Civilinė byla Nr. 2S-1487-933/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00403-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4;

 (S)

3.3.4.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-26465-819/2019 pagal ieškovo J. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 pagal ieškovų D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z. ir S. P. ieškinius atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M., T. C., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. U. prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimo dalį bei Vilniaus apygardos teismo 2016-10-21 nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2014-10-16 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-141016-01228 versijos Nr. 3 dalį, kuria leidžiama statyti naujus inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statinius nesuformuoto žemės sklypo (esančio tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, taip pat žemės sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) dalyse, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, nesant teisės aktuose nustatyto žemės sklypo savininkų sutikimo; taip pat panaikinti 2015-03-10 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150310:00248 dalį, suteikiančią teisę statyti ir rekonstruoti inžinerinius statinius nesuformuoto žemės sklypo (esančio tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. duomenys neskelbtini) dalyje, taip pat žemės sklypų (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) dalyse, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, nesant teisės aktuose nustatyto žemės sklypo savininkų sutikimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-22 nutartimi nustatė ieškovui J. U. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos paduoto prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.

2.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas prašyme nurodo, kad atnaujinti procesą pagrindas yra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat nustatė, kad ieškovas prašymo turinyje naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių nenurodo, o jomis įvardija „tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai civilinėje byloje dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybos padarinių pašalinimo negalėjo būti motyvuojami aiškinant teismų priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo, papildant juos naujais motyvais, kurių teismai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl servituto nustatymo ir priimdamas galutinę nutartį netyrė ir nekonstatavo“. Apylinkės teismas nurodė, kad tai, ką pareiškėjas įvardija kaip pagrindą procesui atnaujinti, yra ne naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, o teismo atliktas įrodymų vertinimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą proceso atnaujinimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kalba apie aiškią teisės normos taikymo klaidą ne pirmosios instancijos teismo sprendime, o apeliacines instancijos teismo nutartyje. Aiškios teisės normos klaidos apeliacinės instancijos nutartyje ar pirmosios instancijos teismo sprendime, peržiūrėtame apeliacine tvarka, įstatymas neįtvirtina kaip pagrindo procesui atnaujinti. Apylinkės teismas sprendė, kad pareiškėjui turi būti nustatytas terminas pateikto prašymo trūkumams pašalinti – patikslinti pareiškime nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą, įvardintą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jo motyvus.

2.2.                      Apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia dviejų savarankiškų neturtinių ieškinio reikalavimų patenkinimo. Nors pareiškėjas prašyme prašo patenkinti juos iš dalies, dalinio jų patenkinimo iš esmės nedetalizuoja. Už neturtinį reikalavimą CPK įtvirtinta 100 Eur mokėtiną žyminį mokestį. Pareiškėjas už teikiamą prašymą sumokėjo tik 100 Eur žyminį mokestį, nors turėjo mokėti 200 Eur. Sprendė, kad ieškovas taip pat turi būti įpareigotas primokėti 100 Eur žyminį mokestį.

2.3.                      Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog ieškovas prašyme nurodė ne visus byloje dalyvavusius asmenis (ieškovus, trečiuosius asmenis), nepateikė prašymo ir jo priedų šiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kas taip pat neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų teismui teikiamiems procesiniams dokumentams.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

3.       Ieškovas J. U. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais motyvais:

3.1.                      Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y., kad įsiteisėję teismų sprendimai civilinėje byloje (dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo) negalėjo būti motyvuojami aiškinant teismų priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo, papildant juos naujais motyvais, kurių teismai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl servituto nustatymo ir priimdamas galutinę nutartį jų net netyrė ir nekonstatavo, nėra teismo atliktas įrodymų vertinimas. Nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-08 nutartis ir 2019-05-23 nutartis yra įrodymai, dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurias konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad aiškinant nutartį (dėl servituto nustatymo) ji negali būti pildoma naujais motyvais, ir tai nėra teismo atliktas įrodymų vertinimas.

3.2.                      Pareiškėjas nenurodė, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Nurodydamas naujas esmines aplinkybes, kaip pagrindą procesui atnaujinti, nenurodė teisės normos, kurią taikydamas teismas būtų padaręs aiškią teisės normos taikymo klaidą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad teismai nustatydami servitutą nesprendė klausimo dėl statinių, pastatytų greta sklypo ribos, nesant sklypo savininkų sutikimo, teisėtumo klausimo ir, kad teismo sprendimas (nutartis) dėl servituto nustatymo negalėjo būti aiškinama papildant ją naujais motyvais, kurių teismas netyrė ir nekonstatavo, teismas, atnaujinęs procesą, vertindamas aplinkybes, jog statytojai net neprašė pareiškėjo ir kitų sklypo savininkų sutikimų statyti statinius pažiedžiant norminius atstumus iki sklypo ribos, turėtų atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką.

3.3.                      Pareiškėjo prašomos panaikinti 2014-10-16 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-141016-01228 versijos Nr. 3 dalis ir 2015-03-10 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150310-00248 dalis apima to pačio inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų), pastatyto savavališkai/neteisėtai dar pirminio statytojo UAB „Gabijos investicijos“, kurios teises ir pareigas perėmė Vilniaus miesto savivaldybė, ir kuriam įteisinti/statyti buvo išduoti du statybas leidžiantys dokumentai. Pareiškėjas siekia, kad teismas atnaujintų procesą ir spręstų klausimą dėl dalies statybas leidžiančių dokumentų teisėtumo tik nedidelėje statybas leidžiančių dokumentų dalyje palyginant su visa statybų vieta, nurodyta statybas leidžiančiuose dokumentuose. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje tik dalyje dėl statybas leidžiančių dokumentų teisėtumo, dalyje kuri apima tų pačių savavališkai/neteisėtai, nesant pareiškėjo ir kitų sklypo savininkų sutikimų, statytojui nesilaikant norminių atstumų iki sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ribos, dėl nedidelės dalies statybas leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo to pačio statinio, kuriam statyti, įteisinti savavališkos statybos padarinius, buvo išduoti du statybas leidžiantys dokumentai.

3.4.                      Pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą tik dalyje pareikšto ieškinio, todėl teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (dėl atnaujintino proceso civilinės bylos dalyje, dėl pažeistų teisių išduodant statybas leidžiančius dokumentus, nesilaikant norminių atstumų iki sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) ribos ir statytojui neturint sklypo savininkų sutikimo) turi statytojas ir žemės sklypo savininkai.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. 

6.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio ir formos trūkumams pašalinti.

7.       Proceso atnaujinimas yra ypatinga, ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, nutarties 19, 21 punktai). Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka sureguliuota CPK XVIII skyriuje (CPK 365–374 straipsniai). Iš CPK XVIII skyriaus nuostatų matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš nuoseklių, viena į kitą pereinančių stadijų: i) prašymo atnaujinti priėmimo stadijos; ii) prašymo atnaujinti nagrinėjimo stadijos ir; iii) atnaujintos bylos nagrinėjimo stadijos.

8.       Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, kuris sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reguliuojančioms ieškinio priėmimą (CPK 137, 138 straipsniai); spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko trūkumų šalinimo procesines priemones; kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011). 

Dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio   

9.       CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose), o turtiniuose ginčuose už prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog CPK normos, reguliuojančios žyminio mokesčio, kaip vienos iš bylinėjimosi išlaidų rūšies, mokėjimą, paskirstymą, grąžinimą ir priteisimą vertinamos kaip teismo veikla, veikiant ex officio (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-516/2019, nutarties 16 punktas).

10.       Visų pirma, byloje kilo ginčas dėl to, kiek savarankiškų reikalavimų ieškovas pareiškė – vieną ar du. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovas pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus. Ieškovas teigia, jog pareiškė tik vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą.

11.       Analizuojant tokius ieškovo teiginius nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 nagrinėjo du savarankiškus ieškovo reikalavimus: dėl 2014-10-16 statybos leidimo panaikinimo ir 2015-03-10 statybos leidimo panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-842-912/2016 t. 5, b. l. 48–60). Vilniaus apygardos teismas 2016-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016, taip pat pasisakė tiek dėl 2014-10-16, tiek dėl 2015-03-10 statybos leidimų teisėtumo (civilinės bylos Nr. 2-842-912/2016 t. 5, b. l. 132–149). Ieškovas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat suformulavo du savarankiškus reikalavimus – panaikinti 2014-10-16 statybos leidimo versijos Nr. 3 dalį ir 2015-03-10 statybos leidimo dalį (b. l. 1–6). Iš pačių 2014-10-16 ir 2015-03-10 statybos leidimų turinio matyti, kad jie buvo parengti pagal skirtingus projektus (civilinės bylos Nr. 2-842-912/2016 t. 1, b. l. 68; t. 2, b. l. 38). Aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismą įgalina pritarti apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvams, jog iš esmės ieškovas reiškia du savarankiškus neturtinio pobūdžio reikalavimus.

12.       Konstatavus, jog ieškovas prašymu dėl proceso atnaujinimo iš esmės siekia dviejų savarankiškų neturtinių ieškinio reikalavimų patenkinimo, galima pasisakyti dėl konkretaus ieškovo mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Teismas pastebi, jog ieškovas G. U. teisme pareiškė reikalavimus 2015-01-19 (dėl 2014-10-16 statybą leidžiančio dokumento panaikinimo) ir 2015-03-26 (dėl 2015-03-10 statybą leidžiančio dokumento panaikinimo) (civilinės bylos Nr. 2-842-912/2016 t. 1, b. l. 1–3; t. 2, b. l. 1–5). CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-01-01 iki 2015-04-03, nurodyta, kad už kitus ginčus (ir neturtinius – apeliacinės instancijos teismo pastaba) mokamas 41 Eur žyminis mokestis. Nuo 2015 m. CPK 80 straipsnio redakcija keitėsi ir skundžiamos nutarties priėmimo metu galioja redakcija, kurios CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad už kitus ginčus mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas už prašymą atnaujinti procesą turi mokėti tokį žyminį mokestį, koks buvo numatytas mokėti dar ieškinio (skundo) pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018, nutarties 59 punktas). Aptartos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, jog už prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas turėjo sumokėti 82 Eur žyminį mokestį (41 Eur X 2 neturtiniai reikalavimai).  

13.       Nustatyta, kad ieškovas, paduodamas prašymą, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 7). Tai reiškia, kad paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas sumokėjo reikalaujamo įstatymų nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl trūkumas dėl žyminio mokesčio negalėjo būti nustatytas.

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų nurodymo prašyme dėl proceso atnaujinimo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo egzempliorių skaičiaus

14.       Nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 dalyvavo šie asmenys: i) ieškovai D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z. ir S. P.; ii) atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė; iii) tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M., T. C., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Prašyme dėl proceso atnaujinimo ieškovas nurodė šiuos asmenis: ieškoves D. D.-U. ir S. P.; atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę; trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, I. M. Tai rodo, kad ieškovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 dalyvavusių ieškovių A. Z. ir T. Z., taip pat trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, T. C. 

15.       CPK 370 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo turėjo būti nurodyti visi civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 dalyvavę asmenys, teismas tik papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Gyventojų registro duomenis T. Z. yra mirusi (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismui teikė 7 prašymo su priedais egzempliorius, todėl trūksta kelių prašymo dėl proceso atnaujinimo, su priedais, egzempliorių (CPK 370 straipsnio 2 dalis, 113 straipsnio 1 dalis), taip pat svarstytinas klausimas dėl T. Z. procesinių teisių perėmimo (CPK 48 straipsnis).  

Dėl prašyme atnaujinti procesą nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne)atitikties prašymo turinyje nurodytiems motyvams

16.       Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, jog, viena vertus, pareiškėjas nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), tačiau, kita vertus, prašymo turinys rodo, kad ieškovas iš esmės įrodinėja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą).

17.       CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo pagrindai numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose. Prašyme atnaujinti procesą nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai apibrėžia prašymo dėl proceso nagrinėjimo ribas. Prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodytas ne vien atitinkamas CPK 366 straipsnio 1 dalies punktas, kurio pagrindu prašoma atnaujinti procesą, bet ir išdėstyti teisiniai bei faktiniai motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2010). Tai reiškia, jog proceso atnaujinimo pagrindas – teisiniai ir faktiniai motyvai, atitinkantys įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. CPK nereguliuoja procesinės situacijos, kuomet ieškovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo konkretų proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau iš prašymo turinio ir jame dėstomų argumentų galima daryti išvadą, jog prašymo atnaujinti procesą turinys atitinka kitą, nei nurodė ieškovas, proceso atnaujinimo pagrindą. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent ieškovui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, kurį teisiškai kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog nepaisant to, kurį proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punkte, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo asmuo, teismas, pagal byloje esančią medžiagą bei asmens nurodytas faktines aplinkybes, kvalifikuoja savarankiškai.

18.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tokios, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas; CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau ir šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, nutarties 39 punktas).

19.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) svarbu nustatyti, ar: teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, ir, jei ne, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą; kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, todėl ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą; teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, nutarties 14 ir 19 punktai).

20.       Byloje ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka nėra. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, jog ieškovas nuosekliai laikosi pozicijos, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti motyvai bei argumentai pagrindžia būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo teisinį pagrindą (naujai paaiškėjusias aplinkybes). Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog neteigia, jog teismai padarė aiškių teisės normų taikymo klaidų.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog šalių procesinių dokumentų trūkumai turi būti šalinami kuo ankstesnėje proceso stadijoje, tačiau prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti ir teisiškai kvalifikuoti prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų (ne)buvimo, (ne)įrodytinumo ar (ne)pagrįstumo, kadangi tai atliekama antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje. Nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima situacija, kai asmuo gali klaidingai nurodyti konkretų CPK 366 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau bylos duomenimis, apeliantas nuosekliai laikosi pozicijos, jog jo nurodomi argumentai pagrindžia būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Tokia aplinkybė leidžia teigti, kad apylinkės teismas visgi turėtų vertinti, ar toks pareiškėjo įsitikinimas yra (ne)pagrįstas. Nepaisant aptartos aplinkybės, CPK 370 straipsnio 2 dalis nurodo, kad iš prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvai, susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų proceso atnaujinimo pagrindo patikslinimu, turi būti vertinami kaip nurodantys ne prašymo trūkumus, kurių nepašalinus atsiranda prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo neigiamos teisinės pasekmės (prašymas būtų laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui) dar prašymo priėmimo stadijoje, tačiau įpareigojimas pareikalauti papildomų įrodymų bei argumentų, susijusių su konkretaus CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo buvimu, kurių neįrodžius teismas atsisako atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Kaip išdėstyta aukščiau skundžiama teismo nutartis dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų apėmė trijų grupių aplinkybių aptarimą: i) dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio; ii) dėl dalyvaujančių byloje asmenų nurodymo prašyme dėl proceso atnaujinimo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo egzempliorių skaičiaus; iii) dėl prašyme atnaujinti procesą nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne)atitikties prašymo turinyje nurodytiems motyvams.

23.       Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad: i) nutartyje nurodyti trūkumai dėl žyminio mokesčio primokėjimo laikyti nepagrįstais; ii) nutartyje nurodyti trūkumai dėl dalyvaujančių byloje asmenų nurodymo prašyme dėl proceso atnaujinimo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo egzempliorių skaičiaus laikytini pagrįstais ir teisingais; iii) nutartyje nurodyti trūkumai dėl prašyme atnaujinti procesą nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne)atitikties prašymo turinyje nurodytiems motyvams turi būti vertinami kaip nurodantys ne prašymo trūkumus, kurių nepašalinus atsiranda prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo neigiamos teisinės pasekmės (prašymas būtų laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui) dar prašymo priėmimo stadijoje, tačiau įpareigojimas pareikalauti papildomų įrodymų bei argumentų, susijusių su konkretaus CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo buvimu, kurių neįrodžius teismas atsisako atnaujinti procesą.

24.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą su tam tikrais trūkumais, tačiau ne visi trūkumai buvo teisingai nurodyti skundžiamoje teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pritarė kai kuriems ieškovo argumentams, todėl nustatyti skundžiamos nutarties netikslumai šalintini nutartį patikslinant (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Šių aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-22 nutartis dėl trūkumų šalinimo iš esmės paliktina nepakeista, tačiau nurodoma, kad iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, susiję su prašymo trūkumais dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, o įpareigojimas patikslinti prašyme nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą ir jo motyvus laikytinas įpareigojimu ieškovui J. U. pateikti papildomų įrodymų bei argumentų, susijusių su konkretaus CPK 366 straipsnio 1 dalies numatyto pagrindo buvimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

25.       Apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovą įpareigojo trūkumus pašalinti per 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus išaiškinimus, ieškovui nustatomas terminas iki 2019-09-27 pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-22 nutartimi nustatytus prašymo trūkumus pagal šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą nurodant, kad iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, susiję su prašymo trūkumais dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, o įpareigojimas patikslinti prašyme nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą ir jo motyvus laikytinas įpareigojimu ieškovui J. U. pateikti papildomų įrodymų bei argumentų, susijusių su konkretaus CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindo buvimu.

Nustatyti ieškovui J. U. terminą iki 2019 m. rugsėjo 27 d. pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus prašymo trūkumus bei įpareigojimus pagal šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

Teisėjas                                                                                                        Irmantas Šulcas