Civilinė byla Nr. 2A-53-372/2015

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00784-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

30.2.;30.10.;30.12.2.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d.

Šiauliai

          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1211-169/2014, pagal ieškovo UAB „Žemtaka“ ieškinį atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Žemtaka“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovą Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungą su visais jam priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų – pastato-restorano-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovui.

Nurodė, jog 2014 m. sausio 17 d. ieškovas dalyvavo elektroninėse varžytynėse, kurių metu buvo pardavinėjamas pastatas-restoranas-parduotuvė su kitais statiniais, ir, pasiūlęs didžiausią kainą, jas laimėjo. 2014 m. vasario 4 d. ieškovas su antstoliu S. D. pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą ir 2014 m. vasario 5 d. VĮ Registrų centre minėtas nekilnojamas turtas buvo įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė. 2014 m. vasario 12 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas jam iki 2014 m. vasario 22 d. išsikelti bei pilnai atsiskaityti už komunalines paslaugas, pranešimas atsakovo atstovei buvo įteiktas 2014 m. vasario 12 d. pasirašytinai, tačiau iki šio laiko ieškovui priklausančiose patalpose atsakovas tebevykdo veiklą – veikia kavinė ir pramoninių prekių parduotuvė, o ieškovas neturi galimybės patekti į visas pastato patalpas, kurios yra užrakintos, ir atsakovas nepateikia raktų nuo patalpų. Ieškovas nėra sudaręs su atsakovu nei nuomos, nei panaudos sutarties.

Atsakovas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Iškeldino atsakovą Mažeikų rajono vartotojų kooperatyvų sąjungą su visais jam priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų – pastato-restorano-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovui UAB „Žemtaka“. Priteisė iš atsakovo ieškovui 144 Lt žyminio mokesčio, 1100 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad  byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė turi teisinį pagrindą naudotis ginčo patalpomis, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl ieškinį patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

              Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Nurodo, kad dėl antstolio S. D. veiksmų paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

              2. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus pasirūpinta atstovu - advokatu, neįvertino bylos sudėtingumo ir įmonės atstovės silpnų galimybių, ginant įmonės interesus, tuo pažeidė šalių procesinių teisių lygiateisiškumą. Atsakovo vadovė savo prašyme nurodė, kad be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai atstovauti savo įmonės teisėtų interesų (CPK 246 str., 247 str.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žemtaka“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo nurodyti motyvai dėl antstolio S. D. veiksmų nėra susiję su šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais.  Ieškovas yra teisėtas minimo nekilnojamojo turto savininkas.

2. Apelianto vadovei F. P. apie 2014 m. liepos 1 d. posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau pastaroji į posėdį neatvyko. Prieš posėdį faksu pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nurodė, kad be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo įmonės teisių, teigė, jog jų pasirinktas atstovas - advokatas dėl susidariusių aplinkybių dalyvauti procese negali. Atstovė nenurodė pasirinkto advokato duomenų, nepateikė atstovavimo sutartį patvirtinančių dokumentų, iki teismo posėdžio pradžios pasirinktas advokatas nepateikė savo neatvykimą pateisinančių dokumentų. Mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į CPK 246 str. nuostatas, priėmė pagrįstą sprendimą ir bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

3. Atsakovas dar 2014 m. kovo 24 d. prašė teismo suteikti ilgesnį terminą papildomiems įrodymams, atsiliepimams pateikti, nurodydamas, kad byla bus vedama per advokatą (advokato duomenys ir atstovavimo sutartis bus pateikta elektroniniu būdu). 2014 m. kovo 28 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas tenkino atsakovo prašymą ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą pratęsė dvidešimčiai dienų, tačiau atsakovas jokių duomenų apie pasirinktą advokatą teismui nepateikė. Mano, kad nuo pat civilinės bylos iškėlimo momento atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

              Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

              CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo.

              CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatą, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose); kitais atvejais teismas ieškovo prašymu priima sprendimą už akių; jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, taikydamas minėtą CPK 246 straipsnio 2 dalies normą, turi nustatyti, ar atsakovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių. Tai reiškia, kad teismas tam tikras priežastis įvertina pagal šį – svarbos – kriterijų. Įstatymo nuostata, kad jame išvardintos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis, aiškintina taip, kad įvertinti tokias priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras neįprastas, nepaprastas, išskirtines aplinkybes. Jų įvertinimas yra teismo prerogatyva (CPK 185 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004). Nagrinėjamoje byloje kolegija pripažįsta, kad apeliantui buvo suteikta galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu, jo prašymu atidedant bylos nagrinėjimą 2014 m. gegužės 27 d. paskirtame teismo posėdyje (36-38 b. l.). Pakartotinis prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 2014 m. liepos 1 d. paskirtame teismo posėdyje tuo pačiu pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendime buvo įvertintas kaip apelianto nesąžiningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi teisėtų ir pagrįstų priemonių, siekdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (atmesdamas apelianto pakartotinį nepagrįstą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą).

              Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą atidėti teismo posėdį dėl to, kad pastarasis be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai atstovauti įmonę, nepažeidė principo būti išklausytam, apelianto nedalyvavimas teismo posėdyje negalėjo nulemti bylos esmės neatskleidimo, dėl ko galėjo būti priimtas neišsamus ir nepagrįstas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad apeliantas visus savo paaiškinimus ir atsikirtimus galėjo pateikti ir pateikė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį (22-23 b. l.), tiek apeliaciniame skunde, todėl jo teisė būti išklausytam buvo realizuota procesiniais dokumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, sprendžia, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl apelianto argumentai, susiję su bylos išnagrinėjimu jos atstovui nedalyvaujant, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

              Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, neužtikrino tinkamos atsakovo gynybos yra nepagrįstas. Šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pakartotinai neatidedant bylos nagrinėjimo ir priimant sprendimą atsakovui nedalyvaujant, būtų pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjama byla nėra priskirta prie kategorijos bylų, kuriose teismas privalo būti aktyvus. Kaip jau nurodyta, apeliantas turėjo teisę pasirūpinti atstovavimu, jei manė, kad savo interesų gynybai buvo būtina kvalifikuota teisinė pagalba. Teismas tokios pareigos neturėjo, priešingu atveju jis būtų pažeidęs šalių procesinio lygiateisiškumo bei rungimosi principus (CPK 12,17 straipsniai).

              Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad dėl antstolio, kuris iš varžytinių ieškovui pardavė ginčijamą pastatą, veiksmų yra paduotas kasacinis skundas. Kolegija turi galimybę pasinaudoti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir patikrinti, ar šis apelianto argumentas pagrįstas. Nustatyta, kad joks apelianto kasacinis skundas nepateiktas, o Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Šioje nutartyje yra pripažinta, kad antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.

Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.