimo į ieškinį parengimo, iš viso patyrė 5 989,50 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijomis, už nurodytų pobūdžio teisines paslaugas maksimalus dydis sudarytų 5 189,70 Eur (4 324,75 + 864,95 (172,99 x 5)). Teismas įvertinęs tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija nustatytą maksimalų teisinių paslaugų tarifą, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir tai, kad trečiasis asmuo byloje pateikė tik vieną procesinį dokumentą, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį mažina ir priteisia 3000 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

42.       Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pakeistos 2022 m. birželio 9 d. nutartimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-4238 straipsniais, teismas

          n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Axioma servisas“, juridinio asmens kodas 304602530, atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 6 776 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Axioma servisas“, juridinio asmens kodas 304602530, trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 145751974, naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeistos 2022 m. birželio 9 d. nutartimi.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                         Rūta Veniulytė-Jankūnienė