Baudžiamoji byla Nr. 1-274-737/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53430-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.15.

 (S)

1.1.7.2.2; 1.1.3.2; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1;

2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.2;  2.3.6.4.5.2

      KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

                             NUOSPRENDIS

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2022 m. spalio 6 d.

      Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei,

civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui Aidui Mažeikai ir P. U.,

kaltinamiesiems D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P., K. U.,

kaltinamųjų gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko pavaduotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 211 straipsnio 1 dalyje;

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnio 1 dalyje;

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnio 1 dalyje;

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnio 1 dalyje;

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnio 1 dalyje;

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnio 1 dalyje; .

K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnio 1 dalyje;

Teismas

n u s t a t ė :

1. Nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės 

D. B., D. J., D. N., A. K., D. P., R. L. ir K. U., veikdami bendrininkų grupėje atskleidė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jiems buvo patikėta dėl jų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent:

1.       D. J., nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, 2007 m. gruodžio 22 d. būdamas pasirašytinai susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V;  

2.       D. B. nuo 2005 m. rugsėjo 13 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku, 2007 m. gruodžio 22 d. būdamas pasirašytinai susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V;

3.       A. K. nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, 2011 m. sausio 21 d. būdamas pasirašytinai susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V;

4.       R. L. nuo 2006 m. liepos 11 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku, 2007 m. gruodžio 22 d. būdamas pasirašytinai susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V;

5.       D. N. nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, 2011 m. lapkričio 14 d. būdamas pasirašytinai susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V;

6.       D. P. nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. birželio 12 d. dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, 2012 m. rugpjūčio 27 d. būdamas pasirašytinai susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V;

7.       K. U. nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, 2007 m. gruodžio 4 d. būdamas pasirašytinai susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V;

šiuo įsakymu ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ D. J., A. K., D. B., R. L., K. U., D. N., D. P. įsipareigojo neatskleisti komercine–technologine paslaptimi laikomos informacijos tretiesiems asmenimis, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., susitarę ir bendrai veikdami, informaciją, kuri nurodyta 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo ,,Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ Nr. 26V 1.5 punkte, („Įmonės klientų pavadinimai, adresai, telefonai, elektroninis paštas, įmonių kontaktiniai asmenys“) ir laikoma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ komercine – technologine paslaptimi, atskleidė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir panaudojo jos veikloje: sudarinėjo analogiško asortimento prekių pirkimo – pardavimo sandorius su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ esamais ir buvusiais klientais: (duomenys neskelbtini), kurių atstovų kontaktinius duomenis (adresus, telefonų numerius), produkcijos rūšis, kiekius, kainas, sužinojo dirbdami UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neuždirbo 438 316 EUR bendrojo pelno bei neteko 49 964,42 EUR grynojo pelno, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė  49 964,42 EUR dydžio žala.

2. Įrodymai

2.1. Kaltinamųjų parodymai

D. B., apklausiamas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu, kaltės nepripažino. Paaiškino, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo Marijampolės regiono vadovas. Dirbo su pertrauka, maždaug nuo 2005 m. iki 2015 m. gegužės mėnesio. Į pareigas įėjo pardavinėti prekes, t. y. tepalus, antifrizus, kuo prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje bendrovei vadovavo R. Š., o nuo 2015 m. vasario mėn. pradėjo vadovauti P. U.. Pasikeitus vadovui, prasidėjo mobingas, todėl jis ir daugelis kitų darbuotojų išėjo iš įmonės. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė, kad susipažino su įsakymu dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo. Teigia, kad įsakymas yra suklastotas. Neginčija, kad pridėtuose lapuose yra jo parašas, bet mano, kad lapas su susipažinusiųjų parašais buvo pridėtas nuo kitų dokumentų susipažinimo lapų. Išėjęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis su D. J. ir R. L. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis turi 33 procentus bendrovės akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo prekiauti autochemija ir naftos produktais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrąja prasme prekiavo panašiomis prekėmis kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nebuvo pasirašę konfidencialumo sutarčių, kurios neleistų užsiimti tokia pat veikla, nemanė, kad daro kažką blogo. Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, įregistravo įmonės būstinę. Patalpos pradžioje buvo (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Nebuvo tos pačios kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikui bėgant UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikraustė iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini) (seniau buvo (duomenys neskelbtini)), jos buvo tuščios, savininkas buvo pažįstamas – K. T., kuris, žinodamas kokia veikla kaltinamasi užsiima, pats paskambino ir pasakė, kad yra tuščios patalpos, pasiūlė nuomą. Sutiko su pasiūlymu, nes tiko kaina. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą sugalvojo visi akcininkai. Ji asocijuojasi su vardais akcininkų D., R., D. Pradėję veiklą, ieškojo tiekėjų, rinkosi pagal kainą bei produkciją. Lietuvoje nėra daug tiekėjų, langų skysčių gamintojai yra trys, tai ir rinkosi iš jų. Tie patys tiekėjai yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų Lietuvos įmonių, kurios užsiima šia veikla. Ne visi specialisto išvadoje nurodyti tiekėjai buvo tapatūs kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, kad bendras šluosčių teikėjas buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kad bendras skysčio „Gril“ tiekėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie tiekėjai pasiūlė geresnę kainą, todėl pirko pas juos, vėliau pirko iš kitų. Negali patvirtinti, kad įmonės, kurios surašytos į kaltinimą, buvo sudariusios sandorius tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis nurodė, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo su klientais, bet dalis kaltinime nurodytų įmonių pavadinimų yra pasikeitę. Patvirtina tą aplinkybę, kad tie patys klientai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai klientai nebepirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai būtų įmonės: (duomenys neskelbtini). Bendrovės (duomenys neskelbtini) negirdėtos. Su A. S. įmone „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti kelios sąskaitos, nes jie paskambino ir asmeniškai paprašė. A. T. agroservisas „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ negirdėtos, o iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ pirko. Su AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti gal prieš metus ar du. Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kažkiek tai dirbo, jie randasi Marijampolėje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio. Gali būti, kad su kaltinime nurodytomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose fiksuoti sandoriai, nes dažnai klientas pats kreipdavosi. Marijampolė mažas miestas, pramonės rajonas ir aplink patalpas, kuriose dirba, yra dvidešimt įmonių. Kaltinamasis patvirtino, kad jis asmeniškai pasiūlymų tęsti bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientams nesiuntė. Pripažįsta, kad kreipėsi į kai kuriuos fizinius ir juridinius asmenis, kurie išvardinti kaltinime, siūlydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas ar prekes. Dalis klientų, tiesiog pirko iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Tuo pačiu adresu kaip veikė „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis patvirtino, kad jam žinoma, kad įkūrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos sumažėjo. Taip atsitikti galėjo todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams savalaikiai nepristatydavo užsakymų, dauguma darbuotojų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išėję, įmonėje buvo chaosas. Septyni darbuotojai išėję iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išėjęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tęsė panašaus pobūdžio veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialiai neinformavo klientų, kad susikūrė kita įmonė, kai kurie aplink UAB „(duomenys neskelbtini)“ esantys klientai Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, sužinojo patys, į kitas įmones su kuriomis bendravo ir dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuvyko atsitiktinai, kai kurių duomenis, sužinojo iš interneto, nes būdavo taip, kad ieškai įmonių, kurios potencialiai galėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais internete ir išmeta visas įmones, tame tarpe ir bendroves, su kuriais dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekiavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ potencialūs klientai yra visi, kas naudoja tepalus, t. y. pramonė, parduotuvės, turgūs, ūkininkai ir t. t. Pradžioje važiavo per ūkininkus ir siūlė prekes. Prekes, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, siūlydavo visiems iš eilės, o ne tik tiems, su kuriais bendravo dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo ir taip, kad jis nueidavo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusius klientus ir sužinodavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems neatveža užsakytų prekių po dvi savaites. Kainų mažesnių nei siūlydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientams nesiūlė ir negalėjo siūlyti, nes nežinojo, kokios kainos tuo metu buvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nes kainos pastoviai keičiasi. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų prekių kainas žinojo, tačiau jos kas du mėnesius kito. Šios informacijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsinešė, ji buvo saugoma įmonės duomenų bazėje. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tiekėjais nedirbo. Žinojo tik tiek, kad „Agip“ tepalus veždavo iš Italijos, taip pat veždavo prekes iš Ispanijos ir Vengrijos. Kaltinamasis patvirtino, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai dirbdami naudojo programą „(duomenys neskelbtini)“, jis nebuvo vadybininkas, ta programa nesinaudojo.

D. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju, kaltės nepripažino. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavimų vadovu nuo 2006 m. iki pat išėjimo 2015 m. Paaiškindamas, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą apie komercinių paslapčių saugojimą, nurodė, kad įsakymas suklastotas, nes jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokio įsakymo nebuvo ir jis nebuvo su juo supažindintas, ant susipažinimo lapų nepasirašinėjo. Kokiu būdu jo parašas buvo perkeltas ant tų lapų, nežino. Dokumentus, kuriuos pasirašo, visada skaito, o jeigu tai susiję su materialine atsakomybe, tai pasidaro ir jų kopijas. Vilniaus regione dirbo ne tik jis, o R. B. ir A. N.. Iš visų kaltinime surašytų klientų nėra nei vieno, su kuriuo jis būtų dirbęs. Turi aukštąjį techninį išsilavinimą, yra inžinierius – mechanikas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes bendrovės akcijas nusipirkęs P. U. nepriimtinai ir nežmoniškai vadovavo bendrovei. Dalis klientų pabėgo dėl jo veiklos, buvo tokių klientų, kurie pasakė tiesiai šviesiai, kad su U. nedirbs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų kritimai prasidėjo iki jo išėjimo iš bendrovės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu išėjo beveik visi darbuotojai. Išėjęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su D. B. ir R. L. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš kuriant bendrovę, konsultavosi dėl jos įsteigimo, konsultantė paaiškino, kad jei nepasirašę nekonkuravimo sutarties tai nebus problemų. Veiklą pradėjo nuo prekybos tepalais, pasirinko tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis vienintelis Lietuvoje tepalų ir alyvų gamintojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais nedirbo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ distributoriai. Ši įmonė yra bendrų tiekėjų sąraše vien dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su jais 2015 m. birželio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ platinimo sutartį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – liepos mėnesį, tai po pusantro mėnesio nupirko iš jų du kubinius konteinerius vienos pozicijos „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialus raštas, kad ši įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra suteikusi platinimo teisių. Kas liečia aušinimo skysčius, langų ploviklius, stabdžių skysčius, tai jam nėra žinoma, kas buvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ šių prekių tiekėjas, nes generalinis tų produktų gamintojas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten R. Š. užpirkinėdavo žaliavas, o gamybos vadovas viską reguliuodavo. Ant etikečių visur buvo rašoma, jog gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai negalėjo žinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po jų išėjimo gaminsis produktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kitose įmonėse, nes visur dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta kaip gamintojas. Kaltinamasis nurodė, kad veiklos pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ tepalus netgi pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis nurodė, kad P. U. 2015 m. balandžio mėn. vienašališkai nusprendė uždaryti filialus regionuose, todėl akivaizdu, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolius. Visos prekės išvežtos į centrinį sandėlį, dėl ko klientams negalėjo pateikti prekių. O rinkoje buvo tokia situacija, kad klientai tapo išrankūs, jiems reikėjo prekių čia ir dabar, netgi pristatymas rytdienai jau jų nebetenkindavo. Jie tada rinkdavosi iš kitų produktų, iš kito gamintojo, iš kito tiekėjo. Uždaręs sandėlius, P. U. prarado daugelį klientų. Vienas iš didelių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų, buvo „(duomenys neskelbtini)“, kuriam atsisakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų, apie 10 procentų sumažėjo bendrovės apyvarta. Kaltinamasis ginčija aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo to paties prekių ženklo prekėmis kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo aušinimo skysčiais ir langų plovikliais, tačiau pas juos buvo „(duomenys neskelbtini)“ linijos prekės. Kas liečia „(duomenys neskelbtini)“ prekinio ženklo prekes, tai dalis „(duomenys neskelbtini)“ produktų buvo perkama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis - iš „(duomenys neskelbtini)“, o dalį prekių su „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu pirko iš klientų, kuriems tas prekes pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis D. J. sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko stiklų ploviklį iš tų pačių tiekėjų kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau buvo užsakomas kitokios kristalizacijos temperatūros, kitokios spalvos ir kitokio kvapo, todėl negali būti laikoma tokiu pačiu produktu. Užsakomame antifrize taip pat naudojo kito gamintojo inhibitorių, dėl to laikytina, kad tai buvo ne tapatus produktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo kitokias prekes, tam, kad išsiskirti rinkoje. Nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo prekės vienintelis gamintojas Lietuvoje yra „(duomenys neskelbtini)“, tai nebuvo galimybės pasirinkti kito tiekėjo. Kalbant apie „(duomenys neskelbtini)“ tepalus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko „(duomenys neskelbtini)“ hidrotransmisinį tepalą „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ tepalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko jau pagamintą tepalą. Pakuotėse po 1, 4 ir po 20 litrų. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 257,20 EUR nupirko du kubinis konteineris. Be to, nupirkta jau po 2015 m. birželio 3 d. Kaltinamasis D. J. nesutinka su Specialisto išvadose nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo pelno sumažėjimu. Nesutinka, kad paskaičiuota nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo nuo 2015 m. birželio mėnesio. Neneigia, kad turėjo komercinių santykių su tomis pačiomis įmonėmis, su kuriomis prieš tai turėjo komercinius santykius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sukūrus naują įmonę vadybininkai važinėjo ir rinko klientus. Tas „(duomenys neskelbtini)“ prekinis ženklas buvo Lietuvoje visiškai naujas, todėl tam, kad įtikinti klientus, jog jie pirkdami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ alyvą bus saugūs ir jų įrengimams ar technikai nieko neatsitiks, organizavo keliones į gamyklą parodant, kaip tas produktas gaminamas. Nesutinka su tuo, kad veika inkriminuota visiems grupėje. Ne visi kartu vienu laiku atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, kad Marijampolėje pradžioje įsikūrė kitoje vietoje, vėliau perėjo dirbti į tas patalpas, kuriose buvo veikęs veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinys. Klaipėdoje taip pat po kelių mėnesių pradėjo dirbti tokiu pat adresu kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo. Vilniaus regione UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini). Taigi, dirbo Marijampolėje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje. Į patalpas, kuriose veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo dirbti todėl, kad savininkai ieškojo, kam išnuomoti patalpas, todėl jie pagelbėjo savininkams, išsinormuodami patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Didmeninei prekybai adresai įtakos neturi, nes prekės pristatomos klientui ir iš kurios vietos jis atveš prekes, visiškai nesvarbu. Visuose regionuose vyko vien tik didmeninė prekyba ir nebuvo galimybės ateiti nusipirkti kokią vieną prekę. Tik Marijampolėje yra galimybė įsigyti kokią nors prekę vietoje. Kaltinamasis neneigia specialisto išvadoje nurodyto fakto, kad 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama savo veiklą gavo 566 041,95 EUR pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo uždirbti pelno, kiek nurodyta specialisto išvadoje (išvados lapas 61) – 1 343,83 EUR, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis asmeniškai neturėjo nei vieno kliento, kurie paminėti, nes jo darbo pobūdis nebuvo dirbti tiesiogiai su klientais. Kaltinamasis patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sudarinėjo kainoraščius. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat prie to prisidėdavo, bet paskutinis žodis buvo direktoriaus. Kainos keitėsi kiekvieną mėnesį, o kartais net kelis kartus per mėnesį.

D. N., apklausiamas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nuo 2011 m. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, Panevėžio regione. Buvo pasirašęs darbo sutartį ir materialinės atsakomybės sutartį. Nepamena, ar skaitė įmonės vidaus tvarkos taisykles. Dėl specialisto išvados, kur nustatyta, kad kaltinamojo parašas ant susipažinimo su įsakymu dėl komercinių paslapčių saugojimo, nurodo, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašinėdavo daug bendrovės dokumentų, kur reikėdavo parašyti „susipažinau, vardas, pavardė, parašas“. Kaltinamasis nurodė, kad neneigia to, kad padėtas jo anspaudas ir parašas, bet nurodo, kad tokio dokumento niekada nėra matęs. 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą ir sutartį dėl komercinių paslapčių saugojimo pamatė tik teisme. Darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdis buvo važiuoti per įmones, rinkti užsakymus, suvesti į specialią programėlę ir pateikti sekretorei, kuri atspausdindavo sąskaitas, ir reikėdavo nuvežti prekes. Įmonėje buvo naudojama programėlė, į kurią ranka susivesdavo pirkėjo įmonės pavadinimą, kokius produktus ji perka ir kokia kaina parduodama. Kaltinamasis nurodė, kad jo išėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priežastis buvo ta, kad naujas vadovas primygtinai reikalavo sudaryti konfidencialumo sutartį. Toje sutartyje buvo parašyta, kad negalima eiti į kitą panašų darbą ir pan. Kaltinamasis nurodė, kad nenorėjo tokios sutarties pasirašyti ir nusprendė išeiti. Išėjo 2015 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Maždaug mėnesio bėgyje su juo susisiekė D. J. ir pasiūlė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo pobūdis buvo analogiškas – važinėti po įmones, siūlyti prekes ir prekiauti. Skyrėsi nuo ankstesnės darbovietės tuo, kad reikėjo viską krauti, užsakymus daryti, sandėly dirbti. Daugelis klientų patys susisiekė, nes buvo nepatenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų ir prekių kokybe. Buvo įmonių, kurioms pats siūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Patalpos Panevėžyje buvo kitos, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet teritorija ir adresas tas pats. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių nurodymų iš D. J. pusės, kad nedirbti su tomis pačiomis įmonėmis, su kuriomis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo taip pat, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo nurodymų kaip dirbti ir ką daryti. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams geresnių sąlygų nesiūlė. Įspėjo klientus, kad dirba kitoje įmonėje, bet jie vis tiek skambindavo. Informavo visas įmones, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, bet daugeliui klientų tai buvo nesvarbu. Nežinojo nei tiekėjų, nei kainų dirbant nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiaujamos produkcijos etikečių tiekėjas būdavo nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesutinka su suma, nurodyta specialisto išvadoje, kuri įvardinta kaip įmonės pelnas, nes nėra buhalteris.

A. K., apklausiamas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nuo 2007 m. iki 2015 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su nieko nesitarė ir grupėje neįvykdė inkriminuojamos veikos, nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pasirašęs komercinių paslapčių ar nekonkuravimo sutarčių. Išeidamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino telefoną, kompiuterį, automobilį. Išeiti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė po 2015 m. balandžio mėnesį vykusio susirinkimo, kuriame buvo įžeidinėjamas naujo vadovo P. U.. Dėl neva, pasirašytos 2007 m. komercinių paslapčių sutarties, nurodė, kad savo parašo ir parašytos datos neneigia, tačiau pasirašė tikrai ne po komercinių paslapčių saugojimo įsakymu, o po kitu dokumentu ir neaišku, nuo kokio dokumento parašų lapas paimtas. Jis turi kopijas pasirašytų sutarčių, bet šios sutarties dėl komercinių paslapčių saugojimo nėra matęs. Jokių duomenų išeidamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsinešė. Lietuvoje visus klientus gali pasiekti internete per www.rekvizitai.lt. Klientai nėra nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jie patys renkasi, iš ko pirkti. 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“. klientų patys jam skambino dėl užsakymų. Pradžioje tiek dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ važinėjo per klientus, o paskui vienas per kitą susižinojo, be to, dauguma klientų yra pažįstami, klasiokai, grupiokai. Iš kaltinime nurodytų įmonių, išrinko 76 įmones – klientes, iš kurių 42 yra žemiečiai, klasiokai, draugai. Pripažįsta, kad su šiais savo klientais dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdamas vadybininku, ir dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vieni buvo bendradarbiai, kurie atsidarė įmones, nes buvo dirbę dar prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitoje įmonėje, kiti draugai, klasiokai, ūkininkai. Tai būtų A. B. įmonė, B. G. įmonė – žemiečiai, (duomenys neskelbtini); IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – būdamas vaikas eidavo automobilių tvarkyti; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – kartu dirbo; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – su vienu iš savininkų kartu mokinosi; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – brolio klasiokai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – su vienu iš akcininkų gerai sutarė; Taip pat pažįstami asmenys buvo pirkėjai tokių įmonių, kaip K. M. įmonė, L. K. įmonė, R. K. įmonė, S. S. įmonė; (duomenys neskelbtini); Ūkininkas P. Š., Ūkininkas D. Š., Ūkininkas H. S., Ūkininkė I. K. S., V. K. įmonė, V. R. įmonė, V. V. įmonė; A. J. įmonė, R. L. įmonė, (duomenys neskelbtini). Visus šiuos išvardintus klientus apie tai, kad dirba ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo. Su programa „(duomenys neskelbtini)“ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Programa buvo riboto naudojimo. Galėjo matyti tik savo klientų duomenis, susivesti naują klientą, produktą ir kainą. Kaltinamasis patvirtino, kad tiek dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo Šiaulių regione Į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė D. J.. Pradžioje buvo susiradęs kitą darbą, bet kai pasiūlė darbą D. J., pagalvojo, kad viskas yra žinoma, nėra pasirašęs nekonkuravimo sutarčių, todėl sutiko su pasiūlymu. Darbo pobūdis, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitė, nes buvo sunkiau dirbti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išvystyta logistika, jie turėjo patys vežioti prekes. Produktai dirbant abiejose bendrovėse, skyrėsi, skyrėsi etiketės, sudėtis. Negali pasakyti, kad su tais pačiais produktais dirbau tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje, labiau su jų analogais, nes, pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo „(duomenys neskelbtini)“ koncerno atstovai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų mastas krito, nes bendrovė uždarė savo sandėlius regionuose, negebėdavo savalaikiai pristatyti klientams produkcijos. Su specialisto išvadose nurodytomis sumomis, kur paskaičiuotas įmonių grynasis pelnas, nesutinka. Jis asmeniškai jokio pelno negavo, nes dirbo už atlyginimą. Jam dirbant nei vienoje įmonėje nebuvo žinomos parduodamų prekių savikainos, todėl nėra aišku ar specialisto išvadoje paskaičiuota tinkamai.

A. L., apklausiamas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m. vadybininku. 2015 m. gegužės 15 d. išėjo iš darbo. Pagrindinė išėjimo priežastis buvo siūlymas pasirašyti komercinių paslapčių įsakymą, su kuo jis nesutiko. Šis įsakymas jam buvo nepriimtinas, nes jį pasirašęs įsipareigotų nebedirbti toje pat veikloje ateityje. Savo parašo ant 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo dėl komercinių paslapčių saugojimo neneigia, bet ant tokio turinio dokumento nepasirašė. Buvo daug visokių dokumentų, ant kurių pasirašydavo. Jeigu būtų pasirašęs, būtų tokį dokumentą atsiminęs, nes jis svarbus. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalbos apie tai, kad privalo saugoti komercinę paslaptį nebuvo. Kaltinamasis nesutinka, kad atskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę, techninę, technologinę, gamybinę ar organizacinę informaciją, kuri yra viešai nežinoma tretiesiems asmenims. Viešai yra prieinama informacija, kurią sudaro įmonių pavadinimai, telefonai, adresai, veiklos sritys. Kaltinamasis patvirtino, kad dalis klientų tiek dirbat UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tie patys. Dirbo Marijampolės regione. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos skyrėsi gamintojais ir kokybiniais parametrais. Minėjo klientams, su kuriais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad perėjo į kitą įmonę. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojausi programa, į kurią suvesdavo pirkėją ir prekes, kurias jis perka. Prekių sąrašas išlikdavo programoje, galėjo matyti savo klientus, jų poreikius. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendravimas su klientais, su kuriais prekiavo ir dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nelabai kuo išsiskyrė. Iš esmės klientų užsakymai visą laiką vyksta taip pat, tiesiog atvažiavęs prisistatai, kokioje įmonėje dirbi, pristatai savo produkciją, kuo prekiauji, leidi jam susipažinti, išklausai jo poreikius, tada pasiruoši informaciją, jam pristatai ir pasiūlai. Seniems klientams didesnių nuolaidų netaikydavo, nei naujiems. Turėdavo kainoraštį, pagal kurį siūlydavo prekes. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ produktų kainos skyrėsi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainoraščių neturėjo dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientą sudomindavo tiekimo operatyvumu.

K. U., apklausiamas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 28 metus. Darbo metu nebuvo susipažinęs su įsakymu dėl komercinių paslapčių saugojimo. Visus įsakymus, ant kurių pasirašydavo, skaitydavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas neskatino išeiti. Pats tai nusprendė dėl neįmanomų sąlygų, nes įmonėje darėsi sunku dirbti, pastoviai buvo daromas psichologinis spaudimas. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį pakvietė dirbti D. Č.. Kauno regione įmonė vykdė veiklą jau pusantros savaitės. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavimų vadybininku. Abi įmonės užsiėmė ta pačia veikla: prekiavo tepalais, aušinimo skysčiais, langų plovikliais. Klientus rinkosi važiuodami per regionus: pamatydavo transporto įmones ir užvažiuodavo, siūlydavo prekes. Kaltinamasis neneigia, kad dalis klientų buvo tie patys, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pas tuos pačius klientus ėjo norėdamas parduoti prekes. Žinojo, kad jiems reikia tų pačių prekių, kuriom prekiavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo duotas klientų sąrašas, pats spręsdavo kam siūlyti prekes. Jam atėjus dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kolega D. Č. jau dirbo ir turėjo savo klientus. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo iš dalies tą patį regioną kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susitarimo įvykdyti veiką, kuri jam inkriminuojama, neturėjo. Išeidamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokios informacijos neišsinešė. Pereidamas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo kas vadovauja įmonei ir kad didelė dalis kolektyvo yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo atlyginimą ir nesigilino jos pelno padidėjimu ar sumažėjimu. Atlyginimas dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktiškai nepakito, gal net neženkliai sumažėjo. Neigia atskleidęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercines paslaptis. Duomenų bazės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsinešė, jokių komercinių bendrovės paslapčių nežinojo. Kainoraščio ir klientų sąrašo nelaiko komercine paslaptimi. Kainos nuolat keičiasi ir tai priklauso nuo aplinkybių: jeigu žaliavas perka brangiau, tai kainos kyla. Jos gali per mėnesį keistis kelis kartus, priklauso nuo situacijos rinkoje. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartais direktorius nurodydavo, pas kokį klientą važiuoti, kartais – patys ieškodavo. Klientai buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir visų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo klientų neturėjo, nes yra rinka ir visi dirba su tais pačiais klientais. Per apklausą klientai pasakė, kad pas juos atvažiuodavo 3-4 vadybininkai ir siūlydavo savo prekes. Atvažiavęs pas tą patį klientą sakydavo, kad išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tie patys klientai, su kuriais dirbo anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonės: (duomenys neskelbtini). Klientų ratas praktiškai visą laiką tas pats. Klientas renkasi tiekėją pagal teikimo sąlygas, tiekimo greitį, kainą. Kitą kartą ir į kainą nežiūri, nes jeigu su žmogumi normaliai bendrauji, laiku atveži, nepavedi, tai jis ir ima iš tavęs. Vienų prekių kainos buvo mažesnės, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų – didesnės. D. Č. klientų jis nežinojo ir nieko bendro su jais neturėjo.

D. P., apklausiamas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbdamas bendrovėje įsakymo dėl komercinių paslapčių saugojimo nepasirašė, su juo susipažinęs nebuvo. Neneigia, kad tai jo parašas ant to lapo, tik tokio įsakymo jis nepamena. Prisimena, kad tomis dienomis pasirašinėjo sutartis, pareigybinius nuostatus, buvo priešgaisrinių įsakymų, įsakymų dėl akcijų taikymo. Pasirašinėdamas, jis visada parašą dėdavo priekyje, kad būtų vientisas dokumentas. Tačiau ant minėto įsakymo to nėra. Neneigia, kad parašas yra jo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2015 m. birželio mėn. Pagrindinė išėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priežastis buvo P. U. elgesys su darbuotojais. Kita priežastis buvo nekonkuravimo sutartis, kurią P. U. siūlė pasirašyti. Kaltinamasis nurodė, kad dėl šios sutarties jis kreipėsi į darbo inspekciją bei gavo atsakymą, kad turiu teisę nepasirašyti tokios sutarties, arba darbdavys turi daugiau mokėti, jei ji bus pasirašyta. Paprašius pinigų už tą laikotarpį, kurį įsipareigotų nekonkuruoti su juo, P. U. pradėjo grasinti. Po tokių šnekų ir kolegų išėjimo iš bendrovės, ir jis priėmė sprendimą išeiti iš darbo. Perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sąlygų, atlyginimo, pripratimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavimų vadybininku Klaipėdos regione. Pradėjus dirbti, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį laiką buvo namuose, o paskui persikėlė į tą patį ofisą, kur prieš tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ofisas perkeltas į tas pačias patalpas, kur veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne jo sprendimu. Sudarant patalpų nuomos sutartį, jis netarpininkavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi darbiniu telefonu, kurį išeidamas atidavė su visais kontaktais. Išeidamas jokios informacijos neišsinešė. „(duomenys neskelbtini)“ programa dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi gal tik 2-3 mėnesius. Šioje programoje negalima buvo matyti nei pardavimų kainų, nei pardavimų kiekių, tik įvedus įmonę, išmesdavo, kokia buvo paskutinė pardavimo konkrečiai įmonei kaina. Klientai, su kuriais dirbo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodyti kaltinamajame akte. Tai būtų pavyzdžiui įmonės: (duomenys neskelbtini). Pagal pareigybinius nuostatus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo rinkti informaciją apie kitas įmones, ką prekiauja, kur prekiauja, kokiomis kainomis. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje nieko nebuvo. Važiuojant į kitas įmones, reikėjo konkuruoti ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini). Kainas, kuriomis prekiauja kitos įmonės, sužinodavo iš pačių klientų, jie pasakydavo, kokią prekę iš ko ir už kiek perka. Įmonės pavadinimai, kontaktai nėra komercinė paslaptis, nes tai viešai prieinami duomenys. Ieškant klientų, naudojosi mokama ir nemokama duomenų baze. Mokamos yra tos, kurias parduoda kai kurios įmonės, kurios pagal pageidavimą išfiltruoja ir atsiunčia duomenis su visais elektroniniais paštais, adresais, telefonų numeriais. Šią informaciją jis pirko ir turėjo, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nors kaltinamieji D. B., D. J., D. N., A. K., D. P., R. L. ir K. U. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 211 straipsnyje padarymo nepripažįsta, tačiau jų kaltė įrodyta kitų teisiamajame posėdyje ištirtų, žemiau nurodytų, įrodymų visetu. 

2.2.Liudytojų parodymai

Liudytojo, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, P. U. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad 2014 m. pabaigoje – 2015 m. vasario mėn. jis nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš R. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m. pabaigoje kaip plėtros vadovas, vėliau tapo bendrovės vadovu. 2015 m. balandžio mėn. paskutinę savaitę visi įmonės pardavimų vadybininkai ir komercijos direktorius, tame tarpe ir visi kaltinamieji, atnešė pareiškimus, kad išeina iš darbo. Jis bandė gilintis, dėl kokios priežasties jie išeina, tačiau jie nurodė, kad nusprendė užsiimti kita veikla. Birželio pradžioje sužinojo, kad jie sukūrė naują įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė analogiška veikla kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. J. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikto jam asmeniškai darbinio telefono abonentą, kadangi motyvavo, kad daug metų jis juo naudojasi, jame yra visas socialinis jo tinklas. Šį telefono numerį D. J. panaudojo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinį telefoną. Darbuotojams išėjus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsė veiklą. Pradžioje bendrovės centrinis sandėlis buvo Kaune, o filialai Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vilnius turėjo savo sandėlius. Kaltinamiesiems išėjus iš darbo, kelių savaičių bėgyje sandėlių nuomininkai pranešė, jog nutraukia sutartis dėl patalpų nuomos, priežasčių nenurodė. Buvo keletas, kurie nenutraukė sutarčių, bet vėliau paaiškėjo, kad kaltinamieji šalia išsinuomojo biurus ir tie adresai buvo praktiškai identiški. P. U. neigia D. J. išsakytą repliką, kad 2015 m. gegužės mėnesį sandėlių regionuose buvo atsisakyta paties P. U. iniciatyva. Kai pradėjo nutraukinėti nuomos sutartis, nebuvo kitos išeities, kaip uždaryti įmonės sandėlius regionuose. Tai buvo padaryta 2015 m. vasarą. Iš kai kurių sandėlių jis išsivežė prekes ir dėl saugumo bei norėdamas perskaičiuoti likučius. Produkcija buvo laikoma centriniame sandėlyje, o vairuotojai produkciją kiekvieną dieną vežiojo po visą Lietuvą. Klientai klausdavo, ar bendrovė dirba. Pirkėjams buvo daug neaiškumų, nes naujai susikūrusioje bendrovėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dirbo tie patys žmonės, užsiėmė ta pačia veikla, veikė tais pačiais adresais. Atvykus pas klientą, su kuriuo eilę metų dirbo, sužinodavo, kad jis jau apsipirko ir nustebdavo sužinojęs, kad pirko prekes ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tik pasitikrinęs sąskaitą pamatydavo, kad įmonės rekvizitai kiti. Įsteigę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamieji nepradėjo nieko naujo, viską tą patį darė, ieškojo būdų kaip gauti tų pačių prekinių ženklų prekių, kaip atsivežti į Lietuvą ir kaip parduoti esamiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo prekes iš Italijos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežėsi tuos pačius produktus iš Latvijos, kai tuo tarpu jie galėjo būti pardavinėjami tik Latvijos teritorijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė visiškai identišką veiklą: buvo parduodamas tos pačios prekės, tiems patiems klientams, bendrovės veikė tais pačiais adresais. D. J., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos vadovu, žinojo visas receptūras, žaliavų pirkimo kainas, gamintojus, pas kuriuos gaminosi produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir klientus, kurie šią produkciją pirkdavo. Pradėdamas dirbti kitoje bendrovėje, turėdamas tas žinias, nieko naujo nesukūrė, o užsiėmė tokia pačia veikla, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šios priežasties krito UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas 2/3. Kaip įmonės vadovas jis suprato, kad jo verslas yra sąmoningai perimtas, žlugdomas, todėl, norėdamas apsaugoti įmonės veiklą, kreipėsi į policiją. Renkant dokumentus į policiją, tuometinė administratorė J. R. atnešė 2007 m. įsakymą dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo su sprendimu ir pasakė, kad galbūt šie dokumentai būtų aktualūs šiam procesui. Susipažinęs su įsakymu, jį pateikė policijai. Šio įsakymo surašymo ir darbuotojų supažindinimo su juo aplinkybių nurodyti negali, tuo metu įmonėje nedirbo. P. U. nurodė, kad nesiūlė darbuotojams pasirašyti nekonkuravimo sutarčių, tačiau norėjo atnaujinti darbo sutartis, kuriose būtų aptartas ir konfidencialumas. Buhalterė persiuntė tą informaciją darbuotojams, ir kilo didžiulis konfliktas, nes į sutartį buvo įrašytos baudos už pažeidimus, darbuotojai sakė, kad nesirašys tokių sutarčių. P. U. patvirtino, kad maždaug 2015 m. paskutinį ketvirtį AB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės atstovai sakė, jog juos pasiekė žinios, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ produktai gaminami nekokybiškai. Tai nebuvo tiesa, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijoje niekas nepasikeitė: gamintojas buvo tas pats, žaliavų tiekėjai tie patys, receptūros tos pačios. Pasklidus neigiamoms kalboms, buvo suformuota neigiama nuomonė apie bendrovės produkciją. Taip pat liudytojas patvirtino, kad buvo nutraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su AB „(duomenys neskelbtini)“. P. U. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamų produktų sudėtis iš esmės nėra pasikeitusi, nes tai yra fundamentali sudėtis.

Liudytojo R. Š. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio direktoriaus pareigose. Dirbo kartu su kaltinamaisiais. 2014 m. pasikeitė akcininkai, akcininku tapo P. U. ir nesutarimai su juo privertė išeiti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pirmas išėjo iš įmonės, o vadybininkai išėjo vėliau. Vėliau sužinojo, kad yra sukurta nauja įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojui apklausos metu parodžius 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ ir 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“, jis nurodė, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra priėmęs tokių įsakymų dėl komercinių paslapčių saugojimo, mano, kad šie dokumentai yra klastotės, nors savo parašo ant dokumentų ir neneigia. Patvirtino, kad buvo diskusijų su ankstesniais akcininkais, kad tokio įsakymo reikėtų. Vėliau, pasiūlius akcininkui R. J., jis paruošė panašų dokumentą – ketinimų protokolą, su kuriuo susirinkimo metu buvo supažindinti vadybininkai, bet kilo nepasitenkinimas ir šis projektas liko neįgyvendintas. Duodamas parodymus apie įsakymą 26V, liudytojas nurodė, kad įsakymas parašytas teisiškai išprususio žmogaus, jis tokio įsakymo nesugebėtų parašyti. Neneigia, kad parašas po įsakymu jo. Ant tuščių lapų parašų nedėdavo, todėl tokie lapai įmonėje negalėjo būti likę. Niekada nebuvo kreiptasi į teisininką dėl įmonės vidaus dokumentų parengimo. Liudytojas patvirtino, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sprendimų nerašydavo. Jis negebėtų per dieną parengti 17 įsakymų. Administratorė visus įsakymus privalėjo registruoti įsakymų registracijos žurnale popierinėje formoje, o vėliau ir kompiuteryje. Liudytojas patvirtino, kad įsakymų registracijos žurnalą, kaip ir visą kitą dokumentaciją perdavė P. U. su priėmimo-perdavimo aktais. Paties žurnalo perdavimo fakto nepamena. Aplamai nebuvo tokio kaip dokumentų perdavimo fakto. Visi dokumentai kur buvo, ten ir liko tose vietose. Jie fiziškai nebuvo pakelti, tik surašyti į perdavimo-priėmimo aktą ir perduoti. Dokumentų perdavimo akto projektą P. U. nurodymu parengė tuometinė administratorė J. Š.. Atėjus P. U., pasikeitė pati įmonės valdymo forma. Jis įvedė kitus reikalavimus vadyboje, gamyboje, prekyboje, sandėliavime. Pradėjo strigti užsakymų tiekimas, sandėlyje atsirado produktų trūkumas, dėl ko vadybininkai negalėjo pilnai savęs realizuoti, vykdyti prekybos, buvo keičiama logistikos grandinė. Liudytojas patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo kainas valdė tik D. J., kaip pardavimų vadovas ir direktorius, tai yra jis. Vadybininkai, valdė informaciją, liečiančią prekių asortimentą, pardavimo kainas, nuolaidas. Prie įmonės serverio duomenų vadybininkai neprieidavo, turėjote asmeninę patirtį bendraujant su klientu, ką patys asmeniškai suderindavo ir parduodavo.

Liudytojos I. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo administratore nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. Įmonės direktorius buvo R. Š.. Kaltinamuosius pažįsta, su jais santykiai buvo geri. Duodama parodymus apie 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ ir 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ parodė, kad šiuos dokumentus pirmą kartą pamatė tik teisme nagrinėjamoje byloje. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokių dokumentų nematė. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neturėjo teisės priimti sprendimus, nes tai galėjo padaryti tik akcininkai. R. Š. yra galantiškas žmogus ir įmonės dokumentų tekstuose negalėjo naudoti žodžių: „draudžiu“, „nustatau“, „turiu teisę atleisti darbuotoją“. Įsakymuose nebūdavo pabraukti žodžiai, išskyrus žodį „įsakau“. Liudytoja nurodė, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, kad galėtų sukurti nurodytų dokumentų turinį, nes tai parašyta žmogaus, turinčio teisinių žinių. Įsakymas būdavo suformuluotas direktoriaus, o ji gramatiškai parengdavo tekstą. 2007 m. gruodžio 22 d. galėjo būti atidirbimas už laisvą dieną, arba visuotinis darbuotojų susirinkimas. Forma „susipažinau“, „vykdysiu“ pasirašant dokumentus buvo įprasta. Buvo tokia tvarka, kad direktorius pasirašydavo pirmas, paskui jis pasirašydavo kaip darbuotojas, tada pasirašo visi administracijos darbuotojai. Liudytoja nurodė, kad jai parodytus dokumentus (2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ ir 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“) pagal savo pareigas būtų turėjusi atspausdinti ji, tačiau mano, kad jų nespausdino 99 proc., nes tai nėra įprastas tekstas. Įsakyme Nr. 26V reiškia, kad įsakymo numeris yra 26, o V raidė reiškia, kad tai veiklos įsakymas. Po visų pasirašymų toks įsakymas buvo segamas į veiklos įsakymų segtuvą. Įsakymai į segtuvą buvo segami pagal eilę didėjančia tvarka. Metų gale tuos įsakymus persegdavo į segtuvą ir išnešdavo į archyvą, kuris buvo direktoriaus spintoje. Jeigu pritrūkdavo kokių dviejų eilučių pasirašyti po dokumentu, kur parašyta „susipažinau, vykdysiu“, tai buvo leidžiama darbuotojui pasirašyti ten, kur nėra įrašyto teksto ir darbuotojas galėjo tai įsirašyti ranka. Visus lapus spausdindavo iš karto su įsakymu. Įmonėje teisininko nebuvo. Įsakymų tekstų teisininkas neredaguodavo. Liudytoja patvirtino, kad įsakymo pirmame lape po tekstu gruodžio 4 dieną yra jos parašas ties I. D. pavarde.

Liudytojo R. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis buvo pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turėjo 75 procentus įmonės akcijų ir pilną įmonės kontrolę. Įmonės darbuotojus, taip pat ir kaltinamuosius, pažinojo, nekonfliktavo. Įmonei vadovavo R. Š., kuris yra labai atsakingas ir pareigingas žmogus. Liudytojas patvirtino, kad R. Š. dalį klausimų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo aptardavo. Vadovaujant R. Š., yra kalbėję apie konfidencialumo sutartį su darbuotojais, tačiau jis to neakcentavo, todėl nežino, kuo viskas baigėsi. R. Š. tvarkėsi savo nuožiūra. Jis pats turėjo teisę parengti atitinkamą dokumentą. Kai būdavo rengiama kažkas rimto, tai būdavo konsultuojamasi su teisininkais ir tada jis, kaip akcininkas, dalyvaudavo, o kur nereikėdavo teisininkų, tai R. Š. pats tvarkydavosi. Pastovių įmonę konsultuojančių teisininkų neturėjo. Teisininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neruošė jokių dokumentų, komercinių paslapčių saugojimo klausimais, tačiau ar tokio dokumento neparuošė R. Š., negali pasakyti. Nesusipažindavo su visais direktoriaus priimamais įmonės vidaus teisės aktais. Kokios formos tie aktai buvo priimami, ar sprendimai, ar įsakymai, nežino. Liudytojas nurodė, kad 2015 m. pardavė akcijas. Po įmonės pardavimo iš R. Š. buvo girdėjęs, kad yra problemų dėl naujo įmonės savininko įsitikinimų, bet detalių neaptarinėjo. Girdėjo, kad darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo išeidinėti dėl blogo mikroklimato. Dėl labdarų suteikimo buvo sprendžiama direktoriaus ir akcininko. Sumos būdavo didesnės ir tai dažnai būdavo daroma akcininkų nutarimu. Parama buvo skiriama ne tik įmonėms, kurios užsiima automobilių pramone, remiamų organizacijų spektras buvo platus. Buvo remiami ir dveji vaikų namai, ir vaikų globos namai, ir dar kitos įmonės. Už paramą įmonė ne visada gaudavo reklamą, nes ne toks buvo paramos tikslas.

Liudytojo D. Č. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju, vėliau logistikos vadybininku, o dar vėliau – pardavimų vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1999 m., o 2015 m. perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia analogiško pobūdžio veikla. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pasirašomi įsakymai dėl komercinių paslapčių saugojimo. Patvirtino, kad buvo pasirašęs materialinės atsakomybės sutartį, pareigybines instrukcijas, bet įsakymo dėl komercinių paslapčių saugojimo nesirašė. Prie direktoriaus R. Š. klausimas dėl įmonės paslapčių saugojimo niekada nebuvo svarstytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo metus, o vėliau D. J. jam pasiūlė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis sutiko. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo klientus pardavimuose, po to išėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ten dirbo su dalim tų pačių klientų, su šiais klientais dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klientai renkasi iš ko pirkti pagal kainą, kokybę, pristatymą, bendravimą, tiekimą. Kartais lemia asmeninės simpatijos ar draugystės. Įsikūrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientų nebuvo nei vieno, jis buvo Kauno regiono pardavimų vadovas. Pats neapsidirbo vienas, tai pasikvietė kolegą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – K. U.. Jis atėjo dirbti po mėnesio nuo bendrovės susikūrimo. Niekas nepaskatino kreiptis į tuos pačius klientus. Filtravo įmones per „rekvizitai.lt“, skambino įmonėmis ir jei susidomėdavo, teikė pasiūlymus ir taip ieškodavo klientų. Metus laiko nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežinojo jų kainų ir kurios bendrovės kainos buvo žemesnės.

Liudytojo R. Š. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 5 metus nuo 2006 m. iki 2011 m. Dirbdamas niekada nesirašė jokių dokumentų dėl komercinių paslapčių saugojimo. Tai gerai prisimena. 2015 m. perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojo A. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė yra Marijampolėje, veikla susijusi su krovininiu transportu. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė tepalus. Bendravo su vadybininku D. (B.). Jį iš pradžių pažinojo kaip baikerį, bendravo 5-6 metus. Paskui jo įmonė pradėjo pirkti tepalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam žinoma, kad vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai susikūrė savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie toliau tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tepalus. Perėjus vadybininkui D. dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės patalpos liko toje pačioje vietoje, jie prekiavo tos pačios rūšies tepalais ir kaina buvo labai panaši kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadybininkai informavo juos, kad jie išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad dirba naujoje įmonėje ir tiekimo sąlygos bus panašios. Toliau tepalus pirko būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo susibendravęs su vadybininku D. Prieš pirkdamas, visada pasidomėdavo kokios kainos kitose bendrovėse ir pirkdavo ten, kur buvo pigiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, iš bendrovės išėjus vadybininkui, D., pirkti tepalų nesiūlė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabar nedirba ir dėl to, kad jų filialo Marijampolėje nėra. Be UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tepalus pirko ir kitose įmonėse. Vienu metu pirko tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jie prekiavo vienos rūšies tepalais „Mercedes“ automobiliams.

Liudytojo R. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Šiuo metu palaiko komercinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, seniau pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas patvirtino, kad pakeitus bendroves, bendravo su tuo pačiu vadybininku D. Č., kuris tiekė tiek ankščiau šias prekes – tepalus, tiek dabar. Pasikeitus bendrovėms, iš esmės viskas liko tas pats. Produkcijos kokybė, kaina, pristatymo terminai atitiko lūkesčius, todėl šiuo metu perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas R. B. patvirtino teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), apie tai, kad tiekėją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai pakeitė dėl palankesnių sąlygų ir dėl to, kad jiems buvo patogu bendrauti su tuo pačiu vadybininku D. Galimai D. kalbėjo, kad viskas lieka tas pats, tiesiog jų įmonė keičia pavadinimą (9 t., b. l. 139-142). 

Liudytojo E. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Turėjo komercinių ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra pirkęs produkcijos iš abiejų bendrovių. Šios įmonės tiekia tepalus, skysčius, langų ploviklius. Jis perka kur yra bendrovei ekonomiškai naudingiau. Kokiu momentu pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti. Nebuvo pažįstamas nei su vienos minėtos įmonės darbuotoju. Pasirenkant tiekėją, turi reikšmės prekės pristatymo greitis ir kaina.

Liudytojo P. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo komercinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tepalus, o paskui kai bendrovės atsiskyrė, tepalus pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirko tepalus firmų „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“, bačkomis po 200 litrų. Aptarnaudavo daugiausiai vadybininkas D. Č., jam pakeitus įmonę, toliau dirbo su šiuo vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakėlė kainas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko tas pačias, todėl pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė buvo Jonavoje, prekes pristatydavo tiekėjas. Pristatymo greitis abiejų bendrovių buvo vienodas.

Liudytojo D. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Veiklą vykdo Kuršėnuose. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo bendrovė pirkdavo chemines medžiagas, reikalingas vilkikų priežiūrai: langų skysčius, tepalus, antifrizus. Pradžioje pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau santykiai su jais nutrūko, nes ilgai nesulaukė užsakymo, todėl pats susirado A. K., paklausė, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebetiekia prekių, o pastarasis pasakė, kad jie atsiskyrė. Kai pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti, ar pas juos pigiau buvo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pakeitė tiekėją, nes jis buvo klasiokas su A. K.. Kai padaręs užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgai nesulaukė prekių, paskambino A. ir klausė, kodėl nėra prekių ir tada jis pasakė, kad jie atsiskyrė, kad susikūrė kita įmonė. Motyvas pradėti pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tai, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesulaukė prekių. Prekių pristatymo greitis ir kaina neturi reikšmės renkantis įmonę, iš kurios pirkti, nes įmonė perka mažais kiekiais. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus, perskaitytus teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje, nustatyta tvarka (9 t., b. l. 3-5), kuriuose liudytojas nebuvo nurodęs, kad pakeitė tiekėją dėl to, kad jis su A. K. yra klasiokai, tačiau nurodyta, kad tiekėją pakeitė dėl to, kad norėjo bendrauti su tuo pačiu vadybininku, A. K..

Liudytojo A. C. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonė verčiasi metalo apdirbimu. Su įmonėm UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniai santykiai prasidėjo 2014 ar 2016 m. Susirado vadybininko, vardu D., kontaktus. Iš jo pradėjo pirkti pastą rankoms, tepalus metaliniuose kibiruose. Paskutinį kartą užsakius tepalą jis kelis mėnesius neatkeliavo. Pradėjo ieškoti kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktų, vadybininkas vis žadėjo atvežti, bet neatvežė. Paskui D. pasakė, kad atveš kitokio tepalo, sakė, kad jis dirba kitoje bendrovėje. Tuomet nusipirko tepalo firmos „(duomenys neskelbtini)“. Paskui atkeliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės, kurių laukė ilgai, tačiau atsakė, kad jau nebereikia. Toliau bendravo su D. J.. Pasirinkti šią įmonę mus įtakojo prekių pristatymo laikas.

Liudytojo R. D. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Patvirtino turėję komercinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms reikalingas prekes, t. y. tepalus, antifrizą, langų skystį. Vadybininkas buvo perėjęs dirbti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į kitą įmonę, bet kadangi su tuo vadybininku santykiai buvo geri, bendrovė buvo patenkinta jo tiekiama produkcija, tai ir toliau su juo dirbo, nežiūrėjo, ar jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitoje įmonėje. Jis pats pasakė, kad perėjo į kitą įmonę dirbti. Jis siūlė tas pačias prekes – tepalus, antifrizą. Tai buvo ne to paties gamintojo, bet analogiška produkcija. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bandyta dar kelis kartus įsigyti, produkcijos bet nepatiko vadybininko darbas ir tai buvo vienas iš argumentų, dėl ko liko dirbti su senuoju vadybininku. Patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad bendravo su vadybininku A. K..

Liudytojos L. Č. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Bendrovė užsiima tarptautiniais pervežimais, automobilių gabenimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo tepalus. Su šia įmone pradėjo dirbti labai seniai. Paskui išsiskyrė įmonės ir tuomet pradėjo tepalus pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vieno iš vadybininkų žmona – D. B. – dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, tai su jos vyru, ir bendravo. Abiejų įmonių tiek kainos, tiek prekės buvo jos tos pačios.

Liudytojo D. D. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. įmonė vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo komercinių santykių, pirko iš jų pagrinde tepalus. Vėliau šių prekių tiekėjas pasikeitė, įmonė pradėjo bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su tuo pačiu vadybininku dirbo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad bendravo su vadybininku D. B.. Pakeitė tiekėjus, dėl to, kad vadybininkas perėjo dirbti į kitą bendrovę, be to, asortimentas prekių, kurių reikėjo, buvo išlaikomas, tiekimo terminas buvo geras.

Liudytojo Ž. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užsiima pervežimais. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę siejo komerciniai santykiai, pirkdavo „(duomenys neskelbtini)“ skystį, langų plovimo skystį bei kitą produkciją. Bendraudavo su tos bendrovės vadybininku R. L.. Ar iš R. yra pirkęs, ir jam dirbant bendrovėj „(duomenys neskelbtini)“, nežino, nes jis atveždavo prekes ir jo neklausdavo, kur jis dirba. R. nepasakojo, kad jis būtų pakeitęs darbo vietą Šiuo metu nei iš vienos bendrovės prekių neperka. Liudytojas Ž. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus, perskaitytus teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje, nustatyta tvarka (9 t., b. l. 125), kad kai tas pats vadybininkas R. pasiūlė pirkti prekes, jis nesuprato, kad siūlo jau dirbdamas kitoje įmonėje, nes R. to nepasakė.

Liudytojo R. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra įmonės, atliekančios lengvųjų automobilių remonto paslaugas, atstovas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo tepalus, juos pirkdavo ir iš kitų bendrovių, taip pat ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą tepalą, kurį imdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai tik vieną kartą yra pirkę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pirkdavo pigesnę rūšį. Pasirenkant tiekėją, svarbiausia yra siūlomos kainos dydis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu pasiūlė tos pačios rūšies tepalų kažkiek tai žemesne kaina. Bendravo su vadybininku vardu D. Č.. Jis siūlė prekes tiek dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad jiems nesvarbu buvo, kurioje įmonėje vadybininkas dirba, svarbu tai, kaip jis bendrauja, kad atvažiuoja į bendrovę, kad pristato tepalą, paderina kainą.

Liudytojo E. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra D. Č. klasiokas, užsiima automobilių remontu. Patvirtino, kad pradžioje bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jos pirko tepalus, o paskui dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo dvi priežastys, dėl ko nutraukė darbą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirma priežastis ta, kad jie prekes perka iš kur nori. O antra priežastis buvo ta, kad paskambino naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir pasakė, kad jis pasidarė skolininkų sąrašą ir kad jų įmonė skolinga 70 EUR, ir pakėlęs toną ėmė mokinti, ką reikia daryti. Po to su jais nusprendė reikalų neturėti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo pirkti tada, kai ji atsidarė, nes ne vienus metus dirbo su tuo pačiu vadybininku D. ir kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojo K. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jo įmonė Marijampolėje turi parduotuvę, remontuoja pagrinde hidraulinę įrangą, parduoda antifrizus, langų skysčius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko antifrizus, tepalus. Su juo dirbo vadybininkai D. B. ir R. L.. Jie dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susikūrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo dirbti su šia bendrove. Jie siūlė kažką panašaus kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo arčiau nuo jo įmonės, 100-200 metrų atstumu, todėl jam patogu užsakyti, o kartais, jei reikia, tai priveža. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlių Marijampolėje neturėjo. Pakeisti bendroves pirmiausia lėmė atstumas ir žmonės, su kuriais buvo įsidirbę.

L. S. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. Įmonė veiklą vykdo Šiauliuose. Užsiima sunkvežimių servisu. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko eksploatacinius skysčius, antifrizą. Bendradarbiavimas nutrūko 2016 m., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė geresnes sąlygas. Galimai analogiškas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė pirkti A. K., kuris ankščiau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Šiai dienai nedirba nei su viena iš šių bendrovių. Visada perka prekes ten, kur pigiau. O jei perka brangesnę prekę, tada ženkliai geresnės kokybės. 

Liudytojos D. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė užsiima krovinių gabenimu, ji yra Marijampolėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė tas pačias prekes – tepalus. Pradžioje bendrovė pirko prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jokių įsipareigojimų nei vienai bendrovei neturėjo, juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo kaina ir sąlygos tenkino, todėl pakeitė tiekėją.

Liudytojo R. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė užsiima automobilių remontu ir prekyba. Anksčiau turėjo verslo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pakeitė tiekėją todėl, kad vadybininkai pasakė, kad jie pereina dirbti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dar bandė dirbti, tačiau sutarus dėl apmokėjimo tvarkos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimo nesilaikė, pradėjo siųsti grasinančius laiškus dėl pradelstų mokėjimų. Primynus sutartas sąlygas, jie su tuo sutikdavo, bet vėliau vėl siųsdavo laiškus. Po metų nutraukė bendravimą ir kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl analogiškų produktų tiekimo.

Liudytojo L. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas, pirkdavo tepalus, lubrikantus staklėms. Dirbo su vadybininku Dainiumi. Pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kai baigėsi santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai nežiūrėdavo iš ko perka prekes ir nelabai tuo domėdavosi, kadangi ne įmonės jiems buvo skolingos, o jie joms. Tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkų darbas, jie operatyviai reaguodavo į užsakymus, dėl to ir pirko pas juos. Nefiksavo įmonių, bet fiksavo darbą su vadybininkais. Dirbo ir su kitomis įmonėmis, ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojo S. L. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto mechaniku. Servisas buvo (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaikė darbinius santykius, pirko iš jos tepalus ir antifrizą. Santykiai pasibaigė, kai pradėjo pirkti iš kitos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tepalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perėjo į kitą įmonę, nes buvo geresnės sąlygos, geresni tepalai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kitą tepalą, vėliau pakeitė tepalo rūšį. Pastoviai buvo ieškoma geresnės kainos ir kokybės santykio. Kai pirko tepalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai bendravo su tuo pačiu vadybininku, iš kurio paskui pirko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. pasiūlė pirkti „(duomenys neskelbtini)“ tepalą, jis buvo pigesnis, bet kokybė panaši. Žinojo, kad D. perėjo dirbti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

L. S. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis nuo 2013 iki 2015 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. dirbo statybos direktoriumi, o nuo 2014 m. generaliniu direktoriumi. Įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Įmonė užsiima įvairiais statybos darbais, naudoja tepalus transportui.

Liudytojo D. L. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Marijampolėje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko įvarius tepalus, alyvas, langų skysčius, kitas eksploatacines medžiagas. Bendravo su vadybininkais D. ir R., kurie anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie pasakė, kad kuria naują verslą, pereina dirbti į kitą bendrovę. Kadangi jiems buvo patogu dirbti su tais pačiais žmonėmis, toliau jie pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjus dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo skambučių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet konkrečių komercinių pasiūlymų nebuvo. Prekes rinkdavosi pagal kainos ir kokybės santykį, pagal aptarnavimą, patogumą, pristatymą.

Liudytojo A. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tepalus. Kas greičiau atveždavo, iš to ir pirkdavo. Kai pristigdavo tepalų, skambindavo vienai ar kitai įmonei. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su D., galimai N., žinojo, kad jis anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ir anksčiau su juo bendraudavo. Jis atvažiavo ir pasakė, kad dirba naujoj įmonėj. Abi įmonės prekiavo ta pačia produkcija. Alyvas perka ir iš kitų įmonių, ne tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad turėtų asortimentą pasiūlyti klientams.

Liudytojos V. N. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad ji yra transporto įmonės vadovė. Dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, nes Šiauliuose nėra jų filialo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi filialą Šiauliuose. Nustojus pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie nesusisiekė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai nesiūlė nepirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes yra aktualu pirkti už mažiausią kainą.

Liudytojo A. N. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkamas tepalas, su šių bendrovių vadybininkais nebuvo susitikęs.

Liudytojo R. O. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau kartu ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu pirko iš abiejų įmonių. Didesnę iniciatyvą rodė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė pasiūlymus tokius pat, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvažiuodavo, siūlydavo prekes ir jei kas netikdavo, tai klausdavo, kas netinka. Vienu momentu atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas ir pasakė, kad jie išeina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir daugiau prekių tos įmonės vardu netieks. Taip pat pasakė, kad jei jie dirbs kitur, tai atvažiuos su pasiūlymais. Vėliau atvažiavo ir prisistatė, kad dirba kitoje įmonėje, kad galės tiekti prekes. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau pirko tepalus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė aušinimo skystį. Vienu momentu pirko tas pačias prekes iš abiejų įmonių. Pirkdami alyvą visada apklausia alyvų platintojus, kas gali pasiūlyti geresnę kainą.

Liudytojo V. R. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, patvirtino, kad pirko prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip gavo pasiūlymą, nepamena. Atsimena, kad buvo gavę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grasinamą laišką nepirkti prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kas pasiūlo geresnę kainą, iš to ir perka. Jeigu pirko prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, reiškia pas juos buvo pigiau.

Liudytojo R. P. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 10 metų. Marijampolėje jie turėjo filialą, tai atvažiuodavo jos du darbuotojai. Vieno vardas D. Pradžioje jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartą atvažiavo D. B. ir pasakė, kad pradeda dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad jie ir toliau prekiaus panašia produkcija ir kainos galimai bus geresnės. Kadangi kainos buvo geresnės, todėl pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, žmogus mums buvo žinomas, nenuvylė.

Liudytojo G. R. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pirko tepalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendravo su vadybininkais D. ir R. Vykdė veiklą Marijampolėje. Minėti vadybininkai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o prieš tai jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikėlė iš Marijampolės, tai teko bendrauti ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atveždavo tepalų iš Kauno, o po to sužinojo, kad tie vaikinai, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, irgi tepalais prekiauja, tai ėmė pirkti iš jų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai įsikūrė toje pat vietoje, kur anksčia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirenkant iš ko pirkti, atsižvelgia į kainos ir kokybės santykį.

Liudytojos O. R. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad ji 2015 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Įmonė Kuršėnuose, Šiaulių rajone vertėsi žemės ūkio mašinų detalėmis, ir remontu. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tepalus, kartais langų ploviklį. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais daugiau bendravo telefonu. Liudytoja nurodė, kad pirkdavo taip pat ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo su tom įmonėm, kurių prekių kaina būdavo mažesnė, kur leisdavo atidėti atsiskaitymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidėdavo 20 dienų, o kitos įmonės atidėdavo ir 3 mėnesiams. Liudytoja O. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus, perskaitytus teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje, nustatyta tvarka (9 t., b.l. 125), kad perkant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su vadybininku A. K. telefonu. Vėliau pastebėjo, kad pasikeitė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kada tiksliai šios įmonės pasikeitė, negali nurodyti, nes pastoviai bendravo su tuo pačiu vadybininku (9 t., b. l. 29, 2020-06-22).

Liudytojo J. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė užsiima vandens hidrobiologiniais darbais, t. y. žemės gelmių tyrimo darbais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tepalų tiekėjai. Pradėjo dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui pasijungė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai, jie keitėsi, o vėliau atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abi bendrovės tiekė tepalus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. pradėjo tiekti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2015 m. birželio mėn. Buvo perkama „(duomenys neskelbtini)“ alyva iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kai pradėjo dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai pirko pradžioje (duomenys neskelbtini), bet paskui atsisakė jos pirkimo ir pirko kitos rūšies alyvą. Vyr. mechanikas sakė, kad pasikeitė vadybininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsirado kažkas kitas ir nesukontaktavo iki galo. Jei nebūtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai būtų pirkę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jeigu neturėtų alternatyvų.

Liudytojas Ž. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonė teikė autoserviso paslaugas, keitė alyvas. Pradžioje pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aušinimo skysčius, alyvas. Kai buvo pasiūlytos geresnės sąlygos ir kaina, pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadybininkai pasakė, kad iš vienos įmonės išėjo ir po to kitą atidarė. Jie pasiūlė geresnes sąlygas ir kainas, todėl ir pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonei svarbi buvo kaina ir mokėjimo atidėjimo terminai. Buvo problemų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neapmokėjimo už prekes. Būdavo žodinis susitarimas ir jei didelė skola susikaupdavo, tai pirmiausia reikėdavo apsimokėti kažkiek tai ir tada vėl duodavo pirkti produkciją.

Liudytojo K. Ž. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“, užsiima automobilių remontu. Turėjo verslo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkdavo tepalus. Šiuo metu nebebendradarbiauja. Pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tas pats žmogus prekes siūlė ir vienos bendrovės vardu, ir kitos. Iš pradžių nesigilino, nes būna, kad įmonės pavadinimus pakeičia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos buvo geresnės ir dėl to iš jų pirko. Vadybininkas buvo D. N.. D. mums siūlė pirkti „Mobil“ alyvą, sakė, kad kainos bus geresnės. Labai nežymiai kaina buvo mažesnė.

Liudytojo A. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis dirba autoservise UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daug metų dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendraudavo tik su vadybininku K. U.. Viskas sustojo tada, kai pasikeitė savininkai, apie tai pranešė K. U.. Sakė, kad jų valdžia keičiasi, jis vienas dar dirba, bet dėl blogų santykių su nauju savininku planuoja išeiti. Paskui vieną dieną pasakė, kad jis išeina dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad iš pradžių dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nusipirkę tepalų statinę, kai naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas įlėkė į bendrovę ir pradėjo nurodinėti, kaip dirbti. Jis pareiškė, kad jis yra tų tepalų atstovas. Jis puolė fotografuoti ir aiškinti, kad iš niekur kitur negalima pirkti, tik iš jo ir visa tai buvo padaryta labai grubia forma. Dar kokius metus dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui santykiai su šia įmone pamažu slopo. Tuo pačiu metu dirbo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes reikėjo vienos pozicijos tepalų, kurių turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, vėliau prasidėjo problemos tarp šių įmonių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais tepalais neprekiavo, todėl gerus metus laiko šias prekes dar pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai dirbo su viena ir kita įmone, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tas pačias prekes, kurias turėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų įmonių kainos buvo labai panašios.

Liudytojo D. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Liudytojas patvirtino, kad maždaug nuo 2008 m. dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimininkams, pradėjo strigti atsiskaitymai ir 2016 m. buvo priimtas sprendimas nutraukti bendradarbiavimą. Pinigus, kuriuos buvo jie skolingi, atsiėmė „(duomenys neskelbtini)“ tepalais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamina automobilių eksploatacinius skysčius: antifrizą, langų ploviklį, bei kitus produktus. Tas asortimentas pagal tam tikras receptūras buvo tiekiamas arba vienai, arba kitai įmonei. Prieš gaminant produktą su klientu suderinama receptūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ receptūros būdavo parinktos ir pasirašytos direktoriaus R. Š.. P. U. receptūrų nepasirašinėjo ir jis to nereikalavo. Liudytojas nurodė, kad jis yra nepriklausomas gamintojas ir nėra prisirišęs nei prie vienos kurios įmonės. Buvo pasiūlyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ receptūra, jiems ta receptūra tiko ir pagal ją buvo gaminami produktai. Nutrūkus santykiams su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo su ja dirbti. Pažinojo beveik visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendradarbiauti su šia bendrove, pasisiūlė jis pats. Patvirtino, kad iš P. U. buvo gavęs prašymų pagaminti pigų produktą ir nesvarbu, kas bus viduje, svarbu, kad jis galėtų jį pigiai parduoti. Pasiūlius jam paruošti pasiūlymo popierinę formą ir pasirašyti, jis tokio dokumento nesurašė. Liudytojas paaiškino, kad jo bendrovės gaminamos produkcijos standartai yra nustatyti pasauliniu mastu. Net ir transporto priemonių gamintojas pateikia duomenis, koks konkrečiai produktas turi būti pilamas konkrečiai kokiam automobilio modeliui, t. y. koks turi būti naudojamas inhibitorius, kad nesugraužtų atitinkamų detalių. Standartas yra vienas, bet, pavyzdžiui, į aušinimo skysčio sudėtį įeina monoetilenglikolis, antikorozinis priedas – inhibitorius ir vanduo. Yra įvairių inhibitorių tiekėjų ir nuo to priklauso, kokį procentą reikia jo dėti. R. Š. pats tiekdavo žaliavas ir pagal jo pateiktas medžiagas buvo sudaryta receptūra, atitinkanti standartus. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gamina produktus pagal standartinę receptūrą, tik medžiagų sudedamosios dalys skiriasi nuo gamintojo ir tiekėjo. Jeigu vienas gamintojas gamina vieną produktą, o kitas – kitą analogišką, tai tada visai kitas pavadinimas jo yra ir procentinė sudėtis irgi skiriasi, kiek tai dedasi į bendrą produktą, kad pasiekti tą bendrą standartą, kurio reikalauja transporto priemonės gamintojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiekė savo medžiagų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino iš savų. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ gamino produktą, atitinkantį automobilių gamintojų standartams. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ receptūra jau buvo morališkai pasenusi. Automobilių gamintojai pastoviai keičia savo reikalavimus, tai gaminamos produkcijos receptūra pastoviai kinta.

2.3.Rašytiniai įrodymai

Registravimo pažymėjimu, išrašu iš VĮ „Registrų centras“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta (duomenys neskelbtini) įm. kodas (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas P. U. (1 t., b. l. 11,12, 21).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritys, nurodytos 2010 m. rugpjūčio 5 d. juridinių asmenų registre įregistruotuose įstatuose, pasirašytuose direktoriaus R. Š. – kitų, niekur kitur nepriskirtų cheminių medžiagų gamyba, variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba, motociklų ir jų atsarginių dalių bei pagalbinių reikmenų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas, tepalų ir chemijos produktų didmeninė prekyba, fasavimo ir pakavimo veikla (1 t., b. l. 13-20).

Sodros duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nustatyta, kad R. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2015 m. vasario 19 d. (2 t., b. l. 159).

Prašymais dėl atleidimo iš darbo, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, bendrovės darbuotojai pateikė analogiško turtinio ir formos prašymus dėl atleidimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. L. ir D. B. pateikė prašymus 2015 m. balandžio 30 d., D. J., D. N., ir A. K. – 2015 m. gegužės 4 d., K. U. – 2015 m. gegužės 26 d., D. P. – 2015 m. gegužės 29 d. (1 t., b. l. 30-36).

Sąrašu, pridėtu prie P. U. 2015 m. rugsėjo 14 d. pareiškimo policijai, Sodros informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius (1 t., b. l. 24, 38, 2 t., b. l. 156-160), nustatyta, kokiais laikotarpiais, kokiose bendrovėse ir kokiose pareigose, bei kokiuose regionuose dirbo darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. lentelė Nr. 1):

Lentelė Nr. 1.

Kaltinamųjų darbo laikas ir pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“

P. U. pateiktais UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2007 m. lapkričio 5 d. priimtu Sprendimu dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo Nr. 25V ir Įsakymu dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo Nr. 26V, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. pasirašė sprendimą ir įsakymą, kurių 1 punkte apibrėžta, kas yra laikoma įmonės komercine-technologine paslaptimi ir įsakė šios informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims. Nurodyta, kad „Komercinė-technologinė paslaptis yra įmonei priklausanti techninė, technologinė, komercinė, gamybinė ir organizacinė informacija, kuri yra viešai neatskleista ir nežinoma tretiesiems asmenims, išskyrus informaciją, kurią būtina atskleisti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias teisės normas: (...) įmonės klientų pavadinimai, adresai, telefonai, elektroninis paštas, įmonių kontaktiniai asmenys; (...) informacija apie gaminamų produktų paruošimo technologiją, technologines korteles, sudedamųjų dalių kiekius ir technologijos aprašymus (...) “. Įsakyme nurodyta, kad negali būti atskleista konfidenciali informacija, kurią darbuotojas sužino tiek teisėtu, tiek neteisėtu būdu, arba vykdant tarnybines pareigas ji buvo jam patikėta, esanti įmonės komercinė-technologinė paslaptis ar kitų darbuotojų bei vadovų asmens duomenys, negali būti atskleidžiama tiek įmonės viduje, tiek išorėje (1.19 p.) (...). Darbuotojai, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra įmonės komercinė paslaptis arba ją sužinoję vykdydami savo pareigas pagal darbo sutartį, arba ji jiems tapo žinoma kaip įmonės darbuotojui, privalo atlyginti įmonei padarytus nuostolius(...) (5 p.). Prie įsakymo pridėtas sąrašas su įsakymu susipažinusių darbuotojų, nurodyti jų vardai, pavardės, susipažinimo datos ir parašai. Ant lapo, po įsakymo tekstu ir direktoriaus R. Š. parašu, be kitų darbuotojų, yra pasirašę, taip pat ir K. U., D. J.. Ant kitų susipažinimo lapų yra pasirašę taip pat ir D. B., R. L., A. K., D. N. ir D. P. (1 t., b. l. 25-29).

2009 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 036V, pasirašytuose vadybininko, pardavimų vadybininko, pardavimų vadovo, regiono vadovo, pareigybiniuose nuostatuose numatyta, kad vadybininkas, pardavimų vadybininkas, regiono vadovas bei pardavimų vadovas, be kitų atsakomybių, atsako taip pat ir už įmonės komercinių, gamybinių paslapčių saugojimą. Su šiais nuostatais pasirašytinai susipažinę R. L., D. J., D. B., A. K., D. N., D. P., K. U. (1 t., b. l. 44-45, 52-53, 57-58, 70-71, 75-76, 94-95).

Kaltinamųjų gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės pateiktais Pardavimų vadovo pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2011 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu, nustatyta, kad viena iš pardavimų vadybininko pareigų yra rinkti ir analizuoti turimą informaciją apie konkurentų veiklą, jų realizacijos apimtis, asortimentą, kainas analogiškai produkcijai ir apskritai visą informaciją, turint tikslą nustatyti silpnas ir stiprias konkurentų vietas. Taip pat nurodytuose pareiginiuose nuostatuose numatyta pardavimų vadovo atsakomybė už įmonės komercinių ir gamybinių paslapčių saugojimą (14 t., b. l. 164-166).

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. M. pateiktu įsakymu „Dėl darbo tvarkos taisyklių“, nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 5 d. direktoriaus R. Š. įsakymu buvo patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės, su kuriomis I. D. pavesta susipažindinti darbuotojus (Segtuvas su UAB „Vidaus dokumentais, lapas 280). Šių taisyklių 41 punkte tarp darbuotojų pareigų, numatyta ir pareiga darbuotojams „saugoti bendrovės komercines ir technologines paslaptis (asmens duomenys, techninė informacija, apyvarta, tiekėjai ir pirkėjai, atlyginimų dydis, buhalterinė informacija)“. Taisyklių 5.3 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas „valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių, dalykinės, konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskleidimas žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu arba jų pranešimas kitiems asmenims, konkuruojančiai įmonei“. Su taisyklėmis supažindinta dauguma darbuotojų, jų tarpe ir D. J., D. B., A. K., R. L., K. U. 2007 m. gruodžio 22 d. (12 t., b. l. 183-191).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. taip pat buvo patvirtintos Vidaus darbo taisyklės, su kuriomis supažindinta dauguma darbuotojų 2007 m. gruodžio 22 d. (12 t., b. l. 171-178).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. U. pateiktais rašytiniais duomenimis ir schemomis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama programa (duomenys neskelbtini), prie kurios prieigą, dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kaltinamieji: D. B., D. N., A. K., D. P. ir K. U.. Prie programos nutolusių taškų darbuotojai jungdavosi naudodami nuotolinį prisijungimą RDP (Remote desktop connection), o Kauno ofiso darbuotojai jungdavosi lokaliai. Programoje buvo saugoma informacija apie tiekėjus (įmonių pavadinimai, kodai, PVM kodai, adresai, kontaktai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktos prekės, prekių kainos), prekės (asortimentas, kainodara, prekių pavadinimai, pardavimo kainos ir kiekiai), pirkėjai (įmonių pavadinimai, kodai, PVM kodai, adresai, kontaktai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos prekės pirkėjams, prekių kainos, klientų atsiskaitymo sąlygos). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas gaudavo prisijungimą tik direktoriui patvirtinus atitinkamo darbuotojo prašymą, kitaip tariant, prisijungimus turėjo tik tie darbuotojai, kuriems jis būdavo suteiktas direktoriaus sprendimu. Vartotojai savo kompiuteriuose turėjo atitinkamą vartotojo vardą ir slaptažodį (5 t., b. l. 127-130).

Nuomos sutartimi nustatyta, kad 2003 m. gegužės 20 d. neterminuotai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos administracijos patalpos Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nuomotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010 rugsėjo 29 d. buvo pasirašytas nuomos sutarties priedas Nr. 13, kuriuo buvo pakeistos nuomojamos patalpos esančios tuo pačiu adresu, iš kabinetų Nr.39-40, į – kitas, didesnes patalpas, esančias pastato ½ aukšte (1 t., b.l.110-112).

Išrašu iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad viešai skelbiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius D. J., kurio telefonas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 133, 134). Šis D. J. telefono numeris nurodytas ir oficialiuose įmonės registruose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis telefonas (2 t., b. l. 162).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. pasirašytu sutikimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko, kad nuo 2022 m. gegužės 22 d. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priskiriamas D. J. (1 t., b.l.145).  

Nuomos sutartimi nustatyta, kad 2009 m. birželio 20 d. neterminuotai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos negyvenamos patalpos Marijampolėje, (duomenys neskelbtini). Nuomotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.113-114).

Išrašu iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad viešai skelbiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolės filialo adresas yra Marijampolė, (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.136). 

Nuomos sutartimi nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 13 d. neterminuotai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini). Nuomotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.115-117).

Išrašu iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad viešai skelbiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filialo adresas yra (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l.135).

Nuomos sutartimi nustatyta, kad 2009 m. spalio 1 d neterminuotai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini). Nuomotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.119).

Nuomos sutartimi nustatyta, kad 2010 m. balandžio 1 d UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini). Nuomotojas – V. J. individuali įmonė (1 t., b.l.120-124).

Išrašu iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad viešai skelbiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filialo adresas yra (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l.135).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartimi nustatyta, kad D. J., D. B. ir R. L. įsteigė ribotos atsakomybės privatųjį juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę. Bendrovės įstatinis kapitalas 60 000 EUR. Kiekvienas steigėjas įsipareigojo įmokėti po 20 000 EUR steigimo įnašus iki 2015 m. gegužės 27 d. Sutartį visi trys steigėjai pasirašė elektoriniais aprašais 2015 m. gegužės 25 d. (1 t., b.l.125-128).

Išrašas apie Juridinį asmenį, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini). tikslai yra didmeninė prekyba tepalais ir alyvomis, aušinimo skysčiais ir kitomis prekėmis (2 t., b. l. 161-162).

Ne išimtinio platinimo sutartimi nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 1 d. buvo pasirašyta sutartis, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) bendrovių, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta (duomenys neskelbtini)  produkcijos (tepalinių alyvų, tepalų ir specialių produktų pramonei) neišskirtiniu platintoju Lietuvoje (3 t., b. l. 3-14).

D. J. pateiktomis sąskaitomis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 3 d. – rugsėjo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes iš Latvijos bendrovės (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) prekiniu ženklu pažymėtą alyvą (2 t., b. l. 168-183).

Raštais, kurie buvo pateikti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, atsakant į vienodo turinio paklausimus, apie Italijos įmonės (duomenys neskelbtini) gaminamų tepalų pirkimą, ir tiekėjos pakeitimo priežastis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą pateikė D. J.. Šią produkciją bendrovė pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tinkamos produkto kainos ir kokybės (4 t., b.l. 52-53). Pridėta sutartimi, nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta pirkimo –pardavimo sutartis, numatanti mokėjimo atidėjimą (4 t., b.l.54-55). Analogiško turinio raštas pateiktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad produkciją pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti pasiūlė D. J. ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko (duomenys neskelbtini) produkciją dėl kainos ir kokybės. Pirkimo-pardavimo sutartis su bendrove sudaryta taip pat 2016 m. balandžio 28 d. (4 t., b.l.58-60). UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad 2015 m. ir 2016 m. pirko (duomenys neskelbtini) produkciją tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perkant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tepalus pristatė R. L. ir D. B.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko minėtus tepalus todėl, kad buvo greitesnis pristatymas (4 t., b.l.62). UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad pirko (duomenys neskelbtini) produkciją tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko toliau pirkti dėl asmeninės pažinties su D. B. (4 t., b.l.64). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad pirko (duomenys neskelbtini) produkciją tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l.67). ). Pridėta sutartimi, nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 4 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, numatanti 30 dienų mokėjimo atidėjimą (4 t., b.l.70-71). UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad pirko tepalus tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tepalus perdavė D. N.. Pasirinko pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl palankių sąlygų ir kainų (4 t., b.l.74). UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad pirko (duomenys neskelbtini) produkciją tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinė priežastis pasirenkant įmonę, identišką produkciją tiekiančią identiškomis sąlygomis, yra kaina (4 t., b.l.76). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad pirko (duomenys neskelbtini) bei kitą produkciją tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko toliau pirkti dėl asmeninės pažinties tarp darbuotojų. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras 2015 m. liepos 17 d. – lapkričio 12 d., matoma, kad r). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė sąskaitas apmokėti per mėnesį nuo jų išrašymo dienos (4 t., b.l.82-84). Analogiški raštai gauti ir iš kitų pirkėjų. Juose nurodoma, kad yra pirkę produkciją tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pirko (duomenys neskelbtini) produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl palankesnių atsiskaitymo sąlygų (4 t., b.l.86); UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes šios įmonės pasiūlymas dėl tepalų pristatymo būdo ir laiko tuo metu buvo priimtinesnis (4 t., b.l.88); UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti pasiūlė A. K., tas pats vadybininkas, kur dirbdavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tepalus pirko, nes vadybininko pasiūlymas buvo priimtinas (4 t., b.l.90); UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) produkciją pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl vadybininko D. B., kuris perėjo dirbti į kitą įmonę, nes buvo – patenkinti jo darbu ir jiems nesvarbu, kokią įmonę jis atstovauja (4 t., b.l.93); MB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad pirko produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai 2015 m. birželio 25 d. pirko, pastebėjo, kad tie patys pardavėjai pateikė kitus rekvizitus, sąskaitose buvo nurodyta bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasiteiravus, kodėl pasikeitė rekvizitai, konkretaus atsakymo nepateikė (4 t., b.l.93). Ant 2015 m. birželio 25 d. sąskaitos faktūros pasirašęs produkciją perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – R. L. (4 t., b.l.97); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) produkciją pirko pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadybininkas D. Č. pateikdamas pasiūlymą informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ant bankroto ribos ir nebevykdo prekybos. Bendrovė pradėjo produkciją pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vadybininkų, su kuriais galėjo susitarti dėl pirkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus veikti, tepalus vėl pirko iš jų (4 t., b.l.105); UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) produkciją pirko pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pažįstamas D. B. pasiūlė pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kainos buvo maždaug vienodos, todėl produkciją pirkdavo iš abiejų bendrovių (4 t., b.l.107); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2015 m. birželio 30 d. sudarytą prekių tiekimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje numatytas 30 dienų mokėjimo atidėjimo terminas (4 t., b.l.109-111); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) produkciją pirko pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadybininkas R. L. informavo, kad pereina dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekiaujančia ta pačia produkcija tik mažesnėmis kainomis, todėl pagal 2015 m. liepos 30 d. pasirašytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l.113); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nurodė, kad tą pačią produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iki 2015 m., tačiau įmonė laiku nepristatė prekių, todėl gavę pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, toliau bendradarbiavo su ja. Pateikė 2015 m. birželio 29 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą mokėjimo atidėjimo 30 dienų sutartį (4 t., b.l.115-117); UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad vieną kartą (duomenys neskelbtini) produkciją pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną kartą (raštas rašytas 2016 m. gegužės 5 d.) – 2015 m. birželi 16 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė produkcijos pirkimo sutartį su mokėjimo atidėjimu 30 dienų (4 t., b.l.119-121); UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) produkciją pirko pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau tas pats vadybininkas A. K. pasakė, kad perėjo dirbti į kitą bendrovę ir pasiūlė pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tol, kol ši bendrovė tiekė šią produkciją. Pirko todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija buvo mažesne kaina, geresni pristatymo terminai ir lankstesnis atsiskaitymo terminas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo atsiskaityti per 10 dienų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60-90 dienų. 2015 m. birželio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė produkcijos pirkimo sutartį su mokėjimo atidėjimu (4 t., b.l.123-125); UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) produkciją pirko pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mažesnės kainos (4 t., b.l.127); UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko dėl palankesnių sąlygų ir to paties aptarnaujančio personalo (4 t., b.l.129); UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko dėl to, kad tie patys vadybininkai R. L. ir D. B. pasiūlė toliau tepalus pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų aptarnavimo kokybė bendrovę tenkina (4 t., b.l.131); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ keitėsi vadybininkai. Perka skirtingą produkciją iš abiejų bendrovių (4 t., b.l.135); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mažesnių kainų. Produkciją pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. N. (4 t., b.l.137); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mažesnių kainų ir greitesnio tiekimo laiko. Produkciją pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. B. (4 t., b.l.139); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad užsidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, o jų vietoje įsikūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l.141); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mažesnių kainų ir greitesnio produkcijos pristatymo. Produkciją pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. N.. Pateikė 2015 m. birželio 4 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo su mokėjimo atidėjimu 30 dienų sutartį (4 t., b.l.152-153); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mažesnių kainų ir greitesnio tiekimo laiko. Produkciją pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. K., į kurį buvo kreiptasi kaip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, tačiau jis informavo, kad dirba kitoje įmonėje ir pasiūlė pirkti iš jų (4 t., b.l.155); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl , o po to vė;l iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Produkciją pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. B. (4 t., b.l.157); UAB „(duomenys neskelbtini)“ po kartą pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po to iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Produkciją pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjęs vadybininkas (4 t., b.l.159); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mažesnių kainų ir greitesnio tiekimo laiko (4 t., b.l.161); Pateikė 2015 m. liepos 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo su mokėjimo atidėjimu 30 dienų sutartį (4 t., b.l.162-163); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po to iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės atstovas negalėjo paaiškinti kas nulėmė tokį pasirinkimą (4 t., b.l.165). Pridėtos operacijų žurnalo kopijos patirtina, kad pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2015 m. birželio 16 d. (4 t., b.l. 169); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė tiekėją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. L. pasiūlymu, be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ delsė su prekių pristatymu (4 t., b.l.149); Pateikė 2015 m. birželio 3 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo su mokėjimo atidėjimu sutartį (4 t., b.l.177-178); AUB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) produkcijos nepirko (4 t., b.l.180); UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad vietoj UAB „(duomenys neskelbtini)“, perėjo pas tiekėją UAB „„(duomenys neskelbtini)““, dėl pristatymo efektyvumo (4 t., b.l.186); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė tiekėją dėl greitesnio prekių pristatymo (4 t., b.l.188); UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. B., jo pasiūlymą priėmė dėl patrauklesnės kainos (5 t., b.l. 2), pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, matosi, kad su šia bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinius santykius pradėjo 2015 m. birželio 18 d.(5 t., b.l.13); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė tiekėją dėl greitesnio produkcijos pristatymo termino (5 t., b.l.20). Pateikė 2015 m. birželio 4 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo su mokėjimo atidėjimu 30 dienų, sutartį (5 t., b.l.21-22); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė tiekėją dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją parduoda pigiau (5 t., b.l. 24); V. L. firma pakeitė tiekėją dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vadybininkas K. U.) pasiūlė palankesnes bendradarbiavimo sąlygas (5 t., b.l. 26) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodė, kad pradžioje pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau vadybininko Dariaus pasiūlymu pradėjo pirkti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b.l. 30 ); UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pakeitė tiekėją todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyviau, lanksčiau ir įvairiais kiekiais pristatydavo savo parduodamą produkciją (5 t., b.l. 32). Pateikė 2015 m. birželio 17 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo su mokėjimo atidėjimu 30 dienų, sutartį (5 t., b.l.33); UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad vieną kartą pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko K. U. pasiūlytų tepalų, nes buvo pasiūlyta geresnė kaina nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b.l.40); UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pirko iš abiejų tiekėjų, atsižvelgė, kuris geriausiai atitiko jų poreikius (5 t., b.l.42); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė tiekėją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl draugiškų santykių su A. K. (5 t., b.l.44); UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad iš „(duomenys neskelbtini)“, o ne iš ankstesnio tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tepalus (duomenys neskelbtini), nes pasiūlymą pateikė pažįstamas D. J. (5 t., b.l. 46); UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko produkciją dėl geresnio pristatymo termino, palankesnio atsiskaitymo atidėjimo, konsultacijų kokybės (5 t., b.l. 50); UAB “(duomenys neskelbtini)“ pakeitė ilgametį tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl K. U. pasiūlymo pirkti (duomenys neskelbtini) produkciją geresnėmis kainomis (5 t., b.l. 52); UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) produkciją, vėliau buvo pateiktas analogiškas pasiūlymas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b.l.54); UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti pasiūlė A. K., o perka pas tą tiekėją, kuris parduoda palankesne kaina (5 t., b.l.56); UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad tiekėją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė dėl sutrikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių tiekimo (5 t., b.l.58); Pateikė 2015 m. birželio 30 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo su mokėjimo atidėjimu sutartį (5 t., b.l.59).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. balansai bei pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. ir 2016 m. bendrasis pelnas ženkliai sumažėjo (5 t., b.l.68-89). 2010-2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo pelno vidurkis sudarė 712 805 EUR, tuo tarpu 2015 m. šis rodiklis buvo – 417 289 EUR (5 t., b.l.73), 2016 m. – 339 869 EUR (5 t., b.l.70).

Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame rašte, nurodyta, kad 2015 m. nuo gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo atleisti 25 darbuotojai, o naujai priimta – 30 (14 t., b.l.62) .

D. P. pateiktu Darbo inspekcijos raštu nustatyta, kad 2015 m. vasario mėnesį D. P. į jo paklausimą buvo suteikta rašytinė konsultacija dėl nekonkuravimo susitarimo pasirašymo (12 t., b.l. 151-153).

D. P. pateiktu Konkurencijos tarnybos raštu nustatyta, kad 2022 m. birželio 7 m. D. P. į jo paklausimą buvo suteikta rašytinė konsultacija dėl nekonkuravimo (14 t., b.l. 157-158).

Tyrimų protokolu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 10 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ antifrizo Celsium -350 C tyrimą, kuriuo nustatyta, kad skystyje yra mechaninių priemaišų, kas neatitinka normos; PH rūgštinis – skystis sukels aušinimo sistemos koroziją; žemas šarmingumo lygis – sudėtyje nėra korozijos inhibitorių; kristalizacijos temperatūra -240 C, etiketėje deklaruojama yra -350 C. Šį temperatūrų neatitikimą įtakoja sudėtyje esantis glicerinas (14 t., b.l.159).

Kaltinamųjų gynėjos V. N. pateikta pirkėjų, buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais, rašytine apklausa nustatyti duomenys susisteminti lentelėje Nr. 2.

Lentelė Nr. 2

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų atsakymai į kaltinamųjų gynėjos V. N. raštu (14 t., b.l.132) pateiktus klausimus

UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu be pirkimo pardavimo sutartimi, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo alyvos gamintojas Lietuvoje. Pagrindinė šios alyvos platintoja Lietuvoje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. birželio 3 d. Nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos sudarė 359 731,23 EUR. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos pardavimo sandoriai nebuvo vykdomi (11 t., b.l.125-129).

Išrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos patvirtina, kad bendrovė 2015 m. birželio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. AUB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 71 215,29 EUR pelno, susijusio su (duomenys neskelbtini) pardavimais; 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. – 117 168,68 EUR, o 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. – 188 383,97 EUR (16 t., b. l. 71, 72, 75). Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d laikotarpiu pardavus produkciją gautas pelnas sudaro 467 509,70 EUR, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – 307 302,57 EUR  (16 t., b. l. 76, 77).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, kad ši įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d. vykdė gamybos paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perpirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaliavas, iš jų pagamino produktus, kuriuos pardavė atgal UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją užsakinėti pradėjo nuo 2015 m. spalio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ etiketes ir tarą, kad produktai būtų gaminami naudojant privačias UAB „(duomenys neskelbtini)“ etiketes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nepirko jokių medžiagų ar žaliavų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikmėm (16 t., b.l.103).

AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, kad bendrovė veikla yra buitinės chemijos gamyba ir prekyba. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių užsakymų gamybos paslaugai, todėl paneigtini teiginiai, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sumažėjo pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. birželio iki 2014 m. gruodžio teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos gamybos ir fasavimo paslaugas (16 t., b.l.104).    

2.4. Specialisto išvados, ekspertizių aktai, specialistų (ekspertų) parodymai

2020 m. sausio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2318(17) (7 t., b. l. 148-171, 8 t., b. l. 1-35, tyrimą atliko ekspertė M. K.) nustatyta, kad:

1.       2015 m. liepos mėn. – 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pardavusi iš tų pačių tiekėjų kaip ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirktas prekes, gavo 566 041,95 eurus pajamų;

2.       šių pardavimų grynasis pelnas 2015 m. sudarė 12 763,74 eurus, 2016 m. 24 047,54 eurus, iš viso – 36 811,28 eurus;

3.       jeigu 2015-2016 m. gruodžio mėn. laikotarpiu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavinėtų prekes tokiomis pat kainomis kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, būtų papildomai pardavusi prekių 566 041,95 eurų sumai ir išlaikytų 2010-2014 m. grynąjį pelningumą, tai jos negautas grynasis pelnas galėjo sudaryti 15 679,36 eurus, iš jų: 2015 m. – 6 257,62 eurus, 2016 m. 9 421,74 eurus.

4.        UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko tų pačių grupių prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. pirkimų registre nurodytų tiekėjų (1. Eni S.p.a.; 2. Bendra Lietuvos ir Prancūzijos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)“;4. UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5.  UAB „(duomenys neskelbtini)“; 6. UAB „(duomenys neskelbtini)“; 7. UAB UAB „(duomenys neskelbtini)“; 8. AB „(duomenys neskelbtini)“ filialas „(duomenys neskelbtini)“; 9. UAB „(duomenys neskelbtini)“; 10. UAB „(duomenys neskelbtini)“; 11. SIA „(duomenys neskelbtini)“; 12. SIA „(duomenys neskelbtini)“; 13. UAB „(duomenys neskelbtini)“; 14. UAB „(duomenys neskelbtini)“);

5.        2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė iš tų pačių kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjų nupirktų prekių už 929,94 EUR, bei šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų sąraše esantiems pirkėjams pardavė iš tų pačių tiekėjų nupirktų prekių už 566 041,95 EUR.

6.       Prekių rūšys, kuriomis prekiavo abi įmonės: 1. Eni prekės ženklo prekės; 2. LOTOS prekės ženklo prekės; 3. AdBlue prekės ženklo prekės; 4. AZO prekės ženklo prekės; 5. Tepalas ATF; 6. Tepalas I-20; 7. Tepalas I-40; 8. Tepalas Litol; 9. Tepalas Solidol; 10. Tepalas M10G2k; 11. Tepalas Nigrol; 12. Tepalas TEP-15; 13. Aušinimo skystis; 14. Distiliuotas vanduo; 15. Stabdžių skystis DOT; 16. Elektrolitas; 17. Glikoliai; 18. Kiti tepalai; 19. Pasta rankoms; 20. Skystis GRIL; 21. Stiklų valiklis; 22. Šluostės; 23. Talpos; 24. Vairo stiprintuvo skystis; 25. Variklio užvedimo skystis; 26. Oro gaiviklis; 27. Variklių valiklis; 28. Etiketės; 29. Kitos prekės (7 t., b.l. 148-171, 8 t., b.l. 1-35).

Specialisto išvadoje (Nr. 11-2318(17)) nurodoma, kad tyrimas atliktas pagal įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pirkimų registre bei 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras.

Specialisto išvados 12 priede pridedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos 1d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio prekių, pirktų iš tų pačių tiekėjų kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjų, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų sąraše, suvestinė, kurioje nurodyt klientai, įvardinti kaltinamajame akte pateikiamame kaltinime: (duomenys neskelbtini), (specialisto išvados Nr. 11-2318 (17) 12 priedas DVD diske).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės M. K., parengusios 2020 m. sausio 1 d. specialisto išvadą Nr. 11-2318(17), paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad specialistė savo išvadą patvirtino, nurodė, kad yra susipažinusi su auditoriaus Č. M. išvada ir paaiškino, kad išvados skiriasi ir dėl to, kad ji tyrimą atliko pagal pareigūnų pateiktą užduotį ir jai buvo nustatytos tyrimo ribos pareigūnų suformuluotais klausimais, kuriais jai buvo pavesta palyginti tik tai to paties prekių ženklo įsigyto iš tų pačių tiekėjų pardavimus. Auditorius tokių apribojimų neturėjo, todėl savo tyrimą atliko kitaip. Ekspertė negalėjo atsakyti į klausimą ar nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą netekto gryno pelno dalį nurodytu laikotarpiu, jos taikytas metodas, apribotas pareigūnų suformuluotų klausimų, yra ekonomiškai pagrįstas ir, koks tas metodas labiau tiktų nustatant netekto pelno dalį. Specialistė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. turėjo virš 400 pavadinimų skirtingų prekių, 2016 m. – virš 700, o tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 200 ir 400. Kadangi tyrimu buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tų pačių tiekėjų nupirktų prekių pardavė tiems patiems pirkėjams, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai už 566 041,95 EUR, tai atsižvelgiant į tą sumą ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelningumą nustatytą, tai jų negautas grynasis pelnas galėjo sudaryti 15 679,36 EUR. Apskaičiuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautą grynąjį pelną, buvo apskaičiuotas bendrovės 2010-2014 m. vidutinis pelningumas su sąlyga, jeigu ji ir toliau būtų išlaikiusi to paties lygio pelningumą, tai jos negautas grynasis pelnas sudarytų būtent tiek 15 679,36 EUR. Apskaičiuojant pelningumą ji neatsižvelgė į bendrovės suteiktą paramą, nes šie duomenys jai nebuvo pateikti. Skaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynąjį pelningumą, vertino, kad 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas buvo neigiamas, tai yra – 94 271 EUR. Negali nurodyti, ar skaičiuojant grynąjį pelną paramos eliminavimas yra ekonomiškai pagrįstas. Atsakydama į kaltinamojo D. J. klausimą, ar produktai, kurių sudedamosios dalys nėra vienodos, gali būti laikomi identiškais, specialistė M. K., atsakė, kad tyrimo metu pasirinko grupavimo pobūdį, priskirdama vienai grupei produktus pagal pavadinimus, o ne pagal savybes. Jeigu jie turėjo vienodą pavadinimą, tai buvo priskirti tai pačiai grupei. Jei buvo pirktas tepalas ATF, tai visi tepalai, kurie vadinosi ATF buvo priskirti tai pačiai grupei. Jeigu buvo tepalas I-20, tai visi tepalai I-20 buvo priskirti tai pačiai grupei. Ekspertė patvirtino, kad skaičiuodama, neišeliminavo įmonių ir tų sandorių iš paskaičiavimų, kurie buvo sudaryti laimint viešuosius konkursus atsižvelgė tik į tai, kad būtų pirkta iš tų pačių tiekėjų ir parduota tiems patiems pirkėjams. Į jokius kitus kriterijus nebuvo atsižvelgta. Specialistė, atsakydama į gynėjos V. N. klausimus, paaiškino, kad įtakos įmonės grynojo pelno mažėjimui gali turėti kiti ekonominiai faktoriai, tokie kaip kadrų kaita, prekybos taškų sumažėjimas, tačiau tyrimo metu ji neatliko jokių rinkos tyrimų. Užduotyje buvo nurodyta, jog tiriamasis laikotarpis yra nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Visi apskaitos registrai buvo pateikti nuo liepos mėnesio, nes iš esmės veikla buvo pradėta liepos mėnesį. Atlikdama tyrimą ji suformuluotos užduoties ribose tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas nuo 2015 m. nuo liepos 1 d., iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir būtent iš asmenų pavardžių, nurodytų sąskaitose, paskaičiavo, kurių asmenų vardu buvo uždirbtas konkretus pelnas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, apsiribojant tam tikrų prekių rūšies, kurios buvo pirktos iš tų pačių tiekėjų kriterijumi (specialisto išvados Nr. 11-2318 (17) 114 lentelė, 8 t., b.l.29). Specialistė M. K. paaiškino, kad atlikdama tyrimą ji neskaičiavau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vidurkio ir apyvartų. Vidurkio sumažėjimo ar padidėjimo pagal klientus nenagrinėjo. Skaičiavo tik pagal finansines ataskaitas, už laikotarpį nuo 2010 metų.

Teisiamojo posėdžio metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą parengta audito bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ auditoriaus Č. M. specialisto išvada (2022 m. balandžio 25 d. Nr.04/25) (toliau tekste – auditoriaus Č. M. parengta specialisto išvada) nustatyta, kad audito įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Č. M. atliko analizę ir pateikė išvadą klausimu: Kiek bendrojo ir grynojo pelno negavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.  Tyrimo metu auditorius, nustatė, kad:

1.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams per vienerius metus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. sumažėjo 1 232 151,96 EUR; 

2.       Iš viso tyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų sumažėjo 1 906 448,87 EUR; 

3.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 – 2014 metų bendrojo pelningumo rodiklis buvo 24,30%; vidutinis grynojo pelningumo rodiklis – 2,77 %;

4.       2010 – 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė reikšmingas paramos sumas, kurias ji deklaravo Valstybinėje Mokesčių Inspekcijoje. Kadangi parama yra teikiama savanoriškai ir nėra susijusi su įmonės uždirbtomis pajamomis, todėl auditorius deklaruotas paramos sumas eliminavo ir apskaičiavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo pelningumo rodiklis turėtų būti 8,80%;

5.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams per vienerius metus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios, t. y. nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., neuždirbo 299 412,93 EUR (1 232 151,96 x 24,30%) bendrojo pelno bei neteko 108 429,37 EUR (1 232 151,96 EUR x 8,80%) grynojo pelno (taikant 8,80% grynojo pelningumo rodiklį, tai yra eliminavus bedrovės suteiktą paramą iš sąnaudų), o viso tyrimo laikotarpiu, t.y. nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ neuždirbo 463 267,08 EUR (1 906 448,87 EUR x 24,30%) bendrojo pelno bei neteko 167 767,50 EUR (1 906 448,87 EUR X 8,80%) grynojo pelno (taikant 8,80% grynojo pelningumo rodiklį, tai yra eliminavus bedrovės suteiktą paramą iš sąnaudų);

6.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sutampančių pirkėjų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. uždirbo 585 883,34 EUR, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. uždirbo 359 282,60 EUR, tokiu būdu per metus nuo įmonės veiklos pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sutampančių pirkėjų uždirbo 945 165,94 EUR sumą. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbo 585 286,93 EUR pajamų. Iš viso tyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sutampančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų uždirbo 1 530 452,87 EUR pajamų.

7.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paramos: per 2010 m. suteikė 319 900 Lt (92 649,44 EUR), 2011 m. – 999 336 Lt (289 427,71 EUR), 2012 m. – 249 000 Lt (72 115,38 EUR), 2013 m. – 720 279 Lt (208 607,22 EUR), o 2014 m. – 765 949 Lt (221 837,06 EUR). Pagal paramos deklaracijas parama buvo teikiama: Aukštaitijos sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, D. J. (duomenys neskelbtini), K. G. Automobilių Sporto Klubui, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), labdaros ir paramos fondui, sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (14 t., b.l. 2-51).

Audito bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ auditoriaus Č. M., parengusio 2022 m. balandžio 25 d. specialisto išvadą Nr.04/25 (14 t., b. l. 2-51) paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad jis parengtą išvadą patvirtino, nurodė, kad pats pasirinko tyrimo metodą, užsakovo buvo suformuluotas klausimas „Kiek bendrojo ir grynojo pelno negavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.?“ Jis apskaičiavo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d., kad būtų pilnas mėnuo iki 2016 m. gruodžio 31. Skaičiavimuose išskyrė ir atskirai aptarė laikotarpį iki 2016 m. gegužės 31 d. ir nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsakant į klausimą, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo pajamų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams, išskyrė 613 bendrų klientų. Atlikdamas tyrimą nekreipė dėmesio į tam tikros produkcijos tam tikras kategorijas ir rūšis, o skaičiavo visus pardavimus. Pardavimų prioritetas yra surasti pirkėją, su kuriuo galima derėtis, tartis ir ieškoti alternatyvų. Abiejų įmonių deklaruota veikla yra ta pati – Nr. 467150 – tepalų didmeninė prekyba. Iš principo abi bendrovės pardavinėjo aušinimo skysčius ir kitus produktus, kuriuos pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialistas patvirtino, kad atlikdamas tyrimą, tyrė pirminius įmonių dokumentus. Į išvados priedus sudėjo apskaitos dokumentų suvestines (kompaktinis diskas prie išvados, 14 t., b.l.51), o prieš tai apskaitos registrus sutikrino su pirminiais dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veiklą 2015 m. vasarą. 2015 m. 90 – procentų, o 2016 m. – virš 80 procentų, bendrovės apyvartos sudarė prekyba su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko gero nefunkcionuotų, jeigu nebūtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla ir buvo grindžiama tuo, kad turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų duomenis ir jiems siūlė savo produkciją. Tai, kad pasiūlė produkciją vienokios ar kitokios kokybės, vienokio, ar kitokio prekybos ženklo, neturi jokios reikšmės, nes 90 procentų jos veiklos buvo išdava to, kad turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų duomenis. Skaičiuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynąjį negautą pelną vertino visus sandorius, ir žiūrėjo tik piniginę išraišką. Nesigilino, kokį produktą parduoda: ar alyvą, ar šluostę. Ar įmonė konkurso būdu pardavinėjo prekes, duomenų neturėjo ir į juos neatsižvelgė. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. taikė mažesnį antkainį, nei UAB „(duomenys neskelbtini)”. Specialistas paaiškino, pagal Verslo apskaitos standartus, Pelno mokesčių įstatymą, parama pripažįstama sąnaudomis, tai yra parama mažina grynąjį pelną. Specialisto išvadoje yra keletas sąnaudų, t. y. pardavimo pajamos, dėl kurių niekam klausimų nekilo, tai yra gryna apyvarta, bendra pardavimų suma, išvadoje skaičiavo be PVM, nes šis mokestis priklauso valstybei. Toliau sąnaudose yra bendrasis pelnas, kuris apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus pardavimo sąnaudas. Parama niekaip nesusijusi su įmonės veikla. Įstatymų leidėjas suteikia paramos tiekėjams mokesčių lengvatą, siekdamas, įmones paskatinti suteikti paramą kitoms struktūroms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai naudojosi ta mokestine lengvata, dėl to paramos sumos neeliminuojant iš pelno, pelningumo rodiklis ir grynasis pelnas tampa maždaug keturis kartu didesnis nei paskaičiuotas ekspertės (M. K.). Auditorius paaiškino, kad tyrimo metu apskaičiavo, kiek kiekvienais metais atskirai, t. y. nuo 2010 metų iki 2016 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbo pajamų iš 613 sutampančių pirkėjų. Pasirinktas laikotarpis ilgesnis, kad būtų nustatytas tikslesnis vidurkis. Siekiant nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai sumažėjo, buvo į lyginamų įmonių sąrašą (specialisto išvados lentelė Nr.1) įtrauktos ir tos įmonės, kurioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo jau veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. po 2015 m. birželio 1 d. Tai padaryta, siekiant patikrinti ar vis tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai įtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, nes gal UAB „(duomenys neskelbtini)” nieko neprarado ir toliau prekiavo su tais pirkėjais, gaudama tam tikras pajamas. Tačiau pirma lentelė akivaizdžiai rodo, jog pardavimo pajamos reikšmingai sumažėjo (specialisto išvados 15 lapas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2010 m. iki 2015 m. gegužės mėn. vidutiniškai per mėnesį pardavinėjo produkcijos tiems 613 klientams už 129 000 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. vieno mėnesio pardavimai sudarė tik 26 000 EUR, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai per mėnesį vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 100 000 EUR ir tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtaka. Atsakydamas į advokatės Vitos Neverauskaitės klausimą, specialistas paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo pelno sumažėjimą gali įtakoti įvairūs faktoriai. Pardavimai priklauso nuo įmonės veiklos, nuo dirbančių darbuotojų, nuo finansinių resursų, tačiau išvadoje buvo paskaičiuotos ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų apimtys tiems 613 klientų, bet taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų apimtys tiems patiems 613 klientų, ir tam pačiam laikotarpiui. Specialisto išvadoje pateikti skaičiai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo 1 232 000 EUR pardavimo pajamų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tą patį laikotarpį parduodama tiems patiems klientams produkciją, uždirbo 945 000 EUR. Tai palyginus tuos skaičius galima su didele tikimybe kalbėti apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė tiems 613 klientų savo produktus už 945 000 EUR. Tyrimo esmė buvo ne tik apskaičiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamas, bet palyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbtomis pajamomis tam, kad būtų aiški sąsaja. Jeigu du vadybininkai dirbo viename regione, jų pardavimai buvo priskirti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis (27 išvados priedas, kompaktinis diskas prie išvados, 14 t., b. l. 51) kas atsakingas buvo už tam tikrą regioną.

2016 m. kovo 8 d. Specialisto išvada Nr. 5-2/37 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, parengta specialistės I. Š., nustatyta, kad Latvijos bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgaliota platinti ENI S.p.A. bei Agip ir Eni firminius tepalus Latvijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d įsigijo 459 vnt. ENI grupės produktų iš šios Latvijos įmonės, Estijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos juridinių asmenų. Nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė šios įgytos ENI S.p.A. produkcijos 376 vienetus, ir jos pajamos už šią produkciją sudarė 16,8 procento (100 449 EUR) visų pajamų (598 755 EUR) (7 t., b.l.18-89).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 31 d. rašysenos ekspertizės aktu Nr. 11-2733 (21), nustatyta, kad:

1.       2007 m. lapkričio 5 d. priimtame įsakyme Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ ir 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ grafose „Direktorius R. Š.“ pasirašė pats R. Š..

2.       įsakymo antrame lape datą „2007-12-04“ bei rankraštinį įrašą „K. U.“ įrašė ir ties šiuo įrašu pasirašė pats K. U.;

3.       antrame lape ties atspaudu „D. J.“ pasirašė pats D. J.;

4.        ar antrame lape datą „2007-12-22“ įrašė D. J., nustatyti negalima , nes nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, iš kurių nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai;

5.       trečiame lape datą „2007-12-22“ bei rankraštinį įrašą „D. B.“ įrašė ir ties šiuo įrašu pasirašė pats D. B.;

6.       trečiame lape dalą „2007-12-22“ bei rankraštinį įrašą „R. L.“ įrašė ir ties šiuo įrašu pasirašė pats R. L.;

7.       ketvirtame lape datą „2011-01-21“ bei rankraštinį įrašą „A. K.“ įrašė ir ties šiuo įrašu pasirašė pats A. K.;

8.       ketvirtame lape datą „2011-11-14“ įrašė bei ties spaudu „Regiono vadovas D. N.“ pasirašė pats D. N.;

9.       ketvirtame lape datą „2012-08-27“ bei rankraštinį įrašą „D. P.“ įrašė ir ties šiuo įrašu pasirašė pats D. P..

        Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad išvados padarytos įvertinus rašysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus kiekvieno asmens atžvilgiu atskirai, nustatyta, kad jie esminiai, pastovūs ir sudaro individualias požymių visumas, kurios pakankamos išvadoms, kad nurodytus įrašus parašė ir pasirašė patys asmenys (13 t., b. l. 99-105).

2021 m. gruodžio 31 d. dokumentų ekspertizės aktu Nr.l 11-2866(21), 11-2993(21) (13 t., b.l.73-81) nustatyta, kad:

1)       parašai R. Š. vardu, esantys 2007 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ ir 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“, nėra techniškai padirbti (nukopijuoti / nuskenuoti ir išspausdinti biuro technika, perpiešti prieš šviesą, ar padirbti su išankstiniu techniniu pasiruošimu (nukopijuoti. perspaudžiant buku įrankiu, pieštuku ar per kopijavimo popierių ir apvedžioti šratinuku), o yra įprastai pasirašyti rašymo priemone. 2007 lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių

2)       2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ tekstas ir 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ tekstas (4 lapai) išspausdinti vienodu, to paties tipo toneriu.

3)       2007 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ paskutinė .teksto eilutė „Direktorius R. Š.“ nėra prispausdinta, ji išspausdinta tuo pačiu spausdintuvu ir tuo pačiu spausdinimo veiksmu, kaip ir kitas šio dokumento tekstas.

4)       2007 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ 2-e dokumento lape esanti eilutė „Direktorius R. Š.“ ir po ja žemiau esančios eilutės „Susipažinau, vykdysiu:_“ nėra prispausdintos, jos, bei šio įsakymo 3-ias lapas, išspausdinta tuo pačiu spausdinimo veiksmu (vienu metu) ir tuo pačiu spausdintuvu, kaip ir šio įsakymo l-e ir 2-e lape esantis tekstas, t. y., 1-3 įsakymo lapai (visas juose esantis tekstas) išspausdinti tuo pačiu spausdinimo veiksmu (tuo pačiu metu).

5)       2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ 4-as lapas su rankraštiniams įrašams skirtomis eilutėmis „Susipažinau: _“ yra išspausdintas kitu spausdinimo veiksmu nei pirmi trys šio įsakymo lapai.

6)       Didelė tikimybė, kad 4-as lapas yra išspausdintas tuo pačiu spausdinimo aparatu kaip ir pirmi trys šio įsakymo lapai.

7)       Nustatyti, ar 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ ir 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ 1-3 lapai buvo išspausdinti 2007 m. lapkričio 5 d., jei ne, tai kokiu laikotarpiu ir kada buvo išspausdintas 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ 4 lapas, negalima, nes tonerio senėjimo procesai kriminalistinėse laboratorijose netiriami. LTEC dokumentų pagaminimo laikotarpis vertinamas tik pagal dokumentuose esančiuose atspauduose atsispindinčius antspaudų eksploatacinius požymius. Tiriamuosiuose dokumentuose antspaudų atspaudų nėra, todėl tokios metodikos taikymas negalimas. Kitos įteisintos metodikos dokumentų pagaminimo datai nustatyti, LTEC neturi ir tokių ekspertizių neatlieka.

Ekspertės R. P. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ji patvirtina atlikos dokumentų ekspertizės išvadą. Paaiškino, kad pateiktuose tirti dokumentuose (2007 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ tekstas ir 2007 m. lapkričio 5 d. įsakyme 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“) cheminio teksto naikinimo požymių absoliučiai jokių nėra. Panaikinti spausdintinį tekstą labai sudėtinga ir nepaliekant jokių požymių praktiškai neįmanoma. Tekstas yra vientisas, parašai jau prasideda antrame lape, kur yra paties dokumento – įsakymo tekstas ir toliau spausdinamos eilutės parašams. Jeigu tiriant tokią hipotezę, kad tos eilutės prasidėtų nuo vidurio lapo, o viršutinė dalis būtų tuščia ir būtų prispausdintas įsakymo tekstas, tai tikrai nėra tokią versiją pagrindžiančių požymių, nes jokių naikinimo požymių nei viename iš lapų nėra. Jei dalis teksto būtų prispausdinta, ant ankščiau atspausdinto teksto, kuris pakartotinai veikiamas slėgio ir aukštos temperatūros, būtų likę požymiai. Tačiau tyrimo metu tokių požymių nebuvo rasta. Nustatyta, kad dokumentas vientisas, tai jo 2-as ir 3-ias lapas, kuriame yra parašai, o ketvirtas lapas, atspausdintas ne tokiu pačiu spausdinimo veiksmu. 3-iame lape, kur vien tik tai eilutės su parašais, yra atsispaudę direktoriaus parašo kontūrai. Taigi tas 3-ias lapas, kuriame yra renkami parašai, buvo toje pačioje krūvelėje, kai buvo pasirašinėjamas šis dokumentas. Taip pat tie parašai, kurie buvo rinkti 2-ame lape toliau po įsakymo teksto, jų dalis yra įsispaudę 3-iame lape taipogi rodo tą vientisumą dokumento, kad 2-as ir 3-ias lapas negalėjo priklausyti skirtingiems dokumentams. Ištirti ir nustatyti požymiai rodo, kad visi trys tiriamo įsakymo lapai spausdinti vienu spausdinimo veiksmu. Tyrimas atliktas remiantis kriminalistine metodika. Pateikta išvada, kad dokumentas (įsakymas Nr. 26V) spausdintas vienu spausdinimo veiksmu dėl trijų lapų kategoriška, o dėl ketvirto lapo duota išvada, jog tikėtina, kad tuo pačiu spausdintuvu, bet ne tuo pačiu spausdinimo veiksmu, kadangi šio lapo kitokios paraštės, ir kitas tekstas, tai nėra vientisas dokumentas.

Ekspertės R. Ž. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad  dokumentų ekspertizės metu tyrė tyrimui pateiktų dokumentų (2007 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ tekstas ir 2007 m. lapkričio 5 d. įsakyme 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“) tonerių cheminę sudėtį. Ekspertė išvadą patvirtino ir nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 25V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ tekstas ir 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 26V„Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ tekstas (4 lapai) išspausdinti vienodu to paties tipo toneriu. Vienodo tipo toneris yra nebūtinai tas pats Tačiau jie yra vienodi, to paties tipo. Spausdintuve naudojama tos pačios sudėties toneris, ta pati dažomoji medžiaga. Keičiant tonerį, jeigu ta pati cheminė sudėtis, tai ir parodys tą pačią sudėtį. Gali būti kitas toneris, jeigu jis yra tos pačios cheminės sudėties.

3. Įrodymų vertinimo išvados

Kaltinamųjų D. B., D. J., D. N., A. K., D. P., R. L. ir K. U. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 211 straipsnyje padarymo, įrodyta pilnai žemiau išanalizuotais įrodymais. Byloje nėra ginčo, kad visi kaltinamieji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išėję iš šios bendrovės, iš karto įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. nuosprendžio lentelė Nr. 1.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai yra buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: D. J., D. B. ir R. L.. Šią bendrovę kaltinamieji įsteigė nepraėjus ir savaitei po atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jau įkuriant UAB “„(duomenys neskelbtini)“”, buvo pasirinktas analogiškas veiklos pobūdis, kaip ir buvusios kaltinamųjų darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)”. Buvo nuspręsta prekybą analogiškos rūšies produkcija vykdyti visoje šalies teritorijoje, įmonės veiklą išskirstant į atskirus regionus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ regioninius padalinius nutarta įkurti ne tik, kad tuose pačiuose miestuose, kaip kad buvo įsikūrę UAB „(duomenys neskelbtini)” regioniniai padaliniai, bet ir faktiškai tose pačiose patalpose (Marijampolėje, Klaipėdoje, Vilniuje), Šiauliuose įsikūrė šalia esančiame pastate. Be to, tuose pačiuose regionuose, kaip ir dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo tie patys pardavimų vadybininkai: K. U. dirbo Kauno regione, A. K. – Šiaulių regione, A. L. su D. B. – Marijampolės regione, D. P. – Klaipėdos regione, D. N. – Panevėžio regione. Bendrovės vadovas D. J. net gi naudojosi tuo pačiu telefono abonentu, kaip ir dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis numeris, ir buvo paskelbtas viešuose šaltiniuose – (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 133, 134, 2 t., b.l. 162).

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2007 m. lapkričio 5 d. priimtu Sprendimu dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo Nr. 25V ir Įsakymu dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo Nr. 26V, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. pasirašė sprendimą ir įsakymą, kurių 1 punkte apibrėžta, kas yra laikoma įmonės komercine-technologine paslaptimi ir įsakė šios informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims. Nurodyta, kad „Komercinė-technologinė paslaptis yra taip pat ir įmonių kontaktiniai asmenys; (...) informacija apie gaminamų produktų paruošimo technologiją, technologines korteles, sudedamųjų dalių kiekius ir technologijos aprašymus (...) (1 t., b.l. 25-29). Nors kaltinamieji neigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susipažinti su tokio turinio įsakymu ir sprendimu, ir pats R. Š. nurodo, kad tokio įsakymo savo vadovavimo metu nebuvo parengęs, šiuos proceso dalyvių parodymus paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad tiek įsakyme Nr. 26V „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“, tiek sprendime Nr. 25V, pasirašė pats R. Š.. Taip pat patvirtinta, kad tarp su įsakymų susipažinusių asmenų, savo parašus yra pasirašę patys kaltinamieji: K. U., D. J., D. B., R. L., A. K., D. P. ir D. N. (13 t., b.l.99-105). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju K. U. ir D. J. parašai yra tame pačiame lape, kuriame baigiasi įsakymo tekstas ir yra direktoriaus R. Š. parašas, o dokumentų ekspertizės aktu (13 t., b.l.73-81) nustatyta, kad parašai nėra techniškai padirbt ir įsakymo tekstas išspausdintas vienodu, to paties tipo toneriu. Nei Sprendime, nei Įsakyme, esanti eilutė „Direktorius R. Š.“ nėra prispausdinta. Įsakymo pirmi trys lapai, tai yra visas juose esantis tekstas (du lapai su įsakymo tekstu ir vienas lapas su susipažinusių asmenų parašais) išspausdinti tuo pačiu spausdinimo veiksmu, tuo pačiu metu. Tik paskutinis, ketvirtas, įsakymo lapas, kuriame yra su įsakymų susipažinusių darbuotojų parašai, yra išspausdintas kitu spausdinimo veiksmu nei pirmi trys šio įsakymo lapai. Šias išvadas patvirtina taip pat ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyti duomenys, kad tiriant vaizdo spektro komparatoriumi įsakymo Nr. 26V lapus nustatyta, kad trečiame lape yra ryškesnių, ar mažiau ryškių įspaustų linijų, kurių forma bei lokalizacija atitinka antrame lape esantį parašą R. Š. vardu bei šiame lape esančius rankraštinius įrašus. Tai reiškia, kad trečias lapas buvo įsakymo visuma pasirašant ir rašant įrašus antrame lape. Ketvirtame lape žymių, įsispaudusių rašant įrašus antrame ar trečiame lape, nėra, kas rodo, kad ketvirtas lapas prie dokumento prisegtas po to, kai buvo užpildyti rankraštiniais įrašais, parašais ankstesni įsakymo Nr. 26V lapai. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad tiek įsakymo V26 tekstas, tiek lapai, kuriuose yra su įsakymu susipažinusių asmenų parašai (2 ir 3 lapai) jau prieš R. Š. pasirašant įsakymą, sudarė vieną dokumentą, nes pasirašant direktoriui, o vėliau antrame lape ir įmonės darbuotojams, tarp jų ir kaltinamiesiems, įspaustinės rašysenos žymės atsispaudė ant trečiojo lapo, o kadangi trečiajame lape jį užpildžius pilnai, visi darbuotojų parašai netilpo, tikėtina, atskirai buvo paruoštas ketvirtas susipažinimo lapas, ant kurio pasirašė likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir tai atitinka ekspertizės išvadas. Teismas neturi pagrindo netikėti aptartomis ekspertizės išvadomis, nes jos yra argumentuotos, ekspertizės aktuose yra smulkiai aprašyti tyrimų metodai, suformuluotos aiškios išvados. Teisiamojo posėdžio metu ekspertės šias išvadas patvirtino, paaiškino tyrimo metodus bei atsakė į proceso dalyvių klausimus. Taigi, nurodyti motyvai paneigia gynybos versiją, kad 2007 m. lapkričio 5 d. Sprendimas dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo Nr. 25V ir Įsakymas dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo Nr. 26V yra suklastoti. Beje, kaltinamųjų gynėjos argumentai, kad prie šio įsakymo tiesiog pridėti susipažinusių darbuotojų parašai nuo įsakymo „Dėl darbo tvarkos taisyklių“ (12 t., b.l. 183-191) ar Vidaus darbo taisyklių, paneigti taip pat ir tuo, kad prie nurodytų taisyklių yra lapai su susipažinusių darbuotojų parašais (12 t., b.l.171-178). Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ekspertizės išvadoms patvirtinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas ir įsakymas dėl įmonės paslapčių saugojimo nėra suklastoti, teismas netiki kaltinamųjų bei liudytojų R. Š., I. S., D. Č., R. Š. parodymais, kad šių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimta nebuvo ir su jais kaltinamieji nebuvo supažindinti.

Kad įmonėje buvo ne vienas vidaus aktas, susijęs su komercinių paslapčių apsauga, su kurio turiniu buvo supažindinti kaltinamieji, patvirtina ir 2009 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 036V, pasirašyti vadybininko, pardavimų vadybininko, pardavimų vadovo, regiono vadovo, pareigybiniai nuostatai, kuriuose numatyta, kad vadybininkas, pardavimų vadybininkas, regiono vadovas bei pardavimų vadovas, be kitų atsakomybių, atsako taip pat ir už įmonės komercinių, gamybinių paslapčių saugojimą. Su šiais nuostatais pasirašytinai susipažinę visi kaltinamieji: R. L., D. J., D. B., A. K., D. N., D. P., K. U. (1 t., b.l. 44-45, 52-53, 57-58, 70-71, 75-76, 94-95). Ši atsakomybė numatyta ir 2011 m. vasario 9 d. pardavimų vadybininko pareiginiuose nuostatuose, su kuriais susipažinęs D. J. (14 t., b.l.164-166). Be to, 2007 m. lapkričio 5 d. direktoriaus R. Š. įsakymu patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis susipažinę kaltinamieji D. J., D. B., A. K., R. L., K. U. (12 t., b.l. 183-191), numatyta darbuotojams pareiga „saugoti bendrovės komercines ir technologines paslaptis (asmens duomenis, techninę informaciją, apyvartą, tiekėjus ir pirkėjus, atlyginimų dydį, buhalterinę informaciją)“.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudaranti informacija bendrovėje buvo saugoma, patvirtina direktoriaus P. U. pateikti duomenys apie bendrovėje naudotą programą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo saugoma informacija apie tiekėjus, pirkėjus Ši informacija buvo apsaugota prisijungiančių vartotojų slaptažodžiais (5 t., b.l.127-130). Kaltinamieji neneigia, kad tokia programa buvo naudojama, tačiau nesutinka, kad programos pagalba jie galėjo susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija. Teismas šiuos kaltinamųjų argumentus vertina kritiškai. Akivaizdu, kad programoje buvo duomenys apie pirkėjus, jų pirktą produkciją, kas atspindi jų poreikius, bei kainas, už kurias ši produkcija jiems buvo parduota. Patys kaltinamieji patvirtina, kad jie turėjo galimybę susipažinti su šia informacija savo regionuose ir patys šią informaciją į duomenų bazę pateikdavo. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad D. J. valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo kainas, o vadybininkai, valdė informaciją, liečiančią prekių asortimentą, pardavimo kainas, nuolaidas.

Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, patvirtina ta aplinkybė, kad kaltinamieji, dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė analogiško pobūdžio veikla, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrė tuose pačiuose regionuose, daugeliu atveju ir tuose pačiose ar gretimai esančiose patalpose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prekiavo su tais pačiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais, analogiško pobūdžio produkcija. Daugeliu atveju tiems patiems pirkėjams buvo siūlomos tos pačios prekės, kurias jie pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas parodo, kad kaltinamiesiems buvo žinomi pirkėjų poreikiai, tai yra informacija, kokias prekes ir kokiu periodiškumu jie pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtina žemiau nurodyti įrodymai:

1.        civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, P. U. parodymai, kad įsikūrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis atvykęs pas klientą, su kuriuo eilę metų dirbo, sužinodavo, kad pastarasis jau apsipirko ir pirkėjas nustebdavo sužinojęs, kad pirko prekes ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tik pasitikrinęs sąskaitą pamatydavo, kad įmonės rekvizitai kiti;

2.       liudyto Ž. G. patvirtinti ikiteisminio tyrimo tyrėjui duoti parodymai, perskaityti teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje, nustatyta tvarka (9 t., b.l. 125), kad kai tas pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas pasiūlė pirkti prekes, jis nesuprato, kad siūlo jau dirbdamas kitoje įmonėje, nes jis to nepasakė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad pirko prekes iš vadybininko R. L., kuris nepasakojo, kad būtų pakeitęs darbo vietą;

3.       liudytojos O. R. patvirtinti ikiteisminio tyrimo tyrėjui duoti parodymai, perskaityti teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje, nustatyta tvarka (9 t., b.l. 29), kad perkant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su vadybininku A. K., vėliau pastebėjo, kad pasikeitė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kada tiksliai šios įmonės pasikeitė, negali nurodyti, nes pastoviai bendravo su tuo pačiu vadybininku; 

4.       MB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad pirko produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai 2015 m. birželio 25 d. pirko, pastebėjo, kad tie patys pardavėjai pateikė kitus rekvizitus, sąskaitose buvo nurodyta bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasiteiravus, kodėl pasikeitė rekvizitai, konkretaus atsakymo nepateikė (4 t., b.l.93);

5.       liudytojai patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo analogiška produkcija ir panašiomis kainomis, dažnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos buvo žemesnės, o mokėjimų atidėjimo terminai lankstesni. Liudytojo A. K. parodymais, iš abiejų bendrovių pirko tas pačias prekes, ir abiejų įmonių kainos buvo labai panašios. Liudytojo A. B. parodymais UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos liko toje pačioje vietoje, jie prekiavo tos pačios rūšies tepalais ir kaina buvo labai panaši kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo R. B. parodymais, pasikeitus bendrovėms, iš esmės viskas liko tas pats. Liudytojas patvirtino teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), apie tai, kad tiekėją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai pakeitė dėl palankesnių sąlygų ir dėl to, kad jiems buvo patogu bendrauti su tuo pačiu vadybininku D. Galimai D. kalbėjo, kad viskas lieka tas pats, tiesiog jų įmonė keičia pavadinimą (9 t., b.l. 139-142). Liudytojo R. D. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė tas pačias prekes – tepalus, antifrizą. Liudytojos L. Č. parodymais, abiejų įmonių tiek kainos, tiek prekės buvo tos pačios. Liudytojo D. D. parodymais, kad jis pakeitė tiekėjus, dėl to, kad vadybininkas perėjo dirbti į kitą bendrovę, be to, asortimentas prekių, kurių reikėjo, buvo išlaikomas. Liudytojo R. G. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė tos pačios rūšies tepalų kažkiek tai žemesne kaina. Liudytojo K. G. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė kažką panašaus kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. S. G. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė pirkti analogiškas prekes geresnėmis sąlygomis. Liudytojos D. K. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė tas pačias prekes – tepalus. Pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tenkino pasiūlymo kaina ir sąlygos. Liudytojas R. K. patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykus nesutarimams dėl apmokėjimo tvarkos, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl analogiškų produktų tiekimo. Liudytojo A. M. parodymais, abi įmonės prekiavo ta pačia produkcija. Liudytojos V. N. parodymais, jų įmonė pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes yra aktualu pirkti už mažiausią kainą. Liudytojo R. O. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė pasiūlymus tokius pat, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienu momentu pirko tas pačias prekes iš abiejų įmonių. Liudytojo R. P. parodymais, vadybininkas D. B. pasakė, kad pradeda dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad jie ir toliau prekiaus panašia produkcija ir kainos galimai bus geresnės. Liudytojo J. S. parodymais, jei nebūtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai būtų pirkę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.       Raštais, kurie buvo pateikti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, atsakant į vienodo turinio paklausimus, apie Italijos įmonės ENI S.p.a. gaminamų tepalų pirkimą, ir tiekėjos pakeitimo priežastis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad dauguma bendrovių patvirtino, kad abi tiekėjos, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekiavo ta pačia produkcija, ir daugelis pirkėjų nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko ne tik dėl pristatymo greičio, bet ir dėl žemesnių kainų ir lankstesnių atsiskaitymo sąlygų. Pateiktos sutartys su mokėjimo atidėjimais, patvirtina, kad vos tik pradėję UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jau pirmomis savaitėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai siūlė pasirašyti pirkimo su mokėjimų atidėjimais sutartis (4 t., b.l. 52-188, 5 t., b.l. 1-59).

7.       2016 m. kovo 8 d. Specialisto išvada Nr. 5-2/37 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, parengta specialistės I. Š., nustatyta, kad Latvijos bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgaliota platinti ENI S.p.A. bei Agip ir Eni firminius tepalus Latvijoje. UAB „„(duomenys neskelbtini)““ nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. įsigijo 459 vnt. ENI grupės produktų iš šios Latvijos įmonės, Estijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos juridinių asmenų. Nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė šios įgytos ENI S.p.A. produkcijos 376 vienetus, ir jos pajamos už šią produkciją sudarė 16,8 procento (100 449 EUR) visų pajamų (598 755 EUR) (7 t., b.l.18-89).

8.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 – 2016 m. balansai bei pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. ir 2016 m. bendrasis pelnas ženkliai sumažėjo (5 t., b.l.68-89). 2010 – 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo pelno vidurkis sudarė 712 805 EUR, tuo tarpu 2015 m. šis rodiklis buvo – 417 289 EUR (5 t., b.l.73), 2016 m. – 339 869 EUR (5 t., b.l.70). Lyginant 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrąjį pelną su 2010 – 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo pelno vidurkiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasis pelnas 2016 metais sumažėjo daugiau nei du kartus (52 procentais).

9.       Specialistas Č. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais 2015 m. vasarą sudarė 90 – procentų bendrovės apyvartos, o 2016 m. – virš 80 procentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamu laikotarpiu prekiavo su 613 fizinių ir juridinių asmenų, kurie 2010-2015 metais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais.

3.1. Motyvai dėl specialisto išvadų vertinimo

Pagal teismų praktiką, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

Baudžiamojoje byloje yra pateiktos trys specialisto išvados. Dvi specialisto išvados pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauto grynojo pelno paskaičiavimus ir viena – pagrindžia ENI S.p.A produkcijos tiekimą ir realizavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (V2016 m. kovo 8 d. Specialisto išvada Nr. 5-2/37 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, parengta specialistės I. Š., 7 t., b.l.18-89). Esminės įtakos grindžiant kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos padarymą ir reikalaujančios detalesnės analizės turi ikiteisminio tyrimo metu pagal Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyr. tyrėjo užduotį atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės M. K. specialisto išvada (2020 m. sausio 1 d. Nr. 11-2318(17) 7 t., b.l. 148-171, 8 t., b.l. 1-35) (toliau tekste – ekspertės M. K. parengta specialisto išvada) ir teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą parengta audito bendrovės „Verus Auditus“ auditoriaus Č. M. specialisto išvada (2022 m. balandžio 25 d. Nr.04/25, 14 t., b.l. 2-51) (toliau tekste – auditoriaus Č. M. parengta specialisto išvada).

Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas D. B., D. J., R. L., K. U., A. K., D. N. ir D. P. grindžiamas ekspertės M. K. parengta specialisto išvada. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu kaltinimą palaikė ir prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais būtent pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. M. su prokurorės pozicija nesutiko ir prašė teismo pakeisti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos didelės turtinės žalos dydį, remiantis auditoriaus Č. M. parengta specialisto išvada.

Kaltinamieji D. B., D. J., R. L., K. U., A. K., D. N. ir D. P. kaltinami atskleidę uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jiems buvo patikėta dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir panaudoję jos veikloje: sudarinėjo analogiškų prekių pirkimo-pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ esamais ir buvusiais klientais kurių atstovų kontaktinius duomenis (adresus, telefonų numerius), produkcijos rūšis, kiekius, kainas, sužinojo dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neuždirbo dalies bendrojo pelno bei neteko grynojo pelno, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė žala. Prokurorės surašytame kaltinamajame akte nurodoma, kad dėl inkriminuojamų kaltinamųjų veiksmų s UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negavo 15 679,36 eurų grynojo pelno, kas ir sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą didelę turtinę žalą. Ši žala buvo nustatyta remiantis ekspertės M. K. (toliau – ir ekspertė) parengta specialisto išvada (7 t., b.l. 148-171, 8 t., b.l. 1-35). Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškino, kad duodant išvadą buvo apribota ikiteisminio tyrimo pareigūnų suformuluotais klausimais, t. y. pagal užduotį atliekant tyrimą, ji turėjo įvertinti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas to paties prekinio ženklo prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams įgytas iš tų pačių tiekėjų, kurie tiekė ir bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apibrėžtu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tyrimo metu, jei buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirko iš tų pačių tiekėjų kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir parduodavo juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams, tuomet tokie pardavimai buvo traukiami į žalos apskaičiavimo bazę, tuo tarpu, jeigu tyrimo metu negalima buvo nustatyti iš kur buvo įsigytos prekės arba tiekėjai nesutapdavo, tokiu atveju UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams nebuvo traukiami į žalos apskaičiavimo bazę. Ekspertės tyrimu buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tų pačių tiekėjų nupirktų prekių pardavė tiems patiems pirkėjams, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai už 566 041,95 EUR, tai atsižvelgiant į tą sumą ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelningumą nustatytą, tai jų negautas grynasis pelnas galėjo sudaryti 15 679,36 EUR. Apskaičiuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautą grynąjį pelną, buvo apskaičiuotas bendrovės 2010-2014 m. vidutinis pelningumas su sąlyga, jeigu ji ir toliau būtų išlaikiusi to paties lygio pelningumą, tai jos negautas grynasis pelnas sudarytų būtent tiek 15 679,36 EUR. Skaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynąjį pelningumą, nevertino, kad 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta parama sudarė 221 837 EUR, nustatydama, kad tais metais grynasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas yra neigiamas, tai yra –94 271 EUR. Taip pat analizuojant ekspertės parengtą specialisto išvadą, nustatyta, kad ekspertė vertino tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrus tiekėjus ir bendrus iš tų pačių tiekėjų nupirktų prekių pardavimus 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Specialisto išvadoje neišskiriama, kokiu laikotarpiu konkretus pirkėjas pradėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Net gi tuo atveju, jeigu pirmoji prekes konkrečiam pirkėjui pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to tiriamu laikotarpiu su juo pardavimo santykių turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios sumos buvo įtrauktos paskaičiuojant negautą grynąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, nors akivaizdu, kad žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti padaryta dėl tų pirkėjų, su kuriais ji iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo neturėjo verslo santykių, vien dėl to, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, šie pirkėjai pirko iš abiejų bendrovių. Nagrinėjamu atveju, specialisto tyrimo metu nebuvo išskirtas buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų, kurie susikūrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo pirkti iš šios bendrovės, sąrašas, o tik nustatyti tyrimo metu sutampančių pirkėjų duomenys, taikant tos pačios rūšies prekių įgytų iš to paties tiekėjo ir parduotų bendriems pirkėjams, kriterijų.

Aukščiau aptarta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės atlikto specialisto tyrimo metu taikyta metodika apskaičiuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautą grynąjį pelną, nors ir buvo apibrėžta tyrėjo suformuluotų klausimų, tačiau teismo vertinimu, nelaikytina tinkama kaltinimui pagrįsti nagrinėjamoje byloje dėl žemiau nurodytų priežasčių:

1)                                            netinkamai suformulavus specialisto tyrimo ribas, nepagrįstai buvo išplėstas fizinių bei juridinių asmenų sąrašas, su kuriais kaltinamieji, atskleisdami trečiajam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – komercinę paslaptį, sudarinėjo analogiško asortimento prekių pirkimo-pardavimo sandorius, į šį sąrašą įtraukiant įmones bei asmenis, iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ susikūrimo, nebuvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais ((duomenys neskelbtini) ir kt.);

2)                                            Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje nuostolių apskaičiavimo būdas neatspindi realių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų nuostolių, nes yra reikšmingai susiaurintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų, kurie perėjo pirkti iš UAB „„(duomenys neskelbtini)““, ratas dėl apsiribojimo negautą grynąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną skaičiuoti tik pagal tam tikros produkcijos rūšis, įgytos iš tų pačių tiekėjų ir parduotos tiems patiems pirkėjams.

Antrąją išvadą teismas grindžia tuo, kad abi bendrovės yra tiesioginės konkurentės rinkoje jos deklaruojančios, kad užsiima analogiška veikla – tepalų didmenine prekyba (Nr. 467150). Abi bendrovės tiekė analogiško asortimento prekes. Šiai aplinkybei pagrįsti reikšminga 2020 m. sausio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje išskirtos prekių rūšys, kuriomis prekiavo abi įmonės: 1. Eni prekės ženklo prekės; 2. LOTOS prekės ženklo prekės; 3. AdBlue prekės ženklo prekės; 4. AZO prekės ženklo prekės; 5. Tepalas ATF; 6. Tepalas I-20; 7. Tepalas I-40; 8. Tepalas Litol; 9. Tepalas Solidol; 10. Tepalas M10G2k; 11. Tepalas Nigrol; 12. Tepalas TEP-15; 13. Aušinimo skystis; 14. Distiliuotas vanduo; 15. Stabdžių skystis DOT; 16. Elektrolitas; 17. Glikoliai; 18. Kiti tepalai; 19. Pasta rankoms; 20. Skystis GRIL; 21. Stiklų valiklis; 22. Šluostės; 23. Talpos; 24. Vairo stiprintuvo skystis; 25. Variklio užvedimo skystis; 26. Oro gaiviklis; 27. Variklių valiklis; 28. Etiketės; 29. Kitos prekės (7 t. b. l. 151). Taigi, net 29 sutampančiomis produkcijos rūšimis prekiavo abi bendrovės, todėl teismo vertinimu laikytinas pagrįstu specialisto Č. M. nurodytas argumentas, kad realų grynojo pelno sumažėjimą atspindi ne tik tam tikros produkcijos, nupirktos iš tų pačių tiekėjų pardavimas tiems patiems pirkėjams, bet visi UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiems pirkėjams. Nagrinėjamu atveju, tiekėjo sutapimas nėra reikšmingas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalą ir tuo atveju, jeigu jos buvusiam pirkėjui UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pardavė tokią pačią ar tos pačios rūšies prekę, įgytą iš kito tiekėjo, nes tą prekę savo pirkėjui galėjo parduoti ir pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, jeigu kaltinamieji nebūtų pasinaudoję komercinę paslaptį sudarančia informacija, ir pervilioję pirkėjus, siūlydami jiems pirkti palankesnėmis sąlygomis ir tokius būdu veikdami UAB „„(duomenys neskelbtini)““ naudai. Šiuo atveju yra atmetami ir gynybos argumentai, kad UAB „„(duomenys neskelbtini)““ didelę dalį apyvartos sudarė „Chempioil“ prekės ženklo alyvos pardavimai, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprekiavo, ar UAB „„(duomenys neskelbtini)““ parduodama pagaminta automobilių chemija buvo kitokia dėl vieno ar kelių komponentų skirtumo. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji ir pasirinko produkciją, kuria prekiavo, iš anksto žinodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų poreikius, dėl savo darbo šioje bendrovėje. Todėl, teismo vertinimu, tas faktas, kad šiems pirkėjams, žinant, kad jie perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikro ženklo alyvą ar kitą produktą, susijusį su automobilių priežiūra, jie pasiūlė kito prekės ženklo alyvą už pigesnę kainą, lankstesne atsiskaitymo tvarka ar kitaip pagerindami pirkimo sąlygas, kaltinamųjų atsakomybės nešalina.

Taigi, remiantis aukščiau nurodytais motyvais, ekspertės M. K. specialisto išvada (2020 m. sausio 1 d. Nr. 11-2318(17) 7 t., b.l. 148-171, 8 t., b.l. 1-35) negali būti grindžiamas kaltinimas. Kita vertus, ekspertė tyrimo metu atliko paskaičiavimus, kuriems neturi įtakos po UAB „„(duomenys neskelbtini)““ įsikūrimo atlikti jos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai. Specialisto išvadoje yra pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo bei grynojo pelno paskaičiavimo rodikliai, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, todėl teismas atsižvelgia į šiuos specialistės išvadoje pateiktus duomenis ir vertindamas auditoriaus Č. M. parengtos specialisto išvados teisingumą. Taip pat ekspertės parengta specialisto išvada yra reikšminga, nustatant UAB „„(duomenys neskelbtini)““ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių asortimento bei tiekėjų sutapimus. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, dėl netinkamai suformuluotų klausimų specialistui, ko pasekoje buvo atliktas tyrimas netinkamais aspektais, teismas negrindžia byloje nustatytų, kaltinamiesiems inkriminuojamų aplinkybių šia specialisto išvada, tačiau iš esmės ši išvada atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, todėl laikytina įrodymu, pagrindžiančiu atskirai šiame nuosprendyje aptariamus klausimus.

Civilinės ieškovės atstovas, advokatas A. M., nurodė, kad kaltinimas negali būti grindžiamas nelogiška ekspertės parengta specialisto išvada, o turėtų būti grindžiamas jo pateikta, auditoriaus Č. M. (toliau – ir auditorius) išvada (14 t., b. l. 2-51). Teismas, vertindamas šiuos civilinės ieškovės atstovo argumentus, atsižvelgia, kad baudžiamojo proceso normų kontekste auditoriaus Č. M. parengta išvada laikytina konsultacinio pobūdžio. Nustatyta, jog Č. M. išvadą pateikė pagal civilinės ieškovės atstovo prašymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). Konsultacinė išvada negali būti prilyginta ekspertizės aktui (specialisto išvadai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53/2011). Šiems specialiųjų žinių pagrindu surašytiems dokumentams griežti turinio ar formos reikalavimai nenustatyti, tačiau jie gali būti pripažinti įrodymais, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus, tarp kurių yra pateiktos tyrimui medžiagos (duomenys) išsamumas, patikimumas, pakankamumas, kokybiškumas ir teisingumas. Taigi, sprendžiant klausimą, ar apskritai civilinės ieškovės pateikta specialisto išvada gali būti pripažinta įrodymu, pateikta išvada vertintina aukščiau nurodytais aspektais.

Vertinant auditoriaus pateiktą išvadą pakankamumo kontekste, teismas sprendžia, kad auditorius tyrimo metu įvertino ir pateikė išvadą esminiais klausimais, kurie turi reikšmės kaltinamųjų veikos kvalifikavimui:

1)       auditorius sudarė sąrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų įmonių nuo 2010 m. iki UAB „„(duomenys neskelbtini)““ veiklos pradžios, kas leidžia identifikuoti pirkėjus, kurie pasinaudojus informacija, sudariusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį, buvo pervilioti pirkti iš UAB „„(duomenys neskelbtini)““, tai yra įrodo vieną iš kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementų – veiką;

2)       auditorius apskaičiavo kiek bendrojo ir grynojo pelno negavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., palygindamas kiek vidutiniškai per mėnesį iš sutampančių pirkėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbdavo iki UAB „„(duomenys neskelbtini)““ veiklos ir jai pradėjus veikti. Auditorius apskaičiavo kaip pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai sutampantiems pirkėjams nuo tada, kai UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pradėjo veiklą. Šie duomenys reikšmingi nustatant nusikalstamos veikos pasekmes bei priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, nes leidžia teismui daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo pelno sumažėjimas tiriamuoju laikotarpiu yra susijęs būtent su komercinės paslapties atkleidimu, o ne su kitais ekonominiais faktoriais (kadrų kaita, panaikintais sandėliais ir pan.). Tyrimo metu auditorius, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos sumažėjo, būtent, dėl UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjams.

Auditoriaus parengta išvada yra išsami, parengta kokybiškai. Auditoriui suformuluoti klausimai atitinka bylos esmę. Išvadoje pateikiami atsakymai į suformuluotus klausimus yra aiškūs ir argumentuoti, paaiškinti visi tyrimo aspektai ir jų pasirinkimo motyvai, nurodyti naudoti metodai, tirta medžiaga. Tyrimą apibendrinančius duomenis auditorius susistemino lentelėse, reikšmingą tyrimo medžiagą pateikė išvados prieduose.

Auditorius Č. M., pateikdamas išvadą, nurodė, kad jam yra žinoma atsakomybė už melagingos specialisto išvados pateikimą, šias aplinkybes jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Auditorius yra įtrauktas į auditorių sąrašą (13 t. , b.l. 63-64), pateikė auditoriaus pažymėjimo kopiją (specialisto išvados 30 priedas), nurodė, kad turi aukštąjį profesinį išsilavinimą, buhalterio profesionalo, nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją ir 24 metų darbo stažą. Pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą, auditoriai turi pareigą laikytis profesinės etikos principų: nepriklausomumo ir objektyvumo; konfidencialumo ir profesinės paslapties; sąžiningumo; profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo; atsakomybės visuomenei. Byloje neesant priešingų duomenų, teismas preziumuoja, kad auditorius Č. M. atlikdamas tyrimą, laikėsi nurodytų principų. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti atlikto tyrimo teisingumu ar patikimumu.

Kaltinamieji ir jų gynėja ginčija auditoriaus Č. M. specialisto išvadą, nurodo, kad nebuvo tirti pirminiai įmonių dokumentai, dėl to gynyba neturi galimybės patikrinti specialisto išvadoje nurodytų duomenų. Tiek auditoriaus pateikta specialisto išvada, tiek jo parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tyrimo metu auditorius tyrė UAB „„(duomenys neskelbtini)““ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius registrus („Atsiskaitymų žiniaraščius“ už laikotarpius nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (Specialisto išvados priedas Nr. 2, 14 t., b.l.51), „Analitinės apskaitos žiniaraščius“ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 (Specialisto išvados priedas Nr. 3, 14 t., b.l.51), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų registrus už 2010-2016 metus (Specialisto išvados priedai Nr. 5-18, 14 t., b.l.51), UAB „„(duomenys neskelbtini)““ buhalterinius registrus „Pardavimo dokumentų žiniaraštis“ (Specialisto išvados priedas Nr. 20, 14 t., b.l.51), UAB „„(duomenys neskelbtini)““ „Atsiskaitymų žiniaraštį“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitas (Specialisto išvados priedas Nr. 22, 14 t., b.l.51), UAB „(duomenys neskelbtini)“ paramos deklaracijas (Specialisto išvados priedas Nr. 23, 14 t., b.l.51). Auditorius tiek specialisto išvadoje, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad abiejų bendrovių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „„(duomenys neskelbtini)““) pirminius dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras sutikrino atrankos būdu, tai yra dėl itin didelės pirminių buhalterinių dokumentų apimties, su buhalteriniuose registruose nurodytais duomenimis ir neatitikimų nerado (Specialisto išvados Priedas Nr. 21, 14 t., b.l.51). Teisiamojo posėdžio metu specialisto tyrimą atlikusi ekspertė M. K., kuri rengdama išvadą, jos išvadoje minimus sandorius sutikrino pagal sąskaitas-faktūras, patvirtino, kad atliekant tyrimą neatitikimų tarp sąskaitų-faktūrų ir tarp registrų nenustatė. Taigi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad auditoriaus parengtoje specialisto išvadoje pateikti paskaičiavimai yra neteisingi ir neatitinka pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytų duomenų.

Kaltinamieji ginčija auditoriaus išvadas vertinant įmonių pirkėjus kaip bendrus, jeigu su jais UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo tik 2010 metais, o vėliau komercinių santykių neturėjo. Šiuo atveju, teismas sutinka su auditoriaus padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju, įtaką turi ne pirkėjų skaičius, o pardavimų apimtys. Jeigu pardavimų apimtys buvo nedidelės, tai esminės įtakos žalos paskaičiavimo bazei pardavimai šioms įmonėms ir neturėjo, nes išvadoje skaičiuotas 5 metų pardavimų vidurkis, tai reiškia, kad gautos pajamos iš kiekvieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo atskirai buvo sudėtos ir padalintos iš 65 mėnesių ir tokiu būdu auditorius nustatė, kiek vidutiniškai per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pajamų iš kiekvieno pirkėjo 2010 m. sausio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, tai yra iki UAB „„(duomenys neskelbtini)““ veiklos pradžios. Būtent penkerių metų vidurkio apskaičiavimo teismas nelaiko ydingu, nes nustatant vidurkį pirkėjai, su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nedaug verslo santykių, bendrąjį gaunamų pajamų vidurkį (už 65 mėnesius), ne didina, o mažina, nors ir išplečia pirkėjų sąrašą. Kita vertus, visi kaltinamieji nuo 2010 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jų informacija gauta 2010 – 2015 m. laikotarpiu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų duomenis, laikytina komercine paslaptimi. Be to, šiuo atveju, teismas vertina ir tai, kad ne pats pirkėjų skaičius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė žala turi esminės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 211 straipsnį.

Auditoriaus Č. M. konsultacinėje išvadoje apskaičiuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų iš sutampančių pirkėjų sumažėjimas 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Tiek prokurorės pateiktame, tiek ir civilinės ieškovės siūlomame pakeisti kaltinime kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismo vertinimu, 2015 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautos pajamos neturėtų būti įskaičiuojamos į kaltinamiesiems inkriminuojamos žalos dydį. Specialistas Č. M., apskaičiuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų sumažėjimą, rėmėsi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius registrus apskaičiuotu vidutiniškai per mėnesį gautų pajamų dydžiu 2010 m. sausio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpiu bei laikotarpiais, po UAB „„(duomenys neskelbtini)““ veiklos pradžios: nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. ir nuo 2016 m. birželio 1 d.⁴ iki 2016 m. birželio 31 d. (žr. lentelė Nr.3).

Lentelė Nr. 3

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pirkėjų gaunamų pajamų vidurkių per mėnesį palyginimas

Specialistas negautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 1 d.– 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiais apskaičiavo, atimdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2015 metais vidutiniškai per mėnesį gautų pajamų, gautas pajamas nurodytais laikotarpiais, po UAB „„(duomenys neskelbtini)““ veiklos pradžios. Tokiu būdu auditorius nustatė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos vidutiniškai per mėnesį iš tų pačių pirkėjų sumažėjo 102 679,33 EUR, o laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – sumažėjo 96 328,13 EUR. Apskaičiuodamas per visą tyrimo laikotarpį sumažėjusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, specialistas pirmųjų metų vidutiniškai per mėnesį sumažėjusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas daugino iš 12 mėnesių (102 679,33 EUR X 12 mėn. = 1 232 151,96 EUR), o 2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutiniškai sumažėjusias per mėnesį pajamas daugino iš likusių 7 mėnesių (96 328,13 EUR X 7 mėn. = 674 296,91), na o viso tyrimo laikotarpiu, tai yra už 19 mėnesių, specialisto paskaičiavimu sumažėjusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos dėl UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pardavimų tiems patiems pirkėjams, sudaro 1 906 448,87 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis yra nuo 2015 m. liepos 1 d., tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutiniškai netektų per mėnesį 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. gegužės 31 d. laikotarpiu suma dauginama ne ir 12 , bet iš 11 mėnesių (102 679,33 EUR X 11 mėn.=1 129 472,63 EUR), o 2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutiniškai sumažėjusias per mėnesį pajamas teismas apskaičiavo taip kaip ir auditorius (96 328,13 EUR X 7 mėn. = 674 296,91). Taigi, teismas, remdamasis auditoriaus Č. M. specialisto išvadoje apskaičiuotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sutampančių (su UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pirkėjais) pirkėjų gaunamų pajamų palyginimais, apskaičiavo, kad kaltinamiesiems inkriminuojamu laikotarpiu, tai yra 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos iš sutampančių klientų sumažėjo 1 803 769,54 EUR.

Nustatant BK 211 straipsnio dispozicijoje numatytą didelės turtinės žalos požymį yra svarbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo pelno koeficiento nustatymas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad šios kategorijos byloje nuostoliai negautų pajamų forma apskaičiuojami taikant grynojo pelno maržą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautos pajamos taip pat turi būti apskaičiuotos pagal bendrovės grynojo pelno koeficientą (maržą), nes šis kriterijus pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelningumą, buvusį tuomet, kai bendrovė bendradarbiavo su pirkėjais iki jų perviliojimo. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti auditoriaus paskaičiuotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo 2010 – 2014 m. laikotarpio vidutiniu pelningumo rodikliu – 2,77 %, nes tokius pačius duomenis apskaičiavo ir ekspertė M. K. specialisto išvadoje, nurodydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 – 2014 m. laikotarpio vidutinis grynojo pelningumo koeficientas (grynasis pelnas / pardavimo pajamos) sudarė 2,77%. (8 t., b.l. 31). Teismas pritaria tiek ekspertės M. K., tiek auditoriaus Č. M. pasirinktam vidutinio pelningumo koeficiento apskaičiavimui pasirenkant penkerių metų laikotarpį, nes penkerių metų terminas atsižvelgiant į svyravimus rinkoje, tiksliausiai atspindi vidutinius pelningumo rodiklius.

Teismas atmeta civilinės ieškovės atstovo argumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta parama turi būti išeliminuota vertinant grynąjį bendrovės pelną ir šioje dalyje auditoriaus parengtą specialisto išvadą vertina kritiškai. Auditorius, tyrimo metu nustatė, kad 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaisant pasiekto bendrojo pelno, kurio bendrasis pelningumas iš esmės nesiskyrė nuo ankstesnių metų, dirbo nuostolingai dėl įmonės suteiktos paramos. Nors 11-ajame verslo apskaitos standarte „Sąnaudos“ (11-asis verslo apskaitos standartas „Sąnaudos“, patvirtintas Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1) yra nurodyta, jog suteikta parama yra traukiama į apskaitą kaip bendrosios ir administracinės sąnaudos, tačiau Č. M. nurodė, kad šios sąnaudos nėra patiriamos tiesiogiai uždirbant pajamas. Dėl šios priežasties auditorius sprendė, kad yra ekonomiškai pagrįsta apskaičiuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelningumo rodiklius, VMI deklaruotas paramos sumas eliminuoti iš pelno (nuostolių) ataskaitų ir perskaičiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynąjį pelną bei grynojo pelningumo rodiklius. Auditorius pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perskaičiuoto grynojo pelno sumas iš įmonės sąnaudų atėmus, o prie grynojo pelno pridėjus VMI deklaruotas suteiktas paramos sumas (lentelė Nr.4), (14 t., b.l. 31-33).

Lentelė Nr.4.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo pelningumo rodikliai

Nagrinėjamu atveju, teismas nesutinka su auditoriaus argumentais, kad pagrįstas būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos apskaičiavimui būtent grynasis pelningumo rodiklis, gautas eliminavus VMI deklaruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paramos sumas – 8,80 %. Tokia auditoriaus pozicija neatitinka nei 11-ajame verslo apskaitos standarte „Sąnaudos“ (11-asis verslo apskaitos standartas „Sąnaudos“, patvirtintas Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1) nei teismų praktikoje nurodomo grynojo pelno apibrėžimo. Teismų praktikoje tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose nurodyta, kad žala nustatoma apskaičiuojant dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Tais atvejais, kai nuostolių atsiradimas grindžiamas negautu pelnu, nuostolių dydis turi būti nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, o grynasis pelnas turi būti suprantamas kaip gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-447/2014, 2K-209-507/2016, 2K-3-489/2017). Taigi, parama pagal verslo apskaitos standartus yra traukiama į apskaitą kaip bendrosios ir administracinės sąnaudos, todėl skaičiuojant grynąjį įmonės pelną, turi būti išminusuojama iš gautų bendrųjų pajamų.

Auditoriaus Č. M. išvadoje yra paskaičiuota, kad 2010-2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo pelningumo rodiklis buvo 24,30%. Šis bendrojo pelningumo rodiklis yra reikšmingas nustatant galutinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos dydį, nes tiesiogiai susijęs su bendrovės neuždirbto bendrojo pelno paskaičiavimu. Auditorius šį bendrojo pelningumo rodiklį apskaičiavo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitose nuo 2010 m. iki 2014 m. nurodytus duomenis. Teismas šiuos duomenis sutikrino su priede Nr.22 pateiktomis pelno (nuostolių) ataskaitomis ir nustatė, kad specialisto išvados lentelėje Nr. 3 pateikti duomenys (14 t., b.l.30) atitinka nurodytose ataskaitose pateiktus duomenis⁵, todėl darytina išvada, kad taikant proporciją tarp pardavimo pajamų (100 %) ir bendrojo pelno (x) bendrojo pelningumo koeficientas apskaičiuotas tinkamai ((bendrasis pelnas EUR x 100%) : pardavimo pajamų = bendrojo pelningumo koeficientas %) (žr. lentelė Nr.5).

Lentelė Nr. 5.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitose nurodyti duomenys ir bendrojo pelningumo rodikliai