KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė, 

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotai atstovei J. G., nedalyvaujant trečiojo asmens BĮ Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, trečiasis asmuo BĮ Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas R. M. (toliau – ieškovas) 2017-09-05 pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017-07-28 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-01 Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-08-01 Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė bei jis ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžiuose, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovui 2014-10-03 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio projektui raštu taip pat pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Atsakovė, atlikusi patikrinimą, 2017-07-28 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ieškovas 2016 m. vykdė kultūros paveldo statinio rekonstrukciją, neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsakovė sprendė, kad tokiais veiksmais ieškovas pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, kuri numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. 2017-07-28 Savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavusi savavališkos statybos faktą, atsakovė ieškovo atžvilgiu priėmė du privalomus nurodymus: 1) 2017-08-01 Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2017-08-01 Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas mano, kad nurodyti administraciniai aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes atsakovė klaidingai ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir vadovavosi netinkamais teisės aktais, pareikšdama nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus, todėl minėti aktai turi būti panaikinti. Ieškovas jokių savavališkų statybų neatliko, juo labiau neatliko pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, rekonstravimo darbų. Ieškovas pastate – sandėlyje atliko kapitalinį remontą pagal 2014-10-03 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Dėl savavališkos statybos konstatavimo nepagrįstumo nurodė, kad savavališkos statybos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., t.y. laikotarpiu, kai buvo atliekami statybos darbai), 2 straipsnio 71 dalyje – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statyba leidžiantis dokumentas – tai leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti pastatą; statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas valstybės tarnautojas; rašytinis žemės sklypo ar gretimų sklypų savininko ar valdytojo sutikimas dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis). Taigi, savavališkas statybas įstatymų leidėjas pirmiausiai sieja su statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Ieškovas atliko statybos darbus turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą - 2014-10-03 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatytas pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kapitalinis remontas. Ieškovas vykdė statybas turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, todėl nesuprantama kuo remiantis atsakovė sprendė, jog tokio dokumento ieškovas neturi.

1.3.                      Savavališka statyba taip pat pripažįstama statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje pateikta esminių statinio projekto sprendinių sąvoka - statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Ieškovo atlikti statybos darbai nepažeidė jokių esminių statinio projekto, kuriam raštu 2014-10-03 pritarė Kauno miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, sprendinių. Be to, pažymėjo, kad atsakovė jau anksčiau buvo atlikusi ieškovo vykdytos pastato – sandėlio statybos patikrinimą ir, be kita ko, jokių esminių nukrypimų nuo statinio projekto nenustatė. Nei viename ieškovo prašomame panaikinti atsakovės administraciniame akte nėra nurodyta faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindas ieškovo 2016 m. vykdytas statybas pripažinti savavališkomis. Atsižvelgiant į tai, mano, kad atsakovės administraciniai aktai turi būti panaikinti. Nesant savavališkos statybos fakto, nėra teisinio pagrindo priimti privalomus nurodymus nevykdyti jokių statybos darbų ir/ar pašalinti savavališkos statybos padarinius.

1.4.                      Pasisakydamas dėl vykdytos statybos rūšies ieškovas nurodo, kad atsakovė 2017-07-28 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai nustačiusi faktines aplinkybes, be jokio teisinio pagrindo nurodė, kad pažeidimo esmę sudaro tai, jog ieškovas vykdė Kultūros paveldo statinio rekonstrukciją, neturint statybą leidžiančio dokumento. Iš 2017-07-28 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos pažeidimo esmės galima daryti išvadą, jog atsakovė sprendė, kad ieškovas vykdė ne kapitalinio remonto, kuriam turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, darbus, o pastato – sandėlio rekonstrukciją. Atsakovė nepagrįstai ieškovo vykdytus statybos darbus laiko – rekonstrukcija, o ne kapitaliniu remontu. Atsakovė išreiškė poziciją, kad seno rūsio atidengimo darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams. Visų pirma, pažymėtina, jog nei viename iš ginčijamų administracinių aktų apskritai nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių apie seno rūsio atidengimą. Taigi, šios aplinkybės apskritai nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Kita vertus, ieškovui priklausantis pastatas pastatytas ant seno pastato, kuriame buvo rūsys, pamatų. Ieškovas pastato kapitalinio remonto metu, tvirtindamas pagal 2014-10-03 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui pastato pamatus, atidengė seną rūsį. Atliktų seno rūsio atidengimo darbų priskirti rekonstrukcijos darbams nėra jokio teisinio pagrindo, nes to nenumato jokios statybos teisės normos. Sprendžiant ar seno rūsio po pastatu atradimas ir atidengimas apskirtai gali būti laikomas pastato rekonstrukcija, kuriai įregistruoti reikalingas statybos užbaigimo aktas, reikia vadovautis statybos įstatymo ir STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ nuostatomis.

1.5.                      Pagal statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ (nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. galiojanti redakcija) 9 punkte statinio rekonstravimu laikoma, kai perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeičiami (padidinant, sumažinant) bet kurie statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Taigi, statybos rūšiai – statinio rekonstravimui reikia dviejų būtinų sąlygų: 1) statinio perstatymo pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas; 2) statinio išorės matmenis – ilgio, pločio, aukščio ir pan., pakeitimo.

1.6.                      Ieškovas atrado ir atidengė pastate seną (buvusį) nuo XIX a. rūsį. Pažymėtina, kad ieškovas pastato nestatė, o jį įsigijo civilinių sandorių pagrindu. Pastate seną (buvusį) rūsį atrado ir atidengė po pastato įsigijimo. Taigi, jokių statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymo ar išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan., pakeitimo atrandant ir atidengiant rūsį ieškovas neatliko, naujo rūsio neįrengė, todėl pastate buvusio seno rūsio atradimas ir atidengimas pagal statybos teisės normas negali būti pripažįstamas rekonstrukcija. Kaip jau minėta, atsakovė taip pat nenurodė jokios teisės normos, kuria remiantis seno rūsio atradimą ir atidengimą galima būtų priskirti rekonstrukcijos darbams.        Taip pat pažymėtina, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Atrandant ir atidengiant pastate - sandėlyje seną (buvusį) nuo XIX a. rūsį nebuvo keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, todėl šių statybos darbų taip pat negalima laikyti net ir kapitaliniu remontu.

1.7.                      Kaip matyti iš atsakovės surašyto 2017-07-28 Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) jame iš viso nėra nurodyta duomenų ar aplinkybių, kuriomis remiantis buvo konstatuota, jog ieškovas vykdė statinio rekonstrukciją, t.y. keitė statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant statinio išorinius matmenis. Tokių duomenų ar aplinkybių nėra nurodyta ir kituose prašomuose panaikinti administraciniuose aktuose. Todėl sprendžia, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, kurios esant statyba pripažintina rekonstrukcija. Dėl šios priežasties ieškinys turi būti patenkintas, o ginčijami individualūs administraciniai aktai panaikinti.

1.8.                      Be to, pažymėjo, jog kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, šiuo atveju taikytinas Viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 str.). Atsakovės administraciniai aktai, kaip individualūs administraciniai aktai, turi būti pagrįsti ir teisėti, t. y. turi atitikti įstatymų nuostatų reikalavimus, juose turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos statybą ir jos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.

1.9.                      Iš ginčijamų administracinių aktų matyti, jog juose nėra įvardintos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios, administracinius aktus priėmusio subjekto (atsakovo) nuomone, sudaro statybos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Ginčijamuose aktuose nėra įvardinta nei viena konkreti faktinė aplinkybė, kuri pagrįstų savavališkos statybos pripažinimą ir suformuluotus nurodymus nutraukti statybas ir/ar pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įpareigojimas, nurodymas atlikti veiksmus, pašalinti pažeidimą (priežastis) negali būti nekonkretus, neapibrėžtas. Asmuo, dėl kurio yra priimamas privalomasis nurodymas, iš jo turinio turi aiškiai suprasti, kokį pažeidimą jis padarė bei kaip, kokia apimtimi jį pašalinti. Šiuo atveju ieškovas iš savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų turinio negali įvertinti, kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė teisės aktus, nurodytus ginčijamuose administraciniuose aktuose. Todėl sprendžia, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose nėra nurodyta faktinį pažeidimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Taigi ginčijamų aktų turinys nesudaro pagrindo spręsti, kokio statybos reikalavimo pažeidimu yra kaltinamas ieškovas, t. y. kokią, kur, kada ir pan. konkrečią neteisėtą veiklą ieškovas vykdo ir/ar vykdė. Dėl nurodytų administracinių aktų turinio trūkumų mano, kad ginčijami individualūs administraciniai aktai neatitinka aptartų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl turi būti panaikinti.

1.10.                      Dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodė, kad ieškovas neatliko savavališkos statybos darbų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti jį pašalinti savavališkos statybos padarinius. Net jeigu ieškovas ir yra padaręs kokius nors statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tai automatiškai nereiškia, kad jis vykdė savavališką statybą. Sąvoka savavališka statyba nėra tapati neteisėtai statybai (CK 4.103 str., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 15 str. 1 d.). Tai yra konstatavęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime. Neteisėtos statybos sąvoka yra žymiai platesnė, t.y. apima ne tik savavališkos statybos atvejus, bet ir visus kitus neteisėtų statybų atvejus, kurie nepatenka į savavališkų statybų atvejus. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, net jeigu ieškovas yra padaręs kokius nors statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie nėra savavališka statyba, jam turi būti sudaryta galimybė patikslinti projektinę dokumentaciją. Todėl mano, kad atsakovo 2017-08-01 Privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat turi būti panaikintas.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė bei jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

2.1. Dėl 2014-10-03 rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2011-06-01 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašytas 2011-06-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas Nr. 1). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad išimti pastato – sandėlio, pažymėto plane 2F3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir statinys) langai, pakeistas pastato stogas, dalis stogo padengta čerpėmis, įrengti stoglangiai, įrenginėjami tūriniai stoglangiai, nukapotas sienų tinkas. Statinys nuosavybės teise priklauso ieškovui. Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame stovi statinys, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir V P. D.. Vadovaujantis statybos darbų metu galiojusiais teisės aktais, 2011-06-14 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas savavališkai kapitališkai remontavo statinį, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas suderinto kapitalinio remonto projekto. 2011-06-14 surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – reikalavimas), kuriuo iš ieškovo pareikalauta iki 2011-12-14 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, (duomenys neskelbtini), Kaune. Gavus ieškovo 2011-12-05 prašymą, reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2012-03-14. 2012-03-21 atliktas patikrinimas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nustatyta, kad ieškovas neįvykdė reikalavimo, t.y. neatstatė savavališkai kapitališkai suremontuoto statinio. Vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, ieškovas privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą kapitalinio remonto projektui. Nustatytu terminu neįvykdžius reikalavimo, ieškovė 2012-11-08 ieškiniu kreipėsi į teismą, kuris 2014-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1055-924/2014 (toliau – sprendimas) ieškinį tenkino iš dalies, t.y. nustatė 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą, neįteisinus, įpareigojo ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2015-07-14 patikrinta ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas projektui, išduotas 2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini) , Kaune, kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A, parengtas 2013 m.“ (toliau – rašytinis pritarimas statinio projektui), išduotas teisėtai. 2015-07-15 aktu Nr. 4D-1924-(15.24) (toliau – aktas Nr. 3) konstatuota, kad teismo sprendimas įvykdytas. Taip pat patikrinta ar statinys atitinka esminius statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius ir surašytas 2015-09-01 statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1712-(15.54) (toliau – aktas Nr. 4). Akte Nr. 4 konstatuota, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad turi statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui (2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šis statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas aukščiau nurodytų savavališkai atliktų kapitalinio remonto darbų statinyje įteisinimui.

2.2. Dėl 2017-07-28 savavališkos statybos akto(duomenys neskelbtini), 2017-08-01 privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-08-01 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus persiųstą UAB „Kultūros sandėlis“ 2017-03-30 prašymą dėl iškasto rūsio nekilnojamojo kultūros paveldo objekte (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (toliau – raštas Nr. 1) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus (toliau – KPD) 2017-04-20 raštą Nr. (1.29.-K)2K-459 „Dėl UAB „Kultūros sandėlis“ 2017-03-30 pareiškimo“ (toliau – raštas Nr. 2), atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune ir surašytas 2017-04-26 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1047 (toliau – aktas Nr. 5). Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Apžiūrėjus pastato rūsį, buvo nustatyta, kad pastato rūsys pilnai įrengtas, t.y. suformuotos patalpos, grindys išklotos plytelėmis, sienos nudažytos, įrengti metaliniai laiptai ir apšvietimas. Patikrinimo metu ieškovas statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – NTR) išrašo duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype su statiniais, (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos, nuosavybės teise priklauso nurodytomis dalimis: 604/1419 – ieškovui ir M. M., 36/473 – I. B. ir A. B., 12/473 – UAB „Eurodentista“ ir 671/1419 – ieškovui. Pastatas – sandėlis, (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2F3p, ypatingos kategorijos statinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovui surašytas 2017-04-28 privalomasis nurodymas Nr. PN-652 (toliau – privalomasis nurodymas Nr. 1) dėl paaiškinimo pateikimo, susijusio su rūsio įrengimu. Ieškovas 2017-05-05 paaiškinime nurodė, kad jis turi rašytinį pritarimą statinio projektui (2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.3. 2017-05-26 raštu Nr. 2D-7407 „Dėl kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – raštas Nr. 3) kreiptasi į KPD ir prašyta atlikti patikrinimą vietoje ir pateikti išvadą ar nebuvo padaryta nusižengimų dėl rūsio patalpų įrengimo, nes ieškovo pateiktoje dokumentacijoje – 2013-05-17 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 1 minima, kad atrastas buvusio rūsio arkų liekanas restauruoti, konservuoti, atkurti ir eksponuoti. Viešai prieinamoje informacijoje https://kvr.kpd.lt duomenų apie pastato rūsį nėra. Statytojo paaiškinime, kuriame jis teigia, kad statybos darbus atliko pagal statinio projektą „Antrojo sandėlio 2F3p Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini), Kaune (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinio remonto techninis projektas (savavališkos statybos įteisinimas)“, Nr. 2013-09-TP-A, taip pat nėra duomenų apie rūsio įrengimą.

2.4.  KPD 2017-06-13 atsakyme Nr. (1.29.-K)2K-715 „Dėl kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – atsakymas Nr. 1) nurodyta, kad „kultūros paveldo objektas – Antras sandėlis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav., priklauso Sandėlių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 822). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Antras sandėlis (Sandėlių kompleksas) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešąjam pažinimui ir naudojimui. KPD pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011-11-08 aktu Nr. KPD-RM-1683 patikslino Antrojo sandėlio (Sandėlių komplekso) vertingąsias savybes. Antrojo sandėlio ((duomenys neskelbtini)) rūsiui vertingosios savybės nenustatytos“. Atsakyme Nr. 1 nurodyta, kad „KPD 2013-06-06 yra suderinęs (Derinimo Nr. 13-205K) „Antras sandėlis u. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tvarkybos darbų projektas (avarijos grėsmės pašalinimas, remontas, pritaikymas. Projekto korektūra (Laida B)“ <...>“.

2.5. Taip pat nurodė, kad KPD 2017-06-06 raštu Nr. (1.29.K) 2K-677 kreipėsi į Antro sandėlio ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , Kauno m., Kauno m. sav. savininką R. M. dėl 2017-06-13 dalyvavimo patikrinime. Patikrinimo metu R. M. rūsio įrengimo projektinės dokumentacijos nepateikė. Dėl atliktų istorinių, archeologinių tyrimų informavo, kad juos jis yra pateikęs KPD Kauno skyriui. KPD Kauno skyrius 2016-04-14 yra gavęs Sandėlio (2F3p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininko R. M. 2016-04-07 pranešimą ir prie jo pridėtą AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto“ 2012-09-24 raštą Nr. SD-123 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, archeologinių tyrimų“. 2012-09-24 rašte Nr. SD-123 pateikto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto, eksperto A. V. Antrojo sandėlio ((duomenys neskelbtini)) istorinių tyrimų duomenys ir išvada dėl archeologinio paveldo tvarkybos.<...> kitų duomenų <...> KPD Kauno skyrius neturi.“

2.6. Atsižvelgus į KPD pateiktą informaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 130.2 papunkčiu, ieškovui 2017-07-28 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas) ir 2017-08-01 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas Nr. 2). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2017-08-01 ieškovui surašyta privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas Nr. 3), kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-01-31 „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti rūsyje įrengtus metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą ir sutvarkyti statybvietę. Atstatyti rūsį į pirminę jo fizinę būklę.“ Privalomajame nurodyme Nr. 3 nurodyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos aktas Nr. 2, privalomasis nurodymas Nr. 2 Privalomasis nurodymas Nr. 3 Inspekcijos Kauno departamento 2017-08-01 raštu Nr. (15.2)-2D-10816 „Dėl savavališkos statybos“ (toliau – raštas Nr. 4) buvo išsiųstas ieškovui registruota pašto siunta ir įteiktas 2017-08-12.

2.7. Lietuvos Respublikos teritorijoje, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas. Savavališkos statybos darbai fiksuoti 2017 m. Pagal galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, V skyriaus „Ypatingieji statiniai“ 13 punktą, „ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje – <...> kultūros paveldo statinys.“ Todėl kultūros paveldo statinys priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.

2.8. Pagal aktualią Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį „statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).“ Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: <...> įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas <...>“.

2.9. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: „1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais <...>; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.“ Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį statyba yra draudžiama, jeigu statytojas neatitinka bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; <...> šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant ypatingąjį statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį.

2.10. Ieškovas statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį Inspekcijai nepateikė.

2.11. Savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnis, Priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir STR 1.05.01:2017. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis). Priežiūros įstatymo 8 ir 14 straipsnių nuostatos įgalina Inspekciją atlikti savavališkos statybos prevenciją ir nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintos Inspekcijai priskirtos funkcijos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje pateikta savavališkos statybos sąvoka, pagal kurią tai „statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius“. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, nustačius savavališką statinio rekonstravimą, ginčijami privalomieji nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3 yra surašyti teisėtai ir pagrindo juos naikinti nėra.

2.12. Dėl savavališkos statybos akto naikinimo nurodė, kad nors šiuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau ieškiniu ginčijamas ir savavališkos statybos akto teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, kad savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip tariant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (LVAT 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010). Atsižvelgiant į šį savavališkos statybos akto sukeliamų pasekmių aiškinimą, savavališkos statybos aktas Nr. 2 nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, todėl civilinė byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti nutraukta. Pažymėtina, kad teisines pasekmes ieškovui sukelia privalomieji nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3, o ne savavališkos statybos aktas.

2.13. Dėl skundžiamų privalomųjų nurodymų nurodė, kad surašyti privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

2.14. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2010-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, skundžiami aktai turi būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Skundžiami individualūs administraciniai aktai, priimti ieškovo atžvilgiu, yra surašyti kompetentingų, specialiųjų žinių turinčių valstybės pareigūnų, pagrįsti patikrinimo duomenimis ir aktais, specialiųjų žinių turinčio specialisto atliktais matavimais, fotonuotraukomis bei statybą reglamentuojančiomis bendrosiomis bei specialiosiomis teisės normomis, todėl, nesant šiuos duomenis ir jų pagrindu surašytus aktus paneigiančių duomenų, laikytina, kad administracinius aktus priėmusi Inspekcija pareigą įrodyti priimtų aktų teisėtumą yra įvykdžiusi.

2.15. Inspekcijos nuomone, ieškovo ieškinio teiginiai, kad ieškovas atliko statybos darbus turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą – 2014-10-03 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatytas pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kapitalinis remontas, nepaneigia savavališkai atliktų rekonstravimo darbų fakto ir nekeičia tos aplinkybės, kad ieškovas neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento statinio rūsio įrengimui.

3.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

3.1. Pažymėjo, kad pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), Kaune, yra kultūros paveldo objektas - Sandėlių komplekso antras sandėlis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso Sandėlių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011-11-08 aktu Nr. KPD-RM-1683 patikslino sandėlių komplekso vertingąsias savybes. Sandėlių komplekso antrojo sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) , buvęs kodas (duomenys neskelbtini) ) rūsiui vertingosios savybės nenustatytos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/.

3.2. 2017 m. rugsėjo 5 d. ieškinyje nurodoma, kad Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. galiojanti redakcija) 9 punkte statinio rekonstravimu laikoma, kai įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas naujas. Ieškovas ginčija atsakovės 2017-07-28 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, kad ieškovas vykdė statinio rekonstrukciją. Šiuo atveju, statinio - Antro sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos (naujo rūsio įrengimo/naujo rūsio praplėtimo) trečiasis asmuo nederino. Kauno miesto savivaldybė 2014-10-03 yra išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) „Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, kuriam pritarė trečiasis asmuo, nes pastate buvo numatyta atlikti iškasas iki 3 m gylio ir sutvirtinti pamatus bei įrengti g/b perdangą (pastato pamatų planas/pjūvis suderintas 2013-06-06, Der. Nr. 13-205K).

3.3. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

      ieškinys atmestinas.

4.       Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, pažymėtas plane 2F3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – pastatas, statinys). Pastatas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kadangi yra pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja vertybe – kultūros paveldo statiniu ir yra priskiriamas ypatingų statinių kategorijai.

5.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius, gavęs UAB „Kultūros sandėlis“ prašymą – pareiškimą dėl galimai neteisėtai pastate iškasto rūsio, 2017 m. balandžio mėn. atliko patikrinimą ir nustatė, kad patikrinimo metu statybos darbai nėra vykdomi; rūsyje įrengtos patalpos, grindys išklotos plytelėmis, sienos nudažytos, suformuotos patalpos, įrengti metaliniai laiptai, įrengtas apšvietimas. Tai užfiksuota rūsio fotofiksacijoje (1 t. 98-101 b.l). Patikrinimo metu dalyvavęs savininkas statybos dokumentų neturėjo ir nepateikė, įsipareigojo pateikti paaiškinimą el. paštu (1 t. 98-101 b.l). 2017-05-15 paaiškinime ieškovas nurodė, kad jokie statybos – kasimo darbai jam priklausančiame pastate nėra vykdomi. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-10-03 jam išdavė statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projektui „Antrojo sandėlio 2F3p(duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinio remonto techninis projektas (savavališkos statybos įteisinimas), Nr. 2013-09-TP-A, parengimo metai 2013“. Taip pat nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Kauno skyrius patikrino, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai ir 2015-07-14 surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą, bei 2015-09-01 patikrino, ar kapitališkai suremontuotas statinys nepažeidžia esminių projekto sprendinių ir surašė statinio atitikties statinio projektui, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, patikrinimo aktą Nr. SPA-1712-(1554). Pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog rašytinis pritarimas išduotas teisėtai ir kapitališkai remontuojamas statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas rašytinis pritarimas, sprendinių, taip pat nustatyta, kad nurodymai įvykdyti (1 t. 104).

6.        2017-07-28 atsakovė surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieškovas 2016 m. vykdė ypatingo, esančio kultūros paveldu statinio – sandėlio rekonstrukciją, neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsakovė sprendė, kad tokiais veiksmais ieškovas pažeidė Statybos įstatymo (galiojusio iki 2016-12-31) 3 str. 2 d. 1 ir 3 punktus, kurie numatė, kad  statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); taip pat Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, kuri numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama; Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 8 p., numatantį, kad Statybą leidžiantys dokumentai yra: 8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius; Statybos įstatymo 27 str. 16 d. 2 p. numatantį, kad šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu: 2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus; Statybos įstatymo 18 str. 7 d. 3 p., numatantį teisę būti rangovu ir rangovo pareigas ir teises, t.y: kad rangovas privalo: 3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles; Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 4 p. , numatantį, kad Statytojas (užsakovas) privalo: 4) šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

7.       2017-07-28 Savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavusi savavališkos statybos faktą, atsakovė administracinės atsakomybės nutarė netaikyti, pasibaigus ANK 39 str. nurodytiems terminams.

8.       Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 14 straipsnio 2 dalies 3 punku, ieškovo atžvilgiu priėmė du privalomus nurodymus: 1) 2017-08-01 Privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2017-08-01 Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę Išardyti rūsyje įrengtus metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą ir sutvarkyti statybvietę. Atstatyti rūsį į pirminę jo fizinę būklę.

9.       Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad dėl to pačio statinio remonto 2011-06-14 ieškovui taip pat buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo kapitalinio remonto projektui, kapitališkai remontavo pastatą – sandėlį, pažymėtą plane 2F3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Buvo išimti langai, pakeistas pastato stogas, dalis stogo padengta čerpėmis, įrengti stoglangiai, įrenginėjami tūriniai stoglangiai, nukapotas sienų tinkas. 2011-06-14 surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo pareikalauta iki 2011-12-14 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, (duomenys neskelbtini), Kaune. Gavus ieškovo 2011-12-05 prašymą, reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012-03-14. 2012-03-21 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovas neįvykdė reikalavimo, t.y. neatstatė savavališkai kapitališkai suremontuoto statinio. Nustačiusi šias aplinkybes, atsakovė kreipėsi į teismą.

10.       2014 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1055-924/2014, teismas ieškinį tenkino iš dalies, t.y. nustatė 6 mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai perstatytų sandėlio 2F3p, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, dalių statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą. Per nustatytą terminą neįteisinus savavališkos statybos, įpareigojo R. M. per 3 mėnesius nuo termino pabaigos vykdyti ieškovo Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus 2011-06-14 Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai pastatytas ir pertvarkytas sandėlio 2F3p (duomenys neskelbtini), Kaune dalis (stogo laikančiąsias konstrukcijas, stogo dangą, stoglangius, pastato sienų (fasadų) tinką ir sutvarkyti statybvietę).

11.       Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-10-03 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) „Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, 2013-09-TP-A, parengtas 2013 m.“, kuriam taip pat pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius bei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys (toliau – KPD). Šiame dokumente nurodyta, kad jis suteikia statytojo teisę turinčiam R. M. statybos vietoje: žemės sklypo (-ų) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: Kauno Kaunas, (duomenys neskelbtini), atlikti statinio - Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinį remontą, pagal projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „Archikonas“ (1 t. b.l. 11).

12.       iš byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad 2015-07-14 atsakovė atliko patikrinimą, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  , kuriame nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas projektui, išduotas 2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, 2013-09-TP-A, parengtas 2013 m.“ (toliau – rašytinis pritarimas statinio projektui), išduotas teisėtai. Taip pat patikrinta, ar statinys atitinka esminius statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius. 2015-09-01 surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1712-(15.54). Akte konstatuota, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius (1 t. b.l. 65, 68, 80 l.).

13.       Tačiau šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindu sutikti su ieškovo teiginiais, kad jis statinio rekonstrukcijos nevykdė, o turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui (2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini)), atliko kapitalinio remonto darbus, taip pat paprasto remonto darbus įrengiant rūsį, kuris buvo atrastas tvirtinant pamatus. Visų pirma, šis statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas minėtų savavališkai atliktų kapitalinio remonto darbų statinyje įteisinimui. Todėl patikrinimo metu nebuvo statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išsidėstymas, taip pat nebuvo tikrinta, ar statinio statyba atitinka kitus projekto sprendinius, išskyrus esminius.

14.       Be to, iš trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos atsiliepimo bei su atsiliepimu pateiktų duomenų nustatyta, kad pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra kultūros paveldo objektas - Sandėlių komplekso antras sandėlis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso Sandėlių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. be to, antras sandėlis (sandėlių komplektas) patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio teritoriją, kuriame saugomas Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinis sluoksnis. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011-11-08 aktu Nr. KPD-RM-1683 patikslino Sandėlių komplekso vertingąsias savybes. Sandėlių komplekso antrojo sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) rūsiui vertingosios savybės nenustatytos. Kauno miesto savivaldybė 2014-10-03 yra išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) „Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini) , Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, kuriam pritarė KPD Kauno skyrius, nes pastate buvo numatyta atlikti iškasas iki 3 m gylio ir sutvirtinti pamatus bei įrengti g/b perdangą (pastato pamatų planas/pjūvis suderintas 2013-06-06, Der. Nr. 13-205K). Tačiau statinio - Antro sandėlio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos (naujo rūsio įrengimo/naujo rūsio praplėtimo) Departamento Kauno skyrius nederino (2 t. 53-54 l.).

15.       Pažymėtina, kad statinio kapitalinio remonto projektas, kurį parengė projektuotojas UAB „Archikonas“, atsakovas byloje nepateikė. Todėl teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti, kokie konkretūs darbai, šalinant savavališkos statybos padarinius, buvo numatyti atlikti. Tačiau iš atsakovės ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) paaiškinimų bei pateiktų duomenų teismas sprendžia, kad projekte rūsio įrengimas nebuvo numatytas.

16.        Iš rašytinių atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų nustatyta, kad Inspekcija 2017-04-20 gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo Kauno skyriaus jai persiųstą UAB „Kultūros sandėlis“ 2017-03-30 pareiškimą dėl kultūros paveldo objekte iškasto rūsio ir 2017-05-26 raštu Nr. 2D-7407 „Dėl kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini), Kaune“ kreipėsi į KPD Kauno skyrių, prašydama atlikti patikrinimą vietoje ir pateikti išvadą ar nebuvo padaryta nusižengimų dėl rūsio patalpų įrengimo. KPD Kauno skyrius 2017-06-13 atsakyme Nr. (1.29.-K)2K-715 „Dėl kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) “, Kaune, informavo, kad 2013-06-06 yra suderinęs „Antras sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tvarkybos darbų projektas (avarijos grėsmės pašalinimas, remontas, pritaikymas. Projekto korektūra (Laida B)“, kurį persiuntė Inspekcijai. Taip pat nurodė, kad pagal Inspekcijos prašymą, pagal kompetenciją atliko patikrinimą vietoje, kuriame dalyvavo savininkas R. M.. Patikrinimo metu R. M. rūsio įrengimo projektinės dokumentacijos nepateikė, o dėl atliktų istorinių, archeologinių tyrimų informavo, kad juos yra pateikęs KPD Kauno skyriui. Pažymėjo, kad KPD Kauno skyrius 2016-04-14 yra gavęs Sandėlio (2F3p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininko R. M. 2016-04-07 pranešimą ir prie jo pridėtą AB Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto 2012-09-24 raštą Nr. SD-123 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, archeologinių tyrimų“, kuriame pateiktos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto, eksperto A. V. Antrojo sandėlio (25981) istorinių tyrimų duomenys ir išvada dėl archeologinio paveldo tvarkybos. Kitų duomenų KPD Kauno skyrius neturi“.

17.       Atsižvelgiant į KPD pateiktą informaciją, kad buvo suderinti tik kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektai, atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. liepos 28 d. R. M. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – savavališkos statybos aktas). 2017-08-01 ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2017-08-01 ieškovui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-01-31 „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti rūsyje įrengtus metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą ir sutvarkyti statybvietę. Atstatyti rūsį į pirminę jo fizinę būklę.“ Minėtame Privalomajame nurodyme taip pat buvo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalimi, asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs Statybos įstatymo i priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl ginčijamo savavališkos statybos akto

18.       Atsakovė atsiliepime argumentavo, jog 2017 m. liepos 28 d. ieškovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis ieškovui teisines pasekmes, todėl bylą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti nutraukta.

19.       Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje.

20.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

21.       Šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentais, kad savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių, todėl nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, tačiau tai nereiškia, jog toks aktas negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, šiuo atveju – civilinių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti valstybės institucijos surašytą savavališkos statybos aktą, kurio pagrindu ieškovui kyla civilinės teisinės pasekmės (ieškovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius).

22.       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPISVPĮ) numato, jog inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš asmenų, nurodytų straipsnio 1 ir 2 punktuose (TPISVPĮ 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius (TPISVPĮ 14 straipsnio 2 dalis). Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, kad nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas surašomas būtent savavališkos statybos akto pagrindu, t. y. privalomasis nurodymas laikytinas išvestiniu savavališkos statybos akto dokumentu, todėl teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą privalo analizuoti ir savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą.

23.       Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija spręsdama rūšinio teismingumo klausimus ne kartą išaiškino, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016 ir kt.). Šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad savavališkos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl gali būti nagrinėjamas teisme.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 pateikė išaiškinimą, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją. Ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kaip nepagrįstą savavališkos statybos aktą, dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo. Šioje byloje kasacinis teismas padarė išvadą, kad reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą atitinka įstatymo nuostatas, kai į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami.

25.       Ieškovas R. M. ginčija atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-07-28 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, kad ieškovas vykdė statinio rekonstrukciją. Šiuo atveju, po pastatu iškasė ir įrengė rūsį, rūsyje įrengė metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą.

26.       Iš byloje pateiktų VĮ Registro centro duomenų matyti, kad šiais veiksmais ieškovas padidino pastato patalpų plotą nuo 1213,20 kv.m. iki 1495,70 kv. m. t.y. net 282,50 kv. m. ir padidino pastato tūrį nuo 5080 kub. m. iki 5994 kub. m., t.y. 914 kub. m. Šie duomenys 2017 m. spalio 16 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kadastro tvarkytojo sprendimu, vien tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamo daikto bylos pagrindu, kurioje buvo užfiksuotas rūsys, kuris anksčiau niekada nebuvo fiksuotas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019 ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje eA-3188-662/2020 nustatė, kad šiuos pakeistus kadastro duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialas įregistravo be teisinio pagrindo.

27.        Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Centrinio registratoriaus sprendimo panaikinimo, vertino ir aplinkybes bei įrodymus, susijusius su pareiškėjo atliktais rūsio iškasimo/atidengimo darbais. Teismas padarė vienareikšmę išvadą, kad tokie darbai priskirti rekonstrukcijos darbams, net ir įvertinus tą aplinkybę, kad Pastatas buvo pastatytas ant seno pastato pamatų ir rūsio liekanų. Šios teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis, kadangi nagrinėjant šią civilinę bylą dalyvauja tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p).

28.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis nustato, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai įrengiamas naujas rūsys ar praplečiamas esamas (9.2 papunktis). Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant ypatingąjį statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą.

29.       Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį statyba yra draudžiama, jeigu statytojas neatitinka bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant ypatingąjį statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį.

30.       Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad ieškovui kilo pareiga turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį bei įregistruojant statinį kartu su prašymu pateikti ir statybos užbaigimo aktą. Tačiau statybos leidimas rūsio įrengimo darbams išduotas nebuvo, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos rekonstrukcijos (naujo rūsio įrengimo/naujo rūsio praplėtimo) nederino.

31.       Pažymėtina, kad nei UAB „Archikonas“ parengtame statinio projekte Nr. (duomenys neskelbtini) „Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, kuriam Kauno miesto savivaldybė 2014-10-03 yra išdavusi rašytinį pritarimą ir kuriam pritarė KPD Kauno skyrius, nei AB Kultūros paveldo tyrinėjimo ir projektavimo centro parengtame Tvarkybos darbų projekte (avarijos grėsmės pašalinimas, remontas, restauravimas, pritaikymas), projekto korektūroje (Laida B), kuriam yra pritaręs Kultūros paveldo departamentas, nėra tokių sprendinių, kurie leistų ginčo rūsio įrengimą. Numatyti tik pastato pamatų stiprinimo sprendiniai, saugotini elementai, tarp kurių ir atrastos buvusio rūsio arkų liekanos. Pažymėtina, kad 2013 m gegužės 17 d. nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės akte Nr. 1 rekomenduojama jas restauruoti, konservuoti atkurti ir eksponuoti.

32.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog ieškovo atlikta pastato rekonstrukcija (rūsio įrengimas) buvo savavališka. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti 2017-07-28 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo

33.       Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 dalyje įtvirtinta, jog statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai, t. y. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (14 straipsnio 1 dalis) ir per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (14 straipsnio 2 dalis). Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Kaip matyti iš ginčijamo 2017-08-01 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, ieškovui išaiškinta galimybė įteisinti savavališką statybą ir nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

34.        Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas turi teisę parengti statinio rekonstrukcijos projektą, todėl privalomojo nurodymo įvykdymo galimybės nagrinėjamu atveju priklausė nuo ieškovo valios ir pasirinkimo. Tačiau ieškovas iš esmės nesutiko, kad pastate, kuriame iki tol jokio rūsio nebuvo, jo atlikti rūsio įrengimo darbai priskirtini rekonstravimo darbams ir yra savavališka statyba.

35.       Tačiau tokie ieškovo argumentai atmestini jau aptartų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu.

36.       Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, jog administracinio akto turinys gali būti išdėstytas nebūtinai viename dokumente. Nagrinėjamu atveju turi būti sistemiškai vertinamas Inspekcijos atlikto patikrinimo metu priimtų aktų (nebūtinai individualių administracinių) turinys. Kaip nustatyta, nagrinėjant gautą skundą dėl galimai neteisėtai įrengto rūsio, 2017-04-28 ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-652 dėl paaiškinimo pateikimo, susijusio su rūsio įrengimu. Be to, 2017-06-06 R. M. buvo pateiktas pranešimas dėl patikrinimo, prašoma jame dalyvauti, pateikti rūsio įrengimo projektinę dokumentaciją. 2017-07-28 surašytas savavališkos statybos aktas ir 2017-08-01 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo visiškai suprantama ir aišku už ką jam surašytas savavališkos statybos aktas ir duoti privalomieji nurodymai. Be to, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį privalomasis nurodymas yra nustatytos patvirtintos formos dokumentas. Todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad privalomasis nurodymas neatitinka įstatymo reikalavimų.

37.       Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Privalomieji nurodymai surašyti teisėtai ir pagrįstai pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimus ir jų naikinti jokio pagrindo nėra, todėl šie ieškovo reikalavimai atmestini.

38.       Dėl teisinių pasekmių proporcingumo pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nuo paties ieškovo valios ir veiksmų priklauso privalomojo nurodymo įvykdymo būdas, juo labiau, kad Inspekcija neginčija ieškovo teisės nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.        Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš ieškovo.

40.       Bylos duomenimis, atsakovė patyrė 32,20 Eur kelionės išlaidų vykimui į teismo posėdžius apmokėti. Šios bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

            Ieškinį atmesti.

             Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, kodas 288600210, naudai 32,20 Eur (trisdešimt dviejų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Vida Agurkienė