Civilinė byla Nr. eA2-4068-433/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32842-2019-0

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:   

 (S)

                                                                     3.3.4.2.2.; 3.3.4.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

                     Vilnius, Laisvės pr. 79A                              2021 m. sausio mėn. 22 d.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „DA Holding“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020 pagal ieškovo Asociacijos LATGA ieškinį atsakovui UAB „DA Holdfing“ dėl autorini atlyginimo priteisimo 

n u s t a t ė:

        Pareiškėjo (atsakovo) 2020 m. gruodžio 22 d. teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos LATGA ieškinį, 2020 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „DA Holding“ 469,46 Eur autorinio atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Apeliacinė instancija 2020 m. spalio 6 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas, vadovaudamasis CPK XVIII skyriaus nuostatomis dėl proceso atnaujinimo, nepraleisdamas įstatymu nustatyto termino prašymui paduoti, teikia šį prašymą. Ieškovas LATGA ieškinyje teismui nurodė, kad 2019 m. spalio 26 d. koncertų salėje Compensa, Vilniuje, atsakovo UAB „DA Holding“ buvo organizuotas renginys Wet Dancing šokių šou lietuje „Šlapi šokiai“. Ieškovo nustatytais duomenimis pagal renginio metu atliktą ieškovo darbuotojos garso įrašą, LATGA specialistai atpažino, kad spektaklio metu buvo atlikti muzikiniai kūriniai „November seąuence“; „Prendes garde a ta langue“; „Ni oui, ni on“; „Le bien qui fai mal“; „Assosymphonie“; „Dumbledares farewell“; „Stardust“; „Penser l’impossible”; „Watz“; „Bun up the dance“; „Ping pong“. Nurodytų kūrinių teisių turėtojai yra užsienio autoriai bei juridiniai asmenys, kurių teisėms Lietuvoje atstovauja ieškovas. Ieškinyje autoriai, kūrinių pavadinimai nebuvo nurodyti, buvo neaišku, kam ir už kokius kūrinius ieškovas siekia prisiteisti autorinį atlyginimą. Parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas prašė teismo (triplikas 2020-01-30) įpareigoti ieškovą įvardinti autorius ir kūrinius, kurių teisės, ieškovo teigimu, buvo pažeistos, prašė pateikti į bylą garso įrašą, kuriuo grindžia savo reikalavimus. Pradėjus bylą nagrinėti, teismo protokoline nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti į bylą garso įrašą, kuriuo grindžia ieškinio reikalavimus. Į įpareigojimą pateikti garso įrašą ieškovas nereagavo. Teismas 2020 m. kovo 23 d. rašytine nutartimi pakartotinai įpareigojo ieškovą pateikti ginčo renginio garso įrašą. Teismas nutartyje nurodė, kad nepateikus renginio fiksuoto įrašo atsakovas negali tinkamai formuoti savo gynybinės pozicijos. Nutartyje teismas nurodė, kad šiuo atveju galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovas, grįsdamas autorių teisių pažeidimą (neteisėtą kūrinių naudojimą), turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tarp jų ir faktą, kokių autorių kūriniai buvo neteisėtai naudojami. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais. Nenustačius autorių, jų sukurtų kūrinių, bylos nagrinėjimas netenka prasmės, nes lieka nenustatytas subjektas, kurio teisės ginamos pareikštu ieškiniu. Ieškovas teismo nutarties neįvykdė, 2020-04-01 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad prasidėjus pandemijai, buvo pereinama prie darbo nuotoliniu būdu ir tuo metu įrašas dingo, jo pateikti negali. Kokia forma egzistavo įrašas, taip pat paaiškinti negalėjo. Nagrinėjant bylą, ieškovas neteisėtą kūrinių naudojimą įrodinėjo kūrinių sąrašu, sudarytu ieškovo darbuotojos V. Ž. dingusio garso įrašo pagrindu. Vėliau ieškovo darbuotoja A. J. V. Ž. sudaryto sąrašo pagrindu sudarė kitą naudotų muzikinių kūrinių sąrašą, jame nurodyti 47 teisių turėtojai, iš jų 17 yra garso įrašų leidėjai bei subleidėjai, kurių teisių ieškovas neatstovauja. Ieškovo prašymu, kūrinių sąrašus sudariusios darbuotojos buvo apklaustos teisme. Garso įrašo atsiradimo ir dingimo aplinkybės teisme nenustatytos. Choreografinis spektaklis „Šlapi šokiai“ yra sukurtas ir registruotas Baltarusijoje, spektaklio atlikėjai taip pat atvyko iš Baltarusijos, spektaklyje naudotu muzikiniu įrašu disponuoja tik choreografinio spektaklio kūrėjai. Ieškovas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Baltarusijos intelektinės nuosavybės centru, kuriame spektaklis yra registruotas kaip autorinės teisės objektas. Ieškovas bendradarbiavimo sutarties pagrindu visą informaciją apie registruotą spektaklį, taip pat ir jame naudotą muziką, turėjo gauti iš Baltarusijos intelektinės nuosavybės centro. Turimomis žiniomis, ieškovas kreipėsi į Baltarusijos intelektinės nuosavybės centrą ir, gavęs iš ten ieškovui nepalankų atsakymą, jo teismui nepateikė. Įsiteisėjus teismo sprendimui, siekdamas nustatyti naudotos spektaklyje muzikos turinį atsakovas kreipėsi į spektaklio statytojus Baltarusijoje, prašydamas pateikti muzikos, naudotos spektaklyje „Šlapi šokiai“ 2019-10-26 Compensa salėje Vilniuje, įrašą. Naudotos muzikos įrašas gautas 2020-12-07. Gautas įrašas buvo pateiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros docentui, Muzikos inovacijų studijų centro vedėjui M. K.. Susipažinęs su įrašu M. K. pareiškė, kad jame aiškiai išreikštų kūrinių, kuriuos būtų galima identifikuoti ir priskirti konkretiems autoriams, nenustatyta. CPK 366 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti žinomai melagingi šalies paaiškinimai, liudytojų parodymai, dokumentų klastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas sprendimas, sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje. Proceso atnaujinimas teismų praktikoje pripažįstamas išimtiniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, užtikrinant, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi teismo sprendimai ir būtų išvengta neteisėto sprendimo padarinių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, vertina naujai paaiškėjusių aplinkybių pobūdį, jų atsiradimo momentą, paaiškėjimo momentą, aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės - gautas iš spektaklio statytojo garso įrašas, naudotas spektaklyje Vilniuje, paneigia ieškovo pateiktą į bylą naudotų autorių ir kūrinių sąrašą, taip pat paneigia ieškovo darbuotojų V. Ž. ir A. J., apklaustų teisme kaip liudytojų, parodymus teisme. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neteisėtų kūrinių naudojimą įrodinės jo darbuotojos buhalterės D. S. pateiktu įrašu, atliktu spektaklio metu, tačiau įrašas į bylą kaip įrodymas nebuvo pateiktas, įrašą atlikusi darbuotoja teisme nebuvo apklausta, ieškovas įrašo nepateikė, nes jo neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovo muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio vyr. specialistas A. M. 2020 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu kreipėsi į spektaklio režisierę prašydamas atsiųsti naudotų spektaklyje muzikinių kūrinių sąrašą (kreipimosi kopija pridedama). Jo pasiteiravus, kas jūs ir kokiu tikslu domitės - atsakymo nebuvo. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas garso įrašo neturėjo, teismui teikė tikrovės neatitinkantį spektaklyje naudotų kūrinių sąrašą ir jo pagrindu neteisėtai siekė savo vardu prisiteisti autorinį atlyginimą. Ieškovas, neturėdamas spektaklyje naudotos muzikos garso įrašo, galimai pasinaudojo Sankt Peterburgo tokio pat pavadinimo choreografinio spektaklio „Šlapi šokiai“ (šou pod doždiom) naudojamu muzikos įrašu, jį iššifravo ir pateikė teismui kaip įrodymą naudotos muzikos spektaklyje Compensa salėje Vilniuje 2019 m. spalio 26 d. (Sankt Peterburgo šou grupės viešai skelbtos programos pavyzdžiai pridedami). Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškovo pateiktų suklastotų įrodymų byloje ir dėl to prašė teismo kreiptis į prokurorą, tačiau teismas neabejojo pateiktais įrodymais ir atsakovo prašymo netenkino. Muzikinis įrašas, kuris buvo naudojamas spektaklyje, egzistavo, jis buvo garso režisieriaus žinioje. Režisierius gyvena Baltarusijoje ir kurį laiką buvo išvykęs, todėl faktiškai nebuvo galimybės gauti įrašą bylos nagrinėjimo eigoje, vėliau įrašas buvo gautas ir yra pateikiamas kartu su prašymu. Ši faktinė aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą byloje: garso įrašas, naudotas choreografinio spektaklio metu 2019 m. spalio 26 d. Vilniuje Compensa salėje; A. M. kreipimasis (ir jo vertimas į lietuvių kalbą) į spektaklio režisierę su prašymu atsiųsti paaiškinimą, kokie muzikos kūriniai buvo atlikti spektaklyje; Sankt Peterburgo kolektyvo „Šlapi šokiai“ reklamos ištraukos. Remiantis LR CPK 365 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020.

         Ieškovas Asociacija LATGA pateiktame atsiliepime į prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2019-11-04 ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4.126,52 Eur autorinį atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. lapkričio 26 d. pareiškimu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, sumažindamas reikalavimą dėl autorinio atlyginimo priteisimo iki 469,46 Eur. Ieškovas paaiškina, kad yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuri teisės aktų ir dvišalių bendradarbiavimo sutarčių pagrindu kolektyviai administruoja autorių ir kitų autorių teisių subjektų perduotas turinines autorių teises, įskaitant autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą surinkimą ir paskirstymą. 2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje Vilniuje vyko atsakovo organizuotas renginys „Wet dancing/ Šokių šou lietuje - „Šlapi šokiai“ (toliau - Renginys), kurio metu atsakovas muzikos kurinius naudojo neteisėtai, t. y. nesudaręs su ieškovu licencinės sutarties ir nemokėdamas autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atgaminimą. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020 nustatė, kad atsakovas naudojo ieškovo atstovaujamų autorių kūrinius. Šių kūrinių autorių teisių turėtojai - R. M.; Concord Music Scandinavia; G. I.; C. D.; Sony/A. M. Publishing; R. V.; S. K.-E.; A. H.; F. S. Y.; G. T. A.; M. P.; A. D. J.; B. V.; Emi Music Publishing; J. R.; P. J.-P.; S. O.; R. W.; Warner Chappell Music; Cut et Chemise; Tv Muse; Pabm Production; H. N.; Universal/Mca Music; Z. S. S; B. M. R.; Kobalt Music Publishing; D. J.; Wam Productions; S. P. Production; D. E.; F. D. H.; M. S.; A. V. B.; G. De B.; Emp Elements Music Publishing ir kiti (toliau - Teisių turėtojai), priklausantys užsienio valstybių (JAV, Švedijos, Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos ir kt.) kolektyvinio administravimo asociacijoms (BMI, STIM, SACEM, SABAM, PRS, ASCAP, UCMR-ADA ir kt.), Lietuvos Respublikoje yra kolektyviai atstovaujami ieškovo tarpusavio bendradarbiavimo (atstovavimo) sutarčių pagrindu, ir ieškovas Lietuvoje kolektyviai administruoja šių Teisių turėtojų perduotas turtines autorių teises, įskaitant teisę surinkti autorinį atlyginimą už kūrinių naudojimą. Tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimai siejami ne su A. V. M. kūrinio, kaip savarankiško autorių teisės objekto, viešu atlikimu renginio metu, bet su autorių, kurių turtinės teisės buvo pažeistos naudojant išvestinį kūrinį, teisių gynimu. Todėl teismai konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl kūrinių, skambėjusių renginio metu ir esančių išvestinio kūrinio dalimi (pagrindu), autorių turtinių teisių apsaugos. Šioms aplinkybėms įrodyti, civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020, be kita ko, buvo remtasi liudytojų V. Ž. ir A. J. parodymais, kuriais vadovaudamasis teismas sprendė nesant pagrindo abejoti LATGA specialistės sudarytu renginio metu atliktų ir identifikuotų kūrinių sąrašo tikslumu. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas savo srities profesionalas ir turėdamas panašaus pobūdžio renginių organizavimo patirties, ieškovo pateiktus duomenis galėjo paneigti būdamas aktyvus ir realizuodamas CPK 8 straipsnyje nustatytą šalių kooperavimosi pareigą, t. y. pateikęs organizuoto renginio įrašą, įrašo fonogramą ar kitokius duomenis, leidžiančius susidaryti teismui įsitikinimą apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą. Kadangi atsakovas ieškovo duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė ir iš esmės gynėsi vien deklaratyvia pozicija dėl įrodymų nepakankamumo, teismas, įvertinęs ieškovo objektyvias galimybes surinkti visus įrodymus, sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys yra pakankami ir tikėtini. Svarbu tai, kad civilinės bylos Nr. e2-2364-1097/2020 nagrinėjimas truko metus, t. y. nuo 2019-11-04 iki 2020-10-06. Viso civilinės bylos nagrinėjimo proceso metu vyko posėdžiai, kurių metu buvo nuolat kalbama apie Renginio garso įrašą ir jo pateikimo galimybes, tačiau atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad paneigtų ieškovo pateiktų įrodymų pagrįstumą, nors, kaip renginio Organizatorius, turėjo visas galimybes tai padaryti. 2020-10-06 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-1684-794/2020, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų ir garso įrašą gavo, kurio pagrindu 2020-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujinamas tik CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais. CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyti 9 punktai (pagrindai), kuriems esant procesas gali būti atnaujintas. Atsakovas savo prašyme nurodo, jog prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. esant atvejui, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas, kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų sprendimų vykdymą. Vienintelės aplinkybė, kuria atsakovas grindžia prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2364- 1097/2020 nagrinėjimą, yra garso įrašas, kuris, dėl paties atsakovo pasyvumo, buvo gautas tik jau įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui. Ieškovo nuomone, atsakovo prašyme nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos proceso, kadangi ji neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kriterijų. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai. Tuo tarpu atsakovas iš esmės bando atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje teikdamas naujus įrodymus, kurių nagrinėjant bylą nebuvo pateikęs, tačiau turėjo visas galimybes tai padaryti. Minėta, kad (i.) apie garso įrašą buvo kalbama viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, kuris truko metus; (ii.) Atsakovas buvo Renginio organizatorius, todėl jam spektaklio statytojai garso įrašą galėjo duoti nedelsiant. Dėl šių priežasčių manytina, kad atsakovo teikiamas garso įrašas tik 2020-12-22 buvo sąlygotas tik paties atsakovo veiksmų. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių šio įrodymo atsakovas į bylą nepateikė dar jos nagrinėjimo metu. Minėta, kad viso išnagrinėtos bylos procesas metu, t. y. nuo 2019-11 -04 iki 2020-10-06, buvo nuolat kalbama apie garso įrašą, todėl jo savalaikis nepateikimas buvo nulemtas ne objektyvių, bet subjektyvių priežasčių, t. y. atsakovas pats nusprendė byloje remtis tik deklaratyviais teiginiais bei nesikreipė į spektaklio statytojus dėl garso įrašo pateikimo civilinės bylos Nr. e2-2364-1097/2020 nagrinėjimo metu. Be to, atsakovas prašyme nenurodo bei visiškai neargumentuoja aplinkybių, kaip pateiktas garso įrašas galėtų paneigti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų išvadas bei jas kvestionuoti. Atsižvelgiant į aprašytą akivaizdu, kad pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardintos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo visumos - jos negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir galinčios turėti esminės įtakos byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko atsakovo prašymas turėtų būti atmestas.

Prašymas atmestinas.

Rašytiniais civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020 surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Asociacija LATGA 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „DA Holding“ 4126,52 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2049 m. lapkričio 26 d. ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovo 469,46 Eur autorinio atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2364-1097/2020 pagal ieškovo Asociacija LATGA ieškinį atsakovui UAB „DA Holding“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo, 2020 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui Asociacijai LATGA iš atsakovo UAB „DA Holding“ 469,46 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (469,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1665,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Vilniaus apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „DA Holding“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d.  sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020 pagal ieškovo asociacijos LATGA ieškinį atsakovui UAB „DA Holding“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo, 2020 m. spalio 6 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 22 d. gautas atsakovo UAB „DA Holding“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020.

                Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatyme įtvirtintas proceso atnaujinimo institutą.

 Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

                      Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas LR CPK nustatytais pagrindais ir tvarka.

      LR CPK 368 str. 1 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

                    LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

                    LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas sprendimas, sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje.

             Atkreiptinas dėmesys, kad prašymų atnaujinti procesą pateikimo terminai nustatyti Civilinio proceso kodekso normose, tai jų skaičiavimo, pasibaigimo, sustabdymo ir procesinio termino praleidimo pasekmes įtvirtina procesinius terminus reglamentuojančiose proceso teisės normos ir šiems klausimams spręsti netaikomos Civilinio kodekso normos, nustatančios materialinių terminų, taip pat ir ieškinio senaties terminų, teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d.. 4 p.), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje. Pažymėtina, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas yra atnaujinamasis , todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl to termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 str. 2 d., 3d.). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirmą turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo. Teismas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir termino atnaujinimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias CPK 78 straipsnio taisykles. CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

                   Aukščiau minėta, kad CPK 368 str. nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas pateiktame prašyme nurodo, kad muzikos, naudotos spektaklyje „Šlapi šokiai“ Compensa salėje Vilniuje, įrašą jis gavo 2020-12-07. Kaip minėtą, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020-12-22. Konstatuotina, kad trijų mėnesių terminas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais nėra praleistas.

                  Pažymėtina, kad 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas sprendimas, sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje. Pareiškėjas (atsakovas), prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020 šiuo pagrindu, teismui nepateikė jokių įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais būtų nustatyti civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020 apklaustų liudytojų V. Ž. ir A. J. žinomai melagingi parodymai, ieškovo žinomai melagingi paaiškinimai arba nustatytas dokumentų, pateiktų civilinėje byloje suklastojimo faktas, o atsakovo prašyme nurodomos aplinkybės yra tik prielaidos.  

                  Pažymėtina ir tai, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

                 Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti, kad egzistuoja CPK įtvirtinti pagrindai procesui atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020 dėl tokių priežasčių. 

                  Atsakovas iš esmės bando atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje teikdamas naujus įrodymus, kurių nagrinėjant bylą nebuvo pateikęs, tačiau turėjo visas galimybes tai padaryti. Pažymėtina, kad kaip nurodyta teismo sprendime, priimtame civilinę bylą Nr. e2-2364-1097/2020, atsakovas, ginčydamas ieškovo sudarytą renginyje naudotų kūrinių sąrašą, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie renginio metu skambėjusią muziką. Teismas minėtame sprendime konstatavo ir tai, kad atsakovas taip pat neneigė, kad kūriniai buvo naudoti, tačiau nurodė, jog renginyje naudoti tik muzikos kūrinių fragmentai, parinkti iš liaudies muzikos kūrybos ir nesaugomų autorių, o saugomų autorių kurinių naudotų fragmentų trukmė neviršija 12 taktų, todėl nėra savarankiški muzikos kūriniai ir už juos autorinis atlyginimas neskaičiuojamas. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartyje, pasisakydamas apie įrodymų pakankamumą, ir konkrečiai, apie spektaklio garso įrašą, atkreipė dėmesį, kad atsakovas, būdamas savo srities profesionalas ir turėdamas panašaus pobūdžio renginių organizavimo patirties, ieškovo pateiktus duomenis galėjo paneigti būdamas aktyvus ir realizuodamas CPK 8 straipsnyje nustatytą šalių kooperavimosi pareigą, t. y. pateikęs organizuoto renginio įrašą, įrašo fonogramą ar kitokius duomenis, leidžiančius susidaryti teismui įsitikinimą apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą (CPK 176 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog atsakovas ieškovo duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė ir iš esmės gynėsi vien deklaratyvia pozicija dėl įrodymų nepakankamumo, teismas, įvertinęs ieškovo objektyvias galimybes surinkti visus įrodymus, sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys yra pakankami ir tikėtini.    

   Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

        Vadovaudamasis LR CPK 290-291 straipsniais, 370 straipsniu teismas

n u t a r i a:

         atmesti pareiškėjo (atsakovo) UAB DA Holding“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020.

         Priteisti ieškovui Asociacijai LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, iš atsakovo UAB „DA Holding“, juridinio asmens kodas 301002562, 314,60 Eur (trys šimtai keturiolika eurų 60 ct) už advokatės teisinę pagalbą.

       Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas