Administracinė byla Nr. I-3404-624/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-01585-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1; 9.4.1.2; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, nedalyvaujant pareiškėjui S. A. (S. A.), atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. A. skunde teismui prašo panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2011-02-03 sprendimą Nr. (4.65)-256-31 dėl patikrinimo akto tvirtinimo; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2011-03-24 sprendimą Nr. 68-38; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2011-06-28 sprendimą Nr. S-154(7-101/2011). Nurodo, kad Vilniaus AVMI 2010-12-06 patikrinimo akte Nr. (24.7)-83-199 vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 baudžiamuoju įsakymu, priimtu byloje Nr. 1-182/2010, kurioje jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė – 9620 Lt, apskaičiavo jam 77 480 Lt akcizo ir akcizo delspinigių sumą. Nesutikdamas su patikrinimo aktu Vilniaus AVMI pateikė skundą, kuri 2011-02-03 sprendimu Nr. (4.65)-256-31 patvirtino 2010-12-06 patikrinimo aktą ir paskyrė 6336 Lt akcizo baudą. Dėl šio sprendimo pateikė skundą VMI prie LR FM, kuri 2011-03-24 sprendimu Nr. 68-38 patvirtino Vilniaus AVMI 2011-02-03 sprendimą, o MGK prie LRV 2011-06-29 sprendimu Nr. S-154(7-101/2011) paliko galioti VMI prie LR FM sprendimą. Nesutinka su priimtais sprendimais. Pareiškėjas už neteisėtai akcizų apmokestinamų prekių – cigarečių – gabenimą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir už tai jam yra pritaikyta baudžiamoji sankcija – paskirta bauda. Priskaičiuotas akcizas priskiriamas prie baudos sankcijų, tačiau dar kartą persekioti ir bausti už tuos pačius veiksmus negalima. Dvigubas nubaudimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Nr. 7 protokolo 4 str., kuris numato, kad niekas neturi būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą, už kurį jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 21 aprobuota ir išaiškinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamų sąvokų „baudžiamasis kaltinimas“, „nusikaltimas“ ir „baudžiamasis procesas“ interpretavimas. Nurodyta, kad lietuvių kalba spausdintame Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) tekste vartojama sąvoka „nusikaltimas“ ne visiškai atitinka originalų tekstą. Originaliame Konvencijos tekste vartojama ne „nusikaltimo“, o „teisės pažeidimo“ sąvoka. Terminas „baudžiamasis“ (teisės pažeidimas ar procesas) Konvencijos prasme yra savarankiškas ir suprantamas plačiau nei tai įprasta Lietuvos teisėje. Konvencijos 6 straipsnio taikymui baudžiamojo kaltinimo aspektu pakanka, kad vertinamas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį būtų baudžiamasis, arba jį padariusiam asmeniui grėstų pagal savo pobūdį ir griežtumo laipsnį baudžiamajai sferai priskiriama sankcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-04-29 nutartyje taip pat pasisakė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. „Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“ nustato, kad niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis „nusikaltimas“, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio „ofence“ sąvoką), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai „galutiniu nuosprendžiu“ kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos pačios valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika, dėl kurios draudžiamas dvigubas baudimas įvardyti Konvencija vartoja platesnį terminą negu Lietuvos įstatymai. Ji vartoja „teisės pažeidimo“, dėl kurio baudžiama, terminą. Šis terminas atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322-2003). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. yra įtvirtintas dvigubo baudimo draudimo principas (non bis in idem). Taigi, dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Lietuva yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvė, ratifikavusi Konvenciją 1995-04-27 įstatymu. Vadovaujantis Konstitucijos 138 str. 3 d. tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis, todėl teismas priimdamas sprendimą šioje byloje vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintas draudimas asmenį du kartus persekioti ar bausti už tą patį teisės pažeidimą (nusikaltimą). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės-narės yra laisvos nustatyti, už kurį iš dviejų teisės pažeidimų turi būti persekiojama. Jeigu dėl padarytos pavojingos veikos, kuri Konvencijos prasme atitinka Teismo suformuluotus nusikalstamos veikos kriterijus asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o vėliau paaiškėja, kad tokia veika atitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tai pakartotinis procesas ir nubaudimas dėl jos tampa negalimi. Minėtai aplinkybei paaiškėjus ikiteisminio tyrimo arba bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio nagrinėjimo metu, atitinkamai priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba nutartis nutraukti bylą. Dėl šių argumentų, visiškai nepagrįsti yra Vilniaus AVMI viršininko 2011-02-03 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo motyvai, remiantis kuriais ji nurodo, kad nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Taip pat pažymėjo, kad teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nėra panaikintas. Paskirtos jam bausmės paskirtis buvo nubausti asmenį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 1992 str. 1 d. (neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių disponavimas) padarymo ir jam paskirta bausmė - 9620 Lt bauda. Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad akcizais apmokestinamos prekės nėra jam gražintos, todėl skirtingai nei nurodyta Vilniaus AVMI patikrinimo akte bei mokesčių administratorių sprendimuose, jis nėra akcizų apmokestinamų prekių savininkas ir niekada juo nėra buvęs. Cigaretės faktiškai tapo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 str. 1 d. objektu ir dėl pastarojo nusikaltimo objekto likimo Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs baudžiamajame įsakyme, todėl sprendimai sumokėti apskaičiuotą 63 363 Lt akcizą ir 14 117 Lt akcizo delspinigius bei paskirtą 6336 Lt akcizo baudą yra neteisėti. Taip pat pažymėjo, kad tiek teritorinis, tiek ir centrinis mokesčių administratoriai savo priimtuose sprendimuose nustatydami jam pareigą sumokėti mokesčius už akcizais apmokestinamas prekes bei paskaičiuodami baudas ir delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius, nenurodė kokiu būdu bei kokia tvarka po mokestinės prievolės visiško įvykdymo jis galės atsiimti iš jo paimtas prekes, kurios yra perduotos VMI prie LR FM (b. l. 1-4).
Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI prie LR FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus AVMI 2011-02-03 sprendimu Nr. (4.65)-256-31 nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 63 363 Lt akcizo mokesčio, 14 117 Lt akcizo delspinigių ir paskyrė 6336 Lt akcizo baudą. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu sprendimu pateikė skundą VMI prie LR FM, kuri 2011-03-24 sprendimu Nr. 68-38 patvirtino Vilniaus AVMI 2011-02-03 sprendimą Nr. (4.65)-256-31, o MGK prie LRV 2011-06-28 sprendimu NR. S-154 (7-101/2011) pareiškėjo skundą atmetė. Mano, kad skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 str. 1 d., t. y. pareiškėjas garaže, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, laikė 10 500 pakelių cigarečių „Saint George Light“, 2000 pakelių cigarečių „Premier“ ir 6000 pakelių cigarečių „Premier Light“, iš viso 18 500 pakelių cigarečių, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolėmis. Akcizo mokestis pareiškėjui apskaičiuotas Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-182/2010 konstatuotais neteisėto tabako gaminių laikymo (gabenimo) faktais. Vilniaus AVMI patikrino pareiškėjo akcizų apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą ir papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 63 363 Lt akcizo mokesčio ir 14 117 Lt akcizo mokesčio delspinigių. Vilniaus AVMI 2011-02-03 sprendimu Nr. (4.65)-256-31 patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus 63 363 Lt akcizo mokesčio, 14117 Lt akcizo mokesčio delspinigius bei paskyrė 6336 Lt akcizo mokesčio baudą. Vilniaus AVMI nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. p. nuostatas, kur numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat 3.4 p. nuostatas, numatančias, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis vienam asmeniui, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atvejai, kada keleivių įvežamos iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją prekės neapmokestinamos importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. ir 3 str. 9 d. nuostatomis, cigaretės priskiriamos apdorotam tabakui ir yra akcizų objektas. Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 8 p., 9 d. ir 10 str. 8 d. nustatyta, kad už Lietuvos Respublikoje laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes asmeniui, gabenančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes atsiranda prievolė mokėti akcizus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Mokėtina akcizų suma, vadovaujantis Akcizų įstatymo 12 str. 1 d. nuostata, turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Pareiškėjas nepateikė vietos mokesčių administratoriui akcizų deklaracijos bei mokėtinos akcizo sumos nesumokėjo. Pažymėjo, kad Baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog cigaretės privalo būti konfiskuotos ir perduotos sunaikinimui. Akcizų įstatymo 31 str. 1 d. nurodyta, kad be šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Atleidimas nuo akcizo ar jo grąžinimas vadovaujantis Europos Tarybos 1992-02-25 direktyvos 92/12/EEB „Dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole“ nuostatomis yra išimtis iš bendros apmokestinimo akcizu taisyklės. Pagal Direktyvos 22 str. 1 d., 4 bei 5 dalis valstybės narės gali atmesti prašymą dėl akcizo grąžinimo, jeigu jis neatitinka jų nustatytų kriterijų, be to, kiekvienos valstybės narės už mokesčius atsakingos institucijos nustato jų teritorijoje taikomas akcizų grąžinimo kontrolės procedūras ir metodus. Iš šių Direktyvos nuostatų matyti, kad akcizo grąžinimo atvejus ir tvarką privalo nustatyti pačios valstybės, kurios yra Europos Bendrijos narės. Dėl prievolės mokėti akcizą sunaikinus šio mokesčio objektą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) konstatavo, kad kaip numato Akcizų įstatymo 31 str. 1 d., Lietuvos Respublikoje nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Įgyvendinant Akcizų įstatymo 31 str. 1 d. nuostatas, atleidimo nuo akcizų procedūros pagal šį įstatyminį pagrindą yra numatytos poįstatyminiame teisės akte - Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklėse (toliau – Apdoroto tabako sunaikinimo taisyklės), patvirtintose VMI prie LR FM viršininko 2004-09-02 įsakymu Nr. VA-155. Pagal Apdoroto tabako sunaikinimo taisyklių 5 punktą nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Apdoroto tabako sunaikinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad draudimas laikyti, gabenti ar parduoti apdorotą tabaką gali būti susijęs su: 1) įstatymuose nustatytų tabako kokybės reikalavimų pasikeitimu (pvz., pakito leidžiamų dervų, nikotino ar anglies monoksido kiekis cigaretėse ar kt.; 2) įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų apdoroto tabako gaminių ženklinimo reikalavimų pasikeitimu (pvz., naujo pavyzdžio banderolių atsiradimas, įpakavimo reikalavimų pasikeitimas ir pan.). Taigi pagal nurodytas Taisykles nuo akcizo gali būti atleidžiamas toks apdorotas tabakas, kuris Europos Bendrijų teritorijoje yra patekęs į teisėtą apyvartą (t. y. apdorotas tabakas, kuris buvo patekęs į teisėtą apvartą, tačiau dėl tam tikrų taisyklėse apibrėžtų priežasčių privalo būti išimtas iš apyvartos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tabako gaminius laikė neteisėtai, pažeisdamas fiziniams asmenims nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarką, todėl jam nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Akcizų įstatymo 31 str. 1 d. nustatytą atleidimo nuo akcizų atvejį. Todėl konfiskavus pareiškėjo Lietuvos Respublikoje neteisėtai laikytas cigaretes, prievolė mokėti akcizą neišnyko (LVAT 2008-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-129-08). Pažymėjo, kad vadovaujantis LVAT suformuota praktika, apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint kompetentingai institucijai faktas pats savaime nereiškia, kad yra pagrindas taikyti Akcizų įstatymo 31 str. 1 d. nuostatą dėl atleidimo nuo akcizų. Naikinant tabako gaminius, nepriklausomai nuo to, ar jie naikinami vykdant teismų sprendimus (bendrąja prasme) dėl šių prekių konfiskavimo administracinių teisės pažeidimų bei baudžiamosiose bylose, ar pagal teisės aktais nustatyta tvarka pateiktus prašymus, visais atvejais prekių naikinimą prižiūri kompetentinga institucija (Atleidimo nuo akcizų taisyklių 12, 14,15,16 punktai, Muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-24 įsakymu Nr. 1B-1180, 18, 21, 23, 24 punktai, Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-10-05 nutarimu Nr. 1116, pakeistos 2004-06-09 nutarimu Nr.712, 1, 5, 6, 7 punktai). Taigi aplinkybė, kad akcizo objektas (apdorotas tabakas) buvo sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo akcizo (LVAT 2008-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1829-08). Taip pat nurodo, kad šiuo atveju akcizų, bei akcizų baudų sumokėjimas nereiškia non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą) principo pažeidimo, kadangi akcizas (kaip ir kiti mokesčiai) nėra kriminalinė sankcija Konvencijos 7 protokolo 4 str. 1 d. taikymo prasme. Pagal Lietuvos Respublikos teisę prievolė mokėti akcizus, kaip ir prievolė mokėti kitus mokesčius, yra objektyvi pareiga valstybei, atsirandanti susidarius atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytoms aplinkybėms, ir kuri nėra siejama su asmens nubaudimu. Prievolė mokėti mokesčius nesukelia asmeniui jokių baudžiamųjų teisinių pasekmių ir tai nėra kokios nors rūšies atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos teisę. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 str. 28 d. bauda yra su mokesčiu susijusi suma. Jos pagrindinė paskirtis yra užtikrinti mokesčio sumokėjimą, o ne asmenį nubausti. Skirtingai nuo baudžiamosios atsakomybės, bauda neturi baudžiamajai atsakomybei būdingų pasekmių, kaip pvz. teistumas. Be to, jos dydis yra labai mažas palyginti su baudomis skiriamomis pagal Baudžiamąjį kodeksą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įpareigojimas sumokėti akcizą bei jo baudą nelaikytinas jo nubaudimu antrą kartą už tą patį pažeidimą (LVAT 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-338-11). Taip pat pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2007-05-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A403-238/2007 taip pat nurodė, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Mokesčių administratoriai ir MGK prie LR FM tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, naikinti jų pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (b. l. 25-26).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 28).
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 teismo baudžiamuoju įsakymu S. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 1992 str. 1 d. ir jam galutinai paskirta 9 620 Lt bauda (MGK byla, b. l. 24-27). Vilniaus AVMI, vykdydama 2010-11-18 pavedimą tikrinti Nr. 83-199 bei remdamasi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 Teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-182/2010 konstatuotais neteisėto tabako gaminių gabenimo ir laikymo faktais, patikrino mokesčių mokėtojo S. A. akcizo apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą laikotarpiu nuo 2009-07-14 iki 2009-07-15 ir 2010-12-06 surašė patikrinimo aktą Nr. (24.7)83-199. Patikrinimo metu nustatyta, kad S. A. minėtoje baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 1992 str. 1 d. dėl to, kad garaže, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, laikė 10 500 pakelių cigarečių „Saint George Light“, 2000 pakelių cigarečių „Premier“ ir 6000 pakelių cigarečių „Premier Light“, iš viso 18 500 pakelių cigarečių, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Dalį įgytų cigarečių – 5000 pakelių – 2009-07-14 S. A. sukrovė į automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame gabeno iki sulaikymo kelyje Vilnius – Lyda. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 p. nuostatas, kurios nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti ir gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat 3.4 p. nuostatas, kur numatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis vienam asmeniui, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. ir 3 str. 9 d. nuostatas, cigaretės priskiriamos apdorotam tabakui ir yra akcizų objektas. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 8 p., 9 d. ir 10 str. 8 d. nustatyta, kad už Lietuvos Respublikoje laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes atsiranda prievolė mokėti akcizus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Mokėtina akcizų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 12 str. 1 d. nuostata, turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. S. A. nepateikė vietos mokesčių administratoriui akcizų deklaracijos bei mokėtinos akcizo sumos nesumokėjo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d., už 2009 metais laikytas ir gabentas nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, cigaretes „Saint Goerge Light“, „Premier“ ir „Premier Light“ (18 500 pakelių, t. y. 370 000 cigarečių (370 MIL)) S. A. buvo apskaičiuota 63 363 Lt akcizo bei papildomai apskaičiuota 14 117 Lt akcizo delspinigių (MGK byla, b. l. 21-22). Vilniaus AVMI 2011-02-03 sprendimu Nr. (4.65)-256-31 patvirtino 2010-12-06 patikrinimo aktą Nr. (24.7)-83-199 ir jame papildomai apskaičiuotą 63 363 Lt akcizą ir 14 117 Lt akcizo delspinigius bei skyrė 6336 Lt akcizo baudą (MGK byla, b. l. 12-14). VMI prie LR FM 2011-03-24 sprendimu Nr. 68-38 patvirtino Vilniaus AVMI 2011-02-03 sprendimą Nr. (4.65)-256-31 (MGK byla, b. l. 5-6), o MGK prie LR FM paliko galioti VMI prie LR FM 2011-03-24 sprendimą Nr. 68-38 (MGK byla, b. l. 37-44).
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo neteisėtai laikytų, gabentų cigarečių apmokestinimo Akcizų įstatymo nustatyta tvarka teisėtumo ir pagrįstumo taip pat, ar pareiškėjui apskaičiavus mokėtiną akcizo mokestį ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas, kai jam įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jau pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, nebuvo pažeistas non bis in idem principas. Pareiškėjas mokesčių administratorių nustatytų faktinių aplinkybių bei akcizo mokesčio, šio mokesčio delspinigių ir baudų sumų paskaičiavimo neginčija.
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2004-01-29 redakcija Nr. IX-1987) 2 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad akcizais yra apmokestinamas apdorotas tabakas. Pagal Akcizų įstatymo 3 str. 9 p. apdorotas tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje. To paties įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, o 9 str. 8 d. nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, surenkamąją sąskaitą <...>.
Įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius pagristai konstatavo, kad pareiškėjui S. A. kilo prievolė sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusias sumas, kadangi įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-182/2010 yra konstatuotas faktas, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai laikė ir gabeno nustatyta tvarka banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes).
Pareiškėjas skunde teigia, kad akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės) jo disponavimui nėra grąžintos, todėl jis nėra ir nebuvo akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) savininkas. Tačiau šis argumentas nepaneigia pareiškėjo prievolės mokėti akcizus. Minėta, kad Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis; 3 d. nurodyta, kad prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, o 9 d. – kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Minėtos įstatyminės nuostatos yra aiškios, iš jų neabejotinai seka, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau turinčias būti paženklintomis, prekes. Įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad S. A. laikė ir gabeno nepaženklintas, tačiau turinčias būti paženklintomis, prekes (cigaretes). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 4 d. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Faktas, kad pareiškėjas laikė ir gabeno cigaretes yra konstatuotas teismo 2010-09-26 baudžiamajame įsakyme, todėl šios juridinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės dar kartą neįrodinėjamos. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta teismo baudžiamajame įsakyme, S. A. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose yra nurodęs, kad Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „laikomas“ turi būti suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. taikant šią teisės normą, žodis „laikyti“ apima visus prekių buvimo pas tam tikrą asmenį atvejus (2007-07-05 nutartis adm. byloje Nr. A3-689/2007; 2008-12-09 nutartis adm. byloje Nr. A143-2007/2008; 2011-02-17 nutartis adm. byloje Nr. A575-285/2011) ir tai nėra siejama su nuosavybės teisės į prekes įgijimu. Laikymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti prekių faktinį turėjimą asmens žinioje ir nereikia nustatyti prekių konkretaus teisinio statuso (jų valdymo (naudojimo) nuosavybės ar kita teise) (LVAT 2009-05-28 nutartis adm. byloje Nr. A442-754/2009; 2009-09-17 nutartis adm. byloje Nr. A442 - 939/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas faktiškai turėjo prekes savo žinioje (jos buvo jo garaže, automobilyje), todėl pripažintina, kad jis laikė prekes Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. prasme.
Pareiškėjas skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas dvigubo baudimo (non bis in idem) principas. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra bausmė už Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos padarymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 23 d., mokestis – tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Ši prievolė yra vykdoma konkrečiame mokesčių įstatyme nustatyta tvarka. Mokestinių prievolių įvykdymas (akcizo ir su juo susijusių sumų apskaičiavimas ir sumokėjimas) negali pakeisti Baudžiamajame kodekse numatytų sankcijų už neteisėtą veiką ir atvirkščiai.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-05-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 pažymėjo, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato.
Nepagrįstas ir pareiškėjo skundo teiginys, kad mokesčių administratoriai savo sprendimuose nenurodė kokiu būdu ir tvarka po mokestinės prievolės įvykdymo jis galės atsiimti iš jo paimtas prekes, kurios perduotos VMI prie LR FM. Kaip matyti iš teismo 2010-04-26 baudžiamojo įsakymo, 10 490 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, 1990 pakelių cigarečių „Premier“, 5990 pakelių cigarečių „Premier Lights“, iš viso 18 470 pakelių cigarečių yra priimtas sprendimas juos sunaikinti, likusieji palikti kaip pavyzdžiai iki teismo sprendimo baudžiamojoje byloje – po 10 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, „Premier“ ir „Premier Lights“ naikintini, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-10-05 nutarimą Nr. 1116 „Dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos“ (su vėlesniais pakeitimais), priskirtini prie daiktų, kurių apyvarta uždrausta (MGK byla, b. l. 24-27).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad be šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. VMI prie LR FM viršininko 2004-09-02 įsakymu Nr. VA-155 patvirtintos Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kuriose nustatyta, kad lengvatos numatytos ir taikomos tabakui, esančiam teisėtoje apyvartoje Europos Bendrijų teritorijoje. Taisyklių 5 punktas nustato, kad nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs kokybės sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos, o 6 punkte nustatyta, kad draudimas laikyti, gabenti ar parduoti apdorotą tabaką gali būti susijęs su: 1) įstatymuose nustatytų tabako kokybės reikalavimų pasikeitimu (pvz., pakito leidžiamų dervų, nikotino ar anglies monoksido kiekis cigaretėse ar kt.; 2) įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų apdoroto tabako gaminių ženklinimo reikalavimų pasikeitimu (pvz., naujo pavyzdžio banderolių atsiradimas, įpakavimo reikalavimų pasikeitimas ir pan.). Kadangi pareiškėjas tabako gaminius laikė neteisėtai, jo atžvilgiu minėtos teisės aktų nuostatos negali būti taikomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apdorotas tabakas į rinką pateko neteisėtai (to neneigia ir pareiškėjas), prižiūrint kompetentingai institucijai jis buvo sunaikintas ne dėl to, kad buvo minėtos Taisyklių nustatytos sąlygos, o visiškai kitu pagrindu - vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo S. A. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 1992 str. 1 d. galutinai buvo paskirta bauda su prekių (cigarečių) konfiskavimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1829/2008 nurodė, kad apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint kompetentingai institucijai faktas pats savaime nereiškia, kad yra pagrindas taikyti Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl atleidimo nuo akcizų. Naikinant tabako gaminius, nepriklausomai nuo to, ar jie naikinami vykdant teismų sprendimus (bendrąja prasme) dėl šių prekių konfiskavimo administracinių teisės pažeidimų bei baudžiamosiose bylose, ar pagal teisės aktais nustatyta tvarka pateiktus prašymus, visais atvejais prekių naikinimą prižiūri kompetentinga institucija (Atleidimo nuo akcizų taisyklių 12, 14,15,16 punktai, Muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinis direktorius 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1B-1180, 18,21,23,24 punktai, Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1116, pakeistos 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 712, 1, 5, 6, 7 punktai). Taigi aplinkybė, kad akcizo objektas (apdorotas tabakas) buvo sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo akcizo mokesčio, kadangi neatitinka pirmiau minėtų atleidimo sąlygų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Rūta Miliuvienė
Rosita Patackienė