Baudžiamoji byla Nr. 1-23-523/2020

                   Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00032-2017-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;

 (S)

                                                                                    1.2.4.1.1.;2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 21 d.

Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,

sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei ir Angelinai Liaudanskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Artūrui Bartusevičiui,

nukentėjusiajam R. S.,

kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2006 m. gegužės 23 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 3 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 2. 2006 m. spalio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos 2006 m. spalio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu; 3. 2009 m. lapkričio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų; 4. 2011 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 11 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, pagrindu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėta 2009 m. lapkričio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

     R. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, naudodamas fizinį smurtą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nemažiau 6 smūgių su metaliniu strypu nuteistajam R. S. į galvą, krūtinę, dešinę ranką, dešinę koją, taip padarydamas R. S. vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešinio smilkinkaulio- momenkaulio lūžimą su lūžimu pamato srityje priekinės bei vidurinės duobių projekcijose, galvos smegenų sumušimą ir sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės pusės IX, X šonkaulių ir dešinio alkūnkaulio lūžimus, o taip pat kairės ausies būgnelio plyšimą, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, dešinio dilbio, dešinio kelio srityje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

     Kaltinamasis R. R. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino, parodymų nedavė. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu R. R. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip įtariamasis, R. R. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta, parodymus duoti atsisako, apie įvykį nieko neprisimena (2 t., b. l. 48), su pareikštu įtarimu visiškai nesutinka, kadangi įvykio dieną jis buvo sužalotas, potrauminio šoko būsenoje, apie įvykį nieko neprisimena (2 t., b. l. 50).

            Nors kaltinamasis R. R. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.

            Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 30 d. jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būryje. Tos dienos vakare, buvo grįžęs po darbo, pavalgęs ir ruošėsi eiti miegoti, vėliau buvo sumuštas, pats nuėjo iki medikų, kurių paprašė pagalbos. Nuvežė į (duomenys neskelbtini), o paskui į (duomenys neskelbtini), ten susiuvo galvą, sutvarkė rankas, kojas, keturias paras buvo komoje, du mėnesius pralaikė laisvės atėmimo vietų ligoninėje, po to grąžino į pataisos namus. Jį perkėlė į kitą būrį, kur kitas sektorius, kiti žmonės, kitas pastatas su tvoromis. Su (duomenys neskelbtini) būrio nuteistaisiais nesueina. Prieš tai konfliktų neturėjo. Jis R. R. nepažinojo. Būdavo savo sekcijoj, eidavo tik į valgyklą ir virtuvę. Nežino kas kaip įvyko, nieko neprisimena. Jam papasakojo, kad jis išėjo į koridorių ir jį sumušė. Jis pats nuėjo iki prižiūrėtojų. Atsibudo (duomenys neskelbtini) reanimacijos skyriuje. Suprato, kad yra stipriai sužalotas. Medikai išgelbėjo jam gyvybę. Toje vietoje kur buvo sužalotas kamerų nėra. Jis nepažįsta T. L.. (duomenys neskelbtini) būryje yra apie 40-50 žmonių, maitinasi bendroje valgykloje, kurioje stovi pareigūnai. Tą dieną kai buvo sužalotas, valgykloje nebuvo jokio konflikto. Grįžo iš darbo apie 17 val., tuo metu konflikto su niekuo neturėjo. Pastoviai, lygiai 21 val., vyksta patikrinimas, po to einama tvarkytis, kam reikia vaistus išgeria ir visi eina miegoti. Jis buvo sužalotas po vakarinio patikrinimo, t. y. po 21 val. Jam pasakė, kad jį kviečia ir jam išėjus iš kameros buvo sužalotas. Iš sekcijos išėjus į koridorių, iš priekio gavo smūgį į galvą. Daugiau nieko neatsimena. Nematė ar turėjo įrankį. Nežino dėl ko jį sumušė. Daug nuteistųjų matė konfliktą, kurie viską sutvarkė, tą vietą išvalė po įvykio. Tačiau tie žmonės turi savo problemas ir kištis nenori. Jo darbe dirba R.. Civilinio ieškinio nereiškia. 

             Liudytojas T. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 30 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būryje, ten susipažino su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. Pastarieji tarpusavyje pykdavosi. Su juo jie nesibardavo. 2017 m. birželio 30 d., vakare, išėjęs į koridorių, matė kaip, (duomenys neskelbtini) būryje, koridoriuje, kaltinamasis R. su metaliniu lovos galu mušė nukentėjusįjį S.. Buvo 3–4 smūgiai, gal ir daugiau. Kilo triukšmas. Buvo kraujo klanai. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, stipriai sužalotas. Ten buvo daugiau nuteistųjų, kurie valė S. kraują, kuriuo buvo aptaškytos sienos, grindys. Jis nežino dėl ko kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį. Kai atėjo prižiūrėtojai, kraujas jau buvo išvalytas. S. ėjo pas gydytojus. Nematė kur buvo R.. Anksčiau jis matė įvykį, (duomenys neskelbtini) būryje, kurio metu kaltinamasis R. buvo užmovęs šiukšlių kibirą nukentėjusiajam S. ant galvos. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 49–50), liudytojas juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad anksčiau jis matė įvykį kai, (duomenys neskelbtini) būryje, nukentėjusysis S. buvo užmovęs šiukšlių kibirą kaltinamajam R. ant galvos. Jis nematė nukentėjusiojo ir kaltinamojo susistumdymo valgykloje, jam apie tai pasakojo. Jis serga (duomenys neskelbtini). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 59–60), liudytojas juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad 2017 m. birželio 30 d., vakare, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo du konfliktai, kurių pirmas buvo apie 17 val. Jis matė abu konfliktus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjo, jis davė teisingus parodymus. Jis geriausiai įvykio aplinkybės prisiminė iškart po įvykio, t. y. 2017 m. liepos 4 d. Pirmos apklausos metu, jį apklausė pareigūnas G. Ž.. 

Ikiteisminio tyrimo metu T. L., 2017 m. liepos 4 d. apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būryje, dirbo būryje (duomenys neskelbtini). Maždaug 2017 m. birželio vidurį nuteistųjų valgykloje įvyko nedidelis konfliktas tarp nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio R. S., kurį būryje visi vadina R. ir R. R. iš (duomenys neskelbtini) būrio. Konfliktas įvyko, nes R. R. pastūmė R. S. dėl vietos eilėje valgykloje. R. S. tas nepatiko ir jie vėliau būryje apsistumdė, bet rimčiau nieko neatsitiko. 2017 m. liepos 1 d., apie 17 val., tikslaus laiko nežino, jis vaikščiojo (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje, o nuteistieji parėjo iš darbo – gamybinės zonos. Todėl tai buvo apie 17 valanda. Einantį laiptinėje R. R. į (duomenys neskelbtini) būrį, kuris yra (duomenys neskelbtini) pastato aukšte, pasigavo R. S. ir įsitraukė į (duomenys neskelbtini) būrio koridorių, iš laiptinės dešiniau, link būrio tualeto. Jis buvo netoli (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) sekcijos, kur gyveno. Matė kaip jie vienas su kitu susimušė kumščiais, pradėjo stumdytis. Kiek tiksliai smūgių vienas kitam sudavė negali pasakyti – po keletą, nes matė, kad R. S. kelis kartus – 2–3 smūgius sudavė R. R. į veidą, o tada R. R. kirto R. S. 2–3 smūgius į veidą. Jis tada nuėjo į savo sekciją, kad nesikišti į konfliktą. Kas tiksliai vyko vėliau nežino, tik iš nuteistųjų bendrų kalbų, konkrečiai nieko išskirti negali, R. S. sumušęs R. R., jį pažemino – užmovė šiukšlių kibirą ant galvos. Tai nuteistųjų tarpe, pagal nerašytas taisykles, yra pažeminimas, o R. S. be kitų nuteistųjų pritarimo negalėjo taip pasielgti. Kad kažkas daugiau vyktų tą dieną neatkreipė dėmesio, atrodė įprasta diena. Bet po nuteistųjų vakarinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) kieme, jis grįžo į būrį, galėjo būti apie 21 val. 40–50 min., išėjęs iš tualeto pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje iš laiptinės atbėga R. R., pas kurį rankoje buvo metalinis, lenktas lovos galas, toks koks bet kurios lovos pataisos namuose. Jis pribėgo prie koridoriuje buvusio R. S., kuris buvo netoli būrio viršininko kabineto. Už šio kabineto yra R. S. sekcija Nr. (duomenys neskelbtini). Pribėgęs prie R. S. R. R. pradėjo jį daužyti su minėtu lovos galu, nesitaikydamas, kur papuola. R. S. pradėjo rėkti ir bėgti toliau nuo jo, koridoriumi tolyn, bet R. R. dar labiau pradėjo jį daužyti, matė, kaip pataikė R. S. ir į galvą ir į rankas, kojas – visą kūną. R. S. pradėjo bėgti kraujas, taškėsi visur, buvo kraujo ir prie (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) sekcijos, kur nukrito R. S., buvo kruvinas, tada dar bandė eiti iki (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) sekcijos, ten ir buvo kraujo. Sudavė daug smūgių, kiek galėjo būti – neįsivaizduoja. R. R. baigęs mušti, su lovos galu išėjo iš būrio į laiptinę, taip supranta grįžo į savo būrį. R. S. matėsi kraujuojančios žaizdos ir galvoje, ir dešinėje kojoje, abi rankos, nugara buvo sudaužyta, nes jis buvo su marškinėliais, jie buvo visi kruvini, jis nuėjo į tualetą, bandė praustis ir kažkas iš nuteistųjų jam pasakė, kad eitų pas daktarus. Netrukus į būrį subėgo pareigūnai, ieškojo įkalčių, bet į tą laiką, kol R. S. prausėsi, kiti nuteistieji viską išplovė, todėl nieko nesimatė. Plovė 4–5 nuteistieji iš įvairių būrių, keitė, vandenį, skalavo skudurus ir greitai išplovė. Kas tiksliai plovė negali įvardinti, neįsiminė. Įvykio metu koridoriuje šviesos degė, matomumas buvo geras. Įvykio metu koridoriuje buvo mažai nuteistųjų, kas konkrečiai negali įvardinti, nes neįsidėmėjo. Tik po sumušimo, kai R. S. gulėjo koridoriuje susirinko daug nuteistųjų, nieko išskirti negali. Įvykio vietoje parodymų atlikti negali, nes tai būtų jam nesaugu, kaip nuteistajam, todėl atsisako atlikti parodymų patikrinimą vietoje, tačiau ant plano-schemos jis gali nurodyti įvykių seką. Liudytojas T. L. patikslino, kad įvykis buvo ne 2017 m. liepos 1 d., o 2017 m. birželio 30 d., nes buvo penktadienis (1 t., b. l. 49–50). Ikiteisminio tyrimo metu, T. L., 2018 m. vasario 7 d. apklaustas kaip liudytojas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtino savo parodymus, duotus 2017 m. liepos 4 d. Parodė, kad šitas nuteistasis sumušė R.. Jo vardo, pavardės neatsimena. Sumušė R. koridoriuje, labai smarkiai daužė ties (duomenys neskelbtini) kambariu per galvą, kojas, nugarą. Ties (duomenys neskelbtini) kambariu dar kartą smarkiai smogė, buvo kraujo klanas. Tai vyko vakare, 2017 m. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būryje, (duomenys neskelbtini) aukšte. Nuteistasis bėgo iš viršaus su „parakanu“ (lovos strypas, geležis, 25–30 cm. ilgio) ėmė R. daužyti per galvą, kojas, per visur. R. netoli savo kambario durų stovėjo. Nuo jo metras ar du. Ten daug žmonių buvo, bet jie nieko nedarė. Po sudaužymo R. ėjo į prausyklą. Tris–keturis kartus į galvą, į nugarą, į kojas davė, labai daug smūgių buvo. Net kraujo klanas buvo. R. bandė gintis, bandė atimti strypą, bet jam nepavyko. Jis neturėjo jėgų apsiginti. Mušė stovintį. Iš nosies, galvos, nugaros bėgo kraujas, visas sudaužytas buvo. Galėjo būti suduota dešimt smūgių. Paskui nuteistieji kraują valė, tiesiog balos buvo. R. nuėjo pas daktarus. Ten pamatė, kad žmogus kruvinas, tai pareigūnai atėjo. Bet jau kraujas buvo išplautas. Kraują išplovė kiti nuteistieji, jų daug buvo. Pareigūnai nieko nerado. Per kamerą matome tą žmogų, kuris atbėgo su strypu R. R. (1 t., b. l. 59–60).

     Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio jam tenka kiekvieną dieną susidurti su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. S. pažįsta iš matymo. Negali konkrečiai pasakyti kas įvyko 2017 m. birželio mėn., nes kiekvieną dieną būna panašių įvykių. Žino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) poste, kartu su J.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 46), liudytojas papildomai paaiškino, kad buvo pagrindas R. S. pristatyti medicininei apžiūrai. Jis negali prisiminti kaip 2017 m. birželio 30 d. atrodė nukentėjusysis R. S.. Ar tą dieną matė kaltinamąjį R., jis pasakyti negali. Jam nieko nežinoma apie nuteistųjų S. ir R. tarpusavio santykius.

            Ikiteisminio tyrimo metu A. M., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., budėjo kontrolės praleidimų poste Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su prižiūrėtoju G. J.. Minėtu laiku į lokalinio sektoriaus Nr. (duomenys neskelbtini) vartelius paskambino (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis R. S., kurio paklausus, kas atsitiko jis pasakė, kad jam reikalinga medicininė pagalba. Nuteistąjį R. S. praleidus į sveikatos priežiūros tarnybą, ant jo veido matėsi kraujosruvos, veidas buvo patinęs. Po seselės apžiūros nuteistąjį R. S. buvo nuspręsta konvojuoti į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, iš kur jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Dirbant praleidimų poste Nr. (duomenys neskelbtini), jokio triukšmo sklindančio iš (duomenys neskelbtini) sektoriaus, negirdėjo. Nuteistasis R. S. apie tai kokiomis aplinkybėmis patyrė sužalojimus nieko nepaaiškino. Jokių įtartinų nuteistųjų, prieš tai kai į postą atėjo nuteistasis R. S., pastebėta nebuvo (1 t., b. l. 46).

Liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais pradėjo dirbti pataisos namuose. Iš 2017 m. birželio 30 d. į 2017 m. liepos 1 d. jis budėjo (duomenys neskelbtini) poste. Atsimena, kad nukentėjusysis S. buvo atvestas sumuštas. Vienas iš nuteistųjų, per lokaliniame sektoriuje esančią telefoną, pasakė, kad yra stipriai sumuštas žmogus, reikia pagalbos. Jie greitai atidarė duris. S. vedė kiti nuteistieji. Nieks nieko nekomentavo. Buvo kruvina galva, matyti daugiau sužalojimų. Matėsi, kad žmogus buvo stipriai sumuštas. Jis buvo savo poste, kurio palikti negalėjo. Buvo pranešta budėtojui, kuris pasiuntė apžiūrėti įvykio vietą gyvenamojoje zonoje dirbusius pareigūnus. Nepamena ar kreipėsi R. R. žinomas kaip konfliktinė asmenybė. Tuo metu dirbo kas (duomenys neskelbtini) parą. Jų postas yra pagrindinis pro kurį nuteistieji eina į (duomenys neskelbtini) dalį.

    Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis dirbo 2017 m. birželio – liepos mėn. Kadangi viskas vyko nedarbo dieną ir naktį, pagalbą teikė bendrosios praktikos slaugytoja. Dėl savo darbo pobūdžio puikiai pažįsta nukentėjusįjį S. ir kaltinamąjį R.. Žino, kad pastarasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Jis buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos pirmąją dieną po konflikto, o jis jį apžiūrėjo 2017 m. liepos 4 d. R. buvo parašęs rašytinį prašymą, kad ateitų gydytojas. Nepamena kuo pastarasis tada skundėsi. Iš įrašų matyti, jog skundėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad sužalojo kitą nuteistąjį. R. neįvardijo ką sužalojo. Jis žinojo ką sužalojo iš bendrosios praktikos slaugytojos, kuri telefonu jį informavo, kad yra tokia situacija, bei pataisos namų direktoriaus budinčio padėjėjo, kuris informuoja apie įvykius. Sužalotasis buvo skubiai pervežtas į (duomenys neskelbtini), o iš ten pervežtas į (duomenys neskelbtini). Neprisimena ar, jam apžiūrėjus R., matėsi kokie sužalojimai, bet pagal įrašus, jis pažymėjo, kad buvo nedidelės poodinės kraujosruvos veido, kaklo srityje. Jokių sulaužymų, rimtų sužalojimų nebuvo. R. buvo skirti vaistai. Domėjosi nukentėjusiojo S. būkle, bendravo su (duomenys neskelbtini) gydytojais. S. suteikė pirmąją pagalbą slaugytoja D.. Jo minimi įrašai yra nuteistojo asmens sveikatos istorijoje, kuri užvedama tardymo izoliatoriuje, asmeniui patekus į jį, keliauja su juo ir lieka įstaigoje iš kurios asmuo paleidžiamas į laisvę bei ji neturi sąsajos su laisve. Teisiamajame posėdyje turi konkrečiai R. asmens sveikatos istoriją. R. – konfliktiškas žmogus. Prisimena, kad apžiūros metu R. bandė imituoti, kad buvo praradęs sąmonę, bandė simuliuoti galvos smegenų sukrėtimo požymius, bet jo nusiskundimai prieštaravo vienas kitam. Tą dieną jis jam paskyrė vaistus miegui ir dėl skausmo. Jis remdamasis savo padarytu įrašu asmens sveikatos istorijoje mato, kad R. R. nusiskundimų apie jokius atminties sutrikimus liepos 4 d. nebuvo. Ką nuteistasis R. sakė, jis tą ir įrašė. Nusiskundimai bloga atmintimi atsirado liepos 10 d. R. R. nusiskundimais, kad jis yra turėjęs daug (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liepos 10 d., jis jam išrašė (duomenys neskelbtini) gerinančius vaistų. Kadangi R. teigė, kad per gyvenimą yra turėjęs ne vieną (duomenys neskelbtini), todėl jis šalia kitų diagnozių paminėjo, kad būklė po (duomenys neskelbtini). R. asmens sveikatos istorijoje liepos 1 d. įrašą padarė slaugytoja D., o liepos 2 d. B., o jo įrašas yra liepos 4 d. Neprisimena ką liepos 4 d. kalbėjo pats R., ar pastarasis atrodė prislėgtas. Neprisimena nieko išskirtinio. R. buvo tirtas ir gydytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje, diagnozės – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

     Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žino S. ir R. kaip (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. birželio 30 d. į 2017 m. liepos 1 d. buvo jos budėjimas. Apie 21 val. 30 min. pats atėjo S., kuris buvo labai stipriai sužalotas, ir nualpo. Ji lydėjo jį į (duomenys neskelbtini), o paskui į (duomenys neskelbtini). Apie R. sužalojimus žinių nebuvo. Tą vakarą, naktį R. ji nematė. Grįžus iš (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 4 val., jai budintis pranešė, kad yra dar vienas pilietis, kuris prašosi apžiūrimas. Atėjo R., jis buvo piktas, susinervinęs. Jam buvo nežymiai nubrozdinta kakta. Jis pyko, barėsi, sakė skauda sumuštą galvą. Ji davė jam tabletę. Gydytojo naktimis nebūna. Budi po vieną. Ji baigė budėjimą 8 val., ją pakeitė B.. Daugiau nusiskundimų nebuvo. R. buvo atėjęs be palydos. Po to karto ji daugiau R. nematė.

     Liudytoja M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba pataisos namuose (duomenys neskelbtini). S. yra pastovus (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) geria vaistus. Žino R. kaip nuteistąjį. Ji skaitė savo 2017 m. įrašą, kad buvo kviesta pas R. į kamerą, jis ten rėkavo ir skundėsi skausmais, jam buvo suleistas analginas nuo skausmo. Ji negali prisiminti kas buvo tais metais, nes tai buvo labai senai ir tai buvo neįsimintinas įvykis, kadangi tai yra jų darbo kasdienybė.

     Liudytojas G. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam atlikinėjant keletą ikiteisminių tyrimų teko susidurti su S., o R. žino nuo šio ikiteisminio tyrimo. Smulkmenų nepamena, tačiau kaip paaiškėjo aplinkybės, 2017 m. vasarą, galėjo būti birželio mėnesio pabaiga – liepos mėnesio pradžia, (duomenys neskelbtini) zonoje, gyvenamam koridoriuje, dėl kažko įvyko konfliktas tarp S. ir R., šis dėl to įsižeidė. R. grįžo į savo gyvenamas patalpas ir vėliau atėjo keršyti ir koridoriuje sumušė S.. Jis nematė S., šis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, po įvykio, jis pamatė R.. Prisimena, kad tą pačią ar kitą dieną šis buvo kreipęsis ir atsisakęs būrio, buvo (duomenys neskelbtini). Šiame ikiteisminiame tyrime jis atliko daugelį veiksmų. Kolega už jį pabaigė tyrimą. Jis nedarė spaudimo R.. Ikiteisminio tyrimo metu, R. skundė jo veiksmus, keitė gynėjus. Priešingą bylą, kuri atsirado vėliau, R. kreipusis į prokuratūrą, tyrė kolega. R. sužalojimai buvo tiriami šiame ikiteisminiame tyrime, jam buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, buvo apžiūrėtas eksperto. Neprisimena ar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tą naktį R. buvo sužalotas, reiktų žiūrėti ekspertų išvadas. R. taip pat buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kadangi tyrimo eigoje iškilo toks klausimas. L. parodymų seka buvo logiška, jis nenorėjo eiti į gyvenamą zoną atlikti parodymų patikrinimo įvykio vietoje, sutiko viską parodyti ant schemos. Jis žmogus daugiau pamąstantis, lėčiau išreiškiantis mintis. L. tiksliai orientavosi ir laike ir veiksmų sekoje. Prisimena, kad aplinkybės atitiko tą įvykių seką ir abejonių nesukėlė. Apie L. (duomenys neskelbtini) negalią nekilo įtarimų. Jis pastarąjį apklausė ir užrašė šio parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu L. buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė. R. kėlė tokį klausimą.

     Ekspertė V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktą ekspertizės išvadą. Papildomai paaiškino, kad žmogaus nepamena, jau praėjo 2 metai, per metus būna apie 200 tiriamųjų. Ekspertizė buvo atlikta 2017 m. lapkričio 22–30 d., (duomenys neskelbtini). R. buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, kad dėl šių (duomenys neskelbtini) jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kad jis gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir gali duoti apie tai parodymus, kad jo deklaruojamas atminties sutrikimas tai yra tendencingas gynybiškumas siekiant sumažinti savo kaltę ir atsakomybę. Ji nemato priežasties kartoti tyrimus. Nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (duomenys neskelbtini) – nepakaltinamumo nesąlygoja. Įvertinus pateiktą medicininę dokumentaciją iš laisvės atėmimo vietų, įvertinus bylos medžiagą, taip pat pokalbio su tiriamuoju duomenis, nebuvo nustatyta jokių priežasčių dėl kurių jis galėtų neprisiminti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Ekspertizės metu tiriamasis aiškino, kad irgi nieko neprisimena, gana ilgą laiko tarpą, grįžtant iš darbo jam kažkas atsitiko ir nebeprisimena kaip jis grįžo iš darbo, kėlė versijas gal tai buvo epilepsijos priepuolis. Epilepsijos priepuolis trunka kelias minutes, neprisimenamas tik pats priepuolis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad neprisiminimas galėtų būti susijęs su kažkokia sunkia galvos trauma, kurią jis patyrė įvykio metu. Nebuvo konstatuota medicininėje dokumentacijoje, kad jis patyrė reikšmingą galvos smegenų traumą. Afekto būsenai irgi nebūdingas visiškas aplinkybių užmiršimas kelioms valandoms. Žmogus atsimena dėl ko kilo konfliktas, kaip jisai prasidėjo, prisiminimas yra lydimas labai ryškių emocinių išgyvenimų. Šiuo atveju viso šito nėra. Prie afekto būna dalinis aplinkybių užmiršimas. Jie vertina kaip gynybinę poziciją. Nenustatyta fiziologinių ir psichologinių priežasčių neprisiminti. R. buvo darytas atminties tyrimas, kurio metu nenustatyta reikšmingų atminties sutrikimų. Atlikta ekspertizė buvo kompleksinė. Afekto būsena yra trumpalaikė emocinė reakcija į psichotraumuojančią situaciją, kuri turi būti siejama su neteisėtais arba itin įžeidžiančiais nukentėjusiojo veiksmais. Emocinė reakcija yra trumpalaikė, trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Turi savo struktūrą ir tipišką eigą ir yra lydima afektogeninio sąmonės susiaurėjimo, suvokimo fragmentiškumo. Fiziologinio afekto būsena kyla staiga ir nedelsiant. R. (duomenys neskelbtini) diagnozuojamas (duomenys neskelbtini).

            (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus L. S. 2017 m. liepos 1 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2017 m. birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., iš APS prižiūrėtojo A. M. gautas tarnybinis pranešimas, kad į kontrolės praleidimų postą Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis R. S. ir pasiprašė praleidžiamas į sveikatos priežiūros tarnybą. Ant nuteistojo veido matėsi kraujosruvos, veidas buvo ištinęs. Nuteistasis R. S. buvo konvojuotas į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, o po to nuteistasis konvojuotas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1–2).

            (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo G. J. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., budėdamas (duomenys neskelbtini), išgirdo durų iškvietimo signalą bei pamatė šviečiančią (duomenys neskelbtini) sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelio durų lemputę. Prie (duomenys neskelbtini) sektoriaus durų, pastebėjo stovintį (duomenys neskelbtini) būrio nuteistąjį R. S., kuris pasakė, kad reikalinga medicininė pagalba. Ant jo veido matėsi kraujosruvos. Minėtas nuteistasis buvo palydėtas į (duomenys neskelbtini) dalį, ten jam buvo suteikta skubi medicininė pagalba. Radijo ryšiu apie tai informavo direktoriaus budintįjį padėjėją (1 t., b. l. 11).

            (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo A. M. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., budėdamas (duomenys neskelbtini), išgirdo durų iškvietimo signalą bei pamatė šviečiančią (duomenys neskelbtini) sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelio durų lemputę. Prie (duomenys neskelbtini) sektoriaus durų, pastebėjo stovintį (duomenys neskelbtini) būrio nuteistąjį R. S., kuris paaiškino, kad reikalinga medicininė pagalba. Ant jo veido matėsi kraujosruvos. Poste kartu budėjęs prižiūrėtojas G. J., minėtą nuteistąjį palydėjo į (duomenys neskelbtini) dalį kur jam buvo suteikta medicininė pagalba (1 t., b. l. 12).

            (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus priežiūros budinčiosios pamainos vyresniojo Ž. B. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų birželio 30 d., apie 22 val. 00 min., po galimai įvykusio konflikto, buvo patikrintos (duomenys neskelbtini) sektoriaus gyvenamosios bei pagalbinės patalpos. Apėjimo metu patalpose ir koridoriuose grumtynių pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 13).

            2017 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, esanti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sektoriaus, (duomenys neskelbtini) aukšto koridorius, kuriame yra (duomenys neskelbtini) būrių gyvenamos, tarnybinės, pagalbinės patalpos. Nusikalstamos veikos pėdsakų nefiksuota (1 t., b. l. 16–22).

            2017 m. liepos 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete, iškvietus liudytoją T. L. atlikti parodymų patikrinimą vietoje, T. L. parodė, kad į gyvenamąją zoną eiti atsisako, nes yra nuteistasis kaip ir kiti bausmę atliekantys nuteistieji, todėl tai būtų jam nesaugu, tačiau sutiko parodyti įvykio vietą, veiksmų seką plane-schemoje. Pateikus planą-schemą, T. L. nurodė, kad jam planas-schema yra suprantamas, kad jis 2017 m. birželio 30 d., apie 17 val., vaikščiojo netoli būrio laiptinės, pažymi kryžiuku, o netoli jo, prie būrio viršininko kabineto stovėjo R. S., pažymi rutuliuku. Po to T. L. nurodo, kad pasitraukė link (duomenys neskelbtini) sekcijos, pažymi rodykle, kai R. S. iš laiptinės įsitraukė R. R.. Nusitempė jį link tualeto, pažymi kryptį rodykle, kur pakeliui vienas kitam sudavė po 2–3 smūgius, parodo vietą schemoje prie nuteistųjų tualeto, pažymi apskritimu, po ko jis įėjo į savo sekciją Nr. (duomenys neskelbtini). Po planu-schema Nr. (duomenys neskelbtini) T. L. pasirašo. Po to T. L., ant plano-schemos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kur jis, apie 21 val. 50 min., išėjo iš tualeto, rodo kryptį ir pažymi kryželiu, kai pamatė R. R. atbėgantį su metaliniu lovos galu ir pradedantį daužyti koridoriuje prie gyvenamos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S., pažymi schemoje. Po smūgių R. S. atšoko link (duomenys neskelbtini) sekcijos, kur taip pat R. R. jam sudavė kelis smūgius, ant sienos matėsi truputis kraujo ir po smūgių R. S. nukrito koridoriaus viduryje, R. R. jam sudavė dar kelis smūgius ir nupiešia rutuliu, kad buvo daugiausiai kraujo ant grindų. R. S. atsistojęs bėga link gyvenamos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkia į sieną, R. R. šioje vietoje suduoda dar kelis smūgius, įvykio metu buvo kruvina siena. Taip pat T. L. nurodo, kad R. S. koridoriuje blaškėsi ir buvo atsitrenkęs į sieną prie sekcijos Nr. (duomenys neskelbtini), pažymi rutuliuku, nes matė ant sienos kraują. Po smūgių prie (duomenys neskelbtini) sekcijos, R. S. nuėjo į tualetą praustis, schemoje nurodo rodykle, o R. R. išėjo su strypu iš būrio į laiptinę, kur toliau nuėjo – nematė. T. L. nurodė, kad įvykio metu jis buvo netoli sekcijos Nr. (duomenys neskelbtini). Jis po šio įvykio nuėjo į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), nes R. R. mušė R. S. kelias minutes. Taip pat T. L. nurodė, kad ant manekeno nesugebės atkurti R. R. suduotų smūgių R. S., nes viskas vyko greitai, nuo pirmų smūgių R. S. parkrito ir nuo pasikartojančių smūgių vis parkrisdavo, smūgiai buvo į bet kur – R. R. smūgiavo nesitaikydamas. T. L. pasirašo planą-schemą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo parodymų patikrinimas vietoje baigtas (1 t., b. l. 51–54).

            2017 m. liepos 3 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., R. S. nustatyta: galvos, pakaušio kraujuojančios žaizdos, dešinio poakio hematoma, kairės ausies kraujuojanti žaizda, daugybinės dešinio dilbio žaizdos, dešinės kojos šlaunies apatinio 1/3 žaizda, viršutinės lūpos kraujuojanti žaizda (1 t., b. l. 69).

            Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. klinikiniais duomenimis konstatuota vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinkaulio-momenkaulio lūžimas su lūžimu pamato srityje priekinės bei vidurinės duobių projekcijose, galvos smegenų sumušimas ir sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės pusės IX, X šonkaulių ir dešinio alkūnkaulio lūžimai, o taip pat kairės ausies būgnelio plyšimas, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, dešinio dilbio, dešinio kelio srityje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais ar bukabriauniais daiktais, galėjo būti padaryti šešiais poveikiais (1 t., b. l. 75–76).

            Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. R. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies, dešinės akies kraujosruvos, daugybiniai veido nubrozdinimai, dešinės kaklo pusės išilginės kraujosruvos, dešinio peties nubrozdinimas, nubrozdinimai kairės blauzdos srityse. Konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2017 m. birželio 30 d., sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti šešiais poveikiais (1 t., b. l. 81).

            Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuria patenkintas prokuroro prašymas, nutarta paskirti slaptą asmens R. R., kuris laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. bus patalpintas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, sekimą laikotarpiu 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., darant garso įrašus (1t., b. l. 86–87).

2017 m. lapkričio 29 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad, vykdant 2017 m. lapkričio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos Audronės Šiupšinskaitės nutartį atliktas slaptas sekimas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur buvo sekamas R. R., užfiksuoti nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. garso įrašai, perkelti į du DVD diskus (1 t., b. l. 91).

2018 m. vasario 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad DVD diskas Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio matomi užrašai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, diske „(duomenys neskelbtini)“, yra dvi bylos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, byloje „(duomenys neskelbtini)“ yra garso įrašas: „(duomenys neskelbtini)“, modifikavimo data nurodyta 2017-11-25, 11:17, dydis 2097153 KB; Įraše: (duomenys neskelbtini), kurį atidarius, nuo 01 val. 02 min. 31 s., girdima, kaip R. R. kitam vyrui pasako: (duomenys neskelbtini) vieną sulaužiau, (lietuvių kalboje nevartotini žodžiai), važiavau ekspertizei. Pirmadienį važiuoju atgal į (duomenys neskelbtini). Bet pasakiau, jeigu mane už jį užteis, mane perveš jau, važiuosiu ir į kitą (duomenys neskelbtini), galvoju jau perveš...(01 val. 02 min. 54 s.) Nuo 01 val. 04 min. 10 s., girdima, Man ten... ai ten sakau, žinai (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) atvežtas, kokių ten nesinori (sunkiai suprantami žodžiai)... Nes aš ten su vienu... (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) tuo, nu susidaužiau, sulaužiau aš jį, dabar aš sukuosi ant (lietuvių kalboje nevartotinas žodis), vežė į ekspertizę, važiavau į (duomenys neskelbtini), tai dabar iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o pirmadienį vėl važiuoju atgal į ten... (01 val. 04 min. 28 s.) (1 t., b. l. 92–94).

2018 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad DVD diskas Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio matomi užrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, diske „(duomenys neskelbtini)“, matoma dvi bylos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius bylą „(duomenys neskelbtini)“, yra garso įrašas: „(duomenys neskelbtini)“, modifikavimo data nurodyta 2017-11-25, 11:17, dydis 2097153 KB. Įraše: (duomenys neskelbtini), girdimi garsai, pokalbių įrašai nesusiję su įvykiu, nuo 01 val. 41 min. 12 s., girdima, Vyras (toliau - „V“) sako: ...O kiek turi tu (lietuvių kalboje nevartotinas žodis)? R. R. (toliau „R“): nu, (lietuvių kalboje nevartotinas žodis), skaityk- keturi dar liko, jei už tą (duomenys neskelbtini) (lietuvių kalboje nevartotinas žodis)...R. Nu, bet dabar jau metai, jei (duomenys neskelbtini) ant manęs rodo turi pasirodyti teisme, viskas, žinosi kas toks, kas kaip, viskas. Tai va, dabar ant to gerai. Jeigu (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) nori mane kišti po (lietuvių kalboje nevartotinas žodis), kas nors ką nors matė, kad ten mušiau, pavyzdžiui, ką nors, jie iš karto jau žino, kad išduodi jį. Jis duoda parodymus, iškarto jau jisai, jį patį į patį giliausią (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) nukišamas, ir nedirba savo darbo jau (lietuvių kalboje nevartotinas žodis), supranti, jau jiems kito žmogaus reik ieškot. Jau jie irgi pagalvos ar jau čia verta, žinai. Nu bus matyt žodžiu. Bet, bet, tikėsimės geriausio. Galėtų nutraukti, žinai, tą bylą ir būtų (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) gerai (15 val. 48 min. 16 s.) (1 t., b. l. 98–99).

            2017 m. lapkričio 22 – 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. R. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. R. R. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. R. R. dėl dabartinės psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., b. l. 17–20).

2018 m. birželio 13 d. – liepos 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. L. atsižvelgiant į jo dabartinę psichikos būklę gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo procese. T. L. atsižvelgiant į jo psichikos būklę gali suvokti veikos aplinkybes turinčias reikšmės bylai ir duoti parodymus. T. L. atsižvelgiant į jo psichikos būklę gali būti apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, gali suvokti veikos aplinkybes turinčias reikšmės bylai ir gali duoti apie jas parodymus (2 t., b. l. 96–97).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltinamasis R. R. neigia savo kaltę tik norėdamas išvengti atsakomybės. Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu parodymų nedavė, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną jis buvo sužalotas, potrauminio šoko būsenoje, apie įvykį nieko neprisimena. Tai, kad įvykio dieną, t. y. 2017 m. birželio 30 d., apie 17 val., tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis kumščiu sudavė smūgius kaltinamajam į veidą, po ko, kaltinamasis kumščiu sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą nurodė liudytojas T. L.. Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2017 m. liepos 1 d. matė, jog R. R. buvo nežymiai nubrozdinta kakta. Liudytoja M. B. patvirtino, kad buvo kviesta pas R. į kamerą, kuris ten rėkavo ir skundėsi skausmais, jam buvo suleistas analginas nuo skausmo. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis 2017 m. liepos 4 d. apžiūrėjo R. ir jokių sulaužymų, rimtų sužalojimų nebuvo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. R. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies, dešinės akies kraujosruvos, daugybiniai veido nubrozdinimai, dešinės kaklo pusės išilginės kraujosruvos, dešinio peties nubrozdinimas, nubrozdinimai kairės blauzdos srityse, konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2017 m. birželio 30 d., sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti šešiais poveikiais. Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis taip pat nurodė tai, kad įvykio dieną jis buvo potrauminio šoko būsenoje, apie įvykį nieko neprisimena. R. R. atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, 2017 m. lapkričio 22 – 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. R. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. R. R. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. Kaip apklausta teisme paaiškino ekspertė V. J., (duomenys neskelbtini) – nepakaltinamumo nesąlygoja. Nebuvo nustatyta jokių priežasčių dėl kurių jis galėtų neprisiminti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių. R. buvo darytas atminties tyrimas, kurio metu nenustatyta reikšmingų atminties sutrikimų. Liudytojas G. K. nurodė, jog prisimena, kad apžiūros metu R. bandė imituoti, kad buvo praradęs sąmonę, bandė simuliuoti galvos smegenų sukrėtimo požymius, bet jo nusiskundimai prieštaravo vienas kitam. Dėl to kaltinamojo parodymai apie tai, kad įvykio dieną jis buvo potrauminio šoko būsenoje, apie įvykį nieko neprisimena, laikytina jo gynybine versija, kurią visiškai paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. 2017 m. lapkričio 29 d. slapto sekimo protokolas, 2018 m. vasario 9 d., 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokolai bei garso įrašai. Liudytojas T. L. patvirtino, kad 2017 m. birželio 30 d., vakare, matė kaip, (duomenys neskelbtini) būryje, koridoriuje, kaltinamasis R. su metaliniu lovos galu mušė nukentėjusįjį S., buvo 3–4 smūgiai, gal ir daugiau. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, stipriai sužalotas. Ten buvo daugiau nuteistųjų, kurie valė S. kraują, kuriuo buvo aptaškytos sienos, grindys. Kai atėjo prižiūrėtojai, kraujas jau buvo išvalytas. Nematė kur buvo R.. Liudytojas T. L. 2017 m. liepos 13 d. parodymų patikrinimo metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nors liudytojas T. L. duodamas parodymus teisme ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją kai kurias aplinkybes nurodė ne tiksliai, painiojo, tačiau netikėti liudytojo T. L. parodymais teismas neturi pagrindo, jie atitinka įvykio aplinkybes, yra logiški, neprieštarauja kitų liudytojų parodymams ir juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. 2018 m. birželio 13 d. – liepos 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. L. atsižvelgiant į jo dabartinę psichikos būklę gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo procese. T. L. atsižvelgiant į jo psichikos būklę gali suvokti veikos aplinkybes turinčias reikšmės bylai ir duoti parodymus. T. L. atsižvelgiant į jo psichikos būklę gali būti apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, gali suvokti veikos aplinkybes turinčias reikšmės bylai ir gali duoti apie jas parodymus. Be to, liudytojas G. Ž. nurodė, kad L. parodymų seka buvo logiška, sutiko viską parodyti ant schemos, tiksliai orientavosi ir laike ir veiksmų sekoje. Liudytojo T. L. parodymus taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo R. S. parodymai, kad jis buvo sužalotas po vakarinio patikrinimo, t. y. po 21 val., iš sekcijos išėjus į koridorių, iš priekio gavo smūgį į galvą, daug nuteistųjų matė konfliktą, kurie viską sutvarkė, tą vietą išvalė po įvykio. Liudytojo T. L. parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo A. M. teisme duoti parodymai apie tai, kad nuteistąjį R. S. praleidus į (duomenys neskelbtini), ant jo veido matėsi kraujosruvos, veidas buvo patinęs, taip pat ir liudytojo G. J. parodymai apie tai, kad R. S. galva buvo kruvina, taip pat matyti daugiau sužalojimų. Liudytojo T. L. parodymus taip pat patvirtina ir liudytojos I. D. teisme parodymai, kad apie 21 val. 30 min., pats atėjo S., kuris buvo labai stipriai sužalotas, ir nualpo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. klinikiniais duomenimis konstatuota vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinkaulio-momenkaulio lūžimas su lūžimu pamato srityje priekinės bei vidurinės duobių projekcijose, galvos smegenų sumušimas ir sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės pusės IX, X šonkaulių ir dešinio alkūnkaulio lūžimai, o taip pat kairės ausies būgnelio plyšimas, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, dešinio dilbio, dešinio kelio srityje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais ar bukabriauniais daiktais, galėjo būti padaryti šešiais poveikiais. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

           R. R. gynėjas advokatas R. Uckus prašė perkvalifikuoti kaltinamojo nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį. BK 135 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu kaltininko padaryta veika pagal BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) kvalifikuojama, kai nukentėjusysis sunkiai sužalojamas kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Be to, pripažįstama, jog sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus padaromas tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio, kaip greitas atsakas į jį. Taigi, veika, padaryta staiga labai susijaudinus, gali būti pripažįstama tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka BK 136 straipsnio dispozicijoje aprašytas sąlygas ir tik esant jų visumai kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas labai susijaudinus. Šio straipsnio prasme, neteisėtu asmens poelgiu laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną. Ar poelgis yra itin įžeidžiantis, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. R. veiką laikyti afektine bei perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį pagrindo nėra. Teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad fiziologinio afekto būsena kyla staiga ir nedelsiant. 2017 m. lapkričio 22 – 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. R. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Byloje nustatyta, kad įvykis buvo po 21 val., o įvykio dieną buvęs konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo apie 17 val., kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tarp šių įvykių buvo ilgas laiko tarpas. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. R. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). 2017 m. lapkričio 22 – 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. R. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. R. R. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. R. R. dėl dabartinės psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 171). R. R. nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį padarė teistumui neišnykus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, neatlikęs Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir daryti naujus nusikalimus, tinkamų išvadų nepadarė, todėl jam skirtina bausmė, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose – terminuotas laisvės atėmimas, taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, skiriant kaltinamajam subendrintą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 817,25 Eur civilinį ieškinį dėl R. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 35–36), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (BPK 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

            Nukentėjusysis R. S. byloje civilinio ieškinio nepateikė.

                                                                 Kiti klausimai.

            Kaltinamajam R. R. byloje nepaskirta kardomoji priemonė. Kadangi kaltinamasis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl skirti jam kardomąją priemonę yra netikslinga.

 Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su garso įrašu, ir voką, kuriame yra du kompaktiniai diskai su garso įrašais, esantys baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti byloje (2 t., b. l. 120, 121).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 5 (penkis) metus laisvės atėmimo.

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą visą bausmės dalį (neatlikta bausmės dalis 1 m. 10 mėn. 5 d.), bausmes sudedant visiško sudėjimo būdu, ir paskirti R. R. subendrintą bausmę - 6 (šešis) metus 10 (dešimt) mėnesių 5 (penkias) dienas laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

            Bausmės pradžią R. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2020 m. sausio 21 d.

            Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš R. R. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 817,25 Eur (aštuonis šimtus septyniolika eurų 25 ct) R. S. gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT217300010002484333.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su garso įrašu, ir voką, kuriame yra du kompaktiniai diskai su garso įrašais, esantys baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o R. R. ir R. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas                                                                                              Arūnas Bacevičius