VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Neragauta Azija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Neragauta Azija“ ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų pripažinimo neteisėtomis, niekinėmis ir negaliojančiomis, pareikštą atsakovui UAB „Investicijų ir verslo garantijos” ir 

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo UAB „Neragauta Azija“ ir atsakovo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2020-08-14 sudarytos paskolos sutarties pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ Nr. 2020-TUR-0015 bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktus neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais ab initio dėl to, kiek jie nustato, kad atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti paskolos sutartį prieš specialiosiose sąlygose nurodytą paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjęs paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, jei paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir jeigu atsakovas būtų žinojęs tokią tikslią informaciją paskolos sutarties sudarymo momentu, paskolos sutartis nebūtų sudaryta; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.

3. Atlikęs patikrinimą, atsakovas priėmė 2021-09-02 sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis atsakovo generalinio direktoriaus 2021-03-01 įsakymu Nr. B-47 „Dėl įgaliojimų suteikimo tiesiogiai teikiamų paskolų atvejais“ ir paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3. ir 11.3.3. punktų nuostatomis, konstatavo, kad: (1) pagal ieškovo patikrinimo metu pateiktus duomenis (banko sąskaitų išrašo, metodinių nurodymų lentelės) apskaičiuota, kad pagrįstai suteikta paskolos dalis yra 583 355 Eur; (2) įvertinus pagrįstą paskolos lėšų sumą, nepagrįstai gauta, todėl grąžintina paskolos dalis yra 405 065 Eur; (3) pagal paskolos sutarties 11.3. papunkčio nuostatas atsakovas turi teisę pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą ar jos dalį. Atsakovas nustatė kad: (1) ieškovas privalo grąžinti atsakovui anksčiau nei numatyta pagal paskolos grąžinimo grafiką nepagrįstai įgytą paskolos dalį – 405 065 Eur. Lėšos turi būti grąžintos per 30 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo (gavimo data laikoma šio sprendimo išsiuntimo elektroniniu paštu data) į nurodytą atsakovo fondo sąskaitą; (2) ieškovui vėluojant perversti visą sumą per šio sprendimo 2.1 p. nurodytą terminą, už vėluojamą pervesti sumą yra skaičiuojami paskolos sutarties specialiosiose sąlygose numatyti delspinigiai; (3) ieškovui atsisakius grąžinti nepagrįstai gautą šio sprendimo 2.1 p. nurodytą sumą ir/ar negrąžinus jos per nurodytą terminą, atsakovas turi teisę nutraukti paskolos sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis. 

4. Sprendimą atsakovas motyvavo tuo, jog: 1) ieškovas 2020-07-13 buvo sudaręs paskolos sutartį su UAB „Betos investicijos“, pagal kurią iki 2020-11-27 ieškovas bendrovei „Betos investicijos“ išmokėjo 1 350 000 Eur, tačiau šios informacijos paraiškos pateikimo ir vertinimo metu ieškovas neatskleidė; 2) ieškovui nepateikus visų duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti paskolos būtinumą ir maksimalią paskolos sumą, 405 065,00 Eur finansavimas (iš bendrai suteiktos 988 420,00 Eur paskolos sumos) pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams“ suteiktas nepagrįstai. 

5. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad minėti paskolos sutarties bendrųjų sąlygų punktai, t. y. 11.3. ir 11.3.3. punktai, kiek jie nustato, kad atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti paskolos sutartį prieš specialiosiose sąlygose nurodytą paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjęs paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendoriniu dienų, jei paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir, jeigu atsakovas būtų žinojęs tokią tikslią informaciją paskolos sutarties sudarymo momentu, paskolos sutartis nebūtų sudaryta, nesąžiningi, neprotingi ir neteisingi, dėl to neteisėti, be to nepagristai suteikia atsakovui perdėtą pranašumą, kadangi leidžia atsakovui vienašališkai interpretuoti bet kokias su paskolos suteikimu ir jos grąžinimu anksčiau laiko susijusias aplinkybes taip, kaip jis nori. 

6. Ieškovo nuomone, dėl atsakovo subjektyvaus su paskolos suteikimu susijusių aplinkybių interpretavimo gali būti padaryta kitai sutarties šaliai (paskolos gavėjui) neadekvataus dydžio žala. Atsakovui pareikalavus beveik pusės suteiktos paskolos prieš terminą, t. y. penkeriais metais anksčiau (paskola pagal grafiką turi būti grąžinta per šešerius metus), kita sutarties šalis gali būti finansiškai nepajėgi to padaryti, tokiu būdu gali būti sukelta rizika jos nemokumui ir galimam privedimui prie bankroto. 

7. Ieškovo nuomone, jis yra silpnesnioji paskolos sutarties šalis, o stipresniajai šaliai – atsakovui palikta teisė priimti vienašališką sprendimą dėl ieškovo pateiktos informacijos, patvirtinimų ir garantijų, kurių dalis – tik prognozės, teisingumo, tikslumo ar klaidingumo, svorio (esminis ar ne) bei įtakos paskolos sutarties sudarymui po to, kai paskolos sutartis sudaryta ir paskola jos gavėjui išmokėta bei panaudota, – yra nesąžininga, neteisinga ir neprotinga, dėl to neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio nuostatų ir suteikia atsakovui perdėtą pranašumą. Ieškovo manymu, atitinkamos sutarties nuostatos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento), taikant CK 1.80 str. ir (ar) CK 6.228 str. nuostatas. 

8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paskolos sutarties 11.3.3 punkto nuostata, priešingai nei ieškinyje teigia ieškovas, negali būti laikoma/pripažįstama neteisėta, niekine ir negaliojančia. Ieškovo ginčijama paskolos sutarties 11.3.3 punkto nuostata atitinka ir užtikrina paskolų pagal priemonę teikimo sąlygas – paskolos sutarties vykdymo metu paaiškėjus, kad paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisingi, netikslūs ar klaidinantys ir žinant tokią tikslią informaciją paskolos sutarties sudarymo momentu, paskolos sutartis būtų buvusi nesudaryta. Paskolos sutarties nuostatoje teisėtai ir pagrįstai įtvirtinta, kad nustačius tokią aplinkybę, atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti paskolos sutartį prieš specialiosiose sąlygose nurodytą paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjęs paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Nurodytos aplinkybės paaiškėjimas patvirtina, kad paskolos gavėjas nepagrįstai gavo paskolą (ar jos dalį), nes grįsdamas paskolos poreikį, atsakovui pateikė informaciją, kuri neatspindi tikrosios paskolos gavėjo finansinės būklės – tikrojo būtinųjų išlaidų poreikio. Būtent būtinųjų išlaidų poreikis, jo pagrindimas ir yra esminė sąlyga, kuri vertinama prieš priimant sprendimą dėl paskolos pagal priemonę suteikimo ir skaičiuojant maksimalią suteikiamos paskolos sumą. Paskolos sutarties 11.3.3 punkto turinys užtikrina paskolų pagal priemonę tinkamą teikimą, užkerta kelią paskolos gavėjui piktnaudžiauti teise, nesudaro sąlygų nepagrįstai gauti ir naudotis priemonės lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-05-10 sprendimu ieškinį atmetė. 

10. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo laikyti, kad ieškinyje nurodytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes šios sutarties sąlygos įtvirtina ieškovo pareigą elgtis sąžiningai, teikiant teisingą informaciją, reikalingą sprendimui dėl paskolos lengvatinėmis sąlygomis suteikimo priimti, o nesilaikant šios pareigos, – prisiimti neigiamas pasekmes. Nurodė, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktais šalių teisės ir pareigos yra subalansuotos, galioja teisinė interesų pusiausvyra.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kokie duomenys nurodyti ieškovo dokumentuose, susijusiuose su lengvatinės paskolos gavimu (verslo plane, metodinius nurodymuose ir jų patikslinimuose), atsakovui turėjo būti pateikta visa išsami informacija, reikšminga paskolai suteikti bei jos dydžiui nustatyti. Jei išsamios informacijos, susijusios su lengvatinės paskolos gavimu, nepateikimas nulėmė gautos paskolos dydžio mažinimą, sprendimą priėmęs teismas laikė, kad ieškovas nebuvo sąžiningas ir siekė gauti didesnio dydžio lengvatinę paskolą, nei galėjo gauti.

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodyta, jog ieškovas yra silpnesnioji paskolos sutarties šalis, o atsakovas turi perdėtą pranašumą prieš ieškovą. Šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

13. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo – jį pakeisti.

14. Apeliantas laikosi pozicijos, kad paskolos sutarties sąlygos turi būti tikslios, aiškios, konkrečios ir neturėtų leisti atsakovui subjektyviai įvertinti aplinkybių, praėjus metams ar daugiau po paskolos suteikimo ir panaudojimo bei neturėtų sudaryti galimybės prognozes prilyginti informacijai, iš naujo atlikti jų tikslumo vertinimus, vienašališkai spręsti, ar pateiktos informacijos netikslumas, neteisingumas yra esminis, ar mažareikšmis. Ieškovas gautą ir panaudotą paskolą grąžina tinkamai ir laiku, dėl paskolos panaudojimo pretenzijų atsakovas ieškovui neturi. 

15. Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad galimybė vienašališkai nutraukti sutarties dalį (11.3 paskolos sutarties punktas) yra sutarties pakeitimas, pažeidžiantis CK 6.223 straipsnio 1 dalies nuostatas (apeliacinio skundo 23 pastraipa). Ieškovo manymu, tokia intervencija į šalių teisinius santykius galima tik teismo sprendimu. 

16 Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo ginčijamos paskolos sutarties nuostatos suteikia atsakovui „neribotą laisvę subjektyviam su paskolos suteikimu susijusių aplinkybių vertinimui“, o paskolos davėjo pareiga įvertinti, kokią įtaką toks sprendimas daro paskolos gavėjo mokumui nenumatyta. Šios aplinkybės, apelianto manymu, yra pagrindas atitinkamas sutarties sąlygas laikyti neteisėtomis.

17 Ieškovo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šios bylos dalykas turėjo būti tik ieškovo ginčijamų sutarties sąlygų teisėtumas, o ne ieškovui suteiktos paskolos (jos dalies) pagrįstumas ir jai gauti pateiktos informacijos teisingumas bei išsamumas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas peržengė šias ribas, kadangi išnagrinėjo paskolos (jos dalies) suteikimo ieškovui pagrįstumo klausimą ir ieškovo, siekiančio gauti paskolą, pateiktos informacijos teisingumo bei išsamumo klausimus. Ieškovas mano, kad nagrinėdamas šiuos su paskola susijusius aspektus, pirmosios instancijos teismas išsprendė administracinių teismų kompetencijai priskiriamus klausimus ir pažeidė teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus. Ieškovas vienu iš alternatyvių reikalavimų reikalauja pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuos motyvus:

„Teismo vertinimu, nepaisant to, kokie duomenys nurodyti ieškovės dokumentuose, susijusiuose su lengvatinės paskolos gavimu (Verslo plane, Metodinius nurodymuose ir jų patikslinimuose), atsakovei turėjo būti pateikta visa išsami informacija, reikšmingą paskolos suteikimui bei jos dydžio nustatymui. Jei išsamios informacijos, susijusios su lengvatinės paskolos gavimu, nepateikimas sąlygojo gautos paskolos dydžio mažinimą, laikytina, kad ieškovė nebuvo sąžininga ir siekė gauti didesnio dydžio paskolą nei galėjo gauti.“

„Taigi, ieškovė 2020-08-18 d. gavo iš atsakovės 706 010 Eur lengvatinės paskolos, o 2020-11-06 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 850 000 Eur dydžio paskolą, 2020-11-17 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 282 410 Eur dydžio paskolą (viso 1 350 000 Eur), 2020-11-27 d. gavo iš atsakovės 706 010 Eur lengvatinės paskolos. Paskolindama trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 2020-11-17 d. 500 000 Eur, 2020-11-27 d. iš atsakovės gautos lengvatinės paskolos 282 410 Eur dydžio neatsisakė.

Šios faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė, būdama verslo subjektu, elgėsi nesąžiningai, t.y. pati skolinosi iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis, deklaruodama, kad neturi lėšų būtinosioms išlaidoms padengti, tuo tarpu paskolino kitam verslo subjektui- UAB „Beatos investicijos“ dar didesnę paskolą-1 350 000 Eur, t.y. finansavo trečiojo asmens veiklą, kas įrodo, kad ieškovei nebuvo poreikio dėl 988 420 Eur paskolos gavimo būtent būtinosioms išlaidoms sumokėti.

Kitas šios bylos aspektas yra tas, kad atsakovės tikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės pinigų likutis 2020 m. II ketv. pabaigoje buvo 20 538 Eur, tačiau pagal ieškovės pateiktus faktinius duomenis, pinigų likutis nurodytu laikotarpiu sudarė 425 603 Eur, todėl dėl 405 065 Eur (425 603 Eur-20 538 Eur) finansavimas buvo pripažintas kaip suteiktas be pagrindo.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės pateikti duomenys neatspindi jos finansinės būklės – tikrojo būtinųjų išlaidų poreikio, kuri ir yra esminė sąlyga, kuri vertinama prieš priimant sprendimą dėl paskolos pagal Priemonę suteikimo ir skaičiuojant maksimalią suteikiamos paskolos sumą. Ieškovės argumentai, kad Verslo plane, Metodinius nurodymuose ir jų patikslinamuose ji tokios tikslios informacijos už nurodytą laikotarpį ir negalėjo nurodyti, vertintini kritiškai ir atmestini, vertinant, kad formaliais pagrindais pasinaudojus šių dokumentų netobulumu, atsakovei buvo pateikti ieškovei palankūs finansiniai duomenys, ko pasekoje ieškovė nepagrįstai gavo didelio dydžio 405 065 Eur paskolos dalį.“ 

„Ieškovė, elgdamiesi nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise, pati prisiėmė riziką dėl savo teisės į dalį lengvatinės paskolos praradimo. Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.“

18. Tolesni apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo motyvai yra susiję su ginčijimu tų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriuos apeliantas laiko ieškinio ribų peržengimu. Ieškovas su šiais motyvais nesutinka ne tik dėl to, kad jie peržengia ieškinyje pareikštų reikalavimų ribas, bet ir dėl jų nepagrįstumo.

19. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo laikyti, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ginčijamos sąlygos įtvirtina ieškovo pareigą elgtis sąžiningai, teikiant teisingą informaciją, reikalingą sprendimui dėl paskolos lengvatinėmis sąlygomis suteikimo priimti, o nesilaikant šios pareigos, prisiimti neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad paskolos sutarčių, sudaromų pagal priemonę su kitais paskolų gavėjais, sąlygos yra tokios pačios. Nė vienas iš paskolos gavėjų, su kuriuo buvo sudaryta analogiška sutartis, nėra ginčijęs ieškovo minimų paskolos sutarties sąlygų, nėra teismų priimtų sprendimų dėl tokių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Tai patvirtina, kad ginčijamos paskolos sutarties sąlygos yra teisėtos, pagrįstos, pripažinti jų niekinėmis ir negaliojančiomis nėra pagrindo. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

21. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos 2020-08-14 paskolos sutarties pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ Nr. 2020-TUR-0015 Bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktų teisėtumo ir ieškinio ribų peržengimo. 

22. Kaip matyti iš paskolos sutarties 1.1.4 punkto nuostatų, paskola ieškovui suteikta iš kontroliuojančiojo fondo, įsteigto pagal 2009 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invegos) sudarytą finansavimo sutartį, kurio valdytojo funkcijas atlieka Invega. Tad šių lėšų (kurių sudėtinė dalis yra valstybės biudžeto lėšos) panaudojimo teisingumas yra viešasis interesas ir šį interesą užtikrinančios priemonės pagrįstai įtvirtintos šios bylos šalių sudarytoje sutartyje.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo laikyti, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes sąlygos įtvirtina ieškovo pareigą elgtis sąžiningai, pateikti teisingą informaciją, reikalingą sprendimui dėl paskolos lengvatinėmis sąlygomis suteikimo priimti, o nesilaikant šios pareigos, prisiimti neigiamas pasekmes.

24. Apeliantas teigia, jog paskolos sutartis pasirašyta prisijungimo būdu, todėl pagal CK 6.193 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas visi neaiškumai vertintini ieškovo naudai. Taip pat apeliantas laikosi pozicijos, kad paskolos sutartyje įtvirtintas ginčijamas vienašalis paskolos / jos dalies grąžinimo prieš terminą pagrindas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovo, kaip silpnesniosios pusės, teises ir interesus. 

25. Ieškovo tvirtinimas, kad jis yra „silpnesnioji sutarties šalis“, yra nepagrįstas. „Silpnesniosios sutarties šalies“ sąvoka susijusi su CK 6.228 straipsnyje įtvirtintomis esminę šalių nelygybę aprašančiomis nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019-06-06 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-197-916/2019 nurodyta, kad „vertinant, ar egzistuoja esminė nelygybė, turi būti nustatytos jos taikymo sąlygos. Sutarčių teisės doktrinoje pripažįstama, kad egzistuoja objektyvieji ir subjektyvieji esminės šalių nelygybės nustatymo kriterijai (žr. T. Chochrin, R. Lazauskaitė. The Doctrine of Laesio Enormis in Lithuanian Contract Law. Jurisprudencija 21, 4 (2014), p. 1165–1169; S. Drazdauskas. Bendrosios sutarčių teisės vienodinimo įtaka Lietuvos sutarčių teisei. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2008, p. 229–238). Objektyvusis kriterijus apibrėžiamas kaip sutarties ar jos sąlygos sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Subjektyvusis kriterijus reikalauja, kad, be šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos (objektyvusis elementas), būtų nustatytos nesąžiningumą lemiančios aplinkybės (subjektyvieji elementai), t. y. tai, kad stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties. UNIDROIT principuose įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais konstatuoti esminę nelygybę pakanka tik objektyvaus elemento, t. y. sutarties prigimtis ir tikslas gali lemti, kad užtenka nustatyti vien šokiruojančią disproporciją tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Toks esminės nelygybės aiškinimas atitinka CK 6.228 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą“ (žr. paminėtos nutarties 70 pastraipą). Šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos šios bylos šalių santykiuose nėra. Nei paskolos davėjas, nei gavėjas negauna naudos, šokiruojančiai viršijančios paskolų (lengvatinių) rinkos ribas. Ieškovas yra verslo subjektas, pats skolinantis lėšas kitiems ūkio subjektams (kaip matyti iš anksčiau paminėto sandorio su UAB „Betos investicijos“). Dėl to sprendžiama, kad ieškovas turi žinių ir patirties paskolų rinkoje. Dėl šių aplinkybių ir teisinių argumentų sprendžiama, kad „silpnesniosios“ sutarties šalies šalių santykiuose nėra. 

26. Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 1.3 punkte įtvirtinta, jog šalys, pasirašydamos paskolos sutartį, neatšaukiamai ir besąlygiškai patvirtina, kad perskaitė, suprato ir pritarė visoms tiek specialiųjų sąlygų, tiek bendrųjų sąlygų nuostatoms. Ieškovas, pasirašydamas paskolos sutartį, patvirtino, kad susipažino su sutarties sąlygomis (įskaitant ir 11.3 ir 11.3.3 punktų nuostatas), supranta jų turinį ir su jomis sutinka. Pasirašydamas paskolos sutartį, ieškovas patvirtino, kad žino, kokios paskolos sutartyje įtvirtintos neigiamos pasekmės jam kils tuo atveju, jei paaiškės, kad paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra netikslūs ar klaidinantys. 

27. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sund servanda) ir prireikus šį reikalavimą per teismą priverstinai įgyvendindama. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016). 

28. Paskolos sutarties 11.3.3 punkto nuostata atitinka ir užtikrina paskolų pagal priemonę teikimo sąlygas – paskolos davėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjęs paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, jei, be kitko, paskolos sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisingi, netikslūs ar klaidinantys ir žinant tokią tikslią informaciją paskolos sutarties sudarymo momentu, paskolos sutartis būtų buvusi nesudaryta. Tokiu būdu užtikrinamas paskolos pagal priemonę teikimo sąlygų laikymasis, užtikrinamas valstybės pagalbos, teikiamos lengvatinės paskolos forma, gavimas ir naudojimas pagal paskirtį, kad paskolos gavėjai paskolos lėšas gautų ir jomis naudotųsi pagrįstai.

29. Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad galimybė vienašališkai nutraukti sutarties dalį (11.3 paskolos sutarties punktas) yra sutarties pakeitimas, pažeidžiantis CK 6.223 straipsnio 1 dalies nuostatas (apeliacinio skundo 23 pastraipa). Ieškovo manymu, tokia intervencija į šalių teisinius santykius galima tik teismo sprendimu. Paskolos sutarties 11.3 ir 11.3.3 punktuose nėra aptariami paskolos sutarties pakeitimo aspektai, šiose sutarties vietose pasisakyta apie paskolos sutarties (ar jos dalies) vienašališką nutraukimą prieš terminą. Vienašališkas sutarties (ar jos dalies) nutraukimas yra teisėtas veiksmas, numatytas CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatas, jeigu laikomasi sutarties (ar jos dalies) nutraukimo tvarkos (vienašališkas sutarties ar jos dalies nutraukimas numatytas sutartyje, apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešta per sutartyje nustatytą terminą, žr. CK 6.217 straipsnio 5 dalies ir 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas). Tad paskolos sutarties ar jos dalies nutraukimo atvejai ir tvarka, įtvirtinti šalių sudarytos sutarties 11.3 ir 11.3.3 punktuose atitinka CK nuostatas ir nėra pagrindo (žr, pvz., CK 1.80 straipsnį) paminėtas paskolos sutarties nuostatas pripažinti negaliojančiomis.

30. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo ginčijamos paskolos sutarties nuostatos suteikia atsakovui „neribotą laisvę subjektyviam su paskolos suteikimu susijusių aplinkybių vertinimui“, o paskolos davėjo pareiga įvertinti, kokią įtaką toks sprendimas daro paskolos gavėjo mokumui nenumatyta. Pažymėtina, kad paskolos sutarties 11.3 punkto paskirtis yra įtvirtinti baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant paskolos davėjas gali sutartį (jos dalį) nutraukti vienašališkai. Kitaip tariant, paminėtas paskolos sutarties punktas ne suteikia atsakovui neribotą laisvę nutraukti sutartį savo nuožiūra, o griežtai apibrėžia atvejus, kai paskolos davėjas tokia teise gali pasinaudoti. Ieškovo ginčijamame paskolos sutarties 11.3.3 punkte nurodytas vienas konkrečiai apibūdintas atvejis, suteikiantis paskolos davėjui vienašališkai nutraukti sutartį. Ypač pabrėžtina, kad šiame punkte nurodyto vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo buvimas ar nebuvimas priklauso tik nuo paskolos gavėjo veiksmų: ar pastarasis paskolos davėjui suteikė teisingą informaciją, patvirtinimus ir garantijas. Informacijos, patvirtinimų ir garantijų teisingumas yra lengvai patikrinamas ir abejonių nekeliantis kriterijus, kurį taikant galima kategoriškai nustatyti, ar ieškovas laikėsi sutarties nuostatų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad paskolos sutarties 11.3 ir 11.3.3 punktai yra sutarties nuostatos, kurios griežtai apibrėžia atvejus, kai paskolos davėjas gali nutraukti sutartį vienašališkai, o ne suteikia paskolos davėjui subjektyviai vertinti su paskolos suteikimu susijusių aplinkybių.

31. Ieškovo manymu, atsakovo galimybės vienašališkai nutraukti sutartį ar jos dalį turėtų būti susietos su tokio nutraukimo įtaka ieškovo mokumui (žr. 77 apeliacinio skundo pastraipą). Tokia prievolė šaliai, kuriai suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį, nėra įtvirtinta nei įstatyme, nei poįstatyminiame akte. Įmonės mokumu pirmiausia turi rūpintis tos įmonės valdymo organai, o ne sutartį su įmone sudaranti šalis. Ieškovo mokumo būklei nekiltų pavojus, jei ieškovo veiksmai neatitiktų paskolos sutarties 11.3 punkto papunkčiuose aprašytų atvejų. Ši aplinkybė priklauso tik nuo ieškovo veiksmų, vykdant sutarties nuostatas. Įmonės nemokumo pavojus nėra pagrindas tokį pavojų sukeliančią sutarties nuostatą pripažinti negaliojančia, nes tokia nuostata nėra nurodyta CK Pirmosios knygos II dalies IV skyriuje (Negaliojantys sandoriai).

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo laikyti, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes ginčijamos sąlygos įtvirtina ieškovo pareigą elgtis sąžiningai, teikiant teisingą informaciją, reikalingą užtikrinti, kad paskola lengvatinėmis sąlygomis būtų suteikta tik tiems asmenims, kuriems ji yra skirta. Esant būtinybei lengvatinės paskolos lėšas skolinti tik tiems lėšų gavėjams, kurie turi teisę į tokias lėšas, sąžiningais ir teisingais reikalavimais paskolos gavėjui laikytini reikalavimai pateikti teisingą su paskolos gavimu susijusią informaciją, taip pat sąžininga ir teisinga, kad paskolos davėjas turėtų galimybę šią informaciją tikrinti per visą paskolos grąžinimo laikotarpį, o paskolos gavėjui nesilaikant šios pareigos, jis turėtų prisiimti neigiamas tokių veiksmų pasekmes. Galiojant paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktų nuostatoms, šalių teisės ir pareigos yra subalansuotos, galioja šalių teisinė interesų pusiausvyra, užtikrinamas viešojo intereso lengvatinės paskolos lėšas naudoti pagal paskirtį laikymasis. Konstatavus, kad ieškovo ginčijamos sutarties nuostatos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia šalių lygybės principo, ieškinys buvo pagrįstai atmestas. 

33. Vienas iš alternatyvių ieškovo apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų yra pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuos motyvus:

„Teismo vertinimu, nepaisant to, kokie duomenys nurodyti ieškovės dokumentuose, susijusiuose su lengvatinės paskolos gavimu (Verslo plane, Metodinius nurodymuose ir jų patikslinimuose), atsakovei turėjo būti pateikta visa išsami informacija, reikšminga paskolos suteikimui bei jos dydžio nustatymui. Jei išsamios informacijos, susijusios su lengvatinės paskolos gavimu, nepateikimas sąlygojo gautos paskolos dydžio mažinimą, laikytina, kad ieškovė nebuvo sąžininga ir siekė gauti didesnio dydžio paskolą nei galėjo gauti.“

„Taigi, ieškovė 2020-08-18 d. gavo iš atsakovės 706 010 Eur lengvatinės paskolos, o 2020-11-06 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 850 000 Eur dydžio paskolą, 2020-11-17 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 282 410 Eur dydžio paskolą (viso 1 350 000 Eur), 2020-11-27 d. gavo iš atsakovės 706 010 Eur lengvatinės paskolos. Paskolindama trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 2020-11-17 d. 500 000 Eur, 2020-11-27 d. iš atsakovės gautos lengvatinės paskolos 282 410 Eur dydžio neatsisakė.

Šios faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė, būdama verslo subjektu, elgėsi nesąžiningai, t.y. pati skolinosi iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis, deklaruodama, kad neturi lėšų būtinosioms išlaidoms padengti, tuo tarpu paskolino kitam verslo subjektui- UAB „Beatos investicijos“ dar didesnę paskolą-1 350 000 Eur, t.y. finansavo trečiojo asmens veiklą, kas įrodo, kad ieškovei nebuvo poreikio dėl 988 420 Eur paskolos gavimo būtent būtinosioms išlaidoms sumokėti.

Kitas šios bylos aspektas yra tas, kad atsakovės tikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės pinigų likutis 2020 m. II ketv. pabaigoje buvo 20 538 Eur, tačiau pagal ieškovės pateiktus faktinius duomenis, pinigų likutis nurodytu laikotarpiu sudarė 425 603 Eur, todėl dėl 405 065 Eur (425 603 Eur-20 538 Eur) finansavimas buvo pripažintas kaip suteiktas be pagrindo.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės pateikti duomenys neatspindi jos finansinės būklės – tikrojo būtinųjų išlaidų poreikio, kuri ir yra esminė sąlyga, kuri vertinama prieš priimant sprendimą dėl paskolos pagal Priemonę suteikimo ir skaičiuojant maksimalią suteikiamos paskolos sumą. Ieškovės argumentai, kad Verslo plane, Metodinius nurodymuose ir jų patikslinamuose ji tokios tikslios informacijos už nurodytą laikotarpį ir negalėjo nurodyti, vertintini kritiškai ir atmestini, vertinant, kad formaliais pagrindais pasinaudojus šių dokumentų netobulumu, atsakovei buvo pateikti ieškovei palankūs finansiniai duomenys, ko pasekoje ieškovė nepagrįstai gavo didelio dydžio 405 065 Eur paskolos dalį.“

„Ieškovė, elgdamiesi nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise, pati prisiėmė riziką dėl savo teisės į dalį lengvatinės paskolos praradimo. Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.“

34. Ieškovas tvirtina, kad ieškinyje nebuvo pareikšti reikalavimai įvertinti ieškovui atsakovo suteiktos paskolos dydžio pagrįstumo ir atsakovo ieškovui suteiktos informacijos teisingumo bei išsamumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl šių dalykų, peržengė ieškinyje pareikštų reikalavimų ribas.

35. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas peržengti byloje pareikštus reikalavimus, išskyrus specialiai CPK aptartus atvejus. Nagrinėjant šią bylą, nebuvo reikalo peržengti ieškinyje pareikštų reikalavimų (pvz.: byla nesusijusi su viešojo intereso gynimu ar su nepilnamečių vaikų teisėmis ir pan.).

36. Ieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti šalių 2020-08-14 sudarytos Paskolos sutarties Nr. 202-TUR-0015 Bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktus neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) ta apimtimi, kiek jie nustato, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis Palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, jei Paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir, jeigu atsakovė būtų žinojusi tokią tikslią informaciją Paskolos sutarties sudarymo momentu, Paskolos sutartis nebūtų sudaryta. Iš šio reikalavimo turinio ir prasmės matyti, kad ieškinio dalykas yra tik Paskolos sutarties Nr. 202-TUR-0015 Bendrųjų sąlygų 11.3 ir 11.3.3 punktų teisėtumas, bet ne šių punktų nuostatų vykdymas ir šalių veiksmai, juos vykdant. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime (15 puslapio trečioji nuo apačios pastraipa, 16 puslapio ketvirtoji nuo viršaus – septintoji nuo viršaus pastraipos ir 18 puslapio antroji nuo viršaus pastraipa) įvertintas ieškovo sąžiningumas, siekiant gauti paskolą, aprašyti ieškovo veiksmai, atlikti prieš paskolos gavimą, šių veiksmų įtaka ieškovo poreikiui gauti paskolą, įvertintas nurodytų veiksmų sąžiningumas, aprašyti ieškovo finansinės veiklos duomenys, šių duomenų įtaka teisei į paskolą, įvertintas ieškovui suteiktos paskolos dydžio pagrįstumas, aptartos aplinkybės, dėl kurių ieškovas, pirmosios instancijos teismo manymu, prarado teisę į dalį lengvatinės paskolos.

37. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ir vertinti ankstesnėje šios nutarties pastraipoje aprašytų aplinkybių, nes nebuvo pareikšti atitinkami reikalavimai. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kuri peržengė byloje pareikštus reikalavimus, panaikintina.

38. Byloje pareikštus reikalavimus peržengė ne visi ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 15 puslapio trečiojoje nuo apačios pastraipoje pagrįstai nurodyta: „Teismo vertinimu, nepaisant to, kokie duomenys nurodyti ieškovės dokumentuose, susijusiuose su lengvatinės paskolos gavimu (Verslo plane, Metodiniuose nurodymuose ir jų patikslinimuose), atsakovei turėjo būti pateikta visa išsami informacija, reikšminga paskolos suteikimui bei jos dydžio nustatymui.“ Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo 18 puslapio antrojoje nuo viršaus pastraipoje pagrįstai konstatuota: „Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas“. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti apelianto ginčijami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, išdėstyti sprendimo 15 puslapio trečiojoje nuo apačios pastraipoje, 16 puslapio ketvirtojoje nuo viršaus – septintojoje nuo viršaus pastraipose ir 18 puslapio antrojoje nuo viršaus pastraipoje, peržengia byloje pareikštų reikalavimų ribas ir turi būti panaikinti. 

39. Kadangi šia nutartimi nutarta pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kuri peržengė byloje pareikštus reikalavimus, panaikinti, tai ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčijimu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, peržengusių ieškinio ribas, pagrįstumo nagrinėjimas neturės įtakos bylos baigčiai. Dėl to šie motyvai nenagrinėjami.

Dėl bylos procesinės baigties. 

40. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimo dalis dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų atmetimo  motyvuota, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nuostatų, kurios peržengia byloje pareikštus reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant pareikštus reikalavimus peržengiančias nuostatas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41. Byla išspręsta apelianto naudai, tačiau pagrindinis apelianto reikalavimas atmestas, patenkintas alternatyvus apelianto reikalavimas, kurio dalis apeliaciniame skunde įvertintina kaip 1/10 (sprendimo esmės nekeičianti sprendimo motyvų korekcija). Taikant šią proporciją, paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodė ir pateikė įrodymus, kad turėjo su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias išlaidas advokatės pagalbai apmokėti – 1 210 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina1/10 šių išlaidų dalis – 121 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, 

n u t a r i a :

Apelianto ieškovo UAB „Neragauta Azija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-10 sprendimo patenkinti iš dalies.

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-10 sprendimą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-10 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1492-545/2023, šias motyvuojamosios dalies nuostatas:

„Jei išsamios informacijos, susijusios su lengvatinės paskolos gavimu, nepateikimas sąlygojo gautos paskolos dydžio mažinimą, laikytina, kad ieškovė nebuvo sąžininga ir siekė gauti didesnio dydžio paskolą nei galėjo gauti.“

„Taigi, ieškovė 2020-08-18 d. gavo iš atsakovės 706 010 Eur lengvatinės paskolos, o 2020-11-06 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 850 000 Eur dydžio paskolą, 2020-11-17 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 282 410 Eur dydžio paskolą (viso 1 350 000 Eur), 2020-11-27 d. gavo iš atsakovės 706 010 Eur lengvatinės paskolos. Paskolindama trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 2020-11-17 d. 500 000 Eur, 2020-11-27 d. iš atsakovės gautos lengvatinės paskolos 282 410 Eur dydžio neatsisakė.

Šios faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė, būdama verslo subjektu, elgėsi nesąžiningai, t.y. pati skolinosi iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis, deklaruodama, kad neturi lėšų būtinosioms išlaidoms padengti, tuo tarpu paskolino kitam verslo subjektui- UAB „Beatos investicijos“ dar didesnę paskolą-1 350 000 Eur, t.y. finansavo trečiojo asmens veiklą, kas įrodo, kad ieškovei nebuvo poreikio dėl 988 420 Eur paskolos gavimo būtent būtinosioms išlaidoms sumokėti.

Kitas šios bylos aspektas yra tas, kad atsakovės tikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės pinigų likutis 2020 m. II ketv. pabaigoje buvo 20 538 Eur, tačiau pagal ieškovės pateiktus faktinius duomenis, pinigų likutis nurodytu laikotarpiu sudarė 425 603 Eur, todėl dėl 405 065 Eur (425 603 Eur-20 538 Eur) finansavimas buvo pripažintas kaip suteiktas be pagrindo.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės pateikti duomenys neatspindi jos finansinės būklės – tikrojo būtinųjų išlaidų poreikio, kuri ir yra esminė sąlyga, kuri vertinama prieš priimant sprendimą dėl paskolos pagal Priemonę suteikimo ir skaičiuojant maksimalią suteikiamos paskolos sumą. Ieškovės argumentai, kad Verslo plane, Metodinius nurodymuose ir jų patikslinamuose ji tokios tikslios informacijos už nurodytą laikotarpį ir negalėjo nurodyti, vertintini kritiškai ir atmestini, vertinant, kad formaliais pagrindais pasinaudojus šių dokumentų netobulumu, atsakovei buvo pateikti ieškovei palankūs finansiniai duomenys, ko pasekoje ieškovė nepagrįstai gavo didelio dydžio 405 065 Eur paskolos dalį.“

„Ieškovė, elgdamiesi nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise, pati prisiėmė riziką dėl savo teisės į dalį lengvatinės paskolos praradimo.“ 

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-10 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1492-545/2023, dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui (apeliantui) UAB „Neragauta Azija“ (j. a. k. 304416508) iš atsakovo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (j. a. k. 110084026) bylinėjimosi išlaidas – 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.