Byla Nr. e1-588-1083/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03529-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.7.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

nustatė:

1.       G. M. 2021 m. vasario 2 d. apie 16.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. O. (tyčia ranka suėmęs dešinę jos ranką ją spaudė ir suko rankos nykštį bei smilių), sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. O. sveikatą (padarė jai dešinės plaštakos I-o ir II-o pirštų sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu (tinimu)).

2.       Kaltinamasis G. M. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su sugyventine A. O. gyvena apie 13 metų, veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. 2021 m. vasario 2 d. jis apie 10.30 val. grįžo į namus ir parsivežė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Namuose buvo tik sugyventinė, sūnus buvo išėjęs pas draugą, gyvenantį tame pačiame kaime. Jis ir sugyventinė namuose pradėjo vartoti degtinę. Jis nuo išgerto alkoholio labai apgirto, todėl ne viską prisimena kas vyko toliau. Net neprisimena, kad būtų vykęs koks konfliktas ir neprisimena, kad būtų sugyventinei suėmęs už rankos, ją spaudęs ir sukęs pirštus. Baigus gerti alkoholį jis išėjo gerti alkoholį pas kaimynus. Kitą dieną, t. y. 2021 m. vasario 3 d., ryte jam grįžus į namus sugyventinė jį išbarė ir papasakojo, kad vakar, jiems abiems kartu geriant degtinę, jis jai suėmęs ranka už dešinės rankos stipriai suspaudė ją ir suko pirštus, t. y. nykštį ir smilių. Jai skaudėjo, todėl ji išsikvietė policiją, parašė pareiškimą ir vyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyrių. Jis atsiprašė nukentėjusiosios dėl tokio savo poelgio. Supranta, kad pasielgė labai negerai, dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi. Jo tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis, blaivus jis taip nepasielgtų. Šiuo metu gyvena pas kaimyną (duomenys neskelbtini) (89–91, 96–97 b. l.).

3.       Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1.                      nukentėjusiosios A. O. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2021 m. vasario 2 d. būdama namuose ((duomenys neskelbtini)) su savo sugyventiniu G. M. gėrė degtinę. Kartu su jais gyvena sūnus, tačiau jis tuo metu buvo išėjęs. Apie 16.45 val. tarp jos ir sugyventinio G. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą (stipriai suspaudė dešinę ranką ir suko rankos nykštį bei rodomąjį pirštą), sukėlė jai fizinį skausmą. Ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus, o išgirdęs tai sugyventinis pabėgo iš namų. Civilinio ieškinio nereiškia (9, 48 b. l.);

3.2.                      liudytojos R. K. parodymais apie tai, kad 2021 m. vasario 2 d., tikslaus laiko nepamena, dirbdama su kolega A. R., gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur vyras smurtauja prieš sugyventinę. Jiems nuvykus, namo kieme pastebėjo greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriame sėdėjo moteris, kurią apžiūrėjo medikė. Moteris skundėsi rankos skausmu ir papasakojo, kad tarp jos ir sugyventinio namuose kilo konfliktas, kurio metu jis suko jai rankos pirštus ir sukėlė fizinį skausmą. Po to sugyventinis pabėgo iš namų. Moteris buvo išvežta į VšĮ (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyrių apžiūrai. Įvykį mačiusių asmenų namuose nebuvo, smurtu įtariamas asmuo buvo pasišalinęs (74–75 b. l.);

3.3.                      įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (14–15, 17–19 b. l.);

3.4.                      specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajai A. O. nustatytas dešinės plaštakos I-o ir II-o pirštų sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), padarytas kietais bukais daiktais, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi; sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (69 b. l.). 

3.5.                      tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji A. O.. Atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji A. O. buvo akivaizdžiai neblaivi. Ant jos dešinės rankos matėsi išnirimas. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2021 m. vasario 2 d. tarp jos ir sugyventinio G. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis užlaužė ranką ir sukėlė fizinį skausmą. Smurtu įtariamas G. M. buvo pasišalinęs, todėl pristatyti jį į policijos įstaigą nebuvo galimybės (31–32 b. l.);

3.6.                      Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog 2021 m. vasario 2 d. 16.52 val. nukentėjusioji A. O. pranešė apie konfliktą su sugyventiniu, apie pastarojo smurtinį elgesį ir galimai sulaužytą pirštą (27–29 b. l.).

4.       Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis G. M. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. O., sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo G. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5.       BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam G. M. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2021 m. balandžio 27 d. buvo surašytas pranešimas (127–129 b. l.), kuriame nurodyta, jog apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6.       Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7.       Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis neteistas; baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo; nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; turi sveikatos sutrikimą (102–106, 108–110, 114, 117, 122, 125–126 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra švelnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8.       Kaltinamasis G. M. smurtavo prieš savo šeimos narę. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam kartu su bausme siūloma skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis sutiko, jog jam kartu su bausme būtų skiriama ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė (127–129 b. l.). Todėl kaltinamajam G. M. kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios poveikio priemonės terminą nustatant 3 mėnesiams.

9.       Kaltinamajam G. M. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (100–101 b. l.), kuri paliekama galioti iki

10.       Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 38,12 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti (37–42 b. l.). Tačiau ši žala buvo atlyginta (44 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

11.       Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Taikyti BK 641 straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti G. M. per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nesutikdamas su paskirta bausme G. M. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. G. M. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas        Marius Jankauskas