VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto byloje atsakovo R. R. prašymą dėl mokėjimo išdėstymo ir bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus R. B. prašymą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į R. R. turtą, atsakovas R. R., trečiasis asmuo A. R.,
nustatė:
1. 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas nutarė iškelti bankroto bylą R. R. personalinei įmonei „Hiliaras“ ir paskirti įmonės bankroto administratoriumi R. B. (sąrašo eilės Nr. B-FA033).
2. 2017 m. sausio 11 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti bankrutuojančios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių sąrašą.
3. 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas nutarė pripažinti R. R. personalinę įmonę „Hiliaras“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
4. 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimis teismas nutarė patvirtinti patikslintą kreditorių sąrašą.
5. Įmonės likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d.
6. Bankroto administratorius R. B. pateikė bankrutavusios R. R. PĮ „Hiliaras“ administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2019 m. sausio 14 d., kurioje nurodė, kad 2017 m. kovo 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta, kad įmokėjus R. R. ar kitiems asmenims į bankrutuojančios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kaupiamąją sąskaitą 1 000 Eur iki 2017 m. kovo 25 d. ir vėliau kas mėnesį iki 25 dienos ne mažiau nei 650 Eur, iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai, nesiūlyti administratoriui kreiptis į teismą dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti R. R. nuosavybės teise priklausantį turtą. Nevykdant mokėjimų ilgiau kaip 30 dienų ir įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti R. R. personalinę įmonę „Hiliaras“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto ir įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti R. R. nuosavybės teise priklausantį turtą.
7. Bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ savininkas R. R. pateikė prašymą bankroto administratoriui R. B. dėl nesumokėtos 5 500 Eur sumos išdėstymo ir neeilinio kreditorių susirinkimo inicijavimo. Prašyme R. R. nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. gavo bankroto administratoriaus pranešimą apie būtinumą iki 2019 m. balandžio 25 d. įnešti 5 500 Eur sumą į bankrutavusios personalinės įmonės „Hiliaras“ kaupiamąją sąskaitą. R. R. informavo, kad dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti susidariusio įsiskolinimo. R. R. prašo bankroto administratoriaus tarpininkauti, surengiant neeilinį kreditorių susirinkimą, kuriame būtų vertinamos R. R. finansinės galimybės ir finansinis pajėgumas dalimis mokėti reikalaujamą sumą ir vertinamas protingas šios prievolės atidėjimo laikotarpis tam, kad tokio pobūdžio nesklandumai ateityje nepasikartotų.
8. Bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius R. B. pateikė atsiliepimą į R. R. prašymą. Atsiliepime administratorius informavo, kad, gavus iš R. R. informaciją apie jo finansinius pajėgumą ir siūlomą naują įsipareigojimų mokėjimo sumų grafiką, numatoma sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą.
9. 2019 m. rugpjūčio 29 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius R. B. pateikė prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį. Nurodė, kad 2017 m. kovo 6 d. pirmajame kreditorių susirinkime buvo nutarta, kad įmokėjus R. R. ar kitiems asmenims į bankrutuojančios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kaupiamąją sąskaitą 1 000 Eur iki 2017 m. kovo 25 d. ir vėliau kas mėnesį iki 25 dienos ne mažiau nei 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai, nesiūlyti administratoriui kreiptis į teismą dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti R. R. nuosavybės teise priklausantį turtą. Nevykdant mokėjimų ilgiau kaip 30 dienų ir įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti R. R. personalinę įmonę „Hiliaras“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto ir įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti R. R. nuosavybės teise priklausantį turtą. 2019 m. balandžio 4 d. R. R. buvo informuotas, kad iki 2019 m. balandžio 25 d. nesumokėjus 5 550 Eur sumos į bankrutavusios įmonės kaupiamąją sąskaitą, administratorius kreipsis į teismą dėl leidimo parduoti R. R. priklausančio buto dalį. 2019 m. balandžio 24 d. R. R. pateikė prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų patvirtintas naujas mokėjimo grafikas. R. R. naujo mokėjimo grafiko nepateikė, paskutinį mokėjimą atliko 2019 m. kovo 27 d. T. R. ir A. R. į bankrutavusios įmonės kaupiamąją sąskaitą iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. įmokėjo 11 700 Eur sumą ir yra įsipareigoję mokėti kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos ne mažiau 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai, tačiau pagal 2017 m. kovo 6 d. nutarimą iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. turėjo būti sumokėta 19 850 Eur suma. 2019 m. liepos 1 d. administratorius pakartotinai kreipėsi į R. R., kad 2019 m. liepos 25 d. bus šaukiamas įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame bus svarstoma dėl naujo įsipareigojimų mokėjimo sumų grafiko ir galimo mokėjimų išdėstymo ar atidėjimo bei dėl leidimo nukreipti išieškojimą į R. R. nuosavybės teise priklausančio buto dalį. R. R. naujo įsipareigojimų mokėjimo sumų grafiko ir galimo mokėjimų išdėstymo ar atidėjimo termino nepateikė, todėl 2019 m. rugpjūčio 8 d. pakartotiniame įmonės kreditorių susirinkime nutarta įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti R. R. priklausančios buto dalį. Butas R. R. ir jo sutuoktinei A. R. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
10. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą, prašydamas bankroto administratoriaus prašymą dėl leidimo nukreipti išieškojimą atmesti. Nurodė, kad administratorius neteisingai nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. T. R. ir A. R. įmokėjo 11 700 Eur sumą į įmonės kaupiamąją sąskaitą ir yra įsipareigoję kas mėnesį mokėti po 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai. R. R. byloje neturi jokio procesinio statuso ir nėra sudariusi susitarimų su įmonės kreditoriais ar administratoriumi. Bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į R. R. turtą yra nepagrįstas, nes šiuo metu nėra nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo metu antstoliams yra pateikti prašymai susipažinti su vykdomosiomis bylomis, nes iš Turto arešto aktų registro matyti, jog antstoliai jau yra padalinę turtą. A. R. yra apskundusi antstolių atsisakymą leisti susipažinti su vykdomąja byla, nes tai trukdo kreiptis į notarą dėl turto padalinimo.
11. Trečiasis asmuo A. R. pateikė atsiliepimą, prašydama bankroto administratoriaus prašymą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į turtą atmesti. Nurodė, kad administratorius neteisingai nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. T. R. ir A. R. įmokėjo 11 700 Eur sumą į įmonės kaupiamąją sąskaitą ir yra įsipareigoję kas mėnesį mokėti po 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai. R. R. byloje neturi jokio procesinio statuso ir nėra sudariusi susitarimų su įmonės kreditoriais ar administratoriumi. Bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į R. R. turtą yra nepagrįstas, nes šiuo metu nėra nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Butas skirtingomis dalimis yra areštuotas vykdomosiose bylose Nr. 0055/13/03508, Nr. 0008/15/00099, Nr. 0139/15/00379, Nr. 0178/15/01831, Nr. 32-1579/2015, Nr. 0240/16/00569, Nr. 0240/16/00724, Nr. 0035/16/02050, Nr. 0116/13/02426 ir Nr. 0171/19/01138, su kuriomis antstoliai neleidžia susipažinti. Tokius antstolių veiksmus A. R. apskundė, tačiau teismas skundo dar nėra išnagrinėjęs. Egzistuoja teisiniai pagrindai nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į A. R. amžių ir blogą sveikatą. Didesnė turto dalis užtikrins A. R. papildomą išlaikymą.
Atsakovo R. R. prašymas dėl mokėjimų kreditoriams išdėstymo atmestinas. Bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą tenkintinas.
12. Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individuali įmonė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str. 1 d.), todėl, kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 str.; CK 2.50 str. 1 d.). Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 str., 6 str. 1 d.). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas, jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 d., 4 d.).
13. Pagal CK 2.50 str. 4 d. jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas).
14. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai), įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
15. Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2–4 d. nustatyta, jog administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 str. 2 d., CPK 673 str., Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles.
16. Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad įmonės ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 str. 2 d. nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnyje išvardytos kreditorių susirinkimo teisės rodo, kad kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą ir nustatyti turto pardavimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017).
18. Įmonių bankroto įstatymo normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus (Įmonių bankroto įstatymo 23, 24 straipsniai). Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas, įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, įmonės turto pardavimas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-762-330/2018). Kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių kompetencijai. Teismo įgalinimai spręsti tam tikrus su bankroto procesu susijusius klausimus gali atsirasti dviem pagrindais: kai jie aiškiai nurodyti įstatyme, arba kai teismas nustato, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatymu jam patikėtos kompetencijos, ir toks kompetencijos neįgyvendinimas gali pažeisti kreditorių interesus bei trukdyti bankroto bylos eigai. Teismas negali patvirtinti (priimti) nutarimų kreditorių kompetencijai priskirtinais klausimais, kurie kreditorių susirinkime nebuvo svarstyti, arba dėl kurių kreditorių susirinkime nebuvo priimtas joks nutarimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ įmonės savininkas R. R. dar pirmajame įmonės kreditorių susirinkime prisiėmė pareigą mokėti kreditoriams sumas, siekdamas, kad į jam nuosavybės teise priklausantį turtą nebūtų nukreiptas išieškojimas priverstine tvarka. 2017 m. kovo 6 d. pirmasis R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą nesiūlyti bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), jei R. R. ar kiti asmenys įmokės į įmonės kaupiamąją sąskaitą 1 000 Eur iki 2017 m. kovo 25 d. ir po to kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos ne mažiau 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Nevykdant mokėjimų ilgiau, kaip 30 dienų ir įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl leidimo administratoriui parduoti R. R. nuosavybės teise priklausantį butą. Bankroto administratorius nurodė ir byloje nekilo ginčo, kad iki 2019 m. balandžio 4 d. į bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ savininko R. R. sutuoktinė A. R. ir jų sūnus T. R. į įmonės kaupiamąją sąskaitą pervedė 11 700 Eur sumą, nors iki 2019 m. kovo 25 d. turėjo būti sumokėta 16 600 Eur suma, ir toliau nei R. R., nei kiti asmenys už jį nemokėjo įmokų kreditoriniams reikalavimams atlyginti. 2019 m. balandžio 24 d. R. R. pateikė bankroto administratoriui atsakymą į 2019 m. balandžio 4 d. gautą prašymą dėl 5 500 Eur sumos sumokėjimo iki 2019 m. balandžio 25 d., nurodydamas, kad negali sumokėti dėl sunkios finansinės padėties ir prašė tarpininkauti, surengiant neeilinį kreditorių susirinkimą, kuriame būtų įvertintos atsakovo galimybės dalimis sumokėti prašomą sumą per protingą terminą. 2019 m. liepos 1 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius pakartotinai kreipėsi į įmonės savininką R. R., informuodamas, kad iki 2019 m. liepos 25 d. šauks įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame numatoma svarstyti klausimus dėl siūlomo naujo įsipareigojimų mokėjimo sumų grafiko ir galimo mokėjimų išdėstymo ar atidėjimo termino ir kreipimosi į teismą dėl leidimo bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į R. R. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė iki 2019 m. liepos 8 d. pateikti įsipareigojimų mokėjimo grafiką trūkstamai 15 520,40 Eur sumai. 2019 m. liepos 15 d. R. R. pateikė bankroto administratoriui prašymą, kuriame nurodė, kad butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei A. R. ir prašė atidėti buto pardavimo klausimą. 2019 m. liepos 25 d. R. R. pateikė bankroto administratoriui atsakymą, kuriame nurodė, kad negali tiksliai įvertinti, kokia tvarka sudaryti mokėjimo grafiką, nes nėra gauta informacija iš Didžiosios Britanijos duomenų bazių apie sumokėtus mokesčius. 2019 m. rugpjūčio 29 d. bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius R. B. pateikė prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį.
20. Teismas pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą ir nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą tik tam tikrais išskirtiniais atvejais, t. y. konstatavus bankroto proceso vilkinimą ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės parduodamo turto kainos, o iš esmės dėl bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių nutarimo inicijuoti išieškojimą iš įmonės savininko turto, įmonės savininkui nustojus vykdyti dar pirmajame įmonės kreditorių susirinkime prisiimtą pareigą apmokėti kreditorinius reikalavimus, siekiant, kad į jam nuosavybės teise priklausantį turtą nebūtų nukreiptas išieškojimas priverstine tvarka. 2017 m. kovo 6 d. pirmasis R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimas nutarė nesiūlyti bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), jei R. R. ar kiti asmenys įmokės į įmonės kaupiamąją sąskaitą 1 000 Eur iki 2017 m. kovo 25 d. ir po to kas mėnesį iki mėnesio 25 dienos ne mažiau 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Nevykdant mokėjimų ilgiau, kaip 30 dienų ir įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl leidimo administratoriui parduoti R. R. nuosavybės teise priklausantį butą. R. R. tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų daugiau nei pusę metų ir nepateikė naujo mokėjimo grafiko.
21. Teismas pažymi, kad pagal CK 2.50 str. 4 d. jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 str. 2 d., CPK 673 str., Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios R. R. personalinei įmonei „Hiliaras“ neturint pakankamai turto administravimo išlaidoms ir kreditoriniams reikalavimams apmokėti ir įmonės savininkui prisiėmus pareigą apmokėti administravimo išlaidas ir kreditorinius reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo 35–36 str.), įmonės kreditoriai išreiškė valią laikinai nesiimti priverstinio skolų išieškojimo inicijavimo, nukreipiant išieškojimą į individualios įmonės savininkui nuosavybės teise priklausantį turtą. Toks kreditorių valios išreiškimas nesudaro pagrindo spręsti, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, t. y. kreditorinių reikalavimų apmokėjimo, nenukreipiant priverstinio išieškojimo į įmonės savininkui priklausantį turtą, turėtų išspręsti teismas, patvirtindamas įmonės savininkui kitą kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką ar įpareigodamas šį veiksmą atlikti bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimą.
22. Kiekvienu atveju, prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms ir viso bankroto proceso metu, turi būti siekiama vieno iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-241/2017).
23. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria R. R. personalinė įmonė „Hiliaras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įpareigojant bankroto administratorių vykdyti likvidavimo procedūrą, įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d. Vadinasi, įmonės likvidavimo procedūros turėjo būti užbaigtos iki 2019 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimo valią tęsti likvidavimo procedūrą, sudarant įmonės savininkui R. R. galimybę įvykdyti dar 2017 m. kovo 6 d. prisiimtą įsipareigojimą apmokėti įmonės kreditorinius reikalavimus, pratęsė įmonės likvidavimo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. ženkliai ilgesniam nei įstatyme nustatytam likvidavimo terminui, per kurį paprastai turi būti užbaigiamos bankroto procedūros. Akivaizdu, kad tiek bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių susirinkimui geranoriškai suteikus galimybę įmonės savininkui R. R. apmokėti kreditorinius reikalavimus, taip išvengiant priverstinio kreditorinių reikalavimų tenkinimo iš savininko turto, tiek teismui pratęsus likvidavimo terminą daugiau nei 7 mėnesių terminui, įmonės savininkui buvo sudarytos visos galimybės įvykdyti 2017 m. kovo 6 d. prisiimtą pareigą. Darytina išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo paneigti bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių valią, nustatydamas kitą administravimo išlaidų ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką, juolab, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų, naujo grafiko ar kitokių duomenų apie galimybes apmokėti kreditorinius reikalavimus R. R. nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė iki šiol. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ savininko R. R. prašymas dėl mokėjimų įmonės kreditoriams išdėstymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Įmonių bankroto įstatymo 10 str., 23 str., 33 str.; CPK 178 str.).
24. Teismas pažymi, kad teisės normų analizė ir nurodyta teismų praktiką leidžia daryti išvadą, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininkas turi dalyvauti individualios įmonės bankroto byloje bendraatsakovu, o savininko sutuoktinis į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukiamas tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas leisti nukreipti išieškojimą iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
25. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius R. B. pateikė prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį. Visas ginčo butas priklauso sutuoktiniams R. R. ir A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. R. R. ir A. R. nesutinka su bankroto administratoriaus prašymu, nurodydami, kad kol butas nėra padalintas, tol į jį negali būti nukreiptas išieškojimas.
26. Teismas pažymi, kad kaip yra išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 576- 330/2019).
27. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad byloje taikos sutartis tarp bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių ir įmonės savininko R. R. nebuvo sudaryta, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi R. R. personalinė įmonė „Hiliaras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įpareigojant bankroto administratorių vykdyti likvidavimo procedūrą. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ turto nepakanka prievolėms įvykdyti, todėl išieškojimo į įmonės savininko turtą klausimą įmonės kreditoriai gera valia atidėjo, nes įmonės savininkas R. R. įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 650 Eur iki bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ savininkas R. R. nustojo tinkamai vykdyti prisiimtą prievolę, todėl bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto ½ dalį. Teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos abi Įmonių bankroto įstatymo 28 str. nurodytos sąlygos, kurioms esant pagal įstatymą leidžiama nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
28. Teismas pažymi, kad nors Nekilnojamo turto registro duomenimis butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. R., tačiau byloje nekilo ginčo, kad butas buvo įsigytas R. R. ir A. R. santuokos metu (santuoka sudaryta 1982 m. gegužės 15 d., butas įsigytas 1985 m. birželio 28 d.), kadangi turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo kurių dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1 d., 2 d.). Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Byloje neįrodyta, kad ginčo butas tarp sutuoktinių buvo padalintas kitomis proporcijomis, todėl R. R. ir A. R. nurodytos aplinkybės dėl turtui taikytų areštų antstolių vykdomosiose bylose neturi teisinės reikšmės klausimui dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes nepaneigia Įmonių bankroto įstatyme nustatytų sąlygų, leidžiančių nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą.
29. Teismas pažymi, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas parduodamas Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nutarta išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bankroto administratorius organizuoja turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą. Leidimu nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą bankroto administratoriui tik suteikiama teisė atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl išieškojimo vykdymo tvarkos. Vadinasi, R. R. ir A. R. nurodyti argumentai dėl turto teisinio režimo ir antstolių pritaikytų areštų ginčo butui šioje stadijoje yra teisiškai nereikšmingi.
30. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog taikos sutartis nebuvo sudaryta, teismo nutartis pripažinti R. R. personalinę įmonę „Hiliaras“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra įsiteisėjusi, daugiau įmonės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą kreditorių reikalavimams ir administravimo išlaidoms apmokėti, nėra, todėl bankroto administratoriaus prašymas tenkinamas, leidžiant nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį (CK 3.87 str., 3.88 str., 3.116 str., 3.117 str.; Įmonių bankroto įstatymo 28 str., 33 str.).
Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 23 str., 28 str., 33 str., Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovo R. R. prašymą dėl mokėjimų bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditoriams išdėstymo.
Patenkinti bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus R. B. prašymą leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą.
Leisti bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriui R. B. nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Neringa Švedienė