Civilinė byla Nr. e2-3309-671/2023 

    Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00704-2023-6 

             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.;  

     3.2.6.1. 

                         (S)                                                              

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 28 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,

sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,

dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  A. P. ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Tretysis asmuo G. B.. 

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo pripažinti, kad jai, A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė A. P. pagal 1992 m. spalio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu iš Akmenės valstybinės statybos įmonės įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. P. sudarydama minėtą pirkimo – pardavimo sutartį, nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. P., nors faktiškai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Akmenės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta ieškovės A. P. ir V. P. santuoka. V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus V. P., ieškovė A. P. ir dukra G. B. nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes nuo pat buto įsigijimo buvo įsitikinusi, kad butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, kaip ir nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Nuo turto įsigijimo dienos iki šiol (daugiau nei 30 metų) valdė ir naudojosi minėtu butu, kaip asmenine nuosavybe, visas komunalinių ir kitų paslaugų sutartis sudarė savo vardu, mokėjo komunalinius ir einamuosius mokesčius už butą. Niekada nebuvo kilę net menkiausių abejonių, kad ieškovė A. P. nėra vienintelė šio buto savininkė, iki tol kol nenusprendė parduoti buto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š. , bylos Nr. 3K-3-424/2009). CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Kaip jau buvo minėta, ieškovė A. P. sudarydama 1992 m. spalio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį, nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. P., tačiau nurodytos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu faktiškai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas pirkėjas būtent ieškovė. Be to, teisę įsigyti butą ieškovei perleido kitas asmuo ir buto įsigijimas nebuvo susijęs su šeimos interesais. Ieškovei su V. P. (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką nurodytas butas nebuvo padalintas, nes visą laiką buvo manoma, kad jis priklauso A. P. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė tiek iki santuokos nutraukimo, tiek nutraukus santuoką, visą laiką naudojosi, valdė nurodytą butą, savo vardu sudarė komunalinių paslaugų sutartis ir mokėjo komunalinius mokesčius. V. P. nuo santuokos nutraukimo iki mirties jokių pretenzijų ieškovei nereiškė dėl buto, nes visada buvo manoma, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. 

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta V. Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Šiuo atveju ieškovė A. P. Butą įsigijo faktiškai nutraukus santuokinius ryšius su sutuoktiniu V. P.. Akmenės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime nurodyta, kad šeima iširusi, V. P. į posėdį neatvyko ir prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Kaip ir nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, butas įsigytas už 10988 talonus, iš kurių 1350 talonų sumokėjo ieškovė, o kita dalis – 9 648 talonų sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini),  asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei A. P..

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jos mama, ji tame bute gimė ir gyveno. Mamai išvykus gyventi į Maskvą, ji paliko gyventi šeimos bute ir jį privatizavo 1992 metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu. Butas buvo įsigytas jos vardu, tačiau dalį vienkartinių išmokų buto privatizavimui davė jos mama, todėl mama sakydavo, kad butą jai padovanojo. Nors tuo metu nebuvo nutraukusi santuokos, tačiau su sutuoktiniu V. P. kartu jau negyveno ir bendro ūkio nevedė. Santuoką nutraukė tik (duomenys neskelbtini). Nei santuokos nutraukimo metu, nei po to V. P. jai jokių pretenzijų dėl buto nereiškė, nes žinojo, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė. Su V. P. jie turėjo vienintelę dukrą G. B.. V. P. kitų vaikų taip pat neturėjo. Po tėvo mirties dukra dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo metu ketino minėtą butą parduoti ir tada sužinojo, jog butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

            Ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Prašė nepriteisti ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (Lietuvos Respublikos civilinio proeceso kodekso (toliau ir CPK) 163 straipsnio 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastai paveldėjimo teisiniai santykiai atsiranda mirus bet kuriam fiziniam asmeniui dėl jo turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis, 5.2 straipsnis). Šioje byloje nėra abejonės, kad mirus atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai ir atsirado atitinkamas palikimas (CK 5.3 straipsnis), kurį turi teisę ir gali paveldėti arba atsisakyti palikimo įstatyme numatyti įpėdiniai, tarp jų ir valstybė (CK 5.2 straipsnio 3 dalis), per įstatymo nustatytą terminą (3 mėnesius) pagal įstatymo nustatytas eiles (CK 5.50, 5.51 straipsniai, 5.11 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. VMI prie FM pažymi, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, paskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. Nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Tais atvejais, kai valstybei perduotiną (paveldėtiną) turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso perduotino turto perėmimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Atsižvelgiant į tai, kad VMI prie FM yra nepagrįstai įtraukta į bylą atsakovės procesinėje padėtyje. VMI prie FM kaip neturintis materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi šalintina iš bylos ir prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė prašo pripažinti, kad jai, A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK). Atkreiptinas dėmesys, jog SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tačiau tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Šiuo atveju byloje pateikiami įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė butą įgijo asmeninės nuosavybės teise.

2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau -Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, ieškiniui neprieštarauja, ieškinį prašo nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškinio tenkinimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Tretysis asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, jog nors jai buvo trys metai, kada mama 1992 metais nusipirko butą, tačiau ji pamena, kad tuo metu su jomis tėvas V. P. negyveno. Jos su mama gyveno kartu ir mama visą laiką rūpinosi butu. Tėvas niekada jokių pretenzijų dėl šio buto mamai nėra reiškęs, nes pats buvo įsitikinęs, kad butas priklauso mamai. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

           Ieškovė prašo pripažinti, kad jai, A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

           Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. P.. (duomenys neskelbtini) A. P. ir V. P. susilaukė dukters G. P. – B. Ieškovė A. P. pagal 1992 m. spalio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu iš Akmenės valstybinės statybos įmonės įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad  butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). registruotas ieškovės A. P. vardu, įrašas galioja nuo 1992-11-30. Akmenės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės A. P. ir V. P. santuoka nutraukta. V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš 1998-12-15 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties; 1999-12-06 Atsiskaitymo už šildymą, šalto, karšto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą sutarties; 2000-10-30 Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties; 2010-02-17 šalto vandens apskaitos prietaiso įrengimo/keitimo sutarties matyti, jog sutartis sudarė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo mokesčius mokėjo ieškovė A. P..

          Tiek SŠK, tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88.straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Sprendžiant klausimą, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-280/2008).

Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad buto esančio (duomenys neskelbtini), privatizacija įvyko 1992 m. spalio 29 d., tuo tarpu santuoka tarp A. P. ir V. P. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš 1992 m. spalio 29 d. pirkimo pardavimo sutarties ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog A. P. butą įsigijo už 10988 talonus, iš kurių 1350 talonų sumokėjo ieškovė, o kita dalis – 9 648 talonų sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, priklausiusiomis ieškovės motinai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad  butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės A. P. vardu, šis įrašas galioja nuo 1992-11-30. Akmenės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės A. P. ir V. P. santuoka buvo nutraukta, sprendime nurodoma, jog šalys kartu negyvena, šeima yra iširusi, byloje turtiniai reikalavimai nebuvo pareikšti. V. P. (duomenys neskelbtini) mirė, ginčų dėl galimo paveldimo turto nekilo ir nėra. Byloje esančius rašytinius įrodymus patvirtino ieškovė ir trečiasis asmuo. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas asmeninėmis ieškovės lėšomis, ieškovei ir sutuoktiniui V. P. gyvenant skyrium, ieškovei aiškiai išreiškus valią įsigyti butą asmeninės nuyosavybės teise, vėliau tvarkant ir prižiūrint butą savo nuožiūra, savo vardu sudarant sutartis, mokant mokesčius ir pan. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. P. asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 

Ieškovė prašė nepriteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

            Pripažinti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Audronė Alčauskienė