Civilinė byla Nr. 2-8470-1025/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01073-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.8.
(S)
2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 2.6.16.1; 2.6.16.8.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 16 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei,
dalyvaujant atsakovui A. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simuva“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
pagal kreditorės UAB „Simuva“ prašymą 2020-06-26 buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko A. L. 5517,60 Eur skolos, 19,86 Eur delspinigių, 13,61 Eur palūkanų, iš viso 5551,07 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 2020-06-26 ir 42,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei (civilinė byla Nr. L2-7517-1025/2020).
2020-07-28 nutartimi priimtas ieškovės UAB „Simuva“ ieškinys atsakovui A. L. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, panaikintas 2020-06-26 teismo įsakymas ir byla perduota nagrinėti ginčo teisenos tvarka.
Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti iš atsakovo 5517,60 Eur skolos, 19,86 Eur delspinigių, 13,61 Eur palūkanų, iš viso 5551,07 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2019-01-01 tarp A. G., S. G. (tuometinių žemės sklypo savininkų) bei A. L. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kurios pagrindu A. G. bei S. G. išnuomojo atsakovui žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojams metinį nuomos mokestį sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. 2019-06-07 ieškovė įsigijo nuosavybės teise atsakovui išnuomotą žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tapo naujuoju žemės sklypo savininku, o atsakovas įgijo prievolę mokėti žemės nuomos mokestį ieškovei. Atsakovui 2020-06-02 pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) - 5517,60 Eur (žemės nuomos mokestis + PVM) sumai, tačiau atsakovas PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo. Atsakovas nevykdė savo prievolės atsiskaityti, todėl 2020-06-05 tarp ieškovės ir G. Ž.-A., vykdančios veiklą pagal individualios veiklos pažymą, buvo pasirašytas priedas Nr. 19A prie 2016-08-09 Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė teisę, o paslaugų teikėjas įgijo teisę vykdyti skolos išieškojimą iš atsakovo, neperimant reikalavimo teisės iš ieškovės. Atsakovas buvo raginamas sumokėti skolą, tačiau jos neapmokėjo. Nuomos sutartyje buvo sutarta, jog atsakovas laiku neatsiskaitęs už atliktas paslaugas be atskiro kreditoriaus reikalavimo, moka kreditoriui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl privalo sumokėti 19,86 Eur delspinigių (18 d. x 0,02 proc. nuo 5517,60 Eur skolos sumos). Taip pat atsakovas už termino praleidimą turi sumokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo sekančios dienos, kada buvo praleistas terminas atsiskaityti pagal PVM Sąskaitą – faktūrą, kurios sudaro 13,61 Eur.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog ieškovė nuo 2006-05-04 yra įregistruota PVM mokėtoja, jai priskirtas PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė, teikdama PVM sąskaitą faktūrą atsakovui už teikiamas nuomos paslaugas pagal 2019-01-01 Žemės sklypo nuomos sutartį, privalėjo paskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog nuomos mokestis yra padidintas. Nuomos santykiai su atsakovu nenutraukti ir galioja iki 2020-12-31. Jokiems tretiesiems asmenimis žemės sklypas, kuris nuomojamas atsakovui, nėra pernuomotas. Atsakovas nė karto nesikreipė dėl skolos sumokėjimo ar dėl atsiskaitymo grafiko sudarymo. Atsakovas kategoriškai atsisakė bendrauti su ieškove, nereagavo į geranoriškus raginimus atsiskaityti. Nėra jokios garantijos, jog atsakovas, teismui išdėsčius sprendimo vykdymą dalimis, vykdys įsipareigojimus ir skolą padengs. Atsakovas, prašydamas teismo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, gali sąmoningai siekti atsiskaitymo vilkinimo, taip dar labiau atitolindamas savo prievolę sąžiningai atsiskaityti, todėl nesutinka su sprendimo vykdymo išdėstymu.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo iš jo priteisti ieškovei 4560,00 Eur nuomos mokesčio, mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis vieneriems metams, atmesti reikalavimus dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Atsikirsdamas į pareikšto ieškinio reikalavimus nurodo, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti ne sutartyje šalių sutartą nuomos mokestį, bet padidintą nuomos mokestį 5157,60 Eur (4560,00 Eur + 957,60 Eur). Ieškovė nepagrįstai vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio. Sutinka sumokėti nuomos mokestį dalimis. Skolą prašo išdėstyti dalimis, nes šiuo metu labai sudėtinga situacija žemės ūkyje (dėl savalaikių neatsiskaitymų už žemės ūkio produkciją), atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Mano, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, ieškovės teisės nebus pažeistos.
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog nesvarbu ar ieškovė yra PVM mokėtoja ar ne, ieškovė turi pareigą atsiskaityti ir deklaruoti PVM, tačiau ieškovė negali pakeisti nuomos mokesčio dydžio ir nurodomą PVM mokestį nuo nuomos mokesčio turėjo įskaityti į nuomos mokesčio sumą. Kadangi ieškovės išrašyta sąskaita prieštarauja nuomos sutarčiai, todėl jos ir neapmokėjo.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, mokėti žemės nuomos mokestį 4 560,00 Eur, tačiau nesutinka su delspinigiais, priskaičiuotu PVM ir teisinėmis išlaidomis, nes ieškovė savavališkai išrašė PVM sumą, kuri neturėjo būti išrašyta pagal PVM įstatymą. Žemės nuomos sutartyje buvo nurodytas 4 560,00 Eur nuomos mokestis. Toks mokesčio dydis turėjo išlikti, nes buvo sutarta, kad pereina nuomos sąlygos pagal sutartį naujam pirkėjui. Nuomos suma turėjo būti sumokama iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau nesuėjus terminui ieškovė išrašė sąskaitą-faktūrą, paskaičiuotą su PVM ir tokiu būdu pakėlė žemės nuomos mokestį PVM dydžio suma. Žemės nuomos sutartis galioja iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Sutartis su ieškove nebuvo keista. Ieškovės nurodomi delspinigiai ir teisinės išlaidos išplaukia iš ieškovės kaltės, nes ji pati kreipėsi dėl išieškojimo. Gavęs sąskaitą su ieškove nekalbėjo, skambinant ieškovei, jos darbuotojai iš pradžių neatsakė, susisiekus liepė bendrauti su buhaltere. Ūkininkų situacija šiame Lietuvos krašte sudėtinga, finansinė padėtis prasta, yra gavęs meteorologinę pažyma dėl force majeure, kad dešimties metų laikotarpiu buvo mažiau kritulių nei paprastai. Su SEB banku buvo sudaryta verslo paskolos sutartis 141 000 Eur sumai, jos tikslas buvo įsigyti žemės, techniką, fermos įrangą. SEB bankas nutraukė paskolos sutartį. Sandėlyje metus laiko buvo laikomi neparduoti rugiai, nes nebuvo paklausos ekologiškiems rugiams. Dabar rugiai vežami į Vokietiją po 100 Eur už toną. Kokios jo dabartinės pajamos tiksliai nurodyti negali, bet jų nepakaks, kad laiku būtų padengti turimi įsipareigojimai. Kiekvienais metais uždirba skirtingai, santaupų neturi. Turi nekilnojamojo turto, technikos. Toliau ūkininkauja, dengia skolas. Turimo turto vertė iki šios dienos yra didesnė nei turimos skolos.
Ieškovė į teismo posėdį, apie kurį jai pranešta tinkamai, neatvyko. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant; nurodė, kad savo poziciją pateikė ieškinyje ir dublike, daugiau papildomų įrodymų neturi (b. l. 52). Ieškovės dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Iš žemės sklypo nuomos sutarties nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d. A. G. bei S. G. (nuomotojai) su ūkininku A. L. (nuomininku) sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas išnuomojo nuomininkui žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas 57,00 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį ūkininkas A. L. įsipareigojo mokėti 4 560 Eur metinį nuomos mokestį, sumokant kiekvienais metais už einamus metus iki birželio 1 d. Nuomos sutarties 3.2 punkte šalys numatė, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio pagal sutartį, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui delspinigius po 0,02 proc. nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nuomos sutartis sudaroma iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Nuomos sutarties 4.1 punktas). Žemės sklypas po šios sutarties sudarymo: parduotas, padovanotas, paveldėtas, nupirktas iš varžytinių ar kitokiais būdais įgytas pagal galiojančius įstatymus, nuomos sutarties terminas lieka galioti 4.1 punkte numatyta data, ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip apibrėžta šioje sutartyje (Nuomos sutarties 4.2 punktas). Jei likus ne mažiau kaip 3 (trims) mėnesiams iki nuomos termino, numatyto 4.1. punkte, pabaigos nei viena iš šalių nepraneša kitai šaliai apie nepageidavimą pratęsti sutartį, sutartis automatiškai pratęsiama dar 1 (vienerių) metų laikotarpiui (Nuomos sutarties 4.4 punktas). Visi šios sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Sutarties priedai įsigalioja nuo jų pasirašymo, jei pačiuose susitarimuose nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo data (Nuomos sutarties 6.2 punktas) (b. l. 10–11).
Iš civilinės bylos L2-7517-9025/2020 rašytinės medžiagos (2020 m. birželio 4 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo) nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise UAB „Simuva“ 2019 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3052 pagrindu, įrašas galioja nuo 2019 m. birželio 21 d. Juridiniai faktai: sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas A. L., įregistravimo pagrindas – 2019 m. sausio 1 d. nuomos sutartis, terminas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., įrašas galioja nuo 2019 m. kovo 25 d.
Iš 2020 m. balandžio 29 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo kopijos nustatyta, kad UAB „Simuva“ direktorius informavo ūkininką A. L., kad pagal nuomos sutarties 4.4. punktą nuomos šalims nepranešus apie sutarties nutraukimo pageidavimą sutartis pratęsiama dar vieneriems metams. Nurodė, kad 2019 m. birželio 7 d. UAB „Simuva“ tapo žemės sklypo savininke, kurio kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), pagal žemės nuomos sutarties 4.2 punktą nuomos sutartis lieka galioti. Priminė, kad pagal sutarties 1.1 punktą, iki 2020 m. birželio 1 d. turi sumokėti metinį žemės nuomos mokestį ir, kad žemės sklypo nuomos sutartis po termino bus nebepratęsiama (b. l. 12).
Ieškovė UAB „Simuva“ išrašė atsakovui ūkininkui A. L. 2020 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad už žemės sklypo, unikalusis Nr.: (duomenys neskelbtini), metinę nuomą mokėtina suma su PVM yra 5 517,60 Eur. Apmokėjimo terminas iki 2020 m. birželio 3 d. (b. l. 13).
2020 m. birželio 4 d. raginime dėl įsiskolinimo UAB „Simuva“ nurodė ūkininkui A. L., kad nesilaiko mokėjimų drausmės ir vėluoja atsiskaityti už gautas prekes, kurioms apmokėti jau suėjo terminas, tai yra dar neapmokėjo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), skola 5 517,60 Eur. Ragino padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2020 m. birželio 4 d. Nurodė, kad nepadengus įsiskolinimo ir apie tai neinformavus remiantis CK 6.71 straipsniu ir sutartimi be atskiro įspėjimo bus išrašyta sąskaita delspinigiams už pavėluotą atsiskaitymą (b. l. 14).
2016 m. rugpjūčio 9 d. Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Simuva“ ir G. Ž. individuali veikla susitarė dėl teisinių paslaugų ir bendradarbiavimo (b. 15). 2020 m. birželio 5 d. UAB „Simuva“ ir G. Ž.-A., vykdanti veiklą pagal individualios veiklos pažymą, pasirašė priedą Nr. 19A prie 2016 m. rugpjūčio 9 d. Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Simuva“ suteikė teisę, o G. Ž.-A., vykdanti veiklą pagal individualios veiklos pažymą (paslaugų teikėjas) įgijo teisę vykdyti skolos išieškojimą iš ūkininko A. L., neperimant reikalavimo teisės iš UAB „Simuva“ (b. l. 17).
Iš 2020 m. birželio 8 d. pranešimo dėl skolos sumokėjimo nustatyta, kad atsakovas buvo informuotas, jog turi sumokėti 5517,60 Eur skolos, 4,41 Eur delspinigių bei 3,02 Eur palūkanų, viso 5525,03 Eur sumą į ieškovės UAB „Simuva“ atsiskaitomąją sąskaitą. Pareikalauta, kad skola būtų sumokėta per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos (b. l. 18). 2020 m. birželio 11 d. įspėjimu atsakovas buvo įspėtas, jog yra skolingas 5517,60 Eur skolos, 7,72 Eur delspinigių bei 5,29 Eur palūkanų, viso 5530,61 Eur, skolą privalo sumokėti į UAB „Simuva“ atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 21).
Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad tarp atsakovo ir A. G. bei S. G. sudarytos 2019 m. sausio 1 d. žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.477 straipsnis, 6.545 straipsnis). 2019 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė UAB „Simuva“ tapo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininke. CK 6.494 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. CK 6.559 straipsnyje numatyta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Iš civilinės bylos L2-7517-9025/2020 medžiagos (2020 m. birželio 4 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo) nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d. žemės sklypo nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, įrašas galioja nuo 2019 m. kovo 25 d., todėl darytina išvada, kad žemės nuomos faktas buvo išviešintas dar prieš pasikeičiant žemės sklypo savininkui, iki 2019 m. birželio 7 d. Nuomos sutarties 4.2 punkte šalys taip pat numatė, kad po šios sutarties sudarymo pardavus žemės sklypą, nuomos sutarties terminas lieka galioti 4.1 punkte numatyta data, ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip apibrėžta šioje sutartyje. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo, sutarties nuostatų bei faktinių aplinkybių darytina išvada, kad 2019 m. birželio 7 d. po žemės sklypo pardavimo ieškovei pasikeitė tik žemės nuomotojas, bet nepasikeitė žemės sklypo nuomos sutarties sąlygos.
Nuomos sutartis tarp atsakovo ir A. G. bei S. G. buvo sudaroma iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Nuomos sutarties 4.1 punktas). Nuomos sutarties 4.4 punktas numato, kad jei likus ne mažiau kaip 3 (trims) mėnesiams iki nuomos termino, numatyto 4.1. punkte, pabaigos nei viena iš šalių nepraneša kitai šaliai apie nepageidavimą pratęsti sutartį, sutartis automatiškai pratęsiama dar 1 (vienerių) metų laikotarpiui. 2019 m. birželio 7 d. pasikeitus žemės sklypo savininkui nei ieškovė, nei atsakovas Nuomos sutarties 4.4 punkto nustatyta tvarka nepranešė kitai šaliai apie nepageidavimą pratęsti sutartį, todėl sutartis pagal Nuomos sutarties 4.4 punktą buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui. Ieškovė nurodė, jog nuomos santykiai nėra nutraukti ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas. Taigi žemės nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo pratęsta iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir šios sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.477 straipsnis, 6.545 straipsnis).
Teismas pažymi, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai (CK 6.847 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Iš šalių sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties nustatyta, jog atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti 4 560,00 Eur metinį nuomos mokestį, sumokant kiekvienais metais už einamus metus iki birželio 1 d. Byloje esantys įrodymai ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas, laiku (iki 2020 m. birželio 1 d.) nesumokėjo sutartimi nustatyto žemės nuomos mokesčio, tokiu būdu neįvykdė piniginės prievolės.
Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei nuomos mokesčio, tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio ir atitinkamai delspinigių ir palūkanų dydžio. Ieškovė nurodo, kad yra PVM mokėtoja, teikdama PVM sąskaitą faktūrą atsakovui už teikiamas nuomos paslaugas privalėjo paskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, todėl reikalauja priteisti iš atsakovo 5 517,60 Eur skolą (sutartyje nurodytas žemės nuomos mokestis + PVM), taip pat nuo šios sumos priskaičiuotus delspinigius ir palūkanas. Atsakovas nesutikdamas nurodo, kad pareiga mokėti PVM tenka ieškovei, ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti ne sutartyje šalių sutartą nuomos mokestį (4 560,00 Eur), bet padidintą nuomos mokestį 5 157,60 (4 560,00 Eur + 957,60 Eur) ir daro išvadą, kad tokiu būdu ieškovė nepagrįstai vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris pagal šį įstatymą nelaikomas prekių tiekimu; paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma nuoma (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju PVM mokėtojo ieškovės UAB „Simuva“ teikiama žemės nuomos paslauga yra PVM objektas, nes tenkina visas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas: žemės nuomos paslauga teikiama už atlygį; žemės nuomos paslaugos teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; žemės nuomos paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Taigi, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas pareigą mokėti PVM už žemės nuomos paslaugos teikimą numato būtent ieškovei.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų pakeitimas gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Vienos iš sutarties šalių valia, nesant kitos šalies sutikimo, sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik įstatyme ar sutartyje apibrėžtais atvejais. Priešingu atveju tai reikštų sutarčių laisvės principo ir kitos sutarties šalies teisėtų interesų pažeidimą. Dėl to tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nesuteikia teisės vienašališkai keisti sutartį, šalis, siekdama dėl tam tikrų priežasčių pakeisti jos sąlygas, turi kreiptis į kitą šalį ir sutarties keitimo klausimą spręsti derybų būdu, o susitarti nepavykus – kreiptis į teismą (CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-701/2016, 34 punktas). Nuomos sutarties 6.2 punkte numatyta, kad visi šios sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu ir pasirašyti abiejų šalių; sutarties priedai įsigalioja nuo jų pasirašymo, jei pačiuose susitarimuose nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. Ieškovė siekdama, kad PVM būtų padengtas atsakovui mokant už teikiamą žemės nuomos paslaugą, turėjo kreiptis į atsakovą dėl nuomos sutarties keitimo, jos nuostatų, numatančių nuomos mokestį, modifikavimo. Byloje nėra duomenų, kad žemės nuomos sutartis po nuomotojo pasikeitimo būtų buvusi šalių keista. Ieškovei, po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nesikreipus į atsakovą dėl žemės nuomos sutarties keitimo ir šalims nepakeitus sutarties sąlygos dėl žemės nuomos mokesčio, ieškovei pačiai tenka ekonominė našta dengti jos ekonominėje veikloje dėl PVM atsiradusius kaštus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės nurodomos skola paskaičiuota neteisingai. Šiuo atveju atsakovo mokėtina skola paskaičiuojama atsižvelgiant į sutartyje numatytą metinį žemės nuomos mokestį. Atsakovas patvirtino, jog ieškovei sutartimi sutarto nuomos mokesčio nėra sumokėjęs, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4 560,00 Eur skolos (CK 6.487 straipsnio 14 dalis, 3 dalies 1 punktas, CPK 178, 185 straipsnis).
Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 13,61 Eur metines palūkanas ir 19,86 Eur delspinigius. Ieškovė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo kildina iš įstatymo, t. y. iš CK 6.63 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalimi, o reikalavimą dėl delspinigių – iš tarp šalių sudarytos sutarties (3.2 punktas).
CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos. Taigi, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Pabrėžtina, jog nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.
Nagrinėjamu atveju šalys dėl kompensuojamųjų palūkanų sutartyje nebuvo sutarusios, o buvo sutarusios, jog už piniginės prievolės laiku neįvykdymą atsakovas turės mokėti delspinigius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir nurodytą teismų praktiką, ieškovės prašymas dėl 13,61 Eur palūkanų netenkintinas, nes jos įskaitomos į ieškovės prašomas priteisti netesybas, kurios nagrinėjamu atveju yra didesnės.
CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuotolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Šalių sudarytos žemės nuomos sutarties 3.2 punkte numatyta, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio pagal sutartį, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui delspinigius po 0,02 % nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
Byloje nustatyta, jog atsakovas pagal žemės nuomos sutarties 1.1. punktą žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2020 m. birželio 1 d., ieškovė ragino atsakovą sumokėti iki 2020 m. birželio 3 d., tačiau atsakovas žemės nuomos mokesčio nesumokėjo. Ieškovė nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. birželio 22 d. paskaičiavo, jog atsakovas nuo pradelstos sumokėti 5517,60 Eur sumos turi sumokėti 19,86 Eur delspinigių. Taigi atsakovas pradelsė įvykdyti piniginę prievolę 18 dienų. Atsakovas pripažįsta, kad žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, tačiau teigia, jog nemokėjo dėl to, jog ieškovė reikalavo sumokėti 5517,60 Eur, o ne sutartyje nurodytą žemės nuomos dydį. Teismas nurodo, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, atsakovui buvo žinomas žemės nuomos dydis, žinoma kada jis turi būti pagal sutartį sumokėtas, taip pat atsakovas žinojo, jog laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio turės mokėti nuomotojui sutartinius delspinigius. Šių aplinkybių visuma, leidžia konstatuoti, jog atsakovas laiku nesumokėjo žemės nuomos mokestį, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažintinos netesybos. Įvertinus tai, jog mokėtina žemės nuomos suma yra 4560,00 Eur, tai atitinkamai nuo šios sumos skaičiuoti delspinigiai ir iš atsakovo priteistina 16,42 Eur (4560,00 x 0,02 % x 18 d. = 16,42 Eur) sutartinių delspinigių (CPK 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 5 procentų metines procesinės palūkanas nuo priteistos bendros sumos, tai yra nuo 4576,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. birželio 26 d. (kai buvo priimtas teismo įsakymas) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
Pagal pateiktus duomenis ieškovė patyrė 167,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) (b. l. 8–9). Ieškovės reikalavimas patenkintas 82 procentus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 136,94 Eur bylinėjimosi (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovo vertinimu, jo sunki finansinė padėtis bei turimi įsiskolinimai kitiems kreditoriams sudaro pagrindą priteistos sumos sumokėjimą ieškovei išdėstyti 12 mėnesių lygiomis dalimis. Ieškovė nesutinka dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodo, jog atsakovas nė karto nesikreipė dėl skolos sumokėjimo dalimis, nereagavo į geranoriškus raginimus atsiskaityti, o šiuo metu prašydamas teismo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, sąmoningai siekia atsiskaitymo vilkinimo.
Teismas nurodo, jog teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti ieškovei mokėtiną sumą grindžia sunkia savo finansine padėtimi ir turimais įsiskolinimais kitiems kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti duomenys realiai nepagrindžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis būtų nepajėgus sumokėti teismo priteistų sumų ieškovei.
Atsakovo teikti paaiškinimai, patvirtina, jog atsakovas ūkininkauja, iš vykdomos veiklos nuolatos gauna pajamas, turi nekilnojamojo turto bei technikos. Nors atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, taip pat vykdomi priverstiniai išieškojimai jo atžvilgiu, tačiau atsakovas, pateikdamas duomenis apie turimas skolas, nepateikė jokių duomenų apie turimas bei gaunamas pajamas, taip pat apie jo vardu registruotiną nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir jo vertę. Pabrėžtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jo turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei turimos skolos. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog atsakovas, būdamas verslininku, iš ieškovės išnuomotą žemę naudoja savo veiklai vykdyti, todėl neabejotina, jog gauna pajamų, tačiau atsakovas nėra sumokėjęs nei dalies žemės nuomos mokesčio ieškovei.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 2-166-178/2016). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, gaudamas įplaukas iš savo vykdomos veiklos, nepadengė net dalies žemės nuomos mokesčio. Taip pat nepateikė jokių duomenų, jog jo finansinė padėtis ateityje pagerės.
Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Ieškovė nesutinka, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs bent dalį žemės nuomos mokesčio, o pateiktu prašymu siekia atidėti žemės nuomos mokėjimą dar dvylikos mėnesių laikotarpiui, o tai rodo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Be to, teismo vertinimu, priteisto įsiskolinimo išdėstymas suteiktų nepagrįstą pranašumą kitiems atsakovo nurodytiems kreditoriams prieš ieškovę. Todėl šiuo atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovo pateiktus duomenis pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius. Vien tik atsakovo noras išvengti bet kokių jam neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti jam prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir kad jis nėra pajėgus sumokėti teismo sprendimu priteistinos sumos ieškovei, taip pat byloje nenustatyta jokių ypatingai svarbių aplinkybių sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymą.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo vykdymo išdėstymo instituto paskirtį ir siekdamas nepažeisti ieškovės teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą, todėl atsakovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 187, 185, 284 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Simuva“, juridinio asmens kodas 300556427, 4560,00 Eur skolos, 16,42 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4576,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovo A. L. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė