Civilinė byla Nr. e2-2665-1099/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32174-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Odetai Bielskytei,

dalyvaujant ieškovių V. A., uždarosios akcinės bendrovės „Soreco“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eurokam“ bei trečiojo asmens I. T. A. atstovui advokato padėjėjui Karoliui Stankui,

atsakovui T. S.,

atsakovės I. D. atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

tretiesiems asmenims A. A., E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. A., uždarosios akcinės bendrovės „Soreco“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eurokam“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Motomenas“, A. P., K. P., A. P., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Saisonas ir KO“, A. Č., K. K., M. G., I. B., I. D., uždarajai akcinei bendrovei „Rėkliai“, V. R., Ž. R., M. G., M. J., D. T., T. S., R. G., L. L., D. Š., K. P., G. S., K. K.-L., J. D., L. J., E. B., L. B., D. M., K. B., G. P., R. P., A. Š., G. Š., E. V., E. G., M. J., N. Č., A. B.-Č., I. R., A. P., G. A., I. A., D. B., D. B., Ž. K., A. K., M. S., D. S. (D. S.), D. Š., (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys E. M., N. M., J. M., D. V., E. V., A. V. (A. V.), M. B., E. P., J. S., L. J., G. J., R. S., D. P., A. P., D. V., G. B., uždaroji akcinė bendrovė „Drop Audio“, J. M. (J. M.), I. T. A., A. K., M. V., U. J. V., T. P., V. T. (V. T.), Š. L., A. Š., M. Š., J. K., T. R., A. R., E. B., E. A., A. A., M. K., I. L., M. V., K. M., D. M., A. B. S., uždaroji akcinė bendrovė „Nilvita“, uždaroji akcinė bendrovė „Alvilė“, I. M., K. J., L. K., G. L., J. L., V. K. (V. K.), S. G., I. G., V. L., E. L., K. B., A. B., V. M., S. A., I. R., V. R., V. V., J. G., S. J., R. B., R. M., A. K., P. K., N. R.-K., A. K., A. T., R. T., I. Š., V. V., S. A., L. Š., M. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Tosepvymė“, O. S., N. L., V. L., E. P., J. P., D. J., mažoji bendrija „Barva“, I. B., I. B., V. Š., V. S., L. G., A. S., V. V., V. U., P. U., uždaroji akcinė bendrovė „Rentasa“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 28 d. daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų vykusių susirinkimų bei 2020 m. liepos 28 d. daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo 3 punktu priimto sprendimo, kuriuo nutarta dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių pasirašymo su advokatų profesine bendrija bei kitais su tuo susijusiais klausimais, (ne)teisėtumo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovės V. A., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Soreco“ ir UAB „Eurokam“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios, prašo: 1) pripažinti neįvykusiais ir negaliojančiais 2020 m. liepos 2 d. bei 2020 m. liepos 28 d. daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus; 2) pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 28 d. daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo 3 punktu priimtą sprendimą (nutarimą); 3) priteisti iš atsakovų (bendraturčių) ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovės ieškinyje nurodo, kad joms nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis): UAB „Soreco“ – negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Eurokam“ – negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. A. – negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad šiame Daugiabutyje įsteigta Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija), tačiau ieškovės nėra šios Bendrijos narės.

4.       Ieškovės pažymi, kad Bendrijos valdyba 2020 m. birželio 6 d. organizavo visų Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – Daugiabučio savininkai) balsavimą raštu dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių pasirašymo su advokatais/teisininkais sudarymo ir įmokų, skirtų atlyginimui už teisines ir su teisiniu procesu susijusioms (auditams, ekspertizėms, tyrimams ir pan.) paslaugoms apmokėti, klausimo priėmimo. Teigia, kad sprendimas dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių pasirašymo nebuvo priimtas, nes dauguma Daugiabučio namo patalpų savininkų balsavo „prieš“.

5.       Ieškovės aiškina, kad nors Daugiabučio namo patalpų savininkai savo valią „prieš“ išreiškė 2020 m. birželio 6 d., 2020 m. liepos 2 d. Bendrijos valdyba inicijavo Daugiabučio savininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatytas vienintelis analogiškas klausimas – dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių pasirašymo su advokatais/teisininkais sudarymo ir įmokų, skirtų atlyginimui už teisines ir su teisiniu procesu susijusioms (auditams, ekspertizėms, tyrimams ir pan.) paslaugoms apmokėjimo. Anot ieškovių, protokole nurodyta, kad apie susirinkimą buvo paskelbta viešai 2020 m. birželio 17 d.; 2020 m. liepos 2 d. šauktas Daugiabučio savininkų susirinkimas neįvyko nesant kvorumui.

6.       Ieškovės nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. vyko pakartotinis Daugiabučio savininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas tas pats klausimas dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių su advokatais/teisininkais sudarymo ir įmokų apmokėjimo; jame buvo priimtas ginčijamas sprendimas (toliau – Sprendimas). Ieškovių teigimu, šis Sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja teisinėms normoms, reglamentuojančios bendraturčių teises ir pareigas, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra nelogiškas ir nepagrįstas.

7.       Pažymi, kad skundžiamo Sprendimo klausimai nėra priskiriami visų Daugiabučio savininkų susirinkimo kompetencijai. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 12 straipsnio 2 dalimi, visų Daugiabučio savininkų susirinkime buvo galima svarstyti tik tuos klausimus, kurie yra susiję su visų Daugiabučio bendrojo naudojimo objektų valdymu ar naudojimu arba dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais, o ne visais, net ir su bendro naudojimo objektais nesusijusiais klausimais arba tais klausimais, kurie iš esmės susiję tik su dalimi bendraturčių.

8.       Aiškina, kad Bendrijos valdyba, organizuodama Daugiabučio savininkų balsavimą raštu 2020 m. birželio 6 d., siūlyto sprendimo priėmimą motyvavo aplinkybėmis: a) dauguma bendraturčių yra nepatenkinti tuo, kad patalpų pardavėja UAB „Tosepvymė“ iki galo neįvykdė visų savo įsipareigojimų, susijusių su Daugiabučio statyba; b) daugiabučio (duomenys neskelbtini) gyventojai be teisėto pagrindo naudosis įvažiavimu į parkingą, kuris priklauso tik Daugiabučio gyventojams; c) dalis daugiabučiui (duomenys neskelbtini) parkingo vietų yra įrenginėjamos Daugiabučio gyventojų sąskaita. Anot ieškovių, tikėtina, tokiais motyvais buvo grindžiamas ir ginčijamas Sprendimas, nes jis yra identiškas. Ieškovių vertinimu, minėti skundžiamo Sprendimo priėmimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamu Sprendimu yra siekiama ginčo tvarka sureguliuoti išorinius bendraturčių santykius su trečiaisiais asmenimis – UAB „Tosepvymė“ ir daugiabučio (duomenys neskelbtini) bendraturčiais, t. y. Sprendimu nebuvo sprendžiami visų bendraturčių klausimai dėl bendrosios nuosavybės objektų naudojimo ar valdymo, o tuo labiau nebuvo sprendžiami klausimai dėl naujų bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo ir disponavimo jais; šiuo Sprendimu yra siekiama pavienių patalpų savininkų interesų tenkinimo, jų konflikto su statytoju išsprendimo, pasitelkiant advokatų profesinę bendriją, visų Daugiabučio savininkų sąskaita. Pažymi, kad balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog tik dalis gyventojų yra nepatenkinti pardavėja UAB „Tosepvymė“, tik dalis gyventojų mano, kad yra neįgyvendinti su Daugiabučio statyba susiję klausimai; be to, susirinkimų darbotvarkėje nėra detalizuojama, kokie su statyba susiję klausimai yra neįgyvendinti (dėl bendro naudojimo objektų ar dėl individualių patalpų), įvardijamos problemos dėl parkingo naudojimo, kurios net nėra susijusios su Daugiabučiu ir jo statyba, bendrų Daugiabučio objektų naudojimu ir (ar) valdymu.

9.       Taigi, anot ieškovių, priimtu Sprendimu nėra sprendžiami bendri Daugiabučio savininkų interesų klausimai, tačiau visų bendraturčių sąskaita, pasitelkiant advokatų kontorą bei jos išlaidas paskirstant visiems gyventojams, siekiama spręsti atskirų, pavienių bendraturčių konfliktą su pardavėja ir su kito daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini)  gyventojais. Teigia, kad ginčas su statytoju ar kito daugiabučio namo gyventojais nesusijęs su visų Daugiabučio savininkų interesais, dėl to tokie klausimai negalėjo būti sprendžiami bendrame susirinkime, o tuo labiau advokatų profesinės bendrijos patirti kaštai teisiniuose ginčuose paskirstomi visiems Daugiabučio savininkams. Kita vertus, ieškovės pažymi, kad Bendrija, organizuodama visų Daugiabučio savininkų susirinkimą, taip ir nenurodė, kokios konkrečiai teisinės problemos bus sprendžiamos visų Daugiabučio namo savininkų sąskaita.

10.       Ieškovės aiškina, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo Bendrijai suteikiami įgaliojimai bet kokio ginčo atveju kreiptis į advokatų profesinę bendriją dėl neva Daugiabučio savininkų teisių gynimo, net neatsižvelgiant kokiu pagrindu ir dėl kokio objekto kilęs ginčas, iš esmės yra neteisėtas ir prieštaraujantis suformuotai kasacinio teismo praktikai, kurioje aiškiai išreiškiama pozicija, kad Bendrija neturi subjektinės teisės reikšti materialiuosius reikalavimus statytojui, kurie grindžiami pirkimo-pardavimo sandoriais. Taigi, šis priimtas Sprendimas, kuriuo Bendrija įgaliota atstovauti Daugiabučio savininkams visuose ginčuose, kylančiuose dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių (duomenys neskelbtini)  kurie jau yra sukurti arba kuriuos statytojas yra įsipareigojęs sukurti, šių ginčų sprendimui pasitelkiant advokatų profesinę bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir suteikiant jai bei jos teisininkams teisę atstovauti Daugiabučio savininkams, yra neteisėtas, nepriskirtas visų Daugiabučio savininkų susirinkimo kompetencijai ir negalėjo būti priimtas visų Daugiabučio savininkų susirinkime.

11.       Ieškovės nurodo, kad skundžiamas Sprendimas, kuriuo už ieškoves nusprendžiama, jog teisė spręsti dėl ieškovių teisių pažeidimo yra deleguojama Bendrijai, pažeidžia jų subjektinę teisę pačioms spręsti dėl jų teisių pažeidimo gynimo ir jo būdo. Pažymi, kad Sprendimu pritarta atstovavimo sutarties projektui, kuriame nurodyta, jog advokatams pavedama reikšti ieškinius, t. y. realizuoti ieškovių subjektinę teisę ir nuspręsti, ar jų teisės buvo pažeistos, ar ne. Tokiu būdu iš ieškovių atimama subjektinė teisė rinktis, ar šią savo teisę nori ginti pačios ar nenori, kokiu būdu ir pagrindu. Be to, Sprendimu taip pat suteikta teisė Bendrijos pirmininkui ir valdybai savo nuožiūra teikti advokatų profesinei bendrijai pavedimus dėl visų (duomenys neskelbtini)  esančių patalpų savininkams (bendraturčiams) bei Bendrijai reikalingų teisinių paslaugų teikimo, įskaitant, bet neapsiribojant, teisines paslaugas dėl ginčų su UAB „Tosepvymė“ (buvęs pavadinimas UAB „Mortaga“) ir visais kitais subjektais sprendimo.

12.       Ieškovės pabrėžia, kad niekada nesutiko ir nesutinka su Bendrijos valdybos pozicija, jog Daugiabučio statytojas (vystytojas) pažeidė ieškovių teises ir nesiruošia tų teisių ginti nei ikiteismine, nei teismine tvarka. Be to, Bendrija, organizuodama visuotinį Daugiabučio savininkų susirinkimą, taip ir nenurodė konkrečių statybos brokų, kurie yra bendro naudojimo objektuose ar konkrečių ginčų, dėl ko ketinama pasitelkti advokatus ir kodėl tai turėtų būti laikoma bendru visų Daugiabučio savininkų interesu.

13.       Taip pat ieškovės aiškina, kad Sprendimu neteisėtai, pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nuspręsta, jog Bendrija atstovaus visus bendraturčius visuose ginčuose. Tai reiškia, kad nors ieškovės nėra Daugiabučio Bendrijos narės, tačiau nuo šiol jos priverstinai įpareigojamos jomis būti, t. y. nusprendžiama, kad nuo šiol Bendrija atstovaus visus Daugiabučio savininkus (net ir ne Bendrijos narius). Be to, Sprendimu yra neteisėtai nuspręsta, kad Bendrija atstovaus ieškoves (ir kitus ne Bendrijos narius) ir dėl galimų ginčų ateityje – nėra aišku dėl kokių ginčų ir ar ieškovės iš viso pritartų, kad yra kilęs ginčas. Tokiu būdu (neteisėtu Sprendimu) iš viso eliminuojama (pažeidžiama) Daugiabučio savininkų teisė kiekvienu konkrečiu atveju dėl konkretaus klausimo nuspręsti balsų dauguma, kokiu atveju ir kokios išlaidos ir (ar) priemonės yra reikalingos bendrų objektų sukūrimui, disponavimui ir išsaugojimui, nes ši teisė, spręsti už visus Daugiabučio savininkus, neteisėtai suteikta Bendrijai.

14.       Ieškovės taip pat nurodo, jog Sprendimas buvo priimtas nesilaikant DNSBĮ ir CK normų, kurios reglamentuoja daugiabučių namų bendraturčių sprendimų priėmimo procedūrinius klausimus. Pažymi, kad 2020 m. birželio 6 d. vyko visų Daugiabučio savininkų balsavimas raštu (DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalis) analogišku klausimu, kuris buvo išspręstas skundžiamu Sprendimu, t. y. visi Daugiabučio savininkai sprendė dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių su advokatais/teisininkais sudarymo ir įmokų apmokėjimo. Iš balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo, kuris nėra nuginčytas, nustatyta, kad iš viso balsavo 77 asmenys, iš kurių 45 Daugiabučio savininkai pritarė sprendžiamam klausimui, o net 28 savininkai balsavo „prieš“. Taigi, anot ieškovių, Daugiabučio savininkai aiškiai išreiškė valią bei nusprendė nesutikti sudaryti sutartis su advokatais/teisininkais. Teigia, kad balsavimas laikomas įvykęs (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis), todėl Bendrija neturėjo teisės rengti pakartotinio visų Daugiabučio savininkų susirinkimo siekiant svarstyti analogišką klausimą, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas – išreikšta visų Daugiabučio savininkų valia nepritarti svarstomam klausimui. Juo labiau, kad Bendrija pakartotinį klausimo svarstymą, t. y. susirinkimą, kuriame svarstytas analogiškas klausimas, sušaukė net nepraėjus mėnesiui nuo paskutinio Daugiabučio savininkų priimto sprendimo ir nepateikė jokių argumentų, kodėl klausimas turėtų būti svarstomas iš naujo, bei kokios aplinkybės pasikeitė per mėnesį.

15.       Ieškovės, nesutikdamos su priimtu Sprendimu, nurodo, kad Bendrija neteisėtai teigia, jog Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastato patalpų skaičius yra lygus 119. Pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog Daugiabutyje patalpų, kurios yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius lygus 123, o ne 119. Taip pat pabrėžia, kad Bendrija, organizuodama susirinkimus (2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 28 d.), netinkamai informavo (neinformavo) Daugiabučio savininkus apie įvyksiantį visų Daugiabučio savininkų susirinkimą, nes pranešimai nebuvo įteikti visiems patalpų savininkams raštu, kaip tai imperatyviai numato įstatymas. Iš 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 28 d. protokolų matyti, kad apie organizuojamus visų Daugiabučio savininkų susirinkimus buvo pranešama skelbimų lentoje, tokiu būdu pažeista (nesilaikyta) DNSBĮ nustatyta informavimo tvarka vykdant visų Daugiabučio savininkų susirinkimą – kiekvienas savininkas turėjo būti informuotas asmeniškai raštu, o ne patalpinant informaciją bendroje skelbimų lentoje. Be to, ieškovės pažymi, kad tiek 2020 m. liepos 2 d., tiek 2020 m. liepos 28 d. vykusiuose Daugiabučio savininkų susirinkimuose yra nurodyti netikslūs, neteisingi dalyvių sąrašai – pavyzdžiui, nurodyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Soreco“, nors jos priklauso kitam asmeniui – UAB „Eurokam“. Taigi, tokie netikslumai rodo, kad Bendrija, organizuodama susirinkimus, net neturėjo tikslios ir aktualios informacijos, kam priklauso Daugiabutyje esančios patalpos, o tai pagrindžia, kad tikrai ne visi patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimus.

16.       Ieškovės taip pat nurodo, kad iš 2020 m. liepos 28 d. susirinkimo protokolo matyti, jog Sprendimu nuspręsta dėl klausimų, kurie net nebuvo įtraukti į susirinkimo darbotvarkę ir už kuriuos net nebuvo balsuota, nes skelbta darbotvarkė ir Sprendimo turinys skiriasi.

17.       Ieškovių ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas priimtas ne visų Daugiabučio patalpų savininkų naudai, apribotos ieškovių teisės rinktis kaip ginti teises; be to, Daugiabučio namo savininkų susirinkimas neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą Sprendimą. Pakartotinai pažymėjo, kad jau anksčiau buvo spręsta dėl identiško klausimo ir jis buvo išspręstas – nepritarta tokiam siūlymui. Be to, nurodė, kad apie susirinkimus buvo netinkamai pranešta – tik skelbimų lentoje; ieškovės jokių pranešimų į pašto dežutes nebuvo gavusios. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės ir trečiasis asmuo neatstovauja namo statytojų interesams.

18.       Atsakovai Ž. K. ir A. K. atsiliepime į ieškinį su ieškovių ieškiniu sutinka.

19.       Atsakovė UAB „Saisonas“ ir Ko ir trečiasis asmuo A. K. atsiliepimuose į ieškinį su ieškovių ieškiniu nesutinka; prašo priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad iš esmės ieškiniu siekiama pripažinti negaliojančiais Bendrijos valdymo organo priimtus sprendimus, todėl, atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, šioje byloje atsakovais patraukti asmenys nėra tinkami atsakovai, kadangi atsakove turėtų būti Bendrija. Taip pat pažymi, kad ieškovės praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą CK 2.82 straipsnio 4 dalyje (nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2020 m. liepos 28 d., todėl paskutinė diena ieškiniui pareikšti buvo 2020 m. spalio 28 d.).

20.       Atsakovė I. D. atsiliepime į ieškinį su ieškovių ieškiniu nesutinka.

21.       Nurodo, kad šioje byloje ji nėra tinkama atsakovė. Pažymi, kad ieškovės, ginčydamos Daugiabučio savininkų susirinkimo tvarkos pažeidimus ir susirinkimo sprendimų teisėtumą dėl jų atitikties visų savininkų interesams, nurodė, jog susirinkimus skelbė ir organizavo Bendrijos valdyba. Teigia, kad ginčijant Bendrijos organų veiksmus/sprendimus (pvz., protokolo surašymą ar jo teisėtumą), atsakove turi būti pati Bendrija, o ne atskiri jos organai, nes jie neturi teisinio subjektiškumo.

22.       Atsakovė pažymi, kad Daugiabučio savininkų susirinkime galėjo būti priimti ginčijami sprendimai, nes Daugiabutis turi ne tik privačias patalpas, bet yra ir daug bendro naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės), kurie priklauso visiems savininkams ir valdomi bei naudojami bendrai. Tuo atveju, jeigu Daugiabutis ir su juo susijusi infrastruktūra turi trūkumų ar nėra tinkamai pabaigta statyti, tai ginčai su rangovais yra susiję su visų Daugiabučio savininkų interesais. Tai, kad priimant Sprendimą pirkti teisines paslaugas nėra konkrečiai išvardinami ginčytini bendros nuosavybės defektai, savaime nereiškia, jog pats Spendimas pirkti teisines paslaugas yra neteisėtas. Pažymi, kad ateityje, kai būtų keliamas konkretus teisinis ginčas dėl konkretaus objekto (defekto, neatliktų darbų ar pan.), galėtų būti identifikuota, ar toks ginčas susijęs tik su konkretaus asmens asmeninių poreikių, ar su visų Daugiabučio savininkų poreikių tenkinimu. Be to, ginčijamo Sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad gali būti reikalingos tam tikros srities teisinės paslaugos; kita vertus, tai savaime nereiškia, kad tokios paslaugos jau yra nupirktos ir jomis jau yra naudojamasi; Sprendimu tik sudarytos sąlygos, tam prireikus, tai padaryti ateityje.

23.       Atsakovės I. D. atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Pakartotinai nurodė, kad šiuo atveju reikalavimai pareikšti netinkamiems atsakovams, nes savininkai neatsakingi už priimtą sprendimą, jie tik realizavo savo teisę; anot atstovo, šiuo atveju turi būti ginčijamas juridinio asmens sprendimas. Be to, pažymėjo, kad smulkūs procedūriniai pažeidimai nėra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą; teigė, jog nagrinėjamu atveju savininkai realizavo savo teisę ir įgaliojo juos atstovauti Bendriją; taip pat nurodė, jog nėra ribojama šaukti naujus susirinkimus ir svarstyti tuos pačius klausimus. Patvirtino, kad atsakovė pranešimus apie organizuojamus susirinkimus gavo į pašto dežutę.

24.       Atsakovai Ž. R. ir V. R. atsiliepimuose į ieškinį su ieškovių ieškiniu nesutinka.

25.       Atsakovai nurodo, kad atsižvelgdami į tai, jog turi informaciją, kad statytojai ir vykdytojai prašymų pabaigti darbus bei taisyti brokus nevykdo, nusprendė 2020 m. birželio 6 d. pirmame balsavime pritarti iškeltam klausimui. Atsakovai pažymi, kad prieš minėtą balsavimą į pašto dėžutes gavo raginimus nebalsuoti už teisines paslaugas, 1 etapo vystytojų laiškus, ieškovės UAB „Eurokam“ atstovas „Facebook“ grupėje nuteikinėjo žmones prieš teisininkų samdymą, ragino savininkus daryti darbus už savas lėšas.

26.       Teigia, kad prieš 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 28 d. susirinkimus jie buvo informuojami apie susirinkimus. Taip pat pabrėžia, kad Bendrijos įstatų 76.3 punkte yra numatyta, jog pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikiami įmetant juos į Bendrijos narių (patalpų savininkų) pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo Bendrijos pirmininkas ir ne mažiau nei du Bendrijos nariai.

27.       Tretieji asmenys T. R. ir A. R. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su ieškovių ieškiniu sutinka.

28.       Tretieji asmenys N. R.-K. ir A. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovių ieškiniu nesutinka. Tretieji asmenys pažymi, kad pritaria Bendrijos susirinkime priimtam sprendimui ginčų su statytojais sprendimui įsigyti advokatų paslaugas.

29.       Trečiasis asmuo L. J. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovių ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo pažymi, kad susirinkime priimtas sprendimas nesukėlė jokių pasekmių, nebuvo rinktos jokios piniginės lėšos, nesamdyti advokatai ir nesikreipta į teismus.

30.       Trečiasis asmuo I. T. A. atsiliepime į ieškinį su ieškovių ieškiniu sutinka. Nurodo, kad Bendrijos veikla jau nuo pat įsteigimo pradžios kėlė pagrįstų abejonių namo gyventojams; nuo pat Bendrijos steigiamojo susirinkimo paskelbimo trečiasis asmuo pastebėdavo tam tikrų neatitikimų Bendrijos veikloje. Anot trečiojo asmens, Bendrijos veikla neatrodė skaidri, įkurta ne Bendrijos narių ar Daugiabučio namo gyventojų interesams tenkinti, o asmeniniams tikslams.

31.       Be to, Bendrija neteikia gyventojams jokios informacijos. Trečiasis asmuo pažymi, kad sužinojęs apie ketinimą vykdyti balsavimą dėl teisinių paslaugų pirkimo ir konkrečios advokatų kontoros pasirinkimo, 2020 m. gegužės 26 d. išsiuntė Bendrijai raštą, kuriuo prašė suteikti informaciją dėl balsavimo organizavimo, dėl balsų skaičiavimo tvarkos, nes dėl informacijos trūkumo nebuvo nurodyta dėl kokių paslaugų pirkimo vyks balsavimas, nebuvo nurodyti jokie svarstomi tiekėjai, kodėl pasirinktas būtent šis tiekėjas – viena advokatų kontora, ar buvo daryta apklausa dėl kainų ir pan. Teigia, kad Bendrija jokios informacijos, susijusios su balsavimu, trečiajam asmeniui nesuteikė, tik nurodė, kad Bendrijos duomenimis trečiasis asmuo nėra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)  savininkas. Trečiasis asmuo Bendrijai nusiuntė pakartotinį 2020 m. birželio 4 d. raštą, tačiau Bendrija ir toliau ignoravo trečiojo asmens paklausimus, dėl ko trečiasis asmuo, neturėdamas tinkamos informacijos dėl vykdomo balsavimo, juose nedalyvavo. Be to, ne visi namo gyventojai buvo supažindinti su advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teisinių paslaugų sutarties projektu, vieni gavo tokį projektą į savo pašto dėžutę, kiti ne.

32.       Trečiasis asmuo sutinka su ieškovių ieškinyje nurodytais argumentais, kad didžioji dauguma gyventojų jau 2020 m. birželio 6 d. išsakė savo nuomonę balsavime raštu dėl teisinių paslaugų reikalingumo – buvo nubalsuota „prieš“. Anot trečiojo asmens, jokios faktinės aplinkybės po vieno mėnesio nepasikeitė, kad būtų galima organizuoti naują balsavimą tuo pačiu klausimu; savininkai pasisakė „prieš“, tačiau į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta; šiai dienai trūksta informacijos dėl teisinių paslaugų reikalingumo, dėl advokatų kontoros pasirinkimo skaidrumo; trūksta informacijos kokie pastato trūkumai nustatyti (kuo remdamiesi nustatė (ar buvo samdomi ekspertai)), kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir kokius reikalavimus Bendrija turi statytojui. Aiškina, kad susirinkimai buvo organizuojami paskubomis, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, netinkamai informuojant gyventojus, nesilaikant procedūrinių reikalavimų; abejotina ir balsų skaičiavimo tvarka bei skaidrumas, nes, manytina, Bendrija šiai dienai nėra atnaujinusi pastato bendrasavininkų sąrašo. Be to, trečiasis asmuo nepritaria ir negali suprasti, kodėl pasirinktiems advokatams yra suteikiami tokie platūs, neapibrėžti įgaliojimai, iš esmės panaikinantys pačių gyventojų teisę rinktis kaip ginti savo pažeistas teises.

33.       Atsakovė D. M. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad balsavime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl teisininkų samdymo, balsavo „už“. Sutinka su Bendrijos nuomone kreiptis į teisininkus dėl defektų, esančių name. Teigia, kad atsakovė nesigilino, ar susirinkimo balsavimas atitiko teisės aktus. Aiškina, kad balsavimo ji neorganizavo, teisininkų nesamdė, pinigų nepervedė ir jokių sutarčių nepasirašė. Anot atsakovės, ieškovės yra susijusios su namo pardavėjais, siekia įbauginti namo savininkus.

34.       Trečiasis asmuo M. B. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2020 m. liepos 2 d. vykusiame susirinkime niekur nepasirašė. Trečiasis asmuo pažymi, kad prie jos vardo ir pavardės eilutėje pasirašė T. S. su prierašu „dalyvavo“; jokių įgaliojimų dėl sutikimo kokiems nors sprendimams trečiasis asmuo nėra suteikęs. Teigia, kad savo sprendimą trečiasis asmuo yra išreiškęs oficialiai rengtame savininkų raštiškame 2020 m. birželio 6 d. balsavime, kuriame balsavo „prieš“.

35.       Atsakovas T. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad namo statytojas nevykdė/nevykdo savo įsipareigojimų, todėl buvo nuspręsta pasitelkti teisinę pagalbą (kad suteiktų konsultacijas), tačiau siekiant į juos kreiptis, būtina iš pradžių surinkti tam tikrą sumą, jog minėtos paslaugos galėtų būti pradėtos teikti. Nurodė, kad Bendrijos valdyba atliko preliminarius skaičiavimus ir pasiūlė ginčijamu Sprendimu patvirtintą įmokų tarifą. Anot atsakovo, susirinkimai buvo organizuoti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos; visi savininkai buvo tinkamai apie juos informuoti – į pašto dežutes įdėti pranešimai (atsakovas pats juos dėjo patalpų savininkams į pašto dežutes); pripažino, jog minėtuose pranešimuose buvo nurodyta tik darbotvarkė. Pažymėjo, kad faktiškai Sprendimas nebuvo pradėtas vykdyti, jokios pasekmės neatsirado. Paaiškino, kad poreikis organizuoti visuotinį susirinkimą ir kelti tą patį klausimą, dėl kurio jau buvo balsuota savininkų raštu, kilo dėl to, jog ne visi savininkai žinojo faktines aplinkybes dėl tokio poreikio, todėl buvo norėta jiems jas paaiškinti. Anot atsakovo, dėl konkrečių paslaugų užsakymo/pirkimo spręstų Bendrijos pirmininkas ir valdyba.

36.       Tretieji asmenys E. A. ir A. A. teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės sutiko. Paaiškino, kad nurodytame name negyvena, todėl negali pasakyti ar buvo įdėti pranešimai apie organizuojamus susirinkimus ar ne. Teigė, kad Bendrija (jos pirmininkas) pati/pats turėtų atstovauti namo patalpų savininkų interesus, o ne samdyti teisininkus.

37.       Atsakovė J. D. ir trečiasis asmuo R. M. nors ir dalyvavo (iki pertraukos) 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje, tačiau po pertraukos pasišalino/išėjo iš posėdžių salės ir teismui paaiškinimų nedavė, todėl laikytina, jog minėti asmenys nurodytame teismo posėdyje nedalyvavo (Lietuvos Repsublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 155 straipsnio 2 dalis).

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

38.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad byloje dalyvaujantiems asmenims – ieškovėms, atsakovams (išskyrus Bendriją) ir tretiesiems asmenims, priklauso butai ir/ar kitos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

39.       Minėtame name 2020 m. sausio 31 d. buvo įregistruota Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

40.       Nustatyta, kad Bendrijos valdyba 2021 m. birželio mėn. organizavo Daugiabučio patalpų savininkų balsavimą raštu, kuriame buvo siūloma balsuoti „už“/„prieš“ sprendimą: „Įgalioti Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) atstovauti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)  savininkams (bendraturčiams) visuose ginčuose, kylančiuose dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie jau yra sukurti arba kuriuos statytojas yra įsipareigojęs sukurti, šių ginčų sprendimui pasitelkiant advokatų profesinę bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) ir suteikiant jai ir jos teisininkams teisę atstovauti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)  savininkams (bendraturčiams) ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Pritarti teisinių paslaugų sutarties tarp Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo sutarties su šios advokatų profesinės bendrijos teisininkais sudarymui pagal iki balsavimo pradžios laiptinių skelbimų lentose pateiktus teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių projektus (paliekant Bendrijos valdybai teisę savo nuožiūra keisti advokatus/teisininkus bei, neblogesnėmis sąlygomis nei nurodytos viešai pateiktose teisinių paslaugų/atstovavimo sutartyse, sudaryti atstovavimo/teisinių paslaugų sutartis su jais). Įpareigoti Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką ar laikinai einantį jo pareigas Bendrijos valdybos narį pasirašyti minėtas sutartis. Suteikti Bendrijos pirmininkui ir valdybai įgaliojimus savo nuožiūra teikti advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir jos teisininkams (ar kitiems advokatams/teisininkams) pavedimus dėl visų (duomenys neskelbtini) esančių patalpų savininkams (bendraturčiams) bei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ reikalingų teisinių paslaugų teikimo, įskaitant, bet neapsiribojant, teisines paslaugas dėl ginčų su UAB „Tosepvymė“ (buvęs pavadinimas UAB „Mortaga“) ir visais kitais subjektais sprendimo. Nustatyti, kad Bendrijos pirmininkas ir valdyba savo nuožiūra kiekvieną mėnesį gali pavesti advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir jos teisininkams (ar kitiems advokatams/teisininkams) suteikti teisines paslaugas už ne didesnę kaip 1 000 Eur/mėn. sumą. Patvirtinti privalomas mėnesines (duomenys neskelbtini)  savininkų įmokas teisinių ir su teisiniu procesu susijusių (auditams, ekspertizėms, tyrimams ir pan.) paslaugų teikimui, apskaičiuojamas pagal formulę 0,18 Eur x savininkui priklausančio buto ar kitų patalpų plotas + 2 Eur už vieną parkavimo vietą, šias įmokas įpareigojant surinkti ir kiekvieną mėnesį pervesti į Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirą tik minėtoms paslaugoms skirtą sąskaitą šiuo metu namą administruojančią UAB „Admi“ per jos savininkams teikiamas mėnesines sąskaitas. Nustatyti, jog įmokos renkamos nuo sprendimo priėmimo dvylikos mėnesių laikotarpiui (paliekant Bendrijos valdybai teisę savo nuožiūra pratęsti įmokos rinkimo laikotarpį, atsižvelgiant į pradėtus ir neužbaigtus teisinius procesus).“

41.       Nurodytas sprendimas dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių pasirašymo nebuvo priimtas – 2020 m. birželio 6 d. protokole konstatuota, jog balsavo 77, pritarė 45, nepritarė 28, nepareiškė nuomonės 3 patalpų savininkai, t. y. nesurinktas reikiamas balsų skaičius.

42.       Nustatyta, kad Bendrijos valdyba 2020 m. liepos 2 d. organizavo Daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimą, kurio planuojama darbotvarkė: „Teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių su advokatais/teisininkais sudarymas ir įmokų, skirtų atlyginimui už teisines ir su teisiniu procesu susijusias (auditams, ekspertizėms, tyrimams ir pan.) paslaugas apmokėjimas.“

43.       Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad pranešimas apie nurodytą susirinkimą buvo pakabintas skelbimų lentose namo laiptinėse. Taip pat į bylą pateiktas 2020 m. birželio 17 d. aktas dėl pranešimų įteikimo, kuriame keturi asmenys (Bendrijos valdybos nariai) patvirtino, jog pranešimai apie 2020 m. liepos 2 d. organizuojamą visuotinį susirinkimą buvo įteikti kiekvienam Daugiabučio namo buto savininkui 2020 m. birželio 16 d., įmetant pranešimo kopijas į jiems priklausančias pašto dežutes ir paskelbiant pranešimą skelbimų lentose namo laiptinėse.

44.       Iš 2020 m. liepos 2 d. Daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad nurodytame susirinkime dalyvavo 45 savininkai, kurie nesudarė daugiau nei pusės visų savininkų, todėl buvo laikoma, jog susirinkimas neįvyko.

45.       Nustatyta, kad Bendrijos valdyba 2020 m. liepos 28 d. organizavo Daugiabučio namo patalpų savininkų pakartotinį susirinkimą, kurio planuojama darbotvarkė: „Teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių su advokatais/teisininkais sudarymas ir įmokų, skirtų atlyginimui už teisines ir su teisiniu procesu susijusias (auditams, ekspertizėms, tyrimams ir pan.) paslaugas apmokėjimas.“

46.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pranešimas apie nurodytą pakartotinį susirinkimą buvo pakabintas skelbimų lentose namo laiptinėse. Taip pat į bylą pateiktas 2020 m. liepos 11 d. aktas dėl pranešimų įteikimo, kuriame keturi asmenys (Bendrijos valdybos nariai) patvirtino, jog pranešimai apie 2020 m. liepos 28 d. organizuojamą pakartotinį susirinkimą buvo įteikti kiekvienam Daugiabučio namo buto savininkui 2020 m. liepos 11 d., įmetant pranešimo kopijas į jiems priklausančias pašto dežutes ir paskelbiant pranešimą skelbimų lentose namo laiptinėse.

47.       Iš 2020 m. liepos 28 d. Daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad jame dalyvavo 43 patalpų savininkai; minėto susirinkimo protokolo 3 punktu vienbalsiai buvo pritarta ginčijamam Sprendimui: „Įgalioti Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) atstovauti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams (bendraturčiams) visuose ginčuose, kylančiuose dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie jau yra sukurti arba kuriuos statytojas yra įsipareigojęs sukurti, šių ginčų sprendimui pasitelkiant advokatų profesinę bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) ir suteikiant jai ir jos teisininkams teisę atstovauti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkams (bendraturčiams) ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Pritarti teisinių paslaugų sutarties tarp Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo sutarties su šios advokatų profesinės bendrijos teisininkais sudarymui (sutartys pridedamos), paliekant Bendrijos valdybai teisę savo nuožiūra keisti advokatus/teisininkus bei, neblogesnėmis sąlygomis nei nurodytos viešai pateiktose teisinių paslaugų/atstovavimo sutartyse, sudaryti atstovavimo/teisinių paslaugų sutartis su jais. Įpareigoti Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką ar laikinai einantį jo pareigas Bendrijos valdybos narį pasirašyti minėtas sutartis. Suteikti Bendrijos pirmininkui ir valdybai įgaliojimus savo nuožiūra teikti advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir jos teisininkams (ar kitiems advokatams/teisininkams) pavedimus dėl visų (duomenys neskelbtini)  esančių patalpų savininkams (bendraturčiams) bei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ reikalingų teisinių paslaugų teikimo, įskaitant, bet neapsiribojant, teisines paslaugas dėl ginčų su UAB „Tosepvymė“ (buvęs pavadinimas UAB „Mortaga“) ir visais kitais subjektais sprendimo. Nustatyti, kad Bendrijos pirmininkas ir valdyba savo nuožiūra kiekvieną mėnesį gali pavesti advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir jos teisininkams (ar kitiems advokatams/teisininkams) suteikti teisines paslaugas už ne didesnę kaip 1 000 Eur/mėn. sumą. Patvirtinti privalomas mėnesines (duomenys neskelbtini) savininkų įmokas teisinių ir su teisiniu procesu susijusių (auditams, ekspertizėms, tyrimams ir pan.) paslaugų teikimui, apskaičiuojamas pagal formulę 0,18 Eur x savininkui priklausančio buto ar kitų patalpų plotas + 2 Eur už vieną parkavimo vietą, šias įmokas surenkant per mėnesines namo administravimo sąskaitas savininkams“.

Ieškinys atmestinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl atsakovų tinkamumo

48.       Atsakovai (patalpų savininkai), be kita ko, teigė, kad jie nėra tinkami atsakovai, o tinkama atsakove turėtų būti tik Bendrija, tačiau teismas neturi pagrindo pritarti tokiai pozicijai.

49.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog būtent Bendrija yra atsakinga už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų tinkamą sušaukimą, organizavimą ir susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimą; kita vertus, Bendrijos vaidmuo tokiais atvejais yra organizacinis, todėl Bendrija nėra ir negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus), t. y. tuo atveju, kai yra reiškiamas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtų savininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, vien tik ji negali būti atsakinga už balsavime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-344-614/2020; 2021 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-303-779/2021), todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju pagrįstai atsakovais patraukti ir visi Daugiabučio patalpų savininkai, kurie balsavo priimant ginčijamą Sprendimą.

Dėl ginčijamų susirinkimų ir priimto sprendimo (ne)teisėtumo

50.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių – patalpų savininkų, susirinkimų ir jų metu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiais.

51.       Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.

52.       Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja.

53.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

54.       Nuosavybės teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami civilinės teisės normų. Civiliniai santykiai reguliuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

55.       Daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Vadinasi, daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise).

56.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pasirinkti daugiabučio namo valdymo formą (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių).

57.       DNSBĮ

58.       Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis).

59.       Kaip minėta, savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.

60.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia išimtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2020).

61.       Taigi, CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.

62.       DNSBĮ 21 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose; 2 dalis įtvirtina, kad nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, o 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

63.       DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DNSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma. Aiškinant šio straipsnio nuostatas pažymėtina, kad straipsnio pavadinime nurodoma, jog reglamentuojami visų savininkų susirinkimo tvarkos klausimai, kuriuos pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį šaukia bendrijos valdyba. Iš to daroma išvada, kad DNSBĮ 12 straipsnio nuostata, jog sprendimai priimami savininkų balsų dauguma, reiškia, kad DNSBĮ 12 straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Bendrijos vaidmuo šiuo atveju yra tik organizacinis.

64.       Be to, DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra nuostata, kad visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui mutatis mutandis taikomas DNSBĮ 11 straipsnis. Ji reiškia, kad visuotinį daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdyba (DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalis), ketvirtadalis savininkų. Atitinkamai ne bendrijos narių, o savininkų susirinkimui pritaikomos kitos konkrečios DNSBĮ 11 straipsnio nuostatos. Antai dėl pakartotinio visuotinio savininkų susirinkimo pakankamas kvorumas yra daugiau kaip 1/4 savininkų, o DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl visuotinio savininkų susirinkimo sprendimo teisėtumo taikymas savininkų susirinkimui, kurį organizavo bendrija, reikštų, kad pakartotiniame viso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtas sprendimas yra teisėtas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių savininkų, išskyrus DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų klausimų sprendimą, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Iš esmės identiškos nuostatos nustatytos ir CK 4.85 straipsnyje.

65.       Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai.

66.       Kaip bendrų interesų tenkinimas DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodomas toks pavyzdinis sąrašas kaip karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir panašūs klausimai. Sutartys su paslaugų teikėjais gali apimti įvairias paslaugas, reikalingas visiems savininkams, nes tai turi būti bendrų interesų tenkinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo taip pat gali būti priskirta prie tokių, jei šios paslaugos gali būti naudojamos atstovaujant ar ginant visų namo gyventojų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).

67.       Ieškovės, be kita ko, teigia, kad ginčijamu Sprendimu nebuvo sprendžiami visų bendraturčių klausimai dėl bendrosios nuosavybės objektų naudojimo ar valdymo, o tuo labiau nebuvo sprendžiami klausimai dėl naujų bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo ir disponavimo jais; anot ieškovių, Sprendimu siekiama pavienių patalpų savininkų interesų tenkinimo, jų konflikto su statytoju išsprendimo, pasitelkiant advokatų profesinę bendriją, visų Daugiabučio savininkų sąskaita.

68.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, ginčijamo Sprendimo turinį, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstai buvo sprendžiamas/priimtas visuotiniame visų patalpų savininkų susirinkime, nes jis buvo/yra susijęs su visų Daugiabučio savininkų teisėmis ir pareigomis. Teismas neturi pritarti ieškovių pozicijai, kad ginčijamuose susirinkimuose negalėjo būti sprendžiamas toks klausimas, nes jis nėra susijęs su visų bendraturčių teisėmis dėl bendrosios nuosavybės objektų naudojimo ar valdymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčijamu Sprendimu savininkai realizavo savo subjektinę teisę pasirinkti, visų pirma, ką įgalioti juos atstovauti (šiuo atveju ginčuose su statytojais ir kitais subjektais), sudaryti teisinių paslaugų sutartis su atitinkamais teisininkais (kad jie atstovautų/konsultuotų nurodytuose ginčuose), taip pat įgaliojo Bendrijos pirmininką/valdybą sudaryti/pasirašyti minėtas sutartis ir pavesti kreiptis į nurodytus teisininkus dėl jau konkrečių teisinių paslaugų teikimo, taip pat nustatant finansavimą, iš kurio tokios paslaugos būtų apmokomos – nustačius kasmėnesines įmokas.

69.       Teismo vertinimu, kaip jau buvo nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, šiuo atveju sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, jos sudarymas ir kitų anksčiau išvardintų susijusių veiksmų atlikimas, priskirtini prie bendrų interesų tenkinimo klausimų, kadangi šios paslaugos bus/turėtų būti naudojamos atstovaujant ar ginant visų Daugiabučio namo savininkų interesus, t. y. siekiama apginti jų galimai pažeistus interesus/teises dėl bendro naudojimo patalpų naudojimo – šiuo atveju dėl galimo Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų defektų/broko pašalinimo, statytojo įsipareigojimų nevykdymo ir pan. Teismas sprendžia, kad jeigu Daugiabutis ir su juo susijusi infrastruktūra turi trūkumų ar nėra tinkamai pabaigta statyti, tai ginčai su rangovais akivaizdžiai susiję su visų Daugiabučio savininkų interesais, nepaisant to, ar dalis savininkų sutinka su tokiais ginčais ar ne, nes, esant savininkams palankiam rezultatui (pavyzdžiui, statytojams/rangovams ištaisius/pagerinus bendrojo naudojimo objektų būklę), jie visi valdys ir naudos pagerintus bendro naudojimo objektus.

70.       Viena vertus, ieškovės kėlė abejones, jog priimant ginčijamą Sprendimą nebuvo nurodyta konkrečių statybos brokų, kurie yra bendro naudojimo objektuose ar konkrečių ginčų, dėl ko ketinama pasitelkti advokatus. Kita vertus, nagrinėjant bylą, atsakovai Ž. R. ir V. R. pateikė į bylą Bendrijos sudarytą Daugiabučio defektų sąrašą ir namo administratorės UAB „Admi“ Statinio apžiūros aktą, kuriuose aiškiai ir konkrečiai nurodyti ginčo pastato galimi trūkumai/defektai, dėl kurių, anot atsakovų (jų dalies), ir siekiama pasitelkti teisininkus, norint gauti jų konsultacijas dėl galimų sprendimų būdų suradimo ginčuose su atsakingais asmenimis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamu Sprendimu Bendrijai ir jos pirmininkui/valdybai iš esmės tik suteikta teisė kreiptis į atitinkamus teisininkus, specialistus, ekspertus dėl tam tikrų paslaugų teikimo, tačiau dėl jų konkretizavimo jau spręs būtent Bendrijos pirmininkas ir/ar valdyba (jeigu bus toks poreikis).

71.       Taigi, apibendrindamas, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju be mokesčio teisinėms paslaugoms rinkti (visiems patalpų savininkams), buvo sprendžiama ir dėl visų ginčo namo patalpų savininkų atstovavimo, įgaliojimų suteikimo Bendrijos pirmininkui (valdybai), todėl, teismo vertinimu, tokie klausimai pagrįstai buvo svarstomi visų patalpų savininkų ir atitinkamai visuotinis savininkų susirinkimas turėjo teisę/kompetenciją svarstyti tokius klausimus. Kaip minėta, teismas sprendžia, kad tokia sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo šiuo atveju priskirtina prie DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių, nes šios paslaugos bus naudojamos atstovaujant ar ginant visų (didžiosios jų dalies) namo savininkų interesus. Tuo labiau, kad patalpų savininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas, atitinkamai jis turi kompetenciją spręsti iš esmės bet kokius klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpomis bei jų valdymu/naudojimu ir pan.

72.       Nors ieškovės, be kita ko, aiškino, kad Bendrija, organizuodama visų Daugiabučio savininkų susirinkimą, taip ir nenurodė, kokios konkrečiai teisinės problemos bus sprendžiamos visų Daugiabučio namo savininkų sąskaita, tačiau tiek iš susirinkimų protokolų, priimto ginčijamo Sprendimo, tiek iš 2020 m. birželio mėn. balsavimo raštu, tiek iš šioje byloje pateiktų paaiškinimų aiškiai matyti, jog teisinės paslaugos reikalingos siekiant išspręsti iškilusius klausimus/problemas dėl namo galimų trūkumų/defektų. Kita vertus, pažymėtina, kad iš esmės dar nesant suteiktoms teisinėms paslaugoms, šiuo metu/ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nėra/nebuvo įmanoma nurodyti kokios būtent paslaugos bus teikiamos; kaip minėta, Bendrijos pirmininkui ir valdybai ginčijamu Sprendimu suteikta teisė pavesti pasirinktiems teisininkams teikti tam tikras teisines paslaugas pagal poreikį, atitinkamai savininkams suteikta teisė kontroliuoti ar pavestos paslaugos yra/bus susijusios su bendro naudojimo objektų naudojimu, bendrų interesų tenkinimo klausimais ir pan., bei tokioms paslaugoms nesant, reikalauti iš nurodytų subjektų žalos atlyginimo, t. y. kelti jų atsakomybės klausimą.

73.       Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju (kiekvienoje atskiroje byloje) būtent teismas sprendžia ar asmuo (šiuo atveju Bendrija), pasikreipęs į teismą, turi tokią teisę, t. y. ar jis yra tinkamas subjektas, todėl teismas kritiškai vertina ieškovių agrumentus, kad sprendimas suteikti įgaliojimus Bendrijai bet kokiu atveju kreiptis į advokatų profesinę bendriją ir jos vardu teikti ieškinius už visus Daugiabučio savininkus yra prieštaraujantis teismų praktikai. Tuo labiau, kad dalis ginčų nebūtinai gali pasiekti teismą, jie gali būti sprendžiami ir ikiteismine ginčų sprendimų tvarka/derybomis ir pan.

74.       Kita vertus, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019).

75.       Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovių argumentais, kad ginčijamu Sprendimu už ieškoves nusprendžiama, jog teisė spręsti dėl ieškovių teisių pažeidimo yra deleguojama Bendrijai, todėl pažeidžia jų subjektinę teisę pačioms spręsti dėl jų teisių pažeidimo gynimo ir jo būdo, t. y. iš ieškovių atimama subjektinė teisė rinktis, ar šią savo teisę nori ginti pačios ar nenori, kokiu būdu ir pagrindu. Teismo vertinimu, ginčijamu Sprendimu iš ieškovių jų nurodoma teisė ginti ar ne jų galimai pažeistas teises nėra atimama, nes net ir kilus tam tikram ginčui su namo statytojais/rangovais ar kitais asmenimis, ieškovės (ar kiti savininkai) turės teisę pareikšti, jog atsiriboja nuo tokių ginčų, pareikšti savo kitokią poziciją ar kitais būdais realizuoti savo teises.

76.       Kritiškai vertinamas ir ieškovių teiginys, kad ginčijamu Sprendimu ieškovės priverstinai įpareigojamos būti Bendrijos narėmis (nors tokiomis nėra), nes ginčijamas Sprendimas tokios prievolės ieškovėms nesukūrė; kaip minėta, ginčijamu Sprendimu tik nuspręsta įgalioti Bendriją atstovauti savininkams ginčuose dėl bendro naudojimo objektų, t. y. tik dėl tam tikrų klausimų (o ne visais, kaip kad teigia ieškovės).

77.       Ieškovės teigė, kad Daugiabučio savininkai raštu aiškiai išreiškė valią bei nusprendė nesutikti sudaryti sutartis su advokatais/teisininkais, todėl Bendrija neturėjo jokios teisės rengti pakartotinių visų Daugiabučio savininkų susirinkimų siekiant svarstyti analogišką klausimą.

78.       CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 dalis) arba nesušaukus susirinkimo (7 dalis). Pagal 4.85 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Butų ir kitų patalpų savininkų Susirinkimo sušaukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal CK 4.85 straipsnio 7 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimui raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše.

79.       DNSBĮ 11 straipsnis, nustatantis bendrijos narių susirinkimo organizavimo tvarką, kaip minėta, mutatis mutandis taikomas ir visuotiniam savininkų susirinkimui DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytiems klausimams spręsti. DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalis nustato, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytus klausimus, o balsavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pažymėtina, kad balsavimas raštu nustatytas kaip sprendimų priėmimo būdas neorganizuojant susirinkimo.

80.       Kaip minėta, 2020 m. birželio mėn. iš tiesų vyko namo savininkų balsavimas dėl iš esmės identiško klausimo/sprendimo, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, nes nesurinktas būtinas savininkų balsų skaičius. Kita vertus, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad identiškas klausimas jau buvo sprendžiamas prieš tai raštu, savaime neužkerta kelio/nedraudžia tokį klausimą svarstyti iš naujo, tuo labiau pakeitus sprendimo priėmimo būdą (sprendžiant jį gyvai namo patalpų savininkų susirinkime). Kaip paaiškino vienas iš atsakovų T. S., kuris aktualiu laikotarpiu buvo ir namo Bendrijos valdybos nariu, buvo nuspręsta organizuoti namo patalpų savininkų susirinkimą (nepaisant prieš tai vykusio balsavimo raštu) siekiant namo patalpų savininkams tiesiogiai paaiškinti ginčo Sprendimo priėmimo būtinumą (nurodyti faktines aplinkybes dėl ginčo namo defektų, statytojų elgesio ir pan.).

81.       Ieškovės taip pat ginčijo ir procedūrinius ginčijamų susirinkimų pažeidimus, t. y. kad, visų pirma, pranešimai apie susirinkimus nebuvo įteikti visiems patalpų savininkams raštu.

82.       Savininkų sprendimas gali būti teismo panaikintas savininko ieškiniu kaip pažeidžiantis jo teises, jeigu savininkas nebuvo įtrauktas į klausimo svarstymą, o priimant sprendimą buvo nuspręsta dėl jo kaip savininko teisių ir pareigų. Jeigu klausimas turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime, organizuotame ir įvykdytame pagal teisės aktų reikalavimus, tai kiekvienas savininkas turėjo būti informuotas apie susirinkimą, darbotvarkę, jis turėjo turėti galimybę susipažinti su sprendimams priimti naudojama informacija.

83.       Pažymėtina, kad Aprašo 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija, arba 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju (toliau – Susirinkimo organizatorius). Susirinkimo organizatorius parengia pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, kuriame turi būti nurodyta: 3.1. Susirinkimo organizatoriaus pavadinimas arba vardas ir pavardė, jo buveinės arba veiklos vykdymo vietos adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokia yra), o, kai susirinkimą organizuoja 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų – jų įgalioto asmens (vieno iš 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų) adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokią turi); 3.2. susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas); 3.3. susirinkimo darbotvarkė (prie kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikiami siūlomų priimti sprendimų projektai); 3.4. vietos ar interneto svetainės adresas ar kitas būdas, data ir laikas, iki kada butų ir kitų patalpų savininkai gali susipažinti su papildoma informacija ir dokumentais (jeigu tokie yra), kurie pagrindžia susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomų sprendimų projektus, jeigu jie nepridedami prie pranešimo apie butų ir kitų patalpų susirinkimą; 3.5. vietos adresas, el. pašto adresas ar kitas apibūdinimas, data ir laikas, iki kada (data) butų ir kitų patalpų savininkai gali pateikti savo pasiūlymus, klausimus, nuomonę ar jų turimą informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos Susirinkimo organizatoriaus interneto svetainėje (jeigu tokia yra), daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ir įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Jei butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), į pašto dėžutę įdedamas vienas pranešimas, adresuotas visiems buto ar kitos patalpos bendraturčiams.

84.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad pranešimai apie nurodytus ginčijamus susirinkimus buvo iškabinti skelbimų lentose namo laiptinėse. Taip pat į bylą pateikti 2020 m. birželio 17 d. ir 2020 m. liepos 11 d. aktai dėl pranešimų įteikimo, kuriuose keturi Bendrijos valdybos nariai patvirtino, jog pranešimai apie 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 28 d. organizuojamus visuotinį susirinkimą ir atitinkamai pakartotinį susirinkimą buvo įteikti kiekvienam Daugiabučio namo buto savininkui įmetant pranešimų kopijas į jiems priklausančias pašto. Pažymėtina, kad tokia įteikimo tvarka nustatyta ir Bendrijos įstatų 76.3 punkte. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju buvo laikytasi teik Apraše, tiek minėtuose įstatuose nustatytos pranešimų įteikimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovių nurodytos aplinkybės, kad jos jokių pranešimų į pašto dežutes nebuvo gavusios, vertinamos kaip neįrodytos, nes ieškovės iš esmės yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios; tuo labiau, jog ieškovės nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų; taip pat iš esmės niekas iš atsakovų ir/ar trečiųjų asmenų neneigė tos aplinkybės, jog pranešimai apie susirinkimus visgi buvo įdėti savininkams į pašto dežutes (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

85.       Kita vertus, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856; 2002 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-878/2002). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovėms ir balsavus ginčijamuose susirinkimuose, ginčijamas Sprendimas vis tiek būtų priimtas, t. y. ieškovių balsai nenulemtų balsavimo rezultato.

86.       Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovių argumentus, kad 2020 m. liepos 28 d. pakartotinio susirinkimo protokole buvo nurodytas klaidingas visų Daugiabučio namo patalpų (ir atitinkamai savininkų) skaičius – 119, nors, anot ieškovių, turėtų būti 123. Pažymėtina, kad tiek į bylą pateiktame VĮ Registrų centro 2020 m. gegužės 28 d. išraše (kuriuo remtasi šaukiant susirinkimus), tiek pačių ieškovių pateiktame VĮ Registro centro 2021 m. balandžio 26 d. išraše nurodyta, kad ginčo name (duomenys neskelbtini) yra 44 gyvenamosios patalpos (butai) ir 75 negyvenamosios patalpos; taigi, bendrai 119, kaip ir buvo nurodyta 2020 m. liepos 28 d. protokole.

87.       Teismas iš dalies pritaria ieškovių argumentams (ir atsakovai to neginčijo), kad pranešimuose dėl šaukiamų susirinkimų buvo nurodyta tik susirinkimų darbotvarkė, tačiau nebuvo pateikti siūlomų priimti sprendimų projektai, kaip tai numatyta Aprašo 3.3. punkte.

88.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje dėl kai kurių procedūrinių susirinkimo netikslumų pažymima, kad vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017). Teismo vertinimu, net ir konstatavus tam tikrus formalius susirinkimų sušaukimo tvarkos pažeidimus, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nenustačius, jog šie pažeidimai iš esmės pažeidė ieškovių teises ar sukėlė neigiamas pasekmes ieškovėms ir/ar kitiems patalpų savininkams, būtų neteisinga naikininti ginčijamo Sprendimo (ar susirinkimų). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, patalpų savininkai 2020 m. birželio mėn. balsavo raštu už iš esmės identišką sprendimą; tada jiems buvo siunčiamas/pateiktas balsavimo biuletenis ir siūlomo sprendimo projektas, kuris faktiškai identiškas priimtam ginčijamam Sprendimui, todėl patalpų savininkai, gavę pranešimus dėl šaukiamų susirinkimų su tik nurodyta darbotvarkė, galėjo iš esmės, nors preliminariai, suprasti, koks yra/bus siūlomas sprendimo projektas; arba turėjo teisę/galimybę kreiptis į Bendriją (jos pirmininką/valdybą) dėl susipažinimo su siūlomu projektu.

89.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės nepaneigė atsakovų argumentų, kad ieškovės galimai yra susijusios su Daugiabučio namo statytojais, todėl siekia sukliudyti kitiems namo savininkams pasinaudoti teisine pagalba/paslaugomis, siekiant išspręsti kilusius ginčus su minėtais statytojais.

90.       Kaip minėta, CK

91.       Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės neįrodė ginčijamų 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 28 d. susirinkimų, bei atitinkamai priimto ginčijamo Sprendimo neteisėtumo, ar kad jais būtų pažeistos ieškovių esminės, kaip bendraturčių, teisės, todėl ieškovių ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl ieškinio senaties

92.       Dalis atsakovų ir trečiųjų asmenų, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį, teigdami, jog ieškovės praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, t. y. kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti ginčijami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

93.       Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai pozicijai, kadangi CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijami susirinkimai vyko 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 28 d., ginčijamas Sprendimas priimtas 2020 m. liepos 28 d., o ieškinys teisme gautas/pareikštas 2020 m. lapkričio 11 d., todėl šiuo atveju laikytina, jog ieškovės nepraleido nurodyto 6 mėnesių termino, atitinkamai nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

94.       CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

95.       Nustatyta, kad teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi, tenkinus ieškovių prašymą ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė ginčijamo 2020 m. liepos 28 d. daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo 3 punktu priimto sprendimo/nutarimo vykdymą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.

96.       Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, nurodytos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

97.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

98.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

99.       Ieškinį atmetus, ieškovių, taip pat ir trečiojo asmens (I. T. A.), dalyvavusio ieškovių pusėje, patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

100.       Nagrinėjamu atveju atsakovė I. D. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė patyrė 363 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, todėl, ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovių. Kiti byloje dalyvavę asmenys (atsakovai, tretieji asmenys) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar įrodymų dėl faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jiems neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

101.       Teismo vertinimu, nurodytos atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

102.       Taigi, ieškinio netenkinus, atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovių priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

103.       Byloje iš viso patirta 581,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovių (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovių V. A., uždarosios akcinės bendrovės „SORECO“ ir uždarosios akcinės bendrovės „EUROKAM“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Motomenas“, A. P., K. P., A. P., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Saisonas ir KO“, A. Č., K. K., M. G., I. B., I. D., uždarajai akcinei bendrovei „Rėkliai“, V. R., Ž. R., M. G., M. J., D. T., T. S., R. G., L. L., D. Š., K. P., G. S., K. K.-L., J. D., L. J., E. B., L. B., D. M., K. B., G. P., R. P., A. Š., G. Š., E. V., E. G., M. J., N. Č., A. B.-Č., I. R., A. P., G. A., I. A., D. B., D. B., Ž. K., A. K., M. S., D. S. (D. S.), D. Š., (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys E. M., N. M., J. M., D. V., E. V., A. V. (A. V.), M. B., E. P., J. S., L. J., G. J., R. S., D. P., A. P., D. V., G. B., uždaroji akcinė bendrovė „DROP AUDIO“, J. M. (J. M.), I. T. A., A. K., M. V., U. J. V., T. P., V. T. (V. T.), Š. L., A. Š., M. Š., J. K., T. R., A. R., E. B., E. A., A. A., M. K., I. L., M. V., K. M., D. M., A. B. S., uždaroji akcinė bendrovė „Nilvita“, uždaroji akcinė bendrovė „Alvilė“, I. M., K. J., L. K., G. L., J. L., V. K. (V. K.), S. G., I. G., V. L., E. L., K. B., A. B., V. M., S. A., I. R., V. R., V. V., J. G., S. J., R. B., R. M., A. K., P. K., N. R.-K., A. K., A. T., R. T., I. Š., V. V., S. A., L. Š., M. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Tosepvymė“, O. S., N. L., V. L., E. P., J. P., D. J., mažoji bendrija „Barva“, I. B., I. B., V. Š., V. S., L. G., A. S., V. V., V. U., P. U., uždaroji akcine bendrovė „Rentasa“, atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Soreco“, j. a. k. 302484688, uždarosios akcinės bendrovės „Eurokam“, j. a. k. 302617672, ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) iš kiekvienos ieškovės.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Soreco“, j. a. k. 302484688, uždarosios akcinės bendrovės „Eurokam“, j. a. k. 302617672, ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 581,62 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 193,87 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 87 ct) iš kiekvienos ieškovės (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič